Pagrindinis > Kitos temos > Miestų gatvėse ir keliuose štilis truko trumpai

Miestų gatvėse ir keliuose štilis truko trumpai

Nors lapkričio pradžioje paskelbus antrojo karantino pradžią nuolat skambėjo raginimai vengti nebūtinų kelionių, lietuviai šių raginimų nepaisė ir judėjo toliau. Tai rodo ne tik didėjantis naujų COVID-19 atvejų bei mirčių skaičius, tačiau ir Policijos departamento skelbiama informacija apie užregistruotus eismo įvykius.

Lapkričio mėnesį pareigūnai šalyje užregistravo 1759 eismo įvykius – 330 eismo įvykių mažiau nei spalį ir 385 įvykiais mažiau nei praėjusį rugsėjį, kai eismo įvykių šalyje per mėnesį buvo užregistruota 2164. Panašus jų skaičius buvo užregistruotas ir liepą bei birželį.

Vis dėlto per pirmąją pandemijos bangą pavasarį žmonės buvo gerokai drausmingesni ir, sprendžiant iš užregistruotų eismo įvykių, į gatves išvažiuodavo gerokai rečiau. Antai, gegužę iš viso eismo įvykių buvo užregistruota 1936, balandį – 1269, o kovą – 1477. Prieš pandemiją – vasarį ir sausį – buvo užregistruojama daugiau kaip po 2 tūkst. eismo įvykių.

Pavasarį – krytis žemyn

Skirtumas tarp situacijos šalies keliuose bei gatvėse per pirmąją koronaviruso bangą pavasarį ir vėlesniais mėnesiais ypač ryškus, kai nagrinėjami kelių eismo įvykiai, kuriuose žuvo arba buvo sužeista žmonių.

Šiuos duomenis skelbia Statistikos departamentas. Iš jo turimų duomenų matyti, kad praėjusį balandį tokių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, buvo 130. Tai – mažiausias rodiklis per visus metus. Praėjusį kovą, kurio viduryje buvo įvestas karantinas, eismo įvykių užregistruota 150, gegužę – 212.

https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=52b746af-9995-4168-8d27-1865a4ba4076#/

Tačiau vasarą tokių eismo įvykių, kuriuose buvo sužeistųjų, šalies keliuose ėmė sparčiai daugėti: birželį jų buvo užregistruota 309, liepą – 326, rugpjūtį – 335, rugsėjį – 351, o spalį – 279.

Iš viso šiemet eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, buvo užregistruota 2762 (pernai tokių įvykių buvo 2922). Juose sužeisti 3169 žmonės arba 302 mažiau nei pernai.

Šiemet eismo įvykiuose žuvo 156, pernai žuvusiųjų per metus buvo 170.

Mažėjo ir nusikaltimų

Be to, šiemet kol kas mažiau nei pernai užregistruojama ir nusikaltimų. Policijos departamento duomenimis, per 10 mėnesių šalyje buvo užregistruota 38,1 tūkst. nusikaltimų, o pernai per tą patį laikotarpį jų buvo 41,1 tūkst.

Daugiausiai nusikalstamų veikų buvo užregistruota šių metų sausio, birželio ir liepos mėnesiais, mažiausiai – balandį, rugsėjį bei spalį.

Šiemet, kada žmonės daugiau laiko leido namuose, mažiau buvo ir vagysčių. Per dešimt mėnesių jų įvykdyta beveik 8,3 tūkst., pernai per tą patį laikotarpį – beveik 9,6 tūkst.

Tačiau policijos pareigūnus neramina šiemet 7 proc. didėjęs nužudymų ir sunkių sveikatos sutrikdymų skaičius. Šiemet taip pat 2 proc. padaugėjo elektroninėje erdvėje įvykdomų nusikaltimų skaičius.

Mažiau judėjo, daugiau smurtavo

Komentaras

Šalies teisėsauga jau anksčiau pripažino nesitikėjusi, jog per karantiną taip smarkiai išaugs nužudymų skaičius. Praėjusią gegužę Kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis paskelbė, kad per karantiną nužudymų skaičius šalyje padidėjo net 122 proc. Jis tuomet teigė, kad dauguma šių nusikaltimų buvo nulemti smurto artimoje aplinkoje pasekmių, girtavimo. Aiškinta, kad smurto protrūkį sukėlė pernelyg ilgai užsitęsęs buvimas namuose ir dėl jo tarp asmenų atsirandanti trintis.

Šalies policija prognozavo, kad apribojus judėjimą, gali didėti smurto artimoje aplinkoje atvejų, nužudymų, pasikėsinimų nužudyti, vis dėlto drastiškai šoktelėjęs jų skaičius nustebino pareigūnus. „Tokio kilimo nesitikėjome“, – tada pripažino Kriminalinės policijos vadovas.

Anot R. Kiškio, buvo prognozuojama, kad daugės nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje, sukčiavimo atvejų, telefoninių ir bankinių apgavysčių, vagysčių iš prekybos vietų. Vis dėlto šios prognozės nepasitvirtino ir bendras nusikaltimų skaičius mažėjo.

Iliustracija: Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentės Ugnės Českevičiūtės infografikas, kurtas bendrose Lietuvos statistikos departamento ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos infografikų dirbtuvėse

Lietuvos statistikos departamento
Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyrius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite