„Reikia drąsos, kad stovėtum tvirtai, kai kiti atsitraukia ar pasiduoda baimei; reikia drąsos, kad paaukotum šiandieną dėl rytojaus; reikia drąsos, kad rizikuotum žinomu dėl nežinomo; reikia drąsos, kad paleistum vieną paukštį, esantį rankoje, tam, kad gautum du ar daugiau, tupinčius krūmuose, ir reikia labai daug drąsos, kad stovėtum vienas ir kovotum už tai, ko nori.“
Janina Kurtinatienė: gyvenimą vertinant žingsniais
Moters brandos šviesa… Ji tokia lengva, subtili, tačiau jos palytėta net ir paprasčiausia kasdienybė įgauna naujų spalvų, jos nutvieksta kiekviena akimirka tampa būties išsipildymu, mat būtent taip pražysta didžiausia gyvenimo išmintis: būti čia, dabar, nesiliauti stebėtis ir stebinti, gyvenimą priimti kaip kūrybą ir jaustis laimingai. Juk moters, kūrėjos, ypač palytėtos brandos šviesos, tokia ir yra būtis…
Vilkaviškietė Janina KURTINAITIENĖ – Vilkaviškio TAU (trečiojo amžiaus universiteto) Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė, poetė, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narė, įvairių organizacijų aktyvistė. Gal dėl to ir nestebina, kad jos pilna visur: ir parodų, knygų pristatymuose, ir teminiuose vakaruose, festivaliuose, šventėse. Ranką pridėti prie visko, kas vyksta, regis, liepia pareigos, o širdį – kūrėjos prigimtis (J. Kurtinaitienė, be kita ko, – ir trijų poezijos knygų autorė). Todėl ir galime kalbėti apie gyvenimą kaip kūrybą, kuris, nutviekstas moters brandos šviesos, pasireiškia kaip paprasta žmogiška laimė…
Kultūriniam darbui – kone visas gyvenimas
Janina Kurtinaitienė – grynakraujė sūduvietė: gimusi ir užaugusi Būdviečių kaime, netoli vaizdingo Podvarko ežero, baigusi Pajevonio vidurinę mokyklą, tuometinėje Marijampolės kultūros mokykloje įgijo klubinio darbo organizatorės ir režisūros specialybę (polinkis menui, kultūrai buvo įgimtas). Būtent Sūduvos krašte ir sukosi (kaip ir tebesisuka) jos gyvenimas po mokslų baigimo: iš pradžių (tiesa, labai trumpai) dirbo Šakių rajono Daukantiškių kultūros namuose metodininke, vėliau Vilkaviškio rajono Sodėnų kultūros namuose (irgi neilgai), po to – Vilkaviškio kultūros namuose (čia dirbta ilgiausiai) metodininke, 10 metų vadovavusia dramos kolektyvui, vėliau – Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre renginių organizatore… Viską susumavus, gaunasi ne tiek jau ir mažai: kultūrinio darbo sferoje – daugiau nei 40 metų…
Lygiai taip ritmingai klostėsi ir asmeninis gyvenimas. Su vyru Sigitu susipažino dar dirbdama Sodėnuose. Buvo sąskrydis Podvarke, kuriame dalyvavo ir ji, jauna specialistė, ir jis, sportininkas iš Vilkaviškio (abiem buvo po 22 metus). Krito vienas kitam į akį, tad nuo to susitikimo jau ir nesiskyrė po metų draugystės savo santykius įteisindami oficialiai. Kurtinaičiai užaugino du vaikus, kurie, susikūrę savo gyvenimus, tėvų namus jau palikę: dukra Kristina su vyru gyvena Kaune, sūnus Karolis gyvena ir dirba Anglijoje. Vėl likus dviese namuose, daugiau laiko lieka sau, nueito kelio apmąstymams, dvasiniams ieškojimams, kūrybai…
Poezijos knygų autorė
Daug ir visur matoma J. Kurtinaitienė pirmiausiai yra kūrėja. Jos poetinis žodis, kelią skynęsis nuo pirmųjų posmų dar mokykliniame suole, šiandien jau išties svarus. Nors poreikis eiliuoti buvęs kone nuo vaikystės, rašė sau, nesijautė verta savo kūrybinių bandymų rodyti kitiems. Galbūt taip ir nebūtų eilėraščiai išvydę dienos šviesą, jei ne atsitiktinai per televiziją išgirstas moksleivės eilėraštis (Janina tuomet mokėsi kultūros mokykloje). Pasižavėjo, kad mergaitė gražiai sueiliavusi, ir taip pat pajuto, jog ir pati galinti būti išgirsta. Prisimena: nelengva buvo nugalėti itin didelį savikritiškumą, kol pagaliau išdrįso vieną eilėraštį pasiūlyti rajoniniam laikraščiui. Kai jį išspausdino, atrodė, jog įvyko kažkas neįtikėtino – džiaugsmui nebuvo ribų. Praėjus pirmojo išspausdinto eilėraščio euforijai, vėl rašė… sau. Tiesa, pasiūlė savo kūrybos pavyzdžių respublikiniam kultūros darbuotojų literatų konkursui, tapo jo diplomante, tačiau ir toliau eilėraščiai kaupėsi guldomi į sąsiuvinius. Tų sąsiuvinių prisikaupė. Pagaliau ryžosi: gal verta pabandyti parodyti juos visuomenei? Štai tada likimas suvedė su Perpetua Dumšiene, „Šviesos“ leidyklos redaktore, kuri, peržiūrėjusi J. Kurtinaitienės eilėraščius, ne tik pagyrė, bet ir paskatino toliau rašyti. Taip gimė pirmoji Janinos poezijos knyga…
Šiandien J. Kurtinaitienė – Vilkaviškio rajono literatų klubo „Seklyčia“ narė (daug metų vadovavusi klubui), kaip minėta anksčiau, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narė, išleidusi tris poezijos knygas: 2000 m. – „Spindulių tavųjų sidabru“, 2005 m. – „Rasotos žolės tyla“ ir 2010 m. – „Dvelksmas rugiuose“. Jau pakeliui ketvirtoji Janinos knyga – „Šešėliuotas mano gyvenimas“.
J. Kurtinaitienės poezija – grynas jausmas, kvepiantis ir lietuje neištirpusiu paukščio skrydžiu, ir smilgų šilko šiurenimu, ir nakties žydėjimu, ir rugių dvelksmu, ir šventa sekmadienių tyla, vis tai, kas daugelį metų būna nešiota savyje ir pagaliau išlieta eilėmis. Gyvenimiška išmintis, persunkta subtiliu gamtos pajautimu, kalba, rodos, paprastais peizažais, tačiau būtent taip atsiskleidžia akimirkos grožis, gyvenimo meilė, moteriškumo galia. „Aš moteris,/ aš skausmas/ tiems, kurie mane mylėjo,/ bet gal kažkam buvau žydėjimas,/ bet gal kažkam buvau lemtis…“ – štai tokia ta nemeluota moteriško jausmo kalba, kerinti pirmapradžiu tikrumu, nuoširdumu, tuo, kas lieka, kai nebelieka nieko…
Gyvenimą vertinant žingsniais
„Nuo šiol gyvenimą vertinsiu žingsniais./ Nes jo vis mažėja. Todėl džiaugtis turėčiau kiekviena diena./ Džiaugiuosi./ Vertinu kiekvieną artimųjų žingsnį manęs link. Niekada taip negyvenau./ Dabar – gyvenu!“ – širdimi rašo J. Kurtinaitienė, teigdama savo gyvenimo credo: vertinti kiekvieną dieną kaip dovaną. „To užtenka, kad jausčiausi laiminga, – sako moteris. – Nieko man netrūksta, ir tai supratau tik dabar, kai laikas šuoliais praeitin nukeliavo…“ Toks pilnatvės atradimas atėjo ne iškart. Buvo išgyventa ir gili depresija, iš kurios išeiti padėjo vis dėlto ne medikų pagalba, o naujas požiūris. J. Kurtinaitienė prisimena užplūdusią neviltį, kai niekas nebedžiugino – nei šeima, nei darbas, pavargdavo nuo žmonių, buvo ir savimi labai nusivylusi, nebežinojo net už ko griebtis. Vieną iš tokių „juodų“ akimirkų, kai namuose liko viena, įvyko lūžis. Malda, iš giliai atėjęs pajautimas, jog žmogus net ir baisiausios nevilties momentą nėra paliekamas likimo valiai, leido naujai įvertinti savo gyvenimą ir atrasti jo grožį. „Svarbiausia gyvenime, – dalijasi savo atradimais J. Kurtinaitienė, – ryšiai su kitais žmonėmis, meilė. Kai žinai, kad esi laukiamas, globojamas, „įsijungia“ antras kvėpavimas. Tai ir yra laimė.“ Štai tokia ta moters brandos šviesa: žingsniais matuojant gyvenimą, meile seikėjant laimę, arba tariant Janinos eilėmis:
skausmo dalia
dažnai palydi mūsų naktį
lyg peilio ašmenys
paliečia širdį
ir sustabdo mintį
ar dar gyvenimui
yra prasmės
gal jau pavargom eiti
tačiau kitaip nebus
ir pragyvenęs bemiegę
ilgą naktį
tu vėl keliesi
ir eini
ir myli
savo žemę, savo dangų
savo vaikus ir brolius
ir žydinčias gėles
ant tėvų kapo
vaiko rankutę šiltą
vėl delne jauti
tu gyveni
tu vėl eini
ir nerimo nakty
tu vėl Viltim alsuoji
tas sakusmas tavyje
lyg vėjo šuoras
Dievo akyse
lemtingą giją
išlikimo audžia…
tu vėlei myli
paukštį giedantį
pakibusius lietaus lašus
ant ryto lango rėmo
tu vėl gyvenimą myli
savo dienas
lyg laiko karoliukus
verdamas ant smilgos…
Laima GRIGAITYTĖ
Asmeninio Janinos Kurtinaitienės albumo nuotraukos.
Laimingai pasibaigusi nesėkmė kelyje į užsienį
Marijampolės apskr. VPK sausio 19 d. prieš pat vidurnaktį gavo pranešimą, kad kelyje Krosna-Kalvarija, likus 8 km iki Kalvarijos, nuo kelio nuvažiavo keleivinis autobusas ir liko pakibęs ant kelkraščio šlaito, jis bet kuriuo momentu galėjo virsti ant šono. Autobusu iš Klaipėdos į Angliją vyko apie 50 keleivių, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Jie buvo nugabenti į Kalvarijos savivaldybės patalpas, kur apie 3 val. galėjo šiltai palaukti kitos transporto priemonės, kad galėtų tęsti kelionę. Specialiosios tarnybos ištraukė autobusą.
Marijampolės apskr. VPK informacija
Padėkota šventinės aplinkos kūrėjams
Užbaigus žiemos švenčių laikotarpį, dar besidžiaugiant Kalėdų egle Marijampolės centrinėje J. Basanavičiaus aikštėje, Savivaldybės administracijoje buvo apdovanoti šventinės aplinkos kūrėjai.
Savivaldybės meras Vidmantas Brazys, dėkodamas už kalėdinės aplinkos kūrėjų pastangas ir kūrybiškumą kuriant šventinę žiemos šventinę nuotaiką, pasidžiaugė, kad kai kurių įmonių, namų savininkai puoselėja gražias kasmetines kalėdinės puošybos tradicijas ir kasmet papuošdami savo pastatus bei aplinką šventiniu laikotarpiu rodo pilietiškumą, pagarbą klientui ir bendruomenei, stebina išradingumu ir prisideda prie miesto įvaizdžio kūrimo. Meras, taip pat pastebėjo, kad mieste yra ir tokių įstaigų bei įmonių, kurios stebina blogąja prasme, nes visai nesistengia prisidėti prie šventinės miesto puošybos.
„Kiekviena padabinta kalėdine instaliacija, papuošti namai, įstaigos ar įmonės ar visos gatvės namų fasadai kuria jaukią šventinę nuotaiką, o bendras viso miesto papuošimas dovanoja marijampoliečiams ir miesto svečiams šventę. Jeigu mes patys neiškosime galimybių prisidėti prie miesto puošybos, nekursime šventinio grožio – niekas jo nesukurs”, – sakė meras, linkėdamas naujų sumanymų ir įkvėpimo šventinių papuošimų kūrėjams pasitinkant Marijampolėje Lietuvos kultūros sostinės metus.
Savivaldybės meras už šventinės kalėdinės aplinkos kūrimą, padėkos raštais ir specialiais administracijos įsteigtais prizais apdovanojo: Irutę ir Benediktą Juozą Miklinevičių, už šventiškai papuoštą individualų namą, kalėdinės aplinkos puošybos tradicijų puoselėjimą; Danutę ir Vidą Burdzilauskus, už šventišką namo aplinkos teritorijos puošybą; Ingą ir Valentiną Vaškevičius, už kompleksinę šventinę namo ir teritorijos puošybą; UAB „Mantinga“, už gražiausią kompleksinę bendrovės pastatų kalėdinę puošybą, aktyvų šventinės aplinkos kūrimo tradicijų puoselėjimą ir svarų indėlį kuriant šventinį miesto įvaizdį; UAB „MELLO TRADING“, už kasmetinį kompleksišką pastatų puošimą ir kūrybingą šventinės aplinkos kūrimą; UAB „Statybos ritmas“, už šventinį pastatų ir teritorijos puošybos kompleksiškumą; Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionui, už teminį šventinės puošybos akcentą viešojoje erdvėje, indėlį kuriant teritorijos ir miesto šventinį įvaizdį; Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos bendruomenei, už gražiausią, kūrybiškiausią ir šventiškiausią pastato ir teritorijos puošybą; Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos bendruomenei, už šventinės aplinkos kūrimo tradicijų puoselėjimą; Marijampolės Sūduvos gimnazijos bendruomenei, už šventinės aplinkos kūrimo tradicijų puoselėjimą.
Šventinės puošybos laikotarpiu pasižvalgius po miestą, kaimiškas savivaldybės teritorijas pastebėta, kad šventinių papuošimų šiais metais nebuvo ypatingai gausu, bet džiugino atskiros gatvės, kuriose bendra visų namų puošyba skleidė džiugią šventinę nuotaiką. Reikia pastebėti, kad norint kalėdine puošyba atkreipti dėmesį, neužtenka vien papuošti eglę, lange pakabinti burbulus ar lemputes. Jaukumui sukurti svarbi bendra koncepcija ar idėja, bendra apšvietimo kompozicija ar ištisas kalėdinis pasakojimas. Kurdami išskirtinę šventinę nuotaiką galėtume išnaudoti galimybę plačiau reprezentuoti savo miestą kviesdami jame apsilankyti ne tik vasarą, bet ir žiemos laikotarpiu.
Šventinės puošybos kūrėjus sveikino ir mero pavaduotoja Irena Lunskienė. Ji pakvietė jau dabar pradėti galvoti, kaip papuošime miestą įžengdami į 2018 metus ir sveikindami Lietuvos kultūros sostinę.
„Šventinės baigėsi, tačiau jau laukiame naujų iniciatyvų, kurios padėtų iš anksto pasirengti, kad ateinančių metų šventinė puošyba būtų originali, kurtų estetinį įspūdį, o stiliaus vienovė derėtų su Kultūros sostinės simboliais. Tai nėra lengva – reikia turėti ir laiko, ir užsidegimo, ir drąsos “, – sakė vicemerė.
Mero pavaduotojos I. Lunskienės iniciatyva jau įvyko pirmasis pasitarimas su profesionaliais architektais, dizaineriais ir dailininkais, kurie turėtų pateikti siūlymus 2017metų šventinės puošybos koncepcijai.
Marijampolės savivaldybės administracijos
Viešųjų ryšių tarnyba
Danguolės Micutienės nuotraukos.
JUOKIS‘2017 Marijampolėje ir Kazlų Rūdoje
Vasario 11 d., šeštadienį , 13 val . Kazlų Rūdos kultūros kultūros centre , o 17 val . Marijampolės kultūros centre vyks humoro šventė JUOKIS‘ 2017. Naujas programas rodys trys humoro grupės iš Aukštaitijos ir Dzūkijos.
Aukštaičių garbę gins žiūrovų pamėgtasis BOBŲ RADIJAS iš Kėdainių r. Surviliškio (vadovė Erlenda Turskienė). Šis į Suvalkiją pirmą kartą atvykstantis kolektyvas parodys net dvi programas. “Metai .Vieno kaimo kronika“ – tai ironiškas žvilgsnis į Kristijono Donelaičio apdainuotų būrų vargus ir nuotykius nūdienėje Lietuvoje. Programoje „Klauskite daktarės“ žiūrovai išvys smagią TV laidos parodiją. Ugningųjų moterų kolektyvas žavi orginaliais scenarijais , puikia vaidyba, gyvu dainavimu (muzikos vadovas Albinas Počiulpas).
Dzūkijai atstovaus legendiniai DZYVŲ DZYVAI iš Lazdijų (vadovė Birutė Vanagienė) Programoje “Diadgnozė – pensininkas“ taip pat žaidžiama pagal TV laidos taisykles – juokiamasi iš netikusių valdžios ir paprastų žmonių tarpusavio santykių, iš pastangų kaip nors išgyventi. Žiūrovai, be kitų puikių artistų, išvys ir šmaikštujį kaimietės Apolonijos ir poniutės Kunigundos duetą.
Dzūkiško humoro dozę atveš ir SPANGUOLĖ iš Varėnos r. Marcinkonių (vadovės Rimutė Avižinienė ir Natalija Čeplikienė . Programoje „Tindi-rindi-riuška“ jie pašieps žmonių susvetimėjimą, sumaterialėjimą, korupciją ir kitas ydas bei silpnybes . Marcinkoniškiai išsiskiria raiškia, šaržuota vaidyba, skambia dzūkų tarme.
Šventės programą paįvairins humoristas Vaclovas Vičius iš Vilniaus, kuris dovanos ironiškų epigramų puokštę.
Rengėjai tikisi, kad žiūrovai gausiu apsilankymu ir karštais plojimais paliudys, jog čia gyvena ne tik taupūs, bet ir linksmi žmonės. Tuo labiau, kad bilieto kaina tik 3–4 eurai.
JUOKIMĖS KARTU !
Meras su kaimo seniūnijų gyventojais aptaria aktualijas
Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys su savo komanda lankosi kaimiškosiose seniūnijose, kur susitinka su vietos gyventojais ir aptaria jų problemas bei išklauso jų siūlymus. Sausio 17 d. meras, mero pavaduotoja Irena Lunskienė, , savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Stankevičius, savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Vygantas Dilys ir Kultūros skyriaus vedėja Jūratė Zakaravičienė bei Marijampolės seniūnijos seniūnas Juozas Milius apsilankė Igliškėliuose.
Vizito metu savivaldybės atstovai apžiūrėjo senąjį bibliotekos pastatą ir aptarė situaciją su bibliotekos darbuotoja ir ten susirinkusiais skaitytojais. Vėliau Igliškėlių kaimo gyventojai mero ir jo komandos laukė laisvalaikio salėje, kur išsakė nepasitenkinimą vietos kultūriniu gyvenimu, kuris pastaruosius aštuonerius metus čia visai apmiręs, pasidalijo kitais nuogąstavimais.
Igliškėlių bendruomenės pirmininkė Aušra Žideckienė pasakojo, kad anksčiau čia buvęs tikrai įdomus ir aktyvus kultūrinis gyvenimas, kurį organizavo Laisvalaikio ir užimtumo centro darbuotoja Razvyda Adomulienė, sugebėjusi burti žmones, pati kurti eiles ir švenčių scenarijus. Bet dabar visai nieko nevyksta – darbuotoja tiesiog nedirba ir yra praradusi gerus kontaktus su bendruomene. Jai pritarė ir kiti gyventojai sakydami, kad ir kaimo žmogui norisi išėjimų, pasibuvimų kartu su muzika ir dainomis. Pati kultūros darbuotoja aiškino, kad iš kaimo išvykus jaunimui, nėra norinčiųjų dalyvauti meno saviveikloje ir šventėje. Išklausęs žmonių skundus ir paaiškinimus meras pasiūlė darbuotojai R. Adomulienei atsisakyti laisvalaikio organizatorės pareigų, kad šią vietą galėtų užimti jaunas ir norintis dirbti žmogus, turintis muzikinį išsilavinimą. Be to meras pasiūlė idėją įsikurti laisvalaikio salei, bibliotekai ir bendruomenei buvusios Igliškėlių mokyklos pastate, kadangi ir biblioteka, ir laisvalaikio salė yra prastos būklės ir sunkiai apšildoma. „Bus toks centriukas“, – sakė meras. Gyventojai noriai sutiko su šiuo pasiūlymu.
360 gyventojų turintis Igliškėlių kaimas susiduria ir su kitomis problemomis. Vietos gyventojai išsakė skundą, kad neturi atliekų konteinerių ir negali atliekų rūšiuoti, vėluoja kelių greideriavimo darbai, prašė centralizuotų kanalizacijos tinklų, daugiau lėšų skirti laukų melioracijai, sutvarkyti kai kurias gatves ir kelius.
Tą pačią dieną meras su atsakingais darbuotojais aplankė ir Trakiškiuose esantį bibliotekos filialą, kuris, viešosios Petro Kriaučiūno bibliotekos direktorės Daivos Kirtiklienės ir kitų specialistų manymu, jau neturi perspektyvos. Prieš tai savaitės pradžioje meras V. Brazys pabuvojo Gudeliuose, Daukšiuose, Daugirduose ir Šventragyje, kur taip pat susitiko su vietos bendruomenėmis, aptarė bibliotekų filialų likimą ir kitus aktualius klausimus.
Viešųjų ryšių tarnyba
Aurelijos Baniulaitienės nuotrauka.
Marijampolės įmonės „Arvi kalakutai“ patirtis ir „know how“ – Baltarusijoje
Baltarusijos Lydos rajone darbą pradėjo įmonė „Arvibelagro“, kurią sudaro fermos, skerdykla ir mėsos gamykla.
„Mūsų pagrindinė investicija – „know how“ ir ilgametė patirtis. Mes nuo pat statybų pradžios konsultuojame naująją įmonę ir dalinamės patirtimi“, sakė Marijampolėje įsikūrusios įmonės generalinis direktorius Matas Niparavičius. Fermų specialistus konsultuoja didelę patirtį Lietuvoje įgiję „Grigo ūkio“ bei kalakučiukus tiekiančios Vokietijos įmonės „Moorgut Kartzfehn von Kameke“ atstovai.
Baltarusijoje įsikūrusios įmonės statyboms bei įrenginiams kreditus teikė Baltarusijos bankai.
Per metus naujoji įmonė planuoja užauginti per 420 tūkst. kalakutų, iš kurių bus pagaminta apie 7200 t. kalakutienos. Numatoma, kad bus gaminama apie 80 įvairiausių kalakutienos gaminių, kurie bus realizuoti Baltarusijoje ir Europos Sąjungoje.
Fermų statybos prasidėjo dar 2014 metų sausį, gamyba – 2016 metų spalio 25 dieną, kada į fermas buvo atvežti pirmieji kalakučiukai. Įmonėje sukurta apie pusantro šimto darbo vietų.
Paukščiai auga ekologiškoje aplinkoje – miškų apsuptyje, kur nėra nei pramonės, nei automagistralių, todėl sąlygos kalakučiukams augti yra pačios geriausios – švaru, saugu, neužteršta.
Ūkyje užauginta kalakutiena yra sveika, joje mažai cholesterino, bet daug baltymų, amino rūgščių, vitaminų, cinko, geležies, fosforo ir magnio mikrone elementų.
Baltarusijoje yra pastatytas trijų fermų kompleksas mažiems kalakučiukams auginti bei du kompleksai po šešias fermas penimiems kalakutams auginti. Fermose įrengta pažangi Vokietijos firmos „Big dutchman“ įranga. Vėdinimo, šildymo, maitinimo, girdymo procesai pilnai automatizuoti.
Vienadieniai kalakučiukai perkami iš ilgametę patirtį turinčios Vokietijos įmonės „Moorgut Kartzfehn von Kameke“ bei Lenkijos įmonių „Grelavi“ ir „Nord-Pol Hatchery“.
Mažų kalakučiukų ūkyje kalakutai auginami iki šešių savaičių, vėliau iš vienos mažos paukštidės paukščiai perkeliami į dvi dideles paukštides. Vienoje kalakutų penėjimo paukštidėje išauginama apie 7 000 kalakutų – 4 000 patinų ir apie 3 000 patelių. Fermose patelės užauga per 14 savaičių iki 9-10 kg, o patinai per 22 savaites iki 20-23 kg svorio.
Suteik vertingą informaciją ir gauk už tai atlygį
Suteikus vertingą informaciją policijai apie nusikalstamas veikas, kuriomis daroma žala valstybei (pvz. kontrabanda, neteisėta akcizinių prekių apyvarta, sukčiavimas, neteisėtas praturtėjimas, korupcija ir kt.), dėl kurios buvo užkirsta, išaiškinta ir nutraukta nusikalstama veika, Jūs galite gauti atlygį nuo 500 iki 14 000 eurų atlygį.
Motyvuotą rašytinį pasiūlymą dėl atlyginimo asmeniui už suteiktą naudingą informaciją rengia policijos įstaigos padalinys, atliekantis ar atlikęs ikiteisminį tyrimą.
Dar kartą pažymime – pasiūlymas suteikti atlygį už naudingą informaciją teikiamas tuomet, kai informacija susijusi su veika, kuria daroma žala valstybei (pvz. kontrabanda, neteisėta akcizinių prekių apyvarta, sukčiavimas, neteisėtas praturtėjimas ir kt.), dėl kurios buvo užkirsta, išaiškinta ir nutraukta nusikalstama veika.
Siekdami pagerinti policijos ir visuomenės bendradarbiavimą bei užkirsti kelią ekonomikos, verslo tvarkos, finansų sistemos ar korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms, kuriomis daroma žala valstybei, pareigūnai ragina gyventojus nelikti abejingais ir turint vertingos informacijos, kuri padėtų išaiškinti nusikalstamas veikas, apie tai pranešti anoniminiu policijos pasitikėjimo telefonu:
(8 5) 272 5372, (8 343) 912 60, elektroniniu paštu imunitetas@policija.lt arba marijampolesvpk.bud@policija.lt
Marijampolės apskr. VPK informacija
Marijampolės cukraus fabrikui grąžinamas istorinis „Lietuvos cukraus“ pavadinimas
Marijampolės cukraus fabrikas susigrąžino istorinį „Lietuvos cukraus“ vardą. Bendrovė „Lietuvos cukrus“ faktiškai pradėjo veikti 1931 m. sausio 16 dieną, o tų pačių metų spalio 15 dieną pradėjo dirbti ir fabrikas. Didesnioji bendrovės akcijų dalis priklausė Lietuvos Finansų ministerijai, o mažesnieji akcininkai buvo Lietuvos, Olandijos, Danijos ir Čekoslovakijos piliečiai.
Fabrikas išgyveno sudėtingą 85-erių metų istoriją – dvi okupacijos, nacionalizacija. Pirmaisiais nepriklausomybės metais fabrikui buvo iškilusi bankroto grėsmė. Tada fabriką išgelbėjo bendrovė ARVI, į gamybą investavusi keliolika milijonų litų. Šiandieną Marijampolės cukraus fabrikas yra moderni gamykla, atitinkanti aukščiausius Europos standartus.
„Lietuvos cukraus“ generalinis direktorius Augustas Obuchavičius sakė, kad „tarpukaryje turėto pavadinimo grąžinimas reiškia pagarbą nepriklausomos Lietuvos istorijai ir įsitikinimą, kad fabrikas saugos ir stiprins savo vietą laisvoje Europos rinkoje“.
Nuo šiol visas Marijampolės cukraus fabriko pagamintas cukrus pasirodys su naujuoju – senuoju prekės ženklu „Lietuvos cukrus“. Pavadinimas keičiamas tuo metu, kada Europos Sąjungoje naikinamos cukraus kvotos. „Lietuvos cukraus“ generalinis direktorius Augustas Obuchavičius tikisi, kad „Lietuvos cukraus“ vardas padės užsienio rinkose, kur Lietuva žinoma kaip švarios ekologijos kraštas. Panaikinus ES kvotas planuojama gaminti daugiau cukraus. Tuo tikslu buvo modernizuoti įrenginiai – dabar per parą galima perdirbti iki 2700 tonų cukrinių runkelių, o prieš metus – tik 2300 tonų. Šįmet fabrikas perdirbo apie 275 000 tonų cukrinių runkelių ir pagamino apie 39 000 tonų cukraus. Kvotinis cukrus buvo realizuotas Europos Sąjungoje, virškvotinis – eksportuojamas į kitas šalis.
Laisvės gynėjų atmintis marijampoliečių širdyse gyva
Sausio 13-oji Marijampolėje prasidėjo pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“ kartu su daugiau nei 1500 Lietuvos mokyklų, valstybės institucijų ir organizacijų uždegant vienybės ir atminimo žvakutes.
Laisvės gynėjų diena Marijampolėje paminėta tradiciniais renginiais: Malda už Laisvės gynėjus Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje, atminimo valanda „Laisvės liepsna“ prie Rimanto Juknevičiaus kapo ir jaunųjų sportininku bėgimu Laisvės gynėjams atminti.
Paminėti šią svarbią istorinę dieną marijampoliečiai jau 26-ąjį kartą rinkosi senosiose Marijampolės kapinėse pagerbti savo kraštiečio Rimanto Juknevičiaus, žuvusio prie televizijos bokšto ir atgulusio Amžinojo poilsio gimtajame mieste, atminimą. Iškilmėse dalyvavo Rimanto tėvai Vanda ir Rimantas Juknevičiai, artimieji, Lietuvos Respublikos Seimo narys Dainius Gaižauskas, Marijampolės savivaldybės vadovai, Tarybos nariai bei gausus būrys moksleivių ir vyresnių marijampoliečių.
Antrą kartą Marijampolėje vyko bėgimas, skirtas Laisvės gynėjų atminimui. Renginį organizavo Sūduvos gimnazijos, kurią yra baigęs Rimantas Juknevičius, kūno kultūros mokytojas, Savivaldybės tarybos narys Valdas Pileckas. Šių metų bėgime dalyvavo 60 bėgikų iš Sūduvos, Rygiškių Jono ir Marijonų gimnazijų bei „Sūduvos“ sporto centro. Lietuvos valstybės vėliava ir jos spalvos atributika pasipuošusių bėgikų kolona startavo nuo Sūduvos gimnazijos ir bėgdami miesto gatvėmis į senąsias miesto kapines prie Rimanto Juknevičiaus kapo atnešė ugnies fakelą, kurio liepsna simbolizavo Laisvės ugnį.
„Tautiška giesme“ prasidėjusiame renginyje, tragiškų 1991 m. sausio dienų liudininkų prisiminimų fragmentus apie tikėjimą ir viltį skaitė Sūduvos gimnazijos gimnazistai. Tylos minute ir Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono garbės salvėmis – už Lietuvos laisvės gynėjus, už Sausio 13-osios aukas, už Sūduvos krašto sūnų Rimantą Juknevičių – pagerbtas kovotojų už laisvę atminimas. Tarsi pratęsdamos bėgimo, skirto Laisvės gynėjams, bėgikų atneštos ugnies liepsną ant R. Juknevičiaus kapo sužibo daugybė atminties žvakių.
Atminties valandos pabaigoje padėtos gėlės, uždegtos žvakės ir tyloje susirinkusieji dar kartą patvirtino, kad marijampoliečių širdyse atmintis gyva ir liudija.
Marijampolės savivaldybės administracijos
Viešųjų ryšių tarnyba
Danguolės Micutienės nuotraukos.
Kidulių dvaras priėmė „manekenų iššūkį“
Metų pabaigoje Amerikoje prasidėjusi „manekenų iššūkio“ mada netruko išplisti socialiniuose tinkluose. Šio iššūkio esmė – įsiamžinti visiškai sustingus savo kasdienėje veikloje. Manoma, kad iššūkį sugalvojo vienos vidurinės mokyklos mokiniai, o internete pasipylę pasekėjų video įrašai sulaukė daug dėmesio. Iššūkį pakartojo ne maža sportininkų, pramogų ir verslo atstovų. Net Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbantys astronautai. Pasaulinis reiškinys greitai išpopuliarėjo ir Lietuvoje, todėl ir kiduliečiai neliko abejingi.
Filmuotis nejudant, tarsi būtų manekenai, susirinko Kidulių dvaro damos ir gražus būrys savanorių. Vilkint karališkąjį dvaro periodą atspindinčiais kostiumais buvo imituojama dvarui būdinga veikla: Kidulių krašto vyno degustavimas, arbatos gėrimas, žaidimas kortomis ir šaškėmis, dvaro savininkų šeimyninė drama, jaunuolių flirtas, vaikų žaidimai ir, žinoma, dvaro damų šokiai. Nors, suderinus režisūrines smulkmenas, sunkiausias darbas teko operatoriui, aktoriai taip pat vargo stengdamiesi nejudėti pasirinktose pozose ir nesijuokti.
Filmavimo aikštelėje įspūdžiais besidalinę savanoriai džiaugėsi tiek galimybe vilkėti nekasdieniškais kostiumais, tiek entuziastinga kompanija. Nė vienam nebuvo sunku įsijausti į pasirinktą vaidmenį. Dalis jų jau savanoriavo rugpjūčio pabaigoje vykusioje Kidulių miestelio šventėje gavę dvaro gyventojų roles. Naujai prie komandos prisijungę jaunuoliai neslėpė noro ir ateityje dalyvauti panašiose akcijose.
Daugelio vaizdo įrašų fone skamba Rae Sremmurd daina „Black Beatles“, kuri skambėjo ir spalio pabaigoje pasirodžiusiame pirmajame tokio iššūkio vaizdo įraše. Sekėjai ją tiesiog perėmė. Tendencijai ištikima liko ir Kidulių dvaro iššūkio kūrybinė grupė, tačiau atsižvelgiant į specifinę dvaro atmosferą, buvo pasiūlyti dar du garso takeliai.
Monika BŪBLAITYTĖ
Laisvė vertesnė už nešvarius pinigus
2017-01-14 apie 00.06 val. Vilkaviškio r. savivaldybėje, kelyje Bartninkų mstl. link, automobilio BMW X5 vairuotojas nepakluso teisėtiems Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK policijos pareigūnų reikalavimams sustoti. Jis nuvažiavo nuo kelio sankasos bei, padidinęs greitį, nuvažiavo laukais. Policijos pareigūnai automobilį rado Vilkaviškio r. sav. Keturvalakių sen. Bardauskų k. ribose, tačiau vairuotojas buvo pasišalinęs. Nustatyta, jog šis automobilis nuo 2017-01-13 ieškomas Austrijoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR Baudžiamojo kodekso 189 str.
Kaip nepatekti į nusikaltėlių spąstus?
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus viršininkas Tomas Rainys:
Pirmiausia, kiekvienas asmuo dirbti turi tik legaliai. Jei žmogui yra siūlomas tam tikras darbas, reikėtų atidžiai pasitikrinti, kiek toks darbas kainuoja rinkoje, t. y. kokį atlyginimą už jį paprastai siūlo darbdaviai. Verta pasikalbėti su artimaisiais, pažįstamais ir adekvačiai vertinti galimas su darbu susijusias rizikas.
Antra – nesitarti dėl jokio, kad ir trumpalaikio, darbo su įtartinos reputacijos asmenimis. Tiesa, nė vienas nėra apsaugotas nuo apgaulės. Tačiau šiais atvejais, apie kuriuos kalbame, reikia būti itin atidiems ir atkreipti dėmesį į tris pagrindinius dalykus.
Signalai, kad automobilis gali būti vogtas:
- jei pastebėjote, jog kėbulo numeris nutrintas, užmaskuotas arba jis nesutampa su dokumentuose nurodytu kėbulo numeriu,
- jei nėra automobilio dokumentų,
- jei jums tereikia sėsti į be raktelių užvestą automobilį ir „minti“ nurodytu maršrutu.
Visose šalyse galioja numeris 112 – skambinkite ir informuokite apie įtartiną automobilį.
Jei asmuo į nusikalstama veiką yra įtraukiamas apgavystės būdu ar panaudojant jo atžvilgiu smurtą, tai vertinama kaip prekyba žmonėmis.
Jei nusikaltimą (šiuo atveju – automobilio vagystę iš užsienio valstybės) vykdė bendrininkų grupė, kurioje kiekvienas asmuo atlieka tam tikrą vaidmenį, tai traktuojama kaip nusikalstama veika, nes asmenys iš šios veikos nori pasipelnyti ir puikiai suvokia, kad vykdo nusikalstamą veiką. Atsakomybė už tokį nusikaltimą rimta – gresia laisvė atėmimas iki aštuonerių metų.
Marijampolės apskr. VPK informacija
Nuotraukoje – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus viršininkas Tomas Rainys.
Apdovanoti Marijampolę garsinantys geriausi savivaldybės sportininkai
Savivaldybės tarybos pasėdžių salėje pagerbti geriausi 2016 metų Marijampolės olimpinių ir neolimpinių sporto šakų sportininkai, komandos, jų treneriai.
„Prisimenant, kad 2016-ieji buvo olimpiniai metai, didžiuojamės mūsų sportininkų iškovotomis puikiomis pergalėmis ir dėkojame už Marijampolės garsinimą Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. Marijampolėje vyko daug puikių renginių, tačiau ypatingo dėmesio sulaukė vasarą vykęs Pasaulio jaunimo karšto oro balionų čempionatas, kuriame marijampolietis Rokas Kostiuškevičius iškovojo čempiono titulą. Stengiamės stiprinti sporto infrastruktūrą bei palaikyti geras sporto iniciatyvas. Sveikinu visus su puikiais praėjusių metų laimėjimais bei linkiu ir ateityje siekti aukščiausių pergalių“, – pradėdamas renginį, sakė Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyriaus vedėjas Vytautas Papečkys.
Renginyje 28 sportininkus, 5 komandas bei 14 trenerių pasveikino ir apdovanojo Savivaldybės meras Vidmantas Brazys, mero pavaduotojai Irena Lunskienė ir Povilas Isoda, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Valančius.
„Jūs esate Lietuvos ir mūsų miesto vardo garsintojai, sporto ambasadoriai, atkakliai siekiantys pergalių ir sulaukiantys sporto aistruolių palaikymo. Jūsų, sportininkai, treneriai, komandų vadovai, dėka apie Marijampolę žinoma ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Linkiu jums tvirčiausios sveikatos, didžiulės valios ir naujų pergalių Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje“, – sakė savivaldybės meras.
Už aukštus sportinius pasiekimus ir Marijampolės garsinimą apdovanoti:
Aistė Žiginskaitė, lengvoji atletika, Lietuvos čempionė, treneris Arvydas Šedys, SC „Sūduva“;
Lukas Simonavičius, lengvoji atletika, Lietuvos čempionas, treneris Arvydas Šedys, (SC „Sūduva“);
Mantas Kurapka, kosminių modelių konstruktorius, Lietuvos čempionas, Antano Gustaičio jaunųjų aviatorių sporto klubas, vadovas Mindaugas Karčiauskas;
Vytas Karpavičius, šaudymas iš lanko, Lietuvos čempionas, klubas „Ugninė strėlė“;
Algimantas Smelstorius, jėgos trikovė, Lietuvos čempionas, treneris Audrius Vosylius;
Agnė Murauskaitė, jėgos trikovė, Lietuvos taurės varžybų nugalėtoja, treneris Audrius Vosylius, SC „Sūduva“;
Darius Petkevičius, lengvoji atletika, Lietuvos čempionas, treneris Vladas Komisaraitis, SC „Sūduva“;
Žilvinas Žilinskas, sunkioji atletika, Lietuvos čempionas, treneris Alvydas, Kirkliauskas, SC „Sūduva“;
Vincentas Skirka, sunkioji atletika, Lietuvos čempionas, treneris Alvydas Kirkliauskas, SC „Sūduva“;
Tomas Kalvaitis, sunkioji atletika, Lietuvos čempionas, treneris Jonas Janulevičius,) SC „Sūduva“;
Valerijus Klimas, Lietuvos neįgaliųjų šaškių čempionas, Neįgaliųjų sporto klubas „Šešupė“, vadovas Juozas Abramavičius;
Tomas Bendoraitis, kultūrizmas, Lietuvos taurės absoliutus nugalėtojas, Pasaulio čempionato 7 vietos laimėtojas, treneris Rinaldas Česnaitis, sporto klubas „Tauras“;
Daiva Varnelienė, kultūrizmas – fitnesas, Tarptautinių turnyrų nugalėtoja, Pasaulio čempionato 7 vietos laimėtoja, treneris Rinaldas Česnaitis, sporto klubas „Tauras“;
Vilmantas Krasauskas, plaukimas, Lietuvos plaukimo čempiono, Baltijo šalių čempionoto ir Europos čempionato dalyvis, Plaukimo, bėgimo ir triatlono meistrų klubas „Torpedos“;
Audrius Domarkas, šaškės, Pasaulio jaunučių greitųjų šaškių čempionato 3 vietos laimėtojas, treneris Vytas Labutis, Žaidimų sporto mokykla;
Andrius Dubickas, karatė sportas, Europos jaunių kiokušin karate 2 ir 3 vietų laimėtojas, treneris Valius Rudys, Kiokušin karatė klubas „Tornadas“;
Raminta Makackaitė, karatė sportas, Europos jaunių kiokušin karate čempionė, techniškiausia čempionato sportininkė, treneris Valius Rudys, Kiokušin karate klubas „Tornadas“;
Saulius Brusokas, galiūnų sportas, Baltijos šalių galiūnų čempionato 3 vietos laimėtojas;
Dainius Pilipavičius, automobilių sportas, Baltijos šalių rali-kroso čempionato 2 vietos laimėtojas;
Linas Petraitis, kultūrizmas, fitnesas, Lietuvos čempionas, Europos jaunimo čempionas („Figūra), treneris Rinaldas Česnaitis, sporto klubas „Tauras“;
Tomas Miežlaiškis, svarsčio kilnojimo sportas, Europos svarsčių kilnojimo čempionas;
Edgaras Gladas, kultūrizmas, Europos jaunimo čempionas, Tarptautinių turnyrų prizininkas, treneris Rinaldas Česnaitis, sporto klubas „Tauras“
Renatas Suleimanovas, kultūrizmas, Lietuvos čempionas, Europos čempionato 2 vietos laimėtojas, Pasaulio čempionato 4 vietos laimėtojas, treneris Rinaldas Česnaitis, sporto klubas „Tauras;
Marius Arlauskas, klasikinis kultūrizmas, Pasaulio čempionato 3 vietos laimėtojas, treneris Rinaldas Česnaitis, sporto klubas „Tauras“;
Daiva Žuvaitienė, kultūrizmas, fitnesas, Pasaulio čempionatas 3 vietos laimėtoja (kūno fitnesas), Europos čempionatas 3 vietos laimėtoja, treneris Rinaldas Česnaitis, sporto klubas „Tauras“;
Rokas Kostiuškevičius, Pasaulio jaunimo oro balionų čempionas, Oreivių klubas;
Rimas Kostiuškevičius, Pasaulio oro balionų čempionato 2 vietos laimėtojas, Oreivių klubas;
Parašiutų sporto komanda, Lietuvos čempionė, Pasaulio čempionato dalyvė, Marijampolės areoklubas, vadovas Alvydas Danilaitis;
Klubo „Siekis“ žvejų komanda, Lietuvos čempionė, vadovas Tomas Kiveris;
Vyrų krepšinio komanda „Sūduva-Mantinga“, Nacionalinės krepšinio lygos čempionė, Lietuvos krepšinio federacijos taurės laimėtoja, treneris Marius Kiltinavičius, klubo vadovas Vytautas Skučas, klubo prezidentas Klemencas Agentas;
Futbolo komanda „Sūduva“, Lietuvos futbolo A lygos 3 vietos laimėtoja, treneris Vladimiras Čeburinas, klubo vadovas Karolis Skinkys, klubo prezidentas Vidmantas Murauskas;
Moterų krepšinio komanda „Sūduva“, Lietuvos moterų krepšinio lygos 2 vietos laimėtoja, Lietuvos moterų krepšinio taurės varžybų laimėtoja, Baltijos moterų krepšinio lygos čempionė, komandos treneris Rimvydas Samulėnas, klubo vadovas Deividas Jurkša.
Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Valančius, įteikdamas apdovanojimus, dėkojo sportininkams už puikius rezultatus, o treneriams, įkvepiantiems savo sportininkus siekti geriausių rezultatų, už įdėtą triūsą dalyvaujant įvairiose varžybose bei turnyruose.
Sportininkus taip pat sveikino ir atstovus apdovanojo LR Seimo narių Dainiaus Gaižausko ir Kęstučio Mažeikos padėjėjai Viktorija Kriščiūnienė ir Ričardas Mockus.
Muzikinį sveikinimą geriausiems sportininkams dovanojo Marijampolės meno mokyklos mokinys Paulius Subačius (mokytojas Benas Aukščiūnas).
Marijampolės savivaldybės administracijos
Viešųjų ryšių tarnyba
Danguolės Micutienės nuotraukos.
Gyvybės medžiu tituluojama gėlelė – nuo ligų ligelių
Smulkiais žiedais apsipylusią, ilgai ir gausiai žydinčią, gana kuklią gėlytę pamatysi ne vieno namuose kaip dekoratyvinį augalą. Taip pat kai reikia mažos mielos smulkmenėlės nustebinti ar pasveikinti brangų žmogų, prisimename ją, kalankę. Nuostabu, kad ši gėlė (taip mes ją vadiname) turi gausybę vaistingųjų savybių ir neretai gali pasitarnauti ne tik akį džiugindama, bet ir visą žmogaus organizmą gydydama.
Kalankė, kaip gydomasis augalas, atrasta palyginti neseniai
Kalankės tėvyne laikomas Madagaskaras. Iki 1960 m. apie ją, kaip vaistingąjį augalą, Europoje buvo žinoma labai mažai. Tik 1970 m. Ukrainos mokslininkų dėka šis tropinis augalas pradėtas naudoti medicinos praktikoje. Pasak šaltinių, 1960 m. pavasarį į mokslinį konsultacinį Kijevo medicinos A. Bogomolco instituto biurą atėjo laiškas iš Krasnodaro krašto. Laiško autoriai rašė apie nežinomą augalą, kurio lapai puikiai padeda gydyti žaizdas ir nudegimus. Mokslo darbuotojas, medicinos mokslų daktaras M. Base paprašė atsiųsti į institutą augalą arba jo lapus. Krasnodaro gyventojas atsiuntė augalo egzempliorių ir apie 3 kg šviežių lapų. Vienintelis tuo metu nežinomas augalas buvo dauginamas Kijevo botanikos sodo oranžerijoje. Kijevo, Maskvos, Leningrado mokslininkai nustatė, jog šis tropinis augalas yra storalapių (Grassulaceae) šeimos -kalankė plunksninė (Kalanchoe pinnata). Kijevo ir Donecko klinikose buvo atlikti klinikiniai bandymai, kurie patvirtino teigiamąsias kalankės savybes, ir netrukus švieži šio augalo ūgliai su lapais SSRS Sveikatos ministerijos buvo įtraukti į medicinos mokslą bei praktiką.
Pražystanti sausį
Tarp kalankių aptinkame tiek daugiametes žoles iki 10 cm aukščio, tiek ir krūmus, vijoklinius augalus ir net medžius iki 3 metrų aukščio. Kalankė, apie kurią mes kalbėsime, – nereiklus kambarinis augalas, sukulentas. Tai trumpos dienos šviesos augalas. Jų žydėjimo metas gamtinėmis sąlygomis būna žiemos metu, tačiau dėl šiuo metu naudojamos technikos dekoratyvinėje sodininkystėje sutrumpinamos dienos šviesos kalankės žydėjimą galima nukelti pageidaujamu laiku.
Žinomiausia ir populiariausia yra Blosfeldo kalankė: 30 cm aukščio daugiametė žolė su tamsiai žaliais lapais ir smulkiais įvairiausių spalvų žiedais. Žydėti Blosfeldo kalankė pradeda, kaip taisyklė, sausio mėnesį ir žydi keletą mėnesių iš eilės.
Naudingosios kalankės savybės
Augalo sultyse ir lapų minkštime yra daug biologiškai aktyvių medžiagų: flavonoidų, rauginimo medžiagų, vitamino C (askorbininės rūgšties), mikro- ir makroelementų (aliuminio, magnio, geležies, kalcio, mangano, vario), polisacharidų, organinių rūgščių (obuolių, rūgštynių, acto), taip pat fermentų ir amino rūgščių.
Augalas turi ryškių priešuždegiminių savybių, pagreitina žaizdų, nudegimų, nušalimų, opų gijimą, taip pat aktyviai veikia prieš mikrobus, jo dėka žaizdos greitai apsivalo nuo pūlių, randai būna švelnesni.
Kalankės sultys veikia ir prieš daugelį mikroorganizmų; iš jos sulčių išskirtas antivirusinis faktorius padeda organizmo ląstelėms sparčiau gaminti priešvirusines medžiagas. Kalankės sultys lauko sąlygomis gali nukenksminti nedidelį vandens kiekį. Nustatytas kalankės sulčių poveikis prieš gripo ir pūslelinės infekcijas. Kalankės sultys sulaiko grybų pelėsių augimą, aktyviai kovoja prieš parazitus.
Kalankės sultys ir susmulkinti lapai vartojami nuo skrandžio ir žarnyno susirgimų, tulžies pūslės ir kepenų ligų, galvos skausmų, podagros, reumato, artrito, inkstų ir šlapimo pūslės ligų, ūmių peršalimo ligų ir gripo, pūslelinės (herpeso), anginos ir tonzilito, nudegimų ir nušalimų, žaizdų ir pūlingų odos pažeidimų, plaučių uždegimo, įvairių odos ligų ir kitų susirgimų.
Kalankės sultis galima vartoti net vaikams iki trejų metų. Tačiau tam tikslui sultis reikia atskiesti pusiau su virintu vandeniu ir teisingai paruošti.
Kalankės sultys ruošiamos labai paprastai: joms reikalingi švieži, ką tik nupjauti lapai, kurie susmulkinami, išspaudžiamos sultys, kurios nukošiamos per keletą marlės sluoksnių. Laikyti išspaustas sultis rekomenduojama ne aukštesnėje kaip +10 laipsnių temperatūroje.
Kaip auginti kalankę?
Kalankė – tropinis augalas, kuris dauginamas vegetaciniu būdu. Dregmono kalankės (Dregmono briofitumas) ir plunksninės kalankės (Kalanchoe pinnata) turi įdomių biologinių savybių, susijusių su dauginimu. Šioms rūšims būdinga tai, kad tarp lapų dantelių susidaro lapų pumpurai, kurie duoda pradžią dukteriniams augalams. Augalo lapų pumpurai, paaugę iki tam tikro dydžio ir pasiekę tam tikrą brandos periodą, atsiskiria nuo motininio augalo ir pradeda savarankiški egzistuoti. Todėl kalankė dar vadinama „gyvybės medžiu“. Botanikų eksperimentai įrodė, kad dauginimas „vaikais“ vyksta tik esant ilgai dienos šviesai. Natūraliomis sąlygomis dienai trumpėjant šis dauginimosi procesas sustoja ir keičiasi dauginimu sėklomis. Namų sąlygomis, kur yra dirbtinis apšvietimas, dauginimo „vaikais“ procesas gali tęstis ištisus metus. Kitos kalankės rūšys dauginamos auginiais, oranžerijose hibridais ir naujos rūšys auginamos iš sėklų.
Vegetacinis kalankės periodas atvirame grunte trunka nuo gegužės iki rugsėjo galo. Galima dauginti kalankę ir sėklomis, kurios sėjamos rudenį, kad išdygtų daigai. Kalankė mėgsta šviesią vietą ir vidutinę temperatūrą, vasarą – šilumą, žiemą – vėsumą. Žiemą optimali temperatūra +13-15° C (ne žemesnė +10° C); dirva paliekama beveik sausa; šviečiant karštiems saulės spinduliams kalankės lapai parausta, todėl nuo pavasario iki rudens augalą geriau laikyti ant palangės į rytus arba į vakarus, o žiemą – į pietus. Kai kalankė nužydėjo, jo žiedynkočiai nupjaunami ir gėliapuodis statomas į pavėsį – augalui prasideda ramybės periodas. Mėnesį po nužydėjimo kalankė beveik nelaistoma, paskui ją reikia pastatyti į apšviestą vietą ir pradeda laistyti (ribotai, tik išdžiūvus žemėms).
Kasmet kalankė persodinama, kai baigiasi pavasario ramybės periodas; substratas susideda iš lapinių, kompostinių žemių ir smėlio 2:2:1 santykiu. Kalankė tręšiama nuo kovo iki rugpjūčio kartą per mėnesį naudojant kaktusams skirtas trąšas. Blosfeldo kalankė kas 2 savaitės tręšiama žydinčių gėlių trąšomis.
Auginant kalankę reikia nepamiršti, kad ji trumpos dienos augalas. Todėl, be teisingos priežiūros ištisus metus, norint, kad kalankė gerai vešliai žydėtų, svarbu 4-6 savaites prieš žydėjimą kasdien išnešti augalą į šviesą tik 8-10 valandų, o likusį laiką laikyti tamsoje (nunešti į tamsų sandėliuką arba uždengti kartonine dėže be plyšių).
Gydymo kalanke receptai
Nuo bronchito
***Paimkite valgomąjį šaukštą liepžiedžių, užpilkite juos stikline verdančio vandens. Palaikykite šiltai 1 valandą, nukoškite, įdėkite valgomąjį šaukštą kalankės sulčių. Gerkite po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną.
***Paimkite 0,5 litro raudonojo vyno, 4 kalankės lapus. Į raudonąjį vyną sudėkite lapus ir palaikykite 4 dienas. Gerkite po 1 desertinį šaukštą 3 kartus per dieną nuo aštraus kosulio.
***Paimkite 300 g medaus, 1/2 stiklinės vandens ir 4 kalankės lapus. Lapus smulkiai supjaustykite, sumaišykite su medumi ir vandeniu ir virinkite 2 valandas ant silpnos ugnies, ataušinkite ir išmaišykite. Laikykite vėsioje vietoje. Gerkite po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
***Paimkite 2 valgomuosius šaukštus šviežių kalankės sulčių, 100 g nesūdyto šviežio sviesto, 100 g kiaulės arba žąsies taukų, 100 g natūralaus bičių medaus, 50 g kakavos. Visus komponentus išmaišykite, gerkite su šiltu pienu po valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną.
Nuo plaučių ligų
***Paimkite po 20 g kalankės lapų, mėlynių lapų, bruknių lapų, gailių šakniavaisių su šaknimis, po 20 mililitrų burokėlių ir griežčių sulčių. Mišinį užpilkite litru degtinės, laikykite 10 – 12 dienų, įdėkite medaus bei sviesto ir gerkite po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
***Užvirinkite kaip arbatą sukatžolių stiebus ir lapus, paprastosios trūkažolės šaknis, susmulkintų kalankės lapų ir pakaitinkite ant silpnos ugnies 10 minučių. Gerkite 3 kartus per dieną po 0,5 stiklinės.
***Baltajame vyne 10 minučių pavirinkite metėlės (pelyno) šaknis: 0,5 litro vyno – 2 valgomieji šaukštai susmulkintų šaknų. Į verdantį nuovirą įdėkite valgomąjį šaukštą medaus ir 70 mililitrų kalankės sulčių, ataušinkite. Gerkite po 0,5 stiklinės rytais prieš valgį.
***Sumaišykite lygiomis dalimis takažolių ir rudmenės šaknų, 3 valgomuosius šaukštus šio mišinio užpilkite 0,5 litro verdančio vandens, pavirinkite 5 minutes ant silpnos ugnies ir palaikykite 30 minučių. Įdėkite 50–70 mililitrų kalankės sulčių. Išgerkite dienos metu per 5–6 kartus.
Nuo nuovargio, pervargimo, depresijos
***Paimkite kmynų sėklų, valerijono šaknų, gudobelės žiedų, amalų, kalankės lapų. Du valgomuosius šaukštus šio mišinio užpilkite 0,5 litro verdančio vandens, palaikykite 4 valandas, nukoškite. Gerkite po trečdalį stiklinės 4-5 kartus per dieną.
***Paimkite mėtų lapų, pūkelių žolės, ramunėlių žiedų, kalankės lapų. Augalus sumaišykite, 2 valgomuosius šaukštus šio mišinio užpilkite 0,5 litro verdančio vandens, palaikykite 4 valandas, nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 3–5 kartus per dieną.
Nuo slogos, peršalimo
***Paimkite 2 arbatinius šaukštelius medaus, arbatinį šaukštelį kalankės sulčių. Sumaišykite, kad medus visiškai ištirptų. Nedidelį gauto mišinio kiekį įlašinti į šnerves, kiek galima giliau.
***Profilaktikos tikslais prieš virusiniu ir infekcinius susirgimus rekomenduojama 2–3 kartus per dieną suvilgyti nosies gleivinę kalankės sultimis.
Nuo odos ligų
***Kalankė turi ryškių priešuždegiminių savybių, pagreitina žaizdų, nudegimų, nušalimų, opų gijimą, taip pat aktyviai veikia prieš mikrobus, jos dėka žaizdos greitai apsivalo nuo pūlių, randai būna švelnesni. Nudegimai gerai gyja sumaišius kalnkės sultis su kiaušinio baltymu. Veiksminga priemonė nuo nudegimų – ant nudegintos vietos palaikyti keletą valandų uždėtus kalankės lapus.
Parengė Laima GRIGAITYTĖ
Gijomas Muso
„Sunkiausia yra ne gauti, ko trokšti, bet mokėti visa tai išlaikyti.“
Nevyriausybinės organizacijos pasirengusios produktyviai dirbti ir 2017-aisiais
Marijampolės savivaldybėje socialinėje srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovai, metų pradžioje kultūros centro kavinėje susitikę su savivaldybės meru ir kitais savivaldybės vadovais, tvirtino esantys pasirengę produktyviai dirbti vietos bendruomenės labui ne prasčiau nei praėjusiais metais. Organizacijos teikia įvairias socialines paslaugas tėvų globos ir dėmesio stokojantiems vaikams, senyviems vienišiems žmonėms, socialinę atskirtį patiriantiems ar priklausomybių turintiems asmenims. Tradicinius NVO atstovų susitikimus su savivaldybės vadovais kiekvienų metų pradžioje įprastai organizuoja Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento atsakingi darbuotojai, koordinuojantys organizacijų veiklą ir teikiantys visapusišką pagalbą. Jų metu aptariami pasibaigusių metų bendri projektai, pasidalijama naujų metų darbų gairėmis. Šiame, bene 15-ame, susitikime dalyvavo Marijampolės I grupės neįgaliųjų draugijos, Trečiojo amžiaus universiteto, Marijampolės krašto samariečių bendrijos, Sasnavos vaikų ir jaunimo gerovės centro „Židinys“, Marijampolės apskrities moters veiklos centro, Marijampolės miesto pagyvenusių žmonių asociacijos, Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ pagalbos centro „Rūpintojėlis“, Maltos ordino pagalbos tarnybos, nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“ Marijampolės skyriaus, neįgaliųjų sporto klubo „Siekis“ ir kitų organizacijų atstovai. Su nevyriausybininkais bendravo ir Marijampolės socialinės pagalbos centro vadovė Vilma Ratkevičienė.
Sveikindamas naujų metų veiklas pradėjusius nevyriausybinių organizacijų narius Savivaldybės meras pripažino, kad jų nudirbamas socialinis darbas yra sunkus, bet dažnai sunkiai apčiuopiamas, įvertinamas, nors rūpinamasi viskuo – visais žmogaus poreikiais. Merui pritarė Socialinių reikalų departamento direktorė Daiva Pankauskienė sakydama, kad sudėtinga suskaičiuoti, kiek žmonių liko patenkinti organizacijų veikla. Kaip didžiausią šio laikmečio rūpestį meras V. Brazys pabrėžė iškilusią būtinybę atsisakyti valdiškų vaikų globos namų ir kurti bendruomeninius ar šeimyninius globos namus, o šis procesas vyksta labai palengva. „Mūsų visų pareiga ieškoti jaunų žmonių, kurie užsiimtų be tėvų globos likusių vaikų auginimu“, – kreipėsi į susirinkusius su prašymu savivaldybės vadovas. „Galima paremti pinigais, bet tik pinigais gerų vaikų neužauginsi“, – samprotavo meras. Socialinių reikalų departamento direktorė D. Pankauskienė nuogąstavo, kad dar nėra visų reikiamų teisės aktų profesionaliems globėjams atsirasti. Ji dėkojo Sasnavos vaikų ir jaunimo gerovės centro „Židinys“ vadovei Elenai Senkuvienei, kuri pirmoji ryžosi atidaryti bendruomeninius vaikų globos namus. Pati E. Senkuvienė pripažino, kad nebuvo lengva, bet ilgametė, 25-erių metų, su Nyderlandų pagalbos Lietuvai fondo savanoriais įgyta socialinio darbo patirtis padėjo tai padaryti.
Departamento direktorė D. Pankauskienė akcentavo, kad laikmetis reikalauja kompleksinių paslaugų, todėl visos organizacijos yra susijusios tarpusavyje. Ji džiaugėsi Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ pagalbos centro „Rūpintojėlis“ vadovės „Caritas“ direktoriaus pavaduotojos Aušros Adomavičiūtės pateiktais profesionaliais pasiūlymais, susijusiais su psichologinėmis žiniomis. Anot direktorės, „nugrimzdusioms į dugną“ šeimoms pagalbą teikia krašto samariečiai, buriami Loretos Drandžilauskienės, o vienišiems seneliams šiltą sriubą į namus nuolat tiekia Marytės Miliauskienės organizuojami maltiečiai. Labai svarbus darbas kovojant su fiziniu ir psichologiniu smurtu – tą atlieka Moters veiklos centras.
Marijampolės socialinės pagalbos centro direktorė V. Ratkevičienė, kalbėdama apie globėjų ir įtėvių ruošimą, apgailestavo, kad per metus sulaukta tik 3 šeimų prašymų tapti globėjais ar įtėviais. Specialų projektą GIMK (Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymas ir konsultavimas) įstaiga vykdo jau 8-erius metus. Centras pradėjo teikti vadinamą integralią pagalbą (socialinę globą ir slaugą) namuose neįgaliems darbingo amžiaus ir senyvo amžiaus asmenims bei konsultacinę pagalbą jų šeimų nariams. To kitos savivaldybės dar neturi.
Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Roma Brazauskienė žadėjo stengtis mažinti popierizmo NVO veikloje, džiaugėsi naujų jaunų žmonių įsitraukimu į organizacijas. Ji paminėjo, kad 2017-aisiais bus neįgaliesiems pritaikyta viena mokykla, finansuojamos programos veiklai prieš smurtą ir prekybą žmonėmis, Marijampolės televizijoje turėtų atsirasti gestų kalba. Deja, lėšų lygis išliks toks pats kaip pernai, teigė vedėja.
Apibendrindama susitikimą Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoja Irena Lunskienė dėkojo už darbą, prašė ir toliau stengtis palaikyti glaudžiausius ryšius tarp žmonių ir savivaldybės. Gerų metų linkėjo Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Valančius, pažadėdamas visada ieškoti būdų padėti organizacijoms iškilus problemoms. Savivaldybės tarybos narys, Socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas Alvydas Kirkliauskas, dalyvaujantis beveik visuose socialinės krypties renginiuose, kvietė visus šiais metais aktyviai sportuoti.
Viešųjų ryšių tarnyba
Aurelijos Baniulaitienės nuotrauka.
Daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkų dėmesiui!
Š. m. sausio 19 d. (ketvirtadienį) 17 val. Marijampolės savivaldybės I a. salėje (J. Basanavičiaus a. 1) vyks susitikimas-pasitarimas su Marijampolės savivaldybės administracijos padalinių vadovais, UAB „Marijampolės butų ūkis“ vadovais. Susitikime-pasitarime taip pat dalyvaus UAB „Marijampolės šilumos tinklai“, UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro atsakingi darbuotojai.
Prašome aktyviai dalyvauti!
Marijampolės savivaldybės administracija
Kelių policija prašo pagalbos – gal matėte kas apgadino automobilį?
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriuje tiriamas eismo įvykis galimai įvykęs 2017 m. sausio 10 d., nuo 10 val. iki 14 val. Marijampolėje Mokolų g. Įvykio metu nenustatytos markės transporto priemonės vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo ir apgadino stovintį automobilį „Daihatsu Sirion“, valst. Nr. HTZ 566. Nenustatytos markės transporto priemonės vairuotojas iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Asmenis, mačiusius šį eismo įvykį ar turinčius kitos tyrimui vertingos informacijos, prašome kreiptis į Kelių policijos skyrių, esantį Marijampolėje Kudirkos g. 61 (1 kab.), arba paskambinti tel. (8 700) 65829.
Marijampolės apskr. VPK Kelių policijos skyriaus informacija
Marijampolės savivaldybės vadovų susitikime su seniūnaičiais – vietos gyventojų problemų aptarimas
Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys ir jo komandos nariai sausio 11 d. susitiko su kadenciją bebaigiančiais seniūnaičiais, kad aptartų jų gyvenamosios vietovės žmonių rūpesčius ir bėdas. Gausiai į savivaldybės administracijos posėdžių salę susirinkę seniūnaičiai išklausė mero padėką už pastarųjų metų veiklą ir prašymą teikti informaciją apie tos vietovės „skaudulius“. Kaimo ir miesto vietovėse gyvenantys seniūnaičiai taip pat aktyviai išsakė tai, kas jiems kelia nerimą. Susitikimo pabaigoje kiekvienam seniūnaičiui meras padovanojo 2017-ųjų sieninį kalendorių su Marijampolės vaizdais.
„Jūs galite su seniūnais kartu tartis, kurį kelio galą sutvarkyti pirma, kaip spręsti vietos žmonių laisvalaikio leidimo, socialinius klausimus, – drąsino seniūnaičius savivaldybės vadovas, – Mes negalime viską žinoti be jūsų pagalbos. Gal kas neturi kuo kūrenti, gal kam nesaugu vienkiemyje“. Meras pripažino, kad miesto ir kaimo gyventojų problemos gerokai skiriasi. Mieste didžiausiu rūpesčiu jis įvardijo vadinamus bendrabučius. „Neramu dėl vaikų, kurie ten auga: ar yra kur nusiprausti, ar padorios sąlygos valgiui gaminti?“ – susirūpinimą dėstė meras V. Brazys. Jis siūlė išanalizuoti mintį pritaikyti ištuštėjusių kaimo mokyklų pastatus šeimoms apgyvendinti. Meras prasitarė, kad šiemet bus imamasi ilgai miesto gatvėse laikomų nenaudojamų automobilių, kurie užima vietą ir trukdo valyti gatves.
Seniūnaičiai išsakė nuogąstavimus dėl vėluojančių kaimo kelių greideriavimo darbų, nebarstomų centrinių gyvenviečių gatvių, dėl apleistų žemės sklypų, vandentiekio problemų, šiltuoju metų sezonu savavališkai pievose ganomų arklių. O Balsupių seniūnaitis Kęstutis Račius visus pakvietė į puikią ledo ritulio klubo „Pelkių velniai“ įrengtą čiuožyklą Balsupių kaime, kur betrūksta tik biotualeto…
Užbaigdama dalykinį susitikimą mero pavaduotoja Irena Lunskienė ragino nenuleisti rankų ir dirbti kartu. „Tokia visuomeninė iniciatyva nėra lengva – reikia turėti ir laiko, ir užsidegimo, ir drąsos nebijoti apkalbų“, – sakė ji.
2014–2017 metų laikotarpiui buvo išrinkti 53 seniūnaičiai. Jiems savivaldybės iniciatyva buvo parūpinti mobilieji telefonai, skirtas savivaldybės kompensuojamas limitas su seniūnaičio veikla susijusiems pokalbiams. Nauji seniūnaičių rinkimai Marijampolės savivaldybėje turėtų įvykti šį pavasarį. Vietos savivaldos įstatymas numato, kad seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais ir yra įgaliotas atstovauti seniūnijos gyventojų interesams seniūnijoje bei savivaldybėje, skatinti gyventojus prižiūrėti savo gyvenamosios vietovės teritoriją, dalyvauti organizuojant gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su savivaldybės vadovais, plėtoti ir organizuoti bendruomenės sportinį, kultūrinį gyvenimą, svarstyti savo gyvenamųjų vietovių bendruomenėms rūpimus klausimus, teikti informaciją seniūnaitijos gyventojams apie savivaldybės institucijų veiklą.
Viešųjų ryšių tarnyba
Aurelijos Baniulaitienės nuotrauka.
Šiltas rūpestis naujagimiais – akcijoje „Mamų skrynia“
Jau septintus metus Marijampolės ligoninės organizuojama socialinė akcija „Mamų skrynia“ šiemet vėl sulaukė vietos bendruomenės rūpesčio. Palydėjus simbolinius Tris karalius sausio 10-osios popietę į ligoninę susirinko aktyviausi šios akcijos, kurios metu dovanojami naujagimių rūbeliai, sauskelnės, lovytės, vežimėliai, žaislai, rėmėjai. Visas suneštas dovanas ištisus metus Akušerijos ginekologijos skyriaus personalas dalins sunkiau besiverčiančioms naujagimio susilaukusioms šeimoms. Šiemet gausiai „Mamų skryniai“ dovanų skyrė Marijampolės savivaldybė, Trečiojo amžiaus universitetas, Marijampolės krašto samariečių bendrija.
„Iki jūsų atėjimo ta skrynia ištuštėja. Mamos naudojasi šiuo gerumu, šia pagalba“, – neslėpė vyresnioji slaugos administratorė Rūta Markelienė. Pernai skyriuje gimė 421 naujagimis, ir tikrai kai kurioms mamoms reikėjo padėti apsirūpinti būtiniausiomis priemonėmis. Anot medikių, vienos pagimdžiusios moterys drąsiai prašo pagalbos, kitas reikia paskatinti. Ligoninės skyriuje mažyliams skirtus daiktus galima palikti ištisus metus.
Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoja Irena Lunskienė padėkojo ligoninei už gražią iniciatyvą ir visiems, kurie prie jos prisideda. „Solidarumas prasideda tada, kai pažiūri į šalia esantį ir pasakai: „Imk – tau reikia labiau“, – kalbėjo mero pavaduotoja. Jos įsitikinimu, geri darbai plinta ir rūpestis, kad ir ne savo kūdikėliais, augs bei duos naudos. Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento direktorė Daiva Pankauskienė pasidžiaugė senjorių iš Trečiojo amžiaus universiteto plačia širdimi. „Joms ne tas pats, kaip auga mūsų vaikučiai – pačios numezga, nuperka, savo vaikaičių rūbeliais dalijasi“, – pasakojo ji. Departamento direktorė taip pat padėkojo krašto samariečiams, kurie vykdo savo misiją – padeda žmonėms. Savivaldybės atstovės perdavė ne tik „Mamų skryniai“ skirtus daiktus, bet ir mero dovanas kiekvieno Marijampolės ligoninėje šiais metais gimsiančio kūdikėlio tėvams – knygas apie vaiko priežiūrą ir auginimą „Mūsų vaikas”.
Pristatydama akcijos „Mamų skrynia“ idėją Marijampolės ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Rita Kepalavičienė teigė, kad 2009 m. ligoninės direktorės Audronės Kuodienės galvoje užgimęs sumanymas, kaip gali padėti mama mamai, buvo naujiena Lietuvos ligoninėse. Dabar tenka keliauti po kitas gydymo įstaigas ir pristatyti šią idėją ir ją jau pradeda naudoti ir kitos šalies ligoninės. Apibendrindama akcijos reikšmę R. Kepalavičienė pasakė: „Tie, kas moka dalintis, yra dideli“. Kviečiame auginti save, o tą padaryti nėra sudėtinga. Atneškite jums nereikalingus kūdikiams skirtus daiktus, rūbus, sauskelnes į Marijampolės ligoninės pernai gražiai atnaujintą Akušerijos ginekologijos skyrių. Ligoninės darbuotojai mielai priims paklausą turinčius ir didesnius daiktus: vežimėlius, lovytes, vystymo stalus.
Viešųjų ryšių tarnyba
Aurelijos Baniulaitienės nuotraukos.
Rygiškių Jono gimnazijos parke pradės veikti čiuožykla!
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos parko aikštelėje baigiamas lieti ledas ir pradės veikti čiuožykla.
Jeigu tik leis orai, jau galėsime pradėti mėgautis smagia žiemos pramoga!
Kviečiame visus čiuožimo mėgėjus pasinaudoti proga pasimėgauti ir smagiai papramogauti ant ledo po atviru dangumi.
Tik nepamirškite spaudžiant šaltukui kuo šilčiau apsirengti, o esant tikram speigui – žiemos pramogas geriau atidėti kitai dienai.
Marijampolės savivaldybės administracijos
Viešųjų ryšių tarnyba
Plaukimo varžybos „Naujus metus pradėk baseine“
Pirmojo šių metų šeštadienio popietę į Marijampolės sporto mokyklą iš visų Lietuvos kampelių nepabūgę šaltuko sugužėjo plaukikai. Čia pirmą kartą vyko sporto mokyklos ir veteranų klubo „Torpedos“ organizuojamos buvusių Marijampolės sporto mokyklos auklėtinių plaukimo varžybos „Naujus metus pradėk baseine“. Atvykstančius dalyvius, žiūrovus ir svečius pasitiko nuotaikingi Mindaugo Biveinio pučiamųjų orkestro atliekami maršai. Renginį pradėjo sporto mokyklos direktorius, varžybų iniciatorius Rimas Vitkus, suteikdamas žodį Marijampolės merui Vidmantui Braziui. Garbingas svetys pasveikino susirinkusiuosius, palinkėjo gerų rezultatų bei sėkmingų prasidedančių metų, atminimo dovanas įteikė klubo „Torpedos“ pirmininkei Aldonai Mažėtienei, renginio sumanytojui, organizatoriui Vilmantui Krasauskui, geriausiam mokyklos plaukikui Tomui Tobulevičiui, buvusiam ilgamečiam baseino direktoriui Pijui Urbonui, vyriausiems sportininkams- net iš Vilnaus atvykusiai Alvydei Barzdaitytei ir 76-rių Stasiui Grigui. Sveikinimo žodį tarė Marijampolės savivaldybės sporto skyriaus vedėjas Vytautas Papečkys. Dalyvių gausa, jų entuziazmu ir atnaujintu baseinu džiaugėsi P. Urbonas, linkėdamas visiems gerų startų.
Žydruosiuose takeliuose varžėsi 42 plaukimo mokyklos absolventai nuo 20 iki 76 metų. Dalyviai rungėsi plaukdami visais būdais (peteliške, nugara, krūtine ir laisvu stiliumi) pasirinktinai po 50 metrų. Varžyboms vadovavo patyrę treneriai Dalia ir Aurimas Kadūnai, renginį vedė ir apdovanojimus įteikė nenuilstanti trenerė Liucija Žemaitė, taip pat buvusi mokyklos plaukimo auklėtinė. Džiugią rungtynių nuotaiką palaikė gausus sirgalių ir žiūrovų būrys.
Pasibaigus varžyboms, sportininkams amžiaus grupėse (kas 5 metai), iškovojusiems prizines vietas, buvo įteikti net 52 sporto skyriaus skirti medalių komplektai. Geriausią rezultatą tarp bendraamžių parodę plaukikai buvo apdovanoti rėmėjų suteiktais prizais. Daugiausiai taškų absoliučioje įskaitoje tarp vyrų iškovojo 24-metis Vytautas Vieraitis. Plaukdamas krūtine, jis pelnė 788 taškus. 70-metis Valdimaras Paludnevičius, plaukdamas 50 metrų nugara, surinko 770 taškų ir buvo antras. Trečią rezultatą – 760 taškų – plaukdamas laisvu stiliumi, parodė Andrius Krasickas. Jam taip pat 24-ri. Tarp moterų geriausius rezultatus parodė jauniausių amžiaus grupių atstovės: 20-24 metų grupėje krūtine plaukusi Greta Grigalevičiūtė pelnė 642 taškus, o Alberta Saukaitytė (25-29 metų grupėje) – 561 tašką plaukdama nugara. Trečią rezultatą – 536 taškus, plaukdama 50 metrų laisvu stiliumi, parodė Jūratė Pranckevičienė, startavusi 40–44 m. amžiaus grupėje.
Varžybų organizatoriai džiaugiasi, kad dalyviai ir svečiai rado laiko plaukimui ir prisiminimams, dėkoja rėmėjams už suvenyrus, prizus ir vaišes, už atsakingą teisėjavimą – jauniesiems sporto mokyklos auklėtiniams bei visai teisėjų komandai. Tikimės, kad varžybos sušildė tą žvarbią žiemos dieną ir viliamės, kad renginys taps tradiciniu.
