Į mobilųjį telefoną nuolat gaunu reklaminių trumpųjų žinučių. Kur galiu kreiptis dėl nepageidaujamos reklaminės informacijos?
Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis
Pirmiausia gaudami nepageidaujamą reklaminę informaciją kreipkitės į jos siuntėją, prašydami, kad nustotų ją siųsti. Jei tai nepadės, galima kreiptis į valstybės institucijas.
Įstatymai draudžia tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę arba nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą.
Taigi, gavę nereikalingą reklaminį laišką, pirmiausia dar kartą įdėmiai perskaitykite. Jame turi būti nurodytas kontaktas, kuriuo turite kreiptis, norėdami ateityje nebegauti tokio pobūdžio reklaminės informacijos. Jei tokį adresą rasite, kreipkitės juo prašydami, kad Jums nebesiųstų reklamos. O jei toks adresas vis dėlto nenurodomas, tiesiog kreipkitės į įmonę, kurios paslauga ar produktas reklamuojama.
Įstatymai nurodo, kad turite teisę nesutikti, jog Jūsų asmens duomenys būtų tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais, ir neprivalote nurodyti motyvų. Tad tokioje situacijoje reklaminės informacijos siuntėjas privalo nedelsdamas ir nemokamai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus bei informuoti duomenų gavėjus.
Jei reklaminės informacijos siuntėjo atsakymas jūsų netenkins arba jo išvis nebus, jūs jo veiksmus arba neveikimą galite skųsti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai per 3 mėnesius nuo atsakymo iš duomenų valdytojo gavimo dienos arba per 3 mėnesius nuo tos dienos, kada baigiasi terminas pateikti atsakymą. Skundą galite pateikti paštu, atnešti į Inspekcijos patalpas arba pateikti internetu, pasirašę elektroniniu parašu.
Inspekcija apsvarstys Jūsų skundą ir pateiks įmonei rekomendacijas, o jei ši nevykdys nurodymų, surašys administracinio teisės pažeidimo protokolą ir visą medžiagą perduos teismui, kuris skirs piniginę baudą.
Dažnai pasitaiko, kad sutikimą gauti reklaminę informaciją asmuo duoda pats, kartais to net nepastebėdamas, pavyzdžiui, pildydamas duomenis lojalumo kortelei gauti. Todėl asmenys pirmiausia patys turėtų būti atidūs ir aktyvūs bei prieš bet kokiu tikslu pateikdami savo duomenis perskaityti visą pateiktą informaciją, kam jo duomenys bus naudojami. Jei tai neaišku, reikia klausti duomenų valdytojo.
Prisiminkite – dėl to, kad nepageidaujami informacijos siuntėjai negautų jūsų duomenų, esate atsakingi ir patys. Todėl pasirašydami sutartis ar registruodamiesi interneto svetainėse visada atidžiai perskaitykite, ar tuo pačiu neduodate sutikimo gauti reklaminius pranešimus.
Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas.
Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk
Šiais poeto Vytauto Mačernio žodžiais buvo sutikti visi, birželio 5-osios popietę užsukę į Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos „Draugystės“ filialą, kur buvo pristatyta pirmoji personalinė marijampolietės Vaidos Kvietelaitienės fotografijų paroda ,,Keturios erdvės“.
Vaida Kvietelaitienė (gim. 1990) mokėsi Marijampolės marijonų gimnazijoje bei Marijampolės kolegijoje, kur įgijo buhalterinės apskaitos specialybę. Šiuo metu Vaida dirba Marijampolės jaunimo mokykloje. Knygos, muzika, fotografija ir gyvūnai – visa tai jaunosios fotografės kasdienybei suteikia prasmę. Fotografija ji susidomėjo prieš keletą metų. Parodos lankytojai išvydo tai, ką Vaidos skvarbi akis užfiksavo ilgų pasivaikščiojimų gamtoje metu. ,,Keturios erdvės“ – tai paroda, leidžianti lankytojams pajusti keturių metų laikų kvapą, nuotaiką bei skonį.
Neatsitiktinai ši paroda eksponuojama atnaujintoje, modernioje, visai šeimai skirtoje ,,Draugystės“ bibliotekoje: šios bibliotekos infrastruktūra pritaikyta šeimoms su vaikais, žmonėms su negalia, čia įrengta mediateka, vaikų žaidimų, technologijų, susitikimų, edukacinių užsiėmimų zonos, o parodoms skirta Mažoji galerija.
Paroda ,,Keturios erdvės“ veiks visą birželio mėnesį.
Marijampolės senamiesčio vadinamas Kačių kiemelis birželio 4 dieną buvo įgavęs prancūziško šarmo – čia vyko vienas iš septynių suplanuotų „Švento Jurgio meno sezono” koncertų. Meilės istorijas pagal Edith Piaf – nuostabiausias melodijas, gimusias svajingame ir romantiškame Paryžiuje, – atliko Evelina Sašenko. Prancūziška elegancija dvelkiančiame vakare solistei pritarė atlikėjai Paulius Zdanavičius (fortepijonas) ir Nerijus Bakula (akordeonas). Iš Marijampolės kilusio operos solisto Edmundo Seiliaus sumanytas kultūrinis projektas ir šį kartą sulaukė atgarsio marijampoliečių širdyse. Kiemelis prisipildė ne tik muzikos, bet ir žiūrovų, kurie netilpo ant kėdžių ir kantriai išstovėjo koncertą. Šis koncertas, kaip ir kiti, visiems atėjusiems skambėjo nemokamai. Tai leidžia padaryti „Šv. Jurgio meno sezono” rėmėjai, tarp kurių pats didžiausias yra Marijampolės savivaldybė.
Programoje skambėjo ne tik Edith Piaf kažkada atliktos populiariausios dainos, bet ir du lietuvių autorių kūriniai. E. Sašenko įtaigiai atliko Vytauto Kernagio „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ ir Antano Šabaniausko „Paskutinį sekmadienį“, pritaikydama seniai visiems žinomas melodijas prancūziškai atlikimo manierai.
Likusieji keturi koncertai skambės taip pat netradicinėse miesto vietose: bažnyčiose, galerijoje, netgi senojo cukraus fabriko angare. Jų metu koncertuos profesionalūs, šalies publikos pamėgti atlikėjai. Miesto globėjo Šventojo Jurgio vardą renginių ciklui davę organizatoriai nori kuo plačiau paskleisti profesionaliąją gyvą muziką Sūduvos krašte. Tai ambicingas, ne vienadienis projektas, įsitikinęs E. Seilius. Jo planuose jau kitų metų tarptautinis meno sezonas.
Ketvirtasis koncertas įvyks birželio 9 d. Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Koncerte „Belle époque” bus pirmą kartą pristatoma puikaus muzikų tandemo naujai išleista kompaktinė plokštelė. Skambės gražiausios ir grakščiausios melodijos, atliekamos netikėtai susiliejančių moters balso ir kontraboso garsų, nešamų fortepijono bangų. Dainuos solistė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Asta Krikščiūnaitė (sopranas), solistei pritars Audronė Kisieliūtė ir Donatas Bagurskas (fortepijonas ir kontrabosas).
Penktasis koncertas vyks birželio 11 d. Marijampolės cukraus fabriko senajame angare – buvusiame cukraus sandėlyje. Koncerto „Tango aistros” metu senąsias istorines fabriko erdves užvaldys aistringa muzika, gimusi Pietų Amerikoje. Kavos, cukrašvendrių ir karšto oro mišinys užaugina ugningo temperamento, bet jautrius žmones, todėl jų kuriama muzika tikrai nepaliks abejingų. Skambės A. Piazzolla ir kiti šedevrai. Akordeonu grieš Romas Morkūnas, gros VDU kamerinis orkestras, dirigentas Jonas Janulevičius.
Šeštajame koncerte „Mūsų viltys”, kuris vyks birželio 17 d. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje, Marijampolėje, pirmą kartą svečiuosis jaunųjų Lietuvos talentų kalve praminta „Gintaro svetainė”, kuri ugdo naują muzikų kartą. Jauni, bet jau patyrę ir žinomi ne tik Lietuvoje virtuozai nustebins savo branda, jautrumu ir meistriškumu. Jų meno vedlys maestro Justas Dvarionas.
Septintasis, baigiamasis koncertas vyks birželio 21 d. Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje. Iškilmingame sezono uždarymo koncerte Dievo namus užpildys dvasinga muzika, kurią atliks valstybinis choras „Vilnius” (dirigentas Artūras Dambrauskas), orkestras, solistai Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė, valstybinis choras „Vilnius“ ir Marijampolės miesto vaikai – choras „Vyturėlis“. Galima teigti, kad tokiam gausiam būriui atlikėjų skirta muzika Marijampolėje suskambės pirmą kartą. Šis koncertas vainikuos viso pirmojo meno sezono idėją.
Muzikinį sezoną globoja Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, pagrindinis rėmėjas – Marijampolės savivaldybė, remia Arvi įmonių grupė, UAB „Bennet Distributors“, UAB Birštono mineraliniai vandenys „Akvilė“, UAB „Mantinga“.
Birželio 4 d. Marijampolės kolegijoje veikiantis menų/mokslo klasteris „Kvietiškio dvaro aplinkos pritaikymas rekreaciniams bendruomenės poreikiams“ organizavo seminarą tema „Sūduvos/Suvalkijos dvarai, įrašyti į kultūros vertybių registrą“.
Seminarą pradėjo kolegijos istorinio šokio grupė „Reverence“ (vad. D. Misiukevičienė), kuri, paminėdama Mykolo Kleopo Oginskio jubiliejų, atliko visų pamėgtąjį jo Polonezą. Skambant romantizmo epochos muzikai, ant parketo sukosi keturios poros. Nuskambėjus paskutiniesiems akordams, sveikinimo žodį tarė direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai I. Sviliuvienė ir direktoriaus pavaduotojas ekonomikai ir infrastruktūrai R. Giedraitis.
Seminaro metu panešimus skaitė šeši kviestiniai asmenys. Pirmoji apie atgimstančius dvarus Suvalkijoje pasakojo Kultūros paveldo departamento Marijampolės teritorinio padalinio vyriausioji specialistė N. Albaitytė-Kryžanauskienė. Ji minėjo, jog šiuo metu Marijampolės apskrityje į Kultūros paveldo registrą yra įrašyti 35 dvarų paveldo objektai. Pranešime buvo išskirti trys dvarai, kuriems šiuo metu skiriamas didžiausias dėmesys, t.y. Paežerių, Zyplių ir Gelgaudiškio dvarai. Pranešimą apie Kvietiškio dvaro istoriją skaitė istorikas, tyrinėtojas B. Mašalaitis, kuris visai neseniai išleido puikiai seminaro temą atitinkančią knygą „Sūduvos krašto dvarai“. Suskirstęs turimą informaciją apie Kvietiškio dvarą į šešis laikotarpius (Archeologinis laikotarpis, Legendinis laikotarpis, Butlerių epocha, Sapiegų valdymas, Grafų von Bergų valdymas, Tarpukaris), jis iškėlė tam tikrus probleminius klausimus, į kuriuos atsakymų vis dar ieškoma. Mažosios bazilikos klebonas A. Šidlauskas MIC priminė marijonų įsikūrimo Marijampolėje aplinkybes. Lukšių seniūnas, menotyrininkas V. Cikana dalijosi žiniomis apie Zyplių dvarą, jo rekonstrukcijos darbus. Šakių mero pavaduotojas E. Pilypaitis pasakojo apie Gelgaudiškio dvaro veiklas aktyviam kultūriniam turizmui skatinti. Pranešimą tema „Sentimentaliojo klasicizmo įvaizdžiai Paežerių dvaro rūmuose“ skaitė istorikas A. Žilinskas.
Po išklausytų pranešimų seminaro moderatorė, klasterio vadovė mgr. V. Mickuvienė kvietė dalyvius ir svečius pasivaikščioti Kvietiškio dvaro takais ir takeliais. Artėjant prie istorinio sukilėlių ąžuolo, visus su daina pasitiko Marijampolės kolegijos lengvosios muzikos studijos merginos (vad. T. Makluševičius). Po muzikinio intarpo interesantai nuėjo tolyn, klausydami senų istorijų ir patikrintų faktų apie Kvietiškio dvarą. Seminaro organizatoriai patikino, jog ateityje bus rengiama ir daugiau panašaus pobūdžių seminarų, konferencijų ir renginių, skirtų plačiajai visuomenei.
Aistė LENKAUSKAITĖ,
Marijampolės kolegijos Viešosios komunikacijos skyriaus vedėja
Pelnas… Kiekvieno verslininko siekiamybė ir tikslas, bet kuriam verslininkui nuolatos rūpi ir kyla klausimas: kaip uždirbti didesnį pelną. Juk pelnas – kiekvieno verslo paskirtis, tačiau nežinant, kas yra „pelnas“ ir iš ko jis susideda, sunku jo siekti, o ir ką jau kalbėti apie jo didinimą.
Mūsų penktasis iš 12 straipsnių ciklo padės nesusipainioti ir atskirti pelno sudedamąsias dalis, suvokti, kaip jis skaičiuojamas, kas jam trukdo augti ir kokios būna iliuzijos ypač pirmaisiais veiklos metais siekiant (ne)pasiekiamo. Kaip ir kiekviename straipsnyje, čia rasite patarimus, konkrečias istorijas, su kuriomis susiduria verslo konsultantai.
Pelno nuostolio ataskaitoje 13 eilutė „Grynasis pelnas (nuostoliai)“ yra kaip rezultatas, ar įmonė dirba sėkmingai. Buhalterių darbas tas eilutes sutvarkyti, o verslininkų tikslas – organizuoti savo ir savo komandos darbus taip, kad įmonės iš veiklos gaunama nauda, išreikšta piniginiais vienetais, būtų kuo didesnė.
Pelno sudedamosios dalys
Paprasta būtų sakyti, kad pelnas gaunamas iš darbų, kurie atneša naudą, tačiau ar tikrai žinome, kaip tai apskaičiuoti? Todėl paprastai kalbant skaičiuojame taip:
BENDRASIS PELNAS – SĄNAUDOS = PELNAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ
PELNAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ – PELNO MOKESTIS = GRYNASIS PELNAS
Trumpai apie kiekvieną dalį:
1) pardavimo pajamos – tai jūsų išrašytos sąskaitos už prekes ar paslaugas, kurias, tikitės, kad klientas apmokės;
2) pardavimo savikaina – tai jums išrašytos sąskaitos už išlaidas, kurias jūs tiesiogiai patiriate parduodami, gamindami, teikdami produktą ar paslaugą (komisiniai mokesčiai, išlaidos už papildomas žaliavas parduodant produktą).;
3) bendrasis pelnas – tai didžiausias iš visų pelnų, tačiau neskubėkime džiaugtis;
4) sąnaudos – tai visos patirtos išlaidos, su kuriomis susiduria įmonė: pardavimų ir bendrosios bei administracinės sąnaudos, kurias įmonė patiria nuolatos, nepriklausomai nuo pardavimų (pavyzdžiui, darbuotojų atlyginimai, biuro nuoma, įrangos nusidėvėjimas, kanceliarinės, komunaliniai mokesčiai, įvairūs mokesčiai (išskyrus pelno mokestį) ir panašios išlaidos, susijusios su įmonės veikla);
5) pelnas prieš apmokestinimą – vienas iš dažniausiai naudojamų dydžių, apibūdinančių įmonės uždirbtą pelną;
6) pelno mokestis – 15 arba 5 procentai, sumokami valstybei nuo įmonės uždirbto pelno;
7) grynasis pelnas – rodiklis, parodantis „tikrąjį“ rezultatą, iš pajamų atskaičius visas sąnaudas ir mokesčius, nuo jo akcininkai gali išsimokėti dividendus.
*Lengvas būdas prisiminti, kuo skiriasi pardavimo savikaina ir kitos sąnaudos, yra tai, kad kitas sąnaudas bet kokiu atveju įmonė patiria nuolatos, nesvarbu, ar parduoda produkcijos, ar ne, o pardavimo savikaina – tai tiesioginės sąnaudos, susijusios su tuo, kiek parduodate.
Dažnai sutinkama situacija, kad dirbama daug, ir pirkėjų užtenka, ir kaina ne per maža, ir darbuotojai geri, ir viskas atrodo puiku, tačiau…
Kas trukdo pasiekti pelną?
Konkurencingoje aplinkoje gyvenant, sunku ir beprasmiška mėginti pardavinėti brangiau nei konkurentai, nepagrindžiant jūsų parduodamų produktų ar paslaugų didesnės naudos (apie naudą pristatant savo siūlomas prekes, paslaugas ir idėjas skaitykite kitame straipsnyje – „Verslo idėjos pristatymas“).
Tačiau pelną trukdo pasiekti ne kas kitas, o slidus dalykas – sąnaudos. Truputį atsipalaidavus, neplanuojant ir nesekant sąnaudų, gali greitai viskas subyrėti. Sąnaudos patiriamos bet kuriame veiklos žingsnyje ir absoliučiai viskas vienaip ar kitaip kainuoja, svarbiausia skaičiuoti ir stebėti, kad patiriamos bendrosios – pardavimo ir veiklos – išlaidos būtų bent vienu euru mažesnės nei gaunamos pajamos.
„Kai manęs klausia, kaip reikia laimėti, visada atsakau: reikia įmesti vienu tašku daugiau“./Vladas Garastas, 2013 m./
Patarimas paprastas kaip 2×2: reikia uždirbti daugiau nei išleidi. Tačiau versle būna, kad pardavimai sekasi, sąnaudos valdomos protingai, tačiau banko sąskaitoje 0,00 €. Taip nutinka, kai klientai įsigyja ir neapmoka sąskaitų arba tiesiog vėluoja apmokėti, todėl pardavimai ir pinigų srautai balansuoja tolygiai. Jei parduodama smulki produkcija, dažniausiai viskas sukasi greitai: klientai negauna prekių ar paslaugų, nesusimokėję iš karto. Tačiau būna, kad pasirašai sutartį, klientas gauna jo lūkesčius patenkinančią prekę ar paslaugą, o pinigų reikia laukti. Jei manote, kad galite pritrūkti pinigų sąskaitoje, reikėtų apsvarstyti kelis variantus:
trumpinti atsiskaitymo laikotarpį klientams;
didinti avansinius apmokėjimus;
skolintis iš bankų;
didinti akcijinį kapitalą akcininkų įnašais;
drąsiau „paspausti“ klientus apmokėti sąskaitas, juk prigaminti ir atiduoti už dyką daug proto nereikia!
Kalbinome daugiau kaip 20 metų konsultuojančią Lietuvoje ir Europoje sertifikuotą vadybos konsultantę (CMC – certified management consultant) ir prašėme pasidalinti patirtimi, susijusia su straipsnio tema.
– Su kokiomis kliūtimis įmonės Lietuvoje susiduria siekdamos padidinti grynąjį pelną?
– Tikriausiai tai nebus jums naujiena, bet grynąjį pelną galima padidinti dviem būdais – arba parduoti brangiau/daugiau, arba išleisti mažiau. Visa kita yra tik pasiteisinimų savo veiksmams ieškojimas. Šie būdai tik skamba paprastai, balansas tarp jų ir yra didysis verslo pradžios menas.
– Ar galite plačiau pakomentuoti jūsų minėtus du būdus ir galbūt išskirti, kuris iš jų svarbesnis?
– Konsultantams labai dažnai girdimas prašymas: „Duokite receptą, ir aš pritaikysiu savo įmonėje“ . Viskas ne taip paprasta, kaip norėtųsi, ir ne visada pavyksta. Sėkmingai veikiančios įmonės daug laiko ir pinigų investuoja tam, kad galėtų savo paslaugas pardavinėti brangiau nei konkurentai ir dar daugiau investuoja, kad atrastų būdus, kaip išleisti mažiau jas gaminant. Svarbiausia balansuoti ir suprasti, kad kiekvienu atveju reikia veikti skirtingai.
– Pradedantys verslininkai sako, kad ateina momentai, kai pajamos auga, o pelnas – ne. Kaip to išvengti?
– Didžiosios pasaulio korporacijos kartais vardan pajamų didinimo sąmoningai ne tik atsisako pelno, bet ir patiria nuostolius. Viskas priklauso nuo jų pasirinktos strategijos ir nuo to, kada tas pelnas planuojamas. Labai lengva susidaryti įspūdį ir galvoti, kad, augant pardavimams, pelnas auga tolygiai, tačiau tikrai taip nėra. Augant pardavimams, tuo pat metu auga ir pardavimo sąnaudos, mokesčiai, veiklos sąnaudos, didėja rizika patirti nenumatytas išlaidas ir tik paskutinėje eilėje auga pelnas. Didelė rizika yra skubotai ir drastiškai didinti pardavimus ir plėstis, nepaskaičiavus, kaip dėl to kils sąnaudos.
– Ar tikrai versle svarbiausia – pelnas?
– Versle? – Taip. Vyriausybinės ir ne pelno siekiančios organizacijos turi savo tikslus, tačiau negalime pavadinto to verslu. Tačiau pagrindinis verslo tikslas – pelnas, kurį akcininkai gali skirti darbo vietų kūrimui, aktualių socialinių problemų sprendimui, reklamai, dividendams, įmonės mikroklimatui gerinti ir t.t. Tačiau tai retai nutinka pirmaisiais metais. Pirmieji metai yra skirti stabiliam savo verslo pamato sukūrimui.
Paulius ŠŪMAKARIS
Straipsnių ciklas parengtas įgyvendinant projektą „Verslumo ir inovacijų paramos paslaugų plėtra – VIPPP“, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo.
Daugiau apie projektą:
Įgyvendinant iš dalies ES Struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Verslumo ir inovacijų paramos paslaugų plėtra – VIPPP“ sutarties Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-008, sukurtas straipsnių ciklas, skirtas verslumo skatinimui. Projektas vykdomas pagal Lietuvos 2007 – 2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir verslo aplinkos gerinimas“ priemonę „Asistentas – 4” ir finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo.
Projekto vykdytojas: asociacija „Lietuvos mediena“
Birželio 4 d. naktį Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (apskr. VPK) gavo 45-erių Kalvarijos sav. Sangrūdos k. gyventojo pranešimą, kad pastebėti du asmenys, bandę iš kieme stovėjusių traktorių degalų talpyklų pavogti degalus, bet, išsigandę į sodybos kiemą išėjusio šeimininko, pasišalino.
Į įvykio vietą nuvykę Kalvarijos policijos komisariato pareigūnai nustatė, jog iš pareiškėjui priklausančio vieno traktoriaus galimai pavogta apie 100 l dyzelinių degalų, o iš kito degalai išleisti ir supilti į dvi plastikines 20 l talpyklas, tačiau išsigandę vagišiai jas paliko netoliese traktorių.
Policijos pareigūnai, siekdami nustatyti degalų vagišius, apžiūrinėdami Sangrūdos k. apylinkes, Sangrūdos k. Mokyklos g. sustabdė įtartiną automobilį VW GOLF, kuriuo, kaip vėliau paaiškėjo, važiavo 17-metis ir 19-metis. Pareigūnams įtarimą sukėlė automobilio bagažinėje rastos tuščios talpyklos su dyzelinių degalų kvapu bei trys akumuliatoriai. Bendraudami su pareigūnais, automobilio vairuotojas bei keleivis prisipažino vogę degalus vienoje iš Sangrūdos k. esančių sodybų.
Į Kalvarijos PK pareigūnams pristačius abu jaunuolius ir aiškinantis aplinkybes bei tiriant įvykį, Viešosios policijos ir Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai išsiaiškino, jog minėti jaunuoliai, veikdami tiek kartu, tiek atskirai, pastaruoju metu yra pavogę 9 akumuliatorius bei du ūkininkų ganyklose naudojamus elektros impulsinius prietaisus (vadinamuosius elektrinius piemenis) ir apsilankę trijų Sangrūdos k. apylinkių gyventojų sodybose, kuriose iš traktorių buvo pavogę dyzelinių degalų.
Paaiškėjo ir tai, kad dėl dviejų jaunuolių padarytų nusikalstamų veikų Kalvarijos PK anksčiau yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Pareigūnai išsiaiškino, jog vienas jaunuolių prieš keletą dienų buvo pavogęs Vaiponiškės k. gyventojui priklausantį vežimą su arklio pakinktais (460 eurų vertės), o kitas – iš Mockų k. gyventojos pavogęs elektros impulsinį prietaisą su akumuliatoriumi (300 eurų vertės). Šie daiktai surasti ir jau grąžinti arba artimiausiu metu bus grąžinti jų teisėtiems savininkams.
Primename, kad įvykus panašiems įvykiams arba ištikus kitokiai nelaimei, gyventojai apie tai gali pranešti Bendrosios pagalbos centro telefonu 112 arba Marijampolės apskrities policijai telefonu 91260.
Antrus metus iš eilės per Marijampolės miesto dienas įvyko masinis bėgimas už miestą „Bėgam už Marijampolę‘15“. Jis pritraukė beveik keturis šimtus bėgikų iš 13 Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Kėdainių, Panevėžio ir kitų.
Bėgimo akcentu tapo naujai įkurto „Sportuojančios mamos“ klubo narės – mamos, dalyvavusios bėgime su savo atžalomis vežimėliuose. 5 kilometrus jos įveikė per 37 min. ir aplenkė daugiau kaip 50 bėgimo dalyvių. Mamos buvo pasitiktos gausiomis ovacijomis.
Bėgimą sudarė trys trasos: 10 km, 5 km ir 500 m trasa, skirta vaikams. 10 kilometrų pirmasis įveikė „Kauno maratono klubo“ atstovas Aurimas Skinulis, jam prireikė tik 31 min., antras atbėgo Paulius Bieliūnas, o trečias – Evaldas Gustaitis. Šalnė Patkauskienė trasą įveikė per 43 min., Violeta Balskutė atbėgo antra, Giedrė Kubiliūtė užėmė trečią vietą. 5 kilometrus pirmasis įveikė Darius Petkevičius per 15 min., antrą vietą užėmė Modestas Rusevičius, trečiasis – Rolandas Rusevičius. Antrus metus iš eilės penkių kilometrų bėgime pirmąją vietą moterų kategorijoje užėmė Deimantė Leskauskaitė, jai prireikė 20 min. Antroji liko Viktorija Varnagirytė, trečioji – Agnė Savčuk.
Jauniausia bėgimo dalyvė – Neila Danilevičiūtė, šiais metais švęsianti septintąjį gimtadienį, vyriausias – antrus metus iš eilės – 71 m. Jonas Žilinskas. Gausiausiai bėgusia organizacija tapo UAB „Vidara“. Už Marijampolę gausiai bėgo UAB „Juodeliai“, UAB „Greitasis kurjeris“, UAB „Exleasingcar“, Marijampolės kolegija, Suvalkijos socialinės globos namai bei kitos įmonės ir organizacijos.
„Bėgimas – puikus būdas suburti bendruomenę, susitikti, bendrauti ir kartu toliau kurti. Toks pakilus jausmas jau seniai buvo juntamas mieste, šventė tiesiog pulsavo gera energija. Tikiu, kad kuriame tradiciją ir kitais metais padvigubinsime dalyvių skaičių“, – sakė asociacijos „Marijampoliečiai“ pirmininkė, bėgimo organizatorė Vaida Kelerytė-Burokienė.
„Bėgimas – ne šiaip šventė, jis prisideda ir prie miestelėnų gerovės. Dosnių rėmėjų dėka dalį registracijos metu surinktų lėšų paskirsime neįgaliųjų organizacijoms. O įmonė „Joma“ padvigubins šią sumą ir suteiks organizacijoms galimybę sustiprinti savo veiklą“, – sakė Marijampolės lengvosios atletikos klubo pirmininkas Darius Kemeraitis.
Gegužės 31 dieną vyko tradicinė 7-oji kapelų šventė-varžytuvės „Ant tėvelio didžio dvaro“. Mintis surengti kapelų šventę gimė 2007 metais apsidairius, jog trūksta Tėvo dienai skirtų renginių mūsų krašte. Pirmosios šventė vyko Marcinišių kaime esančioje miško poilsiavietėje, praėjusiais metais šventė surengta Šunskų miestelio skvere. Šiais metais šventė vyko miestelio parke, ji surengta savaite anksčiau, tačiau ji tradiciškai skirta Tėvo dienai. Tai renginys, kuris įtrauktas į Marijampolės miesto dienų programą.
Renginio formatas nesikeičia: veiksmo vieta – po atviru dangumi, koncertuoja kaimų ir miestų kapelos, pagrindinis prizas – gyvas kalakutas; konkursinis balas – plojimų garso stiprumas, sumuojamas su kapeloje grojančių tėvų skaičiumi. Nors formatas nekintantis, tačiau kasmet keičiasi kapelos. Praėjusiais metais kapelos atvyko iš Šakių, Jurbarko, Raseinių ir, žinoma, Marijampolės. Šiais metais mielai sutiko dalyvauti Kalvarijos kultūros centro kapela „Giminės“ (vadovė Alė Zavistauskienė), Lazdijų rajono Šeštokų laisvalaikio salės kapela „Griežlė“ (vadovas Vitas Trampas) ir Būdviečio laisvalaikio salės kapela „Svaja“ (vadovė Zina Barkauskienė), Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos laisvalaikio salės liaudiška kapela (vadovė Angelė Bapkauskienė), Marijampolės savivaldybei atstovavo Baraginės jaunimo kapela „Svaja“ (vadovas Antanas Maziliauskas). Svečių teisėmis varžytuvėse dalyvavo Suvalkijos socialinės globos namų kapela (vadovė Rasina Grybauskienė).
Rėmėjų dėka visos kapelos apdovanotos lauktuvių pintinėmis, silkių kibirais, gėlėmis ir suvenyrais. Pagrindinis prizas – gyvas kalakutas atiteko Šeštokų kapelai „Griežlė“, kuri pelnė gausiausią suminį varžytuvių balą. Paguodos skatinamasis prizas – keptas kalakutas – padovanotas Suvalkijos socialinės globos namų kapelai.
Šventinis sekmadienis buvo apdovanotas puikiu oru, tad gausus būrys žiūrovų galėjo mėgautis ne tik nuostabiu kapelų koncertu, bet ir saulės bei vėjo gaiviu deriniu, pasivaikščioti Šunskų miestelio parke ir pasigėrėti už jo atsiveriančiomis sūduvietiškomis lygumomis su horizonte žydinčiais rapsų laukais.
„Kuklumas, kuklumas ir dar kartą kuklumas. Tai bruožas, rodantis didelę vidinę žmogaus kultūrą, inteligentiškumą, talentą ir, žinoma, pagarbą kitiems. Dažniausiai šito stinga vidutinybei“.
Šį savaitgalį Marijampolėje gaudžia didžiausia metų šventė „Miesto dienos 2015“. Nuo penktadienio miesto centras ūžia nuo tautodailės ir amatų mugės – Sūduvos prekymečio, paragauti etnografinių patiekalų kviečia visų penkių Lietuvos regionų virtuvė. Šventėje ryškūs ir kiti etnografinės kultūros akcentai, nes šiemet renginys dedikuojamas būtent etnografinių regionų metams. Šventės šūkis – „Marijampolė – Sūduvos širdis!“ Marijampoliečiai naudojasi proga dar kartą visiems įrodyti, kad jų miestas pelnytai vadinamas Sūduvos krašto sostine.
Per atidarymą J. Basanavičiaus aikštėje penktadienį savivaldybės vadovams buvo įteikta ką tik sukurta Sūduvos regiono vėliava. Į renginio vietą miesto įstaigos ir organizacijos atkeliavo spalvinga eisena. Prie jų prisijungė vietos baikeriai. Vėliau visi klausėsi „Švento Jurgio meno sezono“ pradžios klasikinės ir populiariosios muzikos koncerto. Marijampoliečiai šiltai sutiko maestro Virginijų Noreiką, dainininkus Astą Krikščiūnaitę, Edmundą Seilių, Kristiną Zmailaitę, Eveliną Sašenko ir Jeronimą Milių kartu su orkestru „Vilniaus Simfonietta“. Šventinį vakarą tęsė Marijampolėje susikūrusio lėlių teatro spektaklis. Originalios scenografijos, muzikos ir šviesų pagalba buvo parodyta Švento Jurgio, miesto globėjo, legenda, herbo misterija. Vakarą vainikavo fejerverkas ir muzika jaunimui.
Šventėje sulaukta didelio būrio svečių už užsienio valstybių. Tai Marijampolės miestų-partnerių delegacijos, kasmet kviečiamos pabūti kartu ir pasidžiaugti miesto pokyčiais bei pasiekimais. Šiemet atvyko Marijampolės garbės pilietis Agnaras Hoiseteris iš Norvegijos Karalystės, meno mecenatė, Švento Jurgio, Marijampolės globėjo, ordino savininkė Beatričė Kleizaitė-Vasaris ir kiti garbūs svečiai.
Šventinis šurmulys tęsėsi nuo pat ryto ir šeštadienį. Tarybos posėdžių salėje aštuoni asmenys apdovanoti Švento Jurgio, Marijampolės globėjo, ordinais ir medaliais. Apie vidudienį didžiojoje scenoje J. Basanavičiaus aikštėje skambėjo dainos visomis lietuvių kalbos tarmėmis, sukosi tautinių šokių kolektyvai – svečiai iš įvairių šalies kampelių. Poezijos parke visus viliojo Sveikatos ir harmonijos oazė, kurioje buvo galima pasidžiaugti masažo, pirties malonumais, išgirsti sveikatos patarimų ir įsigyti daugybę kūnui ir sielai skirtų produktų.
Visas šventines dienas buvo gausu ir sporto renginių. Padangę puošė karšto oro balionai, vyko krepšinio „3 prieš 3“, teniso, tinklinio, šachmatų, pliažo tinklinio turnyrai, pirmą kartą surengtas mega stalo futbolas. Šeštadienio rytą organizuotas bėgimas „Bėgam už Marijampolę“, jau antrus metus sutraukiantis gausų būrį dalyvių.
Šeštadienį 15 val. Dramos teatro erdves užplūs viso pasaulio išeiviai iš Marijampolės. Marijampoliečių bendrija, mininti veiklos 25-metį, organizuoja kraštiečių susitikimą.
Sekmadienis skiriamas šeimoms su vaikais. Nuo ryto aikštėje veikia kūrybinės dirbtuvėlės, organizuojami žaidimai vaikams ir jaunimui. Visų laukia sveikatingumo varžybos, skirtos Vaikų gynimo dienai. Nuo vidudienio scenoje koncertuoja popchoro „Kotita“ atlikėjai ir jų svečiai – vaikų grupės iš visos Lietuvos. „Spalvų ir muzikos garsų juostą“ pina žinomas muzikos pedagogas, kompozitorius ir atlikėjas Linas Švirinas. Kartu su UAB „Mantinga“ vaikai pakviesti statyti „Saldžiąją piramidę“ iš spurgų, kuriomis vėliau bus pasivaišinta.
Generalinis šiemetės šventės rėmėjas – UAB „Biovela Group“, marijampoliečių renginius remia gausus būrys ir kitų šalies ir vietinių įmonių.
Baigiamasis šventės akordas nuskambės užmiestyje – Šunskų seniūnijoje, miestelio parke. Čia ištvermingiausiuosius linksmins liaudiškų kapelų šventė „Ant tėvelio dvaro“.
Viešųjų ryšių tarnyba
Nuotraukos iš savivaldybės administracijos archyvo.
Birželis pasaulyje minimas kaip nevaisingų porų mėnuo. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik kas penkta pora, norinti susilaukti vaikų, susiduria su problemomis dėl nevaisingumo, todėl kiekvienais metais norima atkreipti dėmesį į šią problemą, skleisti informaciją apie naujausius gydymo būdus, tyrimus ar priemones, suteikiančias vilties susilaukti atžalų.
„Nevaisingumas – lėtinė liga, kuri dažnai tęsiasi kelis ar net kelioliką metų, veikdama poros psichiką bei tarpusavio santykius, dėl ko lytiniai santykiai tampa retesni, o patiriamas stresas ir įtampa apsunkina net tas retas galimybes pastoti, – sako gydytojas urologas dr. Vytautas Kamarauskas. – Jei dabartinės tendencijos nesikeis, vyrų nevaisingumas gali tapti vyraujančiu – jau dabar nuo veiksnių, susijusių su partneriu vyru, priklauso beveik 25–30 proc. visų vaisingumo nepakankamumo arba nevaisingumo priežasčių. Nors visuomenėje manoma, kad tai – moters problema, net 40 proc. atvejų „kaltas“ būna vyras, o tiksliau – suprastėjusi jo spermos kokybė ar ejakuliacijos sutrikimai.“
Anot dr. V. Kamarausko, spermos kokybei ir kiekybei įtakos turi ne tik genetika, bet ir netinkama mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, užteršta aplinka (toksinės atliekos, sunkieji metalai, teršalai, kenksmingos medžiagos, kt.), sėslus gyvenimo būdas – net 30-50 proc. vyrų vaisingumą lemia šie veiksniai ar net vaikystėje mūvėtos sauskelnės. Neigiamą įtaką vyrų vaisingumui gali turėti ir persirgtos ligos – kiaulytė, lytiškai plintančios ligos (gonorėja), uždegiminės ligos (sėklidžių, prostatos uždegimai, kt.), išsiplėtusios sėklidžių venos (varikocelė), endokrininės ligos, nepakankamas testosterono kiekis, kt. bei intensyvus ir nuolatinis buvimas saulėje.
Pasak urologo, sėklos gamybos procesas – labai sudėtinga biologinė procedūra, vykstanti 72 dienas, kuriai labai gali pakenkti ir iš pirmo žvilgsnio nepavojinga veikla – nuolatinis sėdimas darbas. Patogiai įsitaisę minkštoje gilioje kėdėje, vyrai-vadovai daro „meškos paslaugą“ savo sveikatai, mat ilgai sėdint, sėklidės užspaudžiamos, blogėja jų kraujotaka, be to, jos šyla – kad sėklidės gerai funkcionuotų, jų temperatūra turi būti 2-4 laipsniais žemesnė nei kūno, t.y. apie 35 laipsnius.
Priešingai nei moterys, kurios gali rinktis įvairią terapiją, vyrų galimybės pagerinti vienintelį pagrindinį veiksnį – spermos kokybę – labai ribotos. Įvairių šalių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad šiuolaikinio vyro spermatozoidų skaičius spermos mililitre per daugiau kaip 50 metų sumažėjo nuo 120 mln. iki 60 mln. – lygiai perpus. Kaip rašo portalas www.karjerairsveikata.lt, tiriant vaisingumo problemų varginamus vyrus nustatyta, kad jų organizme trūksta kai kurių svarbių elementų: L-karnitino, būtino spermatozoidų judrumui bei kiekiui ir ląstelių energijai; vitamino E, pagerinančio spermatozoidų judrumą ir padidinančio spermatozoidų ląstelių gebėjimą susijungti su kiaušinėliu; cinko, gerinančio spermatozoidų ląstelių tankį ir testosterono lygį; L-arginino – pagerinančio spermatozoidų kiekį ir judrumą; folio rūgšties; kofermentoenzimo Q10, padidinančio apvaisinimo koeficientą, spermatozoidų kiekį ir judrumą; glutationo ir seleno.
„Svarbiausias tyrimas, pasakantis apie vyro vaisingumą ir spermos kokybę, yra spermos tyrimas – spermograma, parodanti tikslų spermatozoidų skaičių, jų sugebėjimą judėti, formą ir gyvybiškumą. Tačiau šis tyrimas ne visada informatyvus, pvz., jis gali rodyti normalius parametrus, tačiau pora vis tiek negali pastoti – tokia situacija pasitaiko net 15 proc. tirtų porų. Tada medikai pasitelkia kitą tyrimą – spermos-hialurono rūgšties surišimo analizę (SHBA), nustatančią DNR vientisumą, mat pastaruoju metu daugėja įrodymų, atskleidžiančių spermos branduolio DNR vaidmenį vyrų nevaisingumui. Spermatozoido branduolys – tai informacijos centras, kuriame sutelkta didžioji dalis DNR, turinčios genetinę informaciją, todėl jo pažeidimai turi įtakos embriono kokybei bei lemia blogesnį embriono prisitvirtinimą prie gimdos sienelės. Visa tai be galo svarbu – juk negalinčios pastoti poros nori susilaukti sveikos atžalos,“ – sako urologas dr. V. Kamarauskas.
Vyrai turėtų žinoti, kad nuo jų spermos kokybės priklauso būsimo vaiko sveikata, todėl turėtų atsisakyti žalingų įpročių bei vartoti maisto papildų, gerinančių spermos kokybę. Pagalbiniai preparatai rekomenduojami tiek bandančioms natūraliai pastoti poroms, tiek atliekančioms pagalbinio apvaisinimo procedūras. Nevaisingumo gydymas – ilgas kelias, tad, greitai nepasiekus norimų rezultatų, reikia nenusiminti ir tęsti gydymą.
Čekijoje 2010 metais atlikto pasaulinės demografijos tyrimo rezultatai rodo, kad Europoje dėl geros sveikatos priežiūros sistemos iki 2050 metų vyresnių nei 65 metų žmonių nuo 11,2 proc. padaugės iki 35,6 proc., o sparčiausiai auganti amžiaus grupė – 80 metų ir vyresni – patrigubės. Pagal tą pačią statistiką, dėl Europos šalyse mažėjančio natūralaus apvaisinimo iki 2050 metų dirbtinių apvaisinimų padaugės net 7 proc.
Illustration of a red symbol of an interdiction which crosses cigarette
Kiekvienais metais gegužės mėnuo yra skelbiamas nerūkymo mėnesiu, o gegužės 31 diena – „Pasaulinė diena be tabako“. Atsižvelgiant į tai, sekmadienį policija visoje šalyje organizuoja prevencinę akciją, nukreiptą prieš rūkančius nepilnamečius. Jos metu rūkantiems nepilnamečiams nebus taikoma jokia tolerancija, už savo veiksmus jie turės atsakyti.
„Šią dieną visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti, o visuomenė raginama susipažinti su rūkymo žala ir pasauline tabako epidemija. Pagrindinis šios akcijos tikslas yra apsaugoti dabartinę ir būsimas kartas nuo tabako vartojimo sukeliamų sveikatos, socialinių, aplinkos ir ekonominių problemų bei priverstinio kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru“- sako policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. balandžio 23 d. priėmė Tabako kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtino draudimą asmenims iki 18 metų rūkyti (vartoti) tabako gaminius ar jų turėti. Nuo gegužės 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už šį pažeidimą. Nepilnamečių asmenų tabako gaminių ar susijusių gaminių (elektroninių cigarečių) rūkymas (vartojimas) ar tabako gaminių ar susijusių gaminių (elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų) turėjimas užtraukia baudą nuo 14 iki 28 eurų su tabako gaminių ar susijusių gaminių konfiskavimu. Bauda už jaunesnių kaip 16 metų asmenų nusižengimą skiriama tėvams arba globėjams (rūpintojams). Už pakartotinius nusižengimus bauda siekia nuo 28 iki 86 eurų su tabako gaminių ar susijusių gaminių konfiskavimu.
Todėl šį sekmadienį policijos pareigūnai visoje šalyje vykdys specialias policines priemones, kurių metu užtikrins viešąją tvarką, aktyviai patruliuos viešose vietose, kontroliuos, kaip laikomasi šių įstatymo nuostatų.
Šių metų gegužės 30 d. Vytautui PRŪSAIČIUI, verslininkui, ekstremalaus sporto entuziastui (automobilių sporto fanatikui, motorizuotos skraidyklės pilotui, Marijampolės aeroklubo nariui), būtų sukakę 60 metų, o gegužės 14 d. Sasnavos aerodrome (Marijampolės sav.), paskutinio skrydžio vietoje, buvo minimos dešimtosios jo žūties metinės. V. Prūsaičio artimieji, kolegos, draugai, Marijampolės aeroklubo nariai prie paminklinio akmens, skirto šiame aerodrome žuvusiųjų atminimui, rinkosi čia kaip ir kasmet tą dieną atiduoti pagarbos oro broliui, išskridusiam iš laiko ribų, tačiau skrydžio laisvę, asmenybės šviesą palikusiam čia esantiems…
Pramušta galvai technikai – nuo vaikystės
Vytautas Prūsaitis gimė 1955 m. gegužės 30 d. Margavos kaime (Marijampolės sav.). Jau nuo pat vaikystės jis domėjosi technika ir ekstremaliu sportu. Šeimoje, be Vytauto, augo dar 9 vaikai, tad galimybės daug kur buvo ribotos. Vytautui buvo vos šešeri, kai jis panoro turėti dviratį ir pats jį susitvėrė! Būdamas dešimties, jis jau išmanė ir motociklų variklių remontą (gabumus technikai paveldėjo iš tėčio), tad nuo pat mažumės važinėjo dviračiu, vėliau motoroleriu, motociklu ir galiausiai automobiliais, nejučia pasinerdamas į ekstremalų sportą: sudėtingos trasos, didžiulis greitis buvo jo aistra. Technika jo rankose atgydavo, nors jis be gailesčio ją laužydavo, kad vėliau… patobulintų.
Vytautas, baigęs Igliškėlių tuometinę aštuonmetę mokyklą, mokėsi Kapsuko tarybiniame ūkyje-technikume (dab. – Marijampolės kolegija) žemės ūkio mechanizacijos specialybės, 1974 m. įgijo techniko-mechaniko kvalifikaciją. Dirbo tuometiniame „Igliškio“ kolūkyje meistru-reguliuotoju, tais pačiais metais įgijo ir kino mechaniko kvalifikaciją. Vakarais dirbo Kapsuko, vėliau Marijampolės kinų direkcijoje kino mechaniku. 1974 m. buvo pašauktas į tarybinę armiją privalomai tarnybai. Ten buvo paskirtas automobilių parko ir remonto viršininku.1976 m. grįžo iš karinės tarnybos ir įsidarbino „Gudelių“ kolūkyje darbo saugos inžinieriumi.
1977 metais vedė Gražiną Valūnaitę, kilusią iš Gudelių kaimo. Gražina Prūsaitienė prisimena: jai tuomet buvo 16, Vytautui – 18 metų, kai šokių vakare Igliškyje jie susipažino. Tai buvo lemtinga pažintis: Gražina išlydėjo Vytautą į armiją, sulaukė jo.
Vėliau Vytautas dirbo Alytaus automobilių servise autošaltkalviu. Po darbo sukonstravo detalių šveitimo smėliu aparatą ir jį pritaikė valstybinių numerių graviravimui ant automobilių stiklų. 1979 m. šeima persikėlė gyventi į Kapsuką (Marijampolę). Pradėjo dirbti kinomechaniku, o laisvalaikiu remontavo automobilių kėbulus. Nepaprastas pomėgis vairuoti automobilį kuo sudėtingesnėmis sąlygomis atvedė Vytą į automobilių sportą.
Automobilių sporto trasose
1978 m. Kapsuko miesto figūrinio važiavimo varžybose jis užėmė pirmąją vietą. Nuo 1979 m. buvo Lietuvos automėgėjų klubo narys. 1979 m. Kapsuko „Rali-79“ laimėjo antrąją vietą, figūrinio važiavimo varžybose – pirmąją vietą. 1982 m. Kapsuko treko lenktynėse ant ledo laimėjo pirmąją vietą, o Lietuvos respublikos „Ralio čempionate – 82“ laimėjo antrąją vietą. Kapsuko motociklų greituminio manevravimo varžybose 1982 m. laimėjo pirmąją vietą. 1982 m. Lietuvos autoralio čempionate „Automėgėjas-82“ užėmė antrą vietą. 1985 ir 1986 m. Lietuvos automėgėjų viktorinos „Ar žinai kelių eismo taisykles“ finalinėse varžybose laimėjo antrąsias vietas.1986 m. Kapsuko žiemos hipodromo, slalomo ir sprinto varžybose užėmė pirmąsias vietas, pakilimo į kalną varžybose – antrąją vietą.
1986 m. Lietuvos automėgėjų respublikinė taryba apdovanojo Vytautą Prūsaitį už aktyvų dalyvavimą Kapsuko miesto-rajono veikloje. 1987 m. Kapsuko slalomo, žiemos greituminio manevravimo ir sprinto varžybose laimėjo pirmąsias vietas.
1987 m., dalyvaudamas sunkiojo bagi automobilio bandyme, patyrė sunkią galvos traumą. Ilgai trukęs gydymas ir reabilitacinis periodas nenutraukė Vytauto sportinės veiklos. 1988 m. Pabaltijo autokroso čempionate laimėjo trečiąją vietą.1990 metais autokroso varžybose „Gargždai -90“, „Sūduva – 90“ laimėjo antrąsias vietas ir autokroso varžybose “Šakiai – 90“ ir „Tauragė -90“ laimėjo pirmąsias vietas. 1991 m. Kauno automobilių rali-kroso „Viktorija“ varžybose laimėjo antrąją vietą. Lietuvos respublikos autokroso čempionate „Lietuva -91“ iškovojo pirmąją vietą. 1991 m. autokrosuose „Utena – 91“ ir „Gargždai-91“ užėmė pirmąsias vietas, Lietuvos respublikos autokroso čempionate laimėjo antrąją vietą, Lietuvos respublikos rali-kroso trečiajame etape – pirmąją vietą. 1994 m. Lietuvos respublikos autokroso čempionato trečiame etape iškovojo pirmąją vietą, Lietuvos autokrose „Šakiai-94“ – antrąją vietą.
Konstruktorius-verslininkas
1990 m. savarankiškai išstudijavo automobilių variklių paskirstymo velenų restauravimo technologiją ir ją pritaikė praktikoje. Sukonstravo ir pagamino paskirstymo velenų šlifavimo stakles.
1994 m. išstudijavo detalių padengimą metalu vakuume ir sukonstravo aparatą, kurį pritaikė automobilių stiklų tamsinimui.
1997 m. įkūrė automobilių pardavimo, automobilių priežiūros ir remonto, transporto ir bendrosios mechaninės inžinerijos firmą „Autotema“ (įmonei dabar vadovauja jo žmona Gražina). Nuolat domėjosi technikos naujovėmis, tobulino įrangą, plėtė atliekamų darbų ir paslaugų apimtis. Užaugino tris vaikus: dukrą Jolantą bei sūnus Ramūną ir Mantą. Laisvalaikiu konstravo motoskraidyklę, užsiėmė vandens slidžių sportu, slidinėjimu žiemą, puikiai valdė motorinę valtį. Pirmasis pradėjo praktikuoti žmonių kėlimą su parašiutu virš vandens, užtraukiant motorine valtimi. Atliko keletą šuolių su parašiutu iš lėktuvo. 2003 metais jam išduota ultralengvojo orlaivio piloto licencija. Nuo 2003 metų gegužės mėn. tapo Marijampolės aeroklubo nariu.
Iš paukščio skrydžio – savo gamybos skraidykle
Tarp draugų Vytautas Prūsaitis buvo vadinamas aerodromo siela arba ekstremalu. Jo entuziazmo skraidyti, atlikinėti sudėtingus viražus, fotografuoti gyvenvietes iš „paukščio skrydžio“, gėrėtis debesų grožiu, žiūrint į juos iš viršaus, galėjo pavydėti kiekvienas. Savo džiaugsmu jis mielai dalijosi su kitais, kartais tiesiog prikalbindamas paskraidyti drauge. Labiausiai mėgo pakilti artinantis lietui ir pasigalynėti su kintančiomis oro srovėmis, o tuomet sekundžių tikslumu pabėgti nuo lietaus ir spėti nusileisti aerodrome. Labiausiai mėgo aplankyti gimtąjį Margavos kaimą ir jo apylinkes. Pasak Gražinos Prūsaitienės, kartu su vyru daug teko skraidyti, tai buvo tapę kone kasdienybe.
2004 metų rugpjūčio 4 d. kartu su septyniais ultralengvųjų skraidyklių pilotais Vytautas Prūsaitis dalyvavo skrydyje iš S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo Aleksote, Kaune, į Zoknių aerouostą ir pirmajame nuo NATO pajėgų dislokavimo Lietuvoje sportinės aviacijos vizite oru į NATO karo aviacijos padalinį. Vytautas pats pagamino skraidyklės važiuoklę, pritaikė variklį ir sparną ir atliko 440 sėkmingų pakilimų bei skrydžių. 2002 metais, skrydžio treniruotės metu vėjo gūsiui sumaitojus sparną, nukrito ir patyrė sunkią stuburo traumą. Tai nesustabdė Vyto svajonių. Po gydymo ir reabilitacijos jis vėl remontavo ir tobulino skraidyklę, vėl svajojo skraidyti ir skraidė. Pilotuodamas skraidyklę iš viso ore išbuvo 128 valandas.
Tragiškoji 2005 m. gegužės 14 -oji
Lemtingosios dienos išvakarėse Gražina ir Vytautas Prūsaičiai dalyvavo Poznanėje (Lenkija) vykusioje parodoje, o nakvojo Varšuvoje viešbutyje. Vos pabudę vienas kitam išpasakojo savo sapnus: ryškius, kaip vėliau pasirodė, lemtingus. Vytautas sapnavęs ligoninėje gulintį tėtį (tada jau buvo miręs), kuris sūnui guodęsis, jog niekas jo nelanko. Sapne Vytautas tėčiui pažadėjęs pas jį ateiti… Gražinos sapne akyse griuvo dangoraižiai – didžiuliai dulkių kamuoliai ir siaubas ir pabudus stovėjo akyse, ryto nuotaiką ilgai laikė slogia. Bet sapnai – sapnais. Sutuoktiniai grįžo į Lietuvą ir iškart – į Sasnavos aerodromą.
Vytautas, laikytas geriausiu skraidyklių pilotu Marijampolės aeroklube, tądien savadarbe skraidykle skraidė be perstojo. Priešpaskutinį kartą pakildamas į orą paskraidino žmoną, o paskui vėl kilo – jau su aeroklubo vadovu Alvydu Danilaičiu. Tragedija įvyko tiesiog žmonos akyse…
Dvivietę motorizuotą skraidyklę pilotavo jos savininkas V. Prūsaitis, o Alvydas sėdėjo už jo. Skraidyklė buvo pakilusi į maždaug šimto metrų aukštį ir oreiviai ketino atlikti manevrą, tačiau staiga aparatą kilstelėjo vėjo gūsis ir jis tapo nevaldomas. Netrukus pilotui pavyko šiek tiek pakeisti situaciją, tačiau jau buvo per vėlu – pritrūko aukščio (iki žemės buvo likę apie 20 metrų).
„Tai buvo eilinė diena aerodrome, – prisimena A. Danilaitis, – Vytauto skrydis su manimi tąkart turėję būti kraštinis (žodžio „paskutinis“ oro žmonės vengia: mat jis reiškia, jog į dangų daugiau nebepakilsi… – Aut. past.), tačiau Vytui tapo paskutiniu… Vyto „firminis triukas“ (manevras) ėmė strigti, tačiau tikėjausi, kad pilotui dar pavyks situaciją ištaisyti. Likus keturioms sekundėms iki žemės, supratau: viskas…“
Skraidyklės sparnas užkabino pievą, ir aparatas priekiu rėžėsi į žemę. Savadarbė skraidyklė sulūžo – ant žemės liko įspausta duobė. Pilotas žuvo vietoje, o Alvydas patyrė rimtus sužalojimus: lūžo koja, ranka, stipriai sumušti vidaus organai. „Atmenu smūgį, – prisiminimais dalijasi A. Danilaitis, – po to viskas dingsta, atsibudimas – aplink triukšmas, viskas tarsi netikra, sąmonė trūkinėja ir – suvokimas: Vyto nėra…“
Į avarijos vietą Gražina atbėgo tuomet, kai jau prie sudužusios skraidyklės buvo sulėkę kone visi, buvę tądien aerodrome. Vytautas jau buvo ištrauktas iš skraidyklės. Žmona apvalė kraują nuo vyro veido, priglaudė galvą prie jo krūtinės: paskutiniai išeinančios gyvybės ūžesiai viduje, tačiau širdis nebeplakė… Vos po poros savaičių Vytautas rengėsi švęsti savo 50 metų jubiliejų…
Atminimas puoselėjamas
„Dangus atėmė tai, kas gyvenime buvo brangiausia, – sako Gražina Prūsaitienė. – Už Vyto buvau kaip už mūro“. Atmintyje ir širdyje niekada neblėsta vyro nuoširdumas, meilė vaikams (nelemta jam buvo sulaukti anūkų: du anūkai atėjo į šį pasaulį jau po Vytauto mirties), nuolatinis veržlumas, nuveikti darbai ir nespėtos įgyvendinti idėjos…
„Vyto energijos tebetrūksta aerodrome, – sako Alvydas Danilaitis. – Tai buvo impulsyvus, spontaniškas, nenustygstantis vienoje vietoje žmogus, kurio galvoje nuolat sukosi vis naujos idėjos, tikras ekstremalas, turėjęs gerą inžinerinį mąstymą, vienas iš pirmųjų skraidyklininkų klube, į šią sritį patraukęs ne vieną pilotą, tikras lyderis“.
Gegužės 14 -oji – jau 10 metų Marijampolės aeroklube paminima ir tylos minute (šešti metai – prie paminklinio akmens), ir dalijantis prisiminimais apie Vytautą Prūsaitį, tai taip pat ir Alvydo Danilaičio antrasis gimtadienis: dangaus žmonės tądien kartu: čia esantys ir Anapus…
Dažnam marijampoliečiui žinoma, kad miesto senosiose kapinėse ilsisi liaudies rašytoja Žemaitė, nuo kurios gimimo šį pavasarį sueina 170 metų. Marijampolės miesto bendruomenė pirmoji paminėjo didžios Rašytojos atminimą. Gegužės 27-ąją vyko rašytojos palikuonių ir miesto gyventojų susitikimas prie Žemaitės kapo. Vėliau grupelė susidomėjusių minėjimo dalyvių stabtelėjo prie vadinamo advokato Rimšos namo P. Vaičaičio gatvėje.
Ilgus metus istorikų manyta, kad būtent šiame name 1921 m. gruodį Andriaus ir Aleksandros Bulotų šeimoje užgeso Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė ir buvo palydėta į miesto kapines amžinojo poilsio. Istorikas Benjaminas Mašalaitis rado duomenų, kad advokatas Bulota turėjo kitą namą Kęstučio gatvėje, kurio jau seniai nėra, ir būtent iš to namo, iškėlus karstą per langą, buvo išlydėta laidotuvių procesija.
Baigiamasis rašytojos Žemaitės jubiliejaus minėjimo akordas nuskambėjo Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Čia Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoja Irena Lunskienė karštai padėkojo minėjimo pagrindinei organizatorei Vidai Mickuvienei, visiems, kuriems brangus Rašytojos atminimas. Renginyje dalyvavo net trys Žemaitės provaikaitės: Ona Butkevičienė, Rima Žolynienė ir Rita Cemnolonskienė, proprovaikaitė ir proproprovaikaitis. Rašytoja, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė pasidalijo įdomiomis mintimis iš rengiamos knygos apie Žemaitę. Salėje nuskambėjo Rašytojos kūrinių ištraukos, kurias inscenizavo Marijampolės kolegijos studentai.
Vaikams vasara prasideda mokslo metų pabaigos švente „Sveika, vasarėle“, kuri sutampa ir su Tarptautine vaikų gynimo diena. Šia proga gegužės 28 dieną šventės organizatorius Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras bei šventės partneriai – Vilkaviškio rajono policijos komisariatas kartu su Vilkaviškio priešgaisrine gelbėjimo tarnyba surengė vilkaviškiečiams šią šventę. Juk birželio 1-oji – ne tik Tarptautinė vaikų gynimo, bet ir mūsų, suaugusiųjų, atsakomybės diena.
Šventės metu vaikai ir suaugusieji artimai bendravo su policijos pareigūnais, apžiūrėjo policijos automobilį, uždavė daugybę klausimų. Labiausiai vaikus džiugino tai, kad dauguma turėjo galimybę nusifotografuoti kartu su pareigūnais ir juos kalbinusiu policijos bičiuliu Amsiu, kuris dalino atšvaitus, lipdukus, knygeles ir atvirutes su firminiu Amsio anspaudu bei nuoširdžiais linkėjimais vasarai. Taip pat susidomėjimo netrūko, kai Marijampolės apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Šneideris vaikams demonstravo daktiloskopijų, pirštų atspaudų paėmimo bei kitas gudrybes.
Šventei įpusėjus savo apsilankymu maloniai nustebino ketvirtadienį Vilkaviškio rajone viešėjęs Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kartu su Vilkaviškio rajono meru Algirdu Neiberka, kurie pasveikino šventės dalyvius su mokslų metų pabaiga ir artėjančia vasara. Ministras Pirmininkas dėkojo organizatoriams už gražią šventę, rodomą dėmesį visuomenei ir linkėjo neišsenkančios energijos.
Šventėje vyko įvairios veiklos – sporto varžybos, vilnos vėlimas, linksmybės, žaidimai, atrakcionai ir dar daug visko. Kad šventė įsimintų labiau, vaikai ant grindinio plokščių spalvotomis kreidelėmis piešė prasidėjusią vasarą ir policiją. Visi renginyje dalyvavę vaikučiai buvo apdovanoti dovanėlėmis.
Juos nuolat kalbino ir linksmino ten dalyvavę policijos savanoriai, kuriems ši šventė priminė vaikystę ir patirtas geras emocijas. Ši šventė paliko daug gerų emocijų mažiesiems mūsų rajono gyventojams bei jų tėveliams, na, o mes, policijos pareigūnai, džiaugėmės kartu su jais.
Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio PK informacija
Praėjusį trečiadienį, gegužės 27 d., Marijampolės dramos teatras žiūrovams padovanojo premjerą – spektaklį, pastatytą pagal Ivano Bukovčano pjesę „Luidžio širdis“. Tai dviejų dalių tragifarsas, atskleidžiantis šiuolaikinės visuomenės degradavimą: tikrųjų vertybių niveliaciją, masinės psichozės, kurią sumaniai kursto tinkamai paleista sensacija, apimtus žmones bei graudžiai juokingą manipuliavimą moralines atramas praradusiais žmonėmis.
Visas spektaklio veiksmas vyksta JAV kalėjimo vienutėje, kurios pagrindinis akcentas – elektros kėdė. Luidžis Lombardis (aktorius Remigijus Petrucionis) – gangsteris, nuteistas mirties bausme už dvigubą žmogžudystę, elektros kėdėje, nuolat ją „matuodamasis“, jaučiasi lyg soste. Jo advokatas Benis Maklaudas (aktorius Gintaras Misiurevičius), nesugebėjęs savo kliento ištraukti iš nuteisimo mirti, pasiūlo genialų planą nuteistojo gyvybei išgelbėti: žmogžudys kilniai padovanos savo širdį ligoninei, o kadangi širdį po mirties reikia išsaugoti ,,gyvą”, elektros kėdėje mirtis netinka: nuteistajam reikėsią nukirsti galvą – o tai jau labai nehumaniška. Advokato stropiai parengtas planas plačiai paviešinamas. Likus mėnesiui iki Luidžio mirties bausmės įvykdymo, mirtininko vienutė tampa aistrų arena. Luidžis Lombardis – jau ne gangsteris, jis – didvyris, dėl kurio širdies ima eiti iš proto kone visas pasaulis: mirtininko širdies reikia net majorui Džeimsui Appelgeitui (aktorius Renaldas Žilinskas), kuris pasiskubina ją… nupirkti. Luidžis perpranta žaidimo esmę, tad savo širdį pažada visiems. Groteskiškai vaizduojama donja Dolores (aktorė Zita Valiukienė), maldaujanti Luidžio širdies savo vyrui ir mainais siūlanti… savo dukrą Dianą (aktorė Justina Širvelytė), Luidžio žmona Izabelė (aktorė Rita Gvazdaitienė), dėl kurios neištikimybės nuteistasis ir tapo žudiku, reikalaujanti širdies savo globėjui, senyvo amžiaus žmogui. Luidžio širdies istorija, įgavusi neregėtą mastą, privilioja ir Frenką Morisą (aktorius Egidijus Tulickas), rašytoją, pasišovusį apie tai parašyti knygą. Mirtininko kamera tampa pasaulio centru, geraširdis prižiūrėtojas Mičelas (aktorius Jonas Augustauskas) vos spėja vedžioti čionai lankytojus… Luidžis atvirai tyčiojasi iš visų, suvokęs, jog aplink nėra nieko tikro. Vienintelė jo viltis, nukreipta į… praeitį: kaip prarastasis rojus jam regisi gimtasis kaimas Sicilijoje, kuriam jis ir paskiria majoro sumokėtus pinigus už širdį.
Veiksmo atomazga – įaudrintos minios, troškusios mirtininko širdies, susidorojimas. Luidžis, nesulaukęs oficialaus mirties bausmės įvykdymo laiko, nulinčiuojamas: jis miršta nuo skėčio sidabrine rankena. Advokato atnešta žinia – naujasis gubernatorius patenkina malonės prašymą – ateina per vėlai. Didysis planas žlugo: nebelieka širdies, kursčiusios aistras, taigi ir Frenkas Morisas jau nebenori knygos rašyti…
Spektaklis, kurį režisavo Romualdas Kučiauskas (dailininkė Ieva Misiurevičienė, šviesų dailininkas Marius Miškinis), žiūrovą „pagavo“ nuo pat pirmos akimirkos ir „nebepaleido“ iki pat pabaigos. Ryškiai sukurti personažai, veiksmo dinamika, išsitrynusi plonytė riba, skirianti komediją nuo tragedijos, ir katarsis, likęs žiūrovui po spektaklio, leidžia kalbėti apie spektaklį kaip apie tikrai ryškų mūsų krašto kultūros įvykį.
Baigėsi tris savaites vykusios protų kovos „Marijampolės eifeliai“ – intelektualus komandinis žaidimas, kurį artėjančioms „Miesto dienoms 2015“ surengė žinomas Lietuvoje viktorinų meistras Marijampolės savivaldybės tarybos narys Benjaminas Mašalaitis. Gegužės 26 d. vakarą viešbučio „Mercure“ konferencijų salėje įvyko baigiamasis protų kovų turas. Jame dalyvavo 12 iš 13 startavusių komandų. Žaidėjai atsakinėjo į teminių dešimtukų „Aukščiau už Eifelio bokštą”, „Skandinavijos šalys”, „Kai karalius buvo nuogas”, „Spirdžius” ir „Tu vėjo paklausk” klausimus. Surinkusi daugiau nei šimtą taškų, užtikrintai nugalėjo komanda „Retos gretos“, kurią sudarė marijampoliečiai, dabar gyvenantys, dirbantys, besimokantys ne tik Marijampolėje, bet ir Kaune, Kazlų Rūdoje. Antroji buvo „Šprotų“ komanda, o tretieji liko „Anonymous“ komanda. Laimėtojams įteikti Marijampolės savivaldybės įsteigti prizai.
Komanda „Retos gretos“, dar žinoma pavadinimu „Jungtinės pajėgos“, jau du sezonus nuolat laimi prizines vietas respublikinėse „Auksinio proto“ varžybose, vykstančiose Kaune. Nugalėtojų komandoje žaidė Rimantas Šmigelskas (kapitonas), Rimas Svitojus, Eglė Lelešiūtė, Inga Kaminskienė, Sandra Pikšilingytė-Ramanauskė, Giedrius Ramanauskas. Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Isoda nugalėtojų komandai įteikė tortą, prancūziško vyno butelį (užuomina į prancūziškąją kultūrą), knygas apie Marijampolę ir firminį savivaldybės šaliką kapitonui.
Gerokai atsilikusi ir surinkusi 94 taškus antroje vietoje liko „Šprotų“ komanda, taip pat turinti įvairios protų kovos patirties įgijusių žaidėjų. Šioje komandoje žaidė Mindaugas Sėdaitis (kapitonas), Erika Linartaitė, Vytautas Mockus, Edita Sėdaitienė, Ignas Zygmanta, Vladas Greičius.
Treti liko „Anonymous“, iškovoję 80,5 taško. Labai jaunai ir perspektyviai komandai vadovavo Matas Kaminskas. Nedaug nuo prizininkų atsiliko „Girios vilkai“ (kapitonė Daiva Misiukevičienė), nuolat Marijampolėje vykstančiose protų kovose pasiekiantys aukštas pozicijas.
Be visų trijų prizininkų, paskatinamuosius prizus gavo ir „šeštieji“, t.y. šeštąją vietą užėmusi „Reivo“ komanda (kapitonė Deimantė Karpavičiūtė), kuri po pirmosios dienos kovų netgi žengė antroje vietoje.
Apskritai visą žaidimą vyko atkakli kova ir nebuvo aiškaus lyderio. Keitėsi ir prizininkų rikiuotė. Nors atskirus klausimų dešimtukus geriausiai „peršvietė” „Blyksnio” (kapitonas Vytenis Skroblas) komanda, tačiau šių blykstelėjimų jai nepakako, kad taptų prizininke.
„Sūduvos sakalų” komanda įsteigė prizą komandai, geriausiai atsakinėjusiai į klausimus apie futbolą. Net trys komandos surinko po 7 taškus, todėl nugalėtoją lėmė papildomas klausimas apie tuo pačiu metu vykusių ir ką tik pasibaigusių „Granito”–„Sūduvos” rungtynių rezultatą. Paaiškėjo, kad „Margučiai” sugebėjo vienu metu sekti ir futbolo žaidimą, ir protų kovas. Jiems ir atiteko paslaptingas prizas – vokas, kurį įteikė Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas, aistringas protų kovų žaidėjas Povilas Isoda. O „Sūduvos sakalams” nuotaika irgi nesugedo, nes mylima komanda laimėjo rungtynes. Ir kiti „eifeliai” neskubėjo palikti žaidimų salės.
Rėmėjams dėkojame už suteiktą pagalbą ir prizus, o žaidėjams už norą prasmingai praleisti vakarus lukštenant nekasdieniškus protų kovų klausimus.
Iki naujų susitikimų smegenų „masažuose“ – „Marijampolės eifeliai!“
Ilgai brendę permainų daigai sėkmingai išvydo dienos šviesą – š.m. gegužės 27 d. Marijampolės kolegijos taryba pritarė direktoriaus siūlymams keisti kolegijos statutą ir iš esmės pakeisti kolegijos valdymo struktūrą, mažinant administraciją bei visą dėmesį sutelkiant į studijų programas, jų kokybę bei tarptautiškumą.
Vykdydamas ankstesnį Kolegijos tarybos pavedimą direktorius pateikė naujo statuto projektą. Dėl jo turinio kolegijos bendruomenė diskutavo beveik visus metus. Diskusijos eigoje kolektyviniai ir atskiri kolegijos bendruomenės nariai pateikė dešimtis pastabų bei pasiūlymų, kurių daugumai buvo pritarta ir jie reikšmingai patobulino dokumentą. Kolegijos taryba taip pat dalyvavo statuto projekto diskusijose, pateikė labai vertingų patarimų ir patobulinimų, įvertino kolegijos Akademinės tarybos narių nuomonę dėl atskirų statuto punktų formuluočių bei remiantis jai suteiktais LR Mokslo ir studijų įstatymo įgaliojimais iš esmės pritarė parengtam statuto projektui.
Remiantis pačios kolegijos, įsidiegusios procesais grįstą kokybės valdymo sistemą ir užsienio aukštųjų mokyklų gerąja patirtimi, buvo pritarta siūlymui pertvarkyti Marijampolės kolegijos valdymo struktūrą, apjungiant fakultetų ir katedrų valdymo lygmenis į vieną bendrą studijų centrų lygmenį, suteikiant studijų programų vadovams atitinkamus įgaliojimus ir atsakomybę siekti geresnių veiklos bei studijų rezultatų. Iki ateinančių mokslo metų pradžios esami fakultetai ir katedros bus performuoti į tris studijų sričių ir krypčių grupių pagrindu sudarytus studijų centrus: Socialinių ir humanitarinių studijų, Technologijos studijų bei Verslo ir vadybos studijų centrus.
Struktūrinės permainos kolegijoje kuria pagrindus ir erdvę novatoriškiems kūrybiniams proveržiams bei kokybinėms permainoms.
Ar bendraujate su savo kaimynais? Ar bent pasisveikinate su jais susitikę? Kiekvienas miestas susiduria su augančiu socialiniu abejingumu ir solidarumo tarp piliečių trūkumu.
Gegužės 27 d. Europoje minima Kaimynų diena. Pirmą kartą ji buvo paminėta 1999 m. Prancūzijoje, dabar tai vyksta visoje Europoje.
Kaimynų dieną vyksta renginiai, skirti skatinti bendravimą, kad žmonės geriau pažintų vieni kitus ir pradėtų labiau bendrauti bei spręsti vietos problemas. Kaimynai raginami tiesiog savo kieme, gatvėje ar sode suruošti nedidelę šventę, sukviesti visus prie bendro stalo ar organizuoti kitas bendras veiklas, kurios paskatintų ne tik susipažinti, tačiau ir aktyviai dalintis mintimis bei idėjomis, kaip kurti gražesnę, saugesnę bei malonesnę savo gyvenamąją vietą. Ši diena – puiki proga šnektelėti apie tai, kaip ir kuo gyvenate, kuo kvėpuoja Jūsų bendras kiemas, gyvenantys jame žmonės, o, žiūrėk, gal ir naujų idėjų, minčių atsiras, kaip gyventi ramiau, saugiau ir bendruomeniškiau.
Su Kaimynų diena glaudžiai susijusi policijos pareigūnų ir gyventojų organizuojama „Saugios kaimynystės“ veikla – bendruomenės narių saugios aplinkos kūrimas ir savitarpio pagalba sunkiais ar pavojingais gyvenimo atvejais, keitimasis informacija, kaimyno namų bei turto apsauga jam nesat namuose ir pan. Visi gyventojai raginami apsilankyti Miesto policijos nuovadoje (Marijampolėje Kauno g. 53) pas bendruomenės pareigūnus, kurie supažindins su saugių kaimynysčių veikla, jos privalumais bei atsakys į rūpimus klausimus.
Šia proga Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dar kartą skatina susiburti su kaimynais, pasikeisti kontaktais, pasidalinti patirtimi, pastebėti patį šauniausią, pastabiausią, bendruomeniškiausią ir labiausiai besirūpinantį saugumu kaimyną, kuris visuomet ištiesia pagalbos ranką. Geri kaimynai – dovana, kurios svarbumą ir naudą daugelis mūsų nepelnytai pamiršta.
Marijampolės plaukimo meistrų klubas „Torpedos“ gegužės 23–24 dienomis startavo atvirose Lenkijos plaukimo veteranų taurės varžybose, kurios vyko Torūnėje, naujai pastatytame 25 m ilgio 8 takelių baseine.
Marijampoliečiams teko varžytis tarp 295 atletų iš 80 klubų, atstovavusių Lenkijai, Rusijai ir Lietuvai. Varžybų nugalėtojais ir prizininkais tapo šie klubo nariai: A. Mažėtienė, J. Pranckevičienė, S. Grigas, A. Guoga ir V. Krasauskas. Jie iškovojo net 17 medalių: 4 aukso, 8 sidabro, 3 bronzos.
V. Krasauskas pasiekė naują Lietuvos plaukimo veteranų rekordą 800 m laisvu stiliumi rungtyje 50–54 m. amžiaus grupėje.
Atsisveikinome su pavasariu, įžengėme į vasarą Tautkaičiuose
Praėjusį sekmadienį daugeliui Marijampolės krašto žmonių traukos vieta buvo Tautkaičių (Marijampolės sav.) klojimo teatro „Gegnė“ kiemas, kuriame tradiciškai – jau trisdešimt pirmą kartą – vyko nuotaikinga Sekminių šventė.
Graži, subtili, dvelkianti senųjų amžių dvasia bei šiuolaikinio gyvenimo dinamika „Gegnės“ aplinka (o, kaip ji pasikeitė per tris dešimtis metų!) bei nuostabus, tikrai vasariškas oras susirinkusiuosius ne tik kvietė atsikvėpti (juk daržai jau pasodinti, javai pasėti!), bet ir prisiminti senąsias mūsų krašto tradicijas, ypač puoselėjamas šioje erdvėje (kas gi nežino „Gegnės“ ir jos vadovės Onutės Miliauskienės!).
Tiesa, šįkart Tautkaičių apylinkės karvės Sekminių rytą nebuvo papuoštos žolynų vainikais, netgi į šventę atvykęs Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys, gyvenantis kaime, prisipažino, jog karvės liko neapvainikavęs dėl labai paprastos priežasties: nelaikąs jos nei pats, nei jo kaimynai (tas XXI amžiaus bėgsmas!), tačiau Sekminių akcentų šventėje netrūko: jauni berželiai, gausiai puošiantys „Gegnę“, švelnia žaluma mojo išeinančiam pavasariui, kvietė jau čia pat esančią vasarą, buvo kepama net iš 500 kiaušinių (naminių, ne pirktinių!) Sekminių tradicinė kiaušinienė, senųjų amatų puoselėtojai siūlė savo pagamintų darbų, o kur dar šokiai, muzika ir galiausiai – tradicinė gegužinė…
Sekminių proga šventės dalyvius bei svečius sveikino Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys, Sasnavos seniūnė Nijolė Smilgienė, kartu su meru visus vaišindama didžiuliu sūriu, Sasnavos klebonas Arvydas Liepa, Seimo narys Albinas Mitrulevičius. Šventės vedėjas šmaikštusis Vinculis (Kęstutis Tumynas), į „Gegnę“ atidardėjęs karieta, kurią, pakinkytą Revų žirgyno žirgais, važnyčiojo Irmantas Gramackas, kėlė nuotaiką smagiomis istorijomis, sodriu, gero kaimiško humoro nestokojančiu bendravimu ir su žiūrovais, ir su atlikėjais. Dainomis, šokiais, muzika šventę puošė Šiaulių rajono Kuršėnų kultūros centro liaudies šokių studija „Diemedėlis“ (vadovė Loreta Lideikienė), Alytaus rajono liaudiškos muzikos kapela „Punelė“ (vadovas Gintautas Šmitas), Jonavos rajono Upininkų kultūros centro liaudiškos muzikos kapela (vadovas Justinas Diržinskas) bei Marijampolės LUC Tautkaičių kaimo kapela „Sūduva“ (vadovas Linas Penkaitis).
Senųjų tradicijų ritmu
Kaip teigiama įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose, Sekminės – šventė, švenčiama septintą savaitę po Velykų. Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę Sekminių dieną šventė (šis įvykis yra aprašytas Biblijoje, Apaštalų darbų knygos 2 skyriuje). Teigiama, jog iki tol Šventoji Dvasia buvusi tik ant atskirų Dievo pateptų žmonių, pvz., pranašų, karalių. Nuo Sekminių dienos Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Taigi tai minint, Sekminių sekmadienį bažnyčioje laikomos mišios, altorius puošiamas jaunų berželių šakelėmis, šventinamas vanduo.
Krikščioniškosios Sekminės vis dėlto atsiradusios remiantis senosioms baltiškosioms tradicijomis. Senajame baltų tikėjime Sekminės, arba beržų garbinimo šventė, skirta pagarbinti gamtai – augalijai bei naminiams gyvuliams (žemdirbiška mūsų senoji dvasia gamtos galybę gerbė, pripažino). Sekminių šventės ritualuose didelis dėmesys buvo skiriamas augalams. Gamta gegužės-birželio mėnesiais jau būna sužaliavusi, sužydėjusi, kupina vegetacinių galių. Žydėjimas – tai kartu ir vaisiaus mezgimosi pradinė stadija. Augaluose glūdinčių vegetacinių potencijų skatinimui, besimezgančio vaisiaus išsaugojimui būdavo skirta daugelis Sekminių apeigų. Žmonės lankydavo javus, dainuodami tam skirtas dainas. Javų lauke būdavo rengiamos vaišės, vadintos sambariais. Tikėta, kad laukų apėjimas atlieka apsauginę funkciją, juos pašventina, o vaišės javų lauke – tai auka žemei.
Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Šį medį mūsų senoliai laikė žmogaus ir visos gyvūnijos protėviu. Medis simbolizavo Visatos amžinumą, nesibaigiamumą, gimimą, mirtį ir atgimimą, mat jis žiemą apmiršta, o pavasarį vėl sužaliuoja. Medis simbolizavo ir visą pasaulį: jo šakos – dangų, kamienas – žemę, šaknys – požemį. Beržas išsiskiria iš kitų medžių tuo, kad yra itin gyvybingas – pirmasis pavasarį išsprogsta, auga ir prastoje žemėje.
Sekminių metu namų šeimininkas po jauną berželį įkasdavo iš abiejų namų durų pusių, namiškiai beržų šakelėmis apkaišydavo vartus, puošdavo duris. Tikėta, kad beržai saugo nuo piktų dvasių, neša laimę. Jaunų berželių šakelėmis apkaišomos palubės – tikėta, kad palubėse ant jų ateinančios pasiilsėti klaidžiojančios vėlės. Moterys įsirišdavo į skarelę dvišakę beržo šakelę kartu su duonos gabalėliu ir tokią skarelę prisirišdavo prie liemens. Ji turėjo saugoti nuo nelaimių, gyvatės įkandimo.
Per Sekmines pagarbinami ir naminiai gyvuliai, daugiausia dėmesio skiriama karvėms. Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis ar net pririšdavo prie ragų ir visus nedidelius berželius. Tikėta, kad tokios karvės bus ramios, sveikos ir pieningos. Liaudyje dar gyvas priežodis: „Ko spoksai, kaip Sekminių karvė“. Kokia ta Sekminių karvė? Išpuošta, pamaitinta ir pagirdyta, lepi ir tingi, gal nesuvokianti, kodėl tie žmonės šiandien taip ją myluoja ir rėdo gamtos apdarais.
Šeimininkės už apvainikuotas karves piemenėliams atsilygindavo „melstuvėmis“: kiaušiniais, sviestu, sūriu, pyragu. Po to piemenys suruošdavo šventę, vadinamą piemenų pautienę.
Daugelis Sekminių tradicijų šiais laikais jau nepuoselėjama. Nieko keisto: pasikeitusios gyvenimo sąlygos išstūmė iš kasdienybės ir tam tikrus amatus, ir pavadinimus. Bet džiugu, jog šventės esmė ne tik išlikusi, bet ir pilna gyvybės.
Nuo gegužės 28 d. (ketvirtadienio) vakaro iki gegužės 31 d. (sekmadienio) 17.00 val. bus draudžiama įvažiuoti į Kęstučio gatvę, nes joje bus įrengti atrakcionai.
Nuo gegužės 28 d. vakaro iki gegužės 30 d. 23.00 val. šventės svečiams bus rezervuota automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Vilkaviškio gatvėje prie Marijampolės savivaldybės administracinio pastato.
Gegužės 30 d. (šeštadienį), pagrindiniams renginiams vykstant J. Basanavičiaus aikštėje ir jos prieigose, nuo 8.00 val. iki 23.00 val. bus uždraustas transporto priemonių eismas Vilkaviškio gatvės atkarpoje nuo įvažiavimo į viešbutį ,,Mercure Hotel“ iki tilto per Šešupės upę, tačiau Vilkaviškio gatvės atkarpoje nuo tilto per Šešupės upę iki Tarpučių-Mokolų gatvės sankryžos bus leidžiama statyti automobilius.
Gegužės 30 d. nuo 10.00 val. iki 11.30 val., vykstant šventiniam bėgimui ,,Bėgam už Marijampolę“, dalis bėgimo trasos eis Kauno gatve (bėgikai kirs R.Juknevičiaus-Sporto-Kauno ir Kauno-P.Cvirkos gatvių sankryžas), todėl eismą šiose sankryžose reguliuos policijos pareigūnai ir savanoriai. Vykstant šiam renginiui, rekomenduojame pasirinkti tokį važiavimo maršrutą, kad nereikėtų kirsti minėtų sankryžų.
Gegužės 29,30,31 dienomis bus leidžiama parkuoti automobilius Vytauto gatvės atkarpoje nuo Laisvės g. iki Sodo g., o P. Butlerienės gatvės atkarpoje nuo Ūkininkų gatvės iki Gedimino gatvės ir Gedimino gatvės atkarpoje nuo P. Butlerienės gatvės iki V. Kudirkos gatvės transporto priemonėms bus apribotas greitis iki 30 km/h.
Prašome atkreipti dėmesį į šiuos eismo pasikeitimus bei laikytis kelio ženklų reikalavimų, būti dėmesingiems ir pakantiems kitiems eismo dalyviams.
Šeštadienį vykusioje tradicinėje Šeimų šventėje Šunskų seniūnijos Lūginės kaime, Palaimintojo Jurgio Matulaičio tėviškėje, pagerbtos Marijampolės savivaldybės šeimos, kurios po patirtų sunkumų ar klystkelių rado jėgų sugrįžti į pavyzdingą šeimos kelią. Tai jau 16-ta Šeimų šventė, kasmet rengiama gegužės mėnesį gražiame Šešupės vingyje, kur stovi Pal. Jurgio Matulaičio koplyčia. Tradiciškai šventės globėjo Seimo nario Albino Mitrulevičiaus ir Savivaldybės mero Vidmanto Brazio padėkomis apdovanotosios šeimos pasodino ąžuolą, šeimos stiprybės simbolį. Šeimų šventę daugelį metų rengia Marijampolės savivaldybės administracija ir Švento Arkangelo Mykolo parapija.
Šventė pradėta, kaip ir kasmet, Šventomis Mišiomis, kurias aukojo kan. Kęstutis Žemaitis, prasmingą pamokslą perskaitė kun. Vytautas Balčaitis.
Daugelį metų renginį Lūginėje globojantis Seimo narys A. Mitrulevičius įteikė padėkas Kristinos ir Svajūno Juodišių bei Agnės ir Nerijaus Janulevičių šeimoms, atsitiesusioms po gyvenimo smūgių ir nuklydimų ir vėl gebančioms gražiai auginti, auklėti vaikus. Į šventę atskubėjo ir Seimo narys krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Meras V. Brazys už įveiktus gyvenimo sunkumus ir rūpestingą vaikų priežiūrą, auklėjimą ir lavinimą padėkomis ir atminimo dovanomis apdovanojo Renatos Matijošaitienės, Vitalijaus ir Albino Mereckų, Rositos ir Kazimiero Minsofinų ir Gitanos Stankūnienės šeimas. Ypatingų plojimų sulaukė apdovanotoji Birutės ir Petro Dainelių šeima, įveikusi krizes ir pasukusi link krikščioniškųjų vertybių. Dabar ši pora liudija kitiems nueitą kelią ir šeimos atgimimą per tikėjimą. Kalbėdamas P. Dainelis dėkojo žmonai Birutei ir Aukščiausiajam, sakydamas, kad neabejoja, jog „pats Palaimintasis Jurgis Matulaitis žiūri į mus iš dangaus ir laimina“. Savo „margo“ gyvenimo istoriją papasakojo Andrius iš „Alfa“ grupės. Atsikratęs priklausomybių, dabar jis pats veltui padeda sveikti kitiems, turi puikią šeimą, išsilavinimą.
Atvykusius į šventę linksmino Marijampolės vaikų lopšelio-darželio „Rūta“ etnografinio ansamblio „Patrimpas“ vaikai.
Pabaigoje visi šventės dalyviai vaišinosi tradicinėje agapėje. Vaišes surengti padėjo rėmėjai: „UAB „ICECO“, UAB „Mantinga“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, Vytauto Giraičio IĮ.
Šventės rengėjai dėkingi ir VšĮ „Sveikatingumo idėjos“, Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centrui, Marijampolės socialinės pagalbos centrui, LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionui, Šunskų girininkijai ir Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biurui, pirmą kartą surengusiam į šventę pėsčiųjų žygį.
Viešųjų ryšių tarnyba
Marijampolės savivaldybės administracijos nuotraukos.
Pranešame, kad dėl geležinkelio darbų, vykdant ,,Rail Baltica“ projektą, 2015 m. gegužės 27 d. nuo 9.00 val. iki 22.00 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas Sporto gatvės geležinkelio pervažoje, todėl transportas bus nukreipiamas Vasaros-Gamyklų-Stoties gatvėmis.
Prašome atkreipti dėmesį į šiuos eismo pasikeitimus ir laikytis kelio ženklų reikalavimų.
