Šeštadienis, 26 liepos, 2025
Daugiau
    Pagrindinis Blogas Puslapis 25

    Marijampolėje sužibo didžiausias kalėdinių eglučių parkas

    Autorius
    Marijampolės savivaldybė
    -
    0

    Marijampolėje visų laukia šviesios ir spindinčios Kalėdos! Atskubant gražiausioms metų šventėms Poezijos parke, apšviestame šventinėmis instaliacijomis ir skambančiame kalėdine muzika, sužibo išmoningai papuoštos gyvos žaliaskarės bei originalios kalėdinės kompozicijos.

    Kalėdinių eglučių parko įžiebimo ceremonijoje į šventę susirinkusius marijampoliečius ir miesto svečius pasveikino, visiems akcijos dalyviams padėkojo ir eglučių įžiebimo pradžią paskelbė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.

    „Marijampolė jau tikrai alsuoja Kalėdų dvasia. Papuošta bei dovanomis padabinta didžioji miesto eglė ir atidarytas kalėdinių eglučių parkas, traukiantis žvilgsnius įspūdingomis instaliacijomis, kuria nuostabią šventinę nuotaiką. Džiaugiuosi, galėdamas jus, marijampoliečiai ir miesto svečiai pakviesti didžiąsias metų šventes pasitikti ir švęsti ypatinga kalėdine nuotaika alsuojančiame mieste, lankytis šiame nuostabiame kalėdinių eglučių parke ir pajusti šviesią kalėdinę dvasią“, – atidarydamas kalėdinių eglučių parką sakė savivaldybės meras Povilas Isoda.

    Eglučių parko atidaryme visus ir didelius ir mažus pradžiugino Kalėdų senelis su dovanomis ir nuostabieji baltieji meškinai – Suvalkijos meškinas ir meškinas Tolis, renginiui žaismės suteikė šokių kolektyvo „LE/NOS“ ir „Olia lia“ vaikų popchoro dainininkų atliekamos dainos.

    Šviečianti ir skambanti Kalėdinių eglučių pasaka Marijampolę puošia jau trečius metus. Šios akcijos globėja Savivaldybės vicemerė Agnė Pavelčikienė džiaugiasi, kad marijampoliečiai į kvietimą kurti kalėdines eglutes ir puošti savo miestą kasmet atsiliepia vis gausiau.

    ,,Kiekvienais metais puošėjų ir jų sukurtų eglučių bei kompozicijų skaičius vis auga. Džiugu, kad įvairios organizacijos, įstaigos ir bendruomenės mielai dalyvauja šioje šventinėje iniciatyvoje ir kasmet demonstruoja vis didesnę savo išmonę ir kūrybiškumą bei kartu sukuriame ypatingą šventę sau ir miesto svečiams. Viena už kitą gražesnės eglutės ir įvairiaspalvės kalėdinės puošmenos nuostabiai papildo centrinėje aikštėje stovinčią eglę ir visą šventinį laikotarpį kalėdinių eglučių parkas tampa kalėdiniais įspūdžiais žavinčiu traukos objektu”, – džiaugiasi vicemerė Agnė Pavelčikienė.

    Šiais metais „Kalėdinių eglučių parke“ galima pasigrožėti net 140 puošėjų – darželių ir mokyklų, sveikatos ir socialinių įstaigų, verslo ir paslaugų įmonių, valstybinių įstaigų ir partijų, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių bei kitų kūrėjų išradingai papuoštomis ar pagamintomis eglutėmis ir kalėdinėmis puošmenomis.

    Marijampolėje sužibęs eglučių parkas, kuris šiemet yra didžiausias per savo trijų metų gyvavimo laikotarpį. Kviečiame apsilankyti, susipažinti su kiekviena eglute ir puošmena iš arčiau ir pasigrožėti.

    Marijampolėje visų laukia šviesios ir spindinčios Kalėdos! Apsilankykite, nes kuo daugiau spindesio ir šviesių kalėdinių puošmenų – tuo daugiau jaukumo ir šventinio artėjančių Kalėdų džiaugsmo!

    lightbox flickr galleryby VisualLightBox.com v6.1

    Kalėdų belaukiant: grafienė Butlerienė su svita puotavo Paežerių dvare…

    Autorius
    Irena Sviliuvienė
    -
    0

    Jau taip nuobodu tam mūsų dvare buvo pasidarę, kiekvieną vakarą tas pats per tą patį. Ponai susirenka iš savo pakajų prie židinio, paduok jiems arbatėlės, kavytės, o jie pasiplepa, kortom, šachmatais pažaidžia ir vėl į savo pakajusi šsiskirsto. Grafienė visai apleido bendravimą su dvariškiais, vis į bažnyčią, su vienuoliais…. Nuo tada kai jos mylimas grafas pasimirė, jokių pramogų anei susibūrimų nebenori.

    O va kituose dvaruose kiekvieną nedėlią pasibuvimai su šokiais, su žaidimais, linksmybės. Dar gerai, kad neseniai dvare apsistojusi panelė šokių mokytoja kažkokių angliškų ir prancūziškų kontradansų ponus pamokė. Ponai atkuto, pradėjo grafienės prašyti surengti puotą. Jie ir naujausių patiekalų knygą iš Lenkijos parsisiuntė, ir knygą apie fejerverkus, ir naujų porceliano indų iš Meiseno užsisakė. Juk per visokias suirutes, karus svetimšaliai užpuolikai viską išgrobstę, sudaužę buvo (oi oi, kažin ką grafienė pasakys, kad be jos žinios ponai išlaidauja).

    Ale va taip nutiko, kad grafienė šį penktadienį grįždama iš bažnyčios užsnūdo karietoje ir susapnavo jaunystės laikus, kaip dvare smagu buvo. Tai ir nusileido dvariškių prašymams surengti naujųjų laikų puotą. Nors ir daug darbo tarnams atsirado, bet smagu buvo. Ponios galėjo pravėdinti savo naujas robes, ponai – žiustokorus, pasiūtus pagal naujausią anglišką madą. O jau šoko ponai kontradansus ir linijomis, ir rateliais, ir kažkokiais mandrais kvadratais. O jau tų naujų šokių pavadinimai!  Na kur tokius mūsų krašte esi girdėjęs: „Skylė sienoje“, „Džeinė skina kriaušes“, „Žirnių lukštenimas“ ir dar kažin kokie, nė ištarti negali.  Bet bala nematė tų pavadinmų, svarbu smagiai ponai pasišoko.  Buvo ir svečių prisirinkę, tik kad jie tokių šokių nemokėjo, tai tik sėdėjo ir džiaugėsi.

    Pagaliau! Pagaliau ir į mūsų dvarą linksmybės sugrįžo! Ir ponai tokie linksmi. O vienas toks linksmas ponas net mane pašokdino – tai raukėsi ponios, tai pyko! Ech, reikės per artimiausią turgadienį lėkti į miestą papasakoti, kad Kvietiškio dvare neregėtos linksmybės. Juk be mūsų niekas daugiau taip greitai naujienų nepaskleis… 

    Nuotraukos iš istorinio šokio studijos „Reverence“ narių asmeninių albumų.

    Daglig renhold Oslo

    lightbox flickr galleryby VisualLightBox.com v6.1

    Lauros Čiuteikienės knygos „Sustok… Mylėk… Gyvenk“ pristatymas

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Gruodžio 20 d. 17.30 val.
    Bulotų namuose (P. Vaičaičio g. 16)

    Lauros Čiuteikienės knygos „Sustok… Mylėk… Gyvenk“ pristatymas

    Laura Čiuteikienė  – muziejininkė, grafikė, kuri laisvalaikiu mėgsta pasinerti į poeziją. Ilgai nesiryžusi surinkti savo eiles į knygą, šių metų rugsėjo pradžioje Laura Čiuteikienė išleido poezijos rinkinį, kurį iliustravo savo grafiniais piešiniais. Tad kviečiame pasiklausyti autorės eilių meilei, tikėjimui, gyvenimui. Knygos pristatymo vakaro svečias – Vytenis Pauliukaitis. Renginio vedėjai: Daiva Bepirštienė ir Tomas Kukauskas.

    Naudotos knygos

    Audronės Gurinskienės pastelės parodos „Gyvybės spalvos“ atidarymas

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Gruodžio 18 d. 17.30 val.
    Marijampolės krašto muziejuje (Vytauto g. 29)

    Audronės Gurinskienės pastelės parodos „Gyvybės spalvos“ atidarymas

    Audronė Gurinskienė – menininkė iš Virbalio, dirbanti dailės ir technologijų mokytoja. Jos subtiliuose paveiksluose dominuoja gamtos motyvai. Pati autorė pasakoja, jog jos kūriniai daug kam atrodo abstraktūs, tad tokį meną vertindamas žiūrovas nebūtinai turi ieškoti jame ko nors konkretaus: jis tiesiog gali kūriniu džiaugtis, gėrėtis kaip gražiu daiktu, priimti jį arba ne.

    Raimundo Blažaičio medinių skulptūrų parodos „Angelų žemė“ atidarymas

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Gruodžio 18 d. 17.00 val.
    Marijampolės krašto muziejuje (Vytauto g. 29)

    Raimundo Blažaičio medinių skulptūrų parodos „Angelų žemė“ atidarymas

    Raimundas Blažaitis – medžio skulptorius, dievdirbys, kilęs iš Vilkaviškio, laimėjęs ne vieną tautodailės konkursą, 2016 m. pelnęs geriausio Lietuvos kryždirbio vardą bei turintis tautinio paveldo meistro sertifikatą. Meistras yra išdrožęs mažiausią Lietuvoje rūpintojėlį, patekusį į šalies rekordų knygą, kurio dydis – tik 1,2 cm.

    Parodoje R. Blažaičio skulptūros derinamos su poeto Kazio Bradūno eilėmis. Eilėse „Dievas dėsto žemės dievukus”, o „Po Rojaus upę taškosi angelai“… Ši poezija susipina su tautodaile taip, kad sunku suprasti, kas gimė pirmiau – eilėraštis ar skulptūra.

    Komercinė fotografija: kokius sprendimus galima rinktis?

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Ne paslaptis, kad būtent verslas yra nuolat kintantis procesas – jis apima itin daug įvairių veiksmų,  o svarbiausia reikia akcentuoti ir tai, kad neretai vienus veiksmus keičia kiti: kartas nuo karto tenka kažko atsisakyti ir įgyvendinti naujus sprendimus. Ne išimtis yra ir komercinė fotografija – šis pasirinkimas yra labai naudingas dėl daugybės priežasčių. Tačiau taip pat verta įsiminti, kad komercinė fotografija apima įvairius pasirinkimas ir apie juos pakalbėsime plačiau.

    360 laipsnių produktų fotografavimas

    Vienas galimų komercinės fotografijos pasirinkimų yra 360 laipsnių produktų fotografavimas. Verta akcentuoti, kad būtent is pasirinkimas jūsų elektroninės parduotuvės lankytojams suteiks ypatingą patirtį bei kiekvieną apsilankymą internetinėje apsipirkimo erdvėje pakels į aukštesnį lygį. Taigi, kuo ypatinga yra ši technologija? Verta akcentuoti, kad ši technologija yra ypatinga tuo, kad ją pasitelkus, nuotraukos sukurs tokį jausmą, tarsi lankytojas liestų prekes realybėje. Taigi, tai leidžia kur kas geriau apžiūrėti prekes internetinėje erdvėje.

    Daiktų fotografavimas baltame fone

    Dar vienas komercinės fotografijos pasirinkimas yra  daiktų fotografavimas baltame fone. Reikia pasakyti, kad  tai – vienas dažniausių bei populiariausių sprendimų. Elektroninių parduotuvių lankytojams yra svarbu turėti galimybę kokybiškai apžiūrėti gaminius, o būtent baltas fonas ir užtikrina tokią galimybę.

    Taigi, kaip matyti, komercinė fotografija apima įvairius sprendimus, tad belieka tik pasirinkti tinkamai. Na, o, jeigu jūs vis dar svarstote, ar iš tiesų verta rinktis šį sprendimą, tai galite būti tikri, jog jis yra vienas būtiniausių, kadangi tai yra patikima galimybė jūsų internetinės parduotuvės lankytojams susipažinti su prekėmis. Belieka tik pridurti, kad, jei jus domina komercinė prekyba, tai jūs turėtumėte rinktis profesionalų paslaugas ir tai reikėtų daryti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, komercinė  fotografija reikalauja tam tikrų žinių ir įgūdžių, tad, jų neturint, nuotraukos nebus kokybiškos. Tačiau ir tai – dar ne viskas: tai ppat svarbų vaidmenį vaidina ir profesionali įranga. Taigi, rinkitės profesionalią komercinę fotografiją ir mėgaukitės jos teikiama nauda savo verslui. Spauskite čia, jei norite apie tai sužinoti ir dar daugiau informacijos.

    Iš tarptautinio konkurso sugrįžo prizininkais

    Autorius
    Vytautas Karsokas
    -
    0

    Kaimyninės Latvijos Venspilio mieste, gruodžio 6-8 dienomis vyko tarptautinio informacinių technologijų konkurso „Venspils IT Challendge 2023“ („Venspilio IT iššūkis 2023“) finalas. Jame varžėsi skirtingų amžiaus grupių moksleiviai iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Šis konkursas rengiamas jau nebe pirmi metai, o nuo 2017 metų jame, taip pat dalyvauja Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos atstovai.

    Pasak J.Totoraičio progimnazijos informacinių technologijų vyresniojo mokytojo Almanto Raškausko, jaunųjų informatikų varžytuvių tikslas pagilinti jaunuomenės informatikos žinias, įgūdžius, gebėjimus bei kūrybiškumą praktiškai taikant įvairias skaitmenines technologijas, sprendžiant iškylančias problemas,  organizuojant komandinį darbą ir gebėjimus pristatant savo idėjas. Daug dėmesio, taip pat skiriama  jaunuomenės tarptautinių ryšių plėtrai bei jų stiprinimui.

    Tradiciškai konkursas vyksta dviem etapais. Pirmo etapo metu nuotoliniu būdu vertinimo komisijai siunčiamos atliktos užduotys. Jas įvertinus paaiškėja finalinio etapo dalyviai. Iš viso jame šiais metais dalyvavo apie 300 komandų iš Estijos, Latvijos bei Lietuvos.

    Finalinė konkurso dalis, kaip jau minėta vyko Ventspilyje, Latvijoje  gruodžio 6 – 8 dienomis. Finale varžėsi iš Latvijos – 34, iš Lietuvos – 8 ir iš Estijos – 4 komandos. Jo dalyvius organizatoriai suskirstė į grupes pagal amžių. „A“ grupėje varžėsi tik konkurso šeimininkų, latvių, 1-3 klasių moksleiviai, mat nei lietuviai, nei estai tokio amžiaus mažųjų informatikų neturėjo. O likusiose trijose grupėse rungėsi visi kiti finalininkai. „B“ grupėje – 4 – 6 klasių, „C“  grupėje – 7-9 klasių ir „D“ grupėje 10 – 12 klasių kaimyninių Baltijos šalių moksleiviai.

    Malonu pranešti, kad „B“ grupėje į finalą pateko ir užėmė garbingą trečią vietą Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos informacinių technologijų vyr. mokytojo Almanto Raškausko auklėtiniai, komandos „TripleM“ nariai Marija Karsokaite, Matas Mašalaitis bei Matas Duoblys.

    Pagyrimo verti ir Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos komandos „EZJ“ jaunieji  informatikai, „C“ grupėje užėmusieji antrąją vietą. O „D“ grupėje puikiai sekėsi Vilniaus licėjaus komandoms „11/2 -g“ bei „Synaptic“, atitinkamai užėmusioms pirmą bei antrą vietas.

    „Kad jaunųjų informatikų komandos patektų į finalinį konkurso etapą jos privalėjo atlikti tam tikras užduotis. Moksleiviai kūrė skaitmeninę žemėlapio vizualizaciją, generavo įvairias idėjas susijusias su bioekonomika – ekonomine veikla apimančia biotechnologijų ir biomasės naudojimą gaminant prekes, teikiant paslaugas ar gaminant elektros ir šilumos energiją. Pavyzdžiui kompostavimas, maisto atliekų mažinimas ir kt. Gerai atliktos užduotys atvėrė duris į finalinį etapą Ventspilyje.

    Latvijos Ventspilio miesto savivaldybė ir verslo organizacijos skyrė lėšų konkurso finalo dalyvių atvykimui, taip pat pasirūpino jų apgyvendinimu ir maitinimu. Pagal galimybes mūsų komandą „TripleM“ parėmė ir Jono Totoraičio progimnazija bei Marijampolės savivaldybė.

    Finalinės konkurso kovos vyko naujajame Ventspilio mokslo centre  „VIZIUM“. Jų dalyviai galėjo apžiūrėti mokslo centro „VIZIUM“ eksponatus, taip pat jame atlikti konkursines užduotis. Kurių metu komandos privalėjo sukurti/suprogramuoti jau turimą vietos žemėlapį “Minecraft Education” žaidimo versijoje bei pristatyti komisijai atliktą darbą.

     Tarptautinio jaunųjų informatikų konkurso metu visi dalyviai gavo daug neįkainojamos patirties, teigiamų emocijų bei savarankiškumo įgūdžių, padidino savo IT žinių bagažą, tapo dar kūrybiškesni“ – mūsų portalui teigė IT vyr. mokytojas Almantas Raškauskas.

     Pasibaigus finalinėms jaunųjų informatikų kovoms Venspilio „VIZIUM“ mokslo centre iškilmingos ceremonijos metu buvo paskelbti ir apdovanoti vertingais prizais šio konkurso nugalėtojai ir prizininkai. Malonu pažymėti, jog tarp konkurso prizininkų matėme net keturias komandas iš Lietuvos.

    Nuotraukos iš konkurso dalyvių albumų.

    Vilkaviškio "Ąžuolo" progimnazijos komanda "EZJ" Konkurso finalas prasidėjo: Marijampolės J.Totoraičio progimnazijos komanda „Triple M“- Matas Mašalaitis, Matas Duoblys ir Marija Karsokaitė Vilniaus licėjaus, Vilkaviškio "Ąžuolo" progimnazijos ir Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos komandos Konkurso dalyvių nuotrauka istorijai Venspilio „VIZIUM“ Finalinio konkurso dalyviai iš Latvijos Lietuvos bei Estijos Venspilio „VIZIUM“ mokslo centre varžybų metu Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos komanda: Matas Duoblys, Marija Karsokaitė, Matas Mašalaitis su informatikos vyr.mokytoju Almantu Raškausku lightbox flickr galleryby VisualLightBox.com v6.1

    Ir Kūčioms, ir kasdienai: 3 gardūs ir sotūs virtinių receptai su nebrangiais įdarais – aguonomis, silke ir grybais

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0
    Christmas dumplings with vegetarian stuffing, a traditional Christmas Eve dish close up view

    Virtiniai arba koldūnai nuo seno yra vienas iš tradicinių Kūčių patiekalų daugelyje namų. Pasirinkimų, kuo juos įdaryti be mėsos, apstu – pradedant pikantiškomis bulvėmis ir baigiant saldžiomis uogomis. Ant Kūčių stalo ypač derės ir virtiniai su būtent šiam vakarui įprastais ir nebrangiais produktais, tokiais kaip kopūstai, grybai, silkė, aguonos. Kad jie būtų patys skaniausi, prekybos „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė pasidalijo vienu triuku, kaip pasiruošti tobulą tešlą virtiniams – ją minkyti bus lengviau ir ši bus elastingesnė.

     Nepamirškite dar vieno ingrediento tešloje – aliejaus

     Kad ir kokį įdarą nuspręstumėte pasirinkti, virtinių kokybė labai priklausys nuo pačios tešlos. Ji turi būti ne pernelyg stora, neplyšti ir būti elastinga. Tešlai reikia vos kelių ingredientų, tačiau svarbu mokėti juos tinkamai paruošti.

    „Koldūnų tešla dažniausiai minkoma vien tik iš vandens, miltų ir druskos. Rečiau kas žino, kad į tešlą įpylus šaukštą aliejaus gaunamas fantastiškas efektas. Tešla tampa gerokai elastingesnė, lengviau minkoma, ir koldūnai daug geriau sulimpa“, – gudrybę atskleidžia G. Urbonavičiūtė.

    Tinkamai tešlai taip pat svarbu proporcijos. Kulinarijos technologė skaičiuoja, kad maždaug 20–25 virtiniams reikia 300 g kvietinių miltų, šaukšto augalinio aliejaus, žiupsnelio druskos ir 150 ml verdančio vandens.

    „Į dubenį supilkite miltus, įberkite druskos, aliejaus, įpilkite verdančio vandens ir šaukštu pradėkite minkyti tešlą. Kai ji atvės, padėkite ją ant stalviršio ir minkykite rankomis, kol visi ingredientai susijungs – tešla bus elastinga ir blizganti. Suformuokite iš tešlos rutulį, suvyniokite jį į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą 30 minučių pailsėti. Po šio laiko kruopščiai iškočiokite ir stikline išpjaukite apskritimus. Dėkite į jų vidurį pasirinkto įdaro ir kruopščiai užspauskite šonus. aruoštus koldūnus dėkite į verdantį pasūdytą vandenį su nedideliu kiekiu aliejaus – taip jie nesulips“, – apie gamybos eigą pasakoja G. Urbonavičiūtė.

    Šaldant svarbu nepaskubėti

    Koldūnai geras pasirinkimas Kūčioms bus ne tik todėl, kad yra nebrangus ir sotus maistas, bet juos galima pasiruošti gerokai iš anksto. Taip sutaupysite laiko per šventines dienas – teliks juos ištraukti iš kameros ir išvirti.

    Kulinarijos technologė primena, kad šaldant šviežius koldūnus nereikėtų skubėti. Visų pirma juos išdėlioti ant miltais pabarstytos į šaldymo kamerą telpančios skardos taip, kad jie vienas su kitu nesusiliestų. Įdėti į kamerą bent 30-iai minučių, kad jie sustingtų, o tik tuomet juos jau galima dėti į maišelius ar indelius nesibaiminant, kad jie tarpusavyje sulips.

    G. Urbonavičiūtė siūlo šioms Kūčioms išbandyti vieną iš klasikinių virtinių receptų, kurie šeimą pradžiugins jaukumu ir gardumu.

     Virtiniai su grybais ir silke

     Reikės: 400 g silkės, 500 g pievagrybių, 2 svogūnų, aliejaus, maltų pipirų,

     Gaminame:

    1. Silkę apie 2 val. pamirkykite vandenyje. Ji turėtų išsaugoti sūrumo, bet nebūti pernelyg sūri.
    2. Aliejuje pakepinkite smulkintus svogūnus. Sudėkite nuplautus, nusausintus, griežinėliais (gali būti gana stambiai) supjaustytus grybus. Kepkite ant silpnos ugnies, kol skystis nuo grybų išgaruos. Palikite atvėsti.
    3. Sumalkite grybus ir silkę, sumaišykite, pagal skonį įberkite šviežiai maltų juodųjų pipirų ir druskos. Su druska būkite atsargūs, nes silkė yra sūri. Jei mišinys labai drėgnas, įberkite šaukštą džiūvėsėlių.
    4. Įdarą sudėkite į virtinius. Dėkite dalimis į verdantį vandenį su šiek tiek aliejaus ir druska. Virkite, kol koldūnai iškils į paviršių.
    5. Patiekite šiltus, lengvai apšlakstytus aliejumi arba su keptais svogūnais.

    Virtiniai su aguonomis

    Reikės: 100 g aguonų sėklų, 1 stiklinės pieno, 1 šaukšto sviesto, 1 šaukšto medaus, 1 šaukšto cukraus, 1 šaukšto razinų, 4 šaukštų smulkiai sukapotų graikinių riešutų, 1 kiaušinio trynio.

     Gaminame:

    1. Aguonas nuplaukite: suberkite į dubenį, užpilkite vandeniu, išmaišykite, nupilkite į viršų iškilusias priemaišas. Pakartokite dar kartą ar du.
    2. Sudėkite aguonas į puodą ir užpilkite verdančiu pienu. Virkite 30 minučių ant silpnos ugnies. Nusausinkite, atvėsinkite, smulkiai sumalkite virtuviniu kombainu.
    3. Keptuvėje ištirpinkite sviestą, suberkite aguonas, medų, cukrų, susmulkintas razinas ir smulkiai kapotus riešutus. Maišydami kepkite 2–3 minutes. Palikite atvėsti ir sumaišykite su kiaušinio tryniu.
    4. Sudėkite įdarą į virtinius, dėkite į verdantį pasūdytą vandenį ir virkite, kol jie suminkštės (patikrinkite, ar jie jau išvirė, kai tik virtiniai išplaukia į paviršių). Patiekite su grietinėlės padažu arba grietine.

     Koldūnai su raugintais kopūstais ir džiovintais grybais

     Reikės: 100 g džiovintų grybų (geriausia baravykų), ½ kg gerų raugintų kopūstų, 2 šaukštų saulėgrąžų aliejaus, 2 lauro lapų, ½ šaukštelio kmynų, 5 pipirų žirnelių, 3 kvapiųjų pipirų žirnelių, 1 svogūno, maltų pipirų, česnakų granulių.

    Gaminame:

    1. Grybus apie valandą pamirkykite šiltame vandenyje, tada nusausinkite, išsaugodami vandenį, ir smulkiai supjaustykite.
    2. Kopūstus dėkite į puodą, pilkite vandenį nuo grybų, supjaustytus grybus, 1 šaukštą aliejaus ir prieskonius (kmynus susmulkinkite). Lėtai virkite apie 1 valandą, kol kopūstai suminkštės.
    3. Didelėje keptuvėje aliejuje pakepinkite smulkiai supjaustytą svogūną. Sudėkite jį į paruoštus kopūstus ir viską pagardinkite česnakų granulėmis bei trupučiu pipirų.
    4. Atvėsusius kopūstus ir grybus supjaustykite peiliu, kad įdare nebūtų didelių gabalų. Jei mišinys labai drėgnas, galite įdėti šiek tiek džiūvėsėlių.
    5. Įdarą sudėkite į tešlą, virtinius kelias minutes pavirkite pasūdytame vandenyje su šlakeliu aliejaus ir patiekite karštus su keptais svogūnais.

    Festivalyje „Viva la musica“ – istorinio šokio studijos „Reverence“ teatralizuotas pasirodymas

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Marijampolės kolegijos istorinio šokio studiją “Reverence” (vadovė Daina Misiukevičienė) sieja graži draugystė su Vilkaviškio r. Paežerių dvaru. Draugystė, prasidėjusi nuo 2015- ųjų metų bendradarbiaujant Marijampolės kolegijos Kultūrinės veiklos klasteriui ir dvaro bendruomenei bendruose projektuose, seminaruose, konferencijose. Istorinio šokio kolektyvas šoko dvare 3 kartus ir dabar kviečiame 4 kartą ilgesnei programai, kurioje išvysite ne tik šokius, bet ir dalelę teatralizuotos istorijos.

    Patikėkite, tikrai bus nenuobodu. Atvykite į Paežerių dvarą. Kolektyvo vadybininkė Vida Mickuvienė.

    Kviečiame į koncertą

    Autorius
    Marijampolės savivaldybė
    -
    0

    𝐆𝐫𝐮𝐨𝐝𝐳̌𝐢𝐨 𝟏𝟔 𝐝., 𝐬̌𝐞𝐬̌𝐭𝐚𝐝𝐢𝐞𝐧𝐢̨, 𝟏𝟕.𝟎𝟎 𝐯𝐚𝐥. 𝐁𝐞𝐚𝐭𝐫𝐢𝐜̌𝐞̇𝐬 𝐊𝐥𝐞𝐢𝐳𝐚𝐢𝐭𝐞̇𝐬–𝐕𝐚𝐬𝐚𝐫𝐢𝐬 𝐦𝐞𝐧𝐮̨ 𝐠𝐚𝐥𝐞𝐫𝐢𝐣𝐨𝐣𝐞 (P. Butlerienės g. 5, Marijampolė)

    𝐁𝐞𝐫𝐠𝐢𝐬𝐜𝐡 𝐆𝐥𝐚𝐝𝐛𝐚𝐜𝐡𝐨 (𝐕𝐨𝐤𝐢𝐞𝐭𝐢𝐣𝐚) 𝐬𝐢𝐦𝐟𝐨𝐧𝐢𝐧𝐢𝐨 𝐨𝐫𝐤𝐞𝐬𝐭𝐫𝐨 𝐬𝐨𝐥𝐢𝐬𝐭𝐮̨ 𝐢𝐫 𝐝𝐫𝐚𝐮𝐠𝐮̨ 𝐤𝐨𝐧𝐜𝐞𝐫𝐭𝐚𝐬
    ◾Laura Zaman (sopranas) /Vokietija/Lietuva
    ◾Agnes Grubė (obojus) /Vokietija
    ◾Igoris Galinskis (valtorma) /Lietuva
    ◾Romanas Saliutovas (fortepijonas)/Vokietija

    Programoje – klasikinė XIX–XX a. muzika

    Koncertas nemokamas. Maloniai kviečiame apsilankyti!

    Marijampolės apskrities policija praneša: ypatingi įvykiai gruodžio 3–10 d.

    Autorius
    Marijampolės apskr. VPK
    -
    0

    Sveikatos sutrikdymai

    Gruodžio 3 d. apie 16.30 val. Vilkaviškyje, Vytauto g., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivus (2,93 prom.) vyras (gim. 1988 m.) smurtavo prieš neblaivią (2,75 prom.) moterį (gim. 1986 m.). Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 3 d. apie 22,15 val. Vilkaviškio r. sav., Kybartuose, Vilniaus g., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivus (0,97 prom.) vyras (gim. 1981 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1982 m.). Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 5 d. apie 0.13 val. Marijampolėje, P. Cvirkos g., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivus (2,56 prom.) vyras (gim. 1979 m.) smurtavo prieš neblaivią (2,18 prom.) moterį (gim. 1972 m.). Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 4 d. apie 19 val. Šakių r. sav., Gaisrių k., Santakų g., namuose, žodinio konflikto metu, vyras (gim. 1999 m.) ir vyras (gim. 1986 m.) smurtavo prieš vyrą (gim. 1988 m.). Įtariamieji sulaikyti ir pristatyti į ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 6 d. apie 8 val. Marijampolėje, Vytauto g., namuose, žodinio konflikto metu, vyras (gim. 1973 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1981 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 5 d. apie 21.10 val. Vilkaviškio r. sav., Klausučių k., Klausučių g., daugiabučio namo kieme, neblaivus (1,82 prom.) vyras (gim. 1991 m.) smurtavo prieš neblaivų (2,51 prom.) vyrą (gim. 1985 m.), kuris pristatytas į Všį Vilkaviškio ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.

    Gruodžio 8 d. apie 2 val. Šakių r. sav., Kudirkos Naumiestyje, P. Mašioto g., namuose, žodinio konflikto metu, vyras (gim. 1996 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1993 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 9 d. apie 20.47 val. Kalvarijoje, Dariaus ir Girėno g., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivus (1,67 prom.) vyras (gim. 1994 m.) smurtavo prieš neblaivų (1,75 prom.) vyrą (gim. 1959 m.), neblaivią (2,10 prom.) moterį (gim. 1960 m.) ir neblaivų (2,08 prom.) vyrą (gim. 1983 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 9 d. apie 9 val. Šakių r. sav., Norkviečių k., namuose, žodinio konflikto metu, vyras (gim. 1967 m.) smurtavo prieš vyrą (gim. 1939 m.). Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 9 d. apie 19 val. Šakių r. sav., Pajotijo k., Liepų g., namo kieme, vyras (1993 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1993 m.), kuri pristatyta į Všį Šakių ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 10 d. apie 18 val. Marijampolės sav., Patašiškių k., Viaduko g., namuose, žodinio konflikto metu, vyras (gim. 1987 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1983 m.). Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 10 d. apie 20.09 val. Marijampolėje , R. Juknevičiaus g., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivus (2,08 prom.) vyras (gim. 1973 m.) smurtavo prieš galimai neblaivią moterį (gim. 1972 m.), kuri pristatyta į Všį Marijampolės ligoninę. Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Asmenų paieška

    Gruodžio 7 d. apie 22.27 val. Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK gautas pranešimas, kad gruodžio 7 d. apie 7 val. iš globos namų Vilkaviškyje, Nepriklausomybės g., išėjo ir iki šiol negrįžo globotinis (gim. 2008 m.). Požymiai: apie 165 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šviesių garbanotų plaukų. Vilkėjo juodą striukę, juodas sportines kelnes, avėjo raudonus sportinius batus.

    Vagystės

    Gruodžio 8 d. apie 9.30 val. Marijampolės apskr. VPK Kazlų Rūdos PK gautas vyro (gim. 1995 m.) pranešimas, kad laikotarpyje nuo š. m. gruodžio 7 d. 19 val. iki gruodžio 8 d. 8 val. Kazlų Rūdoje, K. Donelaičio g., namo kieme, išdaužus jam priklausančio automobilio „BMW“ durelių stiklą buvo patekta į automobilį ir pavogta multimedija bei vairas. Patirta apie 600 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d.

    Rastos pagrobtos transporto priemonės

    Gruodžio 7 d. apie 14.41 val. Marijampolės sav., Puskelnių k., rasti ratiniai ekskavatoriai „DOOSAN DX 160 W-7“ ir „DOOSAN DX 165 WR-7“, kurie nuo lapkričio 23 d. yra ieškomi Švedijoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 189 str. 2 d.

    Eismo įvykiai

    Gruodžio 6 d. apie 7.30 val. Jurbarko r., Pavidaujo k., automobilis „Daewoo Captiva“, vairuojamas vyro (gim. 1986 m.), nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į elektros stulpą. Per eismo įvykį sužalotos kartu važiavusios mergaitės (gim. 2016 m.) ir (gim. 2013 m.), kurios, suteikus med. pagalbą, gydomos ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 1 d.

    Sukčiavimo atvejai

    Gruodžio 4 d. apie 21.30 val. Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK gautas moters (gim. 1996 m.) pranešimas, kad š. m. lapkričio 29 d. Vilkaviškyje, Suvalkiečių g., socialiniame tinkle Facebook radusi skelbimą jog parduodamas mobiliojo ryšio telefonas „Iphone“ tariamai pardavėjai už prekę pervedė pinigus, tačiau prekės negavo. Patirta 230 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 4 d.

    Kiti įvykiai

    Gruodžio 3 d. apie 17 val. Jurbarko r. sav., Jurbarkų k., Saulėtekio g., automobilį ,,VW Passat” vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1989 m.). Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,24 prom. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Gruodžio 5 d. apie 14.30 val. į Marijampolės ligoninę iš Marijampolės, namų, pristatytas ir dėl apsinuodijimo medikamentais paguldytas berniukas (gim. 2022 m.). Surinkta medžiaga pagal LR BK 140 str. 3 d.

    Gruodžio 6 d. apie 19.47 val. Vilkaviškio r. sav., Lakštučių k., J. Basanavičiaus g., automobilį ,,Skoda” vairavo ir nuo važiuojamosios kelio dalies į griovį nuvažiavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1989 m.). Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,40 prom. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Gruodžio 8 d. apie 19.05 val. Marijampolėje, Stoties g., automobilį ,,Audi” vairavo neblaivus vyras (gim. 1981 m.). Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,72 prom. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Gruodžio 8 d. apie 19.48 val. Marijampolės apskr. VPK Kazlų Rūdos PK gautas moters (gim. 1983 m.) pranešimas, kad gruodžio 8 d. apie 19 val. Kazlų Rūdoje, V. Borisevičiaus g., pastebėta jog apgadintas jai priklausančio automobilio „VW Passat“ priekinis stiklas. Patirta apie 400 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 1 d.

    Gruodžio 9 d. apie 13.25 val. Šakių r. sav., Mikytų k., Kazio Puidos g., susidūrė automobilis „VW Transporter“ ir automobilis ,,Volvo“, kurį vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1987 m.). Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,05 prom. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Prašome visuomenės padėti rasti dingusį be žinios asmenį

    Autorius
    Marijampolės apskr. VPK
    -
    0

    2023-09-15 iš Kalvarijos socialinės globos namų, esančių Ąžuolo g. 3, Kušliškių k., Kalvarijos sav., pasišalino ir iki šiol negrįžta KĘSTUTIS BOREIŠA, gim. 1970 m., turintis psichikos sutrikimų. Vyras pasišalindamas vilkėjo šviesias pilkas kelnes, šviesų pilką languotą megztinį, buvo apsiavęs tamsios spalvos avalyne. K. Boreiša yra maždaug 1,70 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, ilgesnių plaukų, rudų akių. Asmuo ankščiau buvo rastas Klaipėdos mieste, elgetaujantis, taip pat asmuo gali būti Kauno mieste. Asmuo šiuo metu gali būti su barzda, ilgesnių plaukų, tranzuoti pakeleivingoms transporto priemonėms, taip pat gali būti pastebėtas renkantis butelius.

    Turint duomenų apie galimą asmens buvimo vietą, prašome susisiekti su paieškos tyrimą atliekančia Kalvarijos policijos komisariato vyriausiąja tyrėja telefonu 8 700 63162, 8 665 49481 arba pastebėjus minimą asmenį iš karto informuoti policiją bendruoju pagalbos numeriu 112.

    Edukacinis renginys „Komedijos „Amerika pirtyje“ repeticijos Grinių namuose“

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Gruodžio 16 d. 13.00 val.

    Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialiniame muziejuje (Bažnyčios g. 23)

    Edukacinis renginys „Komedijos „Amerika pirtyje“ repeticijos Grinių namuose“

    Kviečiame visus jaunus ir senus kartu atšvęsti 157-ąsias Lietuvos Respublikos Prezidento gimimo metines, pajusti šurmulingą XX a. pr. „Grinių namų“ dvasią ir linksmai praleisti laiką edukaciniame renginyje „Komedijos „Amerika pirtyje“ repeticijos Grinių namuose“!

    Lankytojus pasitiks personažai iš praeities – Kazio Griniaus žmona Joana Pavalkytė-Griniuvienė ir režisierius Pijus Grigaitis. Dalyviai išgirs įdomią komedijos „Amerika pirtyje“ atsiradimo istoriją, sužinos daugybę įdomių faktų apie XIX a. pab.-XX a. pr. Lietuvos gyventojų buitį ir galės įsitraukti į spektaklio kūrimą: paruošti dekoracijas ir suvaidinti įdomiausias spektaklio scenas.

    Būtina išankstinė registracija tel. +370 60614211 arba el. paštu edukacija@marijampolesmuziejus.lt.
    Renginys nemokamas.

    „Aš keliais į tave pareisiu…“

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

    „Aš keliais į tave pareisiu…“ – taip vadinosi poetinis muzikinis spektaklis apie Sibire išgyventas žmonių kančias, tėvynės ilgesį ir meilę, kurį gruodžio 9 d., šeštadienį, Liudvinavo laisvalaikio salėje žiūrovams dovanojo Liudvinavo mėgėjų teatras „Žalias sodas“, Liudvinavo vaikų teatro studija „Gaja“ (abiejų kolektyvų vadovė Vita Jakimavičiūtė-Gvazdaitienė), Marijampolės kultūros centro vokalinis ansamblis „Gaja“ (vadovė Audronė Jusaitytė).

    Tradicinis Liudvinavo laisvalaikio salės Advento vakaras šįkart buvo susietas su tuo, jog 2023-ieji metai paskelbti Tremtinių ir politinių kalinių metais. Ir ne vien. Kaip renginio pradžioje sakė V. Gvazdaitienė, šis laukimo metas ypatingas ir tuo, jog vis greičiau temstant žmonės greičiau „pareina į stubą“, atsiranda vis daugiau laiko pamąstyti, kas mes esame, iš kur atėjome, kur nueisime.

    Sibiro tremties tema – visada jautri mūsų tautai, o meilė tėvynei ir jos ilgesys taip pat aktualu visais laikais.

    Žiūrovai išgirdo jautrų autentišką „Žalio sodo“ aktoriaus Kęstučio Varnagirio liudijimą. Tai buvo pasakojimas apie jo mamos kančių, patirtų Sibiro tremtyje, siaubą ir išsaugotą žmogiškumo šviesą žemiškajame pragare.

    Spektaklis „Aš keliais į tave pareisiu…“ jautriai nukėlė į tuos skaudžius laikus. Pro žiūrovų akis pralėkė gyvuliniai vagonai, svetima žemė, šaltis, alkis, alinantis darbas, sunki kova dėl gyvybės ir begalinis gimtojo krašto ilgesys. Nepaprastai jautrus prisilietimas prie dar vis skaudžios tautos istorijos žaizdos išspaudė ašarą ne vieno žiūrovo akyse.

    Advento vakarą vainikavo duonos dalijimas. Šis simbolinis aktas (pati reginio vadovė duonos riekelėmis apdalijo ne tik artistus, bet ir žiūrovus) puikiai tėvynės meilės temą susiejo su artėjančiomis Kūčiomis, kiekvieno širdyje palikdamas ir žodžiais sunkiai nusakomo tyrumo jausmo.  

    Autorės nuotraukos.

    lightbox flickr galleryby VisualLightBox.com v6.1

    Architektas A. Ambrasas apie pirmąjį po atkurtos nepriklausomybės pastatytą muziejų: „Kalba ėjo apie visiškai nežemiškus dalykus“

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Gruodžio 5 d. suėjo 25 metai, kai duris atvėrė Vinco Kudirkos muziejus – pirmasis nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pastatytas muziejus. Jo atsiradimo varomąja jėga tapo vietos bendruomenė, o architektu Audrius Ambrasas. Prisimindamas tą laiką architektas ir šiandien stebisi: „Tuo metu, kai visi galvojo, kaip išgyventi, važiuoji į Lietuvos pakraštį, kur vietiniai turi iniciatyvą ir svajonę pastatyti naują muziejų.“

    Lietuvos nacionaliniam muziejui priklausantis Vinco Kudirkos muziejus yra įsikūręs pačiame Lietuvos ir Kaliningrado srities pasienyje, Kudirkos Naumiestyje. Būtent šiame miestelyje Vincas Kudirka sukūrė Lietuvos himną ir praleido paskutinius gyvenimo metus. Prisiminimais apie muziejaus atsiradimą dalinasi Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas architektas Audrius Ambrasas.

    Naujo muziejaus idėją vietiniai žmonės iškėlė pačių renkamai su V. Kudirka susijusiai medžiagai netelpant mokykloje įkurtame muziejuje. Idėja ambicinga, jeigu ne avantiūriška – juk kalbame apie ką tik atkurtą nepriklausomybę, finansavimo trūkumą ir netgi ne sostinę, o regioną. Bet bendruomenė buvo nepalaužiamos dvasios, tikriausiai tai jautėsi bendraujant su jais?

    A. Ambrasas: Šis muziejus iš esmės yra bendruomenės iniciatyva. Pirmą kartą nuvažiavus susitikti su mokytoja Natalija Manikiene, kuri kuravo tuo metu mokykloje veikusį muziejų, neapleido jausmas, kad patekau į kitą pasaulį. Nepriklausomybė buvo ką tik atkurta, buvo visiškas sumaišties laikas, visi galvojo tik kaip išgyventi. Ir štai atvažiuoji į Lietuvos pakraštį, kur net pačios N. Manikienės daugiabutis stovėjo ant Lietuvos sienos, prie pat tilto į Kaliningrado sritį, ir čia kalba eina apie tam laikui visiškai nežemiškus dalykus – norą pastatyti naują muziejų. Įspūdis buvo labai didelis.

    Muziejaus statybos truko net šešerius metus. Ar bendruomenė neišsikvėpė susidūrusi su savo svajonės įgyvendinimo realybe? Neišsigando savo pačių įsuktų procesų?

    A. Ambrasas: Tikrai ne, net darbams įsisukus bendruomenė visais būdais sugebėjo kelti, palaikyti šią iniciatyvą, atrodo, darė neįmanomus dalykus. Mintyse šiuos žmones kartais juokais pavadindavau „suvalkiečių mafija“, nes jie rasdavo reikalingų žmonių visose sferose ir visuose lygiuose. Jie neleido šiai idėjai būti užmirštai arba neįgyvendintai, nors ne kartą situacija tikrai rodėsi labai sudėtinga.

    Galbūt juos ir įkvėpė tai, jog statomas ne šiaip pastatas, o muziejus, skirtas jų krašto šviesuoliui?

    A. Ambrasas: Man pačiam Vinco Kudirkos asmenybė buvo žinoma dar iš mokyklos laikų, bet labiau mane paveikė būtent vietinių požiūris, nuoširdus domėjimasis, žinojimas ir šios asmenybės svarbos suvokimas. Gavau dovanų knygą apie Kudirkos Naumiestį, buvau supažindintas su tuomet dar mokyklos patalpose veikusiu muziejumi, buvo parodyta vieta, kur galėtų stovėti naujas šiam muziejui skirtas pastatas. Tiesiog jaučiau, kaip to krašto žmonių identitetas yra susiformavęs šios asmenybės veikiamas, jaučiau jų nuoširdų tapatinimąsi su tuo. Juk miestelio aikštėje stovintis Vinco Kudirkos paminklas būtent jų dėka buvo išsaugotas per visus sunkius istorijos momentus, jis visuomet buvo prižiūrimas, restauruojamas, tvarkomas. Ši asmenybė ir jos palikimas yra svarbi jų pačių dalis.

    Rengdami projektą bendravote su architektu Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu. Gal galite papasakoti apie tai?

    A. Ambrasas: Tai buvo prieš daugiau nei 25 metus. Jau turėdami projektų eskizus susitikome su architektu Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu. Jam šio muziejaus atsiradimas taip pat buvo svarbus, pasidalinome savo idėjomis, jis davė įvairių patarimų. Manau, kad architektui projektas galėjo pasirodyti atpažįstamas. Nors pats pastatas gana konservatyvus, bet pasižymi šiokiomis tokiomis aliuzijomis į tarpukario Kauno modernizmą. Savo kontekste, savo aplinkoje jis įsikomponavo. Dabar gal ir kitaip darytume, bet taip jau yra, kad kuo mažiau patirties, tuo drąsesnius sprendimus darai, o atsiranda patirtis ir pradedi trūkčioti.

    Į ką architektūriniu požiūriu turėtų atkreipti dėmesį muziejaus lankytojai?

    A. Ambrasas: Labai svarbus yra šio pastato vizualinis ryšys su Vinco Kudirkos paminklu, stovinčiu buvusioje miestelio turgaus aikštėje. Muziejaus lankytojai tikriausiai pastebi, jog įėjimo į muziejų vietoje esantis bokštas yra šiek tiek pasuktas. Svarstant projektą net ekspertams iškilo klausimas, kam to reikia. Iš tiesų norėjome, kad išėjęs lankytojas atsidurtų veidu tiesiai į paminklą. Lygiai taip pat ir pagrindinėje ekspozicijos salėje – dideli aukšti langai yra atsukti į aikštę ir paminklo zoną.

    O kaip nutiko, kad būtent Jūs projektavote šį pastatą, kaip atrodė proceso pradžia?

    A. Ambrasas: Vietinių įkurtas Vinco Kudirkos fondas kreipėsi į Paminklų restauravimo ir projektavimo institutą ir tuometinis direktorius Antanas Gvildys pasiūlė man jį projektuoti. Buvome jaunų architektų kompanija, tarsi aštresni, bandėme daryti kažką naujo. Buvo aiški būsimo muziejaus vieta, bet vizijos ir įsivaizdavimo nebuvo. Rinkomės iš kelių drastiškesnių eskizų, bet apsistojome ties kompaktišku.

    Ar ką nors keistumėte, jeigu galėtumėte realizuoti šį projektą iš naujo?

    A. Ambrasas: Čia toks futuristinis klausimas, nes to niekad nebus. Objektai tuo ir būna unikalūs, kad yra to momento požiūris, to momento realizacija. Galbūt labiau apgalvotume kai kurias vidaus pritaikymo detales, žinodami praktiką, suvokdami, kokios patalpos kam yra reikalingos ir kaip jos funkcionuotų. Tuo metu idėja buvo tik muziejus. Kaip jis veiks? Kas svarbiausia? Kas ten bus? Tai dar nebuvo apgalvota, todėl architektūra uždavė toną, o ekspozicija ir muziejus taikėsi prie to. Šiandien kurdami muziejų tikriausiai pradėtume nuo užduoties, vizijos, kaip muziejus turėtų veikti šiandien.

    Apie Vinco Kudirkos muziejų

    Muziejaus ištakos siekia XX a. 6 deš., kai miestelio mokykloje mokytojos Natalijos Manikienės ir jaunųjų istorikų būrelio iniciatyva buvo pradėti rinkti eksponatai, o 1987 metais mokyklos patalpose įrengta ekspozicija. Kolekcijai gausėjant, naujam muziejui numatytas tuščias sklypas priešais aikštę su V. Kudirkos paminklu. Už šią vietą pasisakė ir V. Landsbergis-Žemkalnis su prof. Algimantu Miškiniu, kurio atliktas tyrimas vėliau pateikė ir netikėtą staigmeną: jau vykstant statyboms paaiškėjo, jog būtent čia stovėjo namas, kuriame 1895–1899 metais gyveno ir „Tautišką giesmę“ sukūrė V. Kudirka. 

    1998 metų rudenį Lietuvos nacionaliniam muziejui, kurio vienu iš padalinių ir tapo būsimas muziejus, patikėta įrengti ekspoziciją, o gruodžio 5 dieną, minint „Tautiškos giesmės“ sukūrimo 100-ąsias ir V. Kudirkos gimimo 140-ąsias metines, įvyko muziejaus atidarymas. Vinco Kudirkos muziejaus iniciatoriai buvo Zenonas Grigošaitis, Natalija Manikienė, Romas Treideris ir Albinas Vaičiūnas.

    2017 metais muziejus lankytojus pasitiko atsinaujinęs – buvo įrengta nauja ekspozicija. Ekspozicija supažindina su Vincu Kudirka ir miesteliu, kuriame jis praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus. Kartu tai ir pasakojimas apie XIX amžiaus antrąją pusę, kai Lietuva, būdama Rusijos imperijos sudėtyje, pradėjo savo kelią į tautinį atgimimą.

    Paminėti 25-ąjį gimtadienį Vinco Kudirkos muziejus kviečia gruodžio 13 d. 15 val. Renginio dalyvių laukia istoriko dr. Algimanto Kasparavičiaus paskaita apie Vinco Kudirkos gyvenimą, reikšmę ir vietą Lietuvos istorijoje, renginyje koncertuos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė kanklininkė Ūla Paliokaitė.

    lightbox flickr galleryby VisualLightBox.com v6.1

    Visa šeima pavalgys vos už kelis eurus: 2 paprasti juodadėmės menkės receptai tik iš kelių ingredientų

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0
    Fish tacos with avocado, purple cabbage, corn and lime on an old rustic wooden table.

    Artėjant šventėms nesinori apsisunkinti nei skrandžio, nei piniginės. Svarstant, ką vėl paruošti šeimai negaištant daug laiko virtuvėje, išgelbės paprasti žuvies receptai. Žuvis paprastai tampa pagrindiniu Kūčių stalo akcentu, tačiau dar gerokai iki švenčių lietuviai pradeda jos valgyti daugiau, pastebi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

     Gruodžio topuose – ne tik silkė

    „Visus rekordus prieš pat šventes kasmet gerina silkė, tačiau ir kitų rūšių žuvies, jūros gėrybių artėjant šventėms lietuviai nuperka stipriai daugiau. Jau praėjusią savaitę, lyginant su prieš tai buvusia, rūkytos žuvies paklausa šoktelėjo daugiau nei trečdaliu, o ikrų – du kartus. Gruodį nuosekliai auga konservuotos žuvies, o ypač – šprotų pardavimai. Pačioms šventėms pirkėjai dažnai renkasi ne tik karpį, bet ir lašišą, upėtakį, krevetes, o prieš jas – mėgina receptus su įvairiomis žuvų rūšimis“, – pirkėjų įpročius apžvelgia V. Budrienė.

    Kad rinktis kiekvienam būtų iš ko, „Iki“ tinkle kas mėnesį renkamas vis naujas „Mėnesio laimikis“. Pasak V. Budrienės, tai būna žuvis, kurios paprastai reguliarioje prekyboje nebūna arba ji siūloma už ypač gerą kainą.

    Gruodžio titulas atiteko juodadėmėms menkėms – gardžioms ir nesunkiai paruošiamoms žuvims, pasižyminčioms švelniu, šiek tiek salstelėjusiu skoniu. Jų mėsa liesa, o tinkamai pagaminta – labai minkšta ir tirpstanti burnoje, pasakoja „Iki“ mėsos technologas Gintaras Bičkovas.

    Įtinka ir vaikams

    „Juodagalvės menkės vertinamos už tai, kad jose labai mažai kalorijų, bet netrūksta sveikatai naudingų medžiagų: aminorūgščių, omega-3 riebalų, baltymų, B grupės vitaminų, seleno. Subtilus, ne pernelyg „žuviškas“ skonis – raktas ir į žuvies net ir pernelyg nemėgstančių valgytojų širdis“, – atkreipia dėmesį G. Bičkovas.

    Balta, sluoksniuota, malonios tekstūros mėsa yra pakankamai tvirta, tad gali būti ruošiama įvairias būdais, ją lengva pritaikyti prie šeimos pomėgių ir skaniai pagaminti negaištant daug laiko.

    Vienas iš populiariausių paruošimo būdų – žymieji angliški „fish and chips“. Džiūvėsėliais padengta balta žuvies filė iškepama aliejuje, taip gaunant traškią ir aromatingą išorę, o viduje žuvis išlieka drėgna. Taip pat juodadėmes menkes galima kepti orkaitėje, ant grotelių, keptuvėje, dėti į sriubas, troškinius – ji ypač universali.

    2 nebrangūs ir paprasti receptai, kurie negali nepavykti

    Didelis menkių privalumas yra ir patraukli jų kaina. „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė skaičiuoja, kad soti vakarienė šeimai atsieis vos kelis eurus, mat žuvis derės su pačiais paprasčiausiais ingredientais.

    „Paprasta ir greita – dar nereiškia, kad nuobodu. Norint paįvairinti racioną, tereikia pasitelkti šiek tiek kitokių prieskonių, įvairesnių daržovių. Gera idėja vaikams vakarienę padaryti ir šiek tiek interaktyvesnę – pasiūlyti patiems pasidaryti takų. Juodagalvę menkę su paprastais prieskoniais, pavyzdžiui, česnaku, citrina ir žiupsneliu švelnių prieskonių, tiesiog pakepkite ant keptuvės. Dėkite jos gabalėlius į minkštas mažas tortilijas ir leiskite vaikams susikurti tavus takus su tokiais priedais, kokiais jie nori“, – idėja dalijasi maisto technologė.

    Juodadėmės menkės, špinatų ir sūrio kepsnys

    Reikės: 1 juodadėmės menkės filė gabalėlių, 200 g mažųjų špinatų, 85 g neriebaus minkšto sūrio, 1 didelio pomidoro, 2 šaukštų tarkuoto parmezano.

    Gaminame:

    Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių (su vėjeliu). Sudėkite špinatus į didelę keptuvę ant vidutinės ugnies ir greitai apkepkite. Nuimkite, pravėsinkite ir nuspauskite skysčio perteklių.

    Špinatus sumaišykite su smulkintu minkštuoju sūriu, tada sudėkite į nedidelio kepimo indo dugną, o ant viršaus sudėkite juodadėmės menkės gabalėlius. Ant žuvies išdėliokite griežinėliais supjaustytus pomidorus ir pabarstykite parmezanu. Kepkite 15-20 minučių (priklausomai nuo žuvies storio). Patiekite su ryžiais ar bulvių koše.

    Juodadėmės menkės takai

     Reikės: 1 kg juodadėmės menkės, druskos, pipirų, aliejau, 10 nedidelių tortilijų. Priedams (pasirinktinai): kopūsto, pomidorų, fetos sūrio, raudonųjų svogūnų, konservuotų kukurūzų, ridikėlių, mangų, avokadų, kalendros, citrinos, mėgstamo padažo (gvakamolės, „Sriracha“, majonezinio ar paprasčiausios grietinės).

    Gaminame:

    Žuvies filė iš abiejų pusių pagardinkite druska ir pipirais. Įkaitinkite alyvuogių aliejų didelėje keptuvėje ant vidutinio stiprumo ugnies. Apkepkite žuvį iš abiejų pusių ir padėkite ant virtuvinio popieriaus, kad susigertų riebalai.

    Paruoškite priedus į atskirus indelius: kopūstus, ridikėlius supjaustykite, pomidorus, mangą, avokadą ir svogūną susmulkinkite kubeliais, fetos sūrį sutrupinkite, citriną supjaustykite skiltelėmis.

    Tortilijas lengvai pašildykite keptuvėje ant vidutinės ugnies. Žuvį šakute suplėšykite į kąsnio dydžio gabalėlius. Ant kiekvienos tortilijos uždėkite žuvies, pasirinktų priedų, padažo, o galiausiai apšlakstykite citrinos sultimis.

     

    Pirties nauda organizmui: vaistininkė įvardijo, kaip kūną veikia karštis

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    1

    Pirtis nuo seno buvo neatsiejama daugybės lietuvių gyvenimo dalis – čia žmonės ne tik prausdavosi, bet ir atlikdavo įvairiausius ritualus prieš vestuves ar krikštynas, maudydavo mirusiuosius, o moterys pirtyje net gimdydavo. Apie mitais apipintus procesus, kurie vyksta žmogaus organizme lankantis pirtyje ir kokį poveikį visa tai gali turėti sveikatai, pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Laura Strašauskaitė.

    L. Strašauskaitė pirties fenomeną, jo įvairialypę naudą organizmui atrado domėdamasi holistiniu požiūriu į žmogaus sveikatą. Vaistininkė pabrėžia – žmogaus būsenoms poveikį turi daugybė faktorių: pirties aplinka, joje esantys žmonės, šiluma, drėgmė, deguonies kiekis, augalai, kvapai, garsai.

    „Pats geriausias garsas pirtyje yra tyla. Tai – tikriausia lietuviška meditacija, kai žmogų, pavargusį nuo aplinkos triukšmo, pirtyje pasitinka ramybė“, – neabejoja L. Strašauskaitė.

    Vaistininkė priduria, kad tam tikrais atvejais į pirtį eiti nepatartina. Šių pramogų reikėtų vengti karščiuojant, sergant užkrečiamomis odos, infekcinėmis bei kitomis ligomis, taip pat esant apsvaigus nuo alkoholio. Nėščiosios į pirtį gali eiti tik leidus gydytojui, o garbaus amžiaus žmonėms apsilankymas pirtyje turi būti labai saikingas, mat gali sukelti stiprų stresą organizmui.

    Kaip kūnas reaguoja į pirties karštį?

    Aukšta pirties temperatūra nėra natūrali organizmui, tad jis yra tarsi įgalinamas veikti aktyviau. Sausame karštyje žmogaus organizmas toleruoja žymiai aukštesnę temperatūrą – iki 130°C, o drėgnoje pirtyje toleruojama apie 60°C temperatūra. Atėjus į pirtį, karštis į kūną patenka per odos poras, o vidinė kūno temperatūra gali pakilti iki 38–39°C.

    Anot vaistininkės, pirtyje juntamas karštis pirmiausia aktyvuoja streso hormono – dinorfino – išsiskyrimą. Jis atvėsina kūną, bet mes jaučiamės nemaloniai. Tik po kurio laiko išsiskiria laimės hormonas – endorfinas, dėl jo mažėja stresas, gerėja psichinė sveikata ir miegas, kadangi karštis „įjungia“ kūno vėsinimosi mechanizmus.

    „Kaitinantis pirtyje aktyvuojama simpatinė nervų sistema, taip pat išsiplečia kraujagyslės, suaktyvėja kraujotaka, dalis kraujo suteka į periferiją. Pirtis sukelia panašų efektą kaip vidutinio ar didelio intensyvumo fizinė veikla, nes kaitinantis, širdis intensyviai dirba ir turi greičiau varinėti kraują. Pagal širdies susitraukimo dažnį, tai prilygsta kardiotreniruotei.

    Kadangi pirtinantis daugiau kraujo plūsta į raumenis ir odą, ji parausta, išsiskiria prakaitas, kad per odą kūnas galėtų pašalinti šilumos perteklių ir taip atsivėsinti. Negana to, per prakaitą pasišalina apie 70 įvairių junginių, šlakų, toksinų. Būnant pirtyje, taip pat vyksta kūno termoreguliacija – fiziologinis, tiek žinduoliams, tiek paukščiams būdingas gebėjimas palaikyti santykinai pastovią kūno temperatūrą“, – pasakoja L. Strašauskaitė.

    Vaistininkė priduria, kad įprastai, išėjus iš pirties, širdis nurimsta, nors kraujagyslės vis dar būna išsiplėtusios, tad arterinis kraujo spaudimas krenta. Anot jos, norėdami jį pakelti, turėtume stipriai atsivėsinti, pavyzdžiui, įlįsti į šaltą vandenį. Šaltis sutraukia kraujagysles ir spaudimas susireguliuoja.

    Mažina skausmą, gerina širdies ir kraujagyslių veiklą

    L. Strašauskaitė pasakoja, kad pirtis gali turėti skausmą malšinantį poveikį, kurį atspindi padidėjęs endorfinų kiekis kraujyje. Nuo šilumos atsipalaiduoja raumenys, todėl sumažėja skausmas, išsisklaido toksinų sankaupos, tad pirtis labai tinka po fizinio krūvio. Net 20 metų trukęs tyrimas Suomijoje atskleidė, kad pirtis taip pat padeda apsisaugoti nuo įvairių demencijos formų bei širdies ir kraujagyslių ligų. 

    „Moksliniais tyrimais įrodyta, jog pirtis pagerina širdies ir kraujagyslių veiklą bei mažina širdies ligų riziką. Buvo nustatytas ryšys tarp reguliarių, 2–3 kartų per savaitę maudynių saunoje ir penktadaliu mažesnės širdies sustojimo ir koronarinės širdies ligos rizikos. Tie, kurie lankėsi pirtyje 4–7 kartus per savaitę, pasižymėjo net 63 proc. mažesne tikimybe mirti nuo širdies ligų palyginus su tais, kurie pirtyje lankėsi tik kartą per savaitę“, – sako „Camelia“ vaistininkė.

    L. Strašauskaitė atkreipia dėmesį ir į kitus pirties suteikiamus privalumus. Pavyzdžiui, padidėjusi kūno temperatūra stiprina imunitetą, skatina baltųjų kraujo kūnelių, limfocitų, neutrofilų, interferonų, naikinančių gripo sukėlėjus, gamybą. Žmogaus ląstelių eksperimentai atskleidė, kad hipertermija sustiprina antivirusinį interferonų poveikį 3–10 kartų. Taip pat pastebėta, kad vos 15 minučių, praleistų pirtyje, stimuliuoja imuninę sistemą, o šilto oro įkvėpimas sumažina peršalimo simptomus.

    „Kiek galime išbūti pirtyje, priklauso nuo dviejų faktorių: vidinės kūno temperatūros ir širdies susitraukimo dažnio. Reikia klausyti savo organizmo – tik įėjus į pirtį, kūnas iškart pajunta karštį ir atitinkamai reaguoja. Jeigu dvi savaites kasdien eitume į pirtį, prie karščio priprastume. Adaptacija išsilaiko iki dviejų mėnesių – jeigu po 2 mėnesių vėl pakartosime, jau reikės mažiau laiko, kad pasiektume dar didesnį atsparumą karščiui“, – teigia vaistininkė L. Strašauskaitė.

    Svarbus ir elgesys po pirties

    Po pirties reikėtų persirengti sausais ir šiltais drabužiais, vengti skersvėjų ir staigaus temperatūros skirtumo, antraip kyla peršalimo rizika, ypač tiems, kurie nėra pratę, negrūdina organizmo. Nors būnant pirtyje nerekomenduojama gerti vandens, po maudynių tą daryti bene būtina, tačiau vanduo turėtų būti ne šaltas, o kambario temperatūros.

    „Dažnai girdima, kad pirtyje kartu su prakaitu netenkame įvairių mineralų, tačiau nereikėtų persistengti bandant atstatyti jų balansą. Tam puikiai tinka mineralinis vanduo ar elektrolitų tirpalai. Po pirties dažnas gali jausti alkį, tad rekomenduojama rinktis lengvus užkandžius, kurių sudėtyje taip pat būtų vandens ir mineralų, pavyzdžiui, apelsinus, salotas, arbūzą“, – sako vaistininkė.

    Nereikėtų pamiršti ir odos – pirties malonumai ją veikia teigiamai, tačiau po šių procedūrų vis tiek patartina nusiprausti po dušu, nusišveisti švelnios tekstūros kūno šveitikliais, savo sudėtyje turinčiais vitamino E, įvairių aliejų, pavyzdžiui, kokosų. Vaistininkė pažymi, kad šveitiklį reikėtų lengvais sukamaisiais judesiais įmasažuoti į drėgną odą, nes šveičiant ją sausą, galima pažeisti apsauginį barjerą.

    „Taip pat naudinga kūną palepinti maitinančiais kūno kremais ar losjonais, kurių sudėtyje būtų natūralių augalinių medžiagų: kokosų vandens, alavijo, avižų ar šlapalo. Pastarieji garsėja savo raminamosiomis bei apsauginėmis savybėmis, tad tinka ir itin sausai odai“, – priduria L. Strašauskaitė.

    Vilkaviškio rajono dvare – masonų simbolika

    Autorius
    Tomas Sušinskas
    -
    0

    Tarp Vilkaviškio ir Alvito stūkso daugiau nei du šimtmečius skaičiuojantis rūmas.

     Vos dvidešimt kilometrų nuo sienos su Kaliningradu esantis dvaras laikomas puošniausiu visoje Suvalkijoje. Rūmas stovi šiek tiek atokiau nuo pagrindinio, tarptautinės reikšmės kelio. Iki pat antrojo pasaulinio karo iš čia atsiverdavo visi keliai į tuometinę vakarų Europą.

    Paežeriai – ant ežero kranto įsikūrusi gyvenvietė sauganti senojo dvaro praeities prisiminimus.

     Iš Karaliaučiaus per Vilkaviškio rajoną  žygiavo milžiniška prancūzų karių minia. Keli kilometrai nuo dvaro karvedys Napoleonas paskelbė karą Rusijai. Čia vyko pasaulinių karų laikus menantys mūšiai. Vilkaviškio ir Alvito miesteliai buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus. O tarp jų įsikūręs Paežerių sodybos kompleksas liko beveik toks, koks buvo prieš du šimtmečius.

    Kelionė atgal į praeitį prasideda kaštonų alėjos pradžioje. Iš čia – jau iš tolo matomas gražusis Paežerių gyvenamasis rūmas. Netrukus žvilgsnis užkliūna už pagrindinių rūmų vartų. Jų viršūnėje esančiose vazose žydėjo gėlių klombai. Kalvio darbo kaltiniai vartai atkurti pagal senąjį atviruką – išlaiko buvusią autentišką spalvą ir formą.

    Už pagrindinių vartų lankytojai grožisi žalia, ovalia veja. Sustojus priešais žolytę – spragsi fotoaparato blykstės. Iš šio taško rūmai nuotraukoje atrodo kaip ant delno. Ovali veja – paskutinio Lietuvos kunigaikščio – Stanislovo Augusto Poniatovskio – epochos žydėjimo simbolis. Nostalgija lenkų ir lietuvių laisvei, nepriklausomai Abiejų tautų respublikai paskatino grafą lietuvį Zabielą investuoti į rūmų statybą.

    Visą Lietuvos teritoriją 1795 m. dalinosi imperijos ir karalystės. Užnemunė kartu su Vilkaviškio rajonu atiteko Prūsijos karalystei. Likusią Lietuvos dalį okupavo Rusijos imperija. Tokiame politiniame chaose skendėjo dalis Europos. Senojo žemyno dalybose Lietuvos vardas ilgam išnyko iš žemėlapio kontūrų.

    Iš Vilniaus, atsidūrusio rusų rankose,  į kaimą esantį Vilkaviškio rajone atvyksta garsus architektas. Klasicizmo architektūros pradininkas. Dar garsesnio architekto, lietuvio Lauryno Stuokos Gucevičiaus mokytojas. Masonų ložės Vilniuje narys, broliu organizacijoje vadinamas – Martynas Knafkusas. Galimai su Paežerių žemių šeimininku, grafu Zabiela asmeniškai pažįstamas bičiulis.

    Žlugusi lietuvių ir lenkų valstybė verčia grafą Zabielą liūdėti ir ilgėtis senų gerų laikų. Aristokratas tikisi pasinaudoti garsaus architekto talentu. Ir tikrai – ant ežero kranto išdygęs rūmas pranoksta visus lūkesčius.

     Paežerių dvaro rūmai buvo tarsi paskutinė vilniečio Martyno Knafkuso gulbės giesmė. Giesmė vainikavusi visą jo nueitą gyvenimo kelią.

    Už ovalios vejos susižavėjimą kelia milžiniškos iki pat rūmų frontono iškilusios klasicizmo stiliaus kolonos. Iš abiejų šonų esančiuose bareljefuose atsiskleidžia senovės graikų mitologija. Tai dar vienas respublikos dvasia kvėpuojantis atributas – senovės graikų meilės ir romantikos dievo simboliai.

    Autentiška puošyba kvėpuoja visas didžiojo vestibiulio holas. Antrojo aukšto interjere atsiskleidžia šimtametė originali kompozicija. Dievo Eroto ir laukinės aistros sūkuryje šėliojančių pusnuogių būtybių figūros, augaliniai motyvai, rožių žiedai.

    Prieš aštuonerius metus vykusi restauracija pakeitė lipdinių spalvą. Forma ir detalės liko tos pačios – istorinės. Kai kur apdairiai buvo paliktos senosios spalvų detalės – paauksavimai ir mėlynojo marmuro šešėliai.

    Vos įžengus į rūmus, pirmojo aukšto grindinyje, juodų ir baltų kvadratų forma ir spalvomis sudėtos plytelės. Mozaikinio tipo grindinys skaičiuoja šimtmečius ir yra pirmoji rūmų projekto autoriaus, masono M. Knafkuso žinutė ateities kartoms.

    Kilimu vadinamas grindinys buvo neatsiejamas kiekvienos ložės atributas. Juodos ir baltos spalvos kvadratai – žmogaus gyvenimo kova tarp gėrio ir blogio. Tokio tipo grindinys simbolizuoja griežtą hierarchinę tvarką.

     Šis simbolis sutinkamas jau XVIII a. masonų ritualuose. Mistika ir paslaptimis apipintas Paežerių rūmų  vestibiulio prieangis neabejotinai sufleruoja apie laisvųjų mūrininkų ženklus. Apie jų brolišką rūpestį vienas kitu. Apie paslaptingas užuominas ateinančioms turistų ir svečių kartoms.

    Rūmų projekto autorius anksti išsiskyrė su žmona ir visą turtą paliko šeimai. Yra žinoma, kad nuskurdusiam ir suvargusiam architektui pagalbos ranką ištiesė kiti ložių nariai.

    Toliau keliamės istorinėmis, ąžuolinėmis laiptinėmis į antrąjį rūmų aukštą, grožimės Akanto, seniausio žinomo biblinio augalo, lapais.

    Didysis vestibiulis atsiskleidžia visu savo grožiu. Stiuko lipdiniais išpuoštos sienos slepia dar vieną paslaptį. Ant besiplaikstančių vėjyje kaspinų kokardų puikuojasi natiurmortai. Dešinėje žėruoja muzikos tema – sienas dabina instrumentai. Kairėje – dailės ir skulptūros tema.

    Viename jų išsiskiria akacijos šakelė – ne, ne taikos, bet nemirtingumo ženklas. Masonai tikėjo, kad jų idėjos ir darbai pranoks laiką. Sakoma, kad mirus iškiliam broliui, į jo karstą buvo dedamos akacijos. Pranešimą apie mirtį laisvieji mūrininkai dabindavo šio augalo šakele.  

    Senuose dvaro lipdiniuose, šalia akacijos pastebime skriestuvą, plaktuką, kampainį. Matematiniuose brėžiniuose būtinas skriestuvas pabrėžė aukščiausiąjį protą. O staliaus atributas –plaktukas – masonų ložės vyriausiojo galios simbolis. Kampainis demonstravo sąžinę. Būti sąžiningu kitų atžvilgiu buvo kiekvieno masono siekiamybė.

    Devyniolikto amžiaus pradžioje lietuvių ir lenkų laisvė liko užmarštyje. Paežerių rūmų architekto pavardę laisvųjų mūrininkų dokumentuose paskutinį kartą aptinkame 1821 metais. Martynas Knafkusas 1795-1799 m. praleido Paežeriuose ir grįžo į Vilnių. Paežerių rūmas galimai buvo paskutinis architekto projektas.

    Vilkaviškio rajono dvare dar ne viskas atrasta ir ištyrinėta. Ne viskas aptikta ir pastebėta. Kartais smulkmenose galima rasti įdomių istorinių faktų.

    Kviečiame aplankyti ant ežero kranto įsikūrusį dvarą ir kartu su gidu leistis į paieškas.

    Mozaikinis masonų grindinys Masonų ženklai antrojo aukšto vestibiulyje
    1915 viršuje ovalūs vitražiniai langeliai su penkiakampe žvaigžde lightbox flickr galleryby VisualLightBox.com v6.1

    Blezas Paskalis

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    „Geras charakteris yra tik tuomet, kai suderinamos visos mūsų priešingos savybės. Neužtenka laikytis virtinės tarpusavyje derančių savybių, nesuderinant priešingų. Idant suvoktume autoriaus prasmę, reikia suderinti visas priešingas vietas.” 

    Jolantos Nejuvienės nuotrauka.

    Lapkričio mėnesio statistika Marijampolės savivaldybėje

    Autorius
    Marijampolės savivaldybė
    -
    0

    Šeimadienis muziejuje

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Jau šį šeštadienį, gruodžio 9 d., 11 val., kviečiame į šeimadienį muziejuje, kuris užkrės švenčių laukimu!

    Renginio metu:

    ☕ susibursime prie arbatos puodelio

    🌟🪄atrasite stebuklingus Kūčių vakaro burtus: skaičiavimo, rašymo, traukimo, pėdavimo, liejinių…

    🤩 dėliodami žaismingą Kūčių dienos darbotvarkę, sužinosite įdomybių apie senąsias Kūčių tradicijas

    🌲 lipdysite Kalėdų eglutės žaisliukus!

    Kviečiame šeimas, jaunimą, suaugusius.

    Būtina išankstinė registracija tel. +370 605 72454 arba el. paštu edukacija@marijampolesmuziejus.lt.

    Kaina dalyviui: 3 Eur

    Vieta: Marijampolės krašto muziejus, Vytauto g. 29, Marijampolė.

    Lietuvos boksui – 100!

    Autorius
    Vytautas Karsokas
    -
    0

    Lapkričio 30 dieną, Kauno sporto halėje surengtas Lietuvos bokso šimtmečio paminėjimo renginys. Jo metu pagerbti bei apdovanoti daugiausiai nusipelnę šalies sportininkai, treneriai, teisėjai, taip pat vadybininkai ir socialiniai partneriai.

    „Nuo 1923-ųjų, kai boksą kaip sporto šaką iš už Atlanto į Lietuvą „atskraidino“ legendinis lakūnas Steponas Darius praėjo šimtmetis. Prabėgę metai kupini ne vien pergalių, bet ir nelengvų išbandymų taip pat. Lietuvos atstovai tapo olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų bei kitų tarptautinių varžybų prizininkais, o boksas tapo viena masiškiausių sporto šakų mūsų šalyje. Už tai norėčiau padėkoti kiekvienam bokso bendruomenės nariui, nes tik jūsų dėka šiandien boksas Lietuvoje yra toks, koks yra“, – kalbėjo Lietuvos bokso federacijos (LBF) prezidentas Darius Šaluga.

    Sportininkų nominacijoje apdovanojimai už nuopelnus įteikti Anai Starovoitovai, Ivetai Lešinskytei, Evaldui Petrauskui, Nikolajui Jerofejevui, Algirdui Jančiauskui, Edgarui Skurdeliui, Algirdui Baniuliui, Ivanui Stapovičiui, Jaroslovui Jakšto, Rolandui Jasevičiui, Tadui Tamašauskui, Eugenijui Tutkui, Vaidai Valskytei, Juozui Juocevičiui ir Vidui Bičiulaičiui.

    Apdovanojimai taip pat įteikti sportininkams Rimvydui Biliui, Vytautui Bingeliui, Jurijui Kolyčevui, Algirdui Majauskui, Juozui Vaikšnorai, Gitui Juškevičiui, Vitalijui Subačiui, Egidijui Kavaliauskui, Daugirdui Šemiotai, Dariui Jasevičiui, Ričardui Kuncaičiui, Vladui Kisieliui, Eimantui Stanioniui ir Gabrielei Stonkutei.

    Labiausiai nusipelniusių trenerių nominacijoje apdovanotas 51 treneris. Jų tarpe Reimundas Benediktas Baltrūnas, Bronislavas Šimokaitis, Virgilijus Stapulionis, Ramūnas Kulbis, Aivaras Balsys, Tomas Balsys, Kazimieras Daknys, Viktoras Grinevičius, Julius Kibas, Piotras Prokofjevas, Stasys Balčiauskas, Olegas Vainauskas, Gražvydas Šalkauskas, Valdemaras Milgravis, Vincas Murauskas, Eduardas Špakovas, Valentinas Mironovas, Jurijus Kušlevičius, Mantas Mačius, Darius Katkevičius, Saulius Simė, Algirdas Bagdonavičius, Sigitas Petkus, Vitalijus Karpačiauskas, Aleksandras Laučenkovas, Mindaugas Kulikauskas ir Jurgis Stasiulis.

    Apdovanojimai skirti ir treneriams Eduardui Kutujevui, Giedriui Vaištarui, Aleksandrui Nosovui, Denisui Naidionovui, Vladimirui Bajevui, Vladimirui Gaibeliui, Stanislavui Mižigurskiui, Ivanui Minkevičiui, Aleksandrui Šestakui, Jaroslavui Pozniakui, Miroslavui Krepštuliui, Valerijui Krivojui, Zinovijui Gricko, Janui Romanovskij, Anatolijui Marmai, Mariui Palioniui, Raimundui Plūkui, Mariui Narkevičiui, Vidui Bružui, Antanui Skripkauskui, Eugenijui Vaitkui, Andriui Pusvaškiui, Gyčiui Vaitkui, Kęstučiui Beržanskiui ir Adomui Baltrimavičiui.

    Taip pat pagerbta visa plejada teisėjų, tai Antanas Arėška, Kęstutis Bagdanavičius, Alfonsas Povilaitis, Vilmantas Bobinas, Rytis Vasiliauskas, Arnoldas Mackevičius, Gintaras Šniukšta, Algirdas Majauskas, Alfonsas Čepaitis, Mindaugas Urbonavičius, Vytas Gurskas, Audrius Gudomskas, Mindaugas Žilinskas, Pavelas Liaščenko, Alvydas Grigalius, Anatolijus Kriukovas ir Valentinas Stepanovas.

    Bokso vadybininkų nominacijoje apdovanoti Vladas Laurinavičius, Vidmantas Žiemelis, Justinas Rimas, Darius Šaluga, Egidijus Rutkauskas, Kęstutis Kišonas, Donatas Mačianskas, Arvydas Grabauskas, Gintautas Statkevičius, Tautvydas Statkevičius, Romas Gudžiauskas, Rasa Balčiauskienė, Genadijus Vašurenka, Tadas Vasiliauskas, Petras Macenis, Juozas Šliužas ir Rimantas Rutkauskas.

    Rėmėjų ir socialinių partnerių nominacijoje apdovanojimai įteikti Lietuvos sporto universitetui ir jo rektorei Dianai Rėklaitienei, Kauno miesto savivaldybei ir merui Visvaldui Matijošaičiui, Lenkijos bokso asociacijai ir jos viceprezidentui Romanui Slagovskiui, Lenkijos bokso asociacijos prezidentui Grzegorzui Nowaczek, Libijos bokso federacijos prezidentui Louae A Eljehmi, Martynui Nesavui, Alfredui Pliadžiui, Tautvydui Vencevičiui, Liudui Bružui, Rolandui Malaiškai ir Sauliui Bagdonui. Taip pat apdovanoti Panevėžio miesto savivaldybė ir meras Rytis Mykolas Račkauskas, Pasvalio rajono savivaldybė ir meras Gintautas Gegužinskas, Antanas Matulas, Vilniaus bokso akademija ir Aleksandras Baranovas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir jo prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir viceministrė Aistė Zedelytė – Kaminskė, Kėdainių rajono savivaldybė ir meras Valentinas Tamulis, Aldona Katilienė, Europos bokso konfederacija ir jos prezidentas Ioannis Filippatos, Armėnijos bokso klubo atstovas Artur Krikyan ir Virginijus Jokūbauskas.

    Atminimo medaliais ir ženkleliais apdovanoti net 137 Lietuvos boksui labiausiai nusipelnę žmonės. Išskirtinės LBF padėkos skirtos dar trims žmonėms: Nacionalinės sporto agentūros vadovui Mindaugui Špokui ir bokso šimtmečio jubiliejaus šventės rėmėjams, kauniečiams, bokso sporto šakos rėmėjams Daivarui Judinui bei Marijui Jackauskui. 

    Malonu pažymėti, jog Lietuvos bokso šimtmečio paminėjimo šventėje Kaune tarp apdovanotųjų yra Sūduvos krašto atstovų. Nominacijas už nuopelnus Lietuvos boksui gavo marijampoliečiai, boksininkas R. Kuncaitis, treneris V. Grinevičius, treneris K. Daknys, vadybininkas – organizatorius T. Statkevičius, vadybininkas – organizatorius G. Statkevičius, taip pat Kalvarijos atstovai, treneris A. Bagdonavičius, teisėjas K. Bagdonavičius, vadybininkas – organizatorius A. Grabauskas. 

    Pasak jubiliejinio renginio skirto šalies bokso šimtmečiui paminėti dalyvio, buvusio Lietuvos bokso federacijos viceprezidento ir, taip pat buvusio Marijampolės apskrities bokso federacijos prezidento Gintauto Statkevičiaus, Sūduvos boksininkai, treneriai bei teisėjai, kiti su šia sporto šaka susiję žmonės per šimtmetį trukusį laikotarpį daug nuveikė Lietuvos bokso populiarinimo labui. Išugdytos kelios kartos talentingų, boksui atsidavusių žmonių pradedant  J. Mozūraičiu, S. Daugirda, V. Merkevičium, V. Galinausku, V. Selventa, A. Gvazdaičiu, A. Ansiu, K. Velička.

     Po Antrojo pasaulinio karo dirbo puikus treneris Z. Katilius. Beje, jis taip pat yra olimpinio čempiono D. Pozniako pirmasis treneris, gimęs bei augęs Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos kaime. Anuomet žinomais boksininkais tapo A. Keršys, T. Giraitis, S. Perlavičius, J. Gustaitis, V. Žilovas, A. Straleckas.

     Septintajame ir aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose garsiai skambėdavo J. Milaševičiaus, V. Garbulio, J. Plečkaičio, J. Jusaičio, R. Balčiaus, A. Juškio, N.Borisovo, J. Petrausko, J. Trapavičiaus, J. Karpavičius, D. Dainelio, R. Gavėno pavardės. 

    Kiek vėliau sportinė šlovė neaplenkė boksininkų E. Koročianskio ir M. Drūlios. Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje garsiai suskambėjo R. Dudanavičiaus, V. Jalkino, brolių A. ir T. Geležių, A. Ribinkevičiaus, R. Mačansko, R. Gudyno, R. Sabo, Ž. Černiausko, R. ir D. Kajokų, Ž. Bujausko, O. Jalkino, P.Leonavičiaus vardai.

    O šiandien pirmtakų pramintu keliu tvirtai žengia boksininkai M. Žmuida, V. Pivnickas, G. Mačiulis, M. Grebnevas.

    Malonu pastebėti, jog visi dešimt Lietuvos bokso gyvavimo dešimtmečių vizualiai įprasminti dešimtyje vaizdo klipų demonstruotų iškilmingo vakaro Kauno sporto halėje metu. O solidžiam šalies bokso jubiliejui skirtos  šventės muzikiniu fonu pasirūpino grupės „Hiperbolė” muzikantai. 

    Renginio svečiai taip pat galėjo pasigėrėti fotografės menininkės Aldonos Katilienės surengta Lietuvos boksui skirtų fotografijų paroda.

    Nuotraukose iškilmingo Lietuvos bokso šimtųjų  metinių sukakties paminėjimo akimirkos Kauno sporto halėje.

    Nuotraukų autoriai Alfredas Pliadis, Gintautas Statkevičius

    Bokso treneriai K.Daknys, V.Grinevičius, O.Vainauskas V.Grinevičiaus apdovanojimo momentas Sūduvos atstovai G.Statkevičius, A.Katilienė, K.Bagdonavičius, A.Grabauskas LBF viceprezidentė Rasa Balčiauskienė apdovanoja Arvydą Grabauską Treneriai Algirdas Bagdonavičius ir Vitalijus Karpačiauskas (Europos čempionas ir pasaulio vicečempionas) Treneriai Darius Katkevičius, Saulius Simė, Algirdas Bagdonavičius Dviejose olimpinėse žaidynėse teisėjavęs kalvarijietis Kęstutis Bagdanavičius su žmona Jolanta Teisėjai Antanas Arieška, Kęstutis Bagdanavičius, Alfonsas Povilaitis Arvydas Grabauskas, Gintautas Statkevičius ir LBF viceprezidentė Rasa Balčiauskienė Lietuvos bokso 100-mečio paminėjimo nominantai vadybininkai - organizatoriai Nusipelnusio bokso trenerio našlė Aldona Katilienė su treneriu Stasiu Balčiausku Sūduvos krašto atstovai Kauno sporto halėje Treneris Stasys Balčiauskas su žmona LBF viceprezidente Rasa prie jubiliejinės sienelės skirtos Lietuvos bokso šimtmečiui paminėti LBF Prezidentas Darius Šaluga lightbox flickr galleryby VisualLightBox.com v6.1

    Marijampolės apskrities policija praneša: ypatingi įvykiai lapkričio 24–gruodžio 2 d.

    Autorius
    Marijampolės apskr. VPK
    -
    0

    Nužudymai

    Lapkričio 25 d. apie 15.18 val. Marijampolėje, R. Juknevičiaus g., namuose, rastas mirusio vyro (gim. 1962 m.) kūnas durtinėmis žaizdomis, o kartu buvęs vyras (gim. 1964 m.) paguldytas į Marijampolės ligoninę. Įtariamieji: vyras (gim. 1958 m.), moteris (gim. 1993 m.), vyras (gim. 1958 m.) ir vyras (gim. 1999 m.) uždaryti į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 129 str. 1 d.

    Lapkričio 27 d. apie 16.21 val. Marijampolėje, J. Kriščiūno g., namuose, rastas mirusio vyro (gim. 1958 m.) kūnas su sužalojimais. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 129 str. 1 d.

    Sveikatos sutrikdymai

    Lapkričio 25 d. apie 0.11 val. Jurbarko r. sav., Lybiškių k., Stoties g., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivi (1,75 prom.) moteris (gim. 1981 m.) smurtavo prieš neblaivų (2,12 prom.) vyrą (gim. 1993 m.). Įtariamoji sulaikyta ir pristatyta į ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Lapkričio 25 d. apie 2.26 val. Vilkaviškyje, Nepriklausomybės g., viešoje vietoje, žodinio konflikto metu, neblaivus (1,55 prom.) vyras (gim. 1983 m.) smurtavo prieš neblaivų (2,29 prom.) vyrą (gim. 1987 m.), kuris buvo pristatytas į Všį Vilkaviškio ligoninę. Po medikų apžiūros asmuo išleistas gydytis ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.

    Lapkričio 25 d. apie 16.40 val. Marijampolėje, Narto g., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivus (2,40 prom.) vyras (gim. 1974 m.) smurtavo prieš neblaivų (2,43prom.) vyrą (gim. 1972 m.). Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Lapkričio 26 d. apie 23.29 val. Jurbarke, Žemaitės g., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivus (2,84 prom.) vyras (gim. 1967 m.) smurtavo prieš neblaivią (3,14 prom.) moterį (gim. 1976 m.). Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Lapkričio 27 d. apie 21.11 val. Šakių r. sav., Šunkarių k., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivi (2,38 prom.) moteris (gim. 1985 m.) smurtavo prieš vyrą (gim. 1989 m.). Įtariamoji sulaikyta ir pristatyta į ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Lapkričio 29 d. apie 22 val. Vilkaviškyje, Vilniaus g., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivus (1,69 prom.) vyras (gim. 1980 m.) smurtavo prieš neblaivią (2,32 prom.) moterį (gim. 1990 m.). Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Lapkričio 30 d. apie 13 val. į Kauno ligoninę iš Jurbarko, Donelaičio g., pristatyta ir dėl apsinuodijimo medikamentais paguldyta nepilnametė (gim. 2009 m.). Surinkta medžiaga pagal LR BK 140 str. 1 d.

    Gruodžio 1 d. apie 21.30 val. Marijampolė, Kauno g.,viešoje vietoje žodinio konflikto metu, vyras (gim. 1977 m.) ir vyras (gim. 2001 m.) smurtavo prieš nepilnametę (gim. 2008 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 1 d. apie 13.30 val. Marijampolė, Suvalkiečių g., namuose žodinio konflikto metu, vyras (gim. 1983 m.) smurtavo prieš neblaivią (2,10 prom.) moterį (gim. 1977 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 1 d. apie 15.11 val. Marijampolės apskr. VPK gautas vyro (gim. 1969 m.) pranešimas, kad gruodžio 1 d. apie 14 val. Marijampolės sav., Liudvinavo mstl., Ežero g., namuose, žodinio konflikto metu, moteris (gim. 1973 m.) smurtavo prieš nepilnametį (gim. 2008 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 1 d. apie 20 val. Šakių r. sav, Paluobių k., Pušyno g., namuose žodinio konflikto metu, vyras (gim. 1994 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1978 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 2 d. apie 18.22 val. Marijampolės apskr. VPK gautas pranešimas, kad į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių greitosios pagalbos medikai pristatė neblaivų (1,80 prom.) vyrą (gim. 1982 m.) su žaizda galvos srityje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.

    Nusikalstamos veikos susijusios su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis

    Gruodžio 2 d. apie 21 val. Marijampolė, R. Juknevičiaus g., automobilių stobėjimo aikštelėje pastebėtas stovintis vyras (gim. 2004 m.). Atlikus dalinę apžiūrą buvo rasta augalinės kilmės galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, bei sintetinės galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str. 2 d.

    Rasti žmonių lavonai

    Lapkričio 29 d. apie 9.45 val. Vilkaviškio r. sav., Kybartuose, Gedimino g., daugiabučio namo kieme, rastas apdegęs mirusio vyro (gim. 1987 m.) kūnas. Šalia rasta talpa su galimai degiu skysčiu. Įtariama, kad vyras mirtinai susižalojo pats. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

    Vagystės

    Lapkričio 24 d. apie 22.38 val. Marijampolės apskr. VPK Kalvarijos PK gautas vyro (gim. 1982 m.) pranešimas, kad lapkričio 24 d. apie 22 val. Kalvarijos sav., Brukų k., Prano Gavėno g., grįžęs namo, pastebėjo jog pro antro aukšto palėpės medinį langą buvo įsibrauta į namus ir pavogtas metalinis seifas, kuriame buvo 500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d.

    Lapkričio 25 d. apie 14.15 val. Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK gautas vyro (gim. 1934 m.) pranešimas, kad laikotarpiu nuo š. m. lapkričio 22 d. iki lapkričio 23 d., Šakių r. sav., Patašinės k., Meškinų g., iš iš jam priklausančios rakinamos pastogės buvo pavogti du vokai su viduje esančiais 5000 eurų ir 2000 eurų. Patirta 7000 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d.

    Gruodžio 1 d. apie 13.22 val. Marijampolės apskr. VPK buvo gautas vyro (gim. 1971 m.) pranešimas, kad šių metų lapkričio 24 d. apie 14.30 val. Marijampolės r. sav., Netitčkampio k., Šešupės g., iš jam priklausančios piniginės buvo pavogta pinigai. Patirta 400 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 5 d.

    Eismo įvykiai

    Gruodžio 1 d. apie 16.06 val. Marijampolės apskr. VPK gautas pranešimas, kad Marijampolės r. sav., Kūlokų k., Kūlokų g., apsivertė lengvasis automobilis „WV Golf“, kurį galimai vairavo vyras ( gim. 1988 m.). Vairuotojas po pirminės apžiūros VŠĮ Marijampolės priėmimo skyriuje, išgabentas į Kauno klinikas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 3 d.

    Gruodžio 1 d. apie 22.01 val. Marijampolės apskr. VPK gautas pranešimas, kad kelyje Marijampolė-Kaunas automobilis „RENAULT“ atsitrenkė į smėlio krūvą. Automobilį vairavo neblaivus (1,80 prom.) vyras (gim. 1982 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 1 d.

    Gruodžio 1 d. apie 7.06 val. Marijampolės apskr. VPK gautas pranešimas, kad kelyje Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas, apie 06.58 val., vyras (gim. 1957 m.) vairuodamas automobilį „VW TRANSPORTER“, Jurbarko kryptimi, galimai išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir kliudė ta pačia eismo juosta važiuojančią „SCANIA“ , kurią vairavo vyras (gim. 1975 m.) ir susidūrė su Pilviškių kryptimi atvažiavusia kita transporto priemone „SCANIA 420“, kurią vairavo vyras (gim. 1969 m.). „VW TRANSPORTER“ vairuotojas buvo pristatytas į Vš.Į. Šakių ligoninės priėmimo skyrių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 1 d.

    Gaisrai

    Lapkričio 24 d. apie 22.24 val. Vilkaviškyje, S. Neries g., daugiabučiame name, pirmojo aukšto koridoriuje, kilo gaisras, kurio metu sudegė fotelis ir aprūko koridoriaus patalpos. Įtariamas padegimas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 2 d.

    Plėšimai

    Lapkričio 28 d. apie 17.16 val. Vilkaviškio r. sav., Pilviškių mstl., Vasario 16-osios g., namuose, vyras naudodamas fizinį smurtą pagrobė grynuosius pinigus iš vyro (gim. 1957 m.), kuris buvo pristatytas į Všį Vilkaviškio ligoninę. Po medikų apžiūros asmuo išleistas gydytis ambulatoriškai. Patirta apie 2000 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 180 str. 1 d.

    Asmenų paieška

    Lapkričio 28 d. apie 22.32 val. Marijampolės apskr. VPK gautas vyro (gim. 1973 m.) pranešimas, kad lapkričio 27 d. iš Kauno r. sav., Karmėlavos mstl., Oro uosto g., esančio oro uosto jo brolis (gim. 1966 m.) galimai išskrido į Angliją, tačiau telefonu nėra galimybės su juo susisiekti, jo buvimo vieta nežinoma.

    Sukčiavimai

    Lapkričio 28 d. apie 11.27 val. Marijampolės apskr. VPK gautas moters (gim. 1989 m.) pranešimas, kad lapkričio 15 d. apie 7 val. Marijampolėje, Kosmonautų g., per socialinius tinklus, su ja susisiekė tariama pirkėja, ketinanti pirkti automobilio purkštukus, kuri atsiuntė aktyvią nuorodą dėl siuntos išsiuntimo per paštomatą. Lapkričio 21 d. apie 12 val. paspaudus aktyvią nuorodą ir suvedus savo duomenis nuo moters banko sąskaitos buvo nuskaičiuoti pinigai. Patirta 758 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d.

    Kiti įvykiai

    Lapkričio 24 d. apie 15.55 val. Marijampolės apskr. VPK gautas pranešimas, kad Marijampolėje, Kauno g., į VĮ „Regitra“, vyras (gim. 1973 m.) atvyko registruoti transporto priemonę „DAF“, kurios kėbulo identifikavimo numeris turi klastojimo požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 306-1 str. 1 d.

    Lapkričio 25 d. apie 17.50 val. Kazlų Rūdos sav., Antanavo k., Kaštonų g., automobilį ,,VW Transporter” vairavo ir į gyvenamo namo tvorą atsitrenkė neblaivus vyras (gim. 1994 m.). Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,78 prom. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Lapkričio 25 d. apie 10.06 val. Jurbarke, Muitinės g., automobilį ,,Volvo” vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1971 m.). Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,02 prom. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Lapkričio 26 d. apie 8.26 val. Kalvarijoje, Dvaro g., automobilį ,,Audi” vairavo neblaivus vyras (gim. 1991 m.). Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,29 prom. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Gruodžio 2 d. apie 13.30 val. Vilkaviškyje, V. Montvilos g., automobilį „AUDI A6“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1982 m.). Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,77 prom. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Vytenis Pauliukaitis: „Džiaugiuosi visų spektaklio kūrėjų ir dalyvių entuziazmu ir užsispyrimu“

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Penktadienį, gruodžio 1 d., Marijampolės kultūros centre įvyko spektaklio „Apaštalė“, sukurto pagal Andriaus Vaišnio pjesę, dedikuotą Felicijai Bortkevičienei, premjera. Šia proga – keletas klausimų režisieriui Vyteniui Pauliukaičiui.

    – Spektaklio idėja. Kaip? Kur? Kada? Kodėl? Ir – kodėl Marijampolėje?

    – Lietuvos Seimas šiuos metus paskelbė  Felicijos Bortkevičienės metais. F. Bortkevičienės biografijoje minimi su Marijampolės miestu ir V. Kapsuko veikla susiję  epizodai.

    Marijampolėje, liaudies teatre, įvyko ir mano aktorinis debiutas: Čiurlionienės pjesėje „Dvylika brolių juodvarniais laksčiusių“ vaidinau vieną iš brolių – Saulių.

    Marijampolės teatre pastebėjau talentingą režisierę ir aktorę Mildą Mažėtytę-Antanauskienę, kuri, mano manymu, įtaigiai gali sukurti Felicijos paveikslą.

    Šie faktai ir paskatino kreiptis į prof. Andrių Vaišnį su prašymu parašyti pjesę apie F.     Bortkevičienę, o ją pastatyti būtent Marijampolėje, mano vaikystės mieste.

      – Asmenybės vaidmuo trumpoje epochų permainų istorijoje: kaip tai aktualu šiandien?

    – Pjesė apie moters atkaklumą ir kantrybę veikiant kenčiančiųjų ir nuskriaustųjų labui, ginant žodžio ir spaudos laisvę parašyta remiantis dokumentiniais (archyviniais) ir moksliniais (publikuotais) šaltiniais, tačiau tik kūrybinis jų interpretavimas pjesės autoriui suteikia galimybę pabrėžti vertybinius žmogaus veiklų prasmės, reikšmės, įtakos dalykus, kurie aktualūs ir šiandien.

    – Kaip sekėsi surinkti aktorius ir ypač – pagrindinio vaidmens atlikėją?

    – Pagrindinė aktorė ir dauguma atlikėjų yra ankstesnės teatro trupės nariai – Daivą Bepirštienę, Jolitą Ringną buvau įsidėmėjęs iš matytų spektaklių. Komandą papildė Tomas Švedas, Saulė Valiukaitė, Gabija Vaškytė, Jekaterina Katasonova. O su Raimonda Alesiene, Remigijumi Janušaičiu ir Ričardu Mockum, kaip ir su  Milda Mažėtyte-Antanaitiene, teko anksčiau  sėkmingai bendradarbiauti.

    – Koks spektaklio kūrimo procesas: dėl ko jaudinotės, ko bijojote, dėl ko džiaugiatės?

    – Džiaugiuosi visų spektaklio kūrėjų ir dalyvių entuziazmu ir užsispyrimu, jų siekiu sukurti įdomius charakterius, įtaigiai atskleisti pjesės turinį. Džiaugiuosi kiekvienu pasisekusiu sceniniu įkūnijimu. Bijoti – nieko nebijojau, gal tik netikėtos aktorių ligos.   

    – Kodėl žiūrovas pirmiausiai Marijampolėje turėjo pamatyti šį spektaklį?

     – Jeigu marijampoliečiai myli teatrą, juo domisi, privalo pamatyti mūsų spektaklį, kurio dramaturgija paremta dokumentika. Tai ne tik pasakojimas apie pagrindinę heroję, bet ir žinios apie Lietuvos istorijos kelius.

    Marijampolės kultūrinei bendruomenei – spektaklio „Apaštalė“ premjera

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Gruodžio 1 d., penktadienį, Marijampolės kultūros centre įvyko spektaklio „Apaštalė“, sukurto pagal Andriaus Vaišnio pjesę, dedikuotą Felicijai Bortkevičienei, premjera.  

    Gausiai susirinkusi Marijampolės kultūrinė bendruomenė aplodismentais dėkojo režisieriui, pjesės autoriui ir visai kūrybinei grupei.

    Scenoje buvo pateikta politikės ir visuomenininkės Felicijos Bortkevičienės, išgyvenusios kelias skirtingas santvarkas, biografijos linija, remiantis dokumentiniais (archyviniais) bei moksliniais (publikuotais) šaltiniais, išryškinant asmenybės, kuri nuolat susidurdavo su persekiojimu, dramatizmą.

    Spektaklis „Apaštalė“ pasakoja apie moters atkaklumą ir kantrybę veikiant kenčiančiųjų ir nuskriaustųjų labui, tiesos ir garbės naudai, ginant žodžio ir spaudos laisvę. Veiksmas vyksta 1945 m. spalį, paskutinėmis herojės gyvenimo valandomis: atėjęs Mirties tarnas jai leidžia prisiminti visa, kas nutiko; uždelsus prisiminimais laiką, atvyksta pati Mirtis, siekianti padėti išvengti sovietinio saugumo persekiojimų ir pasitikti jauną sutuoktinį Joną.

    2 veiksmų dokumentinę dramą režisavo Vytenis Pauliukaitis, vaidino Milda Mažėtytė–Antanauskienė, Raimonda Alesienė, Remigijus Janušaitis, Ričardas Mockus, Tomas Švedas, Jekaterina Katasonova, Jolita Ryngnga, Daiva Bepirštienė, Saulė Valiukaitė ir Gabija Vaškytė. Scenografija – Deimanto Populaigio, kostiumai ir rekvizitas – Ilonos Abramavičienės ir Rugilės Navickaitės, muzika ir garso takelis – Dariaus Klišio, choreografija – Jekaterinos Katasonovos, šviesų dizainas– Ramūno Krušinsko.

    Mintimis apie spektaklio kūrimą pasidalijo aktoriai.

     Milda Antanauskienė- Mažėtytė: „Darbas su režisieriumi Vyteniu – didelė dovana, tai tarsi baigti dar vieną akademijos kursą. Tai ir vaidybinė patirtis, ir galimybė stebėti jo, kaip režisieriaus, darbą. Pjesė meistriškai sukonstruota, visiškai apvalyta nuo buities, keli dešimtmečiai permainingos Lietuvos istorijos pristatomi per pagrindinės veikėjos Felicijos priešmirtinius monologus ir dialogus su jau kitu, anapusiniu pasauliu.

    Režisierius kūrybinę grupę įvedė  į neprilygstamai  įkvepiančią repeticijų atmosferą, kuri padeda aktoriams atsiskleisti ir tarsi iš naujo pamilti teatrą.“

    Ričardas Mockus: „Pjesė labai įdomi, todėl neprailgo laikas, kurį dirbome. Turėjau kelis vaidmenis, tad darbelio buvo, bet vėlgi – įdomu spręsti problemas. Akivaizdi Vytenio P. patirtis suteikė šarmo pjesei, o ir mums visiems labai pravertė kuriant personažus.“

    Jolita Ryngnga: „Didžiulė garbė ir labai svarus faktas mano biografijoje – vaidinti charizmatiškojo režisieriaus V. Pauliukaičio spektaklyje. Sofija Smetonienė – vienas iš mano vaidmenų. Apie prezidentienę žinau ne tik iš knygų, apie jos tvirtą būdą man pasakojo dabar jau garbaus amžiaus, gilios išminties senolė, kurios tėtis bičiuliavosi su prezidento šeima. Tad savotiškai jaučiuosi prisilietusi prie Sofijos S. biografijos emociškai artimiau.  Kitas mano vaidmuo – G. Petkevičaitė-Bitė. Savo tvirtumu, savitumu, netgi pomėgiais, šios abi moterys artimos mano pasaulėžiūrai, todėl labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi jas įkūnydama spektaklyje „Apaštalė“.  Trečiasis vaidmuo – giedanti, dainuojanti moteris. Artimiau ir negali būti, tai – mano kasdienybė.“

    Daiva Bepirštienė: „Šiame spektaklyje vaidinu nuskriaustą moterį, klykiančią moterį ir tarnaitę. Vaidmenys labai nedideli, tačiau charakteringi ir įdomūs. Darbas su režisieriumi Vyteniu Pauliukaičiu ir nuostabia komanda padovanojo daug naujos patirties, įspūdžių ir neabejotinai prisidėjo prie mano, kaip aktorės, tobulėjimo.“

    Trumpa pokalbį su režisieriumi Vyteniui Pauliukaičiu skaitykite ČIA.

    lightbox flickr galleryby VisualLightBox.com v6.1

    1...242526...278Puslapis 25 iš 278