Penktadienis, 18 liepos, 2025
Daugiau
    Pagrindinis Blogas Puslapis 9

    Gintautas Janušauskas: sportas, kaip ir gyvenimas, pilnas netikėtumų (2)

    Autorius
    Vytautas Karsokas
    -
    0

    (Tęsinys)

    Dar pirmoku būdamas lankė plaukimą baseine, esančiame LVKKI, tačiau koją pakišo peršalimo ligos, tad patariant tėvams teko pakeisti sporto šaką. Kita sporto šaka buvo gimnastika, po jos sekė krepšinis. Nuo penktos klasės susidomėta lengvąja atletika, nuo šeštos – futbolu.

     Baigęs aštuonias klases Gintautas sumąstė mokytis garsiojoje Panevėžio sporto mokykloje-internate. Tačiau, anot jo, stojamųjų egzaminų metu suprato, kad į tą mokyklą-internatą labiau pageidaujami ne išlepę miesto vaikai, bet ištvermingesni, sunkaus darbo nebijantys jaunuoliai iš provincijos. Tad nors ir sėkmingai išlaikyti stojimo egzaminai Gintautui Panevėžio sporto mokyklos-internato durų neatvėrė. Jaunuoliui teko grįžti į gimtąjį Kauną ir toliau sąžiningai lieti prakaitą lengvosios atletikos treniruotėse. Besimokydamas dešimtoje vidurinės mokyklos klasėje tapo Lietuvos jaunių 400 metrų barjerinio bėgimo vicečempionu. Beje, šalies jaunių bei jaunimo lengvosios atletikos čempionatuose Gintautas ne kartą tapo prizininku iškovodamas dažniausiai antrąsias vietas. O 1974 metais vykusioje Lietuvos lengvosios atletikos spartakiadoje suaugusių amžiaus grupėje iškovota garbinga trečioji vieta. Jau baigęs vidurinę mokyklą bei įstojęs į LVKKI jis įvykdė kandidato į SSRS sporto meistrus normatyvo reikalavimus.

    Kaip jau minėta anksčiau, po LVKKI baigimo su šeima atvykęs į tuometinį Kapsuką, trenerio karjerą G. Janušauskas pradėjo sporto mokykloje, vadovaujamoje Pijaus Urbono.

    Bėgikus Darių Kemeraitį ir Rimą Knorą treneris G. Janušauskas minėjo kaip gabiausius „pirmos kartos“ savo auklėtinius. Jie abu Lietuvos rinktinės sudėtyje 1985 metais dalyvavo Tarybų Sąjungos lengvaatlečių pirmosiose jaunių žaidynėse. Prizinių vietų nelaimėjo, bet pasirodė gan garbingai, pasiekdami asmeninius rekordus.

     Prabėgus trejiems trenerio darbo metams šioje mokykloje, jaunam ir  perspektyviam sporto pedagogui to meto Kapsuko miesto vykdomojo komiteto švietimo skyriaus vadovai, pasikvietę pokalbiui, pasiūlė Kapsuko sporto mokyklos direktoriaus pavaduotojo pareigas. „Jeigu reikia, tai eisiu“, – prisimindamas vieną iš darbo biografijos kertinių momentų sakė pašnekovas.

    Maždaug metus padirbus tose pareigose Gintautas išrenkamas vadovauti laisvanoriškos sporto draugijos „Žalgiris“ Kapsuko miesto tarybai. „Valdžios skirtos patalpos šios sporto organizacijos būstinei Kapsuke buvo daugiau nei kuklios, net galima sakyti spartietiškos. Vieną kartą atvykęs darbo reikalais į Kapsuką būsimasis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas, pamatęs kokiose patalpose dirba kolegos Kapsuke, net neišdrįso užeiti patalpų vidun“, – prisimena Gintautas.

    Dabar ši sporto organizacija vadinasi Marijampolės sporto klubų sąjunga „Žalgiris“, kuriai Gintautas vadovauja iki šiol, bet ši sporto organizacija savo buveinės jau nebeturi, o finansavimo klausimai taip pat palikti likimo valiai.

     „Parama iš valstybės baigėsi kartu su SSRS žlugimu. Norint kažkaip išgyventi,  bandyta užsiimti net komercine veikla pardavinėjant sporto prekes, loterijos bilietus, plakatus su žymių sportininkų atvaizdais, knygas apie žymių sportininkų gyvenimą.  Šiomis prekėmis prekiavęs kioskas buvo pastatytas prieš Marijampolės knygyną. Tačiau komercinė veikla nedavė pelno, kurio tikėtasi… Beje, tuo metu daug gabių trenerių dėl mažų atlyginimų paliko sporto mokyklą ir pasinėrė į komercinę veiklą. Tokia buvo laikmečio tendencija.

    Šiandien, kai Lietuvoje vyksta „žalgiriečių“ vasaros ar žiemos žaidynės, į kurias susirenka apie pusšimtis Marijampolės sportininkų, valdžia šiam reikalui skiria kokį tūkstantėlį pinigų. Likusią sumą sumoka patys varžybų dalyviai“, – pastebi pašnekovas.

    Vadovauti Marijampolės savivaldybės sportui G. Janušauską pakvietė dar meru būdamas Bronius Beržinis, bet jam pasitraukus iš mero pareigų nuo 1993 metų lapkričio mėnesio Gintautas vadovauja miesto sporto skyriui meru dirbant jau Algiui Žvaliauskui. Tuo metu Marijampolėje veikusios dvi sporto mokyklos, tai yra Marijampolės sporto mokykla ir Marijampolės žaidimų sporto mokykla, buvo Lietuvos švietimo ministerijos registre, o „Sūduvos“ stadione esanti jaunimo sporto mokykla pavaldi buvo Marijampolės savivaldybės administracijai.

    (Bus daugiau)

    2019 metai po apdovanojimo ,,Metų sporto vadovas,, su LTOK Prezidente Daina Gudzinevičiūte 2022 metai Slovakija, Europos jaunimo olimpiniame festivalyje 2022 metai su Lietuvos jaunių lengvosios atletikos rinktine, Europos jaunių čempionate Jeruzalėje 2023 metai Izraelis,Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionate 2024 metų Lenkijos atvirajame veteranų krepšinio čempionate Apdovanojamas vienas iš bėgimo Marijampolės gatvėmis nugalėtojų lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

    Tikrasis aš

    Autorius
    Žemiau dangaus
    -
    0
    Paminklas “Tautai ir kalbai”, J. Basanavičiaus a., Marijampolė, Lietuva, 2017 m. (Antano Beniulio nuotr.)

    Partnerio “Žemiau dangaus” turinys

    Kai net tavo šešėlis atrodo didesnis už tavo ambicijas, nors realiai tu tiesiog praeivis su telefonu rankose.

    Tai yra partnerio “Žemiau dangaus” turinys. Daugiau partnerio turinio rasite www.zemiaudangaus.lt

    Rimantas Dovydaitis pasakoja XIX: kodėl reikėjo Kvietiškio marių Marijampolėje?

    Autorius
    Rimantas Dovydaitis
    -
    0

    Istorija žino, kad 1971 m. vidurvasaryje plakatuose ir spaudoje buvo skelbiama: rugpjūčio 19 d. už Kvietiškio, prie Šešupės, šaukiamas visuomenės mitingas, kurio šūkis – „Šešupė keičia vagą“.

    Karo metu ir pokaryje sąjungos ūkis buvo valdomas šakine valdymo sistema per liaudies ūkio komisariatus, vėliau komisariatus pakeitė ministerijos. Po Josifo Visarionovičiaus Stalino mirties dėl blogos padėties buityje, pramonėje bei statyboje buvo pradėtas keisti būdingas TSRS centralizuotas ūkio valdymo principas. Vietoje kelių ministerijų leista daryti ekonominių rajonų teritorines liaudies ūkio tarybas (TLŪT).

    Lietuvos LŪT (liaudies ūkio taryboje) 1957 m. susirinko protingi ekonomistai, kurių pasiūlymų dėka Lietuvos pramonės plėtra išdėstyta keliuose miestuose, o speciali strategų, finansininkų, ekonomistų grupė tyrė, skaičiavimais grindė šių regionų  darbo jėgos, žaliavų, logistikos, pakankamą energijos ir kitų resursų užtikrinimą. Šioje ekonomistų grupėje dirbęs pusbrolis Stasys Vainikonis kartą man sako: „Dėkok man, kad jūs turite antrą didesnę užtvanką ant Šešupės, prie Kvietiškio“. Kadangi LTŪ buvo užplanuota jūsų mieste pastatyti vandeniui imlias įmones (putliųjų verpalų gamyklą, karšto presavimo kaltinių kalvę, išplėsti statybos gaminių bei energetikos ūkį), visi kriterijai ūkio plėtimui atitiko, išskyrus vandens išteklius“. Stasys giriasi: „Pasiūliau statyti antrą didesnę užtvanką. Ne iš karto, bet po kelių persvarstymų LŪT vadovai Drobnys, Karpavičius, Jovarauskas ir kiti pritarė mano pasiūlymui“.

    Tai turėjo būti apie 1960 ar 61 m. Praėjo dešimtmetis, kol pradėjo rodytis rezultatai. Žinau, teko vartyti brėžinius su būsimų Marių pakrančių, salos, poilsiaviečių, suolelių, tualetų, stoginių brėžiniais. Ant jų buvo garsaus Lietuvoje landšafto projektuotojo Vlado Stausko pavardė ir parašas. Jo infrastruktūros projekte jachtklubas buvo Šešupės kairėje, prie pat užtvankos.

    Tačiau jis neatsirado ten dėl to, kad kasamo uostelio gruntas turėjo būti panaudotas kelio pylimo, dabar Marių gatvė iškėlimui. Kelininkai čia aptiko netinkamą kietą molio gruntą. Tinkamą gerą smėlingą gruntą jie rado kitoje, netolimoje vietoje.

    Marių pakrantėje atsiradus buriuotojams, tarybinio ūkio (TŪ) „Atžalynas“ vadovams leidus, inventorių pradėjome laikyti suvisuomenintame Gurevičiaus tvarte bei kluone. Čia apsilankęs buriuotojų klubo šefas MPAG vadovas Jonas Šeškevičius išreiškė mintį, kad šias patalpas reikėtų nupirkti, o sutvarkius karjerą, iš kurio buvo imamas gruntas kelio iškėlimui, padaryti įlanką – uostą jachtoms.

    Po nemažų pastangų, TŪ vadovui Mangirdui Krunkaičiui sutikus, Gurevičynės tvartas, svirnas ir kluonas atsirado mūsų įmonės balanse. Pagal Kauno komunalinio ūkio projektavimo instituto paruoštą projektą Marijampolės (tada Kapsuko) MSV statybininkai atliko buriuotojų klubo uostelio ir pakrančių formavimą.

    Turėdami paplūdimiui tinkamo smėlio, visą buvusią kariškų statybininkų, kurie statė užtvanką, ketverių metų jų gyvenimo ir statybos aikštelės teritoriją išlygino, o kairįjį iki užtvankos pakrantės krantą iki vandens, užpylė smėliu, kurio dabar (po 50 m) jokių pėdsakų nesimato. Gaila, vos gyvą kluoną 1975 m. žiemą stiprus vėjas nugriovė. Šio kluono vietoj turėjo atsirasti įgilinti sandėliai-garažai buriuotojų inventoriui, o viršuje didelė žaidimų ir sporto salė su estakada atėjimui iš „tvarte“ įrengtų pokylių bei pirties patalpų.

    Projektuota kalvė, kuri turėjo naudoti didelį kiekį pramoninio vandens, panaikinus LŪT statyti nebaigta. Valdžios viršūnėje 1966–82 m. iškilus konservatyviam Leonidui Brežnevui, TLŪT panaikintos.

    Pagrindine to priežastimi pabrėžta, kad netolygiai atskiruose regionuose vystosi ūkis, todėl vėl sugrįžta prie centralizuoto šakinio senojo ministerijų stagnacijos ir nuosmukio laikų ūkio valdymo modelio. Mieste užsidarė Mechanikos technikumas, KPI (Kauno politechnikos instituto) ir Techninės bibliotekos filialai, sumažėjo statybų apimtys.

    Ar dabar naudoja pramoninį vandenį statybinių gaminių įmonės, regioninė katilinė, nežinau, tačiau putliųjų verpalų įmonė, kurios balanse buvo siurblinė ir pramoninio vandentiekio tinklas, šios pareigos senai atsikratė. Jiems pramoninio vandens nereikia, tačiau turime Kvietiškio marias.

    Buvusio apskrities agronomo Gurevičiaus tvarte po gamyklos statybininkų darbo atsirado puikiai įrengtos, pokylių, šokių bei bendravimo patalpos, suomiška pirtis. Pirmame aukšte vietos pakako buriuotojų bei irkluotojų persirengimui ir inventoriaus saugojimui. Gaila, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šios patalpos buriuotojams neatiteko.

    Marių vakarinėje pusėje, netoli piliakalnio, pagal papildomą projektą, kiek žinau, pagal ideologijos vadų norus, buvo supilta (sustumta) ir išasfaltuota  sala – estrada atlikėjams, o visi krantai už piliakalnio turėjo tarnauti žiūrovams kaip tikras amfiteatras. Ši vieta iki marių atsiradimo marijampoliečių buvo mėgiama, aikštėje buvo estrada, aikštės lauko turnyrams, o žiūrovai sėdėdavo krante, ant žolės.

    Šioje įrengtoje aikštelėje 1974 ar 75 m. buvo surengta keli renginiai, o buriuotojams buvo nurodyta vandens plotuose tuo laiku plaukioti burlaiviais. Gaila, po poros žiemų supilti, niekuo nesutvirtinti salelės ir įvažiavimo kelio krantai marių vandens bangų nuplauti, keliukas „nuskandintas“. Nusileidimo kelias į salytę link salos, kurio „išpjautas“ gruntas panaudotas salos-estrados suformavimui, netrukus lietaus vandenų išgraužtas suniokotas. Gaila, gerais norais ir mintimis sukurtas, tačiau atžagariomis rankomis padarytas  gražumas prapuolė.

    Pagirtina, kad trečioji po užtvankos atsiradimo marijampoliečių karta pastebėjo mano pusbrolio Stasio Vainikonio įsiūlytą užtvanką ir gražų vandens telkinį. Apie jį seniai įsikūrė ne vienas pramogos objektas, netgi pakrantės kaimiukai.

    Dabar jaunoji karta šiuolaikiškai projektuoja ir įdarbina šią teritoriją. Jau įrengtas teritorijos apšvietimas, atnaujintos pakrantės, supilti paplūdimiai, įrengti tvarkingi pasivaikščiojimo takai, vaikų žaidimo aikštelės, suoliukai, net penki „aukurai“ atkurtame Marių parke. Po iškilmingo atidarymo plūsta visuomenė čia pailsėti. Pasikeitė visuomenės požiūris. Pamenu, prieš 50 m. ten  įrengtus tualetus, suolelius, pavėsines, po kelerių metų buvo sunaikinta. Daug metų salos teritorija merdėjo.

    Gamta sugriovė mūsų didesnių jachtų nuleidimo į vandenį nuolydį nuo Gurevičynės kiemo, todėl, kai reikia, vykstame į Marių parką prie salos kanalo, kurio vienas krantas pritaikytas laivų nuleidimui. 

    Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dalinant mūsų sąjunginės priklausomybės įmonės FASA turtą, mums teko išsikraustyti iš „tvarto“. Buriuotojų su irkluotojais padėtis pablogėjo, tačiau ne be prašymų mero Vidmanto Brazio laikais atsirado lėšų pastatyti mums naujus rūmus.      

    Šioje vietoje, kur statomas lieptas, buvo paliktas pusiasalis, tačiau jį ledai ir bangos „paskandino“, todėl čia statome lieptą jachtoms. Buriuotai demonstruoja burių gražumą netoli piliakalnio. Romo Ližaičio pasigaminta jachta „Viltė“ tik ką nuleista dar 1971 m. įrengtu nuolydžiu kanale. Buriuotojus ir irkluotojus iš patalpų Gurevičynėje išprašius, miesto mero Vidmanto Brazio pastangomis gautos lėšos naujų rūmų statybai. Nuotr. buriuotojai naują lieptą jachtoms stato dar negavus patalpų laivams. Buriavimo bei irklavimo rūmų statybą tik įpusėjo 2005 m. o mes naujo liepto polius kalame barščiais varoma poliakale. Šešupės senvagės užpylimo darbai. Nuo 1971-08-19 apie 18 val. vanduo pradėjo kilti Kvietiškio užtvankoje. Burlaivių uostelis ir rūmai nuo kelis dešimtmečius naudoto kranto. Išbetonuoti nuolydžiai (dešinėj) jachtų nuleidimui gamtos jau suardyti. Turime ir ledrogių (bujerių), tačiau retai kada būna tinkamas ledas. Plonas nesaugus ar storai apsnigtas. Žiemą čia taip pat smagu. Paskutinę 2005 m. dieną buriavimo entuziastai susirinkome įvertinti statybininkų darbo ir pasitarti. Būna vasarų, kai klubo uostelio vandens paviršius pasidengia maurais. Tai priklauso nuo vėjo krypties. Panaudos teise naudojami rūmai vandens sporto vystymui Marijampolėje. lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

    Gintautas Janušauskas: sportas, kaip ir gyvenimas, pilnas netikėtumų (1)

    Autorius
    Vytautas Karsokas
    -
    0

    Marijampolietis Gintautas Janušauskas žinomas žmogus ne vien Sūduvos krašto, bet ir šalies sporto bendruomenėje. Jaunystėje intensyviai sportavęs, o baigęs tuomet Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą daug metų dirbo trenerio darbą.  Ugdė jaunuosius sportininkus – lengvaatlečius. Vėliau jam buvo patikėta vadovauti Lietuvos savanoriškos sporto draugijos „Žalgiris“ Kapsuko padaliniui. O atkūrus Nepriklausomybę, gan sudėtingu ekonominiu bei politiniu požiūriais Lietuvai laikotarpiu, vadovavo Marijampolės savivaldybės sporto skyriui. Vėliau net 24 metus  Gintautas vadovavo Marijampolės sporto centrui „Sūduva“. Nuo 2008 metų Gintautas vadovauja Marijampolės veteranų krepšinio klubui.

     Šiandien jis jau pensininkas, o tiksliau dirbantis Marijampolės sporto centre pensininkas savo gyvenimo bagaže turįs solidžią trenerio darbo patirtį. Sporto pedagogo patirtis įvertinta šalies sporto vadovų. G. Janušauskas dar vadovauja Lietuvos jaunių bei jaunimo nacionalinėms lengvosios atletikos rinktinėms.

    Gintautas atstovauja vyresniosios kartos Sūduvos krašto sporto bendruomenei, nemažai yra nuveikęs puoselėjant  sportinį judėjimą regione. Be tiesioginio darbo su jaunaisiais lengvaatlečiais bei kitų savo pareigų, veteranas aktyviai dalyvauja asociacijos „Marijampolės sporto veteranai“ veikloje, yra šios populiarėjančios sportininkų visuomeninės organizacijos valdybos narys. Taigi, paprašėme veterano papasakoti plačiau apie save, pasiekimus sporte ir trenerio darbe, pasidalinti savo įžvalgomis apie pokyčius vykstančius Lietuvos ir pasaulio sportiniame judėjime.

    „Gimiau bei augau Kauno miesto centre, beje, mūsų name tuomet su tėvais gyveno Emanuelis Zingeris, būsimasis 1990 metų Kovo 11-sios Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras. Draugaudavom. Kaune baigiau IV vidurinę mokyklą (dabar S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija). Po to įstojau studijuoti į Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (LVKKI). 1980 metais studijas baigiau. Kadangi studijuodamas sukūriau šeimą, tad kaip ir kiekvienai jaunai šeimai aktualiausiu tapo gyvenamojo ploto  klausimas. Kaune gauti gyvenamąjį plotą buvo didelė problema. Tuo tarpu vos už pusšimčio kilometrų esančiame Kapsuke šis klausimas sprendėsi šiek tiek lengviau.

    Kaip ir dauguma to meto mano bendraamžių, baigusių aukštuosius mokslus, tikėdamasis greitesnio būsto reikalų sprendimo ir kaip jaunas specialistas atvykau dirbti į provinciją. Ilgai laukti neteko, po kurio laiko  žmonai gavus butą pasilikau dirbti  Kapsuke“, – prisimena jaunystę G. Janušauskas.

    Pasak pašnekovo, sportą jis pamėgo dar vaikystėje, tam lemiamą įtaką padarė  tėvelis Romanas, kuris būdamas tremtyje tolimajame Sibire, su likimo draugais ir bendraminčiais aktyviai sportuodavo, dažniausiai žaidė krepšinį.

    Gintauto tėvelis sportu domėjosi visą gyvenimą, o sovietinei valdžiai leidus sugrįžti į Kauną buvo dažnas sporto halėje vykusių varžybų sirgalius. Tais laikais krepšinio, rankinio, bokso ir kitų sporto šakų varžybos pritraukdavo minias žiūrovų. Tų laikų jaunimas sportuoti tikrai mėgo, mat tai buvo viena iš nedaugelio jam lengviau prieinamų galimybių realizuoti save, o jei pasiseks pasiekti aukštų rezultatų ir pamatyti pasaulį anapus „geležinės uždangos“…

    Pirmaisiais pokario dešimtmečiais labai populiariomis ir gausiai žiūrovų lankomomis tapo tarptautinės sporto varžybos vykdavusios istorinėje Kauno sporto halėje. Tuo metu tai buvo reikšmingi įvykiai miesto gyvenime susilaukdavę didelio visuomenės dėmesio. Nuo žiūrovų gausos sporto halės tribūnos būdavo sausakimšos. O dar tik pradėjusios savo istoriją šalies televizijos galimybės buvo labai kuklios, tad perteikti tą emocinį užtaisą, kurį gaudavo žiūrovai stebintys varžybas betarpiškai, ji tikrai negalėjo. Sportinių batalijų žiūrėjimas buvo viena iš nedaugelio tarybiniam žmogui prieinamų pramogų, puiki proga atsipalaiduoti bei praplėsti savo akiratį stebint kitų šalių sportininkų pasirodymus lyginant juos su saviškių. Kiekvieną kartą vykdamas stebėti rungtynių Romanas kartu pasiimdavo ir sūnų Gintautą. Taip ilgainiui jaunuolį „užkabino“ sportas ir meilė jam užvaldė Gintautą visam likusiam gyvenimui.

    (Bus daugiau)

    Gintautas Janušauskas Marijampolės apskrities sporto darbuotojų sąskrydis Jurgežeriuose apie 2000 metus Marijampolės lengvosios atletikos šimtmečio paminėjimui skirtame renginyje Besimokant vidurinėje mokykloje Apie 1995 metus lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

    Lytiškumo švietimo svarba: kaip žinios padeda kurti sveikus santykius ir atsakingą požiūrį į save?

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Šiandien, kai informacijos srautas yra lengvai pasiekiamas, lytiškumo švietimas tampa dar aktualesnis. Lytiškumas neapsiriboja vien biologiniais aspektais – tai ir savęs pažinimo, savivertės bei atsakingo požiūrio į santykius dalis. Tinkamas švietimas padeda ne tik jaustis saugiau, bet ir stiprina gebėjimą kurti pasitikėjimu ir pagarba grįstus santykius. Šiame straipsnyje aptarsime aspektus, kodėl lytiškumo švietimas yra toks svarbus kuriant tvarius santykius.

    Kodėl lytiškumo žinios yra būtinos brandiems santykiams?

    Lytiškumo švietimas padeda ugdyti asmeninę savivertę ir suvokimą apie savo poreikius, o tai yra būtina, norint kurti brandžius ir pagarbius santykius. Kai žmogus jaučiasi komfortiškai kalbėdamas apie savo jausmus, ribas ir lūkesčius, jis tampa emociškai pasiekiamas partneriui. Tai, savo ruožtu, stiprina santykius ir kuria pasitikėjimo bei supratimo aplinką. Lytiškumo švietimas suteikia žinių, kurios padeda abiem partneriams kurti sveiką bendravimą ir jausti tarpusavio artumą.

    Kaip lytiškumo žinios padeda apsisaugoti nuo rizikingo elgesio?

    Vienas iš pagrindinių lytiškumo švietimo tikslų yra apsauga nuo rizikingo elgesio. Kai žmogus supranta kontracepcijos galimybes ir žino, kaip apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų, jis labiau linkęs priimti atsakingus sprendimus. Pavyzdžiui, prezervatyvai (https://www.romantika.lt/prezervatyvai.html) ne tik suteikia apsaugą nuo infekcijų, bet ir skatina atsakingą požiūrį į savo sveikatą. Tokiu būdu ugdomas ne tik fizinis, bet ir emocinis saugumas, suteikiantis pasitikėjimą tiek savimi, tiek savo partneriu.

    Emocinis sąmoningumas – lytiškumo švietimo rezultatas

    Lytiškumo švietimas apima ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą. Tai padeda suprasti, kad emocijos yra reikšminga mūsų santykių dalis. Kai žmonės jaučia pasitikėjimą savo emocijomis ir geba jas atpažinti, jie tampa atsparesni impulsams, kurie kartais gali pakenkti santykiams. Šis emocinis sąmoningumas skatina žmones kurti brandų, atvirą santykį, kuriame abu partneriai jaustųsi suprasti ir priimti.

    Lytiškumo švietimas yra pagrindinis įrankis, padedantis kurti tvarius ir atsakingus santykius. Gebėjimas kalbėti apie savo jausmus, ribas ir poreikius skatina tiek savęs, tiek kitų pagarbą. Tai įrankis, kuris padeda siekti ilgalaikės laimės ir sukuria sąlygas brandžiai meilės patirčiai.

    Pulpitas – kaip užkirsti kelią jo atsiradimui?

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Pulpitas – tai danties pulpos uždegimas, kuris, laiku nepastebėtas ar negydomas, gali peraugti į rimtas komplikacijas, paveikiančias ne tik dantų, bet ir bendrą sveikatą. Ši būklė dažnai pasireiškia intensyviu, varginančiu skausmu ir gali pareikalauti sudėtingo gydymo. Siekiant išvengti šios problemos, svarbu suprasti, kas gali padėti išlaikyti sveiką šypseną.

    Tinkama burnos higiena – pagrindinis ginklas prieš pulpitą

    Kasdienė burnos higiena yra kertinis dantų sveikatos elementas. Rekomenduojama dantis valyti bent du kartus per dieną, naudojant minkštą šepetėlį ir fluoro turinčią dantų pastą. Taip pat svarbu nepamiršti tarpdančių siūlo arba tarpdančių šepetėlio, kurie padeda pasiekti sunkiai prieinamas vietas, kur kaupiasi apnašos. Šios apnašos yra pagrindinė bakterijų dauginimosi priežastis, dėl ko gali išsivystyti ėduonis, vėliau vedantis į pulpitą.

    Reguliariai atliekama profesionali burnos higiena taip pat yra viena veiksmingiausių priemonių, siekiant užkirsti kelią rimtesnėms burnos sveikatos problemoms. Tačiau, jei visgi uždegimas jau atsirado, svarbu nedelsti ir kuo greičiau pradėti gydymą. Laiku nesiėmus veiksmų, progresuojantis pulpitas gali pereiti į sudėtingesnę stadiją, kuriai reikia kompleksinio gydymo.

    Ar tinkama mityba gali sumažinti pulpito riziką?

    Mityba atlieka svarbų vaidmenį palaikant sveikus dantis. Maistas, kuriame gausu cukraus, skatina bakterijų dauginimąsi, todėl didina ėduonies ir pulpito atsiradimo riziką. Vietoj saldumynų geriau rinktis vaisius, daržoves ir pieno produktus – jie padeda stiprinti dantų emalį ir mažina rūgščių poveikį. Norint išlaikyti stiprius dantis, taip pat būtinas kalcis ir vitaminas D. Be to, ne mažiau svarbu vartoti pakankamai vandens – jis ne tik palaiko natūralų burnos pH, bet ir padeda pašalinti maisto likučius.

    Kodėl svarbu vengti dantų traumų ir skilimų?

    Dantų traumos, tokios kaip skilimai ar įtrūkimai, gali būti ne tik estetinė problema, bet ir rimta grėsmė burnos sveikatai. Pažeisti dantys sudaro galimybę bakterijoms lengviau pasiekti danties pulpą, kas sukelia uždegimą. Šią riziką galima sumažinti vengiant kieto maisto ir naudojant dantų apsaugas sportuojant.

    Jei trauma jau įvyko, būtina kuo greičiau kreiptis į odontologą. Laiku atliktas dantų taisymas ne tik apsaugo nuo infekcijos plitimo, bet ir padeda išsaugoti natūralų dantį. Negydomi pažeidimai dažnai virsta rimtesnėmis problemomis.

    Pulpito prevencija nėra sudėtinga, tačiau ji reikalauja atsakingo požiūrio į burnos higieną, mitybą ir elgesį su dantimis. Kiekvienas mažas žingsnis gali padėti išvengti ne tik skausmo, bet ir sudėtingo gydymo poreikio. Rūpinkitės savo dantimis šiandien, kad galėtumėte džiaugtis sveika šypsena visą gyvenimą. O jei taip atsitiko, kad prireikė sudėtingesnio sprendimo – dantų kanalų gydymo, naudingos informacijos apie jį galite rasti čia: https://ozoklinika.com/paslaugos/dantu-kanalu-gydymas/.

    Kaip sukurti vaikui tinkamą mokymosi aplinką namuose?

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Sėkmingas mokymosi procesas prasideda nuo tinkamos aplinkos. Namų sąlygomis tai gali būti iššūkis, nes vaikai dažnai susiduria su triukšmu, netinkamu apšvietimu ar neorganizuota erdve. Tačiau net ir paprasti sprendimai gali padėti sukurti patogią ir funkcionalią mokymosi zoną, kuri skatins susikaupimą, produktyvumą ir geresnius rezultatus.

    Mokymosi zona be trukdžių: kaip pasirinkti tinkamą vietą?

    Pirmasis žingsnis – pasirinkti ramią ir izoliuotą vietą, kurioje vaikas gali mokytis be trukdžių. Idealu, jei ši vieta būtų atokiau nuo triukšmingų zonų, tokių kaip virtuvė ar svetainė. Svarbu, kad erdvė būtų švari, ir su nedaug daiktų, kurie galėtų blaškyti dėmesį. Taip pat naudinga įrengti stalą ir kėdę, kurie atitiktų vaiko ūgį, užtikrinant patogią laikyseną ir sumažinant nuovargį.

    Mokyklinės prekės: svarbiausios priemonės efektyviam mokymuisi

    Kad vaikas galėtų mokytis efektyviai, būtina pasirūpinti pagrindinėmis priemonėmis. Sąsiuviniai, rašikliai, pieštukai, liniuotės ir spalvoti pieštukai yra neatsiejama mokymosi dalis. Tinkamai suorganizavus mokyklines prekes, tai padės vaikui greitai rasti reikalingus daiktus, skatins savarankiškumą bei didins motyvaciją mokytis. 

    Natūrali ir dirbtinė šviesa: kaip apšvietimas veikia mokymosi rezultatus?

    Šviesa turi didelę įtaką vaikų koncentracijai ir energijai. Natūrali dienos šviesa padeda išlaikyti dėmesį, tačiau svarbu pasirūpinti tinkamu dirbtiniu apšvietimu vakarinėms pamokoms. Rinkitės šiltos spalvos šviestuvus, kurie nesukelia akių įtampos, o reguliuojami stalų šviestuvai padeda pritaikyti šviesos intensyvumą pagal poreikį. Šviesos šaltinio pozicija taip pat svarbi – ji turėtų būti išdėstyta taip, kad būtų išvengta šešėlių ant knygų ar užrašų.

    Sukurti tinkamą mokymosi aplinką namuose nėra sunku, tačiau tam reikia dėmesio detalėms. Tinkamai parinkta mokymosi zona, tvarkingai sudėtos mokyklinės prekės ir kokybiškas apšvietimas ne tik padeda vaikui geriau susikaupti, bet ir skatina savarankiškumą bei motyvaciją mokytis. Galbūt įtraukus kūrybinius sprendimus, pavyzdžiui, motyvacines lenteles ar asmeninius tikslus, būtų galima dar labiau įkvėpti vaiką siekti geresnių rezultatų?

    Jaukus istoriko Antano Žilinsko kūrybos rytmetis

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Gruodžio 13 dienos rytmetį Vilkaviškio rajono viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su buvusiu šio krašto muziejaus direktoriumi, istoriku, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nariu, muziejininku ir gidu, daugelio straipsnių istorine tematika ir keleto knygų apie Vilkaviškio rajono ir visos Suvalkijos istoriją autoriumi Antanu Žilinsku. Šis gerai krašto žmonėms pažįstamas žmogus į susitikimą atėjo ne tuščiomis: susitikimo metu ištikimiems jo skaitytojams buvo pristatyta dar spaustuvės dažais kvepianti knyga ,,Rūdos kaimo takais. XX a. Rūdos kaimo atsiminimų mozaika“, skaitytoją nukelianti į XX a. gimtąjį autoriaus kaimą prie Gižų, istorijoje pirmą kartą paminėtą 1744 m., turėjusį net dvi pravardes: Šilkalnis ir Šlėgašilis.

    ,,Prisimink Šilkalnį,/Prisimink Rausvę,/Kur mes užaugom/Ja nusiprausę…“ – sveikindamasis su rytmečio dalyviais knygos autorius paragino susirinkusiuosius nusikelti į ,,baltu atminties rūku“ apgaubtą pasaulį, į ten, ,,kur vaikystė bėgiojo po laukus ir pievas/Ir pavasario rūgštynės buvo gardžios lyg medus,/Vaikystės medus iš gimtojo parausvio pievų…“ Graudžios, ilgesio kupinos dainininkės Viktorijos Kajokaitės atliekamos dainos ,,O tu pašvilpauki, bernioke“, ,,Paukščiai“, ,,Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ ir kt. bei renginio skaitovės poetės ir pedagogės Stefanijos Navickienės ramiai, lėtai, nostalgiškai skaitomos ,,Dingusio Rūdos kaimo elegijos“ sugraudino ne vieno dalyvio širdį…

    Glausdamas knygą prie širdies, Antanas Žilinskas pasakojo, jog ,,ši knyga – tai ryškus Rūdos, gimtojo kaimo, paveikslas, lyg mozaika sudėliotas iš atskirų gabalėlių: amžininkų prisiminimų, paties autoriaus vaikystės nuotykių ir išgyvenimų, skaudžios gimtojo kaimo žmonių patirties Antrojo pasaulinio karo, suluošinusio daugybės nekaltų žmonių likimus, metu. Be prisiminimų, knygoje pateikiamos ir pokario bei sovietinio kaimo realijas atspindinčios novelės, grįstos asmenine autoriaus patirtimi, išryškinama eilinio žmogaus kova dėl veržimosi į šviesą ir dėl geresnės ateities, supažindinama su iškiliomis asmenybėmis, kilusiomis iš šio kaimo.

    Renginio metu dalyviai susidomėję žiūrėjo Marijampolės TV sukurtą filmą, kuriame žurnalistės Vidos Vaškevičienės kalbinamas istorikas Antanas Žilinskas istorija besidominčius žmones supažindina su Vilkaviškio krašto bei Paežerių dvaro istorija.

    Gemos Skystimienės nuotraukos.

    lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

    Šventasis Raštas, Naujasis Testamentas, Jn 8, 1–11

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“.

    Laimos Grigaitytės nuotrauka.

    Marijampolės apskrities policija praneša: ypatingi įvykiai gruodžio 6–13 d.

    Autorius
    Marijampolės apskr. VPK
    -
    0

    Sveikatos sutrikdymai

    Gruodžio 6 d. apie 20.20 val. Marijampolės apsk. VPK gautas pranešimas, kad Marijampolėje, Beržų g., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivus (2,36 prom.) vyras (gim. 1975 m.) smurtavo prieš neblaivią (3,05 prom.) moterį (gim. 1980 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 7 d. apie 10.35 val. Marijampolėje, Vytenio g., prie namo, konflikto metu, iš matymo pažįstamas vyriškis peiliu sužalojo vyrą (gim. 1991 m.), kuris, suteikus med. pagalbą, gydomas ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.

    Gruodžio 10 d. apie 04 val. Marijampolės sav., Puskelnių k. neblaivus (1,92 prom.) vyras (gim. 1964 m.) smurtavo prieš neblaivią (1,74 prom.) moterį (gim. 1965 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 10 d. apie 07 val. 30 min. Vilkaviškio r. sav., Karalkrėslio k. neblaivi (1,48 prom.) moteris (gim. 1995 m.) smurtavo prieš neblaivų (2,08 pom.) vyrą (gim. 1998 m.). Įtariamoji sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 11 d. apie 20 val. 30 min. Vilkaviškio r. sav., Paežerių k. neblaivus (2,35 prom.) vyras (gim. 1987 m.) smurtavo prieš neblaivią (1,18 prom.) moterį (gim. 1965 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 12 d. apie 20 val. 30 min. Jurbarko r. sav., Šimkaičių mstl. neblaivus (2,61 prom.) vyras (gim. 1973 m.) smurtavo prieš neblaivią (3,63 prom.) moterį (gim. 1971 m.). Nukentėjusioji medikų apžiūrai pristatyta į VšĮ Jurbarko ligoninę. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 12 d. apie 21 val. 35 min. Vilkaviškio r. sav., Vištyčio mstl., gatvėje, buvo pastebėtas galimai sužalotas vyras (gim. 1973 m.), kuris buvo pristatytas į VšĮ Vilkaviškio ligoninės Priėmimo skyrių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.

    Gruodžio 11 d. apie 01 val. Kalvarijos sav., Pakruopiškio k. vyras (gim. 1973 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1970 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str.

    Gruodžio 13 d. 16 val. 43 min. Marijampolės sav., Šventragio k. neblaivus (4.00 prom.) vyras (gim. 1970 m.) smurtavo prieš blaivią moterį (gim. 1938 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 13 d. apie 21 val. 21 min. Kalvarijos sav., Trakėnų k., namuose, neblaivus (2,47 prom.) vyras (gim. 1981 m.) peiliu sužalojo neblaivią (3,28 prom.) moterį (gim. 1987 m.), kuri paguldyta į ligoninę. Įtariamasis uždarytas į ilgalaikio sulaikymo patalpą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Vagystės

    Gruodžio 6 d. apie 12.13 Marijampolės appskr. VPK gautas vyro (gim. 1997 m.) pranešimas, kad apie 11.30 val. iš neužrakinto automobilio dingo jam priklausanti piniginė su dokumentais. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 1 d.

    Gruodžio 11 d. apie 09 val. vyras (gim. 1954 m.) pastebėjo, kad iš užrakinto garažo, esančio Marijampolės sav., Tautkaičių k., galimai nulaužus spyną, buvo pavogti įvairūs įrankiai. Patirta apie 850 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.

    Eismo įvykiai

    Gruodžio 8 d. apie 6 val. 50 min. Šakių r., Burgaičių k., kelio važiuojamojoje dalyje, rastas mirusio vyro (gim. 1965 m.) kūnas. Įtariama, kad pėsčiąjį partrenkė ir mirtinai sužalojo nenustatytas automobilis, kuris iš įvykio vietos nuvažiavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d.

    Gruodžio 12 d. apie 16 val. 30 min. Marijampolėje, Mokolų g. ir J. Ambrazevičiaus-Brazaičio g. sankryžoje per pėsčiųjų perėją ėjusią moterį (gim. 1974 m.) partrenkė nenustatytos markės automobilis, kurį vairavo nenustatytos tapatybės vyras. Moteris dėl sužalojimų kreipėsi į VšĮ Marijampolės ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 1 d.

    Grodžio 13 d. apie 10 val. Vilkaviškio r. sav., kelyje Gižai-Rimavičiai, blaivi moteris (gim. 1988 m.), vairuodama automobilį „Citroen“, kelio vingyje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su blaivios moters (gim. 1995 m.) vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“. Po eismo įvykio abi vairuotojos apžiūrai pristatytos į Marijampolės ligoninės Priėmimo skyrių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str.

    Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis

    Gruodžio 13 d. apie 22 val. 35 min. Jurbarko r., Pašvenčio k., kelio Pašventys-Tauragė 35-ame km, sustabdytas automobilis „Audi A4“, kurį vairavo vyras (gim. 1997 m.) bei kartu važiavo vyras (gim. 2001 m.) ir vyras (gim. 2004 m.). Automobilio apžiūros metu pas vyrą (gim. 2001 m.) rastas ir paimtas polietileninis maišas kuriame buvo pilkos spalvos tabletės (100 vnt.). Įtariama, jog tai narkotinės medžiagos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str.

    Asmenų paieška

    Gruodžio 9 d. apie 15 val. 30 min. iš namų, esančių Marijampolės sav., Tautkaičių k., išėjo ir iki šiol negrįžo vyras (gim. 1939 m.). Asmuo turi sveikatos problemų, yra apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Vilkėjo juodu plonu švarkeliu, juodas kelnes, turėjo juodą beretę.

    Kiti įvykiai

    Gruodžio 6 d. apie 23.39 val. kelyje Vilkaviškis-Kalvarija, automobilį „AUDI A4“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1995 m.). Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,77 prom. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Gruodžio 7 d. apie 06.52 val. Marijampolės apskr. VPK gautas pranešimas, kad Marijampolės sav., Nendriniškių k., Juodelių g. įmonėje UAB „Juodeliai“ vyras (gim. 1990 m.) darbo metu nusikirto rankos pirštą. Vyras pristatytas į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas 176 str. 1 d.

    Gruodžio 7 d. apie 09.51 val. moteris, bandydama per elektroninį paštą prisijungti prie tinklapio DPD, kad patvirtinti siuntos išsiuntimą, savo tapatybę patvirtino elektroninėje bankininkystėje ir pastebėjo, kad iš savo banko sąskaitos prarado 1200 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.

    Gruodžio 7 d. apie 12.54 val. moteris (gim. 2003 m.), bandydama prisijungti prie tinklapio esveikata.lt, savo tapatybę patvirtino elektroninėje bankininkystėje ir pastebėjo, kad iš savo banko sąskaitos prarado 2200 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.

    Gruodžio 8 d. apie 16 val. 54 min. Vilkaviškyje, Vytauto g., automobilį „Toyota Corolla“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1982 m.). Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,76 prom. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Gruodžio 9 d. apie 20 val. Vilkaviškyje, S. Nėries g., daugiabučiame name, prieš neblaivų (0,89 prom.) vyrą (gim. 2004 m.) smurtavo du iš matymo pažįstami asmenys. Po medikų apžiūros nukentėjusysis paliktas gydytis namuose. Įtariamieji pasišalino iš įvykio vietos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str.

    Gruodžio 9 d. apie 17 val. 10 min. moteris (gim. 1972 m.) grįžusi į namus, esančius Šakiuose, V. Kudirkos g., pastebėjo, kad dažais yra išpurkšti kiemo vartai, pradurtos automobilio „Volkswagen“ padangos. Patirta apie 600 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str.

    Gruodžio 10 d. apie 09 val. 41 min. į VĮ „Regitra“, esančią Marijampolėje, Kauno g., kreipėsi Baltarusijos pilietis (gim. 1978 m.), kuris pateikė galimai suklastotą automobilio „Renault Kangoo“ registracijos liudijimą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 300 str.

    Gruodžio 8 d. apie 11 val. 23 min. Šakių r. sav., Valiulių k. buvo apgadintas vyrui (gim. 1988 m.) priklausantis automobilis BMW. Išdaužtas lango stiklas, apgadintos durelės. Patirta apie 1500 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 1 d.

    Gruodžio 12 d. 12 val. 10 min. Šakiuose, Vasario 16-osios g. automobilį „Hyundai“ vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 1988 m.), kuriam nustatytas 2,33 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Gruodžio 13 d. apie 13 val. 18 min. Marijampolėje, Mokolų g. automobilį „Audi A6“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1976 m.), kuriam nustatytas 1,77 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Autobusų stotelės istorija

    Autorius
    Žemiau dangaus
    -
    0
    Ryga, Latvija, 2022 m. (Antano Beniulio nuotr.)

    Partnerio “Žemiau dangaus” turinys

    Ji laukia autobuso į praeitį, jis – į ateitį, o plakatas už jų nugarų jau švenčia dabartį.

    Tai yra partnerio “Žemiau dangaus” turinys. Daugiau partnerio turinio rasite www.zemiaudangaus.lt

    Švytintis kalėdinių eglučių parkas Marijampolėje

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Vido Lietuvininko nuotraukos.

    lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

    Pagerbti sportininkai, garsinantys Marijampolės vardą tarptautiniu lygiu

    Autorius
    Marijampolės savivaldybė
    -
    0
    Gruodžio 12 d. Marijampolės sporto istorijos muziejuje įvyko iškilminga sportininkų pagerbimo ceremonija, kurios metu buvo apdovanoti atletai, garsinantys Marijampolės miesto vardą aukštais pasiekimais pasaulio, Europos ir Baltijos šalių čempionatuose.
    👏Gražioje sportininkų pagerbimo ceremonijoje dalyvavo ir atletus bei jų trenerius sveikino Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis, Savivaldybės tarybos nariai Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Alvydas Zdanys, Ūkio ir verslo vystymo komiteto pirmininkas Darius Kemeraitis, Socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas Alvydas Kirkliauskas, Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus l. e. pareigas vedėja Loreta Matusevičienė bei Marijampolės sporto centro direktorius Karolis Bauža.
    🗣Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis dėkojo sportininkams ir jų treneriams už šalies ir Marijampolės krašto vardo garsinimą tarptautiniu mastu: „Jūsų pergalės ir pasiekimai garsina Lietuvos bei Marijampolės vardą tarptautiniu lygiu. Kiekvienas iš jūsų, sportininkai ir treneriai, – pavyzdys, ką galima pasiekti atkakliu darbu, užsispyrimu ir tikėjimu savo svajonėmis. Noriu nuoširdžiai padėkoti už jūsų pastangas, kurios ne tik suteikia džiaugsmo, bet ir skatina mus, kaip savivaldą, dar aktyviau dirbti siekiant pagerinti sąlygas sportuojantiems. Jūsų sėkmės istorijos įkvepia jaunąją kartą, parodo, kad viskas yra įmanoma, jei nebijai siekti aukštumų. Esame dėkingi už tai, kad kuriate gražų mūsų miesto veidą pasaulyje. Savivaldybė savo ruožtu ir toliau stengsis gerinti sporto infrastruktūrą, kurti patogią ir motyvuojančią aplinką treniruotėms bei pasiruošimui varžyboms. Sveikinu jus visus – atletus, trenerius, šeimas ir visus, kurie prisideda prie šių laimėjimų, ir linkiu nesustoti, siekti dar didesnių tikslų ir toliau džiuginti mus savo pasiekimais.“
    𝐀𝐩𝐝𝐨𝐯𝐚𝐧𝐨𝐭𝐢 𝐩𝐚𝐬𝐚𝐮𝐥𝐢𝐨 𝐜̌𝐞𝐦𝐩𝐢𝐨𝐧𝐚𝐭𝐮̨ 𝐩𝐫𝐢𝐳𝐢𝐧𝐢𝐧𝐤𝐚𝐢:
    🔸Dovilė Tukačiauskaitė, užėmusi 2 vietą pasaulio kultūrizmo čempionato „Fit model“ kategorijoje, ir jos treneris Rinaldas Česnaitis;
    🔸Vytautas ir Neringa Kirkliauskai, iškovoję 1 vietą pasaulio žmonų nešimo čempionate.
    𝐀𝐩𝐝𝐨𝐯𝐚𝐧𝐨𝐭𝐢 𝐄𝐮𝐫𝐨𝐩𝐨𝐬 𝐜̌𝐞𝐦𝐩𝐢𝐨𝐧𝐚𝐭𝐮̨ 𝐩𝐫𝐢𝐳𝐢𝐧𝐢𝐧𝐤𝐚𝐢:
    Milda Brūverė-Kudrešova, laimėjusi 3 vietą Europos kultūrizmo čempionato „Wellness“ kategorijoje;
    🔸Vytautas Stankevičius, iškovojęs 2 vietą Europos kultūrizmo čempionate (klasikinis kultūrizmas);
    🔸Vilmantas Krasauskas, iškovojęs 2 vietą Europos plaukimo meistrų čempionate (200 m laisvu stiliumi);
    🔸Viktorija Andrulytė ir jos treneris Linas Eidukevičius – už iškovotą 2 vietą Europos buriavimo čempionate;
    🔸Mindaugas Giedrys, iškovojęs 1 vietą Europos kultūrizmo čempionate (45-49 m. kategorijoje);
    🔸Gabrielė Bartoškaitė ir jos treneris Linas Andrijauskas – už iškovotą 1 vietą Muay Thai Europos čempionate (45 kg kategorijoje).
    𝐀𝐩𝐝𝐨𝐯𝐚𝐧𝐨𝐭𝐢 𝐁𝐚𝐥𝐭𝐢𝐣𝐨𝐬 𝐬̌𝐚𝐥𝐢𝐮̨ 𝐜̌𝐞𝐦𝐩𝐢𝐨𝐧𝐚𝐭𝐮̨ 𝐩𝐫𝐢𝐳𝐢𝐧𝐢𝐧𝐤𝐚𝐢:
    🔸Danielius Bendaravičius ir jo treneris Vladas Komisaraitis – už iškovotą 3 vietą Baltijos šalių jaunimo lengvosios atletikos čempionate;
    🔸Titas Štuopis ir jo treneriai Dalia ir Aurimas Kadūnai – už iškovotą 2 vietą Baltijos šalių plaukimo čempionate (400 m laisvu stiliumi);
    🔸Kajus Stralkus ir jo treneris Valius Rudys – už iškovotą 2 vietą Karatė Baltijos taurėje (U16 kategorija).
    𝐀𝐩𝐝𝐨𝐯𝐚𝐧𝐨𝐣𝐢𝐦𝐚𝐢 𝐩𝐚𝐬𝐚𝐮𝐥𝐢𝐨 𝐜̌𝐞𝐦𝐩𝐢𝐨𝐧𝐚𝐭𝐮̨ 𝐝𝐚𝐥𝐲𝐯𝐢𝐚𝐦𝐬:
    🔸Pasaulio jaunių ir jaunučių baidarių ir kanojų čempionato dalyviams Milei Jankauskaitei ir Adomui Miglinui bei jų treneriui Benui Jankevičiui;
    🔸Pasaulio aerobinės gimnastikos dalyvėms Rusnei Kasparavičiūtei ir Esmėjai Prochorovaitei bei jų trenerei Irinai Klizienei;
    🔸Pasaulio kultūrizmo čempionato dalyviams Gedvydui Norkevičiui, Andriui Talačkai, Renatai Černauskei, Tomui Tameliui ir jų treneriui Rinaldui Česnaičiui;
    🔸Pasaulio parašiutų sporto čempionato dalyviui Alvydui Danilaičiui ir jo treniruojamos komandos nariams: 🔸Deividui Raguckui, Edgarui Danilaičiui, Gediminui Jankauskui, Juozui Kriščiūnui, Romui Šmigelskiui.
    𝐀𝐩𝐝𝐨𝐯𝐚𝐧𝐨𝐣𝐢𝐦𝐚𝐢 𝐄𝐮𝐫𝐨𝐩𝐨𝐬 𝐜̌𝐞𝐦𝐩𝐢𝐨𝐧𝐚𝐭𝐮̨ 𝐝𝐚𝐥𝐲𝐯𝐢𝐚𝐦𝐬:
    🔸Europos šaškių čempionato dalyviui Meinardui Martynaičiui ir jo treneriui Vitui Labučiui;
    U18 merginų krepšinio Europos čempionato dalyvei Rositai Rusovičiūtei ir jos trenerei Elai Bajorūnienei;
    🔸Europos dviviečių jachtų čempionato dalyviams Liepai Lementauskaitei ir Domantui Savickui, Arvydui Gutauskui ir Jokūbui Ramanauskui bei jų treneriui Linui Eidukevičiui;
    🔸Europos plaukimo čempionato dalyviams Aldonai Mažėtienei ir Vytautui Šatui;
    🔸Europos sunkiosios atletikos čempionato dalyviams Rasvydui Asijavičiui ir Žilvinui Žilinskui bei jų treneriui Alvydui Kirkliauskui.
    lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

    Dovydas Lastauskas paskirtas „Sūduvos“ direktoriumi

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Marijampolės „Sūduvos“ komandą pastaruosius dvejus metus treniravęs Dovydas Lastauskas paskirtas klubo direktoriumi. Šiose pareigose jis pakeitė pastaruosius 4 metus klubui vadovavusį Andrių Murauską.

    „Sūduvos“ prezidentas Vidmantas Murauskas padėkojo sūnui už atliktą darbą ir palinkėjo sėkmės naujajam direktoriui.

    „Andrius mano prašymu ilgai padėjo, esu jam labai dėkingas, bet jau reikia atsitraukti į verslą, – sakė „Sūduvos“ prezidentas. – D. Lastauskas gavo pasiūlymą ir jį priėmė. Dovydas yra tikras marijampolietis, „Sūduva“ yra svarbi jo gyvenimo dalis, tad belieka jam palinkėti sėkmės naujoje srityje.“

    30-metis D. Lastauskas yra buvęs „Sūduvos“ vartininkas, o pastaruosius du sezonus treniravo komandą. Kitą sezoną D. Lastauskas atsitrauks nuo treniravimo ir susitelks klubo administravimo darbui.

    „Man „Sūduva“ reiškia daug daugiau nei tiesiog futbolo komanda. Esu labai dėkingas V. Murauskui pirmiausia už tai, kad prieš dvejus metus man suteikė galimybę treniruoti komandą. Pasiūlymas tapti klubo direktoriumi buvo labai netikėtas, praleidau labai daug laiko svarstydamas, ką galėčiau duoti klubui, ar iš viso esu tinkamas tokioms pareigoms? Po keleto labai ilgų pokalbių su V. Murausku nusprendžiau imtis šio atsakingo iššūkio, – sakė naujasis „Sūduvos“ vadovas. – Žinau, kad laukia dar sunkesnis laikas nei būnant vyriausiuoju treneriu, nors pastarasis sezonas man buvo nepaprastai sunkus. Aktyviai ieškome naujo vyriausiojo trenerio, jį tikiuosi pristatyti kuo greičiau. Tuomet suintensyvės komandos formavimas, kontrolines rungtynes jau turime suplanuotas. Ne sportinėje dalyje taip pat yra labai daug veiklos, pirmas laukiantis darbas – kito sezono abonementų paleidimas į prekybą iki Kalėdų. Minčių ir darbų yra labai daug, tikiuosi, kad su visa nuostabia „Sūduvos“ bendruomene kartu vystysime klubą ir kiekvieną savaitę visi kartu kursime sau futbolo šventę stadione.“

    Marijampolės futbolo klubo „Sūduva“ informacija.

    Kaune įvyko ketvirtasis integracinis profesinių mokyklų futbolo turnyras “Futbolo diena 2024“

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Gruodžio 10 dieną Kauno technologijų mokymo centro Socialinių paslaugų skyriaus stadione įvyko ketvirtasis respublikinis integracinis profesinių mokyklų 8 prieš 8 futbolo turnyras “Futbolo diena 2024“, kuris skirtas paminėti tarptautinę futbolo dieną.

    Tradiciniu tapęs futbolo turnyras, labai laukiamas mokinių, todėl nenuostabu, kad šiais metais, tai jau trečiasis turnyras tarp profesinio ugdymo mokyklų. Vienas iš pagrindinių šio renginio tikslų, kad palaikomas bendravimas ir bendradarbiavimas tarp įstaigų.

    Futbolo dienos minėjimo proga Socialinių paslaugų skyriaus stadione palydime 2024 metus. Gruodžio 10-ąją minime ne tik futbolo dieną, bet ir Tarptautinę Žmogaus teisių dieną. Žaidėjai išbėgdami į aikštelę siekia parodyti, kad kiekvienas yra svarbus nepriklausomai nuo fizinio pasirengimo, gebėjimo, amžiaus, lyties. Kiekvienas žmogus turi teisę tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, kuriančiu pridėtinę vertę. Ir lai apvalus futbolo kamuolys suteikia kiekvienam save įprasminti prasmingiems darbams.- dalinosi mintimis Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Giedra Sadauskienė

    Futbolo turnyre varžėsi penkios komandos: Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro, Aukštaitijos profesinio rengimo centro, Kauno informacinių technologijų mokyklos, Marijampolės profesinio rengimo centro ir Kauno technologijų mokymo centro – Socialinių paslaugų skyriaus komandos.

    Sužaidus visoms komandoms tarpusavyje, turnyrinėje lentelėje komandos išsidėstė tokia tvarka:

    1. Kauno technologijų mokymo centro – Socialinių paslaugų skyrius 12
    2. Marijampolės profesinio rengimo centras 9
    3. Aukštaitijos profesinio rengimo centro 3
    4. Kauno informacinių technologijų mokykla 3
    5. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras 3

    Rezultatyviausiais turnyro žaidėjais tapo Marijampolės profesinio rengimo centras mokinys Titas Genevičius ir Kauno technologijų mokymo centro – Socialinių paslaugų skyriaus komandos žaidėjas Šarūnas Dušaukas įmušę po 3 įvarčius.

    Turnyro komandos prizininkės ir dalyvės buvo apdovanotos Kauno apskrities futbolo federacijos įsteigtomis taurėmis ir medaliais, kuriuos įteikė vienas iš turnyro organizatorių Martynas Karpavičius.

    Futbolo turnyrą organizavo Socialinių paslaugų skyriaus profesijos mokytoja ekspertė Vida Misevičienė, sporto būrelio vadovas Rytis Šležys ir sveikatos priežiūros specialistė Jovita Česaitytė.

    Turnyro akimirkas įamžino fotografas Valdas Knyzelis.

    Renginio draugai Kauno technologijų mokymo centro – Socialinių paslaugų skyrius, Lietuvos masinio futbolo asociacija ir Kauno apskrities futbolo federacija.

    Turnyro nugalėtojai Kauno technologijų mokymo centro – Socialinių paslaugų skyriaus komanda su treneriu Ryčiu Šležiu Rungtyniaujame Rungtynių akimirka Smūgis per save Varžybos Marijampolietis Titas Genevičius su rezultatyviausio žaidėjo prizu Marijampolės profesinio rengimo centro komanda pasipuošė antros vietos prizais - mokytoja Neringa Mardosienė Kauno informacinių technologijų mokykla su mokytoja Deimante Bepirštyte Andrušaite Kovojam lightbox gallery phpby VisualLightBox.com v6.1

    Ad Memoriam: Ona Miliauskienė (1944–2024)

    Autorius
    Marijampolės savivaldybė
    -
    0
    Iš gyvenimo po sunkios ligos išėjo iškili asmenybė, kultūros ir teatro puoselėtoja, Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ vadovė ir režisierė Ona Miliauskienė.
    Gimusi 1944 m. gegužės 1 d. Burokų kaime, Kalvarijos savivaldybėje, Ona nuo pat jaunystės jautė pašaukimą kultūrai ir bendruomenės gyvenimui. Baigusi mokslus Alksnėnų pradinėje mokykloje, Sangrūdos vidurinėje mokykloje, Marijampolės kultūros mokykloje ir studijavusi Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, Ona visą savo gyvenimą pašventė Sūduvos krašto kultūrinio gyvenimo puoselėjimui.
    1970 metais Ona Miliauskienė pradėjo dirbti kultūros srityje – tai buvo jos svajonė, kurią ji pati apibūdino žodžiais: „Žiedais pasipuošusį 1970 metų pavasarį išsipildė mano svajonė tapti kultūros darbuotoja.“
    Dirbdama įvairiuose kultūros namuose – Raziškės, Sasnavos, o nuo 1987 m. Tautkaičių – Ona tapo ne tik kultūros centro vadove, bet ir įkvepiančia lydere. Ji subūrė šokių kolektyvus, kapelas, ansamblius ir režisavo daugybę spektaklių, tarp kurių – V. Krėvės „Raganius“, H. Kruminšio „Senberniai“, R. Kaškausko „Vaiduokliai vienkiemyje“.
    Ypatingą vietą Onos gyvenime užėmė Tautkaičių klojimo teatras „Gegnė“, kurio vadove ji buvo daugiau nei 35 metus. Šis teatras, tęsiantis daugiau kaip 70 metų tradicijas, išliko gyvybinga vietos bendruomenės širdimi. Onos vadovaujamas kolektyvas surengė daugiau kaip 50 spektaklių, įtraukiant aktorius iš kelių kartų – nuo teatro pradininkų iki jų anūkų.
    Ona Miliauskienė buvo įvertinta daugybe garbingų apdovanojimų, tarp jų – Šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, medaliu už Sūduvos krašto kultūros tradicijų puoselėjimą ir Nacionalinio nematerialaus kultūros paveldo vertybių saugotojos sertifikatu.
    Onos gyvenimas buvo skirtas žmonėms, kultūrai ir bendrystei. Jos šviesus pavyzdys, nepailstamas darbas ir meilė savo kraštui visada išliks mūsų atmintyje.
    Ilsėkitės ramybėje, miela Onute. Jūsų palikimas – tai ryškus kultūros švyturys, kurio šviesa lydės daugelį metų.
     Vytauto Karsoko nuotrauka.

    Motociklų pervežimas – kaip teisingai vežti šias vertingas transporto priemones?

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Motociklai – tai ne tik greitos ir manevringos transporto priemonės, bet ir mėgstamos daugelio žmonių, kurios turi didelę vertę tiek emocine, tiek finansine prasme. Dėl savo konstrukcijos ir jautrumo įvairiems išoriniams veiksniams, motociklai reikalauja ypatingo dėmesio ir atsargumo juos transportuojant, ypač, kai kalbama apie jų pervežimą iš užsienio. Net ir nedideli pažeidimai gali lemti rimtas problemas, todėl labai svarbu pasirūpinti tinkamomis sąlygomis motociklų pervežimui.

    Motociklų ypatybės ir pažeidžiamumas

    Jie yra ypatingi dėl savo konstrukcijos ir dizaino, kurie leidžia greitai ir efektyviai judėti.

    1. Trapumas ir jautrumas – motociklai turi daug dalykų, kurie gali būti lengvai pažeisti transportavimo metu, pavyzdžiui, stiklas, plastikinės detalės, veidrodžiai, šviesos ir t. t. Jų konstrukcija būna lengva, tačiau labai jautri smūgiams, todėl net nedideli sukrėtimai gali lemti rimtus pažeidimus.
    2. Sunkus tvirtinimas – motociklai yra transportuojami su tam tikru tvirtinimo įrenginiu, kad jie nenukristų ar neslystų transportavimo metu. Nepakankamas tvirtinimas ar netinkamas montavimas gali sukelti kritimus, subraižymus ir kitus pažeidimus.
    3. Kiekvienas motociklas turi savitą konstrukciją – dėl didelės motociklų įvairovės (sportiniai, klasikiniai, turizmo ir kt.) kiekviena transporto priemonė gali reikalauti skirtingo pervežimo metodo ir specifinio požiūrio į jos saugumą.

    Kaip tinkamai pervežti motociklą iš užsienio?

    Norint saugiai ir efektyviai pervežti motociklą iš užsienio, svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių:

    1. Specializuotos transporto priemonės – pervežimui turėtų būti naudojamos transporto priemonės, pritaikytos motociklų pervežimui. Tai gali būti uždari transporto konteineriai, kur motociklas yra apsaugotas nuo išorinių veiksnių, arba priekabos su stabilizatoriais, užtikrinančiais saugų motociklo tvirtinimą.
    2. Tinkamas tvirtinimas ir apsauga – motociklas turi būti tvirtinamas specialiais diržais, kad būtų išvengta jo judėjimo transporto priemonėje. Tuo pačiu metu reikia užtikrinti, kad motociklas nebūtų pažeistas, todėl būtina naudoti apsaugines medžiagas, kurios apsaugotų jautrias vietas.
    3. Profesionalios paslaugos – kad motociklas būtų saugiai pervežtas, rekomenduojama pasitelkti profesionalius transportavimo paslaugų teikėjus, kurie turi patirties ir žino, kaip tinkamai paruošti motociklą pervežimui, taip pat kaip rūpintis jo saugumu kelionės metu. 

    Apibendrinant, motociklų pervežimas iš užsienio yra atsakingas procesas, reikalaujantis ypatingo dėmesio. Tai vertingos transporto priemonės, kurios gali būti lengvai pažeidžiamos, jei joms nėra skiriama tinkama priežiūra pervežimo metu. Kokybiškai paruošus ir apsaugojus motociklą, galima užtikrinti, kad jis pasieks savo tikslą saugiai ir be žalos. Daugiau apie motociklų pervežimą galite sužinoti šioje svetainėje.

    Kalbos krizė: kaip išsaugoti vaikų raštingumą technologijų amžiuje?

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Vaikų neraštingumas – tema, kuri vis didesnį nerimą kelia ir tėvams, ir mokytojams. Problema jau ne tik kalbinės raiškos ar kūrybingumo stoka, bet ir paprasčiausios gramatinės klaidos. Ką daryti, jei nesitikime ir nenorime, kad ateityje už mūsų vaikus rašytų dirbtinis intelektas?

    Žaismė vaikams svarbi ir mokantis kalbos

    Rašytojas Rimantas Kmita siūlo pažvelgti giliau – kalbos mokymasis turi prasidėti nuo mąstymo ir kūrybos skatinimo. „Jeigu mums dar svarbu aiškiai ir tiksliai pasakyti, ką galvojame, kaip jaučiamės, turime rūpintis kalbine vaizduote. Juk kalba yra mūsų tapatybės šerdis. Tad ar tapatybė vis dar svarbi?” – retoriškai klausia rašytojas.

    Technologijos taip pat turi įtakos kalbinės raiškos pokyčiams. „Neseniai įsidiegiau telefono programinius atnaujinimus ir galiu patvirtinti – kai rašai telefonu, ir programa iškart siūlo tinkamus žodžius ar emodžius, atrodo žaisminga, bet tai neleidžia dirbti mūsų lingvistinėms smegenų rievėms, mūsų mąstymas tampa pavaldus sistemai. Patys skurdiname savo kalbinę vaizduotę, skurdėja mūsų kalbinė raiška”, – pažymi R. Kmita.

    Į Lietuvos literatūros lauką prieš aštuonerius metus jis triukšmingai įšoko su romanu „Pietinia kronikas”, kuris ką tik sulaukė ir ekranizacijos.  Ne bendrine kalba, o šiaulietiška šnekta parašytos knygos autorius įsitikinęs, kad vaikams būtina leisti žaisti su kalba. „Manau, didelė įtampa kyla dėl to, kad šeimoje ar bendraudami su draugais vaikai girdi vieną kalbą, o per pamokas susidaro įspūdį, kad gera, „teisinga” lietuvių kalba yra visai kitokia – kokia jie nekalba savo aplinkoje”, – sako R. Kmita, knygą parašęs savo vaikystės ir paauglystės kalba. Anglų kalbos populiarumas tarp vaikų, anot jo, irgi sietinas ne tik su tuo, kad šia kalba jie randa daug daugiau patrauklaus turinio, bet ir su tuo, kad anglų kalboje jų niekas nevaržo – čia jie gali išradinėti žodžius, žaisti, keisti kalbą kartu su besikeičiančiu pasauliu.

    „Lietuvių kalba irgi keičiasi, bet tos naujovės visada lieka griežtai neoficialiame diskurse, beveik nelegalios. Be to, tik ir girdi, kad netaisyklingai kalbi lietuviškai. Niekas nepasigenda, kad kalbi nekūrybingai, niekam to nereikia, – apgailestauja R. Kmita. – Todėl toks požiūris į kalbą tiesiog sucks”.

    Pozityvus faktas yra tai, kad šiandien žymiai daugiau muzikos grupių dainuoja lietuviškai nei tai darė prieš dešimt metų. „Ne dėl to, kad nemoka. Moka anglų kalbą net labiau negu tada, kai dainuoti angliškai atrodė neišvengiama. Bet yra poreikis save išreikšti gimtąja kalba”, – pabrėžia R. Kmita.

    Skaitytojai turi tapti rašytojais

    Yra ir rašančio, suprasti ir išreikšti save per tekstus bandančio jaunimo – tą rašytojas patiria keliaudamas per įvairias rašymo dirbtuves Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose, tad patikina, kad jaunimui svarbu būti išgirstam, todėl svarbiausia pasiūlyti jiems mediją, per kurią jų tekstus perskaitys kiti. „Nebūtinai tai turi būti knyga. Gana populiarios platformos yra Medium arba Substack ir panašios, taip pat ir socialiniai tinklai. Svarbu, kad jaunimas suprastų, jog istorijų rašymas yra pagrindas visoms medijoms, visiems žanrams, kurių mokykloje su rašymu tarsi nesiejame. Kompiuteriniai žaidimai, komiksai, standup‘ai, reklama, asmeninis įvaizdis – visur pamatas yra istorija, kurios mokomės iš literatūros”, – konstatuoja R. Kmita.

    Jis tiki – literatūra yra ta priemonė, kuri, tinkamai integravus į mokymo procesą, galėtų pagerinti vaikų rašybos gebėjimus. Bet pirmiausia reikia paskatinti pačius vaikus rašyti ir kurti. Rašytojas apgailestauja, kad jo dukros, kurių vienai septyniolika, o kitai – dešimt, mokykloje niekada nebuvo prašomos kurti istorijas, tai yra – rašyti apie tai, kas joms rūpi, kas įdomu, svarbu, kas skauda, kas džiugina.

    „Jos prašomos atpasakoti, perpasakoti, analizuoti, išmokti, kas parašyta vadovėliuose. Ir tada vaikui kyla klausimas, kam man to reikia, jeigu tai nesusiję su manimi?” – kalba R. Kmita. Ir iškart siūlo – moksleiviai galėtų asmeniškai pratęsti skaitomų istorijų siužetus, galėtų empatiškai įsijausti į personažų dramas ir perrašyti, kaip tose situacijose elgtųsi patys, perkelti literatūros kūrinių siužetus ir situacijas į savo aplinką. Džiaugsmą vaikams, kaip rodo jo patirtis, teikia ir žaidimas žodžiais, garsažodžiais – taigi tai dar viena sritis, kur galima žaisti su vaikais ir lavinti jų kalbinę klausą.

    Valdyti, o ne būti valdomam

    R. Kmita nedemonizuoja technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto, poveikio rašymo įgūdžiams ir kultūrai. Pripažįsta – technologijų sunku išvengti, jos tampa mūsų gyvenimo, kartu ir rašymo dalimi, ir pasitarnauja ne tik kalbos klaidoms taisyti.

    „Dirbtinis intelektas turbūt taip pat taps rašymo praktikų dalimi. Žmonės galėtų su dirbtiniu intelektu žaisti, generuoti idėjas, perrašinėti, gauti komentarų apie savo tekstus, išvengti frustracijų, kai užstringa ir, atrodo, nežino, kaip rašyti toliau. Bet kol kas dirbtinis intelektas negali atstoti tikrų ir patyrusių žmonių komentarų, ir būtų gerai, kad nepatyrę rašytojai nepultų pasitikėti jo patarimais, – įspėja rašytojas. –  Vis tik reikia ir pačiam mokytis amato, suprasti, kaip veikia kalba ir literatūriniai tekstai, kad galėtum įdarbinti DI, jį valdyti, o ne būti valdomam.”

    Kova su technologijomis ir raštingumo iššūkiai

    Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos pradinių klasių mokytoja Vilma Žiedavainytė-Bieliūnienė taip pat pastebi, kad vaikų raštingumo problemos nėra perdėtos. Pasak jos, kalbos vartojimas apima keturis svarbius aspektus – kalbėjimą, skaitymą, rašymą ir klausymą, tačiau šie įgūdžiai susiduria su technologijų keliama įtaka.

    „Kompiuterinių žaidimų ir technologinio triukšmo sukeltas dėmesio išsiblaškymas apsunkina gebėjimą atidžiai klausytis. Kalbėjimui trukdo ribotas žodynas, o rašymas tampa iššūkiu dėl taisyklių nežinojimo ir netaikymo praktikoje. Skaitymas dažnai laikomas nuobodžia veikla, nes jį užgožia interaktyvios pramogos. Tai sukuria užburtą ratą”, – sako mokytoja. Ji pripažįsta, kad raštingumo lygis po truputį krenta. Be klaidų rašyti turėtų gebėti jau aštuntos klasės mokiniai, tačiau tai pavyksta tik nedaugeliui. Mokytoja pabrėžia, kad iš išsilavinusio žmogaus tikimasi ne tik taisyklingos rašybos, skyrybos, gramatikos ir leksikos normų laikymosi, bet ir sklandžios minčių raiškos bei vaizdingo žodyno naudojimo.

    Švietimo sistemos ir technologijų įtaka

    Vilma Žiedavainytė-Bieliūnienė pažymi, kad prie raštingumo mažėjimo prisideda švietimo politikos spragos, nepalanki kalbinė aplinka ir technologijų gausa. „Kompiuteris gali būti tiek draugas, tiek priešas. Viskas priklauso, kaip ir kokiu tikslu jis bus naudojamas. Mokyklose jis labai naudingas specialiųjų poreikių mokiniams, nes padeda pritaikyti užduotis, leidžia suteikti mokiniams greitą grįžtamąjį ryšį. Tačiau problema atsiranda, kai dėl informacijos pertekliaus nesugebama atsirinkti reikalingos ir svarbiausios informacijos, o tai trukdo efektyviai mokytis ir priimti sprendimus. Neigiamai veikia ir tai, kad prie kompiuterio tiesiog praleidžiama per daug laiko, ir vaikai įpranta prie emocijų sužadinimo vaizdais, prie greito rezultato, dopamino gausos, todėl įprastos užduotys, pavyzdžiui, rašymas ranka, jiems atrodo mažiau motyvuojančios”, – aiškina mokytoja. Ji pabrėžia, kad tėvų vaidmuo šioje situacijoje yra labai svarbus – jie turi padėti vaikams suprasti, jog technologijos yra tik įrankis, o ne tikslas.

    Kalbos svarba ir tautinės tapatybės puoselėjimas

    Pradinių klasių mokytoja atkreipia dėmesį į tai, kad šiandienos standartai dėl raštingumo ir kalbos kokybės yra žemesni nei prieš 20 metų. Kalba, pasak jos, yra esminis tapatybės aspektas, todėl svarbu ją puoselėti. „Globalizacija kelia tam tikrų pavojų tautinei tapatybei. Būti pasaulio piliečiais nėra blogai, tačiau reikia žinoti savo tautos istoriją, kultūrą, šaknis ir mokėti savo kalbą. Nors Meilės Lukšienės tautinės mokyklos idėja nunyko švietimo reformų gausoje, ugdyti jaunosios kartos tautinę savimonę tampa ypatingai svarbu”, – sako Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos mokytoja. Pedagogė siūlo pasimokyti iš žydų tautos, kuri didžiuojasi savo kultūra ir perduoda ją jaunajai kartai.

    Daugiakalbystė ir skaitymo svarba

    Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje mokiniai mokosi ir anglų, ir hebrajų kalbų. Mokytoja patikina, kad kalbų mokymasis nesukelia sumaišties. Priešingai, skirtingos kalbos ugdo mąstymo lankstumą ir gebėjimą matyti pasaulį iš skirtingų perspektyvų. Kitų kalbų besimokantys mokiniai dažnai pasižymi aštresniu kritiniu mąstymu, jie geba lengviau analizuoti ir palyginti skirtingas kultūras bei idėjas. Kalbų mokymasis taip pat praplečia jų akiratį, stiprina kūrybiškumą ir leidžia giliau suvokti ne tik kitų, bet ir savo kultūros ypatumus.

    Su kalbiniais iššūkiais, pasak V. Žiedavainytės-Bieliūnienės, dažniau susiduria vaikai iš dvikalbių šeimų, kurie lanko lietuvių valstybinę mokyklą, o namų aplinkoje dažniausiai kalba kita kalba. Tokie mokiniai gali patirti sunkumų plėtojant lietuvių kalbos žodyną, tobulinant gramatikos įgūdžius ir mokantis taisyklingos sakinių struktūros. „Kai lietuvių kalba vartojama tik tarp mokyklos sienų, vaikai gali patirti sunkumų ir skaitydami ar rašydami lietuviškai. Tad čia labai svarbus aktyvus tėvų indėlis. Jie gali kartu skaityti knygas lietuvių kalba, žiūrėti filmus ar laidų įrašus lietuviškai, mokytis kartu su vaikai ir taip rodyti pavyzdį. Svarbu vaikui paaiškinti, kodėl mokėti valstybinę kalbą yra svarbu – tai ne tik bendravimo įrankis, bet ir jų tapatybės dalis bei kelias į platesnes galimybes ateityje”, – pažymi mokytoja.

    Ji nuolat primena ir vaikams, ir tėvams – svarbų vaidmenį mokantis kalbos atlieka skaitymas: „Kuo daugiau vaikas skaito, tuo mažiau daro klaidų. Skaitymas lavina neurolingvistinius įgūdžius, vaizduotę ir kritinį mąstymą. Deja, šiandien dažnai pasirenkamas lengvesnis kelias – žiūrėti filmus, o ne skaityti knygas”.

    V. Žiedavainytė-Bieliūnienė pabrėžia, kad kalbos lavinimo negalima atidėlioti. „Vaikai, kurių kalba išlavinta jau ikimokykliniame amžiuje, mokykloje pasiekia geresnių rezultatų. Kalba yra svarbi visose ugdymo srityse”, – apibendrina mokytoja. Ji skatina tėvus ir pedagogus bendromis pastangomis ugdyti vaikų kalbos gebėjimus, siekiant užtikrinti jų sėkmę ateityje.

    Kada būtina kardiologo konsultacija

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Širdies sveikata yra viena svarbiausių geros savijautos sąlygų, tačiau daugelis žmonių ignoruoja pirmuosius simptomus, kurie gali signalizuoti apie rimtesnes problemas. Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka pagrindine daugelio šalių mirtingumo priežastimi, todėl reguliarus dėmesys širdies veiklai gali ne tik užkirsti kelią ligoms, bet ir išgelbėti gyvybę. Tačiau kaip atpažinti, kad laikas kreiptis į kardiologą?

    Simptomai, kurių negalima ignoruoti

    Krūtinės skausmas – daugiau nei diskomfortas

    Krūtinės skausmas yra vienas dažniausiai minėtų širdies ligų simptomų. Jis gali būti spaudžiančio, deginančio ar veržiančio pobūdžio, kartais plisti į kaklą, rankas ar nugarą. Nors ne kiekvienas krūtinės skausmas susijęs su širdimi, šis simptomas gali būti įspėjimas apie stenokardiją ar net artėjantį infarktą. Jei skausmas trunka ilgiau nei kelias minutes, jį lydi dusulys ar prakaitavimas, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

    Dusulys – kai paprastas kvėpavimas tampa iššūkiu

    Dusulys, atsirandantis be aiškios priežasties, yra dar vienas signalas, kad širdies veikla gali būti sutrikusi. Dažnai dusulį sukelia širdies nepakankamumas ar susiaurėjusios kraujagyslės, dėl kurių organizmas negauna pakankamai deguonies. Ypatingai pavojinga, jei dusulys pasireiškia kartu su fiziniu krūviu ar net ramybės būsenoje.

    Padidėjęs kraujospūdis – tylusis žudikas

    Dauguma žmonių nejaučia aukšto kraujospūdžio simptomų, tačiau tai nereiškia, kad jų sveikatai nėra pavojaus. Ilgalaikis padidėjęs kraujospūdis gali pakenkti kraujagyslėms, širdžiai ir kitoms organų sistemoms. Jei dažnai pastebite padidėjusius kraujospūdžio rodiklius arba jaučiate galvos skausmą, svaigimą, turėtumėte kuo greičiau apsilankyti pas kardiologą.

    Kardiologo konsultacijos svarba specifinėmis situacijomis

    Po infarkto ar širdies operacijos

    Jei esate patyręs širdies priepuolį arba jums atlikta širdies operacija, kardiologo priežiūra tampa neatsiejama sveikimo dalimi. Šių pacientų būklė reikalauja reguliaraus stebėjimo, gydymo plano koregavimo ir galimų komplikacijų prevencijos.

    Nėštumo metu

    Nėštumas yra laikotarpis, kai moters kūnas patiria didelį stresą. Jei laukiatės ir pastebite neįprastus simptomus, tokius kaip nuolatinis dusulys ar širdies plakimo sutrikimai, kardiologo konsultacija gali padėti užtikrinti jūsų ir kūdikio saugumą.

    Paveldimos širdies ligos rizika

    Jei jūsų šeimos nariai sirgo širdies ligomis, ypač ankstyvame amžiuje, svarbu reguliariai lankytis pas kardiologą. Specialistas gali padėti įvertinti jūsų riziką ir rekomenduoti prevencines priemones.

    Širdies tyrimai – kas atliekama konsultacijos metu

    Kardiologo konsultacija dažnai apima išsamius tyrimus, kurie padeda tiksliai nustatyti širdies būklę. Štai keletas dažniausiai atliekamų tyrimų:

    • Elektrokardiograma (EKG): padeda aptikti širdies ritmo sutrikimus.
    • Echokardiografija: ultragarsinis tyrimas, leidžiantis įvertinti širdies struktūrą ir funkciją.
    • Kraujo tyrimai: gali parodyti, ar kraujyje nėra padidėjusio cholesterolio ar kitų medžiagų, susijusių su širdies ligomis.

    Kada kreiptis prevenciniais tikslais

    Net jei neturite akivaizdžių simptomų, kardiologo konsultacija gali būti naudinga kaip prevencinė priemonė. Širdies sveikata priklauso nuo daugybės veiksnių, tokių kaip mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas. Kardiologas https://www.antalgija.lt/kardiologo-konsultacija/  padės įvertinti jūsų dabartinę būklę, nustatyti rizikos veiksnius ir pateikti rekomendacijas, kaip sumažinti širdies ligų tikimybę ateityje.

    Kaip pasiruošti kardiologo konsultacijai

    Kad kardiologo konsultacija būtų kuo naudingesnė, svarbu tinkamai pasiruošti. Užrašykite visus simptomus, kuriuos pastebėjote, net jei jie atrodo nereikšmingi. Taip pat svarbu atsinešti savo ankstesnių sveikatos tyrimų rezultatus, vaistų sąrašą ir užduoti specialistui visus rūpimus klausimus.

    Rūpinimasis širdies sveikata yra ne tik medicininė būtinybė, bet ir atsakingas požiūris į savo gyvenimą. Kardiologo konsultacija gali tapti pirmuoju žingsniu siekiant užtikrinti geresnę savijautą ir ilgesnį gyvenimą. Jei pastebite bet kurį iš minėtų simptomų arba norite įvertinti savo širdies sveikatą, nedelskite – specialisto pagalba gali būti lemtinga.

    Parengta pagal Antalgija klinikos informaciją

    Medinės žaliuzės – prabanga ir universalumas bet kuriame interjere

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Namų interjeras atspindi mūsų gyvenimo būdą, skonį ir vertybes. Medinės žaliuzės yra vienas iš tų elementų, kuris ne tik papildo bendrą estetiką, bet ir suteikia erdvei išskirtinumo. Šios žaliuzės dera tiek moderniuose, tiek klasikiniuose interjeruose, nes jų natūrali mediena bei dizaino įvairovė leidžia lengvai prisitaikyti prie bet kokios aplinkos.

    Medienos spalvų galia jūsų namų erdvėje

    Mediena turi unikalią savybę – ji sukuria jaukumą ir šilumą, nepriklausomai nuo aplinkos. Šviesios medinės žaliuzės, pavyzdžiui, iš pušies ar klevo, yra puikus pasirinkimas šiuolaikiškiems ir minimalistiniams interjerams. Jos optiškai padidina erdvę, įleidžia daug šviesos ir neperkrauna kambario. Toks pasirinkimas idealiai tinka mažesniems butams ar šiaurietiško stiliaus namams, kur šviesa ir erdvumas yra pagrindiniai prioritetai.

    Kita vertus, tamsesnės žaliuzės, tokios kaip riešutmedžio ar raudonmedžio, sukuria prabangos ir solidumo pojūtį. Jos puikiai dera su klasikiniais baldais, sodriais audiniais ir giliais sienų tonais. Toks sprendimas tinkamas erdviems kambariams, kur dominuoja elegantiškos ir subtilios detalės, o mediena padeda išryškinti erdvės rafinuotumą.

    Modernus ir klasikinis dizainas – skirtingos išraiškos galimybės

    Medinės žaliuzės pasižymi ne tik spalvų, bet ir dizaino lankstumu. Šiandien galima rasti įvairių modelių – nuo klasikinių horizontalių lamelių iki modernių žaliuzių su išraiškingais raštais. Minimalistiniuose interjeruose puikiai tinka lygios, paprastos tekstūros žaliuzės, kurios išlaiko švarų ir neperkrautą vaizdą.

    Tuo tarpu klasikiniai namai reikalauja daugiau detalių. Čia idealiai tinka natūraliai raižyti mediniai paviršiai, kurie suteikia papildomos dinamikos ir tampa interjero akcentu. Be to, galimybė derinti medines žaliuzes su kitomis langų dekoracijomis, tokiomis kaip apsauginės žaliuzės, suteikia dar daugiau funkcionalumo ir estetinio efekto.

    Langų dekoras, kuris atlieka daugiau nei vieną funkciją

    Medinės žaliuzės – ne tik grožis, bet ir praktinė nauda. Jos suteikia galimybę reguliuoti šviesos patekimą į kambarį, o tai yra itin svarbu tiek moderniuose, tiek klasikiniuose namuose. Šios žaliuzės leidžia sukurti švelnią, malonią atmosferą, apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių ir kartu padeda palaikyti privatumą.

    Be to, medinės žaliuzės puikiai tinka šilumos ir garso izoliacijai. Mediena yra natūrali izoliacinė medžiaga, todėl ji padeda išlaikyti šilumą žiemą ir vėsą vasarą. Tokiu būdu ne tik pagerinamas kambario komfortas, bet ir sumažinamos energijos sąnaudos.

    Priežiūra – paprasta ir ilgaamžė

    Daugelis žmonių mano, kad medinių žaliuzių priežiūra gali būti sudėtinga, tačiau tai nėra tiesa. Jas pakanka reguliariai nuvalyti minkšta šluoste ar dulkių šepetėliu. Didesniems nešvarumams galima naudoti šiek tiek sudrėkintą audinį, vengiant agresyvių valymo priemonių, kurios gali pažeisti medieną.

    Tinkamai prižiūrimos medinės žaliuzės tarnauja daugelį metų, neprarasdamos savo išvaizdos ir funkcionalumo. Būtent dėl šios ilgaamžiškumo savybės jos yra vertinamos kaip investicija, kuri atsiperka ne tik dėl estetikos, bet ir dėl praktiškumo.

    Medinių žaliuzių pritaikymas skirtingoms erdvėms

    Skirtingos erdvės reikalauja unikalių sprendimų, ir medinės žaliuzės šiuo atveju siūlo daug galimybių. Virtuvėje ar valgomajame geriausiai tinka šviesios, lengvos konstrukcijos žaliuzės, kurios suteikia erdvei šviesos ir neužgožia natūralaus apšvietimo.

    Miegamajame ar svetainėje, kur dažniau norisi ramybės ir pritemdytos šviesos, verta rinktis tamsesnes žaliuzes su storesnėmis lamelėmis. Jos ne tik apsaugo nuo ryškios šviesos, bet ir padeda išlaikyti privatumą.

    Medinės žaliuzės taip pat puikiai tinka darbo kambariams, kur reikia susikaupimo ir malonios atmosferos. Čia natūralūs medžio tonai padeda sukurti jaukią ir produktyvią aplinką.

    Kodėl verta rinktis medines žaliuzes?

    Medinės žaliuzės yra universalus sprendimas, tinkantis tiek šiuolaikiniam, tiek klasikiniam interjerui. Jų natūralumas, estetiškumas ir funkcionalumas leidžia joms tapti ne tik dekoratyviniu, bet ir praktišku namų akcentu. Nesvarbu, ar siekiate modernios minimalizmo estetikos, ar norite sukurti rafinuotą klasikinį įvaizdį, medinės žaliuzės yra sprendimas, kuris ne tik atitiks, bet ir viršys jūsų lūkesčius.

    Straipsnis parengtas pagal https://www.solemlux.lt/

    Marijampolės Kalėdų eglė

    Autorius
    Žemiau dangaus
    -
    0
    J. Basanavičiaus a., Marijampolė, Lietuva, 2024 m. gruodžio 7 d. (Vytenio Skroblo nuotr.)

    Partnerio “Žemiau dangaus” turinys

    Gruodžio 7 d. Marijampolės centrinėje aikštėje įžiebta Kalėdų eglė.

    Tai yra partnerio “Žemiau dangaus” turinys. Daugiau partnerio turinio rasite www.zemiaudangaus.lt

    Šventinės edukacijos Marijampolės krašto muziejuje

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0
    Kviečiame į kalėdinės nuotaikos kupinas edukacijas muziejuose:

    Gruodžio 7 d. 11 val. edukacija „Kalėdinis sveikinimas Marijampolei“
    Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialiniame muziejuje (Bažnyčios g. 23)

    • Pasidžiaugsime kalėdine eglute
    • Pasigaminsime kalėdinį atviruką ir šventiškai praleisime laiką

    Kaina: 4 Eur. Būtina išankstinė registracija tel. +370 606 14211 arba el. paštu griniausmuziejus@marijampolesmuziejus.lt
    Užsiėmimą ves edukatorė Jolita Kubilienė

    Gruodžio 14 d. 11 val. edukacija „Kūčių tradicijos ir burtai“
    Marijampolės krašto muziejuje (Vytauto g. 29)

    • Dėliodami žaismingą Kūčių dienos darbotvarkę, sužinosite Kūčių vakaro papročius
    • Išbandysime burtus: skaičiavimo, rašymo, traukimo, pėdavimo, liejinių…
    • Lipdysime šventinius žaisliukus iš baltojo molio

    Kaina: 4 Eur. Būtina išankstinė registracija tel. +370 605 72454 arba el. paštu edukacija@marijampolesmuziejus.lt
    Užsiėmimą ves edukatorės Rasa Gražytė-Bernotienė, Jolita Bičkienė

    Su kojos protezu – net į giliausius vandenis: snieglentininkas R. Micevičius ryžosi dar vienam gyvenimo iššūkiui

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Pastaruosius trejus metus Rapolo Micevičiaus pavardė viešumoje skambėjo ne kartą – po skaudžios nelaimės netekęs kojos, vyras gyvenimo džiaugsmus atranda iš naujo. Kaitavimą trumpam atidėjęs į šoną, šią vasarą vėl džiaugėsi skrosdamas bangas, vos pradėjęs profesionaliai užsiimti snieglenčių sportu, iškart ėmė skinti pergales, o šiuo metu kryptingai juda pagrindinio tikslo – 2026 m. Žiemos paralimpinių žaidynių – link. Greta to nepamiršta pildyti savo jaunystės svajonių. Vieną jų – norą dalyvauti realybės šou „Išlikimas“ – realizavo „Telia Play“ realybės seriale „Tiltas 2“.

    Gyvenimą apvertusi trauma

    Prieš trejus metus R. Micevičius apie paralimpines žaidynes tikrai negalvojo. 2021-ųjų vasarą vienos įmonės personalo vadovas, kaitavimo entuziastas ir treneris dar ramiai džiaugėsi Kuršių marių bangomis ir nė neįtarė, kad gyvenimas netrukus pasikeis. Lemtinga tapo spalio 15-oji – besitreniruodamas atlikti sudėtingą triuką 10 metrų aukštyje jis rėžėsi į vandenį ir patyrė du kairės kojos lūžius. Po keliolikos operacijų, krūvos nuskausminamųjų ir ilgo reabilitacijos proceso vaikinui teko atsisveikinti su koja ir išmokti gyventi su protezu. Kartu su juo į gyvenimą grįžo ir primiršta aistra – snieglenčių sportas.

    Vos pradėjęs juo užsiimti profesionaliai, R. Micevičius pernai iškovojo Europos taurę, sėkmingai pasirodė pasaulio taurės varžybose ir buvo išrinktas geriausiu 2023 m. Lietuvos paralimpinio judėjimo sportininku. Per apdovanojimų ceremoniją sportininkas teigė, kad pranoko visus savo lūkesčius, bet nežada sustoti, nes tikslas vienas – patekti į 2026 m. žiemos paralimpines žaidynes ir tapti pirmuoju Lietuvos snieglentininku jose.

    Visą žiemą kemperyje

    Šiuo metu R. Micevičius visam žiemos sezonui išvykęs treniruotis į Austrijos Alpes. Ten su mylimąja Brigita ir šunimi d’Artanjanu yra įsikūręs Zilertalio slėnyje, namelyje ant ratų. Būtent taip sportininkas praleido ir praėjusią žiemą. „Viskas tiko ir patiko, tad nusprendėme kartoti. Šiemet pasikeitė tik treneris – nuo šiol dirbu su 25-erių metų patirtį šioje srityje turinčiu Jeremy. Prisijungiau prie jo komandos, tad treniruojuosi nebe vienas, o su sportininkais iš Anglijos, Škotijos ir Taivano. Tikiu, kad tai atneš daugiau disciplinos ir profesionalumo, juolab mano kolegos – sveikieji sportininkai“, – šypsosi R. Micevičius.

    Jis priduria, kad nors šiuo metu yra apsistojęs Austrijoje, žiemą nusimato daug išvykų. „Stovyklausime Dubajuje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Šveicarijoje, Italijoje. Laukia nemažai varžybų, įskaitant pasaulio čempionatą, ir visos jos labai svarbios – tik 8 geriausi mano grupės sportininkai šiemet gaus kvietimus į paralimpines žaidynes. Kitiems teks laukti kitų metų ir varžytis dėl likusių trylikos vietų. Apskritai šį sezoną bene didžiausią dėmesį noriu skirti technikoms, padedančioms aplenkti varžovus“, – artimiausiais planais dalijasi sportininkas.

    Ekstremalus išlikimas

    Nepaisant grandiozinių profesionalaus sporto planų, šią vasarą R. Micevičius ryžosi ir neeiliniam iššūkiui – sutiko dalyvauti „Telia Play“ realybės seriale „Tiltas 2“, kuriame 14-a dalyvių iš visos Lietuvos ėmėsi vykdyti tik nebandžiusiems paprastą užduotį – sukonstruoti 300 metrų ilgio Tiltą, nuvesiantį juos į ežero saloje stovintį Švyturį, saugantį rekordinį 50 tūkst. eurų apdovanojimą. Vaikinas sako, kad vos sulaukęs kvietimo, nė akimirkos nedvejojo. „Nuo paauglystės svajojau dalyvauti kokiame nors projekte, panašiame į „Survivor“ (liet. „Išlikimas“). Esu peržiūrėjęs visus sezonus, visas serijas… Man labai patiko pats žanras ir visas principas – apie išgyvenimą gamtoje, fizinius išbandymus, žmonių susibendravimą. „Tilto“ organizatorių paklausiau, ar laukia kažkas panašaus, jie atsakė teigiamai, tad ir mano atsakymas buvo aiškus“, – pasakoja R. Micevičius.

    Vaikinas atskleidžia, kad su kojos protezu įveikti visus fizinius išbandymus buvo tikrai nelengva. „Kasdienis rąstų kėlimas, nešimas, stūmimas, nepatogios pozicijos, klampynė… Visa tai privertė pajausti tuos raumenukus, apie kuriuos buvau pamiršęs. Dirbome po dešimt valandų per dieną, be jokio išsisukinėjimo ir tinginiavimo. Pats didžiausias iššūkis buvo neužkliūti už kokių nors šakų, neužsimesti rąsto ant savęs, einant per tiltą nepaslysti. Vieną kartą vos nepaskendau…“ – prisimena „Tiltas 2“ dalyvis ir priduria, kad nepaisant įvairių sunkumų, komandos vienybė ir sportininko charakteris neleido pasiduoti.

    R. Micevičius taip pat sako projekte išmokęs svarbią gyvenimišką pamoką. „Nors iš pradžių maniau, kad gudriai žaisiu, turėsiu strategiją, planą, jeigu reikės, manipuliuosiu, labai greitai supratau, kad man tai – neįmanoma. Visada turiu būti savimi, nebandyti prisitaikyti, įtikti žmonėms. Tai vertinu ir kituose“, – atvirauja sportininkas. Galiausiai, jis ragina žiūrovus įsijungti „Tiltą“ ne tik dėl įkvepiančių istorijų ar intriguojančių užduočių, bet ir dėl itin profesionaliai nufilmuotos Lietuvos gamtos. „Metas suprasti, kad ir mes galime kurti „Netflix“ lygio produkciją“, – apibendrina R. Micevičius.

    Trumpesnė darbo diena: šventinis Darbo kodekso vadovas

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    0

    Artėjant švenčių maratonui, verta prisiminti dar šį rudenį priimtus Darbo kodekso pakeitimus. Darbo kodekse įtvirtinta galimybė netrumpinti darbuotojui prieššventinės dienos, apmokant kaip už viršvalandinį darbą, darbo organizavimą švenčių laikotarpiu padarė lankstesnį ir aiškesnį tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, sako advokatų kontoros „TGS Baltic“ advokatė, vyresnioji teisininkė Indrė Mažeikaitė.

    Prieššventinę dieną – anksčiau iš darbo

    Darbo kodekse įtvirtinta net 16 švenčių dienų per kiekvienus kalendorinius metus ir jau anksčiau buvo nustatyta, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.

    Tačiau iki šiol nebuvo aišku, ką daryti su tais darbuotojais, kuriems neįmanoma sutrumpinti darbo laiko prieššventinę dieną – ar jie gali dirbti netrumpinant darbo dienos trukmės ir kaip apmokėti už jų darbą nepažeidžiant Darbo kodekso reikalavimų? Pasitaikydavo ir taip, kad darbuotojas ir darbdavys tiesiog susitardavo, kad bus dirbamas viršvalandinis darbas, t. y. prieššventinė diena nebuvo trumpinama. Tačiau tokie susitarimai keldavo abejonių, nes Darbo kodeksas iki šiol nenumatė viršvalandžio opcijos.

    Dabar Darbo kodeksas nustato, kad kai dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos sutrumpinti darbo dienos darbuotojui nėra galimybės, už šią valandą darbuotojui yra apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę šiems darbuotojams dirbti prieššventinę dieną tiek pat, kiek įprastai, tačiau už 1 val. gauti didesnį apmokėjimą, o darbdaviams – organizuoti darbą nepertraukiamai, nepažeidžiant Darbo kodekso reikalavimų. Tai ypač aktualu gamybinėms įmonėms, prekybos centrams, kurie ir anksčiau taikydavo šią praktiką, tik tuomet nebuvo aišku, ar tokiais veiksmais nepažeidžiamos Darbo kodekso nuostatos.

    Kiek trumpesnių darbo dienų bus kalėdiniu laikotarpiu?

    Žinotina, kad jei kalendoriuje yra kelios iš eilės šventinės dienos, darbuotojų darbo laikas trumpinamas prieš kiekvieną jų (arba apmokamas kaip viršvalandinis). Pavyzdžiui, gruodžio 24, 25 ir 26 yra šventinės dienos, tad darbuotojas, dirbantis gruodžio 23, 24 ir 25 dienomis, bus laikomas dirbantis prieššventinėmis dienomis. Tai yra, darbo laikas turi būti trumpinamas viena valanda prieš kiekvieną iš nurodytų dienų arba už šią valandą apmokama kaip už viršvalandį.

    Atkreiptinas dėmesys, kad prieššventinės dienos darbo trukmę privalu trumpinti (arba apmokėti kaip už viršvalandį) ir darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką (ne pilnu etatu). Darbo kodekse numatyta tik viena išimtis dėl prieššventinės darbo dienos trukmės trumpinimo, t. y., darbo laikas prieššventinę dieną nėra trumpinamas tik darbuotojams, kurie dirba pagal sutrumpintą darbo laiko normą. Tokių darbuotojų sąrašas yra patvirtintas Vyriausybės nutarimu, tarp jų, pavyzdžiui, yra mokytojai, dėstytojai, socialiniai pedagogai.

    Analogiškas išaiškinimas taikomas net ir tiems darbuotojams, kurie per darbo dieną dirba tik vieną valandą. Galima situacija, kad prieššventinę dieną tokie darbuotojai iš viso neatliks darbo funkcijų, o jei atliks, jų darbas turėtų būti apmokamas kaip viršvalandinis darbas.

    Tiek prekybos centrai, tiek gamybinės įmonės dažniausiai prašo darbuotojų dirbti švenčių dienomis. Tačiau ir darbdaviai, ir darbuotojai turi prisiminti, kad švenčių dienomis dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus tuos atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kai taip nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

    Darbdaviams nesilaikant aukščiau nurodytų reikalavimų, įmonės vadovas ar kitas atsakingas asmuo gali gauti baudą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą nuo 240 iki 880 EUR už darbo įstatymų pažeidimą.

    Švenčių dienų sąrašas, prieš kurias turi būti trumpinamas darbo laikas 1 val. (arba apmokama kaip už viršvalandį):

    sausio 1-oji – Naujųjų metų diena;

    Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;

    Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;

    sekmadienis ir pirmadienis – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienos;

    gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena;

    pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena;

    pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena;

    birželio 24-oji – Rasos ir Joninių diena;

    liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena;

    rugpjūčio 15-oji – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena);

    lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena;

    lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena;

    gruodžio 24-oji – Kūčių diena;

    gruodžio 25-oji ir 26-oji – Kalėdų dienos.

    Marijampolės apskrities policija praneša: ypatingi įvykiai lapkričio 25–gruodžio 5 d.

    Autorius
    Marijampolės apskr. VPK
    -
    0

    Sveikatos sutrikdymai

    Lapkričio 27 d. apie 22 val. 30 min. į Šakių ligoninę iš Šakių r., Girėnų k., namų, pristatytas neblaivus (1,25 prom.) ir paguldytas vyras (gim. 1986 m.), kuris paaiškino, kad namuose peiliu susižalojo pats. Surinkta medžiaga pagal LR BK 140 str. 1 d.

    Lapkričio 28 d. apie 22 val. Šakių r. sav., Veršių k. prieš moterį (gim. 2001 m.) smurtavo vyras (gim. 2001 m.). Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str.

    Lapkričio 28 d. apie 21 val. Vilkaviškyje, Vilkaujos g. prieš moterį (gim. 2002 m.) smurtavo nepažįstami asmenys. Po medikų apžiūros nukentėjusioji išleista gydytis į namus. Įtariamieji nenustatyti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str.

    Lapkričio 29 d. apie 9 val. 51 min. Marijampolės sav., Ąžuolyno k., Kurmio g., namuose, žodinio konflikto metu, vyras (gim. 1985 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1956 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Lapkričio 30 d. apie 0 val. 34 min. Kazlų Rūdos sav., Jankų k., Liepų g. namuose, žodinio konflikto metu, neblaivus (2,42 prom.) vyras (gim. 1993 m.) smurtavo prieš neblaivų (1,66 prom.) vyrą (gim. 1991 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Lapkričio 30 d. apie 20 val. 04 min. Kalvarijos sav., Liubavo k., Tiesioji g., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivus (2,33 prom.) vyras (gim. 1988 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1992 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Lapkričio 30 d. apie 13 val. Kazlų Rūdoje, V. Borisevičiaus g., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivus (2,07 prom.) vyras (gim. 1984 m.) smurtavo prieš neblaivią (0,56 prom.) moterį (gim. 1985 m.). Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į laikinojo sulaikymo patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Lapkričio 30 d. apie 10 val. 46 min. Vilkaviškio r. sav., Mažųjų Būdežerių k., Pasagos 6-oji g., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivus (2,46 prom.) vyras (gim. 1980 m.) smurtavo prieš neblaivią (1,46 prom.) moterį (gim. 1986 m.). Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į laikinojo sulaikymo patalpas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Lapkričio 30 d. apie 20 val. 30 min. Šakių r. sav., Zygmantų k., Zygmantų g., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivus vyras (gim. 1988 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1981 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 1 d. apie 19 val. 29 min. Kazlų Rūdoje, S. Daukanto g. vyras (gim. 1985 m.) smurtavo prieš kitą vyrą (gim. 1988 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 4 d. apie 11 val. 20 min. Šakių r. sav., Katilių k. galimai neblaivus vyras (gim. 1970 m.) smurtavo prieš moteris (gim. 2002 m. ir gim. 1977 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str.

    Gruodžio 5 d. apie 12 val. 13 min. Jurbarko r. sav., Pavidaujo k., Šlaito g., namuose, žodinio konflikto metu, neblaivus (2,38 prom.) vyras (gim. 1972 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1931 m.), kuri buvo pristatyta į Všį Jurbarko ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Gruodžio 5 d. apie 14 val. 30 min. į Kauno ligoninę kreipėsi (atvyko su mama) nepilnametis (gim. 2011 m.), kuris paaiškino, kad tą pačią dieną apie 11 val. Kazlų Rūdoje, mokymo įstaigoje, jį sumušė nepilnametis (gim. 2012 m.). Nukentėjusysis paguldytas į ligoninę. Surinkta medžiaga pagal LR BK 140 str. 1 d.

    Gruodžio 5 d. apie 20 val. 55 min. Šakių r. sav., Šilgalių k., Šilgalių Sodų 8-oji g., namuose, žodinio konflikto metu, vyras (gim. 1987 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1978 m.). Įtariamasis sulaikytas ir patalpintas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d.

    Vagystės

    Lapkričio 30 d. apie 8 val. 30 min. Marijampolės apskr. VPK gautas moters (gim. 1976 m.) pranešimas, kad yra pavogti Marijampolėje, Jaunimo g., stovėjusio, jai priklausančio automobilio “Porsche Cayene” priekiniai žibintai. Patirta apie 3000 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 1 d.

    Lapkričio 30 d. apie 15 val. 06 min. Marijampolės apskr. VPK gautas moters (gim. 1991 m.) pranešimas, kad laikotarpyje nuo lapkričio 29 d. 18 val. iki lapkričio 30 d. 14 val. Marijampolėje, R. Juknevičiaus g., buvo išpjautas ir pavogtas jai priklausančio automobilio “Lexus” katalizatorius. Žala tikslinama. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 1 d.

    Gruodžio 2 d. apie 11 val. iš moters (gim. 1939 m.) namų, esančių Marijampolės sav., Rudžių k., buvo pavogti grynieji pinigai, kuriuos pasisavinti galėjo Sodros darbuotoja prisistačiusi moteris. Patirta 5000 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 1 d.

    Gruodžio 2 d. iš vyro (gim. 1995 m.) namų, esančių Marijampolėje, Trakiškių g., buvo galimai pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“. Patirta 250 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 5 d.

    Gruodžio 2 d. apie 15. val. vyras (gim. 1963 m.), nuvykęs į sodybą, esančią Kalvarijos sav., Kvietkinės k., pastebėjo, kad yra pavogtas jam priklausantis automobilis „Volkswagen Golf“ bei kiti, ūkiniame pastate buvę, daiktai. Patirta apie 1790 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.

    Eismo įvykiai

    Gruodžio 2 d. apie 08 val. 41 min. Jurbarke, Vydūno g. blaivus vyras (gim. 1966 m.), vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, partrenkė ėjusią moterį (gim. 1957 m.). Nukentėjusioji po įvykio pristatyta į Jurbarko ligoninės Priėmimo skyrių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 1 d.

    Gruodžio 4 d. apie 17 val. 17 min. Šakiuose, Kęstučio g. blaivi, teisę vairuoti turinti moteris (gim. 1977 m.), vairuodama automobilį „Toyota Avensis“, partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią moterį (gim. 1966 m.). Nukentėjusioji pristatyta į VšĮ „Šakių ligoninę“. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str.

    Rasti žmonių kūnai

    Lapkričio 28 d. apie 10 val. laukuose, esančiuose Vilkaviškio r. sav., Būdviečių k., buvo rastas vyro (gim. 1959 m.) kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

    Lapkričio 30 d. apie 12 val. 53 min. Kazlų Rūdos sav., Bagotosios k., lauko virtuvėje rastas mirusio vyro (gim. 1934 m.) kūnas. Įtariama, kad sutrikus sveikatai vyras nukrito ant stiklų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

    Gruodžio 1 d. apie 13 val. 35 min. Marijampolės sav., ties Pietarių k., miške, rasti galimai žmogaus kaulų fragmentai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

    Kiti įvykiai

    Lapkričio 25 d. apie 13 val. vyras (gim. 1972 m.) į savo mobilaus ryšio telefoną gavo žinutę, kurioje buvo tariamai DPD kurjerio atsiųsta nuoroda, kurią paspaudus, apgaulės būdu, nuo banko sąskaitos buvo nuskaičiuoti pinigai. Patirta 1063 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.

    Lapkričio 25 d. apie 17 val. 10 min. Vilkaviškio r. sav., Gudelių k. automobilį „Audi“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1979 m.), kuriam nustatytas 2,46 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Lapkričio 26 d. apie 22 val. 34 min. iš nuosavo namo kiemo, esančio Marijampolės sav., Mokolų k., neblaivus vyras (gim. 1981 m.) pavogė automobilį „Opel“. Įtariamajam nustatytas 2,28 prom. girtumo laipsnis. Apie 23 val. automobilis buvo surastas, įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d. ir LR BK 178 str. 1 d.

    Lapkričio 26 d. 18 val. 06 min. Šakių r. sav., Jančių k. nuo kelio nuvažiavo ir iš įvykio vietos pasišalinti bandė neblaivi moteris (gim. 1969 m.), kuri vairavo automobilį „Ford“. Moteriai nustatytas 1,77 prom. girtumo laipsnis. Automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Lapkričio 27 d. 08 val. 53 min. buvo gautas vyro (gim. 1961 m.) pareiškimas, kuriame nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio mėnesį jo vardu buvo paimta 5000 eurų paskola. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.

    Lapkričio 27 d. apie 15 val. 06 min. į VĮ „Regitra“, esančią Marijampolėje, Kauno g., kreipėsi vyras (gim. 1986 m.), kuris pageidavo registruoti sunkiasvorę transporto priemonę „Volvo“, tačiau buvo nustatyta, kad minėtos transporto priemonės registracijos dokumentas galimai turi klastojimo požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 300 str.

    Lapkričio 27 d. Jurbarko r. PK buvo gautas moters pareiškimas, kuriame nurodė, kad, jai prekiaujant lauko prekybos vietoje, nepažįstamas asmuo už prekes atsiskaitė padirbtais pinigais. Patirta 100 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 213 str. 1 d.

    Lapkričio 27 d. apie 21 val. 15 min. Vilkaviškio r. sav., kelyje Kybartai -Vištytis, automobilį „Volvo“ vairavo neblaivus vyras (gim. 1987 m.), kuriam nustatytas 1,74 prom. girtumo laipsnis. Automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Lapkričio 27 d. apie 23 val. Šakių r. sav., Griškabūdžio mst. patikrinimui sustabdytas automobilis „Audi“, kurį vairavo neblaivus, teisės vairuoti neturintis vyras (gim. 2001 m.). Jam nustatytas 1,65 prom. girtumo laipsnis. Automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    Lapkričio 30 d. apie 10 val. 15 min. Marijampolės apskr. VPK gautas vyro (gim. 1966 m.) pranešimas, kad atvykęs į jam priklausančią sodybą Marijampolės sav., Klevinės k., pastebėjo jog yra išdaužti du langai ir sugadintos durys. Patirta apie 250 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. 3 d.

    Lapkričio 29 d. apie 10 val. 30 min. moteris (gim. 1986 m.), bandydama prisijungti prie tinklapio esveikata.lt, savo tapatybę patvirtino elektroninėje bankininkystėje ir pastebėjo, kad iš savo banko sąskaitos prarado 412 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.

    Gruodžio 4 d. gautas vyro (gim. 1964 m.), pareiškimas, kuriame nurodė, kad socialiniame tinkle ,,Facebook“ rado skelbimą apie dovanojamą televizorių. Susisiekus su pardavėja, ši nurodė, kad reikės tik apmokėti siuntimo išlaidas ir atsiuntė DPD užklausą su nuorodą. Vėliau vyras pastebėjo, kad iš savo banko sąskaitos prarado 3633 eur. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.

    Gruodžio 5 d. apie 01 val. 07 min. Vilkaviškio r. sav., Kybartuose galimai neblaivus (atsisakė pasitikrinti blaivumą) Rusijos pilietis (gim. 1967 m.), vairuodamas vilkiką DAF, atsitrenkė į vaizdo stebėjimo kameros stulpą. Vairuotojas sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

    1...8910...278Puslapis 9 iš 278