Pagrindinis > Naujienos > Parkas be medžių

Parkas be medžių

Kuo marijampoliečiai gali didžiuotis (ir sėkmingai tai daro!)? Ogi tai miesto parkai! Ar susimąstėte kada nors, kas yra parkas ? Taigi, parkas  yra natūrali, pusiau natūrali ar žmogaus dėka suformuota, apsodinta erdvė, skirta poilsiui, pramogai ar laukinės gamtos, natūralių buveinių apsaugai.

Dabartinio Vytauto Didžiojo parko įkūrėjai, visai gali būti, kad apie šį apibrėžimą negalvojo, bet maždaug prieš šimtą trisdešimt metų skyrė tam gerą gabalą žemės, prisodino medžių, nutiesė takelius ir pastatė suolelius. Kiek vėliau nusprendė jį aptverti ir už pasivaikščiojimą imti pinigus. Pavadinimai kito: nuo Karališkojo iki marijampoliečių mėgstamo Miesto sodo. Visą savo „gyvenimo“ laikotarpį, net sovietmečiu, parkas buvo taisyklingai apželdintas. Tai reiškia, kad čia buvo galima pamatyti keliasdešimt skirtingų rūšių medžių, kurie atliko ne tik estetinę, pažintinę, bet ir bene svarbiausią parko priedermę – teikti pavėsį jo lankytojams.

Bet čia atėjo laisva Lietuva su savo papročiais ir paveldo suvokimu. Miesto sodas rekonstruotas, iškertant visus menkaverčius medžius. Anot to meto vyr. architekto, reikėjo iškirsti visus medžius taip, kad net dvidešimt metų nebereikėtų jų kirsti. Tai yra nuspėti, kad šiandien sveikas medis po dvidešimties metų gali kelti pavojų… Ši idėja labiausiai patiko pjovėjams, ir jie rėžė neatsitiesdami. Piktos bobutės tvirtina, kad sveikus išpjautus medžius tuoj pat išvežė, o papuvusius sukrovė ir bene dešimt dienų „eksponavo“, kad tas bobutes nuramintų ir savo teisybę įrodytų… Kas dabar supaisys, kiek tiesos šituose prisiminimuose, bet medžių liko tikrai nedaug. O dar ir Vytautų klubo įsiamžinimas, pasistatant paminklą, nuplikino visą trečdalį parko teritorijos.

Bėda ta, kad likusieji medžiai, parke tiesiant dailius takelius, pažeidus šaknis ir tikrai pažeidus jų ekosistemą, pamažu nyksta ir džiūsta. Tyliai nupjaunamos architektų ir kitų „specialistų“ žioplumo aukos. Nebetoli ta diena, kai parkas liks be medžių. Ką daryti ? Pripažinti klaidas ir kuo skubiau atsodinti medžius – ir ne tuos šluotkočius, kurie sukišami dabar, o pasistengti sugrąžinti medžių įvairovę?

Nežinau, iš kur stiprybės sėmėsi bei semiasi miesto patriotai ir valdytojai, bet rezultatas labiau nei liūdnas. Netikite? Nuvažiuokite į Suvalkus ir pasigrožėkite mūsų parko bendraamžiu šiame mieste, kur karščiausią vasaros dieną pavėsį teikia medžiai, sodinti kartu su mūsiškiais,  per kaminą išlėkusiais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite