Rodos, visiškai nesuderinama: inteligentiškas, ramaus būdo jaunas vyras su solidžiu išsilavinimu ir… patrakęs motoakrobatas, tam skirtoje aikštelėje išdarinėjntis tokius dalykus, nuo kurių žiūrovui mažų mažiausiai užkaista kraujas.
Toks jis, marijampolietis Paulius LABANAUSKAS, – motoakrobatas, daugkartinis Lietuvos motoakrobatikos čempionas, kitų šalių tokio pobūdžio sporto čempionas ir prizininkas, važiavimo ant galinio rato (5,5 km) rekordininkas Estijoje, o 2017 m. – pasaulio motoakrobatikos sporto čempionas.
Visoje Lietuvoje tokių žmonių nedaug – vos apie dvidešimt, o motoakrobatika, pasak Pauliaus, lyg ir visai paprastas dalykas, kuriam reikia tarsi visai nedaug: noro, aistros ir nuolatinio darbo. Tačiau nuolankiai sekant šiuo keliu atsiveria nuostabiausių emocijų gama, iš kurių pati svarbiausia – savo pasirodymu dovanoti džiaugsmą kitiems.
Pomėgis virto reguliariomis treniruotėmis
Pauliaus (g. 1993–05–16) kelias, rodos, niekuo neišsiskyrė ir daugybės jo bendraamžių kelių. Nerūpestinga vaikystė, pirmieji mokslai Marijampolės „Saulės“ pradinėje mokykloje, toliau iki 8 klasės – J. Totoraičio pagrindinė mokykla, o branda (su ja – ir atestatas) – Sūduvos gimnazijoje. Rimtas jaunuolis pasirinko ir studijas rimtas: Vilniaus Romerio universitete griebėsi studijuoti teisę ir penitencinę veiklą, o štai šiuo metu civilinės ir verslo teisės magistratūrą baiginėja.
Visi šie rimti dalykai niekaip ir niekada netrukdo jo pomėgiui, virtusiam didžiausia aistra bei ypatingo meistriškumo siekimu. O to meistriškumo ištakos – dvyliktasis gimtadienis, mat būtent tuomet tėvai jam padovanojo motorolerį. Paauglio prie dviratės transporto priemonės pratinti nereikėjo: Pauliaus ir senelis, ir tėtis – motociklininkai, tad polinkis prie technikos (ypač tokios) buvo tarsi genuose įaustas.
Motoroleris tik iš pradžių atrodė svajonės išsipildymas, tiesa, juo važinėjo, tačiau mintyse „skraidė“ su galingesne technika, netgi pinigus jai taupė, o kai susitaupė, nusipirko. Štai tokiu būdu jau keturiolikmetis ėmė siekti kažko daugiau nei įprastas saugus važiavimas dviem ratais. Nedrąsūs bandymai pamažu virto reguliariomis treniruotėmis.
Nuo pirmųjų varžybų – iki pasaulio čempiono titulo
Paulius šiandien aiškiai neatsakytų, kodėl paniro į motoakrobatiką. Su tėčio pagalba išmoktas pirmasis triukas – važiavimas ant galinio rato – jaunuoliui įkvėpė norą šioje srityje tobulėti. Juolab kad nuo pat pirmųjų žingsnių jautė visokiariopą tėčio, turėjusio šioje srityje šiek tiek patirties, paramą (ir dabar Pauliui tėtis yra vadybininkas, ir sporto psichologas). Paulius treniruodavosi užmiestyje, po 8–9 valandas per parą, kol pradėjo, kaip sakoma, kažkas gautis. O štai tuomet ėmė mąstyti apie galimybę pasivaržyti. 2009 m. Paulius jau dalyvauja savo pirmosiose motoakrobatikos varžybose su motoroleriu, tąkart vykusiose Alytuje, ir patenka į stipriausių šios srities sportininkų dešimtuką. Tai suteikia stimulą tobulėti, ir po metų jis jau dalyvaudamas Baltijos šalių motoakrobatikos varžybose užima garbingą penktą vietą. Dar po metų – jis jau šių varžybų čempionas!
Tai buvo ne tik didžiulis laimėjimas, bet ir perėjimas prie kitos transporto priemonės – motociklo. Jam, tuomet abiturientui, įgytas galingas motociklas „Kavasaki ZX6R”, rodės, leis kalnus nuversti. Ir leido. Tiesa, naują „žvėrį“ reikėjo dresuoti, žinoma, ir pačiam treniruotis. O štai po dvejų metų Paulius dalyvauja tarptautinėse tokio pobūdžio varžybose ir iš 50 dalyvių užima 10 vietą. 2013 m. pirmą kartą tampa Lietuvos čempionu.
Jau labai aiškiai mato šio sporto perspektyvas ir treniruojasi su dar didesniu įkarščiu. Viskas vyksta žaibo greičiu. Laurai veja laurus, kol Paulius 2017 m. tampa šio sporto pasaulio čempionu. Paskui – jau ne tik varžybos, bet ir pasirodymai, vykstantys aikštelėje, ant asfalto, netgi ant marmuro teko su motociklu demonstruoti triukus. Motoakrobatika Pauliui atvėrė galimybes pasaulį pažinti (kur tik netekę varžytis, rengti motoakrobatikos pasirodymų, netgi Dubajaus princui pasirodyti teko!), susirasti visur draugų, bendraminčių.
Beje, Pauliaus motociklas specializuotas, sukurtas paties iniciatyva motoakrobatikai, kaina jo 30000 eurų. Apskritai sportininkas turi du specializuotus motociklus, vieną paprastą ir motorolerį turi!
Lyg dailusis čiuožimas
Savo malonumui su motociklu važinėja labai retai. Nėra jis nei greičio fanatikas. Apskritai gatvėmis lakstyti motociklu – padidėjusi rizika. Verčiau laiką ant motociklo leisti prasmingai (dabar jis treniruojasi po dvi tris valandas per dieną, kelissyk per savaitę).
Tėvai motoakrobatininką palaiko, nes pasitiki, žino, kad Paulius labai atsakingai žiūri į savo pomėgį, puikiai žinodamas, jog pirmiausiai turi rūpintis saugumu. Tiesa, kritimai, sumušimai – neišvengiami šio sporto palydovai, netgi pripranti prie to, laimei, rimtesnių traumų pavyksta išvengti. Beje, kaip neslepia Paulius, kartą teko ne juokais sunerimti. 2013 m., prieš pat pasaulio čempionatą, nesekmė treniruojantis baigėsi kojos pado plyšimu. Iki šiol atminty gyvas likęs beprotiškas skausmas, kelionė į ligoninę, medikų pagalba bei dvylika siūlių, sulopiusių padą. Štai kodėl, kaip teigia motoakrobatas, čia labai svarbu gera apranga, patikimos apsaugos.
Per jau gana ilgą laiką Paulius net tik kad gerai išmoko valdyti motociklą, tačiau gali ir daugybę triukų pademonstruoti. Žvelgiant, kaip jis važiuoja ant vieno rato, lekia ant motociklo kone stovėdamas ant galvos ar sukinėja motociklą kaip lengvą žaisliuką, atrodo, čia viskas taip paprasta ir nesudėtinga. Tai Pauliui išties paprasta, mat jau susiformavę automatizuoti įgūdžiai, kurie motoakrobatiką paverčia lengvu skrydžiu, suteikia žiūrovui puikių reginių. „Šis sportas, – sako Paulius, – kaip dailusis čiuožimas: mokaisi, klysti, vėl mokaisi, kol išmokus viskas lengva.“
Tas lengumas ypač ryškiai matomas per motoakrobato pasirodymus, trunkančius apie penkias minutes ir suteikiančius daug gerų emocijų ir pačiam sportininkui, ir žiūrovui. Ypač Paulius mėgsta pasirodymus vaikams, mat jie neslepia emocijų.
Motoakrobatininkas jau pasiekęs tokį profesionalumo lygį, jog puikiausiai to gali mokyti ir kitus (ir moko: net policininkai iš jo mokėsi motoakrobatikos elementų!). Vis tik, kaip pastebi Paulius, neturi rimtų pasekėjų: daug kam smagu pažiūrėti, pabandyti (juk taip gražu ir lengva atrodo!), o štai kai reikia mokytis, susidurti su iššūkiais, tai ir išblėsta entuziazmas…
***
Paulius save vadintų harmoningu žmogumi, mat šio ramaus, santūraus žmogaus gyvenime gražiai dera, rodos, nesuderinami dalykai: nutrūktgalviškas iš pirmo žvilgsnio pomėgus su pomėgiu žvejoti, realizuoti save kaip aktorių-mėgėją Tautkaičių klojimo teatre ir siekti solidžios profesijos siūlomų galimybių.
Nuotraukos iš asmeninio Pauliaus Labanausko archyvo.