Savaitgaliai: kuoptis ar pramogauti?

Tiems, kas penkias darbo dienas dirba, savaitgaliai yra labai laukiamas laikotarpis, nes tai – galimybė pailsinti kūną ir smegenis po įtemptos darbo savaitės, proga savo pastogėje į vietą sustatyti „paklydusius“ daiktus, praturtinti naujais įspūdžiais savo išvykų ir kelionių bagažą… Kartu savaitgaliai yra įdomesnės dienos ir bedarbiams, nes daugumos jų kasdienybė irgi susijusi su dirbančiaisiais. „Mūsų savaitė“ ir pasmalsavo, ką žmonės nuveikia savaitgaliais, kaip dažniausiai organizuoja savo laisvadienius.

Birutė KAILIUVIENĖ, Keturvalakių bendruomenės pirmininkė (Vilkaviškio sav.):

– Praėjusį savaitgalį grybavome. Tai buvo antras kartas šį sezoną, kai susiruošėme grybauti visa šeima. Važiavome visai dienai į mišką Druskininkų link. Radome labai daug grybų, nes tas vietas mes jau pažįstame, esame ištyrinėję. Grįžę visi kartu grybus ir sutvarkėme – užteko ir iškart privalgyti, ir žiemai pasidėti. Buvo smagus ir nuotaikingas savaitgalis. O prieš tai buvęs savaitgalis man buvo ir labai svarbus, ir prasmingas. Net tris dienas vyko Keturvalakių miestelio gimtadienio – 400 metų jubiliejaus – šventė. Tai buvo viena pačių didžiausių ir prasmingiausių švenčių, kuriai mes, organizatoriai, ruošėmės turbūt nuo pat metų pradžios. Renginį pradėjome dviračių žygiu aplink Keturvalakių seniūniją: dalyvavo net 41 dalyvis, nuvažiuota simboliškai 40 kilometrų. Antrą dieną vyko kraštiečių sueiga. Joje prisiminėme Keturvalakių istoriją, kalbėjome apie dabartį ir ateitį. O trečią dieną buvo iškilmingai pašventinta seniūnijos vėliava, džiugino kviesti profesionalūs atlikėjai ir mūsų saviveiklininkai, vyko daug įvairių pramogų, netrūko nekasdienių reginių. Tokie savaitgaliai – atgaiva sielai! O kai dar matai, kad žmonėms labai patiko, kad daug jų dalyvavo, tai ir organizacinių rūpesčių sukeltas nuovargis greitai užsimiršta.

Irena BUČINSKIENĖ, Kazlų Rūdos vaikų darželio-lopšelio „Pušelė“ direktorė:

– Kadangi gyvename nuosavame name ir turime daug puoselėjamos aplinkos, tai mums su vyru niekada nekyla klausimų, ką čia nuveikus savaitgalį. Visada yra ką veikti prie namų. Esame įvairių augalų bandytojai – mėgstame grupuoti juos, formuoti. Dirbame savo aplinkoje tiek, kiek patys norime ir tuo metu galime, tad pervargti nėra pavojaus. Be to, juk darbas gryname ore, sąlytis su žeme yra nuostabus poilsis po darbo kabinetuose. Reikia išvėdinti mintis! Na, o paskutinį savaitgalį turėjome kitokį – labai mielą ir smagų: dvi dienas su vyru lankėme labai artimus žmones. Apskritai aš labai mėgstu išvykas, keliones, tad būna tokių savaitgalių, kai išvažiuojame su draugų kompanija. O kartais aš viena išvykstu vienai dienai į kurį nors mūsų kurortinį miestą pasimėgauti įvairiomis procedūromis, nes vyras – daugiau namisėda. Žinoma, buities tvarkymo savaitgalių irgi neišvengiu, tačiau tik ne tokiu sezonu, kai galima ir reikia pabūti lauke.

Angelė ŽIVILIENĖ, Godūniškių kaimo ūkininkė, saviveiklininkė (Kalvarijos sav.):

– Pastarąjį savaitgalį kažko ypatingo ir labai įdomaus nenuveikiau – susidarėme penkių artimų žmonių grupelė ir vykome grybauti. Vieną dieną – netolimas miškas mūsų krašte, kitą dieną – Dzūkijoje. Viename miške ieškojome baravykų, bet radome jų ne tiek, kiek tikėjomės. O kitame rinkome kelmučius – jų buvo labai daug. Grybauti man nėra nuobodu, nes kartu gamtoje ir gerai pailsiu. Kitus savaitgalius dažnai skiriu aplinkos, savo gėlynų tvarkymui, nes noriu gyventi labai gražioje aplinkoje. Ir tai pavyksta! Be to, esu Birutės Zavistauskienės vadovaujamos kaimo kapelos „Jungvala“ narė, tad būna ir tokių savaitgalių, kai repetuojame ar koncertuojame. Štai neseniai su „Jungvala“ koncertavome Lenkijoje, kur vyko tarptautinė (kelių šalių) šienpjovių šventė, o dabar laukia koncertai Kaune, Marijampolėje. Tad tie savaitgaliai man yra tiesiog įprastos – judrios ir įvairios, įdomios – kasdienybės dalis. Esu toks žmogus, kad visada turiu ką nors veikti, o prie televizoriaus daug laiko neleidžiu.

Ramūnas BUROKAS, politikas, Marijampolės mero visuomeninis patarėjas:

– Paskutinis savaitgalis man buvo ypatingas, įsimintinas visam gyvenimui. Dalyvavau 10-ajame Vilniaus maratone kartu su maždaug 12 000 dalyvių iš daugiau kaip 30 pasaulio šalių. Bėgau 10 kilometrų distanciją. Maratonas buvo mano kelerių pastarųjų metų svajonė, kurią pagaliau beveik įgyvendinau. Beveik, nes bėgau ne visą maratono distanciją. Tam reikia rimtų treniruočių, specialaus pasirengimo. O aš neskyriau tiek laiko treniruotėms. Esu vidutinio aktyvumo žmogus, tad tegalėjau bandyti trumpesnę distanciją kartu su daugiau nei 2000 dalyvių ir ją sėkmingai įveikiau. Žinoma, laimėjo 15-20 minučių greičiau distanciją įveikę bėgikai, bet mano tikslas buvo tik dalyvauti, sužinoti apie maratoną „iš vidaus“, pajausti tą atmosferą. Įspūdis geras, puikiausios emocijos! Manau, kitais metais ryšiuosi visai maratono distancijai. O dar vienas įvykis, mano savaitgalį padaręs įdomų ir įsimintiną, buvo draugo vestuvės Vilniuje. Stengiuosi, kad savaitgaliai būtų įvairūs, nuotaikingi. Šiaip esu labai užimtas žmogus, daug kur dalyvauju, tad kartais labai pasiilgstu ramių savaitgalių – su gera knyga ar įdomiu žurnalu rankoje. Tai būna gana retai, nes gyvenimo tempas labai didelis.