Pagrindinis > Antanas Žilinskas

Dingusio Rūdos kaimo elegijos (VIII)

DAN Dan... Dan... Dan... – gaudžia Gižų bažnyčios varpas. Takeliais palei Rausvę Šilkalnio moterys ir vaikai Basomis mina juodą paupio taką ir už Paikio upelio Panyra į Gižų dvaro liepų alėją, ašaromis laistytą. Senoliai kalba, kad liepas sodinant baudžiauninkės Ašaromis laistė, o neklusniuosius pievoje, Plaktine Vadinamoje, kur už Dailidienės klojimo, plakė. Vasarą liepos žiedais apsipila ir kvepia medumi, O

Plačiau

Dingusio Rūdos kaimo elegijos (VII)

JAU        Jau šventa Ona šviežia duona pakvipo: Baltuoja kviečių, rugių laukai. Zajančkauskas kinko bėrius į kertamąją, Sukasi sparnai Žvingilo laukų plotuose. Mano draugas Julius Zaleckas mojuoja Išdidžiai medine šake, suklodamas pėdus, Balta skarelių vora vos spėja pilnus Usnių pėdus tvirtai surišti. Čia ir mano Mama nuogomis rankomis gobia pėdą, Ne ką mažesnį už mane, dešimtmetį pyplį. Aš sėdžiu ant Rausvės

Plačiau

Dingusio Rūdos kaimo elegijos (VI)

KUR Kur nameliai, namai už klojimo seno, Ten rytais, kylant saulei, sugirgžda Seno šiaudiniu stogu namo durys. Ir kibirai sutarška plūktoje asloje. Ten Prie krosnies ugnies liežuviai apšviečia Šviesų motinos veidą. Ir tyliai suskamba Daina lyg ryto malda iš motinos lūpų. Ji ilgisi motinos savo, kuri jos neaugino, Tad ir melodija graudi, ir žodžiai skaudūs... Ji skamba man ir dabar,

Plačiau

Dingusio Rūdos kaimo elegijos (V)

PER    Per ražienas, susiūtas rudens voratinklių siūlais, Pirmą kartą iškeliauju mokyklon, po pažastimi Spausdamas elementorių „Saulutė“ ir porą pieštukų, Kuriais lyg hieroglifais marginti  pradėsiu sąsiuvinį.  Tą rytą per ražienas ėjau lydimas kaimyno, jau Pusbernio Algimanto Mickevičiaus, kuris pradinę Mokyklą baigs 16-os metų. Susigūžęs sėdėsiu Paskutiniame suole, kur mane alkūne niukins Antrametis pirmokas Bielskų Jonas, peraugęs pirmą klasę, Gižų bažnyčios

Plačiau

Dingusio Rūdos kaimo elegijos (II)

ACH Ach, lazdynų jūroje paskendusi Mano vaikystės kaimyno Jono ūkelė, Kur bičių aviliai per liepžiedį spiečiais dūzgia Seno sodo ūksmyne, ten  užmerkęs akį Prisnūdo mažas prūdas – šioželkėlė, Kur teta Marija ryte klėtelėje žadina Dukrą šokėjėlę, ką tik grįžusią iš Robokso Žilinskų beržynėlyje... Ji miego pataluose gal sapnuoja tvirtas Mylimojo rankas ir karštus jo bučinius Prie kaimyno klėties prieklėčio. Senoji Magdalena suvytusiomis

Plačiau

Vienintelis Bitės apdovanojimo laureatas iš Suvalkijos akcentavo ryškius vilkaviškiečių pėdsakus visame pasaulyje

LR Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė -Nielsen ir Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas birželio 25 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu  „Tarnaukite Lietuvai“ apdovanojo pilietiškus visuomenininkus. Apdovanojimai įteikti 16 laureatų. Tarp jų Lietuvoje gerai žinomos asmenybės. Tai Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Dzūkijos partizano Jakavonio-Tigro

Plačiau

Sugrįžo prarasti Paežerių dvaro lobiai!

Šiandien Paežerių dvare atidaroma neįprasta paroda ,,Sugrįžę Paežerių dvaro lobiai“. 10.00 val. internetiniame puslapyje www.paezeriai.info parodą pristatys Paežerių dvaro prarastų turtų atradėjas istorikas, publicistas Antanas Žilinskas. ,,Mūsų savaitei“ pavyko pakalbinti suvalkiečiams iš straipsnių ir televizijos laidų gerai pažįstamą istoriką ir paprašyti jo pristatyti savo naujausius atradimus. – Apie Jus JAV leidžiamas laikraštis

Plačiau