Šeštadienis, 14 gruodžio, 2024
Daugiau
    PagrindinisKitos temosBeveik rimtaiVinco pasikalbėjimai su Jonu apie Lietuvos Respublikos kultūros ministrę L. Ruokytę –...

    Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie Lietuvos Respublikos kultūros ministrę L. Ruokytę – Jonsson ir Kudirkos klėtelę

     

    – Godotinas broli, Vincai! Girdėjau Marijampolėje, Vilkaviškyje ir Šakiuose lankėsi naujoji valstiečių ir žaliųjų partijos paskirta ministrė. Kas gero girdėti dėl tavo klėtelės likimo? Ką išgirdai iš jos lūpų?

    – Pameni, Jonai, ką rašiau savo „Viršininkuose“ dar 19 a. pabaigoje? Nėra caro, nėra Smetonos, nėra Sniečkaus, o viršininkai kaip buvę, taip ir likę.

    „Aš – paviečio dievas! – pasakė garsiai Vakanalijus Vziatkovičius Kruglodurovas, naujai atvažiavęs į Naujpilę viršininkas susirinkusiems save parodyti činovnikams.

    Pasakė, apsisuko ir išėjo“. (žr. Vincas Kudirka. – Laisvos valandos. Satyra, Antologija.lt).

    Na, taip ir dabar buvo, kai ministrė keliavo po Suvalkiją.

    – Gal po Sūduvą, Vincai. Subačius supyks, na, tas Marijampolės istorikas.

    – Jonai, mano laikais jokios Sūduvos negirdėjau. Buvo šaunūs bendraminčiai, moksladraugiai ir iš Marijampolės, ir iš Vilkaviškio, suvalkiečiais juos vadindavome.

    – Na, taip Vincai!  Žinau trakus, frygus, aisčius, prūsus, jotvingius, natangus, o kad sūduvius… Reiks man čia padirbėti. Bet ką tie činovninkai dabar veikė išvydę ministrę?

    – Ogi būriu paskui sekė. Ypač akutėmis klapsėjo Seimo narys K. Smirnovas, paskui jį, lyg pamuštas šunelis, slypino po padėjėjas B. Marčiukonis ir kiti činovninkai. Su rimta veido išraiška ta L. Ruokytė – Jonsson činovninkams parodė pirštelį, juo pagrūmojo ir ištarė sakrališkus žodelius: „Vilkaviškis yra paskendęs privačių rankų problemose“, kritiškai įvertinusi šalyje gerokai anksčiau priimtą sprendimą – leisti kultūros paveldo objektus įsigyti privatiems asmenims. Nors „Santaka“ 2017 m. rugpjūčio 12 d. patalpino straipsnį „Kultūros įstaigose ministrė pamatė grožį ir skurdą“.

    – O dėl mano klėtelės, paklausyk, – padėjęs ant J. Basanavičiaus skulptūros kelių laikraščius, glostydamas savo barzdelę, graudžiai kalbėjo Vincas. – Tu tik paklausyk: „Kita vertus, L. Ruokytė – Jonsson pripažino, kad bent jau šiuo metu ir pati valstybė nėra pajėgi deramai rūpintis paveldu, „valstybė nepaveža, mūsų injekcijos kultūros paveldui restauruoti, menkėja“, – kalbėjo ministrė, išsklaidydama viltis, jog galbūt valstybė iš privačių asmenų nupirks Vinco Kudirkos klėtelę ir žemės sklypą (“Santaka”, 2017 m. rugpjūčio 12 d.).

    – Palauk, Vincai! – neiškentė Jonas. – O juk ta buvusi Seimo narė Greta Kildišienė, kurios patronas yra vienas turtingiausių Lietuvos valstiečių, Karbauskis, išleido atsiminimus, paklojusi šimtatūkstantinę sumą. Už tuos pinigus būtų nupirkta ne tik tavo tėviškė, bet ir visas Paežerių kaimas su ežeru. Ne apie tokią Lietuvą svajojome ją kurdami prieš 100 metų. Menu, mūsų Tarybos narys Saliamonas Banaitis yra sakęs: „Jei rūbai suplyš – susilopykit, jei batai prakiurs – susitaisykit, bet Lietuvai niekad pinigų negailėkit“.

    – Žus mano klėtelė, žus, kaip ir pati Lietuva. Apie ministrės vizitą Marijampolėje perskaičiau liūdnus atsiliepimus: „Jeigu būtų atidžiau pažiūrėjusi, į namus pasibeldusi, būtų išgirdusi, ką apie valdžios kultūrą mano marijampoliečiai. Būtų pamačiusi, ir kaip sparnai jiems dygsta, tačiau ne nuo kultūrinių aukštumų. Sparnai auga, kad išskristų, mat daugybė marijampoliečių yra jei dar ne emigravę, tai išvykę pas kaimynus lenkus. Ten ir mėsa, ir pienas pigesni, ir su kultūra ten visai neblogai (Žr. „Vakaro žinios“, 2017 m. rugpjūčio 12 d.). Žinai ką, Jonai, mesk tu tuos laikraščius į šoną. Man taip negera patapo. Juk mano klėtelę lankė ir Valdas Adamkus, ir vyskupas J. Žemaitis, o ponia Liana pagailėjo ją aplankyti, nes labai skubėjo į Šakius.

    – Na, ką tu, Vincai! Neišgyvenk taip. Paklausyk ką apie tave internete perskaičiau: „V. Kudirkos didelė įtaka atgyjančiai lietuvių tautai siekia ir mūsų laikus – jo skelbtos idėjos tebegyvos ir tebeaktualios, nes jis nustatė teisingas gaires atgyjančiai ir laisvės siekiančiai tautai“ (Žr. Apie kūrinį: Vincas Kudirka – Laisvos valandos. Satyra. Antologija. lt).

    – Jonai, Jonai! Kas, kad nustačiau tas gaires, tik kad valdantieji jas jau seniai sulaužė. Ir aidi mano žodžiai nebūtin. Nepyk, Jonai. Ainu, kur akys veda, ir man trošku Lietuvoje.

    Pokalbį nugirdo istorikas Antanas Žilinskas iš Pežerių dvaro

        

    1 KOMENTARAS

    1. Kol bus tokių, kaip Antanas Žilinskas, garbingoji Lietuvos istorija nebus apleista! O ministrai… Šiandien jie ministrai, rytoj – gretos kildišienės. Bet pastabos čia gudriai sukomponuotos!

    PARAŠYKITE KOMENTARĄ

    Prašome parašykite savo komentarą
    Prašome parašykite savo vardą

    SAVAITĖS SKAITOMIAUSI

    spot_img

    SAVAITĖS CITATA

    Frydrichas Nyčė

     „Kuo aukščiau skrendame, tuo mažesni atrodome tiems, kurie nemoka skristi." Laimos Grigaitytės nuotrauka.

    RENGINIAI

    spot_img
    spot_img
    spot_img