Gegužė – Paskutinio skambučio mėnuo, netrukus po to – paskutinis egzaminas, paskutinė diena mokykloje, išleistuvės ir – būtinai! – pažadas toliau bendrauti, nenutolti, organizuoti susitikimus kone kasmet. O pažadas neretai ir telieka tik pažadas. Bet būna ir stebinančių išimčių – išgirsti, kad į klasės draugų susitikimą skubėjo žilagalviai 70-mečiai, 80-mečiai,
Plačiau
Buvęs marijampolietis Sergejus IVANOVAS visai neseniai aplankė savo gimtą kraštą ne tik vedamas noro pamatyti savo tėvus, draugus, bet ir darbo bei gyvenimo pašaukimo tikslais – aktoryste. Marijampolės dramos teatre Sergejus vaidino režisieriaus V. Gvadovo pjesėje „Juoko akademija“. Sergėjus – žmogus, garsinantis Marijampolės vardą visame teatro pasaulyje. 1998 m., palikęs
Plačiau
Lietuvoje imta plačiai skambinti pavojaus varpais: tampame beraščių tauta! Rašytinis žodis, taip saugotas ir gintas, būtent nepriklausomoje valstybėje lengva ranka gujamas lyg ta našlaitė žiemą į mišką žibučių parnešti net iš mokyklinių sąsiuvinių. Apie augančią beraščių kartą kalba ir aukštųjų mokyklų atstovai, piktindamiesi netgi disertacijų rašto kultūros stoka (esą mokyklos
Plačiau
Poetų apdainuotos giedros naktys net ir nedidelį romantiką sutemai apgaubus žemę verčia pakelti akis į dangų, nusagstytą ryškiais žiburėliais, kasdieninėje kalboje vadinamais žvaigždėmis. O štai vienintelės privačios observatorijos mūsų krašte įkūrėjui ir savininkui astrografui marijampoliečiui Gintui RUDZEVIČIUI dangaus kūnų stebėjimas – nuo vaikystės puoselėtas pomėgis. Tiesa, dabar jis į beribį
Plačiau
Socialiniai darbuotojai... Be jų šiuolaikinės visuomenės gyvenimas kažin ar įsivaizduojamas. Socialinio darbo pradininku laikomas kunigas, pamokslininkas Šv. Vincentas Paulietis, gyvenęs XVI a. Prancūzijoje. Jis skatino žmones vadovautis krikščioniškosios pagalbos kitam tiesomis: pavalgydinti alkaną, pagirdyti ištroškusį, aprengti vargšą, priglausti keleivį, sušelpti kalinį, aplankyti ligonį, palaidoti mirusį, taip pat – nemokamai pamokyti,
Plačiau
Be pozityvumo ir grožio daigų negalima žmogui išeiti iš vaikystės į gyvenimą, be pozityvumo ir grožio daigų negalima išleisti kartos į kelią. Ir kiek besikeistų vyriausybės,partijos, prezidentai, visada išlieka žmonės, perduodantys tarsi liepsnojantį fakelą kitiems amžinas stabilias vertybes: sąžiningumą, teisingumą, pagaliau ne tik žinias, bet ir žinojimą, ką su jomis
Plačiau
Kai technologijos dar nebuvo taip smarkiai pažengusios į priekį, knyga žmogui buvo viena iš geriausių laisvalaikio praleidimo priemonių. Gera knyga naudojama ne tik kaip mokslo priemonė, bet ir yra skirta turiningai praleisti laiką, moko mus gyventi, puoselėja tam tikras vertybes. Bėgant laikui, knygų skaitymo populiarumas vis mažėjo. Pastebima, kad jas
Plačiau
Žmogaus likimas – pati paslaptingiausia jėga, gebanti kurti tokias istorijas, kokių net nesusapnuotum pačiame neįtikėčiausiame sapne. O jeigu dar pats žmogus pasirenka savo likimą, jo sukurta istorija tampa išties kvapą gniaužianti. Marijampoliečiai Irena ir Vidas Lietuvninkai prie tokios istorijos pirmą kartą prisilietė prieš gerą dešimtmetį, tačiau žmogaus, savo gyvenimu sukūrusiu
Plačiau
Prokuroras – daugelio įsivaizduojamas kaip žmogus „per atstumą“: rimtas, retai besišypsantis, nuobodžiai narstantis kodeksų straipsnius, kalbantis dalykiškai ir ieškantis tik kaltės, ne bet ką pasirenkantis sau į draugiją. „Mūsų savaitė“ teiravosi kelių Marijampolės apylinkės prokurorų, kodėl jie rinkosi tokią esą „šaltą“, savotiško „žmogaus futliare“ (rusų literatūros klasiko Antono Čechovo žodžiais)
Plačiau
Mokykla – gyvenimo būdas net atostogų metu daugeliui pedagogų. Ne išimtis ir Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos (vienintelės Marijampolės savivaldybėje, nešiojančios joje besimokiusio aviatoriaus vardą) direktorė Asta IVOŠKAITĖ. Kolektyvui reikli, bet teisinga, siekianti, kad kiekvienas save atskleistų, o ne tik atliktų savo, kaip mokytojo, darbus, – taip A. Ivoškaitę apibūdina
Plačiau
Renginių organizatoriai, norėdami kam nors atsidėkoti ar siekdami, kad apie jų veiklą būtų kuo plačiau žinoma, tam tikrą žiūrovų salės vietų dalį skiria pakviestiems žmonėms. Kiti žiūrovai, kaip ir įprasta, perka bilietus (kartais – gana nepigius). Apmaudžiausia, kai tokie žiūrovai kasoje išgirsta, kad bilietų į renginį jau nėra, o vėliau
Plačiau
Taip sako marijampolietis Algimantas JAŠKAUSKAS, buvęs ilgametis Marijampolės policijos tyrėjas, o dabar jau tarnybinis pensininkas, tais 1986-aisiais kartu su kitais privalomosios tarnybos kariais buvęs nusiųstas darbuotis į pavojingą zoną, Ukrainoje sprogus Černobylio atominės elektrinės (AE) ketvirtajam reaktoriui. Visą pasaulį tuomet sukrėtusią tragediją Algimantas dabar linkęs vadinti ryškiu istorijos faktu, kuris
Plačiau
Šiandien – Černobylio AE avarijos 28-osios metinės 1986 metų balandžio 26-ąją, 01 valandą 23 minutės, Černobylio (Ukraina) atominės elektrinės (AE) 4-ajame energijos bloke per virtinę šiluminių sprogimų buvo sugriautas reaktorius, kilo per 30 gaisrų. Nuo spindulinės ligos iškart mirė 24 AE darbuotojai. Tai oficiali informacija, kurią, ko gero, bet kuriuo paros
Plačiau
Žmogaus asmenybė atsiskleidžia per veiklą, per tai, kaip savo mintis, jausmus, sumanymus pagrindžia patirtimi. Ne veltui sakoma, jog kuo įvairesnėje veikloje žmogus save realizuoja, tuo turtingesnė jo asmenybė. Ypač toks teiginys teisingas tuomet, kai bet kurioje srityje žmogus iš savęs išspaudžia „maksimumą“. Sakysite, tokių renesansiško tipo asmenybių šiais laikais negali
Plačiau
Nuotrauka – sustabdyta kasdienybės akimirka, įamžintas gyvenimo momentas. Pačios maloniausios sustabdytos akimirkos dažnai tampa interjero dalimi, puošmena – parinkus rėmelių spalvą, pritaikius foną, radus neįprastą formą. Net ir darbo kabinetuose gausu įrėmintų fotografijų – šitaip direktoriai, pavaduotojai, vadybininkai, meistrai, gydytojai, teisėjai, prokurorai, policininkai (ir t. t.) kiekvieną minutę tarnyboje gali mėgautis
Plačiau
Vieniems futbolas – laisvalaikio praleidimas su gera kompanija, kitiems – paprastas žaidimas, sportas, kažkam – darbas, o kažkam – viskas viename, arba kitaip – gyvenimo būdas. Savo gyvenimą su šia sporto šaka susiejęs marijampolietis Martynas KARPAVIČIUS ne tik pats domisi futbolo naujienomis, žaidžia, bet ir yra treneris. Savo unikalumą jis
Plačiau
Mes visi gyvename iš to, ką gauname, tačiau gyvenimą kuriame iš to, ką duodame kitiems. Kiekvienas žmogus gyvenime susiranda savo kelią, kuris jį daro laimingu. Atgal į praeitį dairytis nelabai mėgstame, bet vis tiek kartais stengiesi pro metų uždangą įžvelgti paliktus šviesių pėdsakų taškelius, neišblukusius iki šių dienų. Ir surandi
Plačiau
Tėvai – nuo pat mažens mus auginę, mumis rūpinęsi, mylintys ir niekada savo energijos nestokojantys asmenys, kuriuos be jokios abejonės galime pavadinti pačiais artimiausiais žmonėmis. Jie yra mūsų pirmieji mokytojai, kurie gyvenimo mokykloje negaili patarimų ir rūpestingumo. Vaikai tėvams taip pat jaučia meilę, prisirišimą, šilumą, artimumą, pagarbą. Kiekviena šeima puoselėja
Plačiau
Močiutė... Tokia ji dviem mažiems berniukams, tačiau daugeliui mergyčių ir berniukų, kurių diena prasideda nuo jos šypsenos ir šilto apsikabinimo, toks apibūdinimas nesuvokiamas. Kaip ir daugeliui ją pažįstančių. Žavi, veikli, jaunatviška, organizuota, aktyvi – kokia ji močiutė? Rasa KALĖDIENĖ (g. 1964 m.), ilgametė Marijampolės vaikų lopšelio-darželio „Rūta“ auklėtoja, į tokius
Plačiau
Teismas iki šiol buvo tokia institucija, apie kurią dažnas žmogus pasakydavo maždaug taip: „Ir ten tikrojo teisingumo nėra – jis nuperkamas pinigais arba įtakingomis pažintimis.“ Taip, beje, kalbėdavo ir žmonės, nė karto savo gyvenime neperžengę teismo pastato slenksčio, bet tokią nuomonę susidarę iš skandalingų straipsnių spaudoje ir televizijos publicistinių laidų.
Plačiau