Šį savaitgalį Marijampolėje vyksta tradicinės „Miesto dienos“. Organizatoriai jau daugiau kaip prieš savaitę paskelbė, kad „Marijampolės „Miesto dienos‘2013“ vilios naujomis idėjomis ir šokėjų gausa – šventę paįvairins netikėti akcentai“. Bet skeptikams nė motais, kad per šventės renginius bus galima, pavyzdžiui, daugiau sužinoti apie sveiką gyvenimo būdą, pasiklausyti žinomų Lietuvoje žolininkų, bitininkų, pirtininkų, liaudies medicinos specialistų patarimų ar pasidžiaugti kartu su Sūduvos ir Suvalkų kraštų medžiotojais. O kur dar neįprasti akiai žaidimai, sportininkų pasirodymai, turnyrai, gatvės šokiai, šiaurietiško ėjimo pratybos ir kitokie reginiai bei pramogos… Tie skeptikai žino tik viena: masiniai renginiai – tai „iki nuobodulio išsikerojusi blogybė, atstumianti tais pačiais kioskais ir laisvai besiliejančiu alumi, kuris tvarkingą, pasipuošusį pilietį per kelias valandas paverčia kiaule“.
Tad kas jums masiniai renginiai – laukiama šventė, dovanojanti gausybę įspūdžių ir malonių akimirkų, ar tik dar viena proga gyvenimą vertinti apsiblaususiomis akimis?
Karolina PAKUTKAITĖ (Marijampolė), studentė:
– Aš palankiai vertinu įvairius masinius renginius. Dažniau tai – šventė, geros emocijos! Prieš savaitę šių metų „Miesto dienų“ programos dar nežinojau, bet apie pačią šventę jau buvau girdėjusi. Būtinai apsilankysiu renginiuose, nes man tai – proga įdomiau praleisti laisvalaikį, susitikti su seniau matytais draugais. Anksčiau buvusios „Miesto dienos“ man palikusios gerus įspūdžius. Nesu iš tų žmonių, kurie per šias dienas visą laiką praleidžia vien renginių vietose, lakstydami nuo šokėjų prie dainininkų. Mane labiausiai domina mugės ir vakariniai koncertai, todėl tokiu laiku stengiuosi dalyvauti. Patinka, kad organizatoriai pasirūpina renginiais įvairaus skonio ir įvairaus amžiaus žmonėms. Kritikuoti šiose „Miesto dienose“ nieko nenorėčiau, o jeigu manęs paprašytų ką nors pasiūlyti, kas labai traukia žiūrovus, tai manau, kad norinčiųjų neatsigintų skraidytojai oro balionais. Ir gražu, ir gundo daugelį paskraidyti virš miesto!
Reimundas TYRAS (Kalvarija), meno vadybos specialistas:
– Mūsų krašto – Kalvarijos savivaldybės – kultūrinių renginių metinis aruodas kupinas įdomybių: „Titnago“ spektakliai, kultūros centro kolektyvų rengiamos šventės, Meno mokyklos mokinių koncertai, parodos bibliotekoje… Kaimo bendruomenės taip pat savo išmonę dažnai demonstruoja menine kalba. Kultūrinių renginių ir ne švenčių dienomis yra tiek daug, kad neįmanoma spėti visų aplankyti. Esu meno vadybos profesionalas, tad žinau, kad įvairios masinės šventės geriausiai tenkina įvairialypės visuomenės poreikius. Šiandien masinės šventės – vertingas kultūrinis ir visuomeninis reiškinys, propaguojantis protėvių per amžius sukauptas ir sukoncentruotas etnines tradicijas ir papročius. Gražu, bet… Ar tikrai tik ši misija svarbiausia? Masinės šventės yra tapusios politizuotomis, jų metu sau dividendus kraunasi politikai. Komercija nustelbė pagrindinius šventės tikslus. Kultūringas laiko leidimas virtęs betiksliu vaikščiojimu ratu šalia begalės stalų, nukrautų niekučiais. Pagrindiniu akcentu tapo alaus reklama pasipuošusios pavėsinės, kurių kitaip kaip viešomis girdyklomis ir nepavadinsi. Kalvarijiečiai jau bando sulaužyti švenčių su alaus bokalu ar „bambaliu“ rankoje tradiciją. Nemanau, kad į šventę žmonės ateina prisigerti. Ateina pasilinksminti, paklausyti koncertų, pabendrauti su kaimynais, draugais, giminėmis. Pagrindinis organizatorių tikslas – kad žiūrovai aktyviai dalyvautų šventės atrakcijose. Man pirmiausia rūpi etinis, moralinis šventės aspektas. Ji turėtų vienyti, sutelkti, palikti gerų prisiminimų, o masinėms išgertuvėms turi būti tiek politikų, tiek visuomenės pasakytas griežtas NE. Šventės tiesiog turi tapti saugesnės. Mūsų tikslas – kad šventė būtų linksma ir spalvinga savo renginių pasiūla, kad joje gausiai dalyvautų ne tik miesto kultūros, meno žmonės, bet ir žiūrovai – visi, kas nori, kad šventė būtų įdomesnė. Man norėtųsi, kad tautinę šventę jaustų ir švęstų kiekvienas lietuvis lietuviškai, daugiau ar mažiau tautiškai, patriotiškai. Tinkamai rengiamos masinės šventės kelia tautinę dvasią, vienija žmones. Deja, ne visi tokių švenčių rengėjai turi pakankamai žinių, saiko ir skonio.
Lina BINGELIENĖ (Marijampolė), prokurorė:
– Aš esu UŽ įvairius masinius renginius, kartu – ir už „Miesto dienas“. Žinau, jog organizatoriai iš kailio neriasi, kad tik būtų kuo daugiau įvairovės, kad kiekvienas lankytojas atrastų kažką įdomaus pagal savo poreikius! Man nebūtina labai iš anksto žinoti, kokie renginiai bus, kokie kolektyvai dalyvaus, nes vis tiek žinau, kad kažkuriuo metu apeisiu šventės vietas. Ypač domina tautodailininkų darbai, smagu pasidairyti ir po seniūnijų kiemelius. Bet ne tik šie akcentai mums reiškia „Miesto dienų“ šventę – paderiname laiką, kad galėtume ateiti vakarinio koncerto metu, būtinai – ir koncertuojančių vaikų pasiklausyti bei pažiūrėti. Tiesa, ir gatvės krepšinis geromis nuotaikomis užkrečia, tad galima sakyti, kad esame aktyvūs „Miesto dienų“ lankytojai. Ir ši šventė, ir kiti masiniai renginiai (ypač – nemokami), manau, labai reikalingi – lai jų būna kuo daugiau! Žmonės turi galimybę nuotaikingai pabendrauti, smagiai praleisti laiką. Tik vidinės kultūros ne vienam vis dar trūksta, nes nemoka linksmintis blaiviai, neturi saiko pojūčio. Kita vertus, nepasisakyčiau už alaus draudimą tokiose šventėse, nes – net neabejoju – tuomet žmonės slapta neštųsi alkoholinius gėrimus. Ir tikrai stipresnius. O taip norisi, kad šventės ir būtų šventės visiems – be pykčių, smūgių, kraujo, be nuostolių.
Ieva LAUKYTĖ
Asmeninių albumų nuotraukos.
Nr. 24 (28), 2013 m. birželio 15–21 d.