Ketvirtadienis, 21 rugpjūčio, 2025
Daugiau
    Pagrindinis Blogas Puslapis 197

    Konditerė Edita Kisielienė : „Nežinai, kuo užsiimti? Drąsiai siek savo svajonės!“

    1

     

    Kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo amžiaus, vis iškyla klausimas: kuo užsiimti, kad… Ypač šis klausimas aktualus jaunam žmogui, vis svarstančiam, kuo jis nori būti? kokią profesiją pasirinkti? iš kur žinoti, kad pasirinkimas bus teisingas? Bet vis tik tokie ir panašūs klausimai, kaip minėta, kamuoja kone kiekvieną iš mūsų. O atsakymas, kurį padiktavo iš Kalvarijos kilusi ir čia verslą vystanti konditerė Edita KISIELIENĖ, būtų visai paprastas: „Tiesiog siek savo svajonės, daryk tai, kas tau patinka, ir tikrai nesuklysi rinkdamasis!“

    Tokia paprasta formule E. Kisielienė pati vadovaujasi jau daugelį metų. Ji savo verslą įkūrė dar visai jauna, būdama vos 23 -ejų metų. Kaip teigia pati moteris, tuo metu jokių minčių nebuvo, kad kažkas gali nepasisekti. Tiesiog tvirtai žinojo, kad konditerija – jos aistra. Ir nesuklydo: konditerės pagaminti saldumynai jau plačiai žinomi ir vertinami. E. Kisielienės verslas gyvuoja jau 22 -ejus metus. Moteris džiaugiasi, kad toliau gali tęsti šeimos pradėtą verslo koncepciją. Šiuo metu daugiausia konditerijos gaminių realizuojama Kalvarijos ir Marijampolės turgavietėse.

    Verslą pradėjo „nuo nulio“

    Dar vaikystėje E. Kisielienė turėjo galimybę „iš arti“ pamatyti konditerijos subtilybes. Mat moters mama taip pat užsiėmė konditerija: kepdavo pyragėlius, sausainius, tortus ir kitus konditerijos gaminius. Pašnekovė prasitarė, kad galbūt mamos pomėgis turėjo įtakos jos pasirinktam keliui, todėl sėkmingai pabaigusi Kalvarijos vidurinę, moteris įstojo į Vilniaus prekybos mokyklą. „Baigusi mokyklą, gavau penktą kategoriją (šeštą kategoriją galėjo turėti tik meistras), todėl man tai buvo didžiausias įvertinimas ir kartu paskatinimas siekti kažko daugiau,“ – pasakojo moteris. 

    Padirbėjusi trejus metus tuometiniame Marijampolės prekybos centre ir įgijusi daugiau patirties, kaip pati teigia, pradėjo dar labiau pasitikėti savo jėgomis. To rezultatas – 1995 metais įregistruota konditerijos įmonė E. Kisielienės vardu. Moteris pasakoja, kad verslą pradėjo ne viena. Jai talkino sesuo Rima ir pusseserė Vilma. „Prieš sukuriant įmonę, sesuo jau buvo nemažai metų padirbėjusi konditerijos cechuose Prienuose ir Birštone, todėl patirties turėjo gerokai daugiau už mus su pussesere. Sesers turėti įgūdžiai labai pagelbėjo“, – atvirauja pašnekovė. Moteris prisipažįsta, kad iš pradžių verslas, galima sakyti, klestėjo: „Užsakymų būdavo tiek daug, kad pirmus dvejus metus tekdavo dirbti net naktimis, kad tik spėtume viską laiku įvykdyti“. Pasak jos, anuomet ypač romų tautybės atstovai gan dažnai pateikdavo stambius užsakymus. „Pas juos būdavo tokia tradicija: ant kiekvieno stalo po tortą turėdavo būti,“ – pasakoja E. Kisielienė.

    Vizitinė kortelė – šviežumas, skonis, kokybė

    Konditerė E. Kisielienė akcentuoja, kad žmonės atsirenka, ką valgo. Anot jos, vis dažniau pirmenybė teikiama brangesniems, bet kokybiškesniems konditerijos gaminiams. Kalvarijietė teigia, kad jos ištikimiausi klientai žino, kad moterų pagaminti pyragaičiai visuomet yra švieži, be jokių konservantų ar kitų priemaišų. „Žmonės susimoka už gaminio kokybę, gerą skonį, nes žino, kad visi ingredientai yra iš natūralių produktų. Kadangi ne visi žmonės patenkinti konditerijos gaminių kokybe didžiuosiuose prekybos centruose, todėl ateina pas mus. Dažniausiai būna taip, kad būtent nuolatiniai klientai mūsų gaminius rekomenduoja kitiems. Pačios nesireklamuojame, net reklaminės iškabos ant namo neturime“, – dėstė moteris. Prakalbus apie pačius populiariausius/perkamiausius produktus, konditerė išskyrė biskvitinius pyragaičius. Pastarieji nuo pat verslo pradžios išliko „lyderiai“.

    Trys konditerės – Edita, Vilma ir Rima – ne tik kepa, bet ir taip pat dekoruoja tortus, pyragaičius ir kitus gaminius. Anot jų, tai – smagiausia konditerio darbo dalis, kadangi nereikia jaudintis, kad kažkas nepavyks. „Tiesiog išlaisvini vaizduotę ir realizuoji savo idėjas, perteiki tuo metu esančią emociją,“ – įspūdžiais dalijosi pašnekovė.

    Per aukšti reikalavimai smulkiajam verslui

    Paklausta, ar niekada nesvarstė mesti konditerijos verslo ir pradėti kažką naujo, moteris buvo atvira: „Visko mesti niekada nebuvo minties, tik apmaudu, kad per aukšti reikalavimai taikomi tokioms smulkioms įmonėms, kaip mūsų. Pavyzdžiui, visur Europoje smulkioms įmonėms yra visiškai kitokie reikalavimai negu stambioms, o štai Lietuvoje taikomi būtent standartiniai. Manau, kad imamasi visų priemonių, kad tik kuo greičiau smulkųjį verslą iš rinkos galėtų išstumti“. Pasak moters, daugiau laiko praleidžiama veterinarijos žurnalų pildymui negu pačiam darbui…

     Laikas griežtai suplanuotas

    „Užsiimti konditerija – fiziškai gana sunkus darbas“, – sako E. Kisielienė. Pasak pašnekovės, kad būtų naudos, reikia daug ir sunkiai dirbti. Kiekviena minutė yra griežtai suplanuota. „Tiksliai žinome, kokį veiksmą kuri turime atlikti, koks produkcijos kiekis tą dieną yra nuspręstas pagaminti. Net jei kas nors ir sutrukdo, dirbame tol, kol savo planus įgyvendiname“, – teigia konditerė.

    E. Kisielienė pastebi, kad konditeriu gali būti ne kiekvienas. Reikia, kad patiktų, tai, ką darai. Jei nebus potraukio, aistros ir užsidegimo, tada tai bus per sunkus darbas. „Kruopštumas, darbštumas, begalinis fantazijos turėjimas – pagrindinės savybės, kurias turi lavinti kiekvienas geras konditeris“, – sako moteris, kuri gyvenimo be savo širdžiai mielo darbo neįsivaizduoja.

    Autorės nuotraukos. 

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Siekiama atgaivinti Pašešupio parką

    0

     

    Po žiemos snaudulio bundantis Pašešupio parkas dar kiek pilkas ir niūrus, nepaisant to, vietos gyventojų gausiai lankomas. Pagal Marijampolės miesto teritorijos bendrąjį planą tai yra vienintelė Marijampolės mieste esanti valstybės saugoma gamtinė teritorija, turinti dendrologinę vertę. Dėl šios priežasties Marijampolės savivaldybės administracija nepamiršta privalanti plėtoti šią gamtinę aplinką. Be to, Pašešupio parkas su Šešupe, jos slėniu ir prie upės prisišliejusiais želdynais patenka į vadinamą regioninį migracijos koridorių.

    Kadangi dabartinė parko estetinė būklė netenkina, trūksta kompleksinio želdinių priežiūros ir ugdymo planavimo, Savivaldybės administracija parengė projektą „Kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas gamtinio karkaso teritorijose Marijampolės savivaldybėje“. Projekto įgyvendinimo metu numatoma sutvarkyti Pašešupio parko teritorijoje esančius želdynus ir parke esančius vandens telkinius bei priekrantes, įrengti natūralios gamtos stebėjimo vietas, vadinamas regyklas, pėsčiųjų taką, mažosios architektūros statinius bei informacinius-edukacinius stendus, pristatančius parke augančią augmeniją. „Negalėjome būti abejingi šiam puikioje vietoje esančiam parkui, kurį dabar tarsi „užspaudžia“ čia pat stovintys gyvenamieji namai, senieji želdiniai prašosi pagalbos“, – sako administracijos direktorius Sigitas Valančius.

    Bendra projekto vertė apie 400 000 eurų. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų tikimasi sulaukti 340 000 eurų paramos. Marijampolės savivaldybės indėlis būtų apie 60 000 eurų. Šiuo metu jau atlikta nemaža dalis parengiamųjų darbų. Siekiant sklandžiai įgyvendinti Marijampolės Pašešupio parko tvarkymo projektą dar praėjusių metų pabaigoje įvyko Visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programos pristatymas. Renginyje savo nuomonę parko tvarkymo klausimais išreikšti buvo pakviesti edukacinių įstaigų, esančių arčiausiai tvarkomos teritorijos, bendruomenių nariai, Degučių seniūnijos gyventojai ir kiti aktyvūs marijampoliečiai.

    2017 m. kovo 20 d. Marijampolės savivaldybės administracijos specialistai pateikė paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl projekto „Kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas gamtinio karkaso teritorijose Marijampolės savivaldybėje“ finansavimo. Kovo 23 d., atlikus viešųjų pirkimų procedūras, pasirašyta Pašešupio parko kraštovaizdžio tvarkymo projekto parengimo paslaugos sutartis. Projektą rengs Valstybės įmonės Valstybės žemės fondas specialistai.

    Tikimasi, kad gavus ES finansinę paramą projektas bus sėkmingai įgyvendintas pagal planą iki 2018 metų pabaigos. Pagerės Marijampolės Pašešupio parko ekologinė būklė, naujai įrengtos natūralios gamtos stebėjimo vietos, regyklos bei pėsčiųjų takai sudarys palankias sąlygas bendruomenės edukacinėms, gamtinio švietimo veikloms, bus formuojamas sąmoningas visuomenės požiūris į kraštovaizdį kaip kultūrinės ekosistemos dalį, kaip vieną svarbiausių žmogaus gyvenamąją aplinką formuojančių veiksnių.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Marijampolės savivaldybės administracijos archyvo nuotrauka.

    Švietimo sistemos skauduliai atverti ir viešojoje konsultacijoje

    0

     

    Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos švietimo centrų darbuotojų organizacija įvairiuose šalies miestuose organizuoja su švietimo bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis viešąsias konsultacijas „Kaip pagerinti mokinių mokymosi pasiekimus“. Tokia konsultacija kovo 24-ąją buvo surengta ir Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre. Joje dalyvavo Marijampolės ir artimiausių savivaldybių švietimo atstovai. Pristatyta mokinių žinių europinio OECD PISA, kai tiriami 15 metų moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai ir juos nulemiantys veiksniai, tyrimo rezultatai ir rekomendacijos, diskutuota apie galimybes ir priemones mokinių pasiekimams gerinti, pasidalinta gerąja patirtimi.

    Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, pristatydamas minėto OECD PISA tyrimo rezultatus, pripažino, kad nėra kuo labai džiaugtis, nes kaimynų latvių ir estų mokinių gebėjimai yra geresni. Nors gamtos mokslų ir skaitymo pamokų mūsų mokiniai turi daugiau, išmokstama mažiau. Galima pavadinti net paradoksu – kuo daugiau matematikai skiriama valandų, tuo prastesni rezultatai. Klausimas retorinis – priežastys neaiškios. Kaimo mokyklos atsilieka nuo miesto labai pastebimai. Tyrimas aiškiai atskleidė– pamokų praleidinėjimas prastina mokymosi rezultatus. „Jei praleidi be priežasties penkias ar daugiau pamokų – pjauni šaką, ant kurios sėdi“, – sakė A. Aldakauskas. Dar labai svarbu, kad Lietuvos mokiniai nesijaučia laimingi – laimės indeksas žemas.

    Viešojoje konsultacijoje dalyvavę pedagogai kėlė klausimus, susijusius su jų tiesiogine veikla. Tyrimuose nebuvo išskirti specialiųjų poreikių vaikai, o tokių kasmet daugėja. Neįvertintas šalies socialinis-ekonominis kontekstas ir apskritai, ar tai turi lemiamos reikšmės žinių ir gebėjimų lygiui.

    Šiaulių rajono Aukštelkės pagrindinės mokyklos direktorius Vaidas Bacys aiškinosi, kokių galimybių mokinių pasiekimams gerinti iki šiol neišnaudoja šalies mokyklos. Visi konsultacijos dalyviai gavo užduotis pateikti po keturis, jų nuomone pačius geriausius, siūlymus nacionaliniu, savivaldos, mokyklos ir mokytojo lygmeniu. Į Marijampolę susirinkę diskutuoti švietimo atstovai siūlė jau girdėtus galimus sprendimus, bet buvo ir gana originalių idėjų. Jie mato būtinybę peržiūrėti ir kryptingai pertvarkyti mokymo programas, kurios dabar per sudėtingos, kai kur siūlomas turinys kartojasi, daugiau integruoti dalykus vieną į kitą, keisti mokinių žinių ir gebėjimų sistemą, kuri atspindėtų ne tik akademinius pasiekimus, vienodžiau paskirstyti išteklius, didinti tėvų atsakomybę, ypatingai dėl mokinių lankomumo. Mokyklos lygmeniu pedagogai ir švietimo priežiūros specialistai stiprintų lankomumo klausimo sprendimą, stengtųsi naudoti įvairesnes užduotis pamokų metu, spręsti mokytojų kvalifikacijos ir asmenybės tobulinimo reikalus ne formaliai, o iš esmės. Taip pat, jų manymu, reikėtų stiprinti mokyklos ryšį su mokinio šeima.

    Antroje konsultacijos dalyje buvo pristatoma mokyklų geroji patirtis. Šįkart buvo pasirinkta Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės mokykla, Gižų Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras ir Marijampolės Sūduvos gimnazija.

    Kovo mėnesį panašios viešosios konsultacijos jau vyko Alytuje, Vilniuje, Kaune ir Utenoje. Balandžio mėnesį organizatoriai vyks į Panevėžį, Tauragę, Telšius, Šiaulius ir Klaipėdą.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Aurelijos Baniulaitienės nuotraukos.

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Mažųjų žaidynės 2017

    0
    ????????????????????????????????????

     

     

    Ketveri metai Kalvarijos vaikų lopšelis–darželis „Žilvitis“ dalyvauja Respublikinės ikimokyklinių įstaigų kūno kultūros pedagogų asociacijos organizuotose Lietuvos mažųjų žaidynėse. Kovo 29 d. I-asis etapas vyko Marijampolės vaikų lopšelyje–darželyje „Vaivorykštė“. Darželio komanda, kurią sudarė du pedagogai (priešmokyklinio ugdymo vyresnioji pedagogė Rasa Dulinskienė ir kūno kultūros pedagogas Evaldas Grigaitis) ir 6 vaikai, varžėsi prieš tris Marijampolės miesto lopšelius-darželius. Vaikai atliko paruoštas RIUKKPA užduotis, 5 skirtingas estafetes. I etape užėmė 2ąją  vietą ir pateko į II-ąjįžaidynių etapą.

    Už dalyvavimą vaikai apdovanoti medaliais, diplomais, nugalėtojų statulėle. Ugdytiniai, rungtyniaudami su kitų darželių vaikais, įgavo patirties, daug gerų emocijų, džiugios nuotaikos ir laukia kitos pergalės.

    Švietimo ir ugdymo skyriaus informacija

    Janinos Bukevičienės nuotrauka.

     

    Marijampolės pareigūnai įvertinti Policijos departamente

    1

    Šiandien Lietuvos policijos generalinis komisaras vardines dovanas įteikė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – apskr. VPK) Kelių policijos skyriaus 2-ojo būrio vyriausiesiems patruliams Vilijai Luckutei ir Dovydui Venckauskui. Šie du jauni pareigūnai, gavę pilietiško asmens pranešimą apie įtartiną asmenį, skubiai sulaikė šeimos išžudymu Kauno r. Gaižėnų kaime įtariamą asmenį.

    Šie du jauni pareigūnai pastarosiomis dienomis sulaukia išties daug dėmesio. Tačiau išlieka santūrūs ir tvirtina, kad jie tik atliko savo pareigą. O tai, kad atsidūrė tinkamu laiku tinkamoje vietoje – tiesiog pasisekė, ir labiausiai pasisekė visuomenei, kuri buvo apsaugota nuo ginkluoto asmens. Į klausimą, ar nebuvo baisu jį sulaikant, Vilija tvirtina, kad tarnyboje su Dovydu ji visada jaučiasi drąsiai: „Pasitikiu šiuo kolega visiškai. Tai labai sąžiningas, tvirtas ir drąsus pareigūnas, niekada nedaro neapgalvotų sprendimų. Puikiai išmano taktikos dalykus, suvaldo situaciją, „nugesina“ konfliktus. O jei pamato kokį sutrikusį žmogų, visada sustos ir paklaus: „Gal galim kuo padėti?“.

    Pasak Vilijos, panašiai įvyko ir šioje garsioje įtariamo žudiko sulaikymo istorijoje. Vyriškis, kuris pastebėjo jam įtarimą sukėlusį jaunuolį, nebuvo tikras, jog tai tikrai ieškomas asmuo, tad dvejojo – ar verta trukdyti kelyje dirbančius pareigūnus? O jei ten niekuo dėtas jaunuolis stoviniuoja? Tada Dovydas, matydamas netoliese esantį sutrikusį vyrą, kaip yra įpratęs, pasiteiravo jo, gal kas atsitiko? Tuomet šis ir pasakė, ką matęs. „Pagarba šiam pilietiškam žmogui“,- tarsi susitarę kartojo abu pareigūnai.

    Dovydas Venckauskas, policijoje dirbantis nuo 2009-ųjų, gali jau nemažai papasakoti apie savo tarnybą. Kiekvienas pareigūnas žino, jog kiekviena jo darbo diena – nuolatinė rizika. Niekada nežinai, kaip gali pasielgti sustabdyto automobilio vairuotojas ar keleiviai, į kokią konfliktinę situaciją vyksti gavus iškvietimą iš smurtą patiriančių šeimų, su kokiais asmenimis teks susidurti viešose vietose, ypač tamsiu paros metu. Dovydui, kaip ir kitiems pareigūnams, tekę sulaikyti ginkluotą asmenį, važiavusį vogtu automobiliu, narkotikus gabenusius asmenis, o kartais – tiesiog atvežti degalų kelyje sustojusiam automobiliui ar pakeisti ratus. Atmintyje išlieka skaudūs įvykiai, kai, pvz., gal tris ar keturias valandas kartu su spec. tarnybomis teko atkasinėti automobilį, kai kelio sankasa prispaudė juo važiavusį vyrą. Išlaisvinus jį, vyras dar spėjo padėkoti, dar sąmoningą medikai jį vežė į ligoninę, bet gyvybės išgelbėti nepavyko. Praėjusį birželį Dovydas ir Vilija, rizikuodami savo gyvybe, persekiojo stabdant nestojusį automobilį, kuris paleido dūmų užsklandą, metė ant kelio „žvaigždutes“ ir bandė blokuoti policijos automobilį, šis buvo apgadintas. Kalvarijos mstl. gyventojas tuomet vežė 12 nelegalių Vietnamo piliečių. Pareigūnams ir tuokart pavyko.

    Į daugeliui gyventojų rūpimą klausimą – kodėl policija, sustabdžiusi automobilį, vieniems vairuotojams, patikrinusi dokumentus, palinki sėkmingo kelio, o kitus patikrina, kaip sakoma, nuo-iki? Dovydas į tai atsako diplomatiškai: „Tai policijos darbo specifika. Intuicija. Patirtis“.

    Paklaustas apie įdomiausią įvykį, pareigūnas prisiminė paklydusį žmogų. Vyrui galimai įvyko atminties šuolis į praeitį – paklaustas, kur gyvena, paminėjo gatvę, kuri buvo Kapsuke, o pakeitus miesto vardą Marijampole, šios gatvės nebeliko. Jaunas pareigūnas „sovietinės“ gatvės taip pat nežinojo. Tik pavykus sužinoti jo pavardę, duomenų bazėje surasti ir vyro namai.

    Panašių situacijų tekę patirti ir Vilijai – surasti pasiklydusio senuko namus „už upės“, padėti senolei pastatyti jos automobilį stovėjimo aikštelėje ir pan. Paklausta, ar galėtų kelyje pakeisti padangą „žaliam“ vairuotojui, mergina patvirtino, kad galėtų: „Visi mes viską mokam, jei norim“.

    Marijampolės apskrities VPK džiaugiasi ir didžiuojasi daugeliu puikiai tarnybą atliekančių pareigūnų. Šiandieninis Vilijos Luckutės ir Dovydo Venckausko įvertinimas Lietuvos policijos departamente, kuomet jiems ranką spaudė pats policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, yra itin svarbus – tai žinia visiems, kad kiekvienas pareigūnas yra matomas, vertinamas ir gerbiamas.

    Marijampolės apskr. VPK informacija

    Kalvarijos mėgėjų teatras „Titnagas“ parodė premjerą – Dmuševskio komediją „Gaila ūsų“

    0

     

    Nurimus Tarptautinės teatro dienos šurmuliui ir emocijoms, norime pasidžiaugti surengta Tarptautinės teatro dienos švente Kalvarijoje.

    Būrys kolegų svečiavosi Kalvarijos teatre „Titnagas“. Susirinkusiems šokį dovanojo Marijampolės kultūros centro šokių grupė „Arabeskas“, dainas atliko solistė Danutė Baršukaitienė, o renginį vedė charizmatiškoji aktorė Kristina Kazlauskaitė.

    Teatras „Titnagas“ (rež. Kęstutis Krasnickas) suvaidino premjerą – Dmuševskio komediją „Gaila ūsų“. Šmaikščius vaidmenis sukūrė: Rasa Matulevičienė, Reimundas Tyras, Evelina Didvalienė, Aurimas Galianovas, Liutauras Sinkevičius irKęstutis Krasnickas.Spektaklio dailininkė – Vilija Gumauskaitė,pastatymų dalies vedėja ir rūbų kūrėja – Laima Lastauskienė,garso ir šviesos operatorius – Ignas Juodagalvis,dekoracijų meistras – Juozas Arminas.

    Po premjeros buvo pagerbti teatro „Titnagas“ artistai. Juos sveikino Kalvarijos savivaldybės vadovai – mero pavaduotojas Kęstutis Bagdanavičius ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Karolis Babeckas. Sėkminga teatralų premjera džiaugėsi Kalvarijos savivaldybės kultūros centro direktorė Laima Kupstienė. O ir patys artistai negailėjo gražių žodžių spektaklio režisieriui. Scena pražydo gėlėmis – artistams dėkojo ištikimi gerbėjai. Šventę vainikavo teatro himnas.

    Balandžio 1 dieną 16.00 val.  Kalvarijos teatre „Titnagas“ artistai laukia žiūrovų,  kur dar kartą  parodys Dmuševskio komediją „Gaila ūsų“.

    Kalvarijos mėgėjų teatro „Titnagas“ informacija

    Monikos Krasnickaitės nuotrauka.

     

    Laukiama naujos šilumos bazinės kainos marijampoliečiams

    1

     

    Nuo 2016 m. sausio mėnesio pasikeitus Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymui iš esmės pasikeitė gamtinių dujų kainodara – gamtinės dujos Marijampolėje pabrango apie 30 proc. Dėl šios priežasties centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Marijampolės gyventojams pastarąjį sezoną buvo ne itin palanki. Todėl Marijampolės savivaldybės vadovai dar praėjusių metų žiemą pradėjo spausti šilumos tiekėją UAB „Litesko“ peržiūrėti visas galimybes sumažinti šilumos kainą. Nuo to laiko į ne vieną pasitarimą buvo iškviestas UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ direktorius Juozas Bartaškevičius. Buvo teisėtai reikalaujama, kad UAB „Litesko“ pateiktų naują šilumos bazinę kainą, kadangi senoji, prieš penkerius metus nustatyta, jau negaliojo. Savivaldybės administracijos iniciatyva įmonės direktoriui buvo suteiktas tiesioginis radijo stoties „Kapsai“ eteris paaiškinti situaciją miesto gyventojams kovo mėn. laidoje „Marijampolės savivaldybės naujienos“. „Mus tenkina, kaip bendrovė vykdo įsipareigojimus dėl investicijų atnaujindama šilumos ūkį, bet mūsų visiškai netenkina dabartinė šilumos kaina. Pradėjome ieškoti būdų keisti situaciją dar pernai, bet paaiškėjo, kad tai nėra taip paprasta“, – sako laikinai Marijampolės savivaldybės mero pareigas einanti Irena Lunskienė.

    Dar 2017 m. vasario 24 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodė šilumos tiekėjui „Litesko“ pateikti iki šių metų kovo 31 dienos Marijampolės savivaldybei naujos bazinės šilumos kainos projektą. Deja, bendrovė to dar nepadarė iki šios dienos. Nepaisius reikalavimo Komisija gali inicijuoti šilumos tiekėjui sankcijų – piniginės baudos – skyrimo procedūrą. Filialo direktorius J. Bartaškevičius Savivaldybės vadovams patvirtino, kad artimiausiu metu šilumos bazinės kainos skaičiavimai bus pateikti Savivaldybei ir Komisijai. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė šilumos kainos nustatymo metodika, tikėtina, jog nauja šilumos kaina, kuomet ją nustatys Komisija, marijampoliečiams mažės. Apie tai bus informuota nedelsiant.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Asyžius, arba jei nori pakeisti pasaulį – pradėk nuo savęs…

    0

     

     …Asyžius pasitiko apniukęs. Liūdnas, ašarojantis dangus nežadėjo nieko gero. Bet kartais pirmas įspūdis būna apgaulingas.

     Šį miestą norėjau aplankyti jau labai seniai. Planuodama keliauti į Italiją, ieškojau maršruto, kuriame būtų ir Asyžius. Tuomet dar nežinojau, kodėl jis mane taip traukia. Juk tokių, šventomis tapusių, vietų pasaulyje yra labai daug. Tačiau ši man buvo kažkuo ypatinga. Tik kuo? Svarsčiau – galbūt mane viliojo smalsumas pamatyti miestą, turintį didžiulę istorinę praeitį, garsų savo vienuolynu, Šv.Pranciškaus Asyžiečio bazilika – viena iš didingiausių krikščioniškųjų šventovių. Iš pažįstamų piligrimų pasakojimų buvau girdėjusi, kad ją sudaro tarsi dvi bažnyčios – Žemutinė ir Aukštutinė – išpuoštos Džoto, Čimabulėsir kitų garsių menininkų freskomis. Be jokios abejonės, vykti į šį miestą skatino noras pabūti prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio kapo. Bet į klausimą „kodėl?“ atsakymo taip ir nebuvau radusi. Jis atėjo daug vėliau.

    Taigi, Asyžius, etruskų įkurtas, viduramžiais susiformavo kaip miestas tvirtovė. Jį juosė penkių kilometrų gynybinė siena su aštuoneriais miesto vartais. Viršukalnėje, 1147 m aukštyje, kadaise puikavosi tvirtovė. Kilus pavojams, joje slėpdavosi miesto gyventojai.1198 m. prieš Koradą di Lutzeną sukilę miestiečiai viduramžių tvirtovę sulygino su žeme. 1387 m. kardinolo Albonoco įsakymu ji buvo atstatyta. Tačiau gynybos tikslais tvirtovė daugiau niekada nebuvo naudojama: joje buvo įkurtas kalėjimas, o vėliau tiesiog buvo apleista. Dabar šiame trapecijos formos statinyje su bokštais įrengta apžvalgos aikštelė.

    XIII a. pradžioje prasidėjusi Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilikos statyba užtruko apie šimtmetį. Jos kriptoje saugomi šventojo palaikai, kuriuos aplankyti plūsta milijonai piligrimų iš viso pasaulio. Kodėl maldininkai trokšta priartėti prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio? Kodėl meldžia jo įvairių malonių? Koks jis buvo? Kas tas Pranciškus iš Asyžiaus?

    Pranciškus Asyžietis gimė apie 1181 m. Asyžiuje (Italija) turtingo audinių pirklio Petro Bernardonės šeimoje. Kristaus gimimo garbei motina jį gimdė pirmame savo namų aukšte įrengtame tvartelyje tarp avių ir kitų ten buvusių naminių gyvulėlių. Vėliau ši vieta tapo kulto vieta. Vienas maldininkas, pamatęs kūdikį, išpranašavo, kad šis tapsiąs šventuoju.

     Pabaigęs mokslus Pranciškus, kaip ir tėvas, tapo pirkliu. Jis mėgo linksmą gyvenimą, kėlė puotas, dalyvavo karo žygiuose, varge gyvenantiems žmonėms dalino savo turtus. Motiną ir draugus žavėjo Pranciškaus būdas: teisingumas, žodžio taurumas ir dosnumas vargšams. Spoleto miestelyje Pranciškus susapnavo sapną, kuriame Viešpats pakvietė jį tarnauti Dievui. 1206 m. Asyžiaus vyskupo Gvido II akivaizdoje Pranciškus viešai nusimetė drabužius, atsisakė tėvo turtų ir paskyrė save Dievui: „Iki šiol Petrą Bernardonę vadinau tėvu, o nuo dabar turėsiu tik vieną tėvą, į kurį galėsiu kreiptis: Tėve mūsų, kuris esi danguje“.Taip, išsižadėjęs turtų, jis save pašventė tarnystei Dievui. 1223 m. Pranciškus per Kalėdas suorganizavo pirmąjį pasaulyje Jėzaus Gimimo paminėjimą.

    Bene svarbiausia užduotimi Pranciškus sau iškėlė gautą iš Dievo misiją – eiti ir atstatyti griūvančią Bažnyčią ne kaip pastatą, o kaip bendruomenę. Jis matė dvasininkų žemiškus nuopuolius, nuklydimus,jautė atsiradusią takoskyrą tarpkunigų ir paprastų tikinčiųjų. Šv. Pranciškus Asyžietis be galo mylėjo ir gerbė dvasininkus – ypač didžiulį dėmesį skyrė nusidėjusiesiems. Jis suprato, kad kunigai yra tokie patys klystantys žmonės, kaip ir visi, tačiau per Dievo malonę dovanojantys tikintiesiems Kristaus kūną ir kraują. Šv. Pranciškus Asyžietis ne kiršino kunigų su parapijiečiais. Priešingai – jis sąmoningai eidavo pas juos išpažinties, kad bent truputį pakeltų smukusį dvasininkų autoritetą ir pasitikėjimą savimi bei stiprintų ryšius su tos parapijos tikinčiaisiais.

    Šv. Pranciškus mirė būdamas keturiasdešimt penkerių metų. Jis buvo palaidotas Asyžiuje Šv. Jurgio bažnyčios požemyje, o po ketverių metų perneštas į Šv. Pranciškaus Asyžiečio baziliką, pastatytą ir skirtą jo kapui.

    Važiuodama į kelionę mažai ką žinojau apie Šv. Pranciškaus Asyžiečio gyvenimą, jo veiklą. Nesu iš tų tikinčiųjų, kurie aklai tiki šventomis vietomis, ten vykstančiais stebuklais ar pajuntamais potyriais. Skeptiškai žvelgiau ir į Asyžių, bet vis vien – į ten mane kažkas traukė.

    Šv. Pranciškaus Asyžiečio gyvenimo istorija mus moko: ne teisti, o padėti. Kiekvienas žmogus – tik žmogus. Jis ir klysta, ir krenta, bet privalo ir gali  atsitiesti, tereikia jam padėti. Jei nori pakeisti pasaulį – pradėk nuo savęs. Štai čia ir atsakymas į mano pradžioje sau užduotą klausimą „kodėl?“. Dabar žinau – kažkur giliai viduje norėjau aplankyti bažnyčioje esančią kriptą ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio kapą ne vien todėl, kad mano senelis nešiojo Pranciškaus vardą ir ne vien todėl, kad šis atvykimas turėjo tapti savotišku susitikimu su juo, ilgesingu sugrįžimu į vaikystėje kartu praleistus metus. Tai buvo daug daugiau. Dvasinės ramybės paieška, susitaikymas su aplinkiniai ir ypač su savimi – štai kas atvedė mane į Asyžių. Tą supratau prie Šv.PranciškausAsyžiečio kapo: nežinau kodėl, bet ten pravirkau. Širdyje tapo lengva, šilta, šviesu. Sakytum, ištryškę ašaros išplovė kažkur giliai manyje susikaupusias negatyvias išgyvenimų nuosėdas. 

    Ne be priežasties Šv. Pranciškus Asyžietis laikomas besivaidijančių taikytoju, taikos ir ramybės pasiuntiniu. Ne atsitiktinai prie jo kapo plūsta žmonės iš viso pasaulio, kiekvienas ieškodamas savęs ar sau atleidimo.

    Dar vienas neapsakomos šilumos pliūpsnis – rožinių šventinimas. Į Asyžių atvykome aplankę Romą ir Vatikaną. Kaip ir daugelis keliautojų, iš kelionių namiškiams vežėme lauktuvių. O ką parveši iš tokios kelionės, kurios metu lankai Vatikaną? Teisingai – rožinius, pakabučius su šventųjų atvaizdais, kitą religinę atributiką. Kelionėje lydėjo labai puikus vadovas. Jis mūsų maloniai paprašė „neskalbti“ rožinių švęstame vandenyje Vatikane Šv. Petro bazilikojeprie įėjimo esančiuose induose, kaip daro daugelis turistų. Gal jie įsivaizduoja, kad rožiniai taip taps pašventintais ar šventais (net nežinau kokiais). Kelionių vadovas pažadėjo rožinių šventinimą suorganizuoti Asyžiuje ir savo pažadą ištesėjo.

    Aplankius šventojo kapą, prieš mums išvykstant namų link, buvome pakviesti į Aukštutinę Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilikos bažnyčią. Čia laukęs vienuolis pasisveikino ir pradėjo šventinimo apeigas. Mūsų, keliautojų, buvo apie keturios dešimtys. Visi rankose laikėme Vatikane nusipirktus rožinius, skirtus savo artimiesiems. Vienuolis juos apšlakstė šventu vandeniu ir, prieidamas prie kiekvieno, savo rankomis apglėbdamas mūsų rankas, laikančias rožinius, be perstojo kalbėjo maldas, palaiminimus. Jo veide spindėjo neapsakoma šiluma ir šviesa, ramybė ir jaukumas. Niekada nepamiršiu šio veido šventumo ir savo patirtų išgyvenimų Asyžiuje. Kelionių vadovui buvome be galo dėkingi. Jis žinojo, ką daro, buvo savo srities specialistas ir ne tik: keliautojams dalino tai, kas yra tikra, gilu, nesuvaidinta dėl aplinkinių ar savę.

    Pirmas įspūdis – apniukęs dangus ir vėjuotas, drėgnas oras – prarado savo galią sugadinti apsilankymo atmosferą Asyžiuje. Dvasiniai dalykai daug stipresni už žemiškuosius. Tereikia leisti jiems priartėti prie savęs ir atvira širdimi priimti.

    Autorės nuotraukos.

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Karštų burokėlių salotos

    0

     

    4 porcijoms reikės:

    trijų–keturių virtų sutarkuotų burokėlių,

    svogūno,

    4–5 skiltelių česnako,

    aliejaus,

    šakelės rozmarino,

    apelsino sulčių,

    šaukšto balzamiko acto,

    obuolio,

    gabalėlio sviesto

    150 g grietinėlės,

    tepamo (lydyto) sūrio,

    druskos,

    maltų juodųjų pipirų.

    Daugelis manęs klausia karštų burokėlių mišrainės recepto. Šios karštos salotos ypač tinka prie kalakutienos, žvėrienos ar jautienos.

    Prašom! Verdu tris–keturis postambius burokėlius. Nulupu ir sutarkuoju ant stambios tarkos. Įkaitintoje keptuvėje ant lašelio aliejaus pakepinu smulkintą svogūno galvą, 4–5 česnako skilteles, pasmulkintą rozmariną. Ant sutarkuotų burokėlių užpilu iki šaukšto (nepadauginkite – bus rūgštu) balzamiko acto (galima išspausti truputį citrinos), papipirinu, pasūdau ir viską permaišęs kraunu keptuvėn ant bebaigiančių kepti svogūnų su česnakais ir rozmarinu. Pradedu troškinti išspausdamas ant viso turinio vieno apelsino sultis. Įtarkuoju nedidelį obuolį. Troškinu apie 12–15 min. Baigiant troškintis įmetu nedidelį gabalėlį sviesto, įpilu truputį grietinėlės ir kaupiną šaukštą tepamo (lydyto) sūrio. Viską permaišau iki vienalytės masės, išjungiu ugnį, kraunu lėkštėn ir… skanaus!

    untitled-1

    untitled-1

    Ar endometriozė – nuosprendis moters vaisingumui? Kaip laiku identifikuoti ligą?

    1

     

    „Moteriškos ligos“– taip dažniausiai įvardijamas pilvo skausmas menstruacijų metu. Bloga savijauta, nervingumas, silpnumas ir nuovargis, sutrikusi peristaltika, pilvo pūtimas taip pat dažnai pateisinama „tomis dienomis“, o moterims, nuolat besiskundžiančioms stipriais pilvo skausmais, neretai netgi pasiūlomakreiptis į psichologą. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro (MDGC) gydytoja akušerė-ginekologė Diana Bužinskienė teigia, kad į šiuos požymius negalima numoti ranka, nes jie gali signalizuoti apie rimtą ligą – endometriozę.

    dina– Endometriozė dažnai įvardijama kaip viena pagrindinių nevaisingumo priežasčių. Kas tai per liga?

    – Endometriozė diagnozuojama vaisingo amžiaus moterims, deja, dažnai jau pažengusios stadijos. Liga atrandama, kai ieškoma priežasčių, kodėl moteris negali pastoti. Echoskopinės ginekologinės apžiūros metu kiaušidėse radus cistų su endometriozei būdingais požymiais ar įtariant, kad dubens ertmėje yra sąaugų, pacientėms rekomenduojama atlikti laparoskopinę operaciją, kurios metu pašalinamos cistos, paimami pakitusio kiaušidžių audinio bandiniai (biopsija). Histologinis biopsijos tyrimas leidžia patikimai patvirtinti arba atmesti endometriozės diagnozę, – sako akušerė-ginekologė D.Bužinskienė. – Retais atvejais pasitaiko, kad endometriozė pasireiškia ir kraujingu kosuliu ar haliucinacijomis. Atsiradus tokiems simptomams, moterys paprastai kreipiasi į kitų sričių gydytojus ir tik magnetinio rezonanso tyrimas padeda nustatyti galimus endometrioidinius židinius, o biopsija – patvirtinti diagnozę. Tai iš tiesų labai klastinga liga.

    Endometriozė gali būti išorinė, kai gimdos gleivinės audinys išveša už gimdos ertmės ribų, arba vidinė, kai išveša gimdos raumenyje. Endometriozės židiniai dažniausiai susidaro dubens ertmėje (kiaušidėse, ant gimdos ir kiaušidžių raiščių, ant gimdos išorinės sienos, dubens pilvaplėvėje), pilvo ertmėje (žarnyne, šlapimtakiuose, ant šlapimo pūslės), pasitaiko, kad jų atsiranda plaučiuose ar netgi smegenyse. Šie dariniai reaguoja į moters organizmo hormoninius pokyčius. Kaip ir audinys gimdoje, endometrioidiniai dariniai menstruacijų metu pradeda kraujuoti.Kadangi nėra natūralių būdų kraujui pasišalinti, vyksta vidinis kraujavimas, kuris sukelia uždegimą, formuojasi sąaugos ir cistos. Moteris dažniausiai jaučia didelį, aštrų skausmą, kuris gali trukti nuo keleto minučių iki kelių dienų, o ligai progresuojant,tampa nuolatinis, lėtinis.

    – Ar endometriozė yra viena modernios visuomenės ligų? Kodėl šios ligos mastas kasmet vis labiau auga?

    – Skaičiuojama, kad kas dešimta moteris kenčia nuo endometriozės. Medikai vis dar diskutuoja, kas sukelia šią ligą. Pastaruoju metu vyrauja teorija, kad endometriozę reikėtų priskirti autoimuninėms ligoms. Genetika taip pat nėra paskutinis veiksnys, be to, pastebimos ligos sąsajos su aplinkos užterštumu, nesveiku maistu, ypač hormonais šertų galvijų ar paukščių mėsa. Aišku, medicinos paslaugų ir diagnostikos prieinamumas, didėjantis visuomenės sąmoningumas, supratimas, kad skausmas turi būti gydomas randant jo priežastį, o ne slopinant simptomus prisideda prie statistikos skaičiaus augimo– visa tai padeda dažniau diagnozuoti endometriozę, – vardijo gydytoja D.Bužinskienė. Kita vertus, dar prieš šimtmetį moters gyvenimas buvo visai kitoks – vaisingu gyvenimo periodu moteris beveik nuolatos būdavo nėščia arba maitino krūtimi, šeimose augo ne dutrys, o dešimt ir daugiau vaikų, todėl hormonų pusiausvyra moters organizme vaisingu periodu buvo iš esmės kitokia, sąlygos vystytis endometriozei ne tokios palankios kaip dabar.

    – Kokie požymiai turėtų priversti sunerimti ir kreiptis į gydytojus? 

    – Kiekvienai moteriai, net ir neturinčiai nusiskundimų rekomenduojama bent kartą per metus apsilankyti pas ginekologą, atlikti išsamią ginekologinę apžiūrą, echoskopu išsitirti vidaus lytinius organus, atlikti gimdos kaklelio tyrimą. Patyręs gydytojas ginekologas pastebės netipinius darinius gimdoje, kiaušidėse ar kiaušintakiuose ir, reikalui esant, paskirs laparoskopiją. Priklausomai nuo paimtų audinių biopsijos tyrimo rezultatų, bus paskirtas gydymas.

    Labai svarbu, kad moteris nesidrovėtų ir atvirai išsakytų gydytojui savo negalavimus: menstruacijų ciklo sutrikimus (skausmingas, gausias mėnesines, rudą tepimą iš genitalijų prieš menstruacijas ir po jų, kraujavimą vidury ciklo ir pan.), pilvo ir dubens skausmus, skausmingus lytinius santykius ir kt. Ypač atkreipčiau jaunų mergaičių ir jų mamų dėmesį, nes pasitaiko, kad endometriozė pradeda vystytis dar  neprasidėjus mėnesinėms –vadinasi, mergaitės stiprų menstruacijų skausmą priima kaip neišvengiamą, natūralų dalyką ir nesikreipia į gydytojus. Skausmingos, gausios, nereguliarios menstruacijos, rudas tepimas prieš, po mėnesinių ir ciklo viduryje, vidurių užkietėjimas, besikaitaliojantis su viduriavimu, vidurių pūtimas – tai endometriozei būdingipožymiai. Skausmas apatinėje pilvo ar nugaros dalyje, spazminiai žarnyno skausmai, nuolatinis nuovargis, depresija irgi būdingi endometriozei. Nustačius mažakraujystę, taip pat reikėtų kreiptis į ginekologą, nes jos priežastis gali būti gausus kraujavimas menstruacijų metu.

    – Nėštumas – natūralus būdas endometriozei gydyti?

    – Nėštumas ir žindymas pakeičia moters organizmo hormoninę pusiausvyrą – tuo laikotarpiu estrogenų kiekis moters organizme būna sumažėjęs ir endometriozė neprogresuoja. Dažniausiai nėštumas iš tiesų sustabdo endometriozės vystymąsi, bet daliai moterų po gimdymo ji pasireiškia dar aršiau: didesniais skausmais, varginančiomis menstruacijomis. Be to, ne visada pavyksta nėštumu gydyti endometriozę, nes ši liga 40 proc. moterų neleidžia pastoti.

    Endometriozės gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir vietos, kur formuojasi endometrioidinis darinys. Dažniausiai skiriama hormoninių preparatų, kontraceptinių arba progestininių tablečių, kurios slopina estrogenų gamybą, endometriozės židiniai nebeauga, todėl organizmo imuninė sistema ilgainiui juos sunaikina. Gydytojas gali paskirti ir nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, kurie taip pat slopina skausmą.

    Dažnu atveju sergant endometrioze reikalinga ir chirurginė invazija. Moterims atliekamos laparoskopinės operacijos, kurių metu pašalinamos endometrioidinės kiaušidžių cistos ir kiti endometrioidiniai židiniai, susiformavę ant kiaušintakių, kiaušidžių, gimdos, raiščių (gimdos ir kiaušidžių), taip pat dėl endometriozės atsiradusios sąaugos dubens ertmėje. Laparoskopija laikoma auksiniu endometriozės diagnostikos ir gydymo standartu, nes invazija yra nedidelė, tausojanti moters organizmą, pjūviai itin maži, procedūra atliekama taikant nejautrą. Jei nekyla komplikacijų, jau kitą dieną pacientė išleidžiama namo. Po operacijos skiriamas gydymas priklauso nuo moters planų: jei ji neplanuoja nėštumo, skiriama hormoninių kontraceptinių arba progestininių tablečių. Jei moteris nori susilaukti vaikelio, patariama kuo greičiau pastoti. Didelė dalis pacienčių po laparoskopinės operacijos pastoja ir susilaukia ne vieno vaikelio, todėl endometriozės diagnozė tikrai nėra nevaisingumo nuosprendis, – sakė MDGC ginekologė D.Bužinskienė.

    Gimdžiusioms ir arti menopauzės esančioms moterims, kurias vargina gausios mėnesinės ir nustatyta vidinė endometriozė (adenomiozė), rekomenduojama hormoninė kontraceptinė spiralė į gimdą. Itin sunkiais endometriozės atvejais, kai darinys yra apraizgęs vidaus organus ir kelia grėsmę pacientės sveikatai, šalinami vidaus lytiniai organai – gimda, kiaušidės, kiaušintakiai, sukeliama menopauzė.

    Endometriozės pagalbos grupė socialinėje erdvėje

    – Vakarų Europoje populiarios įvairiomis ligomis sergančiųjų tarpusavio pagalbos grupės kuriasi ir lietuviškoje socialinėje erdvėje. Socialiniame tinkle „Facebook“ yra susibūrusios moterys, kurioms diagnozuota endometriozė (raktinis žodis „endometriozė“). Šioje platformoje merginos dalinasi savo išgyvenimais, ligos istorijomis, taip pat įkvepia, padrąsina viena kitą, nes dažną kankina nerimas dėl galimo nevaisingumo. Sėkmingi pavyzdžiai suteikia vilties ir jėgų tik ką gydymą pradėjusioms merginoms. Sąvoka „moterų ligos“ pamažu traukiasi iš tabu zonos. Reguliari profilaktika ir prieinama informacija leidžialaiku diagnozuoti ir pradėti gydytiklastingąją endometriozę.

    Kovo mėnuo visame pasaulyje skirtas šviesti apie endometriozę, jos simptomus ir gydymą.

    Straipsnį parengė medcentras.lt

    Nuotraukoje – Diana Bužinskienė.

    Lietuvos kariuomenės nacionalinės pratybos „Žaibo kirtis 2017“ vyks Marijampolėje ir Vilkaviškyje

    0
    ????????????????????????????????????

     

    Vienos iš pagrindinių šių metų Lietuvos kariuomenės nacionalinių pratybų „Žaibo kirtis 2017“ šiemet keliasi į rytinę šalies dalį ir balandžio 28 – gegužės 7 d. vyks Marijampolės ir Vilkaviškio miestuose bei jų apylinkėse. Jose treniruosis Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinių pajėgų, Greitojo reagavimo pajėgų kariai ir juos remiantys padaliniai.

    „Šių dienų ginkluotieji konfliktai, teroro aktai įvyksta tankiai apgyvendintose vietovėse. Nedidelės karinės grupuotės, slapta veikiamos kitų valstybių, siekia sukelti taikios šalies gyventojų paniką ir nepasitikėjimą. Hibridinio konflikto metu civiliai gyventojai vietos valdžiai tampa pirmosiomis aukomis, todėl siekiant suvaldyti konfliktus kariuomenei būtina treniruotis natūralioje aplinkoje – miestuose, gyvenvietėse, kad gyventojai matytų, jaustų ir suprastų Lietuvos karių ryžtą ir pastangas ginant mūsų visų valstybę“, – teigia gegužės mėnesį vyksiančių  nacionalinių pratybų „Žaibo kirtis 2017“ vadovas Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras.

    Lietuvos kariuomenės ir Vidaus reikalų ministerijos padaliniai kartu treniruosis neutralizuoti diversines grupes

    Pagrindinis pratybų „Žaibo kirtis“ tikslas išlieka toks pats kaip ir praėjusių metų, vykusių  Klaipėdoje –  treniruoti  nacionalines pajėgas vykdyti bendras operacijas su Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiais vienetais ir gerinti sąveiką su valstybės civilinėmis institucijomis.

    Pagrindiniai pratybų veiksmai šiemet planuojami Marijampolėje ir Vilkaviškyje. Gegužės 2–7 d. miestų gatvėse ir kitose viešose erdvėse bus imituojami įvairaus pobūdžio incidentai, patruliuos kariai, judės karinė technika. Dėl pratybų kai kuriose miestų gatvėse gali būti apribotas eismas, girdimi imitaciniai šūviai. Į juos reaguos Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinės pajėgos ir Greitojo reagavimo pajėgos kartu su Vidaus reikalų ministerijos padaliniais ir kariuomenės remiančiaisiais vienetais. Vilkaviškio ir Marijampolės miestų savivaldybės taip pat bus įtrauktos į aktyvią veiklą.

    Marijampolės ir Vilkaviškio regionuose vyksiančiose pratybose kartu su Lietuvos kariais treniruosis Policijos departamento, Viešojo saugumo tarnybos ir Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai. Taip pat kartu treniruosis savivaldybių atstovai, ligoninių personalas ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovai. Iš viso šiose pratybose dalyvaus apie 3 tūkst. karių, apie 500 pareigūnų ir apie 200 civilinių institucijų darbuotojų.

    Trečią kartą rengiamų šio tipo pratybų scenarijus sudaromas taip, kad per pratybas būtų galima patikrinti ir įvertinti, kaip greitai ir efektyviai Vidaus reikalų ministerijos institucijos galėtų pasitelkti Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacines ir Greitojo reagavimo pajėgas ir kartu neutralizuoti ginkluotas diversines grupuotes, tuo pačiu apsaugoti civilius gyventojus ir jų turtą. 

    Pratybų metu taip pat bus šaukiami atsargos kariai atvykti į regioninius karo prievolės ir komplektavimo poskyrius sutikslinti asmeninių duomenų

    Gegužės 5 d., pratybų „Žaibo kirtis 2017“ metu, vyks dalinės mobilizacijos pratybos. Karo prievolę administruojantis personalas treniruosis vykdyti mobilizacijos atveju nustatytas užduotis. Pratybų siekiniams įgyvendinti Lietuvoje mokymo tikslais bus steigiama dvylika šaukimo punktų, į kuriuos bus kviečiami atvykti atsargos kariai, 2000–2012 m. atlikę karo tarnybą ir išleisti į atsargą.

    Šios savaitės pabaigoje planuojama išsiųsti 2 tūkst. šaukimo nurodymų atsargos kariams, kurie nurodytu laiku gegužės 5-ąją turės atvykti į nustatytą regioninį karo prievolės ir komplektavimo poskyrį sutikslinti asmeninių duomenų.

    Atsargos kariams yra planuojama suteikti galimybę vėliau – vasarą ir rudenį – sudalyvauti Lietuvos kariuomenės organizuojamuose trijų savaičių trukmės kartotiniuose parengtojo rezervo mokymuose.

    „Žaibo kirtis“ – jau trečius metus vykstančios pratybos, kuriose treniruojamos nacionalinės greitojo reagavimo pajėgos, vykdomos bendros su Vidaus reikalų ministerijos pavaldžiais vienetais operacijos, gerinama sąveiką su valstybės civilinėmis institucijomis, taip pat vykdoma dalinė parengtojo rezervo karių mobilizacija.

    Linos Ambrozevičiūtės nuotrauka.

    Tragiškas rytmetis kelyje VIA BALTICA

    0
    OLYMPUS DIGITAL CAMERA

     

    Kelyje VIA BALTICA (A5), Marijampolės sav., Sasnavos sen., Pavengliskos k. ribose, kovo 29 d., apie 8.17 val. įvyko eismo įvykis: automobilis „Renault 307“, kuriuo važiavo du Latvijos Respublikos piliečiai, galimai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą (važiavo nuo Marijampolės pusės) ir susidūrė su krovininiu automobiliu, važiavusiu nuo Kauno pusės, kurį vairavo Lietuvos pilietis. Eismo įvykio metu abu Latvijos piliečiai žuvo, krovininio automobilio vairuotojas nenukentėjo. Eismas trumpam buvo uždarytas, netrukus buvo atnaujintas viena kelio puse.

    Apie 10.40 val. beveik toje pačioje vietoje, atnaujinus automobilių eismą po minėto eismo įvykio, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato vyriausiasis patrulis E. J. (g. 1984 m.) reguliavo eismą.

    Stabdant automobilius, važiuojančius nuo Kauno pusės, į sustojusį lengvąjį automobilį FORD FIESTA atsitrenkė iš paskos važiavęs lengvasis automobilis VW PASSAT, vairuojamas Latvijos Respublikos piliečio. „Pasatas“ partrenkė eismą reguliavusį pareigūną, kuris nuo smūgio buvo nusviestas į griovį, dėl galimų sužalojimų jis buvo išvežtas į Marijampolės ligoninę, po apžiūros, nustačius kojos ir rankos nubrozdinimus bei šono sumušimą, paleistas į namus.

    Eismo įvykio metu nukentėjo ir automobilyje FORD FIESTA ant galinės sėdynės sėdėjusi moteris (g. 1983 m.) – ji išvežta į Marijampolės ligoninę, o  4 mėn. kūdikis išvežtas į Kauno klinikas.

    Įvykio metu buvo sužalotas ir antrojo automobilio VW PASSAT keleivis (g. 1977 m.), Latvijos Respublikos pilietis, kuris išvežtas į Marijampolės ligoninę.

    Abiejų automobilių vairuotojai nesužaloti.

    Marijampolės apskr. VPK informacija

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Marijampolės policija operatyviai sulaikė įtariamą žudiką

    0

     

    Marijampolės policijos pareigūnai operatyviai sulaikė įtariamą žudiką kovo 27 d. 17.45 val. gautas pranešimas, kad Kauno r. Gaižėnų kaime rasti keturių žmonių kūnai su šautinėmis žaizdomis: vyro (gimusio 1967 m.), jo žmonos (gimusios 1968 m.), jo mamos (gimusios 1942 m.), jo brolio (gimusio 1979 m.). Įvykio vietoje rastas sužalotas senelis (gimęs 1936 m.), vyras ištiktas šoko, išvežtas į ligoninę.

    Įvykio vietoje dirbo policijos pareigūnai, buvo apžiūrima įvykio vieta, apylinkės, pareigūnai viešosios informacijos priemonėse išplatino informaciją apie galimą įtariamąjį (nužudytojo g. 1967 m.) sūnų E. Anupraitį (gimusį 1990 m.) ir paprašė gyventojų pagalbos – turinčius bet kokios informacijos apie šį įvykį, mačiusius šį asmenį – kuo skubiau informuoti policijos pareigūnus ir jokiu būdu nebandyti jo sulaikyti, nes tai gali būti pavojinga.

    Įtariamasis E. Anupraitis anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Jis dirbo vienoje iš saugos tarnybų. Iš namų nedingę legaliai laikyti nužudytojo (g. 1967 m.) ginklai, leidimą ginklui turėjo ir įtariamasis.
    Paieškai pasitelktos gausios policijos pajėgos, paskelbta tarptautinė įtariamojo paieška, pasitelktas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai.
    Apie 11.10 prie Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – apskr. VPK) Kelių policijos skyriaus 2 būrio vyriausiųjų patrulių Dovydo Venckausko ir Vilijos Luckutės, patruliuojančių Marijampolėje Stoties gatvėje, priėjo apie 40 metų vyriškis, kuris pasakė, kad Stoties gatvėje (netoli autobusų stoties), požeminėje dalyje pastebėjo asmenį, panašų į ieškomą E. Anupraitį. Marijampolės apskr. VPK Kelių policijos skyriaus vyriausieji patruliai skubiai reagavo į gautą informaciją ir, apie 11.15 val., Marijampolėje, Stoties – Gedimino g. žiedinėje sankryžoje, pamatė stovintį vyrą, panašų į ieškomą įtariamą žudiką, apgalvojo taktinius veiksmus ir priėję iš už nugaros, operatyviai jį sulaikė, taip atimdami bet kokią galimybę jam pasipriešinti.

    Įtariamasis su savimi turėjo kelioninį lagaminą, kuriame pareigūnai rado ginklą „Iž Makarov“, kuriam laikyti leidimą turėjo, bei dvi dėtuves su šoviniais. Jis sulaikytas, ikiteisminis tyrimas pradėtas Kauno apskr. VPK, jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.

    Policija dėkoja asmenims, kurie teikė policijai informaciją apie galimą įtariamąjį, jo galimą buvimo vietą. Pilietiškų asmenų neabejingumo dėka buvo operatyviai sulaikytas ir izoliuotas visuomenei grėsmę kėlęs asmuo.

    Marijampolės apskr. VPK informacija

    Marijampolės mieste plečiami traukos centrai

    1

     

    Lietuvos miestai Europos ir pasaulio kontekste yra vertinami dėl humaniško mastelio, išvystytos infrastruktūros, žaliųjų erdvių ir kultūros paveldo. Tokio darnaus vystymosi siekia ir Marijampolė. Iš praeito ES paramos etapo sėkmingai susitvarkius miesto centrą šį mėnesį pradėti rekonstrukcijos darbai tolimesnėse nuo centro Marijampolės erdvėse. Į atnaujinimo darbų epicentrą patenka teritorijos prie miesto centrinės turgavietės ir Vytauto, P. Armino, Aušros, V. Kudirkos ir Mindaugo gatvių. Neseniai išpjauti seni nevertingi medžiai ir krūmynai Vytauto gatvėje, bet tai tik pradžia – laukia suplanuoti kiti stambūs išvardytų miesto viešųjų erdvių atnaujinimo darbai, sudarant čia palankias sąlygas ūkinės veiklos įvairovei ir investicijų pritraukimui.

    Marijampolės savivaldybės administracijai įgyvendinant projektą „Kompleksinis Marijampolės miesto teritorijos prie Vytauto, P. Armino, Aušros, V. Kudirkos ir Mindaugo gatvių viešųjų erdvių sutvarkymas” bus atnaujinamos P. Armino ir V. Kudirkos gatvių dangos, minėtose teritorijose esančių daugiabučių gyvenamųjų namų rajonų aikštelių, įvažiavimų dangos, rekonstruojami Vytauto, P. Armino, Vytenio, P. Vaičaičio, V. Kudirkos gatvių šaligatviai, įrengiamos automobilių stovėjimo vietos Varpo g. prie senųjų miesto kapinių tvoros ir miesto pirties bei Mindaugo g. netoli senosios turgavietės. Numatytos priemonės ir geresniam gyventojų poilsiui bei sveikai gyvensenai: pėsčiųjų takai, apšvietimas Seminarijos ir Vaižganto parkuose, suoliukai, šiukšliadėžės, vaikų žaidimo aikštelė, treniruokliai. Bus formuojami esami ir kuriami nauji želdiniai ir želdynai, rekonstruoti arba įrengti lietaus nuotekų tinklai, kurių iki tol mieste labai trūko.

    Tikimasi, kad projekto metu sukurta funkcionali viešoji erdvė taps akivaizdžiai patrauklesnė gyventojams ir Marijampolės svečiams. Šis miesto urbanistinis atgaivinimas, viešųjų erdvių modernizavimas, sukuriant naujus papildomus traukos centrus, gyvenimo sąlygų gerinimas turės įtakos investicijų traukai ir verslo plėtrai ateityje. „Verslas ateina ten, kur kuriama patraukli aplinka ir galvojama apie gyvenimo kokybę, – įsitikinusi laikinai einanti Marijampolės savivaldybės mero pareigas Irena Lunskienė. – Norime perspektyvoje matyti Marijampolę ekonomikos, žinių ir kultūros centru, kuriame būtų gera gyventi, dirbti ir ilsėtis.“

    Projekto vertė yra 859.516,11 Eur. Net 85 proc. šios sumos sudaro Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo lėšos, 7,5 proc. – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, 7,5 proc. – Marijampolės savivaldybės biudžeto lėšos. Dar 2016 m. rugpjūčio mėn. buvo pasirašyta rangos sutartis su UAB „Kalstata“, laimėjusia viešąjį darbų konkursą. Techninį projektą parengė UAB „Rusnė“. Panašu, kad iš sutaupytų lėšų Marijampolės savivaldybės administracijai pavyks sutvarkyti ir Vasario 16-osios bei Lietuvininkų gatves.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Marijampolės savivaldybės administracijos archyvo nuotraukos.

    Dabartinis Vaižganto parkas. Darbai Vytauto gatvėje. P. Armino gatvė. Senoji turgavietė. jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Meilei aplinkybės nesvarbios: kad vienas be kito negali, suprato akcijoje DAROM

    0

     

    Dalius ir Justė Šaluchos – teisininkai, šiuo metu besidžiaugiantys šeimyniniu gyvenimu. Iki 2014 metų balandžio 26 dienos jie vienas kitam buvo tik atsitiktiniai veidai, tačiau po organizuotos akcijos DAROM viskas kardinaliai pasikeitė.

    Kas paskatino dalyvauti DAROM akcijoje tais lemtingais 2014 metais?

    Dalius: Akcijoje „Darom“ dalyvavau, nes mūsų pažinties dieną Justė paklausė, ar turiu porininką plaukti baidare. Mes dalyvaujame akcijoje „Darom“, kurią organizuoja LKA keliautojų klubas. Jos metu plaukiame baidarėmis, valome upes bei poilsio vietas prie jų. Esu labai dėkingas, kad jie mane priėmė į savo gretas, nes per jų organizuojamą dviračių žygį ir pamačiau Justę – labai gražią moterį, o dabar ir nuostabią mūsų mažylio mamą.

    Justė: Apie akciją DAROM sužinojau per Lietuvos karių asociacijos „Keliautojų klubas“ dviračių žygį ir tą pačią dieną jau buvom sutarę su nauju pažįstamu (Dalium) po mėnesio plaukti vienoje baidarėje tvarkant Aukštaitijos upes, jų krantus ir stovyklavietes per „Darom su baidarėm“.

    Kaip prasidėjo Jūsų draugystė? Kuris žengė pirmą žingsnį? Ar „oficialiai“ tapote pora būtent akcijos DAROM metu? Kaip tai įvyko?

    Justė: Susipažinome mėnesį prieš DAROM. Galima sakyti tada aš žengiau pirmą žingsnį – pasakiau ”Labas, aš Justė”. Tiesa, po pasisveikinimo ir trumpo pasikalbėjimo su naujokais pastebėjau, kad Dalius vis tyčia ar netyčia atsiduria su dviračiu šalia manęs – taip bevažiuodami iš kitų dalyvių sužinojom apie „Darom su baidarėm“ ir abu neturėdami partnerio baidarei, sutarėm sudalyvauti DAROM. Beje, pas jį buvo daug geresnis dviratis, tad minti galėjo visos kompanijos priešaky..

    Diena baidarėje medžiojant šiukšles gali atskleisti visas paslėptas žmogaus savybes,  be to, juk neplauksi tylėdamas. Po plaukimo buvo pirtis, koncertas ir vakaronė, nakvynė miegmaišiuose ant grindų pasitiesus sportinius kilimėlius šaltoje daržinėje be langų ir kartu su dar gal kokių 30-čia dalyvių. Ekstremali romantika!  O kai aš, aukšta mergina, kuri visad norėjo jaustis ”mažute” prie savo išrinktojo, Daliui mane apkabinus, išgirdau: „’Kiek čia tavęs yra… tik 3 centimetrai” – „susilydžiau” Beje, tie „3cm” dabar lydi mus mūsų pomėgiuose. O grįžtant prie akcijos…. taip, manau būtent tą savaitgalį mane ištiko meilė.

    Dalius: Oficialiai pasiūliau Justei draugaut tai daug vėliau, pasiūlymas skambėjo maždaug taip : „Noriu vieną vaikišką klausimą užduot, nes mes kaip ir kartu, bet ar tai oficialu, nes kažkaip nežinioj esu, (pauzė), ar mes pora?“ tada Justė atsakė, kad ją irgi tas klausimas domina, tai ir pasiūliau oficialiai tapti pora.

    Galbūt šis bendras pomėgis, požiūris į gamtos tausojimą  jus suartino ir paskatino draugystei?

    Dalius: Mes gamtos vaikai, manau, kad tai turėjo įtakos mūsų draugystei.

    Justė: Tai naudingas darbas ir aktyvus poilsis viename. Čia dalyvaujančius įvairius žmones jungia ”judesys gamtoje vs sofa”. Nors tvarkant gamtą, po mūsų matytų radinių”, sofa nebenustebintų…

    Ar ankščiau dalyvaudavote „Darom“ akcijose?

    Dalius: Oficialiai – ne, tačiau apsitvarkydavome miškelį prie namų savo iniciatyva.

    Justė: Esu dalyvavusi tvarkant aplinką mieste ar užmiesty, bet tokio mąsto akcijoje „Darom” dalyvavau pirmą kartą.

    Kokie emocijos kyla pagalvojus apie akciją „Darom“? Ar dalyvaujate akcijoje DAROM po tapimo pora?

    Justė: Kyla pačios geriausios emocijos!!! „Darom“ dalyvaujam kasmet: metams praėjus, likus savaitei iki mūsų vestuvių, vėl valėm upes, dar po metų jau plaukėm laukdami sūnaus,  dalyvausim ir šiemet. „Darom“ plaukimas yra ir, manau, išliks mūsų šeimos tradicija.

    Ar planuojate šiais metais dalyvauti akcijoje?

    Justė: Taip – dalyvausim šiemet jau trise, tiesa mudu su metukų neturinčiu sūnum seksim įvykius nuo kranto.

    Kokia Jūsų nuomonė apie akciją DAROM?

    untitled-1Dalius: Aš manau, kad tai yra labai gera idėja, juk niekam nemalonu nuvažiavus prie ežero ar išėjus į mišką braidyti per šiukšles, be to, labai svarbus dalykas yra gamtos saugojimas. Deja, vis dar yra daug žmonių, kurie negalvoja nei apie gamtą, nei apie aplinkinius, nei apie tai, jog gal būt ir patys dar grįš į tą vietą, kurioje prišiukšlino ir tiesiog atsikratė atliekų „nemokamai“, bet kol jie yra, mes turim puikų renginį, juk gera daryti gera!

    Justė: Tai puiki nesavanaudiška iniciatyva, išaugusi į visuotinę akciją. Ji ne tik tausoja gamtą, ji šviečia, veikia kaip prevencija  – asmuo, bent karta dalyvavęs akcijoj, tikrai nemes šiukšlių, kur papuola, ir, žinoma, akcija suartina žmones – patirta savo kailiu!

    Koks Jūsų požiūris į aplinkos taršą, šiukšlinimą?

    Justė: Kam kalbėt apie karą, jei galima apie taiką? Esu už antrą, trečią ar tiesiog naują daiktų gyvenimą.  Tad esu ir už rūšiavimą, bent minimalų, kuris net padeda sutaupyti pinigų (jei kiti argumentai neveikia!): taros pridavimas atgaunant depozitą ar plastiko, popieriaus ir stiklo išmetimas į tam skirtus konteinerius, kuriuos atliekų tvarkymo įmonės išveža NEMOKAMAI, tuo pačiu sumažėja už buitines atliekas mokama suma….

    Ką patys savo kasdienybėje darote tam, kad neprisidėtumėte prie vis didėjančios aplinkos taršos?

    Dalius: Kai atvažiuoju į gamtą ar į žvejybą, visada surenku šiukšles jei jų yra palikta, nors pats esu žvejys, bet nesuprantu savo bendraminčių, kurie palieka šiukšles.

    Justė: Taip pat rūšiuojame atliekas, nebeskaitomas knygas vežam į skaitytų knygų knygyną, namus puošia pora Daliaus restauruotų kėdučių bei Daliaus pomėgio ”3 cm furniture” dėka naują gyvenimą gavę baldai iš medžio atliekų. Vietoj gyvų ar kirstų Kalėdinių eglučių esam darę eglutės instaliaciją ir net puošę tikrą eglutę be spyglių. Galbūt skamba keistai, bet juk taip gyventi įdomiau!  Pabandykit!

    Kas žino, galbūt ir Tavęs meilė laukia akcijoje DAROM? Prisijunk!

    Šiais metai akcija vyks balandžio 22 dieną, 10 valandą oficialiuose DAROM taškuose, esančiuose visoje Lietuvoje.

    DAROM taškų žemėlapis bus paskelbtas balandžio 10 d. mesdarom.lt Taip pat Darom taškų ieškokite savivaldybių internetiniuose puslapiuose. Būtent iš šių taškų bus išvežami raudoni DAROM maišai į sąvartynus akcijai pasibaigus.

    Norintys pasiūlyti savo tvarkymo tašką, kreipkitės į savo savivaldybės atstovą. Bendras kontaktinis el. p. šiuo klausimu: biciuliai@mesdarom.ltPrimename, kad DAROM akcijos metu yra tvarkomos tik viešos vietos.

    Organizatoriai kviečia didesnes įmones bei organizacijas registruotis iš anksto: https://goo.gl/forms/PZVHdDpHekNeGRwB2. Tokiu būdu akcijos dieną bus galima tvarkingai suvaldyti dalyvių srautus.

    Visi, norintys prisidėti prie akcijos DAROM 2017 organizavimo: tapti DAROM regionų ar miestų koordinatoriais, patruliais ar draugais-rėmėjais, rašykite el.paštu: hr@mesdarom.lt.

    Balandžio mėnesį visuose didžiuosiuose prekybos centruose galėsite įsigyti DAROM šiukšlių maišus. Jie yra pagaminti iš 100 proc. perdirbto plastiko žaliavos, dideli ir stipresni nei įprastai, todėl juos galėsite naudoti ir tvarkydami savo namus, sodus. Pirkdami šiuos maišus prisidėsite prie DAROM organizacijos iniciatyvų įgyvendinimo.

    Sekite naujienas Mes Darom Facebook puslapyje, o visą reikalingą informaciją rasite www.mesdarom.lt.

    DAROM, ir GAMTA TAU PADĖKOS!

    Apie kartelinius susitarimus ir ne tik – iš Konkurencijos tarybos lūpų

    0

     

    Jei praeiviui užduotume klausimą „kas yra karteliniai susitarimai?“, dažnas pirmiausia pagalvotų apie narkotikų kartelius kur nors Pietų Amerikoje ir galbūt nustebtų tūlas marijampolietis, kodėl šis klausimas kyla. Mes, Konkurencijos taryba, esame atsakingi už tai, kad tokiems susitarimams būtų užkirstas kelias. Kodėl tai aktualu Marijampolėje veikiančiam verslui bei savivaldybei priklausančioms įstaigoms, o tuo pačiu ir patiems marijampoliečiams – apie viską nuo pradžių. 

    Karteliniai susitarimai – tai atvejai, kai įmonės susitaria nekonkuruoti tarpusavyje ir taip išlaikyti aukštesnes kainas. Tokie įmonių veiksmai užkerta kelią vartotojams ir verslui įsigyti prekių ir paslaugų už konkurencingą kainą. Dažnai tokius neteisėtus susitarimus įmonės sudaro ir dalyvaudamos viešuosiuose pirkimuose. Vien per pastaruosius kelis mėnesius Konkurencijos taryba nustatė tris kartelius viešuosiuose pirkimuose. Vienas iš jų – Marijampolės regione.

    Įmonės „Ecoservice“ darbuotojas su „Marijampolės švara“ darbuotojų žinia parengė bendrovės „Ekoaplinka“ pasiūlymo projektą, kuriame įrašė ir kainą, ir kainos apskaičiavimo duomenis. Tokį konkurentės darbuotojo parengtą pasiūlymą nieko nepakeitusi „Ekoaplinka“ pateikė Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui. Be to, „Marijampolės švara“ bei „Ecoservice“ darbuotojai tiek prieš viešąjį pirkimą, tiek ir po jo konsultavo konkurentės UAB „Ekoaplinka“ darbuotojus su pirkimu bei pasiūlymo viešajam konkursui teikimu susijusiais klausimais. Kokia gi čia konkurencija, kai dėl „kolegiško“ bendradarbiavimo tiksliai žinai kito pirkimo dalyvio pasiūlymo kainą?

    Ar galima pasimokyti iš šios situacijos? Neabejotinai. Verslui – visada pagalvoti, ar kolegiškas bendravimas su konkurentu neperžengia konkurencijos teisės nustatytų ribų ir netampa karteliniu susitarimu. Perkančiosioms organizacijoms – stebėti pasiūlymus pateikusių įmonių elgesį ir organizuoti kuo atviresnius viešuosius pirkimus, kuriuose galėtų dalyvauti ir konkuruoti kuo daugiau įmonių. Tik įmonėms aktyviai tarpusavyje konkuruojant marijampoliečiai ir visi kiti vartotojai už šiukšlių išvežimą ir kitas paslaugas galės mokėti mažiau. Apie tai reikia kalbėti.

    Kovo 31 d., penktadienį, Konkurencijos taryba kviečia į antrąjį seminarų apie konkurenciją ciklo renginį Marijampolėje, viešbutyje Mercure (J. Basanavičiaus a. 8), kurio metu Konkurencijos tarybos ekspertai dalinsis sukaupta patirtimi ir žiniomis apie kartelius viešuosiuose pirkimuose su verslu ir viešosiomis institucijomis. Renginio metu kalbėsime ir apie valstybės pagalbą bei klaidinančią reklamą – Konkurencijos tarybos veiklos sritis, kuriose taip pat dažnai kyla klausimų dėl galimų pažeidimų.

    Į seminarą kviečiame registruotis iki kovo 28 d. el. p. registracija@inspotlight.lt. Seminaras nemokamas, dalyvių skaičius ribotas. Daugiau informacijos tel. 8 5 262 5953.

    Jolanta IVANAUSKIENĖ, Konkurencijos tarybos narė

    Išrinkta laikinoji Marijampolės savivaldybės merė

    0

     

    Kovo 27 d. vyko eilinis 8-ojo šaukimo Marijampolės savivaldybės tarybos posėdis, kurio metu vyko slaptas balsavimas dėl laikinojo savivaldybės mero išrinkimo, iki kol bus surengti po buvusio mero Vidmanto Brazio mirties neeiliniai Marijampolės savivaldybės mero rinkimai. Laikinąja Marijampolės savivaldybės mere išrinkta socialdemokratė Irena Lunskienė, atlikusi šias pareigas kaip mero pavaduotoja visą laikotarpį nuo Amžinybėn išėjusio mero ligos laikotarpio pradžios sausio 26 d. iki dabar. Už ją balsavo 20 Tarybos narių iš 26-ių dalyvavusiųjų. Daugiau kandidatūrų iškelta nebuvo. Paskelbus balsavimo rezultatus išrinktoji laikinai eiti mero pareigas I. Lunskienė sakė: „Dirbame ir dirbsime visi kartu – 26 Tarybos nariai ir administracija. Tęsime pradėtus darbus. Man tenka didžiulė atsakomybė, bet su jūsų visų pagalba įveiksime visus sunkumus. Kviečiu atsakingai konsoliduoti jėgas ir susitelkus dirbti“. Jos kandidatūrą pasiūlęs Savivaldybės tarybos socialdemokratų frakcijos seniūnas Romualdas Makauskas teigė įsitikinęs, kad Irena turi didelę gyvenimišką patirtį ir sugebės suvienyti visus. Jis nenuvertino ir kito mero pavaduotojo socialdemokrato Povilo Isodos sugebėjimų dirbti mero vietoje nei dėl jauno amžiaus, nei dėl asmeninių savybių, tiesiog buvęs toks frakcijos pasirinkimas.

    Ilgamečio Marijampolės savivaldybės mero, Marijampolės Garbės piliečio Vidmanto Brazio gyvybė užgeso po sunkios ligos kovo 17-ąją. Šias pareigas jis ėjo nuo 2000-ųjų su nedidele pertrauka, kai dirbo Savivaldybės mero pavaduotoju.

    Viešųjų ryšių tarnyba

     

    Moderni mokyklos biblioteka: lūkesčiai ir realybė

    0

     

    Kovo 23 dieną  Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos bibliotekoje rinkosi Vilkaviškio rajono mokyklų bibliotekininkų metodinio ratelio ir Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų bibliotekininkai į metodinę edukacinę apskritojo stalo diskusiją „Moderni mokyklos biblioteka:  lūkesčiai ir realybė“. Susitikimas prasidėjo ekskursija po Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos „Draugystės“ filialą, Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinę mokyklą ir jos biblioteką. Apskrito stalo diskusiją pradėjo Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų bibliotekininkų būrelio pirmininkė Snaigė Raguckienė. Ji teigė, kad labai svarbu tikėti tuo, ką darome. Tai pasitikėjimo, savarankiškumo, abejonių išsklaidymo raktas. Pasiremdama Tėvo Stanislovo išmintimi linkėjo geros kloties profesinėje veikloje, sėkmingo žmogaus virsmo. Ir toliau kvietė skleisti meilę, gėrį ir grožį,kad tik šviesi, neapsimesta veikla ir atidumas kiekvienam sutiktam leis vaikščioti išminties keliu. Jos žodžius palydėjo gimnazijos 2F klasės mokinės atliekamas muzikinis kūrinys „Raudoni vakarai“.

    Vilkaviškio rajono mokyklų bibliotekininkų metodinio ratelio bibliotekininkai paruošė įspūdingą pranešimą. Savo ratelio veiklas pristatė  metodinio ratelio pirmininkė Jolanta Čibirkienė.  Susitikime aktyviai dalyvavo visi svečiai.  Taip sukurdami gerą atmosferą, leidžiančią perduoti daugybę žaismingų pojūčių. Pasisakė kiekviena bibliotekininkė, o rankose buvo laikomos parengtos dovanos: išjaustos, išieškotos, supakuotos ir reikšmingos kaip simboliai, kuriuos atspindėjo citatos iš knygų. Tai atrodo taip paprasta, bet taip patrauklu ir įdomu. Kiek daug naudingo ir teigiamo galima patirti savame darbe.

    Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos bibliotekos vedėja Laima Vaičiūnienė Vilkaviškio ir Marijampolės mokyklų bibliotekininkų metodinėje-edukacinėje apskritojo stalo diskusijoje „Moderni mokyklos biblioteka:  lūkesčiai ir realybė“ skaitė pranešimą „Iš vizitų po Islandijos ir Suomijos bibliotekas“. Ji supažindino su bibliotekų darbo Islandijoje, Suomijoje bei bibliotekos darbo specifika tų šalių mokyklose. Teigė, kad Lietuvos mokyklų bibliotekininkai per mažai kalba apie save, kad vis didesnis savo laiko investavimas į darbą ir augantis pasitikėjimas savimi suteikia galimybę patiems pabandyti įrodyti, jog mokyklos bibliotekininkas tikrai įvairiapusis darbuotojas, nors kai kurie dalykai nesikeitė nuo viduramžių, tačiau bibliotekininkas yra ne pritvirtintų grandinėmis knygų saugotojas ar tvarkytojas, o savo darbą mylintis, išmanantis šiuolaikinius prezentacijų kūrimo įrankius, turintis puikų komunikavimą, viešo kalbėjimo įgūdžius žmogus.Jo darbas -tai ne fizinio, rutininis procesas, o intelektuali ir kūrybiška veikla.

    Snaigė Raguckienė teigė, kad šis susitikimas suteikė galimybę pasidalinti konkrečiomis veiklomis respublikiniame lygmenyje. Kad patirta nauda, teigiamas požiūris ir emocijos į darbą sukelia „sniego lavinos efektą“. Neabejotinai tai padės tobulėti, suteiks vietą komunikacijai, minčių sklaidai, bendrai erdvei. Pagaliau konkretus susidūrimas su kolegų patirtimi, nuoširdumu įkvepia džiaugtis, dalintis, planuoti naujus darbus, veiklas. Kaip kad sakė Vytautas Kernagis, „viską lemia gerosios smulkmenos, geri žmonės, geri santykiai, žodžio laikymasis ir šypsenos…“

    Laima VAIČIŪNIENĖ

    Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų bibliotekininkų metodinio būrelio narė

    10 jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Šeštadienio vakarą Marijampolėje valandą karaliavo tamsa

    0

     

    Šeštadienio vakarą Marijampolės miesto centrinė dalis valandą skendėjo tamsoje ir tai tikrai nebuvo elektros tiekimo gedimas. Marijampolės savivaldybės administracija prisidėjo prie globalios akcijos „Žemės valanda“, kuri vyko kovo 25 d. 20.30 val. vietos laiku, kai daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje vienai valandai išjungė šviesas, taip leisdami planetai bent 60 minučių atsikvėpti. Atkreipiant dėmesį į globalias planetos problemas vienai valandai buvo išjungtas Kęstučio g., P. Butlerienės g., Ūkininkų g., Vytauto ir Poezijos parkų, Kauno g. nuo J. Dailidės iki Kauno g. Nr. 31, dalies Bažnyčios g., Vytauto g. nuo P. Armino iki Laisvės g., Laisvės g., Vasario 16-osios g., Lietuvininkų g., P. Vaičaičio g. nuo Vytauto g. iki V. Kudirkos g., V. Kudirkos g. nuo Dariaus ir Girėno g. iki P. Vaičaičio g., Kaštonų g., dalies Gėlių g., Žemaitės g., Sodžiaus g.ir Mindaugo g., P. Kriaučiūno g. gatvių apšvietimas ir teritorijos aplink Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją apšvietimas.

    Kviesdama prisijungti prie pasaulinės klimato kaitą stabdančios akcijos Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoja, atliekanti mero pareigas, Irena Lunskienė sakė: „Žmonija savo veikla „įkaitino“ planetą ir šis beatodairiškas procesas ilgainiui vestų į pražūtį. Mes esame protingos ir atsakingos būtybės, todėl turime neatidėlioti ir naudoti visus būdus, kaip situaciją sušvelninti ir suvaldyti. „Žemės valanda“ yra vienas pirmųjų ir visoje planetoje išgirstų pagalbos šauksmų. Tai yra tik akcija, bet verčianti visus susimąstyti apie atsakingą vartojimą. Tai tik pradžia ilgo ir nuoseklaus kelio į gamtos resursų išsaugojimą ir gamtos švarą. Mes dėkingi akcijos „Žemės valanda“ sumanytojams ir organizatoriams už atkreiptą dėmesį į nualintos žemės skaudulius. Mes, Marijampolės savivaldybės gyventojai, prisidedame prie akcijos. Turėdami gražiai ir moderniai apšviestą Marijampolės miesto centrą, mes išjungsime valandai gatvių ir skverų apšvietimą, kad visi susimąstytume ir po to dar labiau vertintume tai, ką turime“.

    Žemės valanda prasidėjo 2007 m. Sidnėjuje, kai pirmą kartą 2,2 milijonai žmonių išjungė šviesą, taip pasisakydami prieš klimato kaitą. Vėliau šis aplinkos apsaugai skirtas judėjimas tapo reguliarus ir išplito daugelyje šalių. Marijampolės miestas į šį judėjimą įsijungė prieš kelerius metus.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Nikos Kazandzakis

    0

    „Kuo daugiau demonų savyje nešiojame, tuo daugiau ir angelų: angelas – tai atgailaujantis demonas.“

    Būk atsakingas – pasirūpink atliekomis tinkamai!

    1

     

    2017 m. balandžio 4 d. Marijampolės savivaldybėje, įgyvendinant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus, organizuojama  gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai bus surenkama:

    • Elektros ir elektroninės įrangos atliekos;
    • Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos;
    • Vidaus degimo variklių tepalo, kuro ir oro filtrų atliekos;

     Sumokant atliekų turėtojui bus surenkamos:

     Automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos;

    • Automobilinių ir pramoninių akumuliatorių atliekos;
    • Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

     Taip pat gaminių atliekų surinkimo akcijos metu atliekas tvarkančiai įmonei galėsite išskirtinėmis sąlygomis perduoti ir kitas atliekas.

    Šiuo metu taip pat vyksta įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms skirtas projektas „Mes rūšiuojam“, prie kurio dar galite prisijungti, rūšiuoti atliekas, rinkti taškus ir keisti juos į įvairiausius prizus, keliones, ekskursijas! Informaciją  apie projektą „Mes rūšiuojam“, prizus, dalyvių registraciją rasite  www.mesrusiuojam.lt.

    Jeigu Jūsų įmonė, įstaiga ar organizacija bei Jūsų įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojai arba gyventojai turi aukščiau išvardintų atliekų prašome iki 2017 m. kovo 30 d. registruotis  e-paštu atliekos@atc.lt  arba telefonu 8 5 206 09 01.

     Norintys priduoti savo nebenaudojamą automobilį arba pateikti informaciją apie kiemuose be priežiūros paliktus nebenaudojamus automobilius ar nelegalius transporto priemonių ardytojus, turėtų rašyti e-paštu atliekos@gia.lt arba skambinti telefonu  8 600 900 30.

    Elektros ir elektroninėje įrangoje bei baterijose ir akumuliatoriuose esantys metalai, rūgštys ir kitos kenksmingos medžiagos kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai ir gamtai. Šių atliekų negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis. Jas reikia rūšiuoti, rinkti atskirai ir atiduoti atliekų tvarkytojui. Alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių atliekose esančios medžiagos taip pat kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Patekusios į vandenį, gruntą, atmosferą, jos užteršia pavojingomis, kenksmingomis ir toksiškomis medžiagomis. Kiekvienas alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių turėtojas rūšiuodamas atliekas ir jas atiduodamas atliekų tvarkytojams perdirbti ir pakartotinai panaudoti padeda saugoti aplinką ir tausoti gamtos išteklius. Naudojimui netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra taršos šaltinis: iš jo į dirvožemį gali ištekėti aplinkai žalą darantys skysčiai (kuro, alyvos likučiai, įvairios rūgštys), išdaužyti automobilio stiklai ne tik teršia aplinką, bet ir gali sužeisti greta žaidžiančius vaikus. Plastikas, guma, alyva, padangos ar kitos automobilyje esančios medžiagos, pakliuvusios į aplinką, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir užteršia orą. Daugiau informacijos apie atliekų tvarkymą, atliekų rūšiavimą, atliekų surinkimo vietas, netinkamo atliekų tvarkymo žalą aplinkai bei žmonių sveikatai – www.gia.lt, www.eei.lt.

    Turint namuose gyvsidabrinį termometrą, reikia nepamiršti ir apsaugos priemonių

    0

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento (toliau – Marijampolės departamentas) specialistai primena, kad gyvsidabriu apsinuodijama tada, kai patalpų oras užteršiamas jo garais.

    Gyvsidabris – bene nuodingiausias sunkusis metalas, galintis smarkiai paveikti nervų sistemą ir sukelti smegenų sutrikimus. Iš esmės pats gyvsidabris, kaip metalas nėra labai pavojingas, kur kas pavojingesni jo garai. Pirmieji apsinuodijimo gyvsidabriu požymiai yra silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, seilėtekis, metalo skonis burnoje, kartais pilvo skausmai ir kraujingas viduriavimas. Kai į plaučius patenka nedideli gyvsidabrio garų kiekiai, bet juo kvėpuojama ilgai, ligoniai skundžiasi galvos skausmais, pykinimu, irzlumu, skausmais nugaroje, galvos svaigimu, pablogėjusia atmintimi, metalo skoniu burnoje, kraujavimu iš dantenų, svorio kritimu. Vėliau atsiranda rankų drebėjimas, nemiga, sumažėja raumenų jėga, sutrinka koordinacija, dar vėliau vystosi toksinė encefalopatija, o esant dideliam gyvsidabrio garų kiekiui galima ir plaučių edema.

    Kaip elgtis sudužus gyvsidabrio termometrui ir kaip saugiai surinkti išbyrėjusį gyvsidabrį?

    Sudužus termometrui, svarbu iš patalpos kuo greičiau išvesti vaikus bei po ją nevaikščioti. Gyvsidabrį reikia rinkti nuo užteršto ploto pakraščių vidurio link,nevalyti jo šluoste, nes gyvsidabris pasklis dar plačiau, o jo garavimo paviršius padidės. Renkant gyvsidabrį reikėtų nepamirštirespiratoriausir guminių pirštinių.

    Gyvsidabrio rinkimo būdai (profilaktika):

    • Drėgnu, klijais pateptu popieriumi, prie kurio gyvsidabrio rutuliukai gerai prilimpa. Kai popieriaus lapas užsipildo gyvsidabriu rutuliukais, jį reikia įdėti į stiklinį indą (pvz., stiklainį) su vandeniu ir uždaryti dangteliu. Pakračius indą, gyvsidabris nuo popieriaus nusės ant indo su vandeniu dugno. Išėmę popierių, juo vėl galėsite rinkti gyvsidabrį;
    • Lazdele (medine arba stikline) didžiausius rutuliukus sustumkite ant storesnio popieriaus ir supilkite į indą su vandeniu. Paskui gumine kriauše susiurbkite mažesnius rutuliukus, o pačius mažiausius lašelius surinkite su lipnia juosta ar klijais suteptu popieriumi. Visą surinktą gyvsidabrį supilkite į indą su vandeniu ir sandariai uždarykite;
    • Surinkus gyvsidabrio rutuliukus, grindys ir visi kiti paviršiai nuplaunami ūkinio muilo ir geriamosios sodos tirpalu. Tam reikės 52 gramų sodos ir 45 gramų muilo 1 litrui vandens. Po to viską perplaukite vandeniu ir išvėdinkite;
    • Viską atlikus, nepamirškite muilu nusiprausti rankų ir veido, išsiskalauti dantis, persirengti ir išsiskalbti rūbus. Skalbiant, prie skalbimo miltelių verta papildomai įdėti apie 10 gramų chlorkalkių. Patalpas gerai išvėdinkite ir kurį laiką stenkitės jose būti kuo rečiau.

    Marijampolės departamento specialistai prašo būti pilietiškais ir neišmesti pažeistų gyvsidabrio termometrų  į bendrus konteinerius.

    Rekomenduojame vietoje pavojingų ir lengvai dūžtančių gyvsidabrio termometrų, naudoti šiuolaikinius elektroninius termometrus.

    Kur kreiptis dėl gyvsidabrio surinkimo?

    Gyvsidabris, priskiriamas kenksmingų ir pavojingų atliekų grupei, kaip ir kitos šios grupės atliekos, yra surenkamas tik didžiųjų ir pavojingų atliekų aikštelėse. Minėtos aikštelės yra visose Marijampolės apskrities savivaldybėse, jų adresai ir darbo laikas skelbiami interneto svetainėje: www.maatc.lt

    Didžiųjų ir specifinių atliekų priėmimo aikštelės:

    Marijampolės didžiųjų atliekų ir antrinių žaliavų priėmimo aikštelė, adresas:  Vokiečių g. 10, Marijampolė,Tel. 8 343 54204.

    UAB „Marijampolės švara“ didžiųjų atliekų ir antrinių žaliavų priėmimo aikštelė, adresas: Vasaros g. 16, Marijampolė,Tel. 8 343 73469.

    Vilkaviškio didžiųjų atliekų ir antrinių žaliavų priėmimo aikštelė, adresas: Šiaurės g. 6a,Vilkaviškis, Tel. 8 342 20304.

    Kazlų Rūdos didžiųjų atliekų ir antrinių žaliavų priėmimo aikštelė, adresas: M. Valančiaus g. 17a,Kazlų RūdaTel. 8 343 25223.

    Šakių didžiųjų atliekų ir antrinių žaliavų priėmimo aikštelė,adresas: Sodų g. 15 ŠakiaiTel. 8 345 51030.

    Kalvarijos didžiųjų atliekų ir antrinių žaliavų priėmimo aikštelė, adresas: Šilo g. 23, Kušliškių kaimas, Kalvarijos sav. (prie uždaryto Kalvarijos sav. sąvartyno) Tel. 8 343 23602.

    Andrius KRAULĖDA

    Marijampolės departamento

    Visuomenės sveikatos saugos

    kontrolės skyriaus vedėjas   

     

    „Mėlynasis banginis“ – ne žaidimas, tai – nusikalstama veika

    0

     

    Marijampolės policijos bendruomenės pareigūnės Edita Ežerskienė ir Akvilė Klimavičiūtė lankėsi įvairiose Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigose ir seniūnijose. Susitikimų metu bendruomenės pareigūnės ne tik pristatė naujame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytą administracinę atsakomybę mokiniams, tėvams, globėjams ir įstaigų darbuotojams, bet kalbėjosi ir apie pastaruoju metu žiniasklaidos priemonių eskaluojamą socialinį reiškinį „Mėlynasis banginis“, kurio žaidimu nepavadinsi. Viešoje erdvėje paskleista tokia istorija gali paskatinti paauglius ar vaikus ja patikėti. Būtent tai gali paskatinti ir savižudybes.

    Pradėsime nuo to, kad viso to „paslaptingo“ „Mėlynojo banginio“ kūrėjas buvo suimtas Rusijoje dar prieš pusę metų. Kaltinimai jam – 15 paauglių privedimas iki savižudybės. Kokia dalis tų paauglių ir šiaip žudėsi – nelabai aišku, tačiau aišku tai, kad jis šlykščiai tyčiojosi iš jų ir įtikinėjo, kad jie nusižudytų. O kai Rusijos policija surado tą „genijų“ ir atvažiavo pas jį į namus suimti, jis pasislėpė už lovos ir nenorėjo išlįsti. Tai toks apgailėtinas „drąsuolis“ šis savižudybių organizatorius, kurį, susigūžusį ir drebantį, nufilmavo policija.

    Jei kam nors galėtų kilti neprotinga mintis organizuoti panašius dalykus Lietuvoje, trumpa citata iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 133 str. – Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės. Tas, kas sukurstė žmogų nusižudyti arba žiauriu ar klastingu elgesiu privedė žmogų prie savižudybės, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų).
    Marijampolės apskrities policija informuoja, jog dar iki šiol nėra fiksuota įvykių – savižudybių, kurios būtų paskatintos šio „mistinio“ reiškinio. Pasitaikydavo atvejų ir anksčiau kuomet vaikai žalodavo save, tačiau, šiuo metu yra sukeltas didelis vaikų, paauglių susidomėjimas. Jie ne tik kalba, kuria mitus, bet gali bandyti ir tam tikrus veiksmus, pvz.: save žaloti ar nusipiešti banginį.

    Tad pastebėję, kad jūsų vaikas slepia rankas, naktimis keliasi, jo būklė tapo kritiška, jis atsiribojo nuo viso pasaulio, klausosi įtartinos muzikos, ir naktimis neišsimiega, sukluskite. Patikrinkite jo kompiuterį, ir pastebėję, jog jis dalinasi grotelėmis # pažymėtais žodžiais apie banginį, tuojau pat imkite kalbėtis, ir viską išsiaiškinkite. Tikrinkite jo socialinius tinklus – kokiose grupėse jis užsiregistravęs, su kuo bendrauja, kokiomis temomis kalbasi, kokią vaizdo medžiagą kelia į internetą. Tai pat svarbu reguliariai apžiūrėti jo kūną. Bet kokie sužalojimai gali būti grįsti šio žaidimo taisyklėmis.

    Kilus įtarimams kreipkitės į artimiausią policijos įstaigą arba praneškite apie tai telefonu 112.
    Marijampolės apskr. VPK psichologė Laura Krupavičiūtė pataria į ką reikėtų atkreipti dėmesį:

    – jei pastebėsite jog vaikas yra įbauginamas, kad bus susidorota su juo ir jo artimaisiais, jei neatliks užduočių, nuraminti ir svarbu paskatinti vaiką pasikalbėti, kas įvyko ir su tėvais aptarti, kiek realu, kad kažkas nutiks (kas vargu ar realu) ir kokių saugumo priemonių galima imtis bei informuokite mokyklos darbuotojus: soc. darbuotoją, psichologą ir būtinai kreiptis į policiją;

    – kalbėkitės su vaikais (ne kvoskite, nurodinėkite, šaukite ir pan.) apie tai kas nutiko, kaip vaikas jaučiasi ir kaip galite jam padėti;

    – kreipkitės į emocinės paramos tarnybas

    Telefonu:

    Emocinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
    Jaunimo linija*
    Budi savanoriai konsultantai
    8 800 28888 I-VII

    visą parą

    Vaikų linija*

    Budi savanoriai konsultantai ir profesionalai

    116 111 I-VII
    11:00 – 21:00
    Vilties linija*

    Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai

    116 123 I-VII
    visą parą
    Krizių įveikimo centras

    Skubi psichologinė pagalba. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į centrą Antakalnio g. 97, Vilniuje. Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėrawww.krizesiveikimas.lt

    8 640 51555 I–V

    16.00–20.00

    VI

    12.00–16.00

    Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrius

    Vaikų ligoninėje, Vilniuje

    8-5 275 75 64 I-VII
    visą parą

    Internetu

    Emocinės pagalbos tarnyba Kontaktai Atsakymo laikas
    Jaunimo linija

    Emocinė parama teikiama jaunimui

    Registruotis ir rašyti: www.jaunimolinija.lt/laiskai

    www.jaunimolinija.lt/pokalbiai-internetu

     

    Atsako per 2 darbo dienas.
    Pokalbiai internetu vyksta trečiadieniais ir penktadieniais 18-22 val., šeštadieniais 13-17 val.
    Vaikų linija

    Emocinė parama teikiama vaikams ir paaugliams

    Registruotis ir rašyti: www.vaikulinija.lt Atsako per 2-3 darbo dienas
    Vilties linija

    Pagalba teikiama suaugusiems

    Rašyti el. paštu vlties.linija@gmail.com

    www.viltieslinija.lt

    Atsako per 3 darbo dienas
    Pagalbos moterims linija

    Pagalba teikiama moterims ir merginoms

    Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt Atsako per 3 darbo dienas
    Psichologinės konsultacijos

    Pagalbą internetu emigrantams teikia profesionalūs psichologai.

    Rašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt
    Internetinė svetainėje

    www.psyvirtual.lt

    Atsako per 2 darbo dienas
    Pagalba nusižudžiusių artimiesiems

    Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems (savitarpio paramos grupės, DUK, literatūra ir kita.).

    Rašyti el. paštu:

    laukiam@artimiems.lt

    Naudinga informacija puslapyje www.artimiems.lt

    Atsako per 2-3 darbo dienas

    Marijampolės apskr. VPK informacija

    Rygiškių Jono gimnazija praturtėjo Prano Vaičaičio portretu

    0

     

    Marijampolės pasididžiavimas – Rygiškių Jono gimnazija – šiomis dienomis praturtėjo istoriniu poeto Prano Vaičaičio portretu, kurį pagal specialų užsakymą tradicine aliejine technika nutapė marijampolietė dailininkė Neringa Krivičienė. Portreto idėjai pritarė ir kūrimo procesą parėmė žinomi Marijampolės istorinių pastatų restauravimo meistrai Kemeraičiai – tėvas Viktoras su sūnumis Dariumi ir Ramūnu.

    Apie 1887 m. tuometėje Marijampolės gimnazijoje būsimasis poetas P. Vaičaitis mokėsi ir praleido čia kelerius metus. Buvęs svajingas, uždaro būdo ir silpnos sveikatos, aukštais mokslo rezultatais nepasižymėjęs, bet kartu su kitais gimnazistais domėjęsis uždrausta literatūra, vengęs pamaldų gimnazijos cerkvėje. Tos pačios, kurios tik išorinių sienų ribas dabar galima įžvelgti stebint senąjį gimnazijos pastatą. Tokį poetą ir norėta pavaizduoti istoriniame portrete. Kalbėdamas apie dovanotojo portreto reikšmę Rygiškių Jono gimnazijos direktorius Vilhelmas Petkevičius priminė, kad „šis žmogus Sūduvos padangėje nušvito kaip meteoritas – jo egzistavimas buvo toks trumpas, tad labai gerai, kad apie jį kalbama šiandien, o laiko tėkmėje šis dailės kūrinys atrodys dar kitaip“. Poetui likimas lėmė išgyventi šioje žemėje tik 25-erius metus. Nežiūrint to, jo kūrybinis palikimas yra ryškus ir reikšmingas.

    Ne vieną istorinį portretą nutapiusi dailininkė N. Krivičienė prisipažino, kad kiekvienąkart prieš imantis portreto reikia pasikankinti, kol pradedi jausti asmenybę – tada jau gali dirbti. Ji teigė praleidusi nemažai laiko skaitydama P. Vaičaičio poeziją, tyrinėjusi išlikusias fotografijas. Tik po to dažų sluoksnius dengė nauji sluoksniai iki galutinio rezultato. Dailininkės sukurtus kunigo marijonų vienuolio Vincento Senkaus, Pal. arkivyskupo Jurgio Matulaičio, Šv. Jono Pauliaus II portretus jau priglaudė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, o kunigaikščio Vytauto Didžiojo – Marijampolės kraštotyros muziejus.

    P. Vaičaičio portretas kovo 23–ąją gimnazijos muziejuje pristatytas gimnazistams, mecenatams Kemeraičiams ir miesto muziejininkams. Marijampolės savivaldybės vyr. paminklotvarkininkas Gedeminas Kuncaitis kreipėsi į gimnazistus iškeldamas kultūros paveldo neįkainojamos vertės idėją ir kvietė apmąstyti kiekvienam savo galimą indėlį į miesto palikimą. „Rinkite nuo šiandien kad ir po 10 centų, kvieskite dailininką ir sakykite: „Mes norime palikti tai istorijai. Galbūt kada nors ir italai važiuos pas mus pasižiūrėti, o ne tik mes pas juos“, – sakė jis. Gimnazijos, kuri šiemet mini 150-ąsias egzistavimo metines, direktorius V. Petkevičius išsitarė turintis didesnių ambicijų – gimnazijoje trūks plyš turi atsirasti penkių Nepriklausomybės akto signatarų portretai, kuriems vieta jau parinkta. Direktorius padėkojo už gautąjį portretą dailininkei N. Krivienei ir, žinoma, portreto sukūrimą finansavusiems Kemeraičiams, kurių įmonė, beje, prieš kelerius metus rekonstravo pačios gimnazijos pastatą.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Aurelijos Baniulaitienės nuotraukos.

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Brea salos: Rojaus atradimas, arba miegantys laivai…

    0

    Kai pavargstame nuo kasdieninių darbų, įkyraus ar net beprasmio bendravimo iš pareigos  bei beprotiškai didelio gyvenimo tempo, dažnai mintyse, o kartais ir balsu, išsakome savo svajonę:  „…o, kad dabar taip į negyvenamą salą kokiai savaitėlei, kitai…“ Taip mintydami norime nors trumpam pabėgti nuo visų savo rūpesčių, užsimiršti, pabūti vieni… Tik ar tikrai norime į negyvenamą salą? Vargu ar pamąstome, kodėl ta mūsų išsvajota sala įvardinama kaip negyvenama: ar kad jos niekas dar neatrado, ar kad joje niekas neišgyveno. Kitu atveju ten juk turėtų būti bent kokia gyvybės forma. Kažin kaip jaustumėmės atsidūrę joje?Ar atsipalaiduotume, pailsėtume, surastume taip svajotą ramybę ir laimę? Juk iki mūsų atvykimo ten dar niekas nebuvo. Nepasvertai, neapgalvotai, aklai trokštame galbūt dar ekstremalesnio gyvenimo būdo nei monotoniška ar sudėtinga mūsų kasdienybė. Svajojame apie keistą salą, kurioje ketiname kažkaip pasislėpti ne tiek nuo rūpesčių ir problemų, kiek greičiau pasprukti nuo savęs pačių. Keistomis sąlygomis pasiryžtame išlikti bet kur ir bet kokia kaina. Tik kažin ar tai pavyks? Vargu ar surastume tai, ko ieškome, ir atsikratytume visų rūpesčių.

    Iš Arkuest  iškyšulio (Prancūzija) keltu keliamės į Brea salas. Tai nėra mūsų svajonėse susikurta negyvenama sala, tačiau užsimiršti, atsipalaiduoti, pailsėti – pati tinkamiausia vietovė.

    Į salas plaukėme beveik valandą. Išgyvenome nuostabias akimirkas: nedidelis laivelis, profesionaliai manevruodamas, mus plukdė tarp salelių, kurių čia yra apie 400. Vienos didesnės, kitos mažesnės, bet visos savaip gražios ir vis kitokios. Akis paganyti tikrai buvo kur: įspūdingi vandenyno bangų nugludinti, potvynių ir atoslūgių numyluoti salų skardžiai švietė įvairiomis uolienų spalvomis. Virš galvų klykaujantys tenykščiai paukščiai ir vandens purslai, paliečiantys keliautojų veidus, dovanojo pojūtį – esi pripažintas, gal net tau suteiktas savotiškas krikštas – nuo šiol esi čia savas ir visada laukiamas.

    Brea salos – ištisas mažesnių ir didesnių salelių masyvas. Didesnės tarpusavyje sujungtos nedideliais tilteliais, o kur tiltelio nėra, atokiau didžiųjų salų, tarsi augmenija apaugę žemės trupinėliai ant vandens pabirę tūno daugybė mažučių salelių. Brea salos – ne tik viena gražiausių Bretanės vietų, bet ir draustinis, kuriame auga daugybė retų augalų, gyvena įvairių rūšių paukščiai. Čia tarsi dailininko teptuko paliestos susilieja sodų, jūros, uolų spalvos. Rojus žemėje…

    Išlipę iš mus atplukdžiusio laivo, salose stebėjome potvynių laukiančius ant šono parvirtusius, sakytum miegančius, žvejybinius laivelius. Brea salas aplanko didieji potvyniai ir atoslūgiai: kas šešios valandos vanduo pakyla tiek, kad žvejai nedideliais, šiuo metu miegančiais laivais išplaukia žvejoti į vandenyną. Praėjus šešioms valandoms, jie turi suspėti grįžti į krantą, išsikrauti laimikį, nes vanduo vėl palieka krantą, laivai gulasi ant šono, eina šešioms valandoms pogulio. Mums toks reginys labai neįprastas, o tenykščiam – kasdienybė.

    Miestelis saloje taip pat įspūdingas: nedideli, gyvenamieji namukai akmeninėmis arba mūrinėmis sienomis (medinių statinių pastebėti neteko), sodybos labai tvarkingos, jaukumą joms suteikia daug žydinčių, kai kur net egzotinių gėlių. Namų sienomis vilnija vijoklinių augalų guotai, pasidabinę įvairiaspalviais žiedais. Labai siauros gatvelės – greta vienas kito, petys į petį gali eiti,na, kokie trys-keturi žmonės. Saloje nėra jokių motorizuoto transporto priemonių – taip užtikrinamas čia gyvenančių žmonių ir augalų bei gyvūnų saugumas, puoselėjama ekologija (juk čia – draustinis). Buvo truputį neįprasta: vaikštinėjant siauromis gatvelėmis nesutikome jokių automobilių, išskyrus mažytę ugniagesių tarnybos mašinytę ir miniatiūrinį traktoriuką. Pastarasis, prisikabinęs nedidelius vagonėlius, po visą  salą vežiojo žmones, dažniausiai turistus. Tai tarsi toks mažas salos taksi. Pačiame miestelyje – daug kavinukių, restoranų, viešbučių. Tikrai yra kur apsistoti ilgesniam laikui, pasiklausyti muzikos, suvalgyti ledų, paragauti vietinių gyventojų pagaminto maisto.

    Paėjėjus toliau už miestelio yra kelios apžvalgos aikštelės. Nuo jų atsivėrė salyno vaizdas. Tarsi iš paukščio skrydžio gėrėjomės reginiu: tolyje ramiai snaudė daugybė salelių ir tarp jų, bures iškėlęs, puikavosi būrelis laivų. Neapsakomai saldi ramybė užliejo širdis. Nuostabi vieta. Tai tarsi atostogų rojus, kuriame gali pabūti pats su savimi, neieškodamas negyvenamos salos.

    Autorės nuotraukos.

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1