Dėl užsitęsusių rekonstravimo darbų eismas Gedimino gatvės atkarpoje nuo Gedimino-Geležinkelio-Stoties gatvių sankryžos iki Gedimino-Žemaitės gatvių sankryžos bus draudžiamas iki š. m. spalio 1 d.
Prašome atkreipti dėmesį į šiuos eismo pasikeitimus ir laikytis kelio ženklų reikalavimų.
Marijampolės savivaldybės administracija atsiprašo gyventojų už patiriamus nepatogumus.
Marijampolės savivaldybės administracija
„Kelią visada turi išsirinkti širdimi – tik tada išspausi iš savęs viską. Ir visada galėsi juoktis.“
Naujų mokslo metų pradžioje didžiausia šalies gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir Marijampolės savivaldybė kviečia pasirūpinti vaikų saugumu keliuose ir gatvėse, o vairuotojus ragina vairuoti saugiau ir atidžiau.
Š. m. rugsėjo 1–30 dienomis AB „Lietuvos draudimas” rengia saugaus eismo akciją „Apsaugok mane”. Prie šios jau septynioliktus metus vykstančios saugaus eismo akcijos, kaip ir kasmet, prisijungė ir Marijampolės savivaldybė. Marijampolės savivaldybės administracija ir AB „Lietuvos draudimas“ pasirašė susitarimą dėl savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų moksleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų akcijos „Apsaugok mane“ metu. Marijampolės savivaldybė savo lėšomis specialiu akcijos ženklu „Apsaugok mane“, įspėjančiu apie gatvėje vaikams kylantį pavojų, iki rugpjūčio 25 d. pažymėjo 20 pėsčiųjų perėjų ir sankryžų prie 12-os bendrojo ugdymo mokyklų.
Visą rugsėjo mėnesį visi Marijampolės savivaldybės teritorijoje esančių bendrojo ugdymo mokyklų moksleiviai yra apdrausti „Lietuvos draudimo“ Asmens draudimu nuo nelaimingų atsitikimų kūno sužalojimo ir mirties atvejais, jei jie atsitiktų pėsčiajam (pėsčiaisiais pagal sutartį laikomi ir važiuojantys/vežami dviračiu) moksleiviui eismo įvykio metu.
Akcija „Apsaugok mane“ buvo pradėta 2000 m. Vilniuje. Ją pradėjo Vilniaus miesto savivaldybė ir didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“. Vėliau prie akcijos prisijungė didžioji dalis Lietuvos savivaldybių. Nuo 2010 m. „Lietuvos draudimas“ kasmet nemokamai apdraudžia visus pėsčiuosius mokinius šalies keliuose ir gatvėse visą rugsėjo mėnesį.
„Lietuvos draudimas“ primena, kad mokinių asmens draudimas automatiškai galios visiems bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams visą rugsėjo mėnesį bet kuriuo paros metu. Jo suma vienam vaikui šiemet sieks 5 tūkst. eurų. Jei pėsčiasis mokinys rugsėjo mėnesį pateks į avariją, jo tėvai ar globėjai apie įvykį turi pranešti „Lietuvos draudimui“ telefonu 1828. Žalų specialistai apskaičiuos ir išmokės priklausančią kompensaciją. Išmokamos kompensacijos dydis priklauso nuo patirtų sužalojimų ir yra proporcingas draudimo sumai.
Šia gražia akcija AB „Lietuvos draudimas” siekia atkreipti visuomenės dėmesį į mokinių saugumą, eismo saugumo problemas ir skatinti bendruomenės atsakomybę. „Kiekvieną rudenį šalies miestų ir miestelių gatvėse padaugėja jaunųjų eismo dalyvių. Kai kuriems jų – tai pirmi savarankiški žingsniai keliaujant į mokyklą ar skubant iki autobuso stotelės. Tokiu metu atidžiai ir apgalvotai kelyje turėtų elgtis visi eismo dalyviai. Juk atsargumas gėdos nedaro, o kai kuriose situacijose vieno eismo dalyvio atidumas gali tapti kito išsigelbėjimu“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Sūduvos skyriaus vadovė Jurgita Sluoksnaitienė. Vairuotojai, valdantys padidintos rizikos transporto priemones, būdami kelyje turėtų pagalvoti ne tik apie savo, bet ir apie pėsčiųjų veiksmus. Anot skyriaus vadovės J. Sluoksnaitienės, ypatingą dėmesį vairuotojai turėtų skirti jauniesiems eismo dalyviams, kurie ne visada apgalvoja savo veiksmus gatvėje ir tam tikrais atvejais yra linkę pasielgti spontaniškai.
Marijampolės savivaldybės administracija taip pat prašo įstaigų vadovus ir mokytojus mokymo įstaigose organizuoti tėvų ir globėjų susirinkimus, kurių metu skatintų tėvus pasirūpinti savo vaikų ir globotinių saugumu: perkant vaikams viršutinius rūbus (striukes, batus), kuprines, juos pirktų tik su atšvaitais, neišleistų vaikų į gatvę, jei neturi atšvaito ar kito šviesą atspindinčio daikto, parodytų vaikams saugiausią maršrutą, kaip nuvykti į mokyklą, neatsižvelgiant į tai, kad pasirinktas maršrutas nebus pats trumpiausias, bei atkreiptų vaikų dėmesį į ausinukų ir mobiliųjų telefonų naudojimą, nes pėsčiasis, sutelkęs dėmesį į išmanųjį telefoną, dažnai negirdi atvažiuojančio automobilio ir nespėja jo pastebėti.
Viešųjų ryšių tarnyba
Marijampolėje prasidėjo trečiasis klasikinės ir džiazo muzikos vasaros festivalis „Marijampolė music park“. Ketvirtadienio vakarą Poezijos parke klausytojai turėjo progą pasimėgauti muzikine programa „Arte Operette“, kuriame pirmą kartą marijampoliečiams pasirodė atlikėja sopranas Viktorija Kaminskaitė, jau šešiolika metų daranti operos solistės karjerą Leipcigo mieste Vokietijoje, ir tenoras vokietis Paulas Kaufmanas (Paul Kaufmann), griežė M. K. Čiurliono styginių kvartetas, vedamas primarijaus Jono Tankevičiaus.
Festivalio atidarymo koncertą pradėjo jo organizatorė pianistė Eglė Kasteckaitė, prisipažinusi, kad labai pasiilgo nuo praėjusios vasaros Marijampolės publikos, kurią aukštai vertina dėl sugebėjimo klausyti ir suteikti atlikėjui puikų atsaką. Trečiąjį vasaros muzikos festivalį atidaryti garbė buvo suteikta Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojai Irenai Lunskienei. Ji sveikino susirinkusius marijampoliečius, dėkojo festivalio organizatorei ir atlikėjams, kurie paruošė Marijampolei originalius pasirodymus. „Kas gali būti nuostabiau už gražią gamtą, puikią muziką! – sakė mero pavaduotoja I. Lunskienė. Tuo labiau, kad šešių koncertų festivalio ciklas Marijampolės žmonėms ir miesto svečiams dovanojamas. Festivalį organizuoja VšĮ „Sol artis“ ir Marijampolės savivaldybė, be savivaldybės jį remia Lietuvos kultūros taryba bei privačios kompanijos.
Pirmajame koncerte skambėjo arijos iš žinomų operečių ir operų, Johano Štrauso valsai ir kiti kūriniai.
„Lietuva plius“– tokiu originaliu šūkiu pasitinka klausytoją šių metų festivalis. Koncertuose pasirodys tarptautiniai tandemai – „Lietuva+Vokietija“, „Lietuva+Ukraina“, „Lietuva+Latvija+Estija“, „Lietuva+Belgija“. Be jau minėtų Vokietijoje pagrindinius vaidmenis kuriančios dainininkės Viktorijos Kaminskaitės ir įstabaus jos scenos partnerio tenoro Paulo Kaufmano iš Vokietijos, artimiausiuose koncertuose pasirodys ukrainiečių duetas ir scenoje, ir gyvenime – vokalistė Katiko Purtseladze ir pianistas Pavel Ignatyev, perkusijos virtuozas Arkadij Gotesmann, pianistas Dimitrij Golovanov ir latvių bei estų džiazo meistrai – saksofoninkas Deniss Paschkevich ir kontrabosininkas Heikko Remmel, belgų gitaristas Chris Ruebens ir orkestras „Senoji CAMERATA“ (vad. V. Čepinskis). Baigiamajame koncerte rugpjūčio 31 d. žiūrovai išvys ir jaunuosius Marijampolės muzikos mokyklos talentus, respublikinių konkursų laureatus – Povilą Stankų (trimitas) ir Kasparą Šerpytį (violončelė). Koncertai vyks neįprastose, bet geru vasaros oru palankiose vietose – Vytauto ir Poezijos parkuose, Kačių kiemelyje. „Kviečiame kartu praleisti paskutinius vasaros vakarus – romantiškus ir nepakartojamus, žvaigždėtus ir ramius, gaivališkus ir vis dar saulėtus, skambančius ir stebinančius nuostabiuose Marijampolės miesto parkuose. O Jūsų vis dar laukia muzikiniai siurprizai, netikėtos koncertų koncepcijos ir sprendimai bei kiti „džiaziniai-poetiniai-muzikiniai-šokiniai“ netikėti potyriai. Jei Jūs nusiteikę eiti nepažintais Marijampolės miesto kultūriniais takais, mums pakeliui…“, – sako festivalio organizatorė ir meno vadovė, vilnietė pianistė E. Kasteckaitė.
Viešųjų ryšių tarnyba
Festivalio organizatorių nuotraukos.
Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centras marijampoliečius ir miesto svečius 2016 m. rugsėjo 1–2 dienomis kviečia apsilankyti jurginų žiedų parodoje, kuri bus eksponuojama Marijampolės kultūros centre (Vilkaviškio g. 2).
Šiuo metu Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centre (Adomiškių k. 7, Marijampolės sav.) auginama per 700 veislių jurginų, iš kurių apie 50 veislių – išvestos Lietuvos selekcininkų.
Parodoje galėsite išvysti tik dalį – apie 100 veislių – jurginų žiedų, o norintieji pamatyti visą kolekciją darbo valandomis laukiami Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centre.
Parodos atidarymas vyks rugsėjo 1 d. 11.30 val. Paroda veiksi iki 20 val., o rugsėjo 2 d. – nuo 11 val. iki 14 val.
Marijampolės globėjas yra Šventas Jurgis, tad jurginų paroda gali pasitarnauti miesto istorijai ir įvaizdžiui.
Viešųjų ryšių tarnyba
Rugpjūčio 22 dienos ryte Gelgaudiškio dvaro prieigos suskambo nuo vaikų šurmulio. Čia, palydėti išeinančios vasaros ir paminėti jau praėjusios Tarptautinės jaunimo dienos, susirinko per 30 vaikų ir jaunuolių. Tai Šakių jaunieji policijos rėmėjai, Šakių vaikų globos namų auklėtiniai, vaikai, augantys šeimynose ir socialinės rizikos šeimose.
Pabūti kartu ir sudalyvauti antrame projekto “Mes – vienos aulės vaikai 2016” renginyje – orientacinėse važybose visus sukvietė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – apskr. VPK) Šakių rajono policijos komisariato bendruomenių pareigūnė Aušra Mockevičiūtė. Susirinkusius vaikus ir jaunuolius pasveikino ir sėkmės varžybose palinkėjo Gelgaudiškio bendruomenės centro “Atgaiva” atstovė Genutė Žilinskienė bei Gelgaudiškio kultūros centro turizmo administratorius Saulius Urbanavičius. Pastarasis pravedė ekskursiją po Gelgaudiškio dvarą, papasakojo jo istoriją.
Vėliau, dalyviai pasidalino į komandas po 6 asmenis ir leidosi į orientacinių varžybų trasą, kuri driekiasi dvaro ir jo parko teritorijoje – 2,5 km ilgio Gelgaudiškio pažintiniu taku. Bėgdami trasa varžybų dalyviai turėjo aplankyti “Žvaigždę“ – aikštelę, iš kurios taisyklingai aštuoniomis pasaulio šalių kryptimis iškirstos proskynos (takai). Anot vietos legendos, dvarininkai šioje vietoje pietaudavo medžioklių metu ir norėdami matyti žvėris įsakė iškirsti proskynas. Varžybų dalyviai turėjo aplankyti ir legendomis apipintą „Asesoriaus kapą“, „Velnio kalną”, Baronkapines, šaltinį, “Pakaruoklių kalną”. Jie gėrėjosi parke augančiais sidabriniais klevais, maumedžiais, rausvažiedžiais kaštonais, bukais ir kitais medžiais.
Kiekviena komanda turėjo ne tik aplankyti trasos žemėlapyje nurodytus punktus ir atsakyti į pateiktus klausimus. Trijuose punktuose varžybų dalyvių laukė ir policijos pareigūnų parengtos užduotys, o jų neatlikusiems teko skirti ir baudos laiką.
Nors oras varžybų dalyvių tą dieną nelepino, tačiau visi sugrįžę iš trasos entuziastingai laukė nugalėtojų paskelbimo. Kad laikas neprailgtų ir dalyviai atgautų varžybų metu prarastas jėgas, policijos pareigūnai juos vaišino ant laužo virta sriuba. Susumavus rezultatus, varžybų nugalėtojais buvo paskelbti “Back fliper” komandos nariai, kurie su baudos laiku trasą įveikė per 1 val. 3 min. Šiek tiek jiems nusileido “Vyčio” komanda, trasą įveikusi per 1 val. 6 min, o “Draugelių” komanda atiteko trečioji vieta – trasoje jie užruko 1 val. 14 min.
Visi varžybų dalyviai gavo padėkas padėkos, o nugalėtojai, kaip dera, apdovanoti medaliais ir diplomais.
Dėkojame visiems prisidėjusiems prie šio renginio organizavimo.
Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK informacija
Tai, kad vyrai ir moterys skiriasi ne tik fizinėmis savybėmis, yra nuo seno žinoma tiesa ir svarbus mokslinių tyrimų objektas. Ne išimtis ir medicina, kur lyčių skirtumai pasireiškia įvairių susirgimų statistikoje – rizika susirgti viena ar kita liga vyrams ir moterims yra nevienoda. Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos vadovas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros docentas Vytenis Kalibatas atkreipia dėmesį, kad pavojingų susirgimų ir mirtingumo statistika dažniau nepalanki vyrams. „Liūdnas pasekmes galinčios turėti lėtinės neinfekcinės ligos gana dažnai išsivysto dėl kelių pagrindinių klaidų, kurios ypač būdingos stipriajai lyčiai, kai kalba pakrypsta apie rūpinimąsi savo sveikata. Jeigu vyrams pavyktų jų nekartoti, gyventume sveikesnėje ir laimingesnėje visuomenėje,“ – sako gydytojas.
Per ilgai ignoruoja ligos simptomus
Gydytojai vieningai sutaria, kad vyrai dažniau nei moterys savo sveikatą pervertina ir yra linkę ignoruoti atsirandančius negalavimus. „Visuomenės akyse vyrai turi būti stiprūs ir ištvermingi, todėl net ir susidūrę su sveikatos sutrikimais, jie dažnai nutaria nekreipti į juos dėmesio. Labai dažnai vyrams atrodo, kad negalavimai yra laikini ir praeis savaime. Deja, dažniausiai jie klysta, ir tokiu abejingumu tik atitolina gydymosi procesą, taip padidindami rimtesnių susirgimų riziką,“ – apie vyrams būdingą požiūrį į sveikatą pasakoja Vytenis Kalibatas.
Paliesiaus klinikos pacientų gretose vyrauja moterys. Taip yra ne todėl, kad jos dažniau patiria sveikatos sutrikimus, o todėl, kad jos anksčiau kreipiasi profesionalios pagalbos. Dauguma į Kliniką besikreipiančių vyrų tai daro raginami artimųjų ir tik labai maža dalis savo sveikata susirūpina patys.
Neseniai atlikto Klyvlendo klinikos tyrimo duomenimis, apklausus daugiau nei 500 vyrų, tik trys iš penkių prisipažino kasmet profilaktiškai pasitikrinantys sveikatą ir tik 40 proc. svarstytų gydytojo pagalbą esant rimtiems įtarimams dėl jų sveikatos būklės. Pusė apklaustųjų prisipažino sveikatos problemų neaptarinėjantys net su artimaisiais, o 19 proc. respondentų atskleidė, kad pas gydytojus lankosi tik verčiami savo artimųjų. Negydomos ligos progresuoja, todėl ignoravimas tik atitolina tai, kas neišvengiama.
Nori greitų rezultatų
Vyrai yra linkę veikti greitai ir užtikrintai. Deja, kai kalbama apie kompleksinius sveikatos sutrikimus, nėra būdo greitai juos pašalini. „Ryškus tokio klaidingo požiūrio pavyzdys – piktnaudžiavimas erekciją skatinančiu vaistu „Viagra“. Vyrai vengia pripažinti, kad šio preparato vartojimas neišspręs tikrosios problemos, o tik trumpam sušvelnins jos pasekmes. Lytinės funkcijos sutrikimus lemia neteisingi gyvenimo būdo pasirinkimai ir įsisenėjusios sveikatos problemos, todėl labai svarbu laiku imtis prevencinių priemonių, o negalavimus pastebėti kuo ankstesnėje stadijoje,“ – nedelsti ragina gydytojas.
Kitas ryškus pavyzdys, kai vyrams pritrūksta kantrybės ir jie imasi greitesnio būdo – testosterono papildai. Dažniausiai juos vartoti vyrai pradeda siekdami atgauti energiją, turėti daugiau jėgų mėgautis pilnaverčiu gyvenimu, greičiau įgyti norimą fizinę formą. „Vienintelė priežastis gydytojui paskirti gydymą testosterono injekcijomis yra tada, kai organizmas pats jo pakankamai negamina. Visi kiti atvejai – rizikingi, teikiantys tik trumpalaikį efektą ir didinantys rimtų sveikatos sutrikimų riziką,“ – apie skubos žalą kalba V. Kalibatas.
Nekeičia žalingų gyvenimo būdo įpročių
Aptartų klaidų pavyktų išvengti, jeigu vyrai laiku imtų rūpintis savo gyvenimo būdo įpročiais ir jų poveikiu sveikatai. Energijos nebuvimas, kraujospūdžio ar seksualinės funkcijos sutrikimai yra labai glaudžiai susiję su fizine veikla, teisingu mitybos rėžimu ir kokybišku poilsiu. Sveikatai palankius gyvensenos įpročius formuoti nėra lengva, tačiau su specialisto pagalba – įmanoma.
„Reikia tvirtos paciento nuostatos ir pasiryžimo į savo rutiną įvesti sveikatinamąjį fizinį krūvį ir sureguliuoti mitybą, o juk tai reikalauja nemažai žinių ir pastangų. Be to, sunku pripažinti, kad savo gyvenimo būdu patys privedame savo organizmą prie ligos,“ – sako gydytojas.
Lengvabūdiški įpročiai su metais vis aiškiau parodo, kad sveikata nėra neišsenkantis šaltinis – ją reikia saugoti ir ja rūpintis. Visuomenėje klestintis sveiko gyvenimo būdo kultas jau dabar į žmonių rutiną įneša teigiamų pokyčių, tad ir vyrų požiūris į sveiką gyvenseną turėtų pamažu keistis. Paradoksalu, tačiau nors ir linkę sveikatos problemas ignoruoti ir jų nesureikšminti, ligas vyrai išgyvena žymiai sunkiau nei moterys.
Daugiau informacijos:
Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinika
Vytenis Kalibatas
El. p.: info@paliesiausklinika.lt
M.: 8 640 38656
Klausimas:
Ar, norint dizaine panaudoti Lietuvos vardą, kitus Lietuvos heraldikos simbolius (herbą, vėliavą, Gediminaičių stulpus ir pan.), būtina gauti kokį nors leidimą? Ar reikalingi leidimai ir norint registruoti dizainą su kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų simbolika?
Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis
Taip, norint įregistruoti prekių ženklą, kuriame yra naudojami oficialūs Lietuvos valstybės simboliai, turi būti gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro leidimas.
Pareiškėjas, pageidaujantis įregistruoti prekių ženklą su Lietuvos valstybės simbolika, per Lietuvos Respublikos valstybinį patentų biurą pateikia teisingumo ministrui adresuotą prašymą.
Leidimo vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicinį (trumpąjį) valstybės pavadinimą, herbą, vėliavą ar kitus valstybės heraldikos objektus ar juos mėgdžiojantį žymenį, taip pat garantinius ir prabos ženklus, antspaudus, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklus prekių ženkluose ir dizaine suteikimo komisija (toliau – Komisija) svarsto teisingumo ministrui adresuotą prašymą ir teikia motyvuotą siūlymą.
Teisingumo ministras, įvertinęs Komisijos siūlymą, priima sprendimą: suteikti leidimą vartoti Lietuvos valstybės simboliką prekių ženkle arba atsisakyti suteikti leidimą vartoti Lietuvos valstybės simboliką.
Jeigu norima įregistruoti prekių ženklą, kuriame naudojama kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų (pvz., Europos Sąjungos vėliavos mėlyna spalva su ratu išdėstytomis žvaigždutėmis) oficialūs, heraldiniai simboliai, būtina gauti tos valstybės ar tarptautinės organizacijos kompetentingos institucijos leidimą.
Pažymėtina, kad bet koks oficialių Lietuvos valstybės (Lietuvos vardo, vėliavos, Vyčio, Gedimino stulpų ir kt.) ar kitų valstybių, tarptautinių organizacijų simbolių naudojimas, net ir neregistruojant prekių ženklo, turi būti pagarbus ir nežeminantis.
Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas.
Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk
Policijos pareigūnus bei kitų, už eismo saugumą atsakingų tarnybų, atstovus džiugina vis didesnis visuomenės, bendruomenių narių prisijungimas prie saugaus eismo užtikrinimo ir populiarinimo. Viena tokių – Girėnų bendruomenė, šiais metais dalyvaujanti projekte “Eismo saugumas bendruomenėse 2016”, kurios nariai rugpjūčio 20 -ąją išsiruošė į dviračių žygį “Su dviračiu pas kaimyną”.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos bendruomenės pareigūnė, tos pačios bendruomenės narė, Aušra Mockevičiūtė pasveikino susirinkusius žygio dalyvius. Ji pasidžiaugė, jog visi dalyviai vilki šviesą atspindinčias liemens, o daugelis vaikų – su šalmais, priminė kaip turi būti paruoštas dviratis bei Kelių eismo taisyklėse numatytas dviratininkų pareigas.
25 įvairaus amžiaus dviratininkų kolona, lydima dviejų lengvųjų automobilių, pajudėjo kaimyninio Lukšių miestelio link. Besigėrėdami saulėta diena ir nuostabiomis apylinkėmis dviratininkai saugiai pasiekė Lukšius.
Pirmasis sustojimas – Siesarties vingio parkelis. Apžiūrėję parkelyje esančias skulptūras, atsigaivinę bei įsiamžinę prie keturių kryžių kompozicijos – simbolinių vartų į Lietuvos vardo tūkstantmetį, girėniškiai patraukė į Zyplius, kur jų jau laukė Zyplių muziejaus direktorė Rimutė Vasaitienė.
Zyplių muziejaus susivienijimas, apimantis ne vieną įstaigą ir bendruomenę, taip pat dalyvauja projekte “Eismo saugumas bendruomenėse”. Muziejaus direktorė žygio dalyviams aprodė muziejaus patalpas bei jame veikiančias parodas ir ekspozicijas, papasakojo Šakių krašto istoriją. Vėliau žygeiviai aplankė Zyplių dvarą, jo teritorijoje tuo metu vykusią keramikos šventę “Pirksiu molio puodynę”.
Pasisėmę istorinių žinių, kultūrinio peno ir įsigiję po molinį suvenyrą, dviračių žygio dalyviai pasuko Valiulių ežero link. Čia jų laukė bendruomenės narių Mureikų šeimynos išvirta sriuba. Prieš skanaujant sriubą, visiems žygio dalyviams buvo padovanoti atšvaitai, o jauniausias, vyriausias ir linksmiausias žygeiviai – atskirais, su saugiu eismu susijusiais prizais.
Besivaišindami ant laužo virta sriuba, žygio dalyviai aptarė dviraču nuvažiuotą netrumpą, apie 20 km trasą. Jie atkreipė dėmesį į dviračių takų stygių Šakių rajone ir jų poreikį. Kartu su kitais dalyviais žygyje dalyvavusi A. Mockevičiūtė pritaria žygeivių nuomonei, jog automobilių vairuotojams neretai trūksta tolerancijos ir suvokimo, jog dviratis taip transporto priemonė. Nemaža dalis žygio metu sutiktų automobilių, o ypač naujesnių ar prabangesnių, vairuotojai juos vairavo neatsakingai, kai kur net pažeisdami Kelių eismo taisykles bei sukeldami pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tačiau žygio dalyvus, o ypač jaunuosius, džiugino sutiktų motociklininkų pasisveikinimai signalizuojant ar mojuojant ranka.
Dėkojame visiems prisidėjusiems, kad išvyka būtų turininga ir nepamirštama.
Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK informacija
Rugpjūčio 24 d. apie 08.10 val. Jurbarko r. Vilniškių k., apleistame ūkiniame pastate, A. G., gim. 2001 m., rastas pasikoręs. Nuo rugpjūčio 20 d. Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r. PK ieškojo kaip dingusio be žinios.
Policija dėkoja visiems, prisidėjusiems prie berniuko paieškos.
Informuojame, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 31 dienos veiklą pradės Marijampolės meno mokykla, įsteigta reorganizavus Marijampolės muzikos ir Marijampolės dailės mokyklas.
Marijampolės meno mokyklos 2016-2017 mokslo metų pradžios šventė vyks rugsėjo 1 dieną 14.00 val. Marijampolės kultūros centre (Marijampolė, Vilkaviškio g. 2). Po šventinės dalies Kultūros centro salėje visi Meno mokyklos mokiniai, jų tėveliai, mokytojai 15.00 val. kviečiami į Dailės mokyklos mokinių diplominių darbų parodos pristatymą. Paroda taip pat bus eksponuojama Kultūros centro erdvėse.
Meno mokykla įsikurs buvusiuose Marijampolės kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto pastatuose (Marijampolė, Vytauto g. 47, Vytauto g. 47K1 ir Vytauto g. 45.).
Pastatai Vytauto g. 47 ir Vytauto g 47K1 jau pritaikyti Meno mokyklos reikmėms ir juose nuo rugsėjo pradžios bus vykdomas mokinių mokymas pagal muzikinio ir choreografinio mokymo programas. Buvusios Muzikos mokyklos mokiniai į pažintį su muzikos ir choreografijos mokymui pritaikytomis erdvėmis kviečiami atvykti rugsėjo 5 d. (14.00 val. pedagogai lauks atvykstančių pirmokų, o 15.00 val. čia laukiami visų kitų klasių mokiniai).
Meno mokykloje Dailės mokymas nuo rugsėjo 2 d. dar vyks senosiose Dailės mokyklos patalpose, esančiose Vilkaviškio g. 2. Pastatas Vytauto g. 45, kuriame įsikurs pagal dailės mokymo programas ugdomi Meno mokyklos mokiniai, dar rekonstruojamas. Jame dailės besimokantys mokiniai įsikurs šį rudenį vėliau.
Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento informacija
Nuo tada, kai beveik prieš dvi savaites Telšių rajone jaunas chuliganas peiliu mirtinai sužalojo savo pareigas einantį patyrusį policijos patrulį, Lietuvoje netyla diskusijos apie tai, kad mūsų policininkai arba nemoka elgtis su tarnybiniais ginklais dėl itin šykščių galimybių jais naudotis, arba bijo ginklą išsitraukti, kad vėliau nebūtų užtampyti teismuose, nes tokios praktikos Lietuvoje jau yra. Vis dėlto tarnybinis ginklas policijos darbe naudojamas. Ir ne taip retai. Ypač, kai policininkai vaikosi jų teisėtiems reikalavimams nepaklūstančius automobilių vairuotojus – vadinamuosius bėglius. Bet būna ir kitokių situacijų tarnybiniam ginklui iššauti.
Teisme – netikėtumas
Štai 2014-ųjų kovo 27-osios naktį skandalingas įvykis buvo užfiksuotas Šakių krašte, Būdelės kaime: per ieškoto įtariamojo sulaikymą kilo jo ir policininko grumtynės, tuomet staiga iššovė pareigūno turėtas pistoletas ir pražudė niekuo dėtą žmogų – toje pačioje patalpoje buvusį įtariamojo draugą. Neseniai šią istoriją išnagrinėjo Kaišiadorių rajono apylinkės teismas ir nustatė, atrodytų, gana netikėtą tiesą: pistoletas – taip, policininko, įvykio metu jis buvo šio pareigūno rankose, tačiau dėl to, kad iššovė ir prišaukė žūtį, kaltas ne policininkas.
Ši Šakių krašto baudžiamoji byla dėl neatsargaus gyvybės atėmimo buvo nagrinėjama Kaišiadorių teisme todėl, kad niekam nekiltų dvejonių, ar „savas“ (Šakių, Marijampolės) teismas tik nebuvo šališkas „savam“ policininkui.
Teismo nuosprendžiu nuteistas ne policininkas, o tuose namuose, kur nuaidėjo šūvis, pastaruoju metu gyvenęs Petras Varnelis (40 m.), kuris tąkart ir buvo reikalingas Šakių policijai.Dabar jau aštuntą teismo nuosprendį savo gyvenime išgirdęs viengungis, pravarde Varniukas, pelnė žudiko vardą, kaip kadaise ir jo garsusis brolis.
Skandalingas įvykis
Apie viską – nuo pradžių.
Tą lemtingą naktį per tuomet įtariamo plėšiko P. Varnelio-Varniuko sulaikymą atokioje Būdelės kaimo sodyboje policininko pistoletu „Beretta“ buvo nušautas vietos gyventojas Ramūnas V. (46 m.). Šis įvykis buvo itin skandalingas ir atrodė mįslingas. Pirma, žuvo visiškai niekuo dėtas žmogus – vyras, buvęs kartu su policininkų ieškotu įtariamuoju. Antra, policininkai Lietuvoje žmogų tokiomis aplinkybėmis pražudo itin retai – išimtinais atvejais.
Nors tuokart ir Šakių policijos, ir visos šalies policijos vadovai apie tarnybinę tragediją kalbėjo gana šykščiai ir ragino visus nedaryti skubotų išvadų bei palaukti, kol bus bent jau pabaigtas ikiteisminis tyrimas, tačiau daug kas, net ir kai kurie pareigūnai tame pačiame Šakių policijos komisariate, apgailestaudami prognozavo, jog Šakių policijos Prevencijos poskyrio viršininkas Vidmantas Skeirys (44 m.), iš kurio ginklo buvo paleistas mirtinas šūvis, ilgam įsisuko į teismų karuselę. Mat tuo metu Lietuvoje jau buvo kitas toks pavyzdys – Raseinių policininkas Ruslanas Motko tuo metu jau net devintus metus laukė visų pakopų teismų išvados dėl to, kad dar 2006-ųjų rugsėjį, dirbdamas kelių patruliu Tauragės policijoje, tarnybos metu vijosi nestojusį automobilį, vairuojamą girto vyro, ir galiausiai stabdė jį šūviais iš tarnybinio ginklo, bet pataikė į sprunkančios mašinos keleivį ir jį sunkiai sužalojo. Teismams linkstant pripažinti, kad policininkas R. Motko persistengė ir yra vertas teismo bausmės, dauguma šalies policininkų vis skelbė, kad tuomet tarnybinis ginklas jų tarnyboje išvis nebereikalingas, jeigu jį panaudojus sulaukiama bausmės.
Ginklas – asmeninis
Bet, žinoma, niekas policijoje tarnybinių ginklų nepadėjo į šalį kasdienėje tarnyboje, o Šakių policininkas V. Skeirys tą lemiamą kartą, vykdamas naktį sulaikyti įtariamojo P. Varnelio, netgi ne tarnybinį ginklą pasiėmė, o asmeninį, išduotą savigynai. Mat užklupti šį įtariamąjį staiga buvo nutarta naktį, gavus informacijos, kad jis yra namie, o policininkas V. Skeirys tuo metu irgi buvo savo namuose – tarnybinį ginklą buvo tvarkingai palikęs darbovietėje. „Žinojau, kokio neprognozuojamo elgesio gali būti neblaivus Pranas Varnelis, todėl ir pasiėmiau asmeninį pistoletą „Beretta“, teisėtai laikytą namie“, – teisme aiškino patyręs policininkas V. Skeirys.
Šiandien šis pareigūnas džiaugiasi Kaišiadorių teismo verdiktu, nes teismas neįžvelgė jo kaltės paleidžiant šūvį iš jo pistoleto, kaip ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, parengę bylą teismui.
Gana ilgai per ikiteisminį tyrimą viešai neaptarinėtas įvykis Būdelės kaime dabar turi, galima sakyti, daug kam kiek netikėtą pabaigą – dėl policininko ginklu nušauto Ramūno V. žūties kaltas ne ginklo savininkas, o kartu su Ramūnu V. tą vakarą girtavęs Varniukas. Jis, sulaukęs netikėto policininko vizito savo pastogėje, iškart šoko priešintis, kėsinosi atimti ginklą, tad kilo grumtynės, o ginklas iššovė ir šūvis buvo lemtingas.
„Mirtininko“ brolis
P. Varnelis – žinomas savame krašte. Na, gal net ne tiek jis, kiek jo garsioji pavardė. Ir štai dėl ko.
Telšių rajone gimęs ir kadaise 9 klases baigęs P. Varnelis yra jaunesnysis serijiniu žudiku praminto Antano Varnelio (23 m.), sušaudyto 1994-aisiais, taip įvykdant jam teismo paskirtą mirties bausmę, brolis. Mirties bausme nuteisti asmenys paprastai vadinami mirtininkais.
1992 metais Antanas Varnelis, būdamas kelis kartus teistas 21-erių vagišius, pėsčiomis bastydamasis po Šakių, Jurbarko, Kelmės, Šiaulių ir Raseinių rajonus, per pusę metų nužudė šešis ir sunkiai sužalojo tris vienkiemiuose gyvenusius pensininkus bei juos apiplėšė.
Tų pačių metų gruodį žudikas pagaliau buvo sulaikytas Kauno rajone ir suimtas.
Tuokart specialistai nustatė, kad A. Varnelis turi įvairių psichikos problemų, tačiau esąs pakaltinamas.
Kai A.Varnelis buvo sušaudytas, ketveriais metais jaunesniam jo broliui Pranui buvo 19 metų. Abu broliai augo septynis vaikus – 4 sūnus ir 3 dukras – turėjusioje šeimoje, bet vėliau nerūpestingi tėvai neteko teisės auginti savo atžalas.
Buvo įtariamasis
Sušaudyto „mirtininko“ gyvenimas buvo trumpas. O brolis P. Varnelis nerūpestingai leido savo dienas Šakių krašte.
Pastaruoju metu Varniukas gyveno svetimoje mirusių žmonių sodyboje Būdelės kaime. Šeimos nesukūręs vyras niekur oficialiai nedirbo, tik uždarbiaudavo pas ūkininkus. Jis gyveno su 8 metais vyresniu panašių pomėgių Ramūnu V. – teistu, vienišu, bedarbiu. Abu piktnaudžiaudavo alkoholiu.
Varniukas – daug kartų teistas nusikaltėlis. Už pirmąjį nusikaltimą, įvykdytą kartu su broliu, 1994 metais jis buvo nuteistas kalėti dvejus metus, tačiau dėl amnestijos už grotų tuokart nepapuolė. Bet teismo malonė neatbaidė jaunuolio nuo naujų nusikaltimų. Jau 1996 metais Varniukas buvo nuteistas kalėti 6,5 metų už plėšimą ir tyčinį sunkų žmogaus sužalojimą. Vėliau, išėjęs į laisvę, vėl vogė ir plėšė, tad vėl vis sugrįždavo į „zoną”.
2014-ųjų kovą Varniukas Šakių krašte apiplėšė pažįstamą70 metų pensininką, tačiau akistatos su policija vis vengė. Nors įtariamojo paieška oficialiai nebuvo paskelbta, bet šakiečiai policininkai vis tarėsi, kaip prisišaukti P. Varnelį. Štai todėl staiga ir buvo nutarta jį „imti“ naktį.
Tikslas – užklupti
Į Būdelės kaimą tarnybiniu automobiliu gerokai po vidurnakčio vyko policininkas V. Skeirys, gerai pažinojęs Varniuką nuo vaikystės, jo sūnus, tuo metu praktiką Šakių policijoje atlikinėjęs Mykolo Romerio universiteto studentas, kinologas su tarnybiniu pėdsekiu, nes kartą P. Varnelis jau buvo pasprukęs nuo policininko V. Skeirio per savo namų langą, ir dar vienas policininkas, vairavęs automobilį.
Likus iki reikiamos sodybos pusei kilometro, tarnybinis automobilis su vairuotoju liko laukti, o trys policininkai ir šuo nuėjo į sodybą. Čia languose buvo šviesa, o policininkai per langą pamatė kambaryje sėdinčius du vyrus bei įjungtą televizorių.
Studentas buvo paliktas kiek atokiau sodybos, kinologas – prie pat namo, o V. Skeirys į namą įlipo tyliai, per langą. Taip siekta netikėtai užklupti policijos vengiantį P. Varnelį.
Namo viduje atsidūręs policininkas, jo teigimu, iškart prisistatė: „Policija“ ir nurodė P. Varneliui vykti kartu – jis esą sulaikomas. Tačiau Varniukas, jo teigimu, į policiją planavo eiti rytojaus dieną, net savo reikiamus daiktus į krepšį buvo susidėjęs, tad iš namų išvykti naktį jis nematė reikalo.
Mirtina tragedija
Nuo šio momento policininkų ir P. Varnelio parodymai skiriasi. Policininkai tikina, kad P. Varnelis iškart šoko priešintis – V. Skeirys tai patyręs pats, o kinologas matęs per langą. Anot V. Skeirio, Varniuko rankoje buvo peilis. Tuomet V. Skeirys išsitraukė ir užtaisė savo pistoletą, bet jo nebuvo nutaikęs Varniuko link. Akimirksniu P. Varnelis sugriebė policininkui už rankų, užlaužė jas ir suko, o tuo metu ir pasigirdo šūvis.
Šūvis visus sutrikdė – ginklas iškrito iš policininko rankos, o P. Varnelis irgi nuščiuvo, tad iškart buvo surakintas antrankiais. Į namą įbėgo V. Skeirio sūnus ir kinologas, prieš tai išdaužęs namo langą, per kurį įsakmiai riktelėjęs, kad P. Varnelis liautųsi priešintis ir smurtauti – taip parodęs, kad prie namo yra daugiau policininkų. Kinologas tikino negalėjęs per langą paleisti šuns agresyvaus vyro link, kai kilusios grumtynės, nes šuo būtų susižalojęs į lango rėmuose likusias stiklo šukes.
Šiurpiausia, kad po šūvio krito ant grindų kambaryje kartu buvęs sunkiai apgirtęs Ramūnas V. Jam po šūvio liko kiaurai sužalota krūtinė. Policininkas V. Skeirys dar bandė daryti dirbtinį kvėpavimą sužalotajam, tačiau iškviesti greitosios pagalbos medikai konstatavo, kad nelaimėlis mirė. Jam po vienintelio šūvio buvo sužaloti vidaus organai, įvyko vidinis nukraujavimas.
Kaltas P. Varnelis
Gi P. Varnelis teisme įtikinėjo, kad jis nė kiek nekaltas. Anot jo, naktį kambaryje staiga išdygęs pažįstamas, bet neuniformuotas policininkas buvo agresyvus, jį, miegojusį prie stalo, mušė antrankiais, tad reikėję nepasiduoti.Varniukas teigė negalėjęs muštis ar grumtis su policininku, nes buvęs labai girtas (buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,8 promilės alkoholio).
Tačiau teismas vadovavosi ne tik įvykio dalyvių parodymais (policininkai liudijo vienodai, V. Skėrio naudai), bet ir įvairių specialistų išvadomis. Svarbiausia – ant ginklo kriaunų buvo aptikta mažiausiai dviejų asmenųsusimaišiusių biologinių pėdsakų (ne vieno). Nors jie buvo netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau mikrodalelių mėginyje nuo P. Varnelio abiejų rankų buvo rasta šūvio pėdsakų dalelių. O ant ginklo nuleistuko nerasta policininko V. Skeirio DNR pėdsako – vadinasi, pareigūnas su ginklu elgėsi saugiai, piršto ant nuleistuko nebuvo uždėjęs, nesudarė jokių prielaidų atsitiktiniam šūviui.
Tokią išvadą padarė Kaišiadorių teismas ir paskyrė P. Varneliui, dėl kurio kaltės iššovė, kaip nustatyta, blaivaus policininko pistoletas, pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę už netyčia pražudytą jo draugą. (Beje, Baudžiamasis kodeksas už neatsargų gyvybės atėmimą yra numatęs švelnias bausmes – nuo arešto bausmės iki 4 metų nelaisvės.)
Dar metus nelaisvės P. Varnelis šiuo teismo nuosprendžiu gavo už tai, kad sulaikomas tuokart priešinosi policijos pareigūnui. Šias abi bausmes subendrinus dar ir su paskutiniąja neatlikta teismo bausme, kurią Varniukas kaip tik atlieka, galutinė bausmė jam – 4 metai ir 9 mėnesiai, kurios dalį nuo 2014-ųjų pabaigos jis šiuo metu jau yra atlikęs.
Teismo nuosprendžiu P. Varnelis dar įpareigotas atlyginti turtinę ir moralinę žalą pražudyto girto draugo motinai – sumokėti 5300 eurų. Ši su savo šeimos nesukūrusiu, teistu, girtaudavusiu sūnumi retokai bendraudavo būtent dėl sūnaus pasirinkto nedoro gyvenimo būdo.
Nors P. Varnelis savo kaltę dėl šūvio kategoriškai neigė, tačiau apkaltinamojo teismo nuosprendžio jis net neskundė, kaip neskundė ir niekas kitas iš teismo proceso dalyvių. Taigi toks nuosprendis ir įsiteisėjo.
Ieva LAUKYTĖ
Redakcijos archyvo nuotraukos.
Baltarusijos Gardino apskrities vykdomasis komitetas 2016 m. rugsėjo 23–24 dienomis Gardino mieste organizuoja XVIII Respublikinę universalią parodą-mugę „Euroregionas „Nemunas-2016“. Šios parodos-mugės dienomis numatytas tarptautinis investicinis forumas „Gardino žemė sienų kryžkelėje“, turizmo paroda, kurių metu kaimynai baltarusiai stengsis pristatyti savo regiono gamtos, pramonės ir kultūros potencialą.
Svečių ir galimų parodos-mugės dalyvių teisėmis kviečiami dalyvauti Marijampolės regiono verslo aplinkos atstovai. Tarpusavio organizacinius klausimus pavesta spręsti Gardino apskrities vykdomojo komiteto Išorinės ekonomikos veiklos komitetui (tel. +375 (152) 73 56 70, 73 56 97, el. p. ved.grodno@yandex.ru). Informacija apie dalyvavimo parodoje-mugėje sąlygas skelbiama oficialioje vykdomojo komiteto interneto svetainėje www.region.grodno.by ir parodos-mugės svetainėje www.euroregion-grondo.by.
Viešųjų ryšių tarnyba
Ūkio ministerija kviečia verslininkus pristatyti savo pasiekimus apdovanojimui „Už nuopelnus verslui“ gauti. Paraiškų, kurias įmonės gali teikti pagal 6 nominacijas, laukiama iki š. m. rugsėjo 9 d. el. paštu verslodiena@ukmin.lt.
Jau dvyliktą kartą Ūkio ministerija įvertins sėkmingas verslininkų investicijas, įdiegtas inovacijas, pasiektus rezultatus prisidedant prie šalies ekonomikos augimo. Kasmet organizuojamas konkursas verslininkams sudaro galimybę supažindinti visuomenę su įkvepiančiais ir perspektyviais verslo sėkmės pavyzdžiais.
Konkurse norinčios dalyvauti įmonės turi užpildyti anketą ir pagrįsti savo kandidatūrą pagal nominacijos, kurią siekiama gauti, kriterijus. Apdovanojimų „Už nuopelnus verslui“ anketą ir nominacijų kriterijus rasite Ūkio ministerijos interneto svetainėje adresu www.ukmin.lrv.lt/verslo-diena.
Ūkio ministerijos sudaryta komisija išrinks geriausiai nominacijos kriterijus atitikusias ir puikių rezultatų pasiekusias įmones, organizacijas ar asmenis. Su atrinktais įmonių trejetukais visuomenė galės susipažinti vienoje populiariausių šalies interneto svetainių. Nugalėtojai kiekvienoje nominacijoje bus paskelbti ir apdovanoti per š. m. spalio mėn. vykstantį šventinį Ūkio ministerijos renginį – Verslo dieną.
Viešųjų ryšių tarnyba
Parengta pagal Ūkio ministerijos informaciją
Nerašyta išmintis, paremta tik gyvenimu, skelbia: kuo daugiau žmogui likimas skiria išbandymų, tuo labiau tas žmogus suvokia gyvenimo vertę, išmoksta jį mylėti besąlygiškai – tokį, koks jis tą akimirką yra: nepriekaištaujant, nesiskundžiant, o tik su dideliu dėkingumu, meile sutinkant ir palydint kiekvieną dieną. Gyvenimo meilė paprastai eina koja kojon su gebėjimu save realizuoti – tuomet kiekviena akimirka yra prasminga.
Marijampolietė-vilnietė Aldona KATILIENĖ (g. 1949 m.), daugeliui pažįstama kaip įvairiausių renginių fotografė, optimizmo kupina moteris, kuriai niekaip neprilipinsi etiketės „senjorė“, savo energija, pozityviu požiūriu yra tikras gyvenimo meilės pavyzdys, nors likimas jai negailėjo išties sunkių smūgių. Save realizuojanti pačioje įvairiausioje veikloje ji tvirtai gali pasakyti: gyventi išties yra įdomu!
Iš Marijampolės – į Vilnių
Aldona Katilienė – grynakraujė marijampolietė (tėtis – nuo Buktos, mama – nuo Šunskų). Baigusi P. Armino vidurinę mokyklą (besimokant jos „arkliukai“ buvo matematika, piešimas, braižyba, o mokytojas Lankininkas išmokė ir lietuvių kalbos, taip pat buvo lengvaatletė, fotografavo, žaidė šachmatais), Aldona išvažiavo į Vilnių, ten Statybos technikume baigė pramoninę ir civilinę statybą, Vilniuje dirbo Vilniaus statybos valdybos gamybos skyriuje inžiniere (po 8 metų perėjo dirbti į Statybos ministerijos skaičiavimo centrą ir dirbo ten iki pat Nepriklausomybės atkūrimo), o į Marijampolę – jau tik į svečius – važinėjo traukiniais. Išdirbusi 5 metus, jaunoji inžinierė tęsia mokslus: įstoja į tuometinio Vilniaus inžinerinio statybos instituto vakarinį skyrių studijuoti statybos ekonomikos ir sėkmingai jį baigia.
Aldona aktyvi nuo mažumės, taigi ir Vilniuje gyvenimas virte verda: darbas, teatrai, parodos, o darbo „užklasinėje“ veikloje visada buvo kultūrinės veiklos organizatorė.
Lemtinga pažintis – sėkminga santuoka
Aldoną, sulaukusią 29 metų amžiaus, likimas suveda su svarbiausiu vyru jos gyvenime. Bendrakursė, ištekėjusi už sportininko, tą įsimintiną vasario 2 d. pakviečia draugę į svečius. O ten – vyriškis: išvaizdus, vertas dėmesio, nors ir gerokai vyresnis. Nurengia jai paltą, priklaupia ir lyg tarp kitko prataria: „Šita mano žmona bus…“ Žodžiai pasirodo pranašiški. Zigmas Katilius (1928–2008), bokso treneris, pirmasis bokso treneris su aukštuoju išsilavinimu (buvo baigęs KKI), treniruoti pradėjęs Vilniuje (pirmasis pirmojo olimpinio čempiono Dano Pozniako treneris), o vėliau persikelia į Kauną, ten, įkūręs bokso sporto mokyklą, buvęs jos direktoriumi, vėl grįžta į Vilnių, Aldoną veda praėjus pusantrų metų po pažinties. Tarp sutuoktinių – 20 metų skirtumas, bet tik iš pradžių moteris jaučia didoką metų skirtumą. Pora išgyveno 30 metų, po 25 bendro gyvenimo metų jis atgulė ant patalo: 75 m. sulaukusiam žmogui smogė insultas, mirė po 5 metų (2008 m.). Vyras – karjeros žmogus, būdamas Lietuvos bokso federacijos prezidentas išėjo į pensiją. „25 metus už vyro – kaip už mūro, kaip karalienė buvau, – sako Aldona. – Savo tėvų per 18 metų nemačiau susipykusių, per 30 metų su vyru taip pat nebuvome susipykę.“
Išbandymų sūkuryje
Nepriklausomybės pradžia – atleidimai iš darbų, firmų kūrimasis. Aldoną irgi atleido iš ilgametės darbovietės, tuomet ji įsidarbino vienoj firmoj, kitoj… 1989-ieji tampa savotišku lūžiu – prasideda platesni žingsniai į pasaulį: tais pačiais metais su mama vyksta į Australiją, o 1991 m. – į JAV. Ši kelionė ypač brangi: jai giminaičiai padovanoja labai gerą fotoaparatą. Aldonai, fotografavusiai nuo mokyklos laikų, tai naujo etapo pradžia. Prisimena: kol neturėjo naujojo fotoaparato, nesilankydavo vyro „medžioklės plotuose“ – bokso renginiuose, o po kelionės į JAV viskas pasikeitė: ji pradėjo su vyru važinėti po komandiruotes, fotografuoti, fotografuoti… (dabar jau sukauptas labai didelis istorinių sporto nuotraukų archyvas).
O paskui – išbandymai. Vyrui smogia insultas, ją iš darbo atleidžia likus 10 mėnesių iki pensijos. Kai vyras sunkiai suserga, ji sužino ir apie savo ligą (pavojingą, klastingą…), bet nesuabejoja, jog pasveiks. „Nesakau, kad buvo sunku – buvo nelengva, – teigia Aldona, atsigręždama į praeitį. – Būtent taip pabaigiau gyvenimo universitetą: nebuvo „negaliu“, buvo tik „kaip?“ O tas „kaip?“ privertė viską, ką įmanoma, išparduoti, butą pasikeisti, mat tokio ligonio slaugai pirmiausiai reikėjo pinigų…
„Nemačiau savo raukšlių, kol vyras ant patalo gulėjo, pamačiau tik po to, kai jis mirė“, – vėliau sakys Aldona. Matė, kaip gyvenimo žmogus vis labiau silpsta (kasmet ligoninės, reabilitacijos), bet niekada nebuvo palikusi mintis kovoti dėl jo išgyvenimo: iš visos širdies, dedant visas pastangas – taip, kaip gali tik mylinti moteris.
Artėjant jo 80 -mečio jubiliejui, Aldona į LR Kūno kultūros ir sporto departamentą nuėjo su parodos pasiūlymu vyro jubiliejaus garbei surengti foto parodą 2008 m. gruodžio mėn. Pasiūlymas palaimintas. Parodą (50 nuotraukų iš vyro gyvenimo su iškiliais sporto žmonėmis) sukabino sporto departamente lapkričio mėn. 29 d., penktadienį, o pirmadienį, gruodžio 2 d., – iškilmingas jos atidarymas. Bet sekmadienį Z. Katiliui pasidaro labai blogai, greitoji pagalba, ligoninė… Pirmadienį 10 val. ligoninėje jis miršta, o 12 val. iškilmingai atidaroma pirmoji A. Katilienės autorinė paroda, kur susirinkusiai bokso visuomenei ir ne tik liūdną žinią praneša pati autorė…
Lyg įjungus penktąją pavarą…
Toliau viskas vyksta lyg įjungus penktąją pavarą: 2009–10–08 – Aldonos fotoparoda Ričardo Tamulio atminimui Kaune, taip pat – Tarptautinis I-asis Z. Katiliaus vardo bokso turnyras Marijampolėje, 2009–10–10 Aldona dalyvauja „Forum palace“ vykusiame grupės fotografų „FotosąjūdisXX7“ foto konkurse „LT 1000“ (per žmones: šeimą, gimines, per vyrą, jo klasės ir studijų draugus, per savo supratimo prizmę ir matymo kampą stengiasi atskleisti Lietuvos tūkstantmetį – būtent todėl įvertinta žiūrovų prizu), 2009–10–24 Tauragėje tarptautinio dvikovinių sporto šakų turnyras „THE ring fighters“ – ten Aldona pelno Tauragės bokso ir kikbokso sporto klubo padėkos raštą. 2009-11-20 – 12-05 A. Katilienė su kitais fotomenininkais dalyvauja fotoparodoje „FotosąjūdisXX7“ Vilniaus savivaldybėje, vėliau ir Marijampolės kultūros centre, Druskininkuose (sanatorija „Eglė“). 2010-03-17 – 04-03 personalinė Aldonos dokumentinės sporto kronikos fotoparoda Marijampolės kultūros centre. Galima vardinti ir vardinti, o iš įsimintiniausių parodų – „Žymių sportininkų gyvenimo akimirkos“ Kaune, Birštone, Panevėžyje, Prienuose (čia už entuziazmą Aldonai – padėka), paroda, skirta Zigmo Katiliaus atminimui, „Lietuvos bokso ąžuolai“Lietuvos sporto muziejuje Kaune.
„Užuot verkusi kamputyje, einu į viešumą, saugau savo vyro šviesų atminimą, – sako A. Katilienė, įkūrusi Zigmo Katiliaus vardo fondą, – džiaugiuosi, kad su juo turėjau galimybę dalyvauti sportinio gyvenimo įvykiuose, fiksuoti man brangius žmones. Myliu Lietuvą, gimtąją Marijampolę, nuo studijų dienų iki dabar mylimą Vilnių, nes čia gyvenu… Visi tampame stipresni, kai turime į ką atsiremti, o aš turėjau VYRĄ…“
„Dar šiandien jį slaugyčiau, nei gyvenu su faktu, kad jo neturiu…“ – sako Aldona, neslepianti, jog po vyro mirties negalėjusi būti namuose – tyla buvusi nepakeliama. O šiek tiek vėliau – operacija (2008 m.), balansavimas tarp gyvenimo ir iš-gyvenimo… Tuo sunkiu laikotarpiu aplankė sapnas, kuriame ji su vyru (jau mirusiu) parduotuvėje, išsirenka naują kostiumėlį… Tai, kaip išsiaiškins ji vėliau, – posūkis į naują gyvenimą, lėkimas stačia galva į nežinomybę, tačiau vertą visko!
Į žmones – su fotoaparatu rankose ir… meile
„Esu žingeidi, matyt, esu nepataisoma optimistė, – sako Aldona, – visą gyvenimą stengiuosi mokytis (be Statybos technikumo ir Vilniaus statybos inžinerinio instituto baigimo, dar išėjau ir gyvenimo universitetus: penkerius metus slaugydama vyrą, gulintį ant patalo po patirto insulto, bei Marijampolėje slaugydama savo 92 metų Mamytę paskutiniuosius trejus jos gyvenimo metus)“.
Aldonos, kaip organizatorės, gebėjimai organizuojant renginius pasireiškia ir vėliau. Štai 2010 m. – ąžuolų sodinimo šventėje jos iniciatyva – Zigmo Katiliaus fondo vardu – „Neregėtos Lietuvos“ Tūkstantmečio ąžuolyne Kėdainių rajone pasodinta 40 ąžuolų bokso didžiavyriams, įteikiant vardinius Pažymėjimus Lietuvos sporto muziejuje Kaune. Buvo taip pat Zigmo Katiliaus vardo bokso turnyrų viena iš organizatorių 5 metus, Algirdo Šociko atminimui fotoparoda – jo vardo XIV bokso turnyre Kauno sporto halėje. Prisidėjo prie „Laisvės kelio“: vyro vardas, įamžintas (vardinė plyta) skulptūroje „Laisvės kelias“ Vilniuje, tapo istorijos dalimi.
A. Katilienė dalyvauja Vilniaus miesto Pilaitės bendruomenės bei Pilaitės liaudies teatro veikloje, lanko Trečiojo amžiaus universitetą Vilniuje ir Marijampolėje (kol slaugė Mamytę), dalyvauja Vilniaus olimpiečių, Kauno bokso veteranų susitikimuose, sporto varžybose (ypač bokso), turnyruose, mačuose visoje Lietuvoje, rašo straipsnelius į interneto portalus, pamėgusi socialinį tinklalapį FB, plečia akiratį žiniomis ir bendravimu su įdomiais žmonėmis. Mėgsta poeziją (dalyvauja poetų susitikimuose), keliauti, domina dvasiniai dalykai, pilna svajonių, o didžiausia gyvenimo dovana – bendravimas su žmonėmis. „Yra dalykų, – sako Aldona, – kurie su laiku įgauna tokių prasmių, apie kurias net neįtarei esant. Ir tai nėra kažkokie stebuklai. Tai yra gyvas atviras bendravimas su žmonėmis. Tuo žaviuosi ir einu į žmones…Visada stengiuosi naudotis posakiu – elkis taip, kaip nori, kad su tavimi elgtųsi.“
Visur fotografuoja ir fotografuoju… „Galbūt iki puikios kokybės dar nepriartėjau, – sako Aldona, – bet turiu savo žiūrėjimo ir matymo kampą… Man – fotografija yra vienas iš raiškos būdų, kuriais galiu mėgautis. Tai, kas kažkada vyko praeityje, fotografijoje atgyja dabartyje. Galbūt ne taip tiesiogiai, tačiau nepaneigiamai.“
„Be meilės nieko nėra, – atskleidžia Aldona didžiausią savo gyvenimo išmintį. – Kuo daugiau duodi, tuo daugiau gauni.“
Laima GRIGAITYTĖ
Aldonos Katilienės asmeninio archyvo nuotraukos.
Pastarąją savaitę Marijampolės apskrities policijoje registruota keletas atvejų, kuomet gyventojai pasigedo savo automobilių ar juose buvusių daiktų.
Rugpjūčio 20 d. apie 07.20 val. Marijampolės sav. Šunskų mstl., miške, rastas sudegęs automobilis ,,VW Passat“ (pagamintas 1985 m.). Rugpjūčio 20 d. automobilis buvo pavogtas Marijampolėje Jaunimo g. Rugpjūčio 20 d. apie 13 val. marijampolietis pastebėjo, jog, patekus į neužrakintą jam priklausantį automobilį „VW Passat“ pavogtas akumuliatorius, butelis viskio, mobiliojo ryšio telefonas, kiti daiktai. Nuostolis apie 142 eurai. Rugpjūčio 21 d. vyriškis, kuris savo automobilį „Audi A4“ buvo palikęs aikštelėje prie namo R. Juknevičiaus g., apie 10 val. pastebėjo praviras automobilio dureles ir viduje išmėtytus daiktus bei pasigedo magnetolos. Jis patyrė 20 eurų nuostolį. Rugpjūčio 22 d. apie 07.30 val. vyriškis rado apvogtą automobilį „VW Passat“, kurį buvo palikęs prie namo Vytauto g. Iš automobilio dingo magnetola.
Rugpjūčio 23 d. apie 9 val. ryto R. Juknevičiaus gatvėje gyvenantis vyras pasigedo automobilio “Mercedes Benz S420 CDI”. Tą pačią dieną Tadžikistano pilietis nerado automobilio “Mersedes Benz”, kurį buvo palikęs Sporto g. esančioje aikštelėje. Ir Kazlų Rūdoje tą patį rytą vyriškis pasigedo savo automobilio “VW Touran”.
POLICIJA PATARIA:
Niekada neskubėkite priimti skubotų sprendimų!
Rugpjūčio 23-ąją Marijampolės Vytauto parke, prie paminklo Tauro apygardos partizanams, muzikine-literatūrine kompozicija „Šaukiu aš Tautą” paminėta Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukų atminimui ir Baltijos kelio sukakčiai skirta diena. Proginiame renginyje dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys, Tarybos nariai, kariškiai, miesto bendruomenės nariai.
Sambūris pradėtas „Tautiškos giesmės” giedojimu. Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos istorijos mokytoja Rita Bobinienė savo pranešime priminė istorinius faktus, juos nulėmusias priežastis ir padarinius, pateikė naujų įžvalgų. Mokytoja teigė, kad 1989 m. rugpjūčio 23 dieną visų trijų Baltijos valstybių žmonės, iš viso apie 2 milijonai, susikabinę rankomis ir dainuodami, pademonstravo pasauliui iki tol nematytą ryžtą ir laisvės troškimą. Anot jos, šios pasireiškusios savybės – ryžtas ir tautiškumo jausmas – turėtų būti ir dabar didžiausios vertybės bei paskata reikalauti iš valdžios tarnauti Tėvynei. Juk gyvenimas yra daug vertesnis, kai tenkini ne vien savo asmeninius poreikius, bet gyveni dėl visos Tautos.
Tylos minute pagerbtas stalinizmo ir nacizmo aukų atminimas. Prie paminklo Tauro apygardos partizanams atminti padėtos gėlės ir uždegtos žvakės.
Marijampolės kultūros centro tremtinių choras „Godos”, vadovaujamas Laimos Venclovienės, atliko žinomas patriotines dainas, eilėraščius apie Tėvynę deklamavo Marijampolės vaikų lopšelio darželio „Nykštukas“ ugdytiniai. Literatūrinę-muzikinę kompoziciją praturtino ir dainuojamosios poezijos atlikėja Viktorija Kajokaitė bei Danutės Klevienės vadovaujamas tautinės dainos choras „Lietuvninkas“.
Vidudienį Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje aukotos Mišios už stalinizmo ir nacizmo aukas.
Tos pačios dienos vakare marijampoliečiams buvo pasiūlyta edukacinė ekskursija „Atminties keliu“, skirta Molotovo-Ribentropo pakto aukų atminimui. Marijampoliečiai rinkosi prie buvusios NKVD ir gestapo būstinės Kauno gatvės 29-ojo namo. Ekskursiją vedė Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialinio muziejaus darbuotojas Tomas Kukauskas.
Viešųjų ryšių tarnyba
Aurelijos Baniulaitienės nuotraukos.
Rugsėjo 1-ąją šventiniai 2016–2017 mokslo metų pradžios renginiai Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigose vyks įstaigų numatytu laiku.
Taip pat vyks:
12 val. – Mišios Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje;
13 val. – animacinė komedija visai šeimai „Žuvytė Dorė“ (kino teatras „Spindulys“ (nemokamai). Kvietimus galima pasiimti nuo rugpjūčio 29 d. kino teatro kasoje);
15 val. – Dailės mokyklos moksleivių diplominių darbų parodos pristatymas (Kultūros centras, Vilkaviškio g. 2);
18.00–21.30 val. – diskoteka moksleiviams (Kultūros centro Mažoji salė).
Kviečiame dalyvauti!
Marijampolės savivaldybės administracijos
Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrius
Pasibaigus LAMA BPO priėmimo etapui, Marijampolės kolegija organizuoja papildomą tiesioginį priėmimą tik į kolegijoje likusias laisvas valstybės nefinansuojamas vietas. Šiame etape gali dalyvauti visi norintys iki rugsėjo 20 d. turi užpildyti prašymą Marijampolės kolegijoje (P. Armino g. 92, 112 kab.) darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. (pietų pertrauka nuo 12 iki 13 val.).
Studijų programos, į kurias vykdomas papildomas priėmimas:
Reikalingi stojimo dokumentai: brandos atestatas, asmens dokumentas (originalai ir kopijos), 1 nuotrauka (3×4).
Primename, jog 2016 m. paskutiniai metai, kai, formuojant konkursinį balą, palankiai perskaičiuojami ankščiau vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų brandos atestate esantys įvertinimai. Ankščiau įgijusiems vidurinį išsilavinimą bus gerokai sunkiau konkuruoti su 2017 m. ir vėliau baigsiančiais vidurines mokyklas.
Daugiau išsamesnės informacijos rasite www.marko.lt ir telefonais (8 343) 54413, 8-612-88087, el. p. studijos@mkolegija.lt.
Jau ne pirmą kartą Marijampolėje veikianti viešoji įstaiga „Sveikatingumo idėjos“ pristato marijampoliečiams kitų šalių meno ir tradicijų projektus. Šįkart Marijampolės gyventojai ir svečiai turi progą iš arčiau susipažinti su Moldovos ir Rumunijos dailininkų kūryba viešbučio „Mercure Marijampolė“ fojė. Rugpjūčio 19 dieną minėtų darbų parodą „Vilnius menininkų akimis“ atidarė į Sūduvos sostinę specialiai atvykęs Moldovos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Valeriu Frija.
Prieš parodos atidarymą aukštas svečias, lydimas Moldovos garbės konsulo Lietuvoje Martyno Urbaičio, vieno iš įmonių grupės „Arvi“ savininkų, VšĮ „Sveikatingumo idėjos“ vadovo Andriaus Jasinskio, o taip pat ir buvusio ambasadoriaus Ukrainoje Algirdo Kumžos, aplankė Marijampolės savivaldybės merą Vidmantą Brazį. Su Moldovos pasiuntiniu Lietuvoje meras aptarė galimybes plėsti kultūros ir sporto mainus. Moldovos ambasadorius V. Frija sakė, kad seniai norėjo aplankyti Marijampolės miestą, kuriame yra jo šalies garbės konsulas. „Jūsų miestas, nors ir mažas, bet turi daug pliusų“, – teigė jis susitikime su savivaldybės vadovu. jam padarė įspūdį tai, kad stambios pramonės įmonės nebuvo sugriautos, kaip tai atsitiko daugelyje postsovietinių šalių. Jis džiaugėsi, kad Lietuva stipriai palaiko Moldovos integraciją į Europą ir gina jos interesus. „Abi šalys turi savo produkciją. Jūs šiaurėje – mes pietuose, tad konkuruoti nereikia“, – teigė V. Frija. Jis kvietė marijampoliečius atvažiuoti į dabartinę Moldovą, o pats pradeda galvoti apie savo šalies meno kolektyvų pasirodymus čia, Lietuvoje.
Marijampolės savivaldybės meras V. Brazys padėkojo svečiui už galimybę pamatyti jų šalies menininkų kūrybą ir tuo pačiu pasidžiaugė viešosios įstaigos ir jos vadovo A. Jasinskio įvairiapuse sėkminga veikla.
Minėta paroda viešbučio fojė bus eksponuojama iki 2016 m. rugsėjo 2 d. Parodos kuratorė dailininkė iš Vilniaus Lena Chvičija pasakojo, kad moldavai ir rumunai turi savitą tapybos mokyklą, kuri įdomi mūsų šalies kūrėjams. Parodoje eksponuojami tėvo ir sūnaus Vladimiro ir Vadimo Palamarcuk, Gheorghe Țărnă ir rumunų Alexandros Baciu, Răzvan Mihalcea, Danielos Vîrlan darbai.
Prieš kelerius metus „JuozasArt“ galerija ir Europa City viešbutis, kuriems vadovauja tapytojas Juozas Pranckevičius, ėmėsi kultūrinio bendradarbiavimo iniciatyvos – „Vilnius menininkų akimis“. Šio projekto tikslas – pritraukti į Vilnių menininkus iš įvairių šalių, siekiant pamatyti, kaip mūsų kultūrinis kontekstas juos veikia, kaip jį interpretuoja savas dailės tradicijas turintys dailininkai. Projektas tapo tradiciniu, ir štai jau ketvirti metai iš eilės skirtingo formato renginiai pristato mūsų sostinę Europos šalių dailininkams, o lietuvius supažindina su kviestinių svečių dailės tradicijomis.
Pirmasis projekto renginys vyko 2013 metais, buvo surengtas Sankt Peterburgo (Rusija) dailininkų pleneras. 2014 metais į Vilnių buvo pakviesti Serbijos ir Juodkalnijos menininkai. Trečiasis projekto renginys Vilniaus žiūrovams pristatė „Šiuolaikinį olandų peizažą“. Tai buvo bene didžiausia Lietuvoje pristatyta Nyderlandų tapybos kolekcija. Šiemet nuspręsta kultūrinius ryšius užmegzti su Moldovos bei Rumunijos dailininkais.
Viešųjų ryšių tarnyba
Praėjusį šeštadienį Kiduliuose (Šakių rajone) vėl atgijo kadaise klestėjęs dvaras. Mažo miestelio šventė jau pernai viliojo senosios kultūros akcentais, tačiau šiemet pasistengta dar labiau – į renginį kvietė gyvas istorinis paveikslas. Dvarą jau ne tikLietuvoje garsinantys XIX a. pradžios šokiai ir Kidulių krašto vynas buvo įlieti į kontekstą taip, lyg dvare būtų vykusi tikra puota.
Nors prekybininkai dvaro prieigose gundė madingais skanėstais, o kieme vietoj karietų rikiavosi išblizginti klubo „Lada“ automobiliai, tarp šventės lankytojų pasirodančios išsipusčiusios damos išdavė, kad kviečiama į daug tolimesnę praeitį. Dvaro rūmuose lankytojai galėjo susipažinti su krašto delikatesais ir buvo kviečiami į Lietuvos vyndarių asociacijos narių gaminamų vynų degustaciją. Pagal klasikinius prancūziškus receptus paruoštos Egidijaus Jasevičiaus ūkyje užaugintos sraigės, Ritinių bendruomenės gaminami sūriai, vietinio bitininko Žilvino Macijausko pristatyta medaus degustacija – ekologiška ir natūrali produkcija tinkama tiek poniškai šventei, tiek kasdienio stalo praturtinimui.
Dvaro muziejaus patalpose buvo pristatyta fotografo Andriaus Ufarto darytų dvaro šokėjų portretų paroda. Tos pačios damos pasirodė ir teatralizuotame dvaro pristatyme. Susirinkusiesiems buvo priminta didinga dvaro istorija. Į buitinę gyvenimo pusę žvilgtelėti leido savanoriai įkūniję barzdaskučio, tarnaitės ir siuvėjos vaidmenis, o metraščiuose atgulusius faktus vaizdžiai iliustruoti padėjo Karybos paveldo klubo Kauno pavieto Laisvieji šauliai. Dvaro parke jie įkūrė tikrą stovyklą, ne kartą iškilmingai iššovė patranką ir noriai pasakojo apie reprezentuojamo laikotarpio gyvenimą.Užburiančia jungtimi tarp praeities ir dabarties tapo „Voicelless“ koncertas. Du žavingi violončelininkai iš Klaipėdos atliko populiarių kūrinių variacijas.
Visą savaitę prieš didyjį renginį Kidulių dvare vyko kūrybinės edukacinės keramikos dirbtuvės, kurių pagrindinis tikslas buvo dvaro krosnies kokliaus su XVII a. Kaimelio dvarą valdžiusio Jeronimo Krišpino Kirštenšteino herbu,saugomo Lenkijos nacionaliniame muziejuje Varšuvoje, atkūrimas. Užsiėmimus vedė ir su keramikos ypatybėmis dalyvius supažindino patyrę keramikai Mindaugas Rutkauskas ir Vygantas Vasaitis. Šventės metu buvo pristatytas atkurtasis koklis, o projekto iniciatorė Inga Navlickienė dėkojo rėmėjams paskirdama jo kopijas. Susirinkusiuosius taip pat sveikino Kidulių seniūnas Mindaugas Mykolaitis, Šakių rajono mero pavaduotojas Edgaras Pilypaitis ir seimo narys Mindaugas Bastys. Šventėje lankėsi ir šiam kraštui nostalgiją jaučiantys zanavykai Arvydas Vidžiūnas ir Mindaugas Tarnauskas.
Šiek tiek atitrūkti nuo scenos triukšmo ir pasivaišinti, gardžiausiais kvapais viliojo Smalininkų gaspadinės. Įvairiasedukacijas vaikams parengė „Kūrybinės dirbtuvėlės“ iš Jurbarko. Kidulių bendruomenės „Vinkšnupis“ suburti vietiniai amatininkai ir mėgėjai surengė nedidelį kermošių ir kvietė įsigyti jų gaminius.
Nacionalinio kraujo centro palapinėje norintieji galėjo tapti donorais.
Vakarinė renginio dalis buvo labiau skirta populiariajai kultūrai ir vyko vasaros estradoje, kur laukė įvairūs atrakcionai bei prekybininkai. Savo pasirodymais susirinkusiuosius džiugino Kidulių folklorinis moterų ansamblis,jurbarkietės Sandra Lopetaitytė (vokalas) ir Rasa Tunšytė (gitara),„Mamų ir dukrų kvartetas“ iš Šakių rajono Gotlybiškių kaimo. Vakarą su trenksmu užbaigė žinomos, sentimentus keliančios grupės „Tequila“ ir „Dinamika“. Ištvermingiausieji ir po koncerto linksminosi diskotekoje.
Monika BŪBLAITYTĖ
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – apskr. VPK) Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnai ieško be žinios dingusio nepilnamečio Arnoldo Gedgaudo, gim. 2001 m., kuris 2016-08-19 apie 15.30 val. išėjo iš namų, esančių Jurbarko r. sav. Vilniškių k., ir iki šiol negrįžo.
Požymiai: apie 180 cm. ūgio, trumpi, tamsiai rudi plaukai. Jis dėvėjo „maskuojančius“ marškinėlius trumpomis rankovėmis, mūvėjo juodos spalvos kelnes, avėjo tamsiai mėlynos spalvos „Crocs“ batus.
Policija prašo gyventojų pagalbos: ką nors žinančius, mačiusius ar turinčius kitos vertingos informacijos apie nepilnamečio buvimo vietą, prašome informuoti Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r. PK tel. 8 640 35340 arba bendruoju pagalbos centro telefonu 112.
Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r. PK informacija
„Stebuklo nebūna, kol peilis nepasiekia gyvakaulio! Kol žmogus neprieina bedugnės krašto, jo platūs sparnai nesuplasnoja!“
Praėjusį savaitgalį, rugpjūčio 20–21 dienomis, Sasnavos aerodrome (Kuzų k., Sasnavos sen., Marijampolės sav.) vyko XXVI-asis tradicinis tarptautinis Lietuvos atviras parašiutų sporto tikslaus nusileidimo čempionatas, kurį organizavo Marijampolės aeroklubas. Taip pat buvo organizuota irgi tradicinė Lietuvos parašiutų sporto čempionato (LPSF narių) komandinio ir individualaus tikslaus nusileidimo įskaita. Abejose įskaitose nepralenkiama buvo Marijampolės aeroklubo I komanda (Gediminas Jankauskas, Edgaras Danilaitis, Deividas Raguckas), ant nugalėtojo pakylos užlipusi jau trečius metus iš eilės.
„Nulių“ lietaus nebuvo
Varžybose dalyvavo 11 komandų iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos – iš viso 33 sportininkai, tarp jų – 5 moterys. Tokio pobūdžio rungtynių tikslas – ne tik nustatyti nugalėtojus komandinio bei individualaus tikslaus nusileidimo rungtyse (ką tai reiškia, paaiškinimas labai paprastas: parašiutininkai, iššokę iš lėktuvo, pakilusio nuo žemės mažiausiai 1000 metrų, turi koja paliesti vos 2 cm skersmens esantį ratą, taigi čia geresnis rezultatas – mažesnis atstumas, arba – nulis ir kuo didesnis artėjimas prie nulio), bet ir populiarinti bei vystyti parašiutų sportą Lietuvoje ir už jos ribų, siekti varžybų dalyvių pasidalinimo patirtimi ir informacija. Marijampolės aeroklubas, siekdamas, kad parašiutų sportas būtų kuo labiau populiarinamas, sudarė puikias sąlygas žiūrovams patogiai stebėti varžybas, o varžybų komentatoriaus Raimondo Maruškevičiaus taiklios pastabos suteikė žaismingumo. O stebėti tikrai buvo ką: dangus žydėjo įvairiaspalviais parašiutais, ore tvyrojo sportinė įtampa ir geranoriškumas tarp skirtingų šalių parašiutininkų – juk dangus sienų neturi! Sportininkams, ypač reguliariai dalyvaujantiems šiose tradicinėse varžybose, šiemet šis čempionatas buvo tikras iššūkis ne tik dėl oro sąlygų (antrąją čempionato dieną varžybos dėl per stipraus vėjo buvo užbaigtos po šeštojo įskaitinio šuolio, neįvykdžius „maksimum“ programos – 8 šuolių), bet ir dėl „nulio“, kurio skersmuo nuo šių metų buvo sumažintas iki 2 cm (anksčiau buvo 3 cm) pagal pasaulinius tikslaus nusileidimo varžybų standartus. Taigi „nulių“ lietaus šįkart varžybose nebuvo.
Turnyrinės lentelės viršuje
Lietuvos atviro parašiutų sporto tikslaus nusileidimo čempionato individualioje vyrų įskaitoje tikslaus nusileidimo rungtyje pirmąją vietą iškovojo Marijampolės I komandos sportininkas Gediminas Jankauskas. II -ąją vietą užėmė Baltarusijos atstovas Maksim Tsaryk, III-ąją vietą – marijampolietis Edgaras Danilaitis. Lietuvos parašiutų sporto čempionato (LPSF narių) individualaus tikslaus nusileidimo įskaitoje nugalėtojai Marijampolės I komandos parašiutininkai: I vieta – G. Jankauskas, II vieta – E. Danilaitis, III vieta – D. Raguckas.
Moterų įskaitoje nugalėtoja tapo Latvijos sportininkė Irina Turavina, II vietą užėmė Marijampolės aeroklubo narė Daiva Mykolaitytė, III – parašiutininkė iš Baltarusijos Viktorija Savitskaja (Marijampolės aeroklubo sportininkei Linai Jankauskienei pritrūko vos 20 cm iki prizinės vietos….).
Komandinėje įskaitoje jau trečią kartą iš eilės triumfavo Marijampolės I komanda, II vietą laimėjo Latvijos sportininkai – LATVIAN ARMY komanda (Andrejs Maslabojevs, Jevgenij Hatkevič, Austris Lauritis), III – Baltarusijos komanda „Fly Pingvins“ (Maksim Tsaryk, Jevgenij Pochovskij, Viktorija Savitskaja).
Lietuvos parašiutų sporto čempionato (LPSF narių) komandinio tikslaus nusileidimo įskaitoje visus laurus pasidalijo marijampoliečiai: I vietą laimėjo jau minėta Marijampolės I komanda, II vietą – Marijampolės II komanda (Šarūnas Šulčius, Saulius Montrimas, Daiva Mykolaitytė), III vietą – Marijampolės V komanda (Jaunius Plikaitis, Robertas Katilius, Gintautas Butkevičius).
Kaip tampama čempionais?
„Šios varžybos uždėjo ir didžiulę atsakomybės naštą: mes bet kokia kaina turime tik dar labiau tobulėti“, – prieš dvejus metus „Mūsų savaitei“ kalbėjo Deividas Raguckas, dėkodamas aeroklubo vadovui ir treneriui Alvydui Danilaičiui, sportininkus labai skatinusiam, palaikiusiam, suteikusiam galimybę treniruotis nemokamai. Atsakomybės našta šiems parašiutininkams vis tik pakeliama: jau trečius metus iš eilės jie ne tik įrodo, kad čia, Lietuvoje, net ir dalyvaujant kitų šalių sportininkams, yra patys stipriausi, bet ir skinasi kelią aukštyn. „Norėtųsi savo jėgas išbandyti dažniau, ne vien Lietuvoje“, – prieš dvejus metus atviravo Edgaras Danilaitis, kuriam (taip pat ir jo komandos draugams) šis noras išsipildė: pernai marijampoliečiai dalyvavo Europos tikslaus nusileidimo čempionate, vykusiame Bulgarijoje, o šiemet, rugsėjo 10–21 d. Lietuvos rinktinės sudėtyje kartu su Sauliumi Montrimu bei Audriumi Mėčiumi dalyvaus jau Pasaulio tikslaus nusileidimo čempionate, kuris vyks JAV, Čikagoje.
Gediminas Jankauskas, absoliutus šio čempionato lyderis, kurio įskaitoje jau ne viena tokia pergalė (tikslaus nusileidimo čempionu tapęs 2007 m., 2009 m., 215 m., kitų prizinių vietų jau ir pats nesuskaičiuoja!) pasibaigusias varžybas vertina kukliai: „Varžybos – kaip varžybos. Rezultatas galėjo ir geresnis būti…“ Sportininkas neslepia, jog antrąją varžybų dieną buvusios sudėtingos oro sąlygos, o abi dienas – didelė įtampa, su kuria reikėjo kovoti (susidorota sėkmingai!). Kaip tampama čempionais? Varžyboms, anot G. Jankausko, parašiutininkai rengiasi nuo pat šokinėjimo sezono pradžios. „Pirmas šuolis varžybose emociškai sunkiausias, o toliau „kalba“ įdirbis ir… sėkmė. Reikia labai daug darbo, noro, valios, ištvermės, – sako Gediminas, – ypač tuomet, kai ištinka nesėkmė: nors ir labai sunku, turi suimti save į rankas ir… judėti pirmyn. Varžybose visada būna didelis jaudulys, įtampa, tačiau išmoksti susigyventi su tuo. Pasiekti rezultatai nėra euforija: tai nuolatinis savęs stūmimas tolyn, tai nenutrūkstamas tobulėjimo procesas. Gera, kad komandoje esame labai susigyvenę, vienas kitą palaikome, todėl ir pavyko pasiekti tokių rezultatų, kurie įpareigoja siekti dar daugiau“.
„Garbė, kad šių varžybų vyriausioji teisėja buvo Jūratė Janušauskienė, profesionali FAI teisėja. Džiugu, jog Marijampolės parašiutininkai, pademonstravę aukštus rezultatus, laimėjo varžybas, – praėjusį čempionatą, vykusį labai sklandžiai, turiningai, apibendrino Marijampolės aeroklubo vadovas Alvydas Danilaitis, pirmiausiai dėkodamas varžybų rėmėjams: Lietuvos parašiutų sporto federacijai, Marijampolės savivaldybės Sporto skyriui, UAB „Stevila“, – ir taip pateisino visus lūkesčius: juk varžybose dalyvavo aukšto lygio sportininkai, kaip ir kasmet, parodę išties gražius rezultatus. Džiaugiuosi, jog mūsų aeroklubo sportininkai – žmonės, mylintys savo sportą, atsakingi, siekiantys tikslo, kovojantys ne tik už save, bet ir vienas už kitą. Smagu, jog parašiutų sportas tampa vis populiaresnis, parašiutininkai dalijasi patirtimi, o tokio pobūdžio varžybos į Sasnavos aerodromą pritraukia vis daugiau žmonių“.
Laima GRIGAITYTĖ
Vytenio SKROBLO ir Albino MARČIUKAIČIO nuotraukos.
Net nepajutau, kaip žiema pamažėliais persirito į antrąją pusę. Nors tokia ten ir žiema – nei rimtesnio šalčio, nei sniego patalų. Netgi naktimis retai rimčiau pašaldavo, o dienos beveik visos pliusinės. Saulės mažai, ūkanotas miškas viskuo primena vėlų, užsitęsusį rudenį…
Palaukėse pasižnaibo visai nedraugiškas vėjelis, o pliki pažliugę arimai taip pat visai netraukia akies, tad viską įvertinęs nusprendžiau pratęsti tykojimus miške. Vietą išsirinkau pačiame masyvo centre. Keletą kartų stebėti elniai suteikė vilties ir būsimiems susitikimams, tad „darbo“ ėmiausi rimtai. Pasibaigus žiemai paaiškėjo, kad per trumpiausią, vos 28 dienas turintį mėnesį miške spėjau apsilankyti net 14 kartų… Per tą laiką pamačiau visų kanopinių miško žvėrių atstovus: šernus, stirnas, briedžius ir net elnius. Žiema tuo ypatinga, kad norint aušrą pasitikti miške, visai nebūtina ypatingai anksti keltis. Diena trumpa, tad nesunku miško prieglobstyje ir nuo ryto iki pat sutemų užsibūti. O kuo ilgiau ir dažniau būni, tuo daugiau pamatai.
Jau patį pirmąjį vasario savaitgalį belaukiant ką šį kartą padovanos miškas, pasirodyti atitraškėjo šernų būrelis. Matyt, kažkas sutrikdė ramų šernų maršrutą, nes paprastai jie mišku keliauja per daug neskubėdami, pasišniukštinėdami, sustodami paknaisioti pernykščių lapų. Dabar gi atidundėjo kaip greitasis traukinys ir lyg Afrikos karpuočiai pastatę uodegas dingo kitoje kelio pusėje. Pirmoje grupėje šernė su penkiais šerniukais, o iš paskos kiek atsilikusi – dar viena šernė. Ir viskas… miške vėl pasklido tyla, tik kur ne kur cyptelėdavo zylutė. Rytas baigėsi. Laikas namo.
Rytojaus rytas išaušo naujas, o dienotvarkė pas mane – ta pati. Palikęs miegančius namiškius, vėl keliauju į girios glūdumas. Įsitaisau netoli vakarykštės vietos, laukiu. Prašvinta, o mane lanko tik mažieji paukšteliai. Ir tie patys keliauja daugiau medžių viršūnėmis, fotografuotis visai nenori. Išgirdau traškesį sau už nugaros. Po kiek laiko – jau arčiau, dar arčiau. Atsisukęs šiaip ne taip įžiūrėjau miške besiganantį stirniną – šakelę nukanda šen, sausos žolės kuokštelį nupeša ten… Ir vis artėja. Vėjas buvo man nepalankus, o ir brūzgynas toje pusėje buvo nemenkas, tad nuotraukos nesitikėjau, tik laukiau, kada gi mane pastebės. Vis tik neiškentęs pabandžiau nufotografuoti, ir to užteko – išgirdęs fotoaparato autofokuso zyzimą stirninas porą kartų sulojo ir atsitraukė tolyn. Galvojau, jau nepasimatysim, bet po kurio laiko pamačiau jį stebint mane jau nuo kelio pusės. Gudruolis tyliai apėjo lanku ir nusprendė išsiaiškinti – kas per kupstas vienaakis jo teritorijoj? Dėl viso pikto dar kartą aplojo ir nuėjo savo keliais. Kilau ir aš. Neskubėdamas ėjau miško keliu link automobilio, vis sustodamas, įsiklausydamas. Nuėjęs gerą puskilometrį atsisukau ir pamačiau ant kelio netoli savo tykojimo vietos siluetą. Ten buvo elnė. O jos žiema pavieniui beveik niekada nevaikšto – kažkur greta vaikščiojo kitos būrio elnės. Na štai, gavosi kaip kad neretai pasitaiko – pritrūko vos pusvalandžio kantrybės… Nors kas žino, jei būčiau likęs ten pat, gal būtų mane pajutę ir aplenkę.
Į mišką sugrįžau po savaitės. Šeštadienio rytas praėjo beveik tuščiai, tik kartą tolumoje pamačiau kelią kertančia stirnaitę. Sekmadieninis tykojimas taip pat atrodė būsiantis be rezultatų – tylus miškas atkakliai saugojo savo gyventojus, bet labai labai retai pasitaiko, kad iš fotomedžioklės grįžčiau tuščiomis. Šį kartą sulaukiau stirnino, ir ne bet kokio, o triragio! Pamačiau jį ateinantį dar iš tolo, tačiau ir jis mane pakankamai greitai pastebėjo, tad sustojo tolėliau, pažiūrėjo ir nusuko nuo kelio. Ir man laikas keliauti namo, tad dar keletą minučių palaukęs pakilau. Iki automobilio gal pusantro kilometro, bet man kelias – kaip ir visada miške – neprailgo. O prie automobilio manęs laukė siurprizas – vos už 300 metrų nuo jo pakelės karklus skabė elnės. Atvira vieta prisėlinti gal ir įmanoma, bet nelabai įsivaizduoju kaip, o mišku per traškančias šakas – tikrai jokių galimybių. Teko pasitenkinti nuotraukomis iš tolo. Su būreliu patelių buvo ir jaunas raguotis, greičiausiai vienas iš matytų prieš mėnesį. Elniams dingus miške jau tradiciškai save paguodžiau, kad kitą kartą susitiksime mažesniu atstumu ir sėdau į automobilį.
Miške visu smarkumu vyko žiemos darbai – buvo kertamas miškas. Atsiradę naujos kirtavietės traukė briedžius kaip bites medus. Gaila, kad šie girių karaliai taip anksti numeta savo karūnas… Po viduržiemio jau retai kuris nešioja šį savo papuošalą. Trys rytai tikrinant kirtavietes nepraėjo tuščiai – nors gerų nuotraukų padaryti ir nepavyko, bet briedžių – po vieną ar nedideliais būreliais – vis surasdavau. Ir vis laukiau sniego… Vieną rytą pamatęs pabalusį mišką jau apsidžiaugiau, kad pagaliau pasnigo, bet ten buvo tik šerkšnas. Žinoma, tuojau pat išskubėjau į mišką. Gražiai žiūrėjosi apšarmoję girių galiūnai…
Vasario paskutinėmis dienomis retkarčiais pasnigdavo. To sniego… katės ašaros. Pusvalandis, ir nebėra. Eilinį rytą belaukiant tolumoje pasisukiojo stirna ir neskubėdama nuėjo į jaunuolyną. Kažkas sukrebždėjo man už nugaros. Visai arti, vos keletas ar keliolika metrų… Nuščiuvau, laukiu kas pasirodys. Ir pasirodė. Į kelią iššoko voverė… Ir dar taip arti, kad ne iš karto ir objektyvu pagavau. O sniego nėra…
Vis tik man pasisekė, nors eilinį rytą sniego ir nežadėjo, betykant miške ore pamažu pradėjo suktis retos snaigės. Sėdėjau ir svajojau – kaip gražiai atrodyto koks nors miško žvėris, lengvai dengiamas šio besvorio šydo. Ir staiga – „AU!!!“. Aš vos nuo kėdutės nenuvirtau. Dar vienas „AU!!!“ – atsitokėjęs pamačiau kitoje kelio pusėje iš griovio kyšančią stirnos galvą. „AU!?“ – intonacija kiek pasikeitė. Sėdėjau sustingęs, tad vedama smalsumo stirna išėjo į kelio vidurį. „AU!“- seniai jau ant manęs kas tiek belojo… Dar keletas „AU!“ – ir susirūpinusi stirna neria į mišką. Po poros minučių šiek tiek toliau išeina dar viena stirna, labai susidomėjusi eina link manęs (juk smalsu, ant ko tiek lota), galiausiai šuoliu kerta pakelės griovelį ir paskui pirmąją dingsta tarp medžių. Galvojate – viskas, palojo ir tuo baigėsi. Štai ir ne. Juk snigti pradėjo. Ir manęs miškas neapvylė – dovanų gavau stirną, dengiamą snaigių širmos. Taip sningant retoms didelėms snaigėms, pačią paskutinę kalendorinės žiemos dieną, išsipildė mažytė mano svajonė.
Vaidas KARPAVIČIUS
Autoriaus nuotraukos.
