Ar visus sudaromus sandorius būtina tvirtinti pas notarą?
Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis
Asmenys, sudarantys įvairius sandorius, ne visada žino, kurie iš jų privalo būti patvirtinti notaro, o kurie gali būti sudaromi ir nesikreipiant į notarą. Tai, kuriems sandoriams būtinas notaras, reglamentuoja Civilinis kodeksas.
Civilinis kodeksas numato, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu kodekse nenustatyta kitaip. Taip pat notarine forma turi būti sudaromos vedybų sutartys – ir ikivedybinė, ir povedybinė.
Be to, notarine forma turi būti sudaromi oficialieji testamentai, hipotekos sandoriai, pareiškimai dėl tėvystės pripažinimo, sutuoktinių susitarimai dėl bendro turto padalijimo pasibaigiant jų bendram gyvenimui atvejais, paveldėto nekilnojamojo turto pasidalijimo sutartys, nekilnojamojo turto pardavimo arba dovanojimo sutartys, rentos, išlaikymo iki gyvos galvos sutartys, pinigų ir kito turto, kurio vertė yra didesnė negu 14 500 eurų, dovanojimo sutartys, jungtinės veiklos sutartys įstatymų numatytais atvejais, ūkinių bendrijų steigimo sandoriai.
Nuo šių metų pradžios sandorių, sudaromų notarine forma, skaičius išaugo. Nuo sausio 1-osios notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14 500 eurų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Taip pat vekselis, kurio suma didesnė kaip 3 000 eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.
Svarbu žinoti, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. O jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Todėl būkite atidūs ir prieš sudarydami sandorį visuomet išsiaiškinkite, ar notarinė forma jam yra būtina.
Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas.
Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk
Nuotraukoje – Teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Jų gyvenimo knyga jau užversta… Likimas ją užbaigė prieš daugiau nei dešimt metų, ties jų vardais įrašydamas vieną ir tą pačią datą – tragiškos mirties datą. Nepaprasta istorija, kasdienybėje švietusi paprastu žmogiškumu, tarpusavio supratimu ir meile, galbūt laukia genijaus rankos, kad būtų amžiams prikelta gyventi. Juk tokiu būdu V. Šekspyras amžinajam gyvenimui prikėlė dviejų jaunuolių iš Veronos meilės ir mirties istoriją. Meilė ir mirtis visada šalia, abi jos viską nugali… Juk meilė, kaip ir mirtis, visada tokia pati – nuostabesnė už amžiną šlovę ir žiauresnė už pragaro kančias…
Tragiški likimo potėpiai šių Marijampolėje savo laiku gerai žinomų žmonių (ir iki šiol dar daugelio nepamirštų) – Veronikos ir Jono AMBRASŲ – gyvenime pasireiškė būtent netikėtos mirties akivaizdoje: abu jie žuvo tą pačią akimirką, tarsi kažkokia aukštesnė jėga būtų neleidusi jiems gyventi vienas be kito…
Prieš daugiau nei dešimt metų…
Lemtingąją 2003 m. balandžio 25 d. avarijomis išgarsėjusiame vadinamajame Marijampolės miesto šiauriniame apvažiavime, kur judrią ir plačią Suvalkų–Marijampolės–Kauno automagistralę kerta šalutinis Marijampolės–Šunskų kelias, įvyko dar viena nelaimė. Buvęs ilgametis Marijampolės 2 -osios vidurinės mokyklos (dabar – R. Stankevičiaus pagrindinė mokykla. – Aut. past.) fizinio lavinimo mokytojas J. Ambrasas (78 m.) vairavo automobilį „VW Passat“, su juo kartu važiavo jo žmona Veronika (74 m.). Sutuoktiniai vyko iš giminaičio laidotuvių. Jų automobilis sankryžoje iš šalutinio kelio net nestabdydamas įriedėjo į pagrindinį ir rėžėsi į pagrindiniu keliu važiavusį krovininį automobilį „Mercedes-Benz 1624“, kuris stabdomas čiuožė keliasdešimt metrų keliu, kartu stumdamas ir savo kliūtį – lengvąjį automobilį. Sutuoktiniai Ambrasai žuvo įvykio vietoje…
Iki pat paskutinių gyvenimo dienų – susikibę už rankų
Netikėtai žuvę mokytojai buvo itin skaudi netektis Marijampolės miestui. Veronika Ambrasienė, ilgametė Marijampolės V. Mykolaičio-Putino internatinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ir biologijos bei chemijos mokytoja, ir Jonas Ambrasas, ir būdami pensinio amžiaus, buvo aktyvūs miesto visuomeninio gyvenimo dalyviai – pagyvenusiųjų šokių ir dainų kolektyvų nariai, reikšmingesnių renginių lankytojai ir vertintojai. Baigusi darbą mokykloje pensininkė V. Ambrasienė toliau darbavosi Socialinės pagalbos skyriuje – rūpinosi vienišais seneliais, taip pat triūsė „Raudonojo kryžiaus“ organizacijoje. Pensininku tapęs J. Ambrasas didelę savo laisvalaikio dalį atidavė kelioms dešimtims bičių avilių, suko medų, augino dekoratyvinius medelius. Sūnų ir dukrą užauginę sutuoktiniai neseniai buvo atšventę savo auksines vestuves. Marijampoliečius žavėjo pensininkų Ambrasų vieno kitam rodomas dėmesys: visuomet energija ir gerumu spinduliuojantys sutuoktiniai nevengdavo praeiti gatve susikibę delnais kaip ką tik draugauti pradėję įsimylėjėliai…
„Mūsų savaitė“ Amžinybėn išėjusių Ambrasų gyvenimo knygą – nuo jų pažinties iki tragiškos baigties – puslapis po puslapio verčia kartu su jų dukra – Rima Skopiene, su šeima gyvenančia tuose pačiuose namuose, iš kurių paskutinei savo kelionei išsiruošė ir jie…
„Nuo to žmogaus laikytis kuo atokiau…“
…Jaunas, ką tik „iškeptas“ pedagogas Jonas Ambrasas, kilęs iš Marijampolės krašto, Sasnavos seniūnijos, Surgučių kaimo, važiavo į būsimą savo darbovietę – Alytų. Netikėtai jaunuolio žvilsnį, važiuojant pro Simną, patraukė ežeringos miestelio apylinkės. Net pats nesuprato, iš kur atsirado stiprus troškimas būtent čia pasilikti. Ko gero, likimas jau tuomet jį pagavo: net nesvarstė, jog jam didesnis miestas būtų priimtinesnis – lyg tyčia Simno mokykloje buvo laisva vieta, tad jaunasis specialistas darbą būtent čia pradėjo. Likimas dirbo toliau. Po metų į šią Dzūkijos miestelio mokyklą ateina dirbti jauna biologė Veronika Nevinskaitė, kilusi iš Alytaus rajono, Miklusėnų kaimo, iki to laiko mokytojavusi Aukštadvaryje. Mokyklą ten uždarė, tad jaunoji pedagogė ieškojo darbo arčiau tėvų namų. Pirmojo susitikimo įspūdis jauniems žmonėms sukėlė skirtingus jausmus: Jonui mergina iškart krito į akį, suprato: ji jo bus. Veronikos, priešingai, vyriškis nesužavėjo, netgi pasakė sau: „Nuo šito žmogaus reikia laikytis kuo atokiau.“
Likimas pagalbon pasitelkė… to laikotarpio neramumus
Taip praėjo daugiau nei pusmetis: dirbant, matantis, tačiau per daug nebendraujant. Jauni Simno mokyklos pedagogai ir po pamokų susibėgdavo draugėn – tai šiaip pasiplepėt, tai švęsti ką nors sumąstę. Tąkart jie šventė Vladines. Po vakarėlio Veronika, grįžusi į savo nuomojamą kambarėlį, sutiko savo šeimininkės perspėjimą: jos, kaip buožės dukters (tėvai, žinia, buvę ūkininkai), ieško, kad išvežtų į Sibirą… Šeimininkė patarė nelikti šiuose namuose, ieškoti kitos pastogės pasislėpti. Veronika nesvarstė. Iškart puolė pro duris, šūktelėjo tolstantį gatve Joną. Pasivijusi bendradarbiui apsakė savo baimę. Nerimu alsuojančią merginą Jonas parsivedė pas save į namus, priglaudė nuo galimo išvežimo. Nuo tos akimirkos jie jau nesiskyrė. Tiesa, Veronika pas Joną nakvojo tik tą naktį, vėliau susirado kitą pastogę, tačiau jauni pedagogai nuo to karto tapo neišskiriami. Po poros draugystės metų abu išsikėlė mokytojauti į Lazdijus, čia ir susituokė (Jonui buvo 27 -eri, Veronikai – 22 -eji). Vestuvės buvo daugiau nei kuklios. Apšiuręs civilinės metrikacijos kambarėlis jokiu būdu nebuvo ta romantiška aplinka, kurioje prisiekiama amžina meilė. Bet Veronikai ir Jonui visai ir nereikėjo tuomet nei prabangos, nei kažko kito – jiems užteko, kad gali tvirtai laikyti vienas kito ranką…
Į Marijampolę – visam gyvenimui
1958 m. Veronika ir Jonas Ambrasai iš Lazdijų persikelia į Marijampolę. Tiesa, ne vieni – ant rankų jau laiko pusės metukų pirmagimį sūnų Mindaugą. Iš pradžių jauna šeima gyveno Beržų gatvėje, vėliau pasistatė namą Simno gatvėje, kur gyveno iki pat pabaigos. Miestelio, juos suvedusio draugėn, pavadinimo gatvė ir jų pačių rankomis, rūpesčiu pastatyti namai – tai buvo mažas, bet gražus tik jų pasaulis, kuriame jau krykštė du vaikai: kai sūnui buvo beveik septyneri, pasaulį išvydo dukra Rima.
„Iš vaikystės savo tėvus prisimenu visada daug dirbančius, nuolat lekiančius. Menu ir save ant tėčio rankų per treniruotes, kurioms jis vadovauja: vienoje rankose švilpukas, kitoje – aš… Ir pamokoje ne kartą teko sėdėti – juk senelių nebuvo, tėvai tiesiog neturėjo, kur mūsų palikti… – sako R. Skopienė. – Atminty vis iškyla tėtis – visada linksmas, vis juokaujantis ir mama – santūri, susikaupusi… Kiek pamenu, visada eidavo susikabinę už rankų. Maža būdama, vis stengdavausi tarp jų įsisprausti – būdavo taip gera, kai galiu kur nors eiti su abiem tėvais: juk tokios šventės būdavo tikrai retos… Nuo pat vaikystės iki pat paskutiniųjų tėvelių gyvenimo akimirkų niekada neteko girdėti barnių – jie paprasčiausiai net nesipykdavo. Tėvai mus auklėjo laisvais žmonėmis, leido patiems nuspręsti ir asmeninį gyvenimą. Mamytė sakydavo, jog vedybos – gyvenimo loterija: vienam pasiseka, kitam, deja, – ne… Jiems pasisekė…“
Jų gyvenimo ryšys – meilė
Veronika ir Jonas Ambrasai kartu išgyveno beveik 51 metus. Ar dirbdami, ar jau būdami pensininkai – visur mokėjo džiaugtis kiekviena jiems skirto gyvenimo akimirka, būti kartu nevaržydami vienas kito pomėgių, laisvės. „Tėtis labai džiaugėsi, kai išėjo į pensiją, – prisimena dukra. – Jis tuomet galėjo visiškai atsidėti savo mėgstamiems darbams: bitynui (beje, bitininku jį „padarė“ mamytės tėtis, įtaisydamas keturis avilius, mano tėčiui labai gerai sekėsi bitininkauti, o išėjęs į pensiją jis jau daugiau avilių laikė), gėlėms (augino tulpes, narcizus, kardelius, jacintus pardavimui, taip prisidurdamas prie mokytojo algos, vėliau – pensijos). Mama – tikra namų siela. Iki šiol jaučiu jos kepamų pyragaičių kvapą, matau jos mylimas sanpaulijas, plieskiančias ryškiais žiedais pavasarį. Vis dėlto tėveliai, išėję į pensiją, neužsidarė savo mėgstamų darbų pasaulėliuose: išliko aktyvūs ir visuomeniniame gyvenime.“ Ir visur, visada, net sulaukę žilo plauko – susikabinę už rankų, lyg ką tik pirmąjį meilės dvelksmą pajutę jaunuoliai…
„Jų gyvenimo ryšys – meilė, – neabejoja R. Skopienė, – nors, kiek pamenu, niekada jie šiuo žodžiu nesišvaistė. Meile alsavo kiekviena jų akimirka, kiekvienas žvilgsnis, žodis, rankos prisilietimas – kam tuomet tie žodžiai bereikalingi? Jų tarpusavio ryšys – visiškai polių atitikimas, Dievo ir likimo dovana.“
„Kalbėdama apie mirtį, sakydavo ne „mane“, o „mus“…
Ambrasų gyvenimo istorijoje viskas – nuo jų pažinties iki paskutinių akimirkų – buvo fatališka. Net mirties nuojautos, į kurias, kol tai neįvyko, dukra nekreipė didelio dėmesio. Mat tokie pokalbiai kelis kartus vykę tarp jos ir mamos, buvę labai kasdieniški, netgi buitiški…
Nors Ambrasai buvo gerokai jau perkopę septyniasdešimtmetį, nesiskundė sveikata, tiesiog paprasčiausi sveiki žmonės buvo. Su dukra kalbėdama apie vis tiek kada nors įvyksiantį amžiną išėjimą, Veronika Ambrasienė vis sakydavo, jog norėtų nebūti našta vaikams senatvėje, kad tas išėjimas būtų lengvas ir paprastas. Beje, apie mirtį kalbėdavo be jokios baimės, kaip apie natūralų fiziologinį procesą…
„Mamytė buvo pasisiūdinusi netgi įkapes, – sako R.Skopienė. – Ne dėl to, kad būtų labai sureikšminusi pačią mirtį – tiesiog ji nekentė standartinių drabužių, norėjo netgi ir būsimoje paskutinėje kelionėje išlikti tokia, kokia buvo: originali, turinti savitą stilių. Iki avarijos buvo likę nedaug laiko, kai ji paprastai, tiesiog buitiškai paaiškino, kur kas yra, ką reikėsią mums padaryti: priderinti šaliką, pirštinaites…, tėčiui – batus prie kostiumo… Kalbėdama apie mirtį, mamytė niekada nesakė „aš“, „mane“, visada – „mes“, mus“… Ir į paskutinę savo kelionę automobiliu jie išsirengė labai kasdieniškai… Žinia apie avariją buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus – tai, atrodė, niekada negali įvykti. Tik ne jiems…“
Deja, tai įvyko. Vėlgi – likimas… Įrodęs, jog mirtis, kaip ir meilė, gali viską…
Meilė ir mirtis – esminiai žmogaus būties fenomenai
Kasdienybės rūpesčiuose paskendę, nuolatinio bėgsmo svaigulyje dažnai stabtelime tik… savęs pasigailėti ar pasiskųsti, kad esame nelaimingi, kad trūksta mums šio ar to… o trūksta dažniausia – tik meilės. Tik ji viena gali suteikti gyvenimui pilnatvės, išgryninti sielą, kad ji švytėtų iki pat mirties. Kaip teigia filosofai, meilė ir mirtis yra esminiai žmogaus būties fenomenai. Nuo jų priklauso visa žmogiškoji egzistencija – kasdienis gyvenimas ir visą gyvenimą įtakojantys sprendimai. Viena vertus, neįmanoma protu ar jausmais aprėpti mirties esmės, kita vertus – tik suvokęs mirties realumą ir neišvengiamumą žmogus pradeda gyventi visavertį gyvenimą. Asmeninis santykis su meile ir mirtimi atskleidžia žmogiškosios egzistencijos tragizmą ir pilnatvę, išryškėjančius per egzestencines patirtis – nerimą/baimę ir laisvę, vienatvę ir santykį/ryšį, ribą/pabaigą ir amžinybę. Šios patirtys yra glaudžiai susiję, persipina ir kartu kuria žmogaus būties visumą, kurioje susitinka vėlgi – meilė ir mirtis.
„Todėl kvieskime meilę, laukime meilės, ir kad ji pagaliau ateitų – greičiau nusivilkime karo veiksmų ir kontrolės iliuzija. Visi, kas tik juda Žemės paviršiumi, – iš principo laisvi padarai. Priimti ir domėtis, leisti keistis, o ne keisti – štai kas įdėta į mūsų sielas ir kas vadinasi meilė“, – sako psichologas Olegas Lapinas.
Apie 30 proc. Lietuvos gyventojų kasdien vartoja šachtinių šulinių vandenį. Kaip rodo tyrimai, dalies jų vanduo yra užterštas ir maistui jo nereikėtų vartoti. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai primena, kad pavasarį būtina ypatingą dėmesį skirti šulinių priežiūrai, apsaugai nuo taršos ir bent vieną kartą per metus atlikti svarbiausius vandens mikrobiologinės ir cheminės taršos tyrimus.
Skaidrus ir švarus – nebūtinai tinkamas vartoti
„Vis dar galioja nuostata, kad šachtinių šulinių vanduo skanesnis nei centralizuotai vandentiekiu tiekiamas vanduo – pastarasis yra neskanus, nemalonaus kvapo, „kietas“. Taip dažniausiai yra dėl per didelio geležies, mangano kiekio. Nors tai sveikatai nekenkia, visgi tokį vandenį gerti nėra malonu. Todėl neretas grįždamas iš kaimo, sodybos, į miestą parsiveža neva skaidraus, švaraus, skanaus šulinio vandens. Deja, ne visada šis sprendimas yra teisingas. Iš pažiūros švarus šulinio vanduo gali būti gana stipriai užterštas ir nesaugus vartoti. Šios taršos niekaip nepamatysi, neužuosi ir nepajusi, ją gali parodyti tik tyrimai“, – sako NMVRVI specialistai.
NMVRVI laboratorijose atliekami tiek valstybiniai, tiek pačių gyventojų inicijuoti šachtinių šulinių vandens tyrimai. Kaip rodo jų rezultatai, trečdalis ar net daugiau mėginių neatitinka Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatytų leistinų taršos normų.
Minėtoje higienos normoje nurodyti geriamojo vandens mikrobiologiniai bei toksiniai (cheminiai) rodikliai, kurių verčių jokiu atveju negalima viršyti. Taip pat nustatyti indikatoriniai rodikliai, tokie kaip bendroji geležis, amonis, spalva, sulfatas, skonio slenkstis ir kt., tiesiogiai nesietini su sveikata, tačiau kontroliuojami, kad būtų galima rasti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymius, įspėti apie pavojų ir imtis tinkamų priemonių.
2014-aisiais ištyrus 469 gyventojų cheminiams tyrimams pristatytus mėginius paaiškėjo, kad 40 proc. jų viršija leidžiamas nitratų normas, 21 proc. – amonio. Iš 397 mėginių, kuriems atlikti mikrobiologiniai tyrimai, 59 proc. rasta daugiau, nei leidžia higienos norma, žarninių enterokokų, 23 proc. E. coli bakterijų, 18 proc. koliforminių bakterijų.
Į NMVRVI laboratorijas atkeliauja ir ypač prasto vandens. Pavyzdžiui, viename tirtame mėginyje nitratų kiekis leidžiamas normas viršijo 10 kartų, nitritų – 84 kartus, amonio – 5,8 karto, o permanganato indeksas – 2 kartus. Toks vanduo jokiu būdu negali būti vartojamas.
Užterštas vanduo ypač pavojingas vaikams
Bene dažniausia ir žmogui pavojingiausia yra vandens tarša nitratais. Nitratai kenkia visiems, bet labiausiai – mažiems vaikams, nėščiosioms, turintiems tam tikrų fermentų deficitą, senyvo amžiaus žmonėms, taip pat sergantiesiems kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis.
Patekę į žmogaus organizmą nitratai virsta nitritais, o šie oksiduoja kraujo hemoglobiną ir paverčia jį į methemoglobiną, kas ilgainiui sukelia methemoglobinemiją. Methemoglobino koncentracijai kraujyje pasiekus 10 proc., pasireiškia pirmieji klinikiniai methemoglobinemijos simptomai: pamėlynuoja, dėmėmis išmėto odą, vėliau atsiranda dusulys, traukuliai, žmogus gali mirti dėl vidinio deguonies bado. Ši liga ypač pavojinga kūdikiams – Lietuvoje būta mirties nuo methemoglobinemijos atvejų. Tad jei nesate tikri dėl vandens kokybės, neduokite jo geri mažiems vaikams, nenaudokite jo ruošdami mišinukus kūdikiams.
Kaip anksčiau minėta, sulfatai priskiriami indikatorinių rodiklių grupei, tačiau per didelis jų kiekis vandenyje gali sukelti nemalonių pasekmių: jie laisvina vidurius, sukelia dehidrataciją, dirgina virškinimo sistemą. Dar vienas iš indikatorinių geriamojo vandens rodiklių – bendroji geležis. Kai geležies koncentracija didesnė nei 0,3 mg/l (300 µg/l), pakinta jo skonis ir spalva. Geležies koncentracija iki 2 mg/l (2000 µg/l) geriamajame vandenyje nekelia grėsmės vartotojų sveikatai, tačiau jį gerti tampa nemalonu.
Didelį visuomenės sveikatos specialistų bei medikų susirūpinimą kelia mikrobiologinė geriamojo vandens tarša bakterijomis, virusais, pirmuonimis ir kitais mikroorganizmais. Jie gali tapti ūmių žarnyno susirgimų ir kitų užkrečiamųjų ligų priežastimi.
Pašalinti mikrobiologinę taršą nėra sudėtinga – mikroorganizmai žūsta virinant vandenį. Deja, nitratų ar pesticidų nepašalinsime nei virindami, nei filtruodami vandenį buitiniais filtrais.
Būtina atsakinga šulinių priežiūra
Šulinio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos, aplink jį vykdomos ūkinės veiklos ir jo priežiūros. Į šulinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi vandens kokybė labai priklauso nuo netoliese vykdomos ūkinės veiklos: kaip gausiai ir teisingai tręšiami laukai, kaip aplinkosaugos reikalavimų laikosi aplinkiniai ūkiai, ypač didieji.
Deja, ir patys šulinio savininkai neretai yra kalti dėl savo šulinio taršos. Gal ir koks gilus būtų gręžinys, dalis vandens, ypač per pavasarinį polaidį, vasaros liūtis, į šulinį patenka nuo žemės paviršiaus. Pagrindiniai taršos šaltiniai – netoli šulinio esantys tvartai, mėšlo krūvos, lauko tualetai, daržai, netvarkingai laikomos ar naudojamos mineralinės trąšos.
Į neuždengtą, netvarkingą, skylėtą šulinį ne tik priteka daugiau paviršinio vandens, bet ir prikrenta lapų, vėjo atneštų šiukšlių, į jį gali įkristi graužikai, smulkūs naminiai gyvūnai, kurie pūdami užteršia šulinį. Tokiais atvejais būtina išpumpuoti vandenį ir šulinį dezinfekuoti. Specialistai rekomenduoja periodiškai išvalyti šulinį net ir tada, kai nėra akivaizdžios grėsmės sveikatai.
NMVRVI rekomenduoja bent vieną kartą per metus, geriausia pavasarį, išsitirti savo šulinio vandenį ir įsitikinti, ar jis saugus. Jei rezultatai nepatenkinami, gėrimui skirtą vandenį reiktų atsivežti iš kitos vietos ir imtis visų įmanomų priemonių, kad vanduo būtų apsaugotas nuo taršos.
Informaciją parengė Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas
Balandžio 29 dieną Marijampolės dramos teatro Didžiojoje salėje Jaunimo miuziklo teatras (JMT) pristatys ne tik gyvo garso miuziklą (kitaip) EX‘IT! Po spektaklio jaunieji atlikėjai kviečia visus marijampoliečius pasilikti teatre ir susipažinti. Miuziklo aktoriai ir muzikantai pasidalins savo kūrybine patirtimi, scenos menų atlikėjo profesijos subtilybėmis, o norintiems studijuoti vaidybą ar muziką, papasakos apie atlikėjo meistriškumo studijų ypatumus Lietuvoje ir užsienyje.
Miuziklas EX‘IT – tai ką tik vaidybos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Vilniaus kolegijoje baigusių ir Jaunimo miuziklo teatre susibūrusių aktorių eksperimentinis spektaklis. Šiuo spektakliu jaunieji JMT menininkai laužo klasikinio miuziklo rėmus ir siekia sukurti kitokį – šiuolaikišką lietuvišką miuziklą. EX‘IT‘e aktoriai kalba apie visiems taip gerai pažįstamus jausmus – meilę, nusivylimą, džiaugsmą, atgailą – kitokia kalba. Čia nelieka miuziklams būdingo libreto – žodžius pakeičia aktorių balsinės išraiškos, šokis bei muzikantų kuriamos melodijos.
Miuzikle EX‘IT žiūrovai kviečiami iš naujo apmąstyti savo gyvenimą kaip įvykių ir patirčių grandinę, bei suprasti, jog kiekviena pasekmė turi ir savo priežastį. Jie skatinami užeiti už žodžių sąlygojamų apribojimų, aktorių elgesyje ir potyriuose atrasti save, ir susikurti savo, kaip pagrindinio miuziklo herojaus, išgyvenimų istoriją.
Pasibaigus miuziklui Marijampolės dramos teatre, JMT teatras kvies visus žiūrovus pasilikti įdomiam pokalbiui su spektaklio aktoriais ir muzikantais. „Pirmą kartą organizuojame žiūrovų susitikimą su miuziklo atlikėjais, kurie ne tik prisimins, kaip sekėsi kurti miuziklą be žodžių ir dirbti tokioje įvairiapusėje komandoje, bet ir pasidalins priežastimis, paskatinusiomis pasirinkti menininko profesiją, papasakos, ko reikia, norint tapti aktoriumi ar muzikantu ir kuo kitokia menininko kasdiena“ – sakė viena iš JMT teatro įkūrėjų, choreografė Gytė Bartoš.
Žiūrovai turės unikalią galimybę ne tik artimiau susipažinti su miuziklo atlikėjais, bet ir išgirsti kiekvieno iš jų kelio atlikėjo karjeros link istoriją. Jaunieji menininkai papasakos, su kokias sunkumais susiduria šioje profesijoje, atskleis smagiausias repeticijų ir pasirodymų akimirkas, paaiškins, ko reikia, norint studijuoti scenos menus, kuo ypatingos Lietuvos ir užsienio menų studijos, ir atsakys į kiekvieną jiems pateiktą klausimą.
Gyvo garso miuziklas Marijampolės publikai bus pristatytas balandžio 29 dieną 18 val. Marijampolės dramos teatre. Miuziklo režisierius – Albertas Vidžiūnas, dramaturgė – Indrė Bručkutė, kompozitorė – Karolina Kapustaitė, choreografė – Gytė Bartoš, scenografė – Indrė Šidlauskaitė, kostiumų dailininkės – Agnė Alaburdaitė, Marija Armonaitė, Gertrūda Ramūnaitė, Rūta Lendraitytė. Vaidina ne mažiau inovatyvūs, jaunatviško maksimalizmo kupini aktoriai: Šarūnas Gedvilas, Markas Palubenka, Leonas Milius, Skaistė Anusevičiūtė, Justina Kaminskaitė, Paulė Konstancija Giniotaitė, Virginija Straigytė. Miuzikle groja Tadas Motiečius (akordeonas) ir Mantvydas Čiuplys (perkusija).
Bilietus galite įsigyti internetu www.bilietai.lt bei Marijampolės dramos teatro kasose!
Moksleiviams, studentams, neįgaliesiems ir senjorams, įsigyjantiems bilietus teatro kasoje – 40 % nuolaida!!! Daugiau nei 10 žmonių grupėms – 10 % nuolaida.
Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinėje mokykloje vyko respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Padėti vaikui GALIMA“.
Renginyje dalyvavo gausus būrys įvairių įstaigų ir mokyklų pedagogų, vaiko pagalbos specialistų, psichologų, tėvų bei kitų organizacijų, dirbančių su patiriančiais įvairius sunkumus vaikais, besidominčių šiuolaikinio ugdymo teikiamų paslaugų ypatumais, atsakingų už vaiko gerovę specialistų. Konferencijos tikslas – pasidalinti gerąja socialinių partnerių patirtimi ir inovatyviais darbo metodais, siekiant sėkmingos vaiko socializacijos visuomenėje.
Sveikindami konferencijos dalyvius Marijampolės savivaldybės atstovai bei „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos direktorius Jonas Kukukas, pasidžiaugė, kad susirinko daug norinčiųjų išgirsti specialistų, atsakingų įstaigų atstovų pasisakymus, pamąstymus bei įrodymais pagrįstas patirtis apie tai, kaip galima padėti patiriančiam įvairius sunkumus vaikui.
Svarbiausi pranešimai pristatyti plenariniame posėdyje. Psichologinės paramos ir konsultavimo centro psichologė ekspertė, psichoterapeutė, lektorė dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė kalbėjo apie tai, kokia reikia suteikti pagalbą elgesio sunkumų turinčiam vaikui. Lietuvos edukologijos universiteto jaunesnioji mokslo darbuotoja, psichologė Giedrė Sujetaitė- Volungevičienė savo pranešime ,,Žaidimo tyrimų laboratorija: kam žaidimas naudingas šiandien?“ analizavo, kaip žaidimas gali padėti vaikui išreikšti savo jausmus. Marijampolės kolegijos Pedagogikos, menų ir socialinio darbo katedros lektorė Kristina Dulinskienė kalbėjo apie tai, kaip taikant inovatyvias socialinės pagalbos metodikas yra stiprinamas šeimų ir jų vaikų pozityvus gyvenimas. Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Laukaitienė pristatė prevencines priemones sveikatos sutrikimams ir vaikų sveikatos būklei. Savo įžvalgomis pasidalinęs Atviro jaunimo centro vadovas Artūras Visockas pristatė Marijampolės jaunimo centrą, kuris suteikia galimybes susitikti mažiau galimybių turinčiam jaunimui. Vaikų globos namų ,,Šaltinėlis“ vadovė Evelina Lavrinovičiūtė pasidalino įdomiomis įžvalgomis apie pažinimo, pagarbos, pasitikėjimo svarbą dirbant su vaikais.
Vėliau darbas vyko atskirose darbo grupėse: aplinkos, užtikrinančios sėkmingą vaiko socializaciją, kūrimas; pagalba vaikui ir šeimai – įrodymais grįsta praktika.
Informuojame, kad dėl ,,Rail Baltika“ projekto vykdomų darbų Marijampolės mieste artimiausiu metu bus taikomi šie eismo apribojimai:
š.m. balandžio 23 d. nuo 9.00 iki 21.00 val. bus uždraustas transporto priemonių eismas per geležinkelio pervažą, esančią Sporto gatvėje;
nuo š.m. balandžio 27 d. iki gegužės 15 d. bus uždaryta Kumelionių geležinkelio pervaža kelyje link Kalvarijos. Dėl pervažos uždarymo pasikeis 2 ir 2B miesto maršrutai. Autobusas nevažiuos į Piliakalnio sodus. Galutinė maršruto stotelė bus Kumelionys;
nuo š.m. gegužės 4 d. iki gruodžio 29 d. bus uždaryta Stoties-Geležinkelio-Gedimino gatvių sankryža bei Geležinkelio-Aušros gatvių sankryža.
Prašome atkreipti dėmesį į šiuos eismo pasikeitimus ir laikytis kelio ženklų reikalavimų bei atsiprašome gyventojų už laikinus nepatogumus.
Balandžio 21 d. antradienį, Marijampolėje įvyko pirmasis 8-ojo šaukimo savivaldybės tarybos posėdis.
Jo metu prisiekė tiesiogiai išrinktas Marijampolės meras Vidmantas Brazys ir 26 naujai išrinkti tarybos nariai: 13 socialdemokratų, 3 Darbo partijos atstovai, 4 konservatoriai, 2 partijos Tvarka ir Teisingumas nariai, 2 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikai, 2 Lietuvos liberalų sąjūdžio nariai.
Savivaldybės mero V. Brazio teikimu savivaldybės mero pavaduotojais išrinkti socialdemokratai Povilas Isoda ir Irena Lunskienė. Savivaldybės administracijos direktoriumi tapo buvęs vicemeras Sigitas Valančius.
„Stengsiuosi dirbti, kaip galiu geriausiai, o Jūs matysite ir galėsite vertinti rezultatus“ – kalbėjo naujai išrinktas mero pavaduotojas Povilas Isoda.
Kaip teigė, išrinkta mero pavaduotoja, Irena Lunskienė , visas problemas reikia spręsti kartu ir jos bus pašalintos. Pradėti gilintis į visas problemas vicemerė pasiruošusi jau nuo pirmos savo darbo dienos.
Posėdžio metu V. Brazys perskaitė kreipimąsi, kuriuo socialdemokratai pareiškė besijungiantys į Socialdemokratų partijos frakciją Marijampolės savivaldybės taryboje. Frakcija koordinuos strateginių partijos tikslų ir rinkiminės programos įgyvendinimą.
Frakcijos vadovu išrinktas tarybos narys Karolis Podolskis, pavaduotoju Darius Kemeraitis.
Anot frakcijos seniūno K. Podolskio, socialdemokratai nors ir turėdami daugumą (14 mandatų), prie bendro darbo kviečia prisijungti ir kitas taryboje esančias partijas.
„Turime daugiau nei pusę mandatų reikalingų priimti tarybos sprendimams, tačiau kviečiame bendradarbiauti ir kartu dirbti kitas politines jėgas, kurioms rūpi marijampoliečių gerovė“ – kalbėjo K. Podolskis.
Kitas savivaldybės tarybos posėdis vyks po savaitės, balandžio 27 d. Jo metu savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Valančius teiks savo pavaduotojų kandidatūras. S. Valančiui tapus administracijos direktoriumi, jo vietą taryboje užims jaunasis socialdemokratas, Marijampolės socialdemokratų atsakingasis sekretorius Artūras Visockis.
2015 – 2019 m. Marijampolės savivaldybę sudaro:
Lietuvos socialdemokratų partija:Vidmantas Brazys, Povilas Isoda, Irena Lunskienė, Karolis Podolskis, Arvydas Bajoras, Sigitas Valančius, Valdas Tumelis, Alvydas Kirkliauskas, Ramūnas Burokas, Darius Kemeraitis, Juozas Isoda, Gintautas Stankevičius, Jonas Grabauskas, Romualdas Makauskas
Darbo partija: Metas Ražinskas, Vaida Giraitytė, Snaiguolė Raguckienė
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis: Artūras Venslauskas, Benjaminas Mašalaitis
Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai: Valdas Pileckas, Kęstutis Traškevičius, Petras Pavilonis, Andrius Vyšniauskas
Partija „Tvarka ir teisingumas“:Rolandas Jonikaitis, Vytautas Narušis
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga: Gediminas Akelaitis, Kęstutis Mažeika
Tėvai, giminaičiai ir kaimynai sakė, kad mane atnešė garnys. Tai šventa tiesa, o man – įstatymas. Penkiametis nugirdau iš tetulių pokalbių, kad vaikus gimdo mamos. Dar vėliau patikėjau, kad sakymas „garnys neša vaikus“ – tik suaugusių žmonių pokštas mažiems vaikams. Bet… Prieš ketvirtį amžiaus jau žinojau, kad šis trijų žodžių teiginys yra vienintelis ir vienintelėje tautoje – mūsų šventraščio perlas (-tautosaka). Įdomu?
„Atnešti“ ir „gimdyti“ du skirtingi veiksmai, o juos sujungus „atnešti“ – pirminis, „gimdyti“ – antrinis. Mūsų tautosaka. „Moteris sugavo vėjo ridenamą žirnį, o ryte po pagalve krebždėjo vaikas – Žirnulis“; „Senelis tašydamas tašą nusikirto nykštį, o ryte skiedrose žaidė berniukas – Nykštys“. Ir dar! „Kai Darius ir Girėnas skrido per Atlantą, aš buvau dar negimęs“. Svarbus tvirtinimas „aš buvau“, kai juodu skrido, bet niekas neklausia, kur aš buvau. Visgi maži vaikai, išgirdę „aš buvau dar negimęs“, iš karto klausia „O tai kur tu buvai?“. Atsakymai įvairiausi, kad būtų išvengta žodžio „nežinau“ – „tėvo griuvimo“ vaiko akivaizdoje. Bet tėvo melas dar didesnė praraja vaiko gyvenime.
Ką daryti, kai nežinau atsakymo? Gal nežinau tik šio ar kito? Bandome skaičiuoti. …dešimt… šimtas… tūkstantis.., o gal ir visas milijonas? Jeigu nežinau tiek atsakymų, tai aš negyvenu, o tik žaidžiu ir teisinuosi, kad pasaulyje nėra tokio žmogaus, kuris žinotų atsakymus į visus klausimus. Tai tiesa – dogma – nepajudinamas įstatymas. Bet ką daryti, kai gyvybiškai reikia, o nežinau? Pažiūrėkime, kaip mūsų senoliai sprendė šį uždavinį. Į visus klausimus jie žinojo vieną atsakymą: „Klausk – pasiteirauk“. Jau anksčiau sakiau, kad prieš septynis šimtus metų kunigas Petras savo kronikoje pašiepdamas pateikė šį svarbiausią mūsų įstatymą. Deja, jis nesuprato mūsų kalbos nei įstatymo. Kodėl taip yra? Palyginkime asmenybės pasireiškimo galias evangelijoje ir mūsų šventraštyje: evangelijoje – „prašyk, ieškok ir belsk“, mūsų tautosakoje – „prašyk, ieškok, belsk ir klausk“. Kodėl evangelijoje dingo „klausk“? Atsakome. Evangelija, skirta visoms pasaulio tautoms ir jų kalboms. Jau anksčiau sakėme, kad pasaulyje vienintelė mūsų kalba, tegalinti susikalbėti su Dievu. Tad jeigu evangelijoje būtų žodis „klausk“ – Dievas reikalautų iš tautų ir jų žmonių to, ko jie neturi ir negali. Tačiau, nors pasaulio tautos neturi tokios kalbos (ji nereikalinga), nuolat gimdo ypatingos dvasios žmones, galinčius bendrauti su Dievu, pranašus, mokytojus, vadus, šventuosius nepriklausomai nuo rasės, tautos, kalbos ir tikėjimo. Šių tautų žmonės dėl nežinojimo nekalti, o mes kalti, ir net vienatvėje nepasiteiravę atsakymo į atėjusį klausimą esame tikrai kalti. Mes dėl nežinojimo tik vieninteliu atveju nekalti, – kai žaidžiame.
Pirmiausia pažiūrėkime į paukštį garnį įvairiose tautose, platumose ir amžiuose: -garnys, -gandras, -gužas, -gužutis, -starkus, -busilas, -aras, -arelis, -gabrys, -gabrelis, -oranas, -orionas, -horas, -haruda, -gyvataras, -gyvatnaša, -sakalas, -ibis ir t.t. Šie įvardijimai tautosakoje susiję su paukščiu. Atsiverčiame mūsų Tautos Šventraštį, o jame pasakyta – paukštis ir plunksna yra Dievo dvasios ženklas (simbolis). Vadinasi „mane atnešė“ ne juodas – baltas, raudonkojis, ilgasnapis plasnotojas, bet viena Dievo bekūnė dvasia, įvardinta garniu. Ji vykdo siaurą išskirtinę veiklą tarp Dievo, žemės, šeimos ir manęs. Kai mane „nešė“, buvau ne trikilograminis vyras, bet neturėjau kūno, buvau tik dvasia.
Būtinai privalome žengti žingsnį atgal – prisiminti ir pakartoti savo šimtatomį šventraštį. Bekūnė dvasia neturi erdvės, ji yra čia ir visur, bet gali būti pritvirtinta prie kūno, ploto ar prie kelių vienu metu ir vesti skirtingus dialogus. Kiekviena dvasia turi greitį, kurį patogiausia nusakyti santykiu – šviesos greitis sutinka su slieko greičiu, kaip dvasios greitis su šviesos greičiu. Greitis atvirkščiai susietas su laiku ir keliu – juo greitis didesnis, tuo laikas ir kelias trumpesnis. Vadinasi milijardai metų ir kilometrai yra čia ir dabar – klausk ir atsakys – šauk ir atsilieps. Bet reikia žinoti vardą, kalbą, įstatymą ir svarbiausia – pažinoti save. Pagaliau supratome, kad bekūnė dvasia nieko niekur ir niekada „neneša“ – ji yra čia ir visur, – o tik tarpininkauja.
Pažiūrėkime, kurie įvardijimai bent kiek susiję su garnio dvasia: -garnys, -aras, -arelis, -oranas, -orionas, -horas, -haruda, -gabrys, -gabrelis, -gyvataras, -gyvatnaša, -sakalas, -ibis. Daugelis jų neturi nieko bendro su kūdikiu, o taip pat ir su žmogumi, bet visi susiję su žmogaus ženklu.
Jau du kartus susidūrėme su Oriono įvardijimu, o trečiasis neišvengiamas – tai Oriono žvaigždynas – mūsų kalboje Šienpjovių žvaigždynas. Privalome atkreipti dėmesį. Šienpjovys –senasis paukščio perkūno oželio (gallinago gallinago) įvardijimas. Žinome, kad Oriono žvaigždynas yra Šienpjovių, anksčiau Gyvatnašos, ir visą laiką Garnio žvaigždynas. Mums daugiavardystė ne naujiena – Vėžio žvaigždyną vadinome Vyžio ir Žalčio vardu, o Sūduvos kalnyne – Vyžio Taku. Žaltys mūsų tautos seniausias ženklas. Dabar jau ne atsitiktinai, bet būtinai ieškome Žemėje Oriono – Šienpjovių – Garnio žvaigždyno.
Prieš 20 metų numečiau ant žemės akmenį ir viskas prasidėjo. Po penkerių metų jau turėjau sąrašą su keliais šimtais dvasinių objektų, kurių dalis buvo įvardinta „yra“, ir daugiau nieko. Likusios dalies žinojau kai kurių paskirtis, galias ar įvardijimus. Vienas iš jų atsiliepė – Šienpjovių žvaigždynas. Jis buvo 1,2 km ilgio ir 0,2 km pločio, išraizgytas šventtakių ir pulsuojančių Dievo Trejybės kernų. Sakau „buvo“, nes šiais metais (2015 m.) suradau dar vieną dalį, o kitos ilgis patrigubėjo ir bendras plotis tapo 0,46 km. Dabar šis dvasinis objektas ant Garkalnio kalno panašus į skrendančio paukščio šešėlį: dešinysis sparnas pietuose, kairysis – šiaurėje, uodega – vakaruose, galva – rytuose. Kiekvienas sparnas turi po tris naikintojus, o jų viduje – po gimdytoją, panašiai kaip moters įsčiose – vaisius apsuptas placenta, kuri saugoja ir naikina viską, kas jam priešinga.
Žinome, kad ant Garkalnio yra Garnio žvaigždynas, sukurtas prieš 12800 metų ir apeiga sujungtas su dangaus skliauto Garnio (Oriono) žvaigždynu. Jis sudarytas iš devynių dalių. Numeracija ir dvasinis įvardijimas nuo pietinio dešiniojo sparno galo: 1 vaisingumas – gimdymas, 2 praeitis, 3 ateitis, 4 (liemuo) tikėjimas šešių pakopų, 5 Dievo dvasia, 6 Dievo sūnus, 7 (kairio sparno galas) Dievas Tėvas, 8 (uodega) Dievo kūnas, 9 (galva) Dievo Trejybė. Dėl aiškumo pažvelkime bent į pirmą dalį. Vaisingumas – gimimas. Dvasia, naikinanti vaisingumą ir gimimą, trapecijos formos, jos viduje akies formos dvasia, teikianti vaisingumą ir gimimą nepriklausomai nuo medžiagos amžiaus, formos ir savybių. Jos dėka visi gali tapti vaisingais ir gimdytojais – vyras, moteris, pagalys, grumstas, akmuo ir t.t. Taip ir visos likusios dalys pagal savo įvardijimą gali vykdyti sustabdymą, atskyrimą, sunaikinimą ir nenusakomą sukūrimą.
Garkalnio Garnio žvaigždyno reikšmė didelė. Nuo jo atsiradimo prasidėjo kai kurių žmonių laimingas gyvenimas – prisikėlimas. Prieš 12200 metų abiem žvaigždynams tarpininkaujant šiame Žemės pusrutulyje įvyko Tvanas – ištirpdytas ašigalio ledas. Tai ne stebuklas – Dievas mūsų tautai stebuklų nedarė ir nedaro, daro tik kitoms tautoms.
Kadangi dangaus ir Žemės bendravardžiai žvaigždynai turi tas pačias dvasias, o dangaus skliauto visi žvaigždynai senesni, todėl klausiame: ar Oriono žvaigždynas panašus į Afriką, kurioje gyvena garniai, atneša savo vaikus į mūsų šalį, suteikia jiems kūnus, užaugina, supažindina su pasauliu ir išsiveda į Afriką? Sako, kad panašumo yra. Tai kodėl aš neprisimenu Oriono žvaigždyno? O todėl, kad, kai tik prisiliečiau prie savo kūno – prie pirmosios ląstelės, atidaviau savo SIM – atminties kortelę į Dievo Archyvą ir pradėjau žaisti, antraip negalėčiau žaisti. Vienas gražiausių pavyzdžių – Jono Krikštytojo atsakymas rabinų pasiuntiniams: „Aš – ne Elijas“. Visi puikiai ir tiksliai žinome, kad jis –antrą kartą gimęs Elijas. Į klausimą nežinojo atsakymo nei rabinų pasiuntiniai, nei Jonas, o tai šimtaprocentinis žaidimas.
Sakau, žaisti nuostabu, išradinga ir jausminga, nors nežinau, kas esu, ką turiu, ką galiu, iš kur ateinu ir kur eisiu, bet esu protingas žmogus, nes nesikalbu su tėvu (nepažįstu). Jeigu nesikalbu su tėvu, tai reikia bent skaityti Tautos Šventraštį „Iš tėvo namų išeiname – vieni savo pageidavimu, kiti – tėvo siunčiami, bet visi gauname dalį (dalią), likimą, savo mastą, sargą, švarią atminties kortelę ir PALYDOVĄ Į SOSTĄ – GARNĮ“.
Balandžio 23 d. prasideda jau ketvirtus metus VšĮ „Draugiški šeimai“ organizuojamas plastikinių butelių rinkimo konkursas „Kamštelių vajus“. Konkurso „Kamštelių vajus‘2015“ starto renginyje Konstitucijos prospekte vyks meninė-socialinė akcija „Augu koks?“. Bus atidengtas trijų skulptūrų – Niekučių šeimos ansamblis. Tai iš vielos tinklo pagamintos tuščiavidurės skulptūros, kurios bus užpildytos plastikiniais butelių kamšteliais.
Skulptūras kuria kitokio dizaino studija „Absurdo idėjos“. Jos įkūrėja dizainerė Jurgita Jakubauskaitė sako: „Absurdo idėjos“ yra nuolatinis įvairių aplinkosaugos akcijų kūrėjas ir organizatorius. Man svarbu kaip gyvensime ir ką valgysime rytoj, kokiame mieste augs mūsų vaikai. Niekučių šeimos skulptūrų ansamblis labai simboliškas. Šeimoje bus ir nėščia moteris, kurios pilvas bus pripildytas plastikinių butelių kamštelių ir mažas vaikas. Kokia tų vaikų ateitis? Koks pasaulis juos sups užaugus? Apie tai reikia galvoti dabar. Prisidėti kuo gali. Jeigu negali sukurti visa keičiančio ekologijos projekto, tai bent numestą plastikinį butelio kamštelį pakelti tikrai gali.“
Kitokio dizaino studija „Absurdo idėjos“ praeitą rudenį Vilnelėje ties Užupiu pastatė tris klozetus. Tai drauge su Baltijos aplinkos forumu vykdyta meninė instaliacija su aplinkosaugine potekste apie Baltijos jūros taršą. 2013 m. Europos Komisija yra išrinkusi „Absurdo idėjas“ konkurso „Tau patinkantis pasaulis“ laimėtoja už geriausią kovos su klimato kaita sprendimą Lietuvoje.
„Kiekvienais metais konkursas vis plečiasi, kamštelių surenkam vis daugiau ir norinčių dalyvauti konkurse skaičius didėja. Dažnai stebiuosi žmonių entuziazmu, renkant kamštelius. Žinau, kad juos renka ne tik vaikai ir sąmoningi, apie gamtos taršą, ekologiją galvojantys piliečiai. Ne kartą esu gavusi laiškų ir mažų Lietuvos miestelių ir kaimų, kad šitas konkursas yra labai geras, nes jame gali dalyvauti ir girtuokliai. Žinau, kad kai kurie gerdami alų tikrai renka kamštelius. Atrodo komiškai, bet gal ir asocialiems žmonėms reikia tokio konkurso kaip vilties ar žaidimo? Man dažnai sako, kad nereikia mums didelių prizų ir dovanų už dalyvavimą konkurse. Vaikai ir suaugę mielai rinktų kamštelius be jokių paskatinimų ar dovanų, labai prašo konkurso organizavimą tęsti kasmet. Jeigu neturėčiau tokio milžiniško palaikymo iš pačių konkurso dalyvių, kažin ar jį organizuočiau toliau. Nėra paprasta tai padaryti, nes gyvenu ne Lietuvoje“, – pasakoja Londone gyvenanti konkurso sumanytoja ir organizatorė Birutė Jakučionytė.
„Visos Lietuvos ugdymo įstaigos, šeimos ir pavieniai asmenys, visi, kurie yra neabejingi ekologijai, yra kviečiami rinkti plastikinius butelių kamštelius perdirbimui. Šiame konkurse dalyvauja tūkstančiai vaikų ir suaugusiųjų visoje Lietuvoje. 2014 metais konkurso finalo metu buvo surinkta 7909 kg plastikinių butelių kamštelių, dalyvavo 200 komandų; 2013 metais buvo surinkta 4110 kg, o 2012 metais 922 kg plastikinių butelių kamštelių. Esu dėkinga VšĮ „Žaliasis taškas“ kuri kiekvienais metais palaiko ir remia konkursą, padengia organizavimo išlaidas ir įsteigia prizus“, – teigia konkurso organizatorė.
Konkursas „Kamštelių vajus‘2015” tęsis šešis mėnesius. Prisiregistruoti konkursui galima iki rugsėjo 10 d. , užpildant registracijos formą, kurią rasite www.kamsteliuvajus.lt
Spalio mėnesį vyks konkurso finalas net dvylikoje Lietuvos miestų. Juose bus įrengti kamštelių surinkimo punktai: Spalio 6d. Utena, Spalio 7d. Panevėžys, Spalio 8d. Joniškis, Spalio 9 d. Mažeikiai, Spalio 12d. Plungė, Spalio 13d. Šilutė, Spalio 14d. Kelmė, Spalio 15d. Kaunas, Spalio 16d. Marijampolė, Spalio 19d. Alytus, Spalio 20d. Druskininkai, Spalio 21d. Vilnius.
Meninė-socialinė akcijos „Augu koks?“ vyks balandžio 23 d. 16 val. prie Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) (Konstitucijos pr. 25, Vilnius)
Konkurso „Kamštelių vajus“ organizatorius: Vš Į „Draugiški šeimai“
Darbdavys nesumokėjo vieno mėnesio algos, antras mėnuo eina į pabaigą, tačiau nieko nėra šnekama apie neišmokėtus atlyginimus. Ar darbdavys gali taip elgtis? Kur galiu kreiptis?
Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis
Jeigu darbdavys Jums nemoka atlyginimo arba moka mažiau, negu numatyta darbo sutartyje, neprivalote su tuo taikstytis. Darbuotojų ir darbdavių santykius reguliuojantis Darbo kodeksas tokioje situacijoje padeda apginti darbuotojo teises. Negaudamas atlyginimo, turite teisę laikinai sustabdyti darbo sutarties vykdymą. Taip pat galite kreiptis į darbo ginčų komisiją.
Darbo kodeksas numato, kad jeigu darbdavys ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemoka viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio, darbuotojas turi teisę laikinai iki 3 mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš 3 darbo dienas. Svarbu, kad tai būtų ne formalus raštu išsiųstas prašymas, o darbdavys būtų realiai informuotas apie darbo sutarties vykdymo sustabdymo priežastis.
Už šį laikotarpį darbo užmokestis darbuotojui nebus mokamas, tačiau jei darbo sutarties vykdymas sustabdytas pagrįstai, darbdavys turi darbuotojui sumokėti ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį, kuomet darbuotojas buvo sustabdęs savo darbo funkcijų vykdymą. Darbuotojas, nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą, įstatymų nustatyta tvarka atsako už darbdaviui padarytą žalą.
Be to, jei darbdavys ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemoka darbo užmokesčio, darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip 6 mėnesių laikui. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip 3 dienos nuo prašymo padavimo dienos. Tokiu atveju darbuotojui priklauso 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.
Jei darbuotojas nenori prisiimti rizikos ir nėra visiškai tikras dėl savo sprendimo, jis prieš nutraukdamas arba sustabdydamas sutartį gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kad ši nustatytų darbo užmokesčio nemokėjimo faktą.
Dar vienas dalykas, kurį gali padaryti darbuotojas, kuriam priklausančio darbo užmokesčio darbdavys nesumoka – kreiptis į darbo ginčų komisiją, įsteigtą prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus. Tačiau nedelskite: kreiptis turite per 3 mėnesius po to, kai sužinojote ar turėjote sužinoti, kad Jūsų teisės yra pažeidžiamos. Šį būdą darbuotojas gali rinktis bet kada, kai yra individualus ginčas, išskyrus atvejus, kai Darbo kodeksas nustato, kad turi būti kreipiamasi tiesiogiai į teismą.
Svarbu žinoti, kad darbo ginčų komisija yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus. Taigi, darbuotojas dėl nesumokėto darbo užmokesčio negali iš karto kreiptis į teismą, prieš tai nesikreipęs į darbo ginčų komisiją.
Darbo ginčų komisijų sprendimai yra privalomi abiems šalims. Jei darbdavys ginčo komisijos sprendimo nevykdys, atlyginimą darbuotojui iš darbdavio išieškos antstoliai. Jei darbuotojas ar darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jie gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo.
Svarbi detalė: visais šiais atvejais kalbama tik apie darbo sutartyje įrašytą darbo užmokestį. Jokie sutartyje įrašyti, bet konkrečiais skaičiais neišreikšti priedai ir premijos reikšmės neturi, žodiniai susitarimai – taip pat. Todėl dar sudarydamas darbo sutartį turėtumėte pasirūpinti, kad atlyginimas, kurį Jums žada darbdavys, atsispindėtų ir joje.
Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas.
Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk
„Bailiams pasauly nėra vietos. Visi privalom būti pasirengę kažkiek plušėti, kentėti ir mirti. Tavasis pasaulis – ne mažiau kilnus, nors būgnai nemuša, kai išeini j kasdieninį mūšio lauką, nors minios neklykia apie tavo pasirodymą, kai sugrįžti po kasdieninių pergalių ar pralaimėjimų.“
Balandžio 16 dieną Marijampolėje su pažintiniu vizitu lankėsi Estijos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Toomas Kukk. Estijos pasiuntinį su lydinčiais asmenimis priėmė Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys. Susitikime buvo aptarta europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto savivaldybės teritorijoje eiga, pristatytos Marijampolės laisvosios ekonominės zonos galimybės. Kartu su Estijos ambasadoriumi Sūduvos sostinę aplankė prof. habil. dr. Žaneta Simanavičienė, Estijos Garbės konsulė Kauno, Marijampolės ir Alytaus regionams ir ambasados 2-oji sekretorė ekonomikai ir Europos Sąjungos reikalams Laura Pakaste bei Estijos prekybos rūmų vykdančioji direktorė Kaire Varma-Gilys kartu su Estijos prekybos rūmų atstovais. Pastarieji turėjo progą pasikalbėti verslo plėtros klausimais su Marijampolės verslininkais – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo nariais.
Pirmą kartą Marijampolėje viešėdamas Estijos ambasadorius T. Kukk džiaugėsi jaunatvišku ir dinamišku miestu, teigdamas, kad Marijampolė gyventojų skaičiumi, nors ir sumažėjusiu dėl emigracijos, prilygtų trečiam ar ketvirtam pagal dydį jo šalies miestui. Jis neslėpė džiaugsmo, kad Marijampolėje jo atvykimo metu gali susitikti ir pabendrauti abiejų šalių verslininkai. Mat Lietuva yra pirmajame penketuke bendradarbiaujant su Estija. Marijampolės savivaldybės meras V. Brazys papasakojo apie Marijampolės užsienio politiką ir išreiškė norą turėti miestą-partnerį Estijoje. Pastarąjį kartą prieš šešerius metus buvo sulaukta Estijos ambasados darbuotojų delegacijos, bet bendradarbiavimo reikalai nepasistūmėjo. Ambasadorius T. Kukk pavadino Marijampolės miestą labai svarbiu ir pažadėjo sugrįžęs į rezidenciją užsiimti panašaus miesto paieškomis. Visai neseniai trijų Baltijos valstybių premjerai buvo susitikę Vilniuje dėl europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statybos. Jis pabrėžė, kad šis projektas yra gyvybiškai svarbus Estijai. Ir ne už kalnų laikas, kai Estijos piliečiai keliaudami moderniu traukiniu aplankys Sūduvos sostinę.
Svečiai apžiūrėjo Marijampolės LEZ sklypą, „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės atliekamus darbus, išklausė Marijampolės savivaldybės atstovų išsakytus planus apie būsimas geležinkelio pervažas. Apsilankė Beatričės Kleizaitės-Vasaris meno galerijoje, kur susipažino su vertinga meno kolekcija. Neliko nepastebėtas ir išgražėjęs miestas – jo parkai, senamiestis bei Arvi futbolo arena.
Susitikime dalyvavusi Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo direktoriaus padėjėja Danutė Liukinevičienė džiaugėsi turiningu Estijos prekybos rūmų narių susitikimu su Marijampolės verslo įmonių vadovais, kuris teikia vilčių ateičiai.
Minint Marijampolės savivaldos 25-metį ir pasitinkant šventę „Miesto dienos 2015“ savivaldybės gyventojai ir svečiai kviečiami dalyvauti pavyzdinėse proto mūšių kovose „Marijampolės eifeliai“. Tris vakarus Žiniukams ir Nežiniukams reikės „gvildenti“ labai išradingus, dar negirdėtus klausimus įvairiausiomis temomis ir surasti logiškai išmąstomus atsakymus, kuriais nenusivilsite. Marijampoliečiai jau ne kartą TV ekranuose įrodė, jog verti būti tituluojamais ne tik Marijampolės, bet ir Lietuvos proto eifeliais!
Proto mūšių kovos vyks „Mercure“ viešbučio konferencijų salėje (II aukšte) gegužės 13, 20 ir 26 dienomis 19 valandą (žaidimo trukmė – iki 2 val.). Komandoje galės dalyvauti 4–6 žaidėjai. Komandos kapitonai iki gegužės 10 d. kviečiami registruotis el. paštu: spauda@marijampole.lt.
Prizininkų laukia įvairiausi prizai ir siurprizai. Tad parodykime sau ir Lietuvai, kokie gali būti žaismingi ir nuotaikingi „Marijampolės eifeliai“!
Jau penktą kartą Marijampolės kolegijoje šurmuliavo tradiciniu tapęs renginys „Informatukas 2015“, kurį organizavo Marijampolės kolegijos IT centras, informacinių sistemų technologijų studijų programos lektorės D. Kalvaitienė ir V. Riškevičienė, Verslo ir technologijų fakulteto dekanas V. Beržanskis bei firmos „Komota“ savininkas A. Padvelskis.
Ketvirtadienio popietę kolegijos iškilmių salėje viešėjo gausus būrys svečių, partnerių, moksleivių ir studentų. Pirmiausiai visus susirinkusius pasveikino I. Sviliuvienė (direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai), kuri džiaugėsi matydama tiek jaunų ir naujovėmis besidominčių žmonių. Linkėdama popietę praleisti turiningai ir įdomiai, ji žodį perdavė vienam iš renginio organizatorių A. Padvelskiui. Jis akcentavo tęstinumo svarbą ir tai, kad renginys organizuojamas jau penktus metus iš eilės ir yra tapęs fenomenaliu. MKSA (Marijampolės kolegijos studentų atstovybė) prezidentė Š. Luckaitė sakė: „Smagu, jog jaunoji karta domisi inovacijomis, kuria ir nebijo klysti, nes tik klaidos atveda prie tam tikrų gerų sprendimų ir pasirinkimų“.
Renginio svečiai buvo kviečiami skaityti pranešimus ir pristatyti savo produktus ar veiklos kryptis. Taip pat renginio metu buvo galima apžiūrėti IT įrangos ekspoziciją bei tam tikrų įrenginių pagalba pasitikrinti savo sveikatą. Kiek vėliau, po įdomių ir naudingų pranešimų, suinteresuotiems, vyresniems dalyviams buvo vedamas seminaras tema: „Interaktyvios ugdymo aplinkos kūrimas pamokoje, pradinių įgūdžių įgijimas dirbant su ActivInspire programa“. Tuo metu užsiregistravusios moksleivių komandos (Marijampolės Ryto pagrindinės mokyklos, Marijampolės P. Armino pagrindinės mokyklos, Vilkaviškio raj. Bartninkų Jono Basanavičiaus mokyklos-daugiafunkcinio centro, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos ir studentai iš Marijampolės kolegijos) dalyvavo konkurse, kurio eigą vertino ir prižiūrėjo kruopščiai atrinkta komisija. Pirmoji užduotis, kuri buvo skirta komandoms: prisistatymas ir namų darbo demonstravimas. Jaunuoliai iš nereikalingų kompiuterio dalių turėjo sukonstruoti kokį nors daiktą ir pademonstruoti, kuo jis ypatingas ir kaip jis veikia. Antrąją užduotį komandoms pateikė Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Multicentro atstovai. Tai konstravimo detalės, iš kurių jie turėjo sukonstruoti tam tikrus objektus, kuriuos vertino komisijos nariai. Paskutinioji rungtis – klausimai-atsakymai. Susumavus visų užduočių rezultatus buvo paskelbta, jog pirmoji vieta atiteko Vilkaviškio raj. Bartninkų Jono Basanavičiaus mokyklos-daugiafunkcinio centro komandai, antrąją vietą užėmė Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos komanda, o trečiąja vieta džiaugėsi Marijampolės Ryto pagrindinės mokyklos komanda.
Už dalyvavimą renginyje organizatoriai dėkoja A. Dabkevičiui – technikos mokslų daktarui, A. Žabaliūnui – bioenergetikui, R. Naujokienei – Sveikos gyvensenos konsultantei, biologei, G. Durneikai – Sveikos gyvensenos konsultantui, M. Nemickui – EPSON Verslo plėtros vadovui Baltijos šalyse, S. Liaučiui – Švietimo plėtros vadovui Baltijos šalyse (AVAD Baltic), A. Buivydui – LENOVO Baltijos regionų pardavimų direktoriui bei Marijampolės Petro Kriaučiūno viešajai bibliotekai – Multicentrui.
Aistė LENKAUSKAITĖ,
Marijampolės kolegijos Viešosios komunikacijos skyriaus vedėja
Kelių eismo taisykles pažeidę asmenys, norėdami išvengti atsakomybės, kartais praranda loginį mąstymą, kas paprasčiau: susimokėti baudą ar būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn už kyšio siūlymą (davimą) policijos pareigūnams. O būna ir taip, kad išdykėlė logika neblaiviam piliečiui tyčia pasufleruoja, jog reikia „dėti į kojas“. Tačiau minimo reido metu paaiškėjo, kad bėglio fizinis pasirengimas – ne kažką…
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (apskr. VPK) Vilkaviškio r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio ir Kelių policijos grupės pareigūnai 2015-04-15 nuo 06.00 iki 14.00 val. vykdė netikėtą reidą Vilkaviškio miesto ir rajono teritorijoje, kur tikrino visų transporto priemonių vairuotojų blaivumą. Reido metu buvo patikrintos 128 transporto priemonės ir nustatyti 3 kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai.
Apie 07.55 val. Vilkaviškio m. K. Donelaičio g. buvo sustabdytas mopedas, kurio vairuotojas neturėjo teisės vairuoti, kadangi ši teisė iš jo buvo atimta, taip pat mopedas nebuvo apdraustas ir be techninės apžiūros. Už šį pažeidimą piliečiui buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir gresia piniginė bauda nuo 434 € iki 724 €.
Apie 09.25 val. kelyje Kalvarija – Gražiškiai – Vištytis 9-ajame km. buvo sustabdytas automobilio vairuotojas, nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Piliečiui buvo pasiūlyta alkotesteriu pasitikrinti blaivumą – nustatytas lengvas girtumas (0,63 prom. alkoholio). Nors už šį pažeidimą vairuotojui grėsė bauda nuo 289 € iki 434 € bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, vairuotojas nepabūgo ir pareigūnams tarp automobilio sėdynių padėjo 390 €, bandydamas juos papirkti ir tikėdamasis, kad nebus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pažeidėjo nusivylimui, už tai jis užsidirbo dar ir baudžiamąją atsakomybę.
Apie 12.20 val. pareigūnams patruliuojant Karklinių k., atvažiuojantis automobilis, jo vairuotojui pamačius pareigūnus, staigiai suko į kiemą ir vairuotojas, iššokęs iš automobilio, pasileido bėgti laukais. Pareigūnams bėgantį asmenį pėsčiomis teko vytis apie kilometrą. Bėglio nesustabdė net tekantis upelis – jis, matyt, vylėsi, kad pareigūnams ši kliūtis bus neįveikiama.
Tačiau, bėglio nusivylimui, pareigūnas nepabūgo sušlapti ir, perbridęs upelį, bėglį pagavo. Paaiškėjo, kad vairuotojas neturi teisės vairuoti, kadangi jau buvo įkliuvęs neblaivus prie vairo. Negana to, bėgliui ir šį kartą nustatytas girtumas (1.69 prom. alkoholio), o automobilis neapdraustas ir jam neatlikta techninė apžiūra. Už šiuos pažeidimus piliečiui buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismas už tai jam gali skirti piniginę baudą nuo 1158 € iki 1592 € su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą.
Primename, kad netikėti reidai bus organizuojami nuolat, keičiant patruliavimo vietas ir laiką, kad pažeidėjai negalėtų išvengti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o ypač už vairavimą išgėrus.
Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK informacija
Mūsų trečiasis iš 12 straipsnių ciklo padės nepasiklysti juridinių statusų labirintuose ir rasti sprendimą, kuris labiausiai atitinka Jūsų verslo idėją, poreikius ir galimybes. Apžvelgsime populiariausius juridinius statusus, kiekvieno jų privalumus ir trūkumus. Taip pat rasite svarbiausius klausimus, į kuriuos atsakius bus aišku, koks juridinis statusas yra tinkamiausias Jūsų verslo kūrimui.
Vienos iš dažniausiai pasitaikančių juridinių formų:
Individuali įmonė;
Uždaroji akcinė bendrovė;
Mažoji bendrija;
Verslo liudijimas;
Individualios veiklos pažyma.
Ankstesniame mūsų straipsnyje aptarėme mokesčius pradedančiam verslui ir juridinio statuso pasirinkimą, kurį didžiąja dalimi nulemia sumokami mokesčiai.
Šiame straipsnyje plačiau aptarsime labiausiai paplitusius juridinius statusus – uždarąsias akcines bendroves (UAB), individualias įmones (IĮ), mažąsias bendrijas (MB), individualios veiklos pažymas (IVP) ir verslo liudijimus (VL).
INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAŽYMA
Gyventojas, norėdamas vykdyti individualią veiklą, gali vykdyti veiklą pagal individualią veiklos pažymą arba įsigyti verslo liudijimą. Įsigijus individualios veiklos vykdymo pažymėjimą, asmuo gali verstis neribotą laikotarpį nurodyta savarankiška veikla, kuria siekiama gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos ir jai būdingas tęstinumas. Individualios veiklos, turint šią pažymą, paprastumas atrodo patrauklus, tačiau plečiantis, ketinant pritraukti naujų partnerių ir papildomą finansavimą ar įdarbinti daugiau žmonių, bus susiduriama su jos galimybių ribomis.
Pliusai
Minusai
· Su šia pažyma galima vykdyti praktiškai bet kurią veiklą
· Atsakomybė savo (ar šeimos) turtu už prisiimtus įsipareigojimus.
· Nėra minimalaus pradinio kapitalo
· Nuo 45 000 € per metus, asmuo tampa PVM mokėtoju
· Paprasta buhalterinė apskaita
· Veiklos užbaigimui nereikia atlikti jokių procedūrų
· Įsigytas ir veikloje naudotas turtas lieka asmeniui nuosavybės teise
· Minimalūs įregistravimo kaštai
VERSLO LIUDIJIMAS
Kaip ir minėjome anksčiau, individuali veikla taip pat gali būti vykdoma įsigyjant verslo liudijimą. Ši verslo forma gali būti tinkama, jei jūsų planuojama veikla nėra labai rizikinga, pradžiai nereikia didelio finansinio kapitalo ir jei veiklą planuojate vykdyti individualiai ar su šeimos nariais. Verslo liudijimas – tai dokumentas, patvirtinantis fiksuoto pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, kuria verstis leidžia įstatymai. Fiksuotus pajamų mokesčio dydžius nustato kiekviena savivaldybės taryba atskirai kiekvienai veiklos rūšiai ar jos porūšiui, todėl kiekvienoje savivaldybėje jie būna skirtingi ir kasmet gali keistis. Ši veiklos forma rekomenduojama tada, kai savo verslo idėją esate pajėgūs įgyvendinti patys ir jei veiklą ketinate vykdyti ribotu laikotarpiu.
Pliusai
Minusai
· Su šia pažyma galima vykdyti praktiškai bet kurią veiklą
· Atsakomybė savo (ar šeimos) turtu už prisiimtus įsipareigojimus.
· Nėra minimalaus pradinio kapitalo; Verslo liudijimą galima gauti ne visų rūšių veiklai; Paprasta buhalterinė apskaita; Tam tikrais atvejais draudžiama teikti paslaugas įmonėms; Veiklos užbaigimui nereikia atlikti jokių procedūrų; Veiklą galima vykdyti tik su verslo liudijime nurodytais asmenimis; Įsigytas ir veikloje naudotas turtas lieka asmeniui nuosavybės teise; Nuo 45 000 € per metus asmuo tampa PVM mokėtoju; Minimalūs įregistravimo kaštai; 4500 € per metus teikiant paslaugas juridiniams asmenims
UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ
Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, o tai sumažina finansinę riziką versle, nes leidžia atskirti bendrovės turtą nuo savo nuosavo turto. Akcininkas rizikuoja tik pinigais, sumokėtais už įsigytas bendrovės akcijas, t.y. įstatiniu turtu. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis turtas turi būti ne mažesnis kaip 2900 €.
Bendrovės steigėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, o akcininkų skaičius ribojamas iki 249. Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu, o einamuosius veiklos klausimus – vadovas. Įmonė atsako už savo rezultatus įstatinio kapitalo dydžio suma.
Pliusai
Minusai
· Nepasisekus verslui akcininkas rizikuoja tik turto dalimi, kurią įnešė į bendrovės kapitalą
· Yra nustatytas minimalaus pradinis kapitalas
· Galima vykdyti bet kurią ūkinę komercinę veiklą, kuri nėra draudžiama įstatymų
· Sudėtinga finansinė apskaita
· Norint pritraukti daugiau lėšų, UAB gali tiesiog išleisti daugiau akcijų, kurias galėtų įsigyti akcininkai
· Viešos finansinės ataskaitos
· Galimybės gauti papildomą finansavimą
· Daugiau reikalavimų bendrovės steigimui ir veiklos organizavimui
· Didelis steigėjų (dalyvių) skaičius leidžia sukaupti didelį kapitalą
· Veiklos pabaiga reikalauja daug laiko ir finansinių sąnaudų
· Neribotas veiklos tęstinumas
INDIVIDUALI ĮMONĖ
Jeigu ketinate imtis ūkinės komercinės veiklos, kuriai atlikti pakanka šeimos narių ir nedidelio pradinio kapitalo, galite steigti individualią įmonę. Tai labai tinkama smulkiajam verslui, ypač, jei planuojama veikla nėra labai rizikinga.
Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio steigėju gali būti tik veiksnus fizinis asmuo. IĮ savininkas atsako už įmonės rezultatus visu asmeniniu ir bendru turtu. Įstatymai suteikia teisę vadovu paskirti ir kitą asmenį. Turtas įmonei priklauso nuosavybės teise, tačiau įstatymas įmonės savininkui suteikia teisę gauti įmonės pelną, paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams, taip pat paimti iš įmonės turtą.
Pliusai
Minusai
· Galima vykdyti praktiškai bet kurią ūkinę komercinę veiklą, kuri nėra draudžiama įstatymų
· Jei verslas nuostolingas, įmonė gali bankrutuoti ir tuomet įmonės savininkas (ar jo šeima) atsako už įmonės skolas visu savo turtu
· IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas
· Savininku gali būti tik vienas asmuo, negalimi partneriai
· Lengviau priiminėti svarbius sprendimus, nes įmonės dalyvis – savininkas- dažniausiai yra ir vadovas
· Įmonei sunkiau pritraukti papildomų investicijų
· Reikalavimai individualios įmonės steigimui yra mažesni, lyginant su bendrovėmis ir bendrijomis
· Veiklos pabaiga (lyginant su individualia veikla) reikalauja nemažai laiko ir finansinių sąnaudų
· Įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą
· Įmonės savininkui mirus, įmonė dažniausiai nebevykdo veiklos
· Planuojant tolesnę verslo plėtrą, įmonę galima nesudėtingai pertvarkyti į kitą teisinę formą – bendrovę
· Finansinė apskaita nėra žymiai paprastesnė lyginant su UAB
· Nėra minimalaus pradinio kapitalo
MAŽOJI BENDRIJA
Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – siekti pelno savo pasirinkimu vykdant įstatymų nedraudžiamą komercinę ūkinę veiklą. Įstatinio kapitalo įregistruojant MB nereikia. MB atsidaryti gali fiziniai asmenys ir narių skaičius ribojamas iki 10. Bendrija už rezultatus atsako savo turtu. Tai smulkiajam ir vidutiniam verslui skirta teisinės veiklos forma. Naudinga kuriant šeimos verslą.
Pliusai
Minusai
· Nėra nustatyto pradinio kapitalo, tačiau mažosios bendrijos nariai moka įnašus, pagal kuriuos paskui proporcingai skirstomas bendrijos pelnas
· Steigėjai gali būti tik fiziniai asmenys ir jų negali būti daugiau kaip 10
· Bendrijai bankrutavus, atsakoma tik įmonės turtu
· Gali būti sunkiau spręsti narių tarpusavio ginčus
· Mažosios bendrijos narys gali dirbti bendrijoje nesudarydamas darbo sutarties
· Mažosios bendrijos buhalterinė apskaita tik kai kuriais atvejais yra paprastesnė nei UAB
· Steigimo išlaidos nėra didelės
· Paprastas MB valdymas
· MB teisiniu reguliavimu daug nuostatų paliekama MB dalyvių savireguliacijai
Prieš priimant galutinį sprendimą, kurį juridinį statusą pasirinkti, verta būtų pasitarti su šios srities specialistais ar bent jau kuo smulkiau išsinagrinėti visas sritis tam, kad paskui jūsų neužgultų nereikalinga mokesčių, administravimo ar valdymo našta.
NUSPRĘSK: Kokį juridinį statusą pasirinkti?
Kokį galite įnešti pradinį kapitalą?
a) Bent 2900 €
b) Iki 2900 €
Ar galiu/ar esu pasiruošęs prisiimti atsakomybę visu savo/savo šeimos turtu?
Taip
Ne
Ar veiklą planuojate vykdyti ribotą laiką?
Taip
Ne, neplanuoju užbaigti.
Ar jūsų verslui reikalingos patalpos?
Taip
Ne
Ar turite patalpas, kuriose galite registruoti savo verslą?
a) Taip
b) Ne
Ar planuojate verslą kartu su kitais asmenimis?
a) Taip
b) Ne
Ar planuojate samdyti žmones?
a) Taip
b) Ne
Atsakymų lentelė
Trumpiniai:
IĮ – individuali įmonė
IVP – individualios veiklos pažyma
VL – verslo liudijimas
MB – mažoji bendrija
UAB – uždaroji akcinė bendrovė
Klausimas
Atsakymo variantas A
Atsakymo variantas B
Kokį galite įnešti pradinį kapitalą?
UAB
IĮ, VL, IVP, MB
Ar galiu/ar esu pasiruošęs prisiimti atsakomybę visu savo/savo šeimos turtu?
IĮ, IVP, VL
UAB, MB,
Ar veiklą planuojate vykdyti ribotą laiką?
VL
IĮ, UAB, IVP, MB,
Ar jūsų verslui reikalingos patalpos?
UAB, MB, IĮ
VL, IVP
Ar turite patalpas, kuriose galite registruoti savo verslą?
UAB, MB, IĮ
VL, IVP
Ar planuojate verslą kartu su kitais asmenimis?
UAB, MB
IĮ, IVP, VL
Ar planuojate samdyti žmones?
UAB, IĮ, IVP, MB
VL
Paulius ŠŪMAKARIS
Straipsnių ciklas parengtas įgyvendinant projektą „Verslumo ir inovacijų paramos paslaugų plėtra – VIPPP“, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo.
Daugiau apie projektą:
Įgyvendinant iš dalies ES Struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Verslumo ir inovacijų paramos paslaugų plėtra – VIPPP“ sutarties Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-008, sukurtas straipsnių ciklas, skirtas verslumo skatinimui. Projektas vykdomas pagal Lietuvos 2007 – 2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir verslo aplinkos gerinimas“ priemonę „Asistentas – 4” ir finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo.
Projekto vykdytojas: asociacija „Lietuvos mediena“
Nėra minimalaus pradinio kapitalo; Verslo liudijimą galima gauti ne visų rūšių veiklai; Paprasta buhalterinė apskaita (daugiau galite rastibuhalterinės paslaugos); Tam tikrais atvejais draudžiama teikti paslaugas įmonėms.
Balandžio 10 dieną Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko parodos-konkurso ,,Mano Velykų margutis” baigiamasis renginys.
Balandžio 1-10 dienomis bibliotekoje veikė margučių paroda, kurioje įvairiomis technikomis margintus margučius eksponavo 17 margintojų. Šiomis dienomis bibliotekos lankytojai rinko jiems patikusį margutį. Ant lapelio užrašę numeriuką, metė į balsavimo dėžutę. Paskutiniąją dieną visi balsai buvo suskaičiuoti ir išrinkti nugalėtojai.
Pirmoji vieta atiteko Salomėjai Belevičienei, antroji – Sauliui Tumeliui, trečioji – Sidonai Lastauskaitei. Dalyviams padėkas, o nugalėtojams diplomus įteikė Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė.
Kalvarijos savivaldybės etninės kultūros plėtros koordinavimo grupė apdovanojo keturis konkurso-parodos dalyvius: už originalią marginimo techniką – Vytautą Kalinauską, už tradicinę marginimo techniką – Janiną Rūtelionienę, už etniškiausią margutį – Aldoną Dzedulevičienę ir Salomėją Belevičienę. Diplomus įteikė koordinavimo grupės pirmininkė Danutė Lisauskienė ir narė Rasa Januškienė.
Parodos-konkurso baigiamojo renginio metu vaikai rideno margučius, lalavo, dainavo, pasakojo pasakojimus (Kalvarijos gimnazijos mokytoja Jurgita Jakubonytė) ir grojo skudučiais (Kalvarijos meno mokyklos mokytoja Regina Mačiulskienė). Renginį vedė Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Asta Jankeliūnienė.
Šiandieniniame pasaulyje kone kiekvieną dieną atrandama, sukuriama naujovė, galinti pakeisti mūsų būtį. Nors visuomenė į tai reaguoja skirtingai, tačiau, bėgant laikui ir vakarykštėms naujovėms tobulėjant, tos naujovės vis dėlto prisitaiko kasdieniame gyvenime. Nenuostabu, kad koja kojon link tobulumo žengia ir medicina. Dėl spartėjančio mūsų gyvenimo, kurį lydi stresas, mažėjantis fizinis aktyvumas, netinkama mityba ar žalingi įpročiai, tempo didėja besiskundžiančiųjų sveikatos sutrikimais skaičius. Mokslininkai ir medikai vis ieško būdų, kaip padėti žmonėms išlaikyti gerą sveikatą. Kalbama, kad medicinai ateityje talkins nanotechnologijos, kurių pagalba tikimasi įveikti ir bene kartu nuo pat žmonijos egzistavimo pradžios gyvuojančią klastingą ligą – vėžį.
Nesukels šalutinio poveikio
Žodis „nano“ iš graikų kalbos reiškia „nykštukas“. Šiuo priešdėliu pavadinta gan nauja technologijos mokslų kryptis yra visai ne be reikalo. Mokslininkai į darbą pasitelkia net su geru mikroskopu sunkiai įžiūrimas, 80 000 kartų už žmogaus plauko storį mažesnes daleles. Kad suprastume šių dydžių santykį, nano dalelę reikėtų palyginti su futbolo kamuoliu taip, kaip futbolo kamuolį lygintume su Žemės planeta. Dėl tokios neįprastos dalelių apimties kyla klausimas, kokiose srityse jos gali būti panaudojamos?
Nanotechnologijos ištakos siekia praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį. Tuomet vienas žinomiausių fizikų, Nobelio premijos laureatas Ricard‘as Feynman‘as teigė, kad ateityje bus galima manipuliuoti medžiaga atomų lygmeny. Mokslininkas neklydo, ir šiandien nanotechnologijos plačiai pritaikomos fizikoje, biologijoje, chemijos, inžinerijos bei medicinos industrijoje. Mokslininkai mano, kad pastarojoje šių technologijų viešpatavimas ateityje taps neišvengiamas. Nors dar pačios nanotechnologijos medicinoje yra tiriamos ir bandomos bei nėra galutinai pritaikytos darbui, kalbama, kad netrukus nepagydomos ligos taps lengvai įveikiamomis, taip pat pailgės žmogaus vidutinė gyvenimo trukmė, keisis visuomenės požiūris į mediciną. Didžiausiu nanomedicinos privalumu laikomas jos efektyvumas, mat nanotechnologijų dėka bus tiesiogiai veikiamos ligos pažeistos ląstelės, be to, šie metodai nesukelia jokio šalutinio poveikio organizmui, o nanotechnologijomis pagamintų vaistų neveikia jokie mikrobai, o tai užtikrina, kad jie saugiai nukeliaus į reikiamą vietą. Mokslininkai taip pat vardija nanotechnologijų galimybes įvairiose medicinos srityse: chirurgijos, odontologijos, kardiochirurgijos, implantų bei vaistų gamyboje.
Nano dydžio chirurgai
Įsivaizduokite, kad mums netikėtai susirgus gydytojai į mūsų organizmą suleistų ne įprastą antibiotikų dozę, tačiau serumo su nanorobotais – užprogramuotais už ląstelę mažesniais objektais, kurie vykdo įvairias medicinines funkcijas. Atrodo, kad tai tik faktas iš fantastinės literatūros kūrinio, bet mokslininkai jau kuria tokius planus bei skelbia, koks bus šių mažųjų chirurgų indėlis medicinoje. Jie teigia, kad nanorobotai atliks daugybę funkcijų: apsaugos imuninę sistemą, transportuos vaistus į tam tikrą organizmo vietą, atliks sudėtingas vidaus organų operacijas. Nors nanorobotai nėra iki galo išvystyti, pamažu jie jau pritaikomi praktikoje. Mokslininkai yra sukūrę 100 hercų dažniu veikiančią mikropipetę su mažesne nei 1 mikrono dydžio adatėle, galinčią nupjauti neuronų ataugas – detritus, kurie priima signalus iš kitų neuronų. Tokiu būdu neurono ląstelė nenužudoma, ji lieka sveika.
Ateityje nanorobotai dėl savo mobilumo bei gebėjimo atlikti įvairias operacijas galės atlikti tikslias operacijas ląstelėse – ten, kur negali patekti žmogaus ranka. Nanorobotai būtų pasitelkti rasti ir sunaikinti vėžines ląsteles, padėti valyti kraujotakos sistemą bei atlikti audinių ir organų transplantacijas ir netgi pakeisti žmogaus chromosomų rinkinį.
Taikysis į vėžį
Tačiau pats didžiausias gydytojų tikslas – įveikti vėžį. Nanorobotų pagalba būtų galima anksčiau jį diagnozuoti ir užkirsti jam kelią, panaudojant tikslines vaistų pernašas į vėžines ląsteles.
Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomeninimis, kasmet pasaulyje 14 mln. žmonių diagnozuojamas vėžys. Vieniems ši liga diagnozuojama laiku – tinkamai atliekant medicinines procedūras, galima kontroliuoti ligą. Pagrindinės procedūros vėžio profilaktikai – tai chemoterapija ir chirurgija. Kaip žinia, šie du būdai yra pagrindiniai pristabdyti progresuojančią ligą, tačiau jie taip pat kelia pavojų sveikatai. Daugelis, išgirdę žodį „chemoterapija“, pasijunta nejaukiai, o pati vėžio tema visuomenėje yra gan jautri. Kalbant apie neigiamus padarinius sveikatai, užtenka paminėti, kad procedūros metu naudojama spinduliuotė, o pats gydymas sukelia daugybę šalutinių poveikių, tokių kaip sumažėjusį kraujo kūnelių skaičių, pykinimą, nuovargį, plaukų slinkimą. Chirurginiu būdu, kada šalinamas auglys, šalinami ir sveiki audiniai prie jo. Mokslininkai nanotechnologijas laiko didžiausia ateities viltimi vėžiui gydyti. Vienas iš tokių būdų –nanodalelių, kurių kiautas sudarytas iš aukso, pagalba. Kada nanodalelės pasieks navikų paveiktus audinius, panaudojant infraraudonąjį lazerį, išskirs vaistus tiesiai į naviką. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo saugiau, galbūt netgi patikimiau negu chirurginis ar chemoterapinis metodas, nors reikalauja sudėtingų technologijų, įrangos bei specifinio specialistų pasiruošimo.
Šiandien nanotechnologijų pritaikymas nanomedicinoje turi milžiniškas perspektyvas – tą rodo mokslininkų užsibrėžti tikslai. JAV yra specialiai vėžio gydymui sukurta „Nano Cancer“ programa, vykdanti įvairius tyrimus, tobulinanti sukurtas nanotechnologijas. Jie yra susikūrę konkretų įsipareigojimą – iki 2020 m. sukurti naujos kartos nanovaistą, pritaikytą vėžiui gydyti, taigi laukti liko gana nedaug. Tačiau kalbant apie dabartinę Lietuvos situaciją – panašaus projekto vystymui reikalingos didžiulės lėšos, taigi mūsų šalis gali stipriai atsilikti nuo pasaulinio vėžio gydymo pasiekimo.
Parengė Paulius KULBIS
Šaltiniai:
Singh S, Singh A. Current status of nanomedicine and nanosurgery. Anesth Essays Res2013;7:237-42.
VšĮ „Marijampolės ligoninėje“ nuo balandžio 22 d. pacientams, kuriems diagnozuota katarakta bei reikalinga akių operacija, akies lęšiukai bus keičiami nemokamai. Iki šiol akies lęšiukai buvo keičiami pacientų lėšomis įsigytais lęšiukais. Dabar pacientams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, nereikės pirkti lęšiukų patiems, išskyrus jei pacientai pageidautų kitokio lęšiuko. Tuomet pacientui tektų mokėti už savo iniciatyva pasirinktą brangesnį lęšiuką, nei jam siūlo gydymo įstaiga.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistai balandžio 10-ąją Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje surengė Marijampolės apskrities moksleivių Teisinių žinių konkurso „Temidė“ III-iąjį etapą. Dėl galimybės dalyvauti baigiamajame Respublikiniame etape susirungė Vilkaviškio Salomėjos Nėries gimnazijos komanda „TNN“, Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos komanda „Šešėlinė vyriausybė“, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos komanda „Rygiškiečiai“, Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos gimnazijos komanda „Pasieniečiai“ ir Šakių savivaldybės Griškabūdžio gimnazijos komanda „Tiesa“. Vertinimo komisiją sudarė kompetentingi nariai: Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Raimundas Antanavičius, Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Antanaitienė, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados viršininkė Vilija Danilevičė, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Vilija Grybauskienė, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas Linas Žievys, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas Algirdas Žardeckas.
Komandos turėjo atlikti 3 užduotis: išradingai ir nuotaikingai pristatyti savo komandas, dalyvauti protų mūšyje, su kurio užduotimis visos komandos puikiai susitvarkė, ir atlikti trečiąją užduotį – atsisveikinti. Komisijai teko nelengva užduotis – išrinkti geriausius. Visos komandos buvo puikiai pasiruošusios konkursui ir atkakliai gynė savo mokyklų garbę. Tarp moksleivių vyko lygiavertė kova. Komisijos nariai turėjo kaip reikiant paplušėti: komandos buvo vertinamos atsižvelgiant į atsakymų tikslumą, pasirodymų originalumą, kūrybiškumą ir temos atitikimą. Teisinių žinių konkurse dalyvavusias komandas drąsiai galime vadinti lygiavertėmis varžovėmis pagal surinktus taškus: „Šešėlinė vyriausybė“ – 190, „Rygiškiečiai“ – 184, „Tiesa“ – 183, „Pasieniečiai“ – 176 ir TNN – 165. Pirmąją vietą iškovojo ir į „Temidės“ IV etapą, vyksiantį balandžio 24-ąją Panevėžyje, keliaus Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos komanda „Šešėlinė vyriausybė“. Tikimės, kad nugalėjusią komandą sėkmė lydės ir Panevėžyje.
Balandžio 23 d., per Jurgines, kviečiame į Vaikystės arkliuko šventę, skirtą Šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, garbei. Šventė vyks Vytauto parke, pradžia 10.00 val.
Šventės programoje bus prisimintos Jurginių – pavasario šventės – tradicijos, vyks interaktyvūs žaidimai: garbės paradas ,,ant arkliukų”, lenktynės ir estafetės, kiti smagūs užsiėmimai. Bus išrinkti originaliausi ir gražiausi arkliukai, šauniausia šeima, geriausiai ir gausiausiai pasirodžiusi bendruomenė. Po renginio P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje šventės dalyviams bus parodytas lėlių spektaklis.
Arkliuko šventėje norinčius dalyvauti organizuotai iš mokymo įstaigų kviečiame registruotis iki balandžio 17 d. elektroniniu paštu: arkliukas@mmkc.lt. Pavienius dalyvius, šeimas kviečiame aktyviai dalyvauti šventėje (registruotis nereikia) ir būtinai atsinešti savo pasigamintą žaislą – arkliuką.
Šventės organizatoriai: Marijampolės moksleivių kūrybos centras ir asociacija-kūrybinės dirbtuvės ,,Prie meno”, partneriai – P. Kriaučiūno viešoji biblioteka ir Kraštotyros muziejus.
Projekto koordinatorės: Audronė Šlyterienė, Moksleivių kūrybos centro metodininkė, 8 687 21 614; Aistė Rutkauskienė, kūrybinių dirbtuvių ,,Prie meno” veiklos organizatorė, 8 620 43 662.
Daugiau informacijos: http://mmkc.lt/naujienos/kvieciame-i-vaikystes-arkliuko-svente/
„Visa ko pradžia, man atrodo, yra ten, toli vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos, ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos, melo, kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia pareiga.“
Iki balandžio 15 dienos Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (Marijampolė) lankytojas dar turi galimybę susipažinti su Vilijos Mikelionytės-Visockienės fotografijos paroda SAPNAI. Autorė yra kilusi iš Zanavykų krašto – gimė Šakiuose, šiuo metu gyvena Dusetose (Zarasų r.). Nuo 2001 metų priklauso tautodailininkų sąjungai (karpiniai iš popieriaus), rašo eiles (keletą eilėraščių galima pastebėti ekspozicijoje), priklauso gamtos fotografų klubui „Žalias skėtis“. Ji pripažinta Lietuvos fotomenininkų sąjungos konkurso „Debiutas’12“ nugalėtoja, 2013 metais tapo laukinės gamtos fotografijos konkurso „Gintarinis Žaltys“ laureate.
Parodoje eksponuojami 26 darbai. Apskritai kalbant, fotografija leidžia žmogui susipažinsi su pasauliu tokiu, koks jis yra iš tikrųjų, arba kokią realybę galima išgalvoti – sukurti, juk fotografija gali gimti vien autoriaus vaizduotėje, kaip kad esti šiuo atveju. Vilijos fotografijos – įdomi poetinė kalba, įdomus pasakojimas vaizdu. Peržiūrėjus parodą, galima pastebėti, kiek daug menininkė pasako apie save – savo vidinius matymus, jutimus, reminiscencijas. Fotografija – tik priemonė, kurią naudoja kurdama šiuos fantastiškus siužetus. Akivaizdu, kad kūrybinis vyksmas – sudėtingas procesas netgi turint sumanymą, nes siužetui reikalinga daug pačios fotografijų, kurios karpomos, klojamos sluoksniais, trinamos ar paryškinamos, šviesinamos ar patamsinamos, pripiešiamos, ir taip sukuriama iškalbi pseudorealybė. Daug mistikos, paslapties ir lyrikos. Tokius personažus poetas Donaldas Kajokas vadino „nesybėmis“. Vilijos fotografijose jos įvaizdintos, tarsi pagautos tame kitame pasaulyje, o mes turime galimybę jas išvysti, su jomis susipažinti. Vaizdai gali sužadinti mūsų išgyvenimus, prisiminimus ar padėti susivokti – atpažinti, atrasti kažką naujo savyje.
„Praeitis slypi mūsų kraujyje ir mūsų kauluose. Praeitį pažinti – protinga” (A. Užkalnis).
Bent iš dalies susipažinti su praeitimi turės progą kiekvienas balandžio 23 dieną, 17.30 val., atvykęs į Marijampolės Petro Kriaučiūno Viešąją biblioteką, kurioje vyks susitikimas su knygos „Antroji Evangelija pagal Užkalnį” autoriumi Andriumi Užkalniu! Susitikimo dalyviai išgirs pačias įdomiausias detales iš knygos kūrimo proceso, diskusijos metu galės užduoti rūpimus klausimus pačiam knygos autoriui bei įsigyti pasirašytą knygą mažesne kaina tiesiai iš A. Užkalnio rankų!
Tarybinis gyvenimas nebuvo toks gražus, kaip to meto animacija, ar toks blogas, koks buvo baisumu nepralenkiamas ligoninių maistas. Visą tą saldžiarūgštę praeitį ir aprašo A. Užkalnis su būdingu kandžiu humoru bei taikliomis įžvalgomis.
Andrius Užkalnis be nostalgijos, laužydamas mitus bei stereotipus, aprašo to meto gyvenimą taip šmaikščiai ir įdomiai, kad skaitydami tikrai panorėsite atsiversti seną nuotraukų albumą, o kas tokio neturite, daug puikių tų laikų fotografijų rasite knygoje.
Leidykla „Obuolys” išleidžia jau antrąją tokio pobūdžio A. Užkalnio knygą, kurioje rašytojas ir žurnalistas žvilgteli į Lietuvą. Į tą, kurioje, atrodo, gyvenome taip neseniai ir apie kurią kartais išgirstame sakant: „O tarybiniais laikais buvo geriau.“ Antrojoje knygoje apie Tarybų Lietuvos kasdienybę aptariamos temos, kurias autorius nuslėpė nuo pirmosios knygos skaitytojų: kiną, sportą, vaistus, hobius, bendravimą, ir net detaliai aprašo tarybinių žmonių tipus – čia rasite ir save, ir savo giminaičius.
Pirmojoje, itin didelio populiarumo susilaukusioje, šio autoriaus knygoje skaitytojai įžvelgė tik vieną blogybę, kurią teko girdėti ir pačiam autoriui: „Būna taip, jog turi įkopti į kalną, kad pamatytum visus kitus kalnus, į kuriuos dar neįkopei. Kai parašiau „Naujųjų laikų Evangeliją pagal Užkalnį“, knygą apie tarybinius laikus, ją perskaitę žmonės teigė, jog ji lengvai skaitoma, tik per greitai baigiasi. Dar tiek visko neparašyta, ką buvo galima parašyti. Tad reikia ir rašyti. Tie laikai verti aprašymo, nes jie yra mūsų praeitis, ir kuo daugiau kilnoji, tuo įdomiau darosi.
Ši knyga – istorijos apie Tarybų Lietuvą ir tarybinius žmones tęsinys – apie mus pačius, kurie tada buvom suaugę, apie paauglius, vaikus arba dar negimusius”.
Kovo 20 dieną Kaune, Kolpingo kolegijoje, vyko svarbus respublikinis seminaras „Socialinio darbo profesinio bakalauro studijų kokybė“, kuriame dalyvavo kolegijų, rengiančių socialinius darbuotojus, atstovai.
Šiuo metu specialistus, turinčius socialinio darbo profesinio bakalauro kvalifikaciją, rengia 9 Lietuvos kolegijos. Respublikiniame seminare dalyvavo 7 kolegijų atstovai: katedrų vedėjai ir dėstytojai iš Kolpingo kolegijos, Kauno kolegijos, Žemaitijos kolegijos, Utenos kolegijos, Šv. Ignaco Lojolos kolegijos, Šiaulių valstybinės kolegijos. Marijampolės kolegijai seminare atstovavo Pedagogikos, menų ir socialinio darbo katedros vedėja Jūratė Murauskienė, Socialinio darbo studijų programos komiteto pirmininkė Kristina Dulinskienė ir docentė dr. Vilma Staskevičienė.
Seminaro metu kolegijų atstovai aptarė įvairius klausimus, susijusius su Socialinio darbo studijų programų vykdymu. V. Kondratavičienė (Kauno kolegija) pasidalino patirtimi, sukaupta vykdant neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo ir studijų dalykų užskaitymą socialinio darbo studijų programoje. Dr. V. Staskevičienė, kartu su pranešimo bendraautorėmis J.Makauskiene ir K. Dulinskiene, diskutavo apie tai, ko iš socialinio darbo specialistų tikisi darbdaviai. R. Bagdonaitė-Stelmokienė (Kolpingo kolegija) pristatė, kokią patirtį sukaupia socialinio darbo studentai profesinėje praktikoje. J. Venclovienė ir V. Urnikienė aptarė Žemaitijos kolegijos socialinio darbo studijų programos studentų baigiamųjų darbų tematiką. B. Gudinavičius (Šiaulių valstybinė kolegija) kalbėjo apie studentų savanorystę, t.y. multiparadigminio savanorystės modelio taikymo kolegijoje patirtį.
Šis respublikinis seminaras parodė, kad socialinius darbuotojus rengiantiems pedagogams yra aktualios įvairios su studijų kokybe susijusios problemos. Renginio metu socialinius darbuotojus rengiančios kolegijos sutarė bendradarbiauti ir organizuoti tęstinius susitikimus.
Antrasis kolegijų atstovų susitikimas vyks gegužės mėnesį Marijampolės kolegijoje.
