„Tai, ko negali gauti, visada atrodo geresnis dalykas už tą, ką turi. Tai sudaro ir žmogaus gyvenimo romantiką, ir jo idiotizmą.“
Marijampolės mieste ir apylinkėse treniruosis Lietuvos kariai
Gegužės 18–28 dienomis Marijampolės mieste ir jo apylinkėse Lietuvos kariuomenė organizuoja pratybas, kurių metu bus treniruojamasi krašto gynybos veiksmų.
Pasak pratybų organizatorių, pratybos kasdienei gyventojų veiklai įtakos neturėtų daryti. Minimaliai gali būti panaudota aviacija ar mokomosios karinės imitacijos priemonės.
Lietuvos kariai tikisi gyventojų supratimo ir dėkoja už bendradarbiavimą.
Daugiau informacijos mob. +37067570107
Marijampoliečiai šv. Patriko dieną švenčia… gegužės 15 -ąją?
Tokį vaizdą Marijampolėje, Šešupėje prie pėsčiųjų tilto, užfiksavo Vilma PUODŽIŪNIENĖ, atsiuntusi nuotrauką su prierašu: ,,Man atrodo, jog šv. Patriko diena jau praėjo…” Taip, praėjo. Skaitytojams primename, jog šv. Patriko diena, skirta Airijos globėjui šv. Patrikui, kasmet švenčiama kovo 17 d. Šventės metu ne tik rengiamasi žalios spalvos drabužiais, bet ir žaliai ,,paspalvinami” vandens telkiniai. Belieka spėlioti, kas šv. Patriko dieną Marijampolėje šventė gegužės 15 dieną ir taip ,,papuošė” Šešupę…
Dėl eismo apribojimų š.m. gegužės 17 d. Marijampolės mieste
Informuojame, kad š.m. gegužės 17 d. nuo 6.00 val. iki 20.00 val. dėl Marijampolės mieste vyksiančių renginių bus taikomi šie eismo apribojimai:
- Uždraustas transporto priemonių eismas Dailidės, Vilkaviškio gatvės atkarpoje tarp tilto per Šešupę ir Kauno gatvės, Kauno gatvės atkarpoje tarp Vilkaviškio g. ir Šaulių g.
- Rezervuojamos automobilių stovėjimo aikštelės prie savivaldybės administracijos pastato Vilkaviškio g. ir II – ojo aukšto aikštelė, aikštė, esanti tarp viešbučio ,,Mercure hotel“ ir parduotuvės ,,Vilniaus ginklai“, aikštelė prie Marijampolės kultūros centro.
- Iki 12.00 val. bus draudžiama parkuoti automobilius Bažnyčios gatvėje.
Prašome atkreipti dėmesį į šiuos eismo pasikeitimus bei laikytis kelio ženklų reikalavimų.
Marijampolės savivaldybės administracija
Už Bažnyčios patarnavimus – auka ar mokestis?
Visuomenėje sklinda kalbos, kad norintiems susituokti, pakrikštyti vaikus ar išlydėti į paskutiniąją kelionę savo artimą žmogų su Bažnyčios pagalba prie savo nuožiūra skiriamos aukos už patarnavimus dvasininkai nesikuklindami gali paprašyti ir didesnės sumos. Vieni žmonės neretai sutrinka nežinodami, kokią pinigų sumą skirti už vienokius ar kitokius Bažnyčios suteiktus patarnavimus, kiti mąsto, kaip toleruoti tokį dvasininkų poelgį. „Mūsų savaitė“ domėjosi, kaip yra ir kaip turėtų būti, kalbindama apskrities gyventojus, tarp jų – ir dvasininkus.
Edita PETKEVIČIŪTĖ, Marijampolė:
– Aš manau, kad už religinius patarnavimus žmonės neoficialiai sumoka tam tikrą mokestį. Iš dalies toks mokestis yra gerai, nes yra žmonių, kurie gyvena pasiturinčiai ir tikrai gali daugiau paaukoti. Tačiau patiems kunigams reikėtų atsižvelgti, kokie žmonės ateina pas juos: kaip apsirengę, kaip elgiasi, su kuo ateina ir kokiu tikslu. Jeigu aiškiai matosi, kad žmogus gyvena nepasiturinčiai, iš tokių reikalauti daugiau negalima. Taip pat viskas priklauso ir nuo paties kunigo, ką jis skelbia per Mišias. Žmogus, kuris išgyvena depresiją, netektį ar kažką panašaus, lankydamasis bažnyčioje, pajunta, kad kunigo pamokslas paliečia širdį, be to, pasijunta išklausytas. Toks žmogus Bažnyčiai aukos tikrai daugiau, kad tik ji gyvuotų. O atitinkamų mokesčių Bažnyčioje neturi būti – religija nėra verslas. Juk Jėzus už tai, ką jis skelbė žmonėms, nieko neėmė mainais.
Dekanas kanauninkas Donatas JASULAITIS, Šakiai:
– Kunigui, taip pat ir tikintiesiems, Bažnyčia rekomenduoja už religinius patarnavimus skirti auką. Tačiau jokio nustatyto tarifo aukoje būti negali. Ją žmogus paprastai skiria pagal savo galimybes. Prisiminkime Šventajame Rašte našlės paaukotą skatiką: kada visi, eidami prie aukų skrynios, davė kuo didesnę auką, Viešpats, pamatęs, kad moteris neturi ką paaukoti, tik tą keletą skatikų, labai pamokančiai tarė: „Jūs visi aukojote iš savo turėjimo, ji paaukojo iš savo neturėjimo“. Vadinasi, ji aukojo daugiausiai.
Petronėlė ARBATAUSKIENĖ, Vištytis, Vilkaviškio raj.:
– Tikrai, manyčiau, turi būti tik auka, o kiek jos skirti – tai lemia kiekvieno žmogaus asmeninės galimybės. Netgi kalbant apie tokius patarnavimus kaip krikštynos ar vestuvės – jokiu būdu negali būti mokestis. Manyčiau, kad Mišių metu bendruomenė tikrai nemažai paaukoja pagal savo galimybes, ir šių surinktų aukų turėtų pakakti Bažnyčiai išlaikyti.
Kunigas emeritas Bronius GIMŽAUSKAS, Marijampolė:
– Ne paslaptis, kad yra dvasininkų, kurie už religinius patarnavimus vien auka neapsiriboja. Yra vyskupų nustatyta, kiek už patarnavimus reikėtų paaukoti: kiek pamenu, už krikštą 50 litų, Mišios mirusiems paminėti – 40 litų, tuoktuvės būdavo 100 litų… Tačiau ne visi laikosi tų vienodų sumų – kiti už laidotuves net 300 litų prašydavo, o tai yra nemažai, juk ne visi žmonės ir turi šiais laikais pinigų. Nors ir bažnyčią reikia išlaikyti, ją remontuoti, prižiūrėti, o valstybė pinigų nelabai skiria, iš tikinčiųjų negali būti imamas atitinkamas mokestis nei Mišiose, nei už patarnavimus.
Aušra KUPČINSKIENĖ, Kalvarija:
– Mano nuomone, religija yra kiekvieno žmogaus individualus dalykas. Kategoriškai galiu teigti, kad už religinius patarnavimus turėtų būti tik auka. Juk ne visi gali skirti atitinkamas sumas, kiek būtų numatyta vienoje ar kitoje parapijoje. Įsivaizduokite, kad labai tikintis žmogus laidotų savo artimąjį, o už laidotuves būtų nustatytas 50 eurų mokestis, ir jei tokia suma jam būtų neįkandama, vadinasi jis negalėtų palaidoti savo artimo žmogaus su Dievo, bažnyčios pagalba. Pinigai tokiu momentu neturi reikšmės. Aš manau, kad tik auka, ji gali būti, manau, ne vien pinigine išraiška.
Kunigas emeritas Juozas Ignas PLIORAITIS, Kazlų Rūda:
– Bažnyčios nuostata tokia, kad žmonės turi duoti auką. Nesvarbu, ar tai mišios, ar jungtuvės, ar krikštynos. Kalbant apie laidotuves, pasitaiko kunigų, kurie yra pasiryžę palaidoti žmogų ir be jokio atlygio. Šviesios atminties kunigas Juozas Zdebskis daug žmonių laidojęs dykai. Kalbant apie mokestį Bažnyčiai, nuo senovės žydai turėję tradiciją mokėti dešimtinę nuo savo uždarbio – tai buvo didelė auka. Tačiau pas mus juk to nėra. Bet yra keletas išimčių, kurias nustato kunigai – ne religiniams, bet kitiems reikalams. Aš, pavyzdžiui, tarybiniais laikais kleboniją stačiau savo vardu – tuomet buvę daug suvaržymų ir parapijos vardu statyti nebuvo galima. Tada buvau paskelbęs, kad kiekviena šeima turėtų skirti po dešimt rublių parapijos statyboms. Kadangi tuo metu tokia suma palyginti buvo nemaža, būta nemažai nusiskundimų iš gyventojų. Tačiau paaiškinus visiems esamą situaciją, daugelis sutiko, ir parapija iškilo.
Paulius KULBIS
Asmeninių albumų nuotraukos.
Marijampoliečių bendrija minės 25-erių metų veiklos sukaktį. Viso pasaulio marijampoliečius kviečiame susibėgti, susirinkti!
Gegužės 30 d. (šeštadienį), kai Marijampolėje šurmuliuos tradicinė šventė „Miesto dienos 2015“, Marijampoliečių bendrija minės 25-erių metų veiklos sukaktį.
Kviečiame 15.00 val. Marijampolės dramos teatre susirinkti marijampoliečius iš viso pasaulio. Prisiminsime Marijampoliečių bendrijos nuveiktus darbus, pasikalbėsime apie ateities planus, pasidalinsime mintimis, patyrimu, idėjomis.
Marijampoliečių bendrija buvo įsteigta, kad suburtų Marijampolės, Sūduvos krašto, Lietuvos ir užsienio žmones, kurie save laiko marijampoliečiais ir sūduviais, dirbti savo gimtajam kraštui – Marijampolei. Asociacijos tikslas – skatinti ir darbuotis puoselėjant istorijos, etnokultūros, tradicijų ir papročių išsaugojimą, remti asmenis, organizacijas ir akcijas, kuriomis siekiama garsinti Marijampolę kaip Sūduvos krašto kultūros, ekonomikos, pramonės ir mokslo židinį. Padaryta daug gražių ir prasmingų darbų. Esame dėkingi visiems, prisidėjusiems ir prisidedantiems prie asociacijos veiklos.
Siekiame, tikimės ir norime, kad į Marijampoliečių klubo veiklą įsilietų kuo daugiau jaunų žmonių su naujomis idėjomis ir iniciatyvomis, laukiame kraštiečių išminties, kultūros intelekto ir kitokių turtų dalelės sugrįžtant į gimtinę.
Mieli Marijampolės sūnūs ir dukros, kurie užaugote ir pasklidote plačiai po pasaulį, išsimokslinote, pasiekėte nuostabių laimėjimų, kuriate ir atiduodate pasauliui dalelę to, kas Jumyse užgimė Marijampolėje, kviečiame jus kartu paminėti Marijampoliečių bendrijos 25-erių metų veiklos jubiliejų, pasidžiaugti pasiekimais, prisiminti iškilius kraštiečius, išsakyti problemas bei perspektyvas ir pasiryžti toliau gražinti savo gimtinę.
Kontaktinis asmuo – Marijampoliečių bendrijos pirmininkas Paulius Uleckas, tel. 8 698 26887
Spalvingai paminėta septintoji Europos jaunimo savaitė
Praėjusią savaitę vykusio projekto „Sužinok, išbandyk, veik: Europos jaunimo savaitė“ renginiai vienijo šešis Lietuvos miestus: Marijampolę, Kupiškį, Rokiškį, Vilkaviškį, Biržus ir Prienus, o juose dalyvavo daugiau nei tūkstantis jaunų žmonių iš visos Lietuvos. Tai savivaldą, jaunus žmones ir vietos bendruomenę vienijantys struktūrinio dialogo susitikimai, kuriuose buvo kviečiami dalyvauti valdžios ir verslo atstovai, jauni žmonės, su jaunimu dirbantys asmenys bei vietos bendruomenės.
Projekto renginiai buvo puiki galimybė paskatinti jaunus žmones bendradarbiauti su sprendimų priėmėjais, įsitraukti į veiklas savo bendruomenėse, pristatyti neformalaus ugdymo metodus ir veiklas savo savivaldybėje, o vietos valdžios institucijoms susitikti su jaunais žmonėmis, paviešinti tai, kas jau yra vykdoma savivaldybėje, ir išgirsti naujų idėjų, pasiūlymų iš jaunų žmonių.
Pagrindinė projekto „Sužinok, išbandyk, veik: Europos jaunimo savaitė“ tema – jaunimo neformalusis švietimas. Visų renginių metu buvo pristatomi ir analizuojami įvairiausi neformaliojo švietimo metodai ir veiklos, analizuojami gerieji pavyzdžiai, dalinamasi patirtimi ir sėkmės istorijomis. Projekto metu jauni žmonės galėjo dalyvauti diskusijoje apie neformaliojo švietimo krepšelius su Švietimo ir mokslo viceministru Rolandu Zuoza, atvirai apie jiems rūpimus klausimus pasikalbėti su rašytoju ir žurnalistu Andriumi Tapinu, gyvenimiškos išminties pasisemti iš Algimanto Čekuolio, o įkvėpimo siekti savo svajonių iš Vytauto Medinecko. Taip pat tai buvo puiki galimybė jauniems žmonėms įsitraukti į aktyvią projektinę ir visuomeninę veiklą, susipažinti su projekto dalyviais iš kitų miestų ir, žinoma, išbandyti save naujose veiklose.
„Inicijuojant ir įgyvendinant šį projektą, turėjome labai aiškius tikslus – suburti įvairiuose Lietuvos regionuose gyvenantį jaunimą bendrai veiklai, skatinti diskusijas su sprendimų priėmėjais ir dalintis gerąja neformaliojo ugdymo patirtimi. Džiaugiamės, jog būtent šio projekto dėka turėjome galimybę būti išgirsti, o taip pat ir išklausyti skirtingų miestų savivaldos institucijų bei Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlymus ir pasisakymus. Tikimės, jog projektas „Sužinok, išbandyk, veik: Europos jaunimo savaitė“ uždegs jaunus žmones aktyviai veikti savo miestuose ir miesteliuose“, – mintimis dalijosi projekto vadovė Ramona Šilerytė.
Jau septintąjį kartą visoje Europoje minima Europos jaunimo savaitė vyksta nuo 2003 m. kas 18 mėn. pagal struktūrinio dialogo ir pirmininkaujančių Europos Sąjungos Tarybai valstybių ciklus. Europos jaunimo savaitė prisideda prie Europos jaunimo strategijos prioritetų įgyvendinimo ir yra integrali struktūrinio dialogo dalis. 2015 metais Europos jaunimo savaite siekiama didinti jaunų žmonių suvokimą apie galimybes įsitraukti į Europos Sąjungos konsultacijas bei informuoti jaunus žmones apie ES programos „Erasmus+“ suteikiamas galimybes ir kitas programas, skirtas įgūdžių ir profesinių perspektyvų gerinimui, supažindinti juos su sėkmingų projektų pavyzdžiais.
Ramona ŠILERYTĖ
Bibliotekos žmonės
Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų bibliotekininkai surengė metodinę išvyką į Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Draugystės padalinį. Jo vedėja Danutė Lukšienė papasakojo kolegoms apie atsinaujinusią ir modernią biblioteką, kurioje įrengta informacinė, edukacinė, kultūrinė bazė, sukurtos naujos paslaugos įvairaus amžiaus vartotojams, fondai papildyti naujais ištekliais: elektroninėmis knygomis, muzikiniais įrašais, filmais ir garso knygomis. Ypatingą susirinkusiųjų dėmesį patraukė interaktyvusis stalas, elektroninės skaityklės. Savo dainavimu renginį nuskaidrino Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos moksleivės, kurias paruošė vyresnioji muzikos mokytoja Žydrūnė Zubrickienė. Rygiškių Jono gimnazijos bibliotekininkė Snaigė Raguckienė pasveikino padalinio darbuotojus su atsinaujinimu, prisiminė ten dirbusią puikią bibliotekininkę Danutę Vosylienę, kuri ir padarė įtaką jos profesiniam pasirinkimui. Sasnavos pagrindinės mokyklos bibliotekininkė Roma Alaunienė taip pat negailėjo gerų žodžių padalinio vedėjai.
Puikus viešosios bibliotekos Draugystės padalinio įvaizdis paskatino mokyklų bibliotekininkus puoselėti profesines vertybes, sujungiančias turtingą bibliotekų istoriją ir lanksčias darbines inovacijas, kvepiančias pasitikėjimu ir pagarba, grindžiamas bendradarbiavimu, skatinančias atsakingai prisiimti įsipareigojimus, skatinančias veiklas sieti su profesinius pėdsakus palikusiais žmonėmis, su kiekvieno šiandieninio mokyklos bibliotekininko profesionaliu ir kūrybišku darbu. Taigi susitikimo metu buvo nutarta veiklas kitiems mokslo metams planuoti atsižvelgiant į Seimo nutarimą 2016-uosius paskelbti Bibliotekų metais. Savo veiklose atspindėti bibliotekų atgaivinimą, jų fondų papildymą, susitikimų su rašytojais, kūrybos vakarų, knygų aptarimų, jaunųjų rašytojų skatinimo renginių organizavimą, profesionalų suvienodintą visų dokumentų tvarkymą, todėl nutarta ir toliau bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis bibliotekomis, inicijuoti ir semtis iš jų patirties, keistis patirtimi ir gebėjimais.
Laima VAIČIŪNIENĖ,
Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų bibliotekininkų metodinio būrelio pirmininkė
Šokio kolektyvų gausa respublikiniame festivalyje „Šokio korys“
Trečiadienio popietę į Marijampolės kolegiją sugužėjo gausus būrys šokio kolektyvų iš įvairių Lietuvos kampelių. Čia vyko pirmasis respublikinis festivalis „Šokio korys“. Meninio renginio metu dalyviai demonstravo savo įgūdžius šokio aikštelėje, o žiūrovai gėrėjosi įspūdingu reginiu.
„Idėja surengti tokio tipo festivalį kilo iš didžiulio noro suaktyvinti susidomėjimą šokio mokytojo profesija. Daug šios srities specialistų išvykta dirbti į užsienį, kadangi tai yra perspektyvi ir pelninga profesija, oLietuvoje yra šokio mokytojų trūkumas. Taip pat šis festivalis buvo tarsi mokomasis renginys patiems studentams. Jiems buvo paskirtos atitinkamos užduotys, buvo tikrinami jų praktiniai, organizaciniai gebėjimai“, – kalbėjo Šokio pedagogikos studijų programos dėstytoja, festivalio organizatorė Nijolė Vasylienė. Ji taip pat pripažino, jog nesitikėjo tokios dalyvių gausos, tačiau buvo maloniai nustebinta, kadangi festivalyje dalyvavo net 23 kolektyvai, pasirodė per 160 įvairių amžiaus grupių šokėjų, nuo pradinukų iki gimnazistų. Scenoje buvo galima išvysti tautinio, folkloro, istorinio, mados, šiuolaikinio, modernaus, pramoginio šokio elementus ir judesius. Jaunosios šokėjų poros atliko jausmingą rumbą, kitos poros sukosi skambant liaudiškai muzikai, aidint roko garsams jaunimas trypė ant scenos, o štai kolegijos šokio pedagogikos studijų programos studentas Andrius stebino improvizaciniu šokiu ir sulaukė garsių aplodismentų. Žiūrovų akis džiugino ne tik pats reginys, bet ir muzikinis repertuaras, kuris buvo išties įvairus: nuo lietuviškų liaudies dainų iki šių dienų populiariosios muzikos, nuo renesanso ir baroko garsų iki rokenrolo gaidų.
„Visi dalyvavę kolektyvai atskleidė ne tik puikius šokio mokytojo profesijos darbo užkulisius, bet ir parodė, kokia aukšta gali būti organizacinė kolektyvo kultūra. Tikiu, jog toks festivalis gali išaugti į didesnius meninius renginius, kurie sukvies dar daugiau šokio kolektyvų iš visos Lietuvos“, – sakė Nijolė Vasylienė.
Aistė LENKAUSKAITĖ,
Marijampolės kolegijos Viešosios komunikacijos skyriaus vedėja
Fotografijų autorius Antanas Gudelevičius.
Kaip darbo vietą paversti sporto aikštele?
Technologijų amžiuje visi gyvenime vykstantys procesai supaprastėjo, juos valdyti galima greičiau ir efektyviau, tad, atrodo, laiko sau turėtų likti daugiau. Faktai sako ką kita – šiais laikais žmonės yra pasyvesni nei anksčiau ir dirba po 14 valandų per parą, iš jų vidutiniškai 9,3 val. praleisdami prie darbo stalo. Tai net 2 val. daugiau nei laikas, skirtas miegui. 50-70 proc. aktyviojo paros laiko praleidus sėdint, mažėja darbo efektyvumas ir našumas, silpsta darbuotojo kūrybinis potencialas, jis jaučiasi apsnūdęs ir neveiklus, be to, ilgalaikis fizinio aktyvumo trūkumas kenkia kaulų ir raumenų sistemai bei kūno formoms.
„Prieš keletą metų Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad statistinis britas per dieną sėdėdamas praleidžia 14 valandų 39 minutes. Neabejoju, kad panašūs rezultatai būtų ir Lietuvoje, nes ilgalaikio sėdėjimo sukeltoms ligoms ir jų prevencijai vis dar neskiriama pakankamai dėmesio. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, fizinio aktyvumo trūkumas yra trečias pagal sukeliamų mirčių skaičių planetoje, pralenkiantis net nutukimą, tad itin svarbu pakeisti įprotį nejudant vienoje vietoje prasėdėti visą dieną. Sėdėjimo žala tokia didelė, kad, net jeigu ir kelias valandas per savaitę plušate sporto klube, treniruočių nauda kūnui bus menka, jeigu likęs laikas praleidžiamas sėdint, – teigia ergonomiškų reguliuojamo aukščio darbo stalo stovų tiekėjos įmonės „ROL/Statga“ rinkodaros vadovas Darius Urlakis. – Sėdėjimą kaitaliojant su darbu prie stalo stovint ar tiesiog karts nuo karto pasivaikščiojant po biurą, suaktyvinama kraujotaka, todėl smegenys gauna daugiau deguonies ir dirba efektyviau, be to, sudeginama daugiau kalorijų, kas, atėjus pavasariui, aktualu ne vienam biurų darbuotojui“.
Pirmas žingsnis padėti savo organizmui ir pagerinti savijautą – atsisakyti nuolatinio sėdėjimo, nes britų mokslininkai nustatė, kad, sumažindami sėdėjimo laiką prie televizoriaus iki 2 valandų per dieną, gyvenimo trukmę padidintume iki 1,4 metų. Sėdėjimas darbo vietoje dar žalingesnis, nes kūnas ilgą laiką išlieka tokioje pačioje įtemptoje padėtyje, tad išeitis – dalį darbo dienos praleisti stovint. Tai ne tik pagerina kraujo apytaką, žymiai sumažina gliukozės kiekį kraujyje, bet ir padeda deginti kalorijas: stovėdamas žmogus per vieną valandą sudegina beveik 50 kalorijų daugiau nei sėdėdamas – iki 120, tad trys darbo valandos stovint atpirks praleistą rytinę mankštą.
„Sudegintų kalorijų per dieną gali neatrodyti daug, tačiau pastebėta, kad iš tiesų stovint sunaudojama daugiau energijos, kadangi žmogus tampa aktyvesnis, daugiau juda, atlieka papildomų judesių. Kasdienį sėdėjimą darbe kaitaliojant su stovėjimu, užsiimant sportine veikla ir gyvenant aktyviau, sudegintas kalorijų skaičius padidėtų bent dvigubai – tai reiškia iki keliolikos numestų kilogramų per metus,“ – sako D. Urlakis. Keliolika valandų per savaitę dirbti stovint iš pradžių gali atrodyti iššūkis, tačiau D. Urlakio nuomone, svarbu teigiamai nusiteikti, suprasti tikslą, o tuomet sąžiningai imtis permainų, kurios nėra tokios didžiulės, kaip atrodo.
Keli kasdieniai patarimai, padėsiantys darbe numesti svorio:
- Judėkite kėdėje: rankų, pečių, kojų judesiai sudegins 54 proc. daugiau kalorijų nei ramus sėdėjimas. Svarelių naudojimas sudegins jų dar daugiau.
- Atsistokite kalbėdami telefonu bei atlikdami nedideles technines užduotis.
- Imkitės aktyvių pertraukėlių – pasimankštinkite, pabėgiokite laiptais keletą aukštų pirmyn atgal – dienos pabaigoje tai sudarys neblogą mankštą.
- Kuo daugiau vaikščiokite: išeikite į lauką pietų metų, nesinaudokite liftu, eikite į tolimiausią tualetą biure.
- Kavą pakeiskite žaliąja arbata – ji suteiks energijos, taip pat ji žymiai naudingesnė kūno formoms.
- Gerkite daugiau vandens – bent dvi stiklinės per dieną spartina kalorijų deginimą.
- Sėdimą poziciją prie darbo stalo kaitaliokite su stovima, kad pagreitintumėte metabolizmą.
Aušra KURTKUTĖ
Žydintis tiltas. Padovanok gėlę savo miestui!
Gegužės 22 d. (penktadienį) 15 val. tilto per Šešupę prieigose (Poezijos parke) jau šeštą kartą vyks akcija, kurios metu Vilkaviškio gatvės tiltas pasipuoš žydinčiomis gėlėmis. Mažiausieji gėlių sodintojai darželinukai jau užaugo, šiandien jie jau žengia į paauglystę. Tiltas taip pat išaugo savo vaikiškus „marškinėlius“ ir šiemet nustebins kitaip, atsiskleis visu pavasarinio žydėjimo grožiu.
Gražiai bendradarbiaujant Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Marijampolės savivaldybei bei Sūduvos kultūros fondui ir iššūkį priėmusiai Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stočiai, Marijampolės pataisos namų iniciatyva perdažytas tiltas pražys ne tik mūsų dovanotomis raudonomis pelargonijomis, bet ir pasipuoš margaspalvėmis gėlių kompozicijomis.
Bendrų pastangų dėka gėlių lovelių ant tilto padvigubės. Kartu su profesionalais – Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stoties specialistais, kurie tiltą akcijos išvakarėse apsodins gėlių kompozicijomis, – Jūsų dovanotas raudonas svyrančiąsias pelargonijas sodins nuolatiniai mūsų partneriai – Marijampolės profesinio rengimo centro mokiniai floristai. O tilto prieigose – Poezijos parke – sakysime savo miestui MYLIU!
Šį kartą renginio scenarijus – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato rankose. Mūsų miesto bendruomenei rengiame keletą siurprizų, kuriems atsispirti nebus lengva. Čia bus ką veikti kiekvienam: visi galės pasidaryti „selfius“ (asmenukes) su policijos bičiuliu Amsiu, ploti katučių tikram profesionalui tarnybiniam šuniui Grantui, kuris visiems parodys, ką moka. Pageidaujantieji drobėje galės lieti miesto spalvas. Vyks blic viktorina (nugalėtojų laukia prizai), o paaugliai ir suaugusieji specialiuose (saugos diržų efektyvumo ir automobilio apsivertimo imitavimo) įrenginiuose galės patirti, ką reiškia važiuoti neprisisegus saugos diržu ir viršijant leistiną greitį. Šis įrenginys akcijoje „dalyvaus“ Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir VĮ Marijampolės regiono kelių dėka. Bus ir daugiau staigmenų, kurias Jums rengia akcijos organizatoriai bei partneriai.
Dėkojame Marijampolės savivaldybei ir akcijos „Žydintis tiltas“ partneriams, daugybei geranoriškai nusiteikusių pagalbininkų – bendrų pastangų ir Jūsų, mieli marijampoliečiai, entuziazmo dėka miesto tiltas šiemet bus nepakartojamas!
Būtų miela, jei Jūsų padovanota raudonžiedė svyrančioji pelargonija puoštų mūsų miestą iki pat rudens šalnų.
Iki pasimatymo gegužės 22-ąją, 15 val.!
Marijampolės apskr. VPK informacija
Ką sako teisė: ar privalau išlaikyti savo tėvus senatvėje?
Klausimas:
Su tėvais nebendrauju jau 20 metų, tačiau šiuo metu abu tėvai serga ir prašo pagalbos. Ar tėvai gali pateikti ieškinį teismui, jei padėti nesutiksiu?
Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis
Savo aplinkoje dažnai girdime istorijų, kaip vaikai nesirūpina savo vyresniais tėvais, juos palikdami likimo valiai. Tačiau ar rūpintis tėvais senatvėje vaikus gali įpareigoti ne tik visuomenės moralės standartai, bet ir įstatymai? Atsakymas į šį klausimą trumpas ir paprastas – taip, gali.
Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą (38 straipsnis). Plėtodamas šią pareigą, kurios negalima atsisakyti, Civilinis kodeksas aiškiai nurodo – vaikai turi pareigą išlaikyti savo tėvus ir jais rūpintis. Jei vaikai tėvų neišlaiko, juos tai padaryti gali įpareigoti teismas. Tačiau Lietuvos įstatymai tėvų teisę į išlaikymą sieja su dviem privalomomis sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi dėl pensinio amžiaus, neįgalumo, ligos ar kitų priežasčių, ir antra, jiems turi būti reikalingas išlaikymas (jie turi neturėti pajamų, santaupų ar kitokio turto).
Jei abi šios sąlygos yra išpildytos, o vaikai savanoriškai pareigos išlaikyti tėvus nevykdo, tėvai gali pareikšti ieškinį teismui. Teismas priteis iš vaiko reikalingą išlaikymą, išreikštą konkrečia pinigų suma, mokama kas mėnesį. Be abejo, vaikai gali teikti paramą ir darbingiems tėvams, tėvų ir vaikų susitarimu išlaikymas gali būti mokamas pinigais arba natūra, pavyzdžiui, tėvai gali gyventi su vaikais ir būti jų visiškai išlaikomi.
Nustatant konkrečią išlaikymo sumą, teismų praktikoje atsižvelgiama tiek į tėvų, tiek į vaikų šeimyninę ir turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat bus atsižvelgiama į visų pilnamečių vaikų to tėvo (motinos) pareigą išlaikyti savo tėvus, nepaisant to, kad ieškinys dėl išlaikymo priteisimo bus pareikštas tik vienam iš vaikų.
Tėvai taip pat gali reikalauti priteisti papildomas turėtas išlaidas – gydymo, vaistų, slaugos ir pan. Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau įsiskolintas išlaikymas negali būti išieškotas už daugiau negu 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Kreiptis į teismą dėl tėvų išlaikymo gali ne tik patys tėvai, bet ir prokuroras ar valstybės ir savivaldybių institucijos, atsakingos už socialiai saugomų asmenų teises. Taigi, jeigu Jūsų aplinkoje esama vienišų senelių, kurių neišlaiko pajėgūs tai daryti jų suaugę vaikai, ir matote, kad jiems išties reikalingas išlaikymas, taip pat galite informuoti prokuratūrą. Prokuroras įvertins aplinkybes ir, esant reikalui, kreipsis į teismą. Taip pat jeigu tėvai yra teismo tvarka pripažinti neveiksnūs, tokį ieškinį gali pateikti jų globėjas.
Bet esama ir išimčių. Nesirūpinę vaikais jų vaikystėje tėvai senatvėje išlaikymo neprisiteis: teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams (paliko šeimą ar pan.). Tačiau vengimo išlaikyti faktą turi įrodyti vaikas.
Be to, jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų visam dėl pačių tėvų kaltės, tokie tėvai taip pat neturi teisės į išlaikymą. Tačiau jei vaikai nuo tėvų atskirti buvo tik laikinai (pavyzdžiui, dėl laikino tėvystės teisių apribojimo), pareiga išlaikyti tėvus išlieka.
Todėl, žinoma, geriau rūpintis tėvais savo noru, kad to nereiktų siekti teisminėmis priemonėmis.
Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas.
Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk
Pasirašyta Marijampolės miesto vietos veiklos grupės steigimo sutartis
Asociacijos „Marijampoliečiai“ iniciatyva pasirašyta Marijampolės miesto vietos veiklos grupės (Marijampolės miesto VVG) steigimo sutartis. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą grupės steigime dalyvauja trys šalys, todėl steigimo sutartį pasirašė Marijampolės savivaldybė, Marijampolės regiono verslininkų asociacija ir asociacija „Marijampoliečiai“.
Marijampolės miesto VVG tikslas yra padidinti gyventojų užimtumą, sukurti platformas bendruomenėms įsilieti į vietos gyvenimą, išnaudoti vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius pritraukiant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšas į Marijampolę.
„Marijampolėje per paskutinius metus išvystyta infrastruktūra: miestiečiams tapo prieinami modernūs darželiai, renovuotos švietimo, kultūros, sveikatos įstaigos ir sporto objektai, viešosios erdvės, parkai. Todėl miesto vietos veiklos grupė įkūrimas savalaikis, jos pagrindinis prioritetas – darbo vietų kūrimas, bendruomenių socialinės integracijos didinimas, kitaip tariant sąlygų sudarymas mūsų kraštiečius sugrįžti, pasilikti ir kurti gyvenimą gimtajame mieste“, – pasakojo asociacijos „Marijampoliečiai“ vadovė Vaida Kelerytė – Burokienė.
„Steigdami Marijampolės miesto vietos veiklos grupę, turime labai aiškią viziją – sukurti terpę mieste veikiančioms organizacijoms įgyvendinti vertę kuriančias idėjas. Tikiuosi, kad suinteresuotos šalys – verslo bendruomenė, nevyriausybinės organizacijos, savivaldos atstovai ir visuomenės veikėjai aktyviai dalyvaus tiek strategijos rengimo, tiek ir paraiškų teikimo etapuose. Šiai dienai yra žinoma, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas socialinio kapitalo stiprinimui“, – sakė Marijampolės regiono verslininkų asociacijos atstovas Andrius Jasinskis.
Po Marijampolės miesto VVG įsteigimo prasidės vietos plėtros strategijos kūrimo etapas. Marijampolėje esančias bendruomenes ir vietos verslai bus įtraukti į Europos socialinio fondo tikslų įgyvendinimą.
Asociacijos „Marijampoliečiai“ informacija
Nuotraukoje – Marijampolės VVG steigėjai Vaida Kelerytė-Burokienė ir Andrius Jasinkis.
Vairuotojų dėmesiui dėl Kumelionių pervažos
Pranešame, kad neužbaigus kelyje link Kalvarijos Kumelionių geležinkelio pervažos rekonstrukcijos darbų pratęsiamas pervažos uždarymo terminas iki šių metų gegužės 22 d.
Atsiprašome gyventojų už laikinus nepatogumus.
Marijampolės savivaldybės administracija
Džeromas Deividas Selindžeris
„Nesubrendęs žmogus pasižymi tuo, kad jis pasiryžęs dėl kilnaus tikslo numirti; tuo tarpu subrendęs žmogus pasiryžęs tam tikslui paskirti savo gyvenimą.“
Būsimų vairuotojų kyšiai virsta rimtais įtarimais
Už kyšius, o ne už žinias ir praktinius gebėjimus išduoti vairuotojų pažymėjimai pavirto įtarimais ikiteisminiame tyrime.
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus pareigūnų bendromis pastangomis aiškėja vis daugiau svarbių detalių ikiteisminiame tyrime, susijusiame su būsimų vairuotojų egzaminavimu valstybės įmonėje „Regitra“ Kauno filiale.
Atlikę kompleksą ilgalaikių slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų, Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnai surinko duomenis, kurie leidžia įtarti kelis VĮ „Regitra“ Kauno filialo specialistus ir Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnus dėl jų galimai padarytų nusikalstamų veikų bei įžvelgti korupcinę nusikalstamą schemą, pagal kurią buvo veikta Kauno, Jurbarko bei Prienų teritorijose.
Šiuo metu minimame ikiteisminiame tyrime, turimais duomenimis, keli Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnai drauge su vienu kolega iš Kauno apskrities VPK Viešosios policijos skyriaus per keletą civilių asmenų tarpininkaudavo 150 – 180 eurų kyšiais paperkant valstybinės įmonės „Regitra“ Kauno skyriaus specialistus, atsakingus už praktinio vairavimo egzaminavimą.
Kaip aiškėjo tyrimo metu, už minėtą sumą buvo galima neteisėtai išlaikyti „B“ kategorijos praktinį vairavimo egzaminą ir įgyti teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones. Iš viso šiame ikiteisminio tyrimo etape įtarimai jau yra pareikšti 10 asmenų. Baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 225 straipsnis, II dalis) už kyšininkavimą vykdant įgaliojimus ir veikiant neteisėtai numato bausmę – baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų. Už paperkamo asmens veikimą numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 227 straipsnis, II dalis).
Pareigūnai bei prokurorai neslepia, kad tęsiant tyrimą įtariamųjų ratas dar gali plėstis.
Marijampolės apskr. VPK informacija
Penkiolikmetis futbolo klubas pasiruošęs pergalėms
Balandžio mėnesio pabaigoje Raudondvario Žurnalistikos studija apsilankė futbolo klubo ,,Šešupė“ treniruotėje, kuri vyko kaimynystėje – Batniavos pagrindinės mokyklos stadione. Stebėtojai netrukus išvydo tikrą ir sunkų darbą vardan pergalės.
,,Kad pasiektum gerą rezultatą, reikia daug dirbti, o iki rungtynių nemažai pasitreniruoti“, – sako FK ,,Šešupė“ treneris Vytautas Paunksnis. Treniruotėje vaikinų ir moterų (nors pagal amžių – tai berniukai ir mergaitės) komandų nariai tarpusavyje žaidė futbolą. Jo metu virė tikros aistros: žaidėjai spygavo, lakstė, išgyveno džiaugsmą, laimę, liūdesį, pyktį, įtampą. Grįžę namo po sunkios treniruotės, stropiausieji žaidėjai dar bėga krosą, mokosi kuo profesionaliau įvaldyti kamuolio žongliravimo techniką. Sporto atostogų metu treneris visiems paskirsto asmenines užduotis, kad žaidėjai neprarastų sportinės formos.
,,Futbolas – ne tik žaidimas, bet ir puiki emocinė iškrova“, – potyriais dalijasi Viktorija Kontenytė, FK ,,Šešupė“, kuris vienija apie 100 narių, moterų komandos narė.
Vytautas Paunksnis, treniruojantis jau 15 metų, teigia, kad žaidėjų kaita vyksta gana dažnai, vieni pabando, lieka ir sportuoja, kitiems būna sunku, išeina. Treneris teigia nepastebintis mažėjančio žaidėjų skaičiaus savo klube. Taigi, galima sakyti, susidomėjimas futbolu Lietuvoje nemažėja. Šiais metais jis futbolo gudrybių moko keturias komandas: vyrų, moterų, vaikinų ir vaikų. ,,Žvaigždžių iš anksto nenumatau ir manau, kad būtų klaidinga taip daryti, nes atėjęs dešimties metų naujokas gali atrodyti labai motyvuotas ir puikus žaidėjas, tačiau prasidėjus brendimui viskas pasikeičia“, – patirtimi dalijasi treneris.
Jaunoji FK ,,Šešupė“ moterų komandos kapitonė Dovilė Dockaitė, žaidžianti jau pusantrų metų ir įmušusi 4 įvarčius, teigia nepatyrusi traumų. ,,Klube linksmiausias pats žaidimas ir žaidėjai“, – sako klubo narė Neringa Valiulytė.
V. Paunksnis teigia, jog klubui šis sezonas išskirtinis tuo, kad švęs savo 15 -tąjį gimtadienį. Jis pabrėžia, kad būtent dabar moterų komandoje yra daug merginų, galinčių patekti į Lietuvos rinktinę. Sunkumų nėra, nes merginų kolektyvas labai draugiškas ir nuoširdus. Bet, pasak trenerio, ir vaikinai nenusileidžia. Merginų komanda Lietuvos futbolo federacijos I – lygos čempionate dalyvaus jau ketvirtą sezoną. Treneris džiaugiasi, jog dvi jo treniruotos merginos atstovavo Lietuvos U19 rinktinei. Pasak trenerio, sąlygos treniruotėms yra fantastiškos. Rėmėjų ir partnerių, kurių reklaminiai logotipai patalpinti klubo svetainėje www.fksesupe.lt, klubas turi nemažai. Treneris neslepia, kad norėtų turėti dar daugiau rėmėjų, nes tai padėtų tobulėti ir plėstis.
,,Daugiausia sportuoti motyvuoja pergalės ir pasiekti rezultatai“, – mąsto vaikinų komandos žaidėjas Rokas Šmatauskas.
Vytautas Paunksnis visus maloniai kviečia prisijungti prie jų Klubo ir draugiškos žmonių grupės.
Gustė BERTULYTĖ
Patricijos Rajackaitės, Polinos Vainer nuotraukos.
„Šv. Jurgio meno sezono“ muzika kvies marijampoliečius nugalėti blogį
Žinomas operos atlikėjas Edmundas Seilius kartu su Marijampolės savivaldybe šiemet gimtajam miestui rengia klasikinės muzikos „Šv. Jurgio meno sezoną”. Sezono programoje suplanuoti septyni koncertai, kurie vyks tradicinėse ir kiek neįprastose koncertams Marijampolės miesto vietose. Galima tai vadinti dovana marijampoliečiams ir miesto svečiams, nes visi koncertai skambės nemokamai. Jų metu pasirodys profesionalūs, šalies publikos pamėgti atlikėjai. Miesto globėjo – Šv. Jurgio – vardą muzikos renginių ciklui pasirinkęs menininkas, kuriam pirmą kartą organizuoti tokio pobūdžio renginį padeda ir žmona, taip pat operos dainininkė Kristina Zmailaitė, siekia kuo plačiau paskleisti profesionaliąją gyvą muziką Sūduvos krašte. Jo įsitikinimu, čia žmonės yra puikūs klausytojai, bet dar neišlepinti kokybiškos, gyvai atliekamos muzikos gausos.
Pirmasis koncertas suskambės Marijampolės miesto dienų atidarymo metu, gegužės 29 d., J. Basanavičiaus aikštėje. Jame dalyvaus profesionalūs atlikėjai: maestro Virgilijus Noreika, Asta Krikščiūnaitė, Kristina Zmailaitė, Evelina Sašenko, Jeronimas Milius ir kiti. Gros orkstras „Vilniaus simfonietta”. Koncerte skambės nuostabiausios pasaulio melodijos – nuo operos šedevrų iki populiariosios muzikos. Koncertą ves aktorius Gintaras Mikalauskas.
Antrasis koncertas vyks birželio 2 d. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje buvusioje choralinėje sinagogoje. Čia vyks koncertas „Laiškai iš praeities” ir fotografijų parodos „Kadišas medinėms Lietuvos sinagogoms” atidarymas. Vakaras skiriamas žydų kultūros paveldui Sūduvos krašte. Vaizdai iš praeities ir žydų dainos, kurių autoriai buvo tiesiogiai susiję su Lietuva, žiūrovus nukels į tuo metu gyvenusių žmonių aplinką, jausmus ir išgyvenimus. Pasirodys solistas Rafailas Karpis (tenoras), fortepijonu skambins Darius Mažinas.
Trečiasis koncertas planuojamas birželio 4 d. Marijampolės senamiestyje vadinamame „Kačių kiemelyje”. Skambės programa „Meilės istorija pagal Edith Piaf”. Nuostabiausios melodijos, gimusios svajingame ir romantiškame Paryžiuje, atliekamos Evelinos Sašenko, tiesiog suaugo su jos gyvenimu. Prancūziška elegancija dvelkiantis vakaras bus dar nuostabesnis, kadangi solistei pritars fortepijonas ir akordeonas (atlikėjai Paulius Zdanavičius ir Nerijus Bakula).
Ketvirtasis koncertas numatytas birželio 9 d. Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Koncerte „Belle époque” bus pirmą kartą pristatoma puikaus muzikų tandemo naujai išleista kompaktinė plokštelė. Skambės gražiausios ir grakščiausios melodijos, atliekamos netikėtai susiliejančių moters balso ir kontraboso garsų, nešamų fortepijono bangų. Dainuos solistė Asta Krikščiūnaitė, fortepijonas ir kontrabosas – Audronė Kisieliūtė ir Donatas Bagurskas.
Penktas koncertas vyks birželio 11 d. Marijampolės cukraus fabriko senajame angare – buvusiame cukraus sandėlyje. Koncerto „Tango aistros” metu senas fabriko erdves užvaldys aistringa muzika, gimusi Pietų Amerikoje. Kavos, cukrašvendrių ir karšto oro mišinys užaugina ugningo temperamento, bet jautrius žmones, todėl jų kuriama muzika tikrai nepaliks abejingų. Skambės A. Piazzolla ir kitų meistrų šedevrai. Akordeonu grieš Romas Morkūnas, gros VDU kamerinis orkestras, dirigentas – Jonas Janulevičius.
Šeštajame koncerte, kuris vyks birželio 17 d. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje,
Marijampolėje pirmą kartą svečiuosis jaunųjų Lietuvos talentų kalve praminta „Gintaro svetainė”, kuri ugdo naują muzikų kartą. Jauni, bet jau patyrę ir žinomi ne tik Lietuvoje virtuozai nustebins savo branda, jautrumu ir meistriškumu. Jų meno vedlys bus maestro Justas Dvarionas. Koncertas vadinsis „Mūsų viltys”.
Septintas, baigiamasis koncertas vyks birželio 21 d. Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje. Iškilmingame sezono uždarymo koncerte Dievo namus užpildys dvasinga muzika, kurią atliks valstybinis choras „Vilnius” (dirigentas Artūras Dambrauskas), orkestras, solistai Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė bei Marijampolės miesto vaikai – choras „Vyturėlis“. Muzika, skirta tokiam gausiam būriui atlikėjų, Marijampolėje suskambės pirmą kartą. Šis koncertas vainikuos viso pirmojo meno sezono idėją.
„Labai norime visus koncertus kiek plačiau paskleisti Sūduvos krašte, kad žmonės kuo dažniau prisiliestų prie gyvos, profesionalios muzikos. Mūsų siekis yra didinti regiono žmonių muzikinį išprusimą ir žingeidumą, todėl stengiamės ir stengsimės ateityje skatinti dalyvauti meno sezone ir regiono menininkus. Šv. Jurgio šūkis – „Nugalėk blogį gerumu”. Mes tai suprantame kaip pergalę prieš minties ir širdies tamsą, kurią galime nugalėti skleidžiant muzikos ir meno grožį“, – įsitikinęs dainininkas E. Seilius.
Dainininkui daugelį organizacinių darbų atlikti padeda Marijampolės savivaldybės administracija. Administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Jūratės Zakaravičienės įsitikinimu, Marijampolėje gyvena daug klasikinę muziką vertinančių žmonių, tad „Šv. Jurgio meno sezono” muziką, tikėtina, jie priims šiltai ir lauks festivalio kitąmet. Sūduvos sostinė yra miestas, padovanojęs šaliai ir pasauliui ne vieną talentingą atlikėją. Ko vertas vien tik operos primadonos Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos vardas…
Marijampolės savivaldybės administracijos
Viešųjų ryšių tarnyba
Daugiau informacijos:
Edmundas Seilius, mob. 8 698 82 526,
e.p. mredmundseilius@gmail.com
Nuotraukos iš atlikėjų archyvo.
Marijampolės krepšininkės po dešimties metų pertraukos užkopė ant prizininkių pakylos
Lietuvos moterų krepšinio A lygos (LMKAL) čempionato nugalėtoja antrus metus iš eilės tapo Vilniaus „Svajos“ komanda. Ji finale sekmadienį po atkaklios kovos 74:62 (18:18, 21:14, 15:12, 20:18) įveikė Marijampolės „Kolegijos-Sūduvio“ krepšininkes.
21-ojo LMKAL čempionato finalo ketverto turnyras surengtas Marijampolės žaidimų sporto mokyklos salėje.
Ramunės Gilienės vadovaujamos „Svajos“ krepšininkės LMKAL čempionėmis tapo trečią kartą. Pirmą kartą jos šiose pirmenybėse triumfavo 2009 metais, o atsinaujinęs ir sustiprėjęs Marijampolės klubas medalius iškovojo pirmą kartą. Paskutinį kartą Marijampolės miesto komandai ant prizininkių pakylos pavyko užlipti lygiai prieš dešimt metų. Tai pavyko padaryti „ŽSM-Strampo“ komandai.
Stipriausių lygos komandų rungtynės buvo vertos finalo vardo, o kova aikštėje vyko iki finalinės sirenos. Rungtynių pradžia geriau susiklostė Marijampolės ekipai, kurių gretose puikiai žaidė Ligita Kinkevičienė ir Ina Komisaraitienė. „Kolegija-Sūduvis“ puikiai sužaidė pirmąjį kėlinį, kuriame beveik visą laiką pirmavo. Tačiau puikią formą visą sezoną demonstravusios vilnietės ėmė aktyviau gintis ir penkias minutes neleido varžovėms pelnyti nė taško. Marijampolietėms pavyko prieš ilgąją pertrauką sušvelninti atsilikimą iki septynių taškų (39:32). „Svajos“ krepšininkės į aikštę sugrįžo nusiteikusios dar rimčiau ir per kelias akimirkas susikrovė 15 taškų persvarą. Po šalto dušo „Kolegijos-Sūduvio“ ekipa nebeatsitiesė.
Čempiones į pergalę vedė didysis ekipos trejetas – Andra Gabalytė, Agneta Morkūnaitė ir Reda Kontvainytė. Krepšininkės kartu pelnė net 54 taškus. Andra Gabalytė surinko 20 taškų ir atliko 10 rezultatyvių perdavimų. Dvigubą dublį surinko ir Agneta Morkūnaitė. Jos sąskaitoje 14 taškų ir tiek pat atkovotų kamuolių. 20 taškų ir 8 atkovotus kamuolius pridėjo Reda Kontvainytė.
„Kolegijos-Sūduvio“ ekipoje lyderės vaidmuo išliko Ligitos Kinkevičienės rankose. Ji surinko 24 taškus, atliko 4 rezultatyvius perdavimus, perėmė 6 kamuolius ir išprovokavo 7 varžovių pražangas. Ina Komisaraitienė pataikė 4 iš 7 mestų tritaškių ir Marijampolės ekipoje buvo antra pagal rezultatyvumą. Jos sąskaitoje 21 taškas ir 6 atkovoti kamuoliai.
Bronzos medalius iškovojo Alytaus RKL krepšininkės. 2003 ir 2012 metų LMKAL čempionės, vadovaujamos Kristinos Grižienės, kovoje dėl trečiosios vietos 65:48 (13:14, 14:9, 20:11, 18:14) nugalėjo pirmą kartą finalo ketverto turnyre žaidusią Kauno „SKK-Versan-KTU“ ekipą.
Po dviejų kėlinių alytiškės pirmavo 27:23, po trijų – 47:34, o įpusėjus ketvirtajam kėliniui – 63:41.
Nugalėtojų ekipai 21 tašką pelnė Milda Sauliūtė (7 atk. kam.; 38 naud. b.), 11 – Inga Brusokaitė, 10 – Egidija Paužuolienė.
Kauno komandai 9 taškus pelnė Birutė Brovkienė, 8 – Živilė Petrauskienė (14 atk. kam.), 7 – Eglė Navickaitė.
RKL komanda per keturis pastaruosius sezonus iškovojo visų spalvų medalius.
Pirmajame pusfinalyje šeštadienį „Svaja“ be didesnio vargo įveikė „SKK-Versan-KTU“ ekipą 79:29 (25:8, 19:8, 12:8, 23:5).
Reda Kontvainytė „Svajos“ ekipoje sužaidė puikias rungtynes ir pasižymėjo dvigubu dubliu: 23 taškai ir 14 atkovotų kamuolių. Andra Gabalytė pridėjo 18 taškų ir 9 rezultatyvius perdavimus, o Agneta Morkūnaitė surinko 13 , atkovojo 11 ir perėmė 4 kamuolius.
Kauno komandai 9 taškus pelnė Birutė Brovkienė, 7 – Živilė Petrauskienė (11 atk. kamuolių).
Antrajame pusfinalyje „Kolegija-Sūduvis“ po atkaklios kovos 73:67 (13:15, 21:18, 20:15, 19:19) įveikė RKL krepšininkes.
Atkakliose rungtynėse rezultatas net devynis kartus buvo lygus, o pirmaujanti komanda keitėsi šešis kartus. Tačiau vadžias savo rankose laikė marijampolietės, kurios žengė priekyje net 32 minutes, bet RKL kepšininkės visą laiką alsavo joms į nugarą ir neleido susikrauti didesnės nei septynių taškų persvaros. Aikštės šeimininkės kovą dėl atšokusių kamuolių laimėjo 48-36. Rungtynių nugalėtoja paaiškėjo paskutinėmis ketvirtojo kėlinio minutėmis. Marijampolietėms svarbų tritaškį pelnė Renata Lenčiauskaitė, du dvitaškius pridėjo Ina Komisaraitienė ir to pakako, kad „Kolegija-Sūduvis“ patektų į LMKAL finalą.
Nugalėtojų komandoje daugiau nei 15 taškų surinko net keturios žaidėjos. Po dvigubą dublį surinko Ina Komisaraitienė ir Ligita Kinkevičienė. Pirmosios sąskaitoje – 17 taškų ir 13 atkovotų kamuolių, o antrosios – 16 taškų, 13 atkovotų kamuolių ir 6 rezultatyvūs perdavimai. Milda Navickaitė ir Renata Lenčiauskaitė pridėjo atitinkamai 17 ir 16 taškų.
Alytaus komandoje rezultatyviausia buvo Dalia Juodžentė. Ji pelnė 15 taškų bei atkovojo 9 kamuolius. 13 taškų pridėjo Inga Brusokaitė, 10 – Egidija Paužuolienė.
Naudingiausia finalinio turnyro žaidėja išrinkta Andra Gabalytė („Svaja”), o į simbolinį geriausiųjų žaidėjų penketą pateko Ligita Kinkevičienė, Ina Komisaraitienė (abi – „Kolegija-Sūduvis“), Reda Kontvainytė („Svaja“), Inga Brusokaitė (RKL) ir Birutė Brovkienė („SKK-Versan-KTU“).
Turnyro Mis išrinkta Eglė Navickaitė („SKK-Versan-KTU“).
LMKAL čempionate dalyvavo 13 komandų.
LMKAL informacija
Tomo Gaubio nuotraukos.
Apie akmens, nepajudinamo atskaitos taško, dvasią
Jau pamiršti tie laikai, kai akmenis, surinktus iš laukų (žinia gi – iš po žiemos, pavasarį, jie tarsi dygte dygdavo lyg tie grybai po lietaus), išveždavo tarsi nereikalingą balastą į kokias dykvietes. Dabar netgi prekiaujama akmenimis, mat jie tapo itin paklausūs. Sodybų savininkai, puoselėjantys savo gyvenamosios vietos grožį, ko gero, neįsivaizduoja aplinkos be vienokių ar kitokių kompozicijų su akmeniu. Akmuo didesnis, mažesnis, akmenėlių sankaupos tinka ne tik alpinariumus, gėlynus papuošti – rodos, visur pilkas lauko brolis randa tinkamą vietą, ,,prigyja” džiugindamas akį ir širdį. Ar akmuo – tik puošybinis elementas? „Toli gražu ne“, – vienareikšmiškai atsako vilkaviškietis etnokultūros specialistas Albinas KURTINAITIS, akmenyje matydamas kur kas daugiau nei spalvų ir formų įvairovę.
Visose kultūrose akmuo – pagrindinis istorinis paminklas
„Akmuo, – teigia A. Kurtinaitis, – yra nepajudinamas atskaitos taškas, nuo kurio kažkas prasideda ir toliau vystosi.“ Tas „kažkas“, anot etnokultūros specialisto, žvelgiant į tūkstančiais metų skaičiuojamą mūsų tautos praeitį, apima daug labai svarbių sričių: senajame tikėjime kūdikis buvo krikštijamas ant akmens (akmeninis krikštasuolis visada stovėjo namo kertėje), kunigai (senovės dvasininkai) buvo įšventinami pareigoms stovėdami ant akmens.
Ne šiaip sau akmuo dažnai „eina“ su vandeniu (senojo tikėjimo krikšto apeigose abu šie pirmapradžiai elementai dalyvauja „lygiomis teisėmis“): vanduo judantis, nepastovus, akmuo – stabilus, nekintantis, tačiau per šiuos elementus sujungiamos priešybės, kad rastųsi harmonija (A. Kurtinaitis pateikia paprastą pavyzdį: žmogus siekia tikslo, kurį simbolizuotų akmuo, o tam, kad tas tikslas būtų pasiektas, turi būti kaip vanduo – judantis, besikeičiantis).
Akmuo simbolizuoja stabilumą. Žvelgdami į pasaulio istoriją, matome, jog iki šiol aiškiai tebekalba praeitis tų tautų, kurios savo pėdsakus paliko akmenyje (senovės graikų, majų, egiptiečių ir kt. istorija, ko gero, tiek nepapasakotų, jei nebūtų išlikusių akmeninių paminklų). Mūsų tautos senovės istorija, dėl gamtinių sąlygų negalėjusi būti įrašyta į akmenį, liko sudeginta, sutrypta… „Akmuo visur toks pats, – sako A. Kurtinaitis, – jo vertė, kitose kultūrose išlikusi akmeninėse šventyklose, bent jų kolonose, mūsų kultūroje pažįstama per išlikusius senovės šventovių altorių akmeninius stalus, aukurus.“
Neišsemiama akmens atmintis ir paslaptinga dvasia
Kiekvienas akmuo, įskaitant ir didžiulį kalną, ir, rodos, menkutį, lietuvišką lauko riedulį, turi savo dvasią ir atmintį. Beje, anot A. Kurtinaičio, atmintį turi visa kas. Akmens (beje, kiekvienas akmuo turi savitą spalvą, formą, net garsą), kaip ir vandens, atmintis ypatinga: ji siekia pačią pradžią, tad natūralu, jog su sodybos puošimu akmenimis žmogus savo dvasia nesąmoningai priartėja prie savo ištakų, jo mąstymas keičiasi, atsiremia į pirmaprades vertybes, stiprėja žmogaus ryšys su gamta, be to, apvaloma siela, kuri artėja prie Dievo. „Senovėje žmogus save laikė Dievo dalimi, – sako etnokultūros specialistas, – mat viskas aplink buvo suvokiama kaip dievybės apraiška. Egzistuoja penki santykio su Dievu požiūrio laipsniai. Pirmasis, kai žmogus nežino, kad Dievas yra, antrasis – žmogus žino, kad Dievas yra, trečiasis – žmogus Dievą pažįsta kaip žmogų, ketvirtasis – Dievas žmogaus pažįstamas kaip aukštesnis už save, na, ir penktasis – žmogus suvokia, jog yra Dievo dalis. Deja, pastaruoju metu galima stebėti tik šio suvokimo degradaciją, nors pavienių aukštesnio suvokimo apraiškų ir esama…“
A. Kurtinaitis, kalbėdamas apie akmens dvasią (šiam etnokultūros specialistui nepatinka sąvoka „akmens energetika“ – tai ne lietuviška…), sako, jog kiekvieno akmens, kaip ir žmogaus, dvasia skirtinga: būna akmenų geros, ramios dvasios, bet būna ir piktos… Itin atsargiai reikėtų savo sodyboje „įkurdinti“ akmenis, mat gali būti, jog su akmens atėjimu į namus gali ateiti ir nelaimė. „Pavyzdžiui, yra akmenų, prie kurių prisilietus gali ištikti ne tik nelaimė, bet ir mirtis, – įsitikinęs A. Kurtinaitis. – Tarkim, žmogus nežinodamas į sodybą atsigabens šventovės altoriaus akmenį, ant kurio buvo aukojama, ar bažnyčios stalo akmenį. Net prisilietus prie tokio akmens, gali ištikti nenumatyti dalykai.“ Etnokultūros specialistas, puošiant sodybą akmenimis, pirmiausiai pataria savęs paklausti: kam žmogui to reikia. Atsakymas kitą kartą gali būti intuityvus, žodžiais nenusakomas, tačiau plaukiantis iš vidinių paskatų, o ne iš kvailo beždžioniavimo ar mados šauksmo. Jeigu akmuo „susidraugauja“ su žmogumi, tuomet teikia ne tik grožį, bet ir dvasinę ramybę, iš amžių atėjusią pilnatvę.
Laima GRIGAITYTĖ
Autorės nuotraukos.
Masinis bėgimas pritrauks šimtus žmonių į Marijampolę
Antrąkart organizuojamas masinis bėgimas „Bėgam už Marijampolę 2015“ pritrauks šimtus žmonių į Marijampolės miesto dienas. Jau dabar www.marijampolieciai.lt svetainėje registruojasi dalyviai iš įvairių Lietuvos miestų.
Prieš metus asociacija „Marijampoliečiai“ pirmąkart surengė masinį bėgimą už miestą, jame dalyvavo daugiau nei 200 bėgimo entuziastų iš 9 Lietuvos miestų. Šiais metais dalyviai gegužės 30 dieną 10 val. kviečiami jėgas išbandyti penkių arba dešimties kilometrų trasoje.
Organizatoriai asociacija „Marijampoliečiai“ kartu su Marijampolės lengvosios atletikos sporto klubu ir partneriais Marijampolės savivaldybe bei sporto centru „Sūduva“ tikisi sulaukti net pusės tūkstančio dalyvių.
Asociacijos „Marijampoliečiai“ pirmininkė Vaida Kelerytė–Burokienė sako, kad tai galimybė pristatyti miestą Lietuvai ir vienyti bendruomenę. „Bėgimas yra paprastas būdas suvienyti bendruomenę, pakviesti bendram laisvalaikiui šeimas, organizacijas, draugus, svečius iš kitų miestų. Tikiu, kad miesto bėgimas virs gražia tradicija ir kitais metais jau virs atskira sporto švente mūsų mieste“, – sakė V. Kelerytė-Burokienė.
Be pagrindinių – 5 km ir 10 km – distancijų vyks vaikų ir neįgaliųjų 500 metrų bėgimas, čia registracija nemokama. „Į sporto renginius turime įtraukti kuo įvairesnes amžiaus grupes, nepamiršti neįgaliųjų bendruomenės ir sudaryti sąlygas dalyvauti tokio pobūdžio renginiuose. Per renginį pirmąkart bėgę dalyviai gal pradės lankyti ir nuolatines treniruotes, taip stiprindami savo sveikatą“, – sakė Marijampolės lengvosios atletikos klubo pirmininkas Darius Kemeraitis.
Šiemet bėgimas taps viena iš miesto šventės programos dalių, tad po renginio svečiai iš kitų miestų galės neskubėti namo ir pasinerti į šventine nuotaika pulsuojančią Marijampolę.
Registraciją ir informaciją apie bėgimą bei miestą rasite portale www.marijampolieciai.lt
Video kvietimas dalyvauti bėgime: https://www.youtube.com/watch?v=x5gQv7Q0toA
Andrius Užkalnis: „Džiugina stiprėjantis mūsų žmonių asmeninės atsakomybės jausmas“
„Praeitis slypi mūsų kraujyje ir mūsų kauluose. Praeitį pažinti – protinga”, – teigia Andrius UŽKALNIS, penkių knygų autorius, neseniai išleidęs „Antrąją Evangeliją pagal Užkalnį“, antrąją tokio pobūdžio knygą, kurioje rašytojas ir žurnalistas, beveik dvi dešimtis metų gyvenęs ir dirbęs Londone, bet vis tik atsisakęs emigranto dalios ir 2011 m. grįžęs tėvynėn, žvilgteli į Lietuvą. Į tą, kurioje, atrodo, gyvenome taip neseniai ir apie kurią kartais išgirstame sakant: „O tarybiniais laikais buvo geriau.“ Balandžio 23 d., pirmąją Nacionalinės bibliotekų savaitės dieną, Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vykusio susitikimo su knygos autoriumi Andriumi Užkalniu metu susitikimo dalyviai išgirdo pačias įdomiausias detales iš knygos kūrimo proceso, diskusijos metu uždavinėjo rūpimus klausimus pačiam knygos autoriui, savo „evangelijose“ teigusiam, jog tarybinis gyvenimas nebuvo toks gražus, kaip to meto animacija, ar toks blogas, koks buvo baisumu nepralenkiamas ligoninių maistas. Visą tą saldžiarūgštę praeitį ir aprašęs A. Užkalnis su būdingu kandžiu humoru bei taikliomis įžvalgomis, be nostalgijos, laužydamas mitus bei stereotipus. Pirmojoje, itin didelio populiarumo susilaukusioje šio autoriaus knygoje (beje, prieš penkerius metus taip pat pristatytoje ir Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje) skaitytojai įžvelgė tik vieną blogybę, kurią teko girdėti ir pačiam autoriui: „Ją perskaitę, žmonės teigė, jog ji lengvai skaitoma, tik per greitai baigiasi. Dar tiek visko neparašyta, ką buvo galima parašyti. Ši knyga – istorijos apie Tarybų Lietuvą ir tarybinius žmones tęsinys – apie mus pačius, kurie tada buvom suaugę, apie paauglius, vaikus arba dar negimusius“.
Skaitytojų dėmesiui – „Mūsų savaitės“ pokalbis su „evangelijų“ autoriumi.
– Abiejų jūsų knygų pavadinime dominuoja žodis „evangelija“…
– Ir tai neturi nieko bendro su religija. Evangelija (gr. ευανγέλιον – geroji naujiena), tačiau prieš daugiau nei du tūkstančius metų evangelijomis būdavo vadinamos visos naujienos. Taigi ir knygos apie mano vaikystės Lietuvą – evangelijos, arba kitaip – Tarybų Lietuvos evangelijos, mat tie laikai jau tampa istorija, o mes dar galime (mėgstame) tai prisiminti. Apskritai skaitytojui knygų skaitymas suteikia du džiaugsmus: pažinimo ir atpažinimo, taigi savo knygomis juos ir bandau suteikti, mat pažinimas būtų tikslingas jaunesniajai kartai, gimusiai ir užaugusiai jau ne Tarybų Lietuvoje, o atpažinimas – visiems tiems, kam tų laikų realijos buvo kasdienybė. Pavyzdžiui, vienas iš labiausiai vykusių „antrosios evangelijos“ skyrių – apie tarybinių metų vaistus (man patinka rašyti apie smulkmenas, mat smulkmenos labiausiai ir yra įsimenamos): vos kelių rūšių pavadinimų vaistai būdavę kiekvieno namuose (kai kuriuose – dar iki šiol išlikę…), tad skaitytojui labai smagu tai atpažinti. O kur dar šiukšlių išvežimas – irgi smulkmena, bet charakteringa: tarybiniais laikais mašinos, atvažiuojančios sutartu laiku, laukdavo su šiukšlių kibirais ištisų kvartalų gyventojai (šiuo metu tai atrodo nesuvokiama).
– Kaip jūs manote, kodėl tarybiniai laikai vis dar prisimenami su nostalgija?
– Rašant knygas, patiko man fiksuoti, kaip keičiasi visuomenės supratimas ir atmintis apie tuos laikus, kurie – jau istorija. Apskritai atmintis viską išgrynina, tad praeitį mato gerokai gražesnę, būtent todėl sakoma, jog anksčiau buvę geriau. Be to, žmonės mėgsta pasakoti įspūdingus dalykus apie praeitį neretai ją pagražindami, iš vieno įvykio sakydami „visada“ . Kita vertus, nuo gerų prisiminimų gyventi lengviau.
– Ar bus trečioji evangelija pagal Užkalnį?
– Apie tarybinius laikus daugiau „nespausiu“, tačiau, manau, rašysiu apie atgimimo laikus (juk niekas iki šiol dar nerašė apie tų laikų buitį: apie Landsbergį, Brazauską, mitingus rašyta daug, o štai apie to meto buitį, tą laisvės pojūtį, didžiulių galimybių dvelksmą, kuris atvesdavo prie greito praturtėjimo, o netrukus – ir greito žlugimo tragedijos, – nieko).
– Kokį jūs Lietuvos žmogų, praėjusį tarybinius laikus, Nepriklausomybės kelius ir klystkelius, matote šiandien?
– Dauguma Lietuvos žmonių yra užsispyrę gerąja prasme, nepasiduodantys. Šiais laikais matomas žmonių noras būti individualistais, ir tai skiriasi nuo lietuviams būdingos, valstietiškosios gyvenimo būdo sampratos, susiformavusios per šimtmečius. Taigi civilizacijos bei besivystančios ekonomikos dėka mes galime būti individualistai: laisvai rinktis gyvenamąją vietą, kur galėtume save realizuoti (ypač tai būdinga jauniems žmonėms). Kita vertybė, kuri anksčiau nebuvo taip išryškėjusi, – atsiradęs asmeninės atsakomybės jausmas (tarybiniais laikais labiau būdavo akcentuojama kolektyvinė atsakomybė, „žmogaus-sraigtelio“ samprata, kuri aiškiai rėkė, jog niekas nuo tavęs nepriklauso). Kita vertus, slegia visuotinis pasipiktinimas, pasireiškiantis kad ir tokiais stereotipais: visa valdžia vienoda, nebalsuosiu. Taigi niekas tos valdžios jums iš dangaus nenuleido: politikai – irgi mūsų ir iš mūsų!
– Jūs, kaip žurnalistas, dažnai „apdalijamas“ epitetais „provokuojantis“, „ciniškas“, „sarkastiškas“, „akiplėša“… Kas už to slypi?
– Toks rašymo būdas, nevengiant stipresnių, drastiškesnių dalykų, – didelė dalis vaidmens, kurio tikslas – supurtyti, kad žmonės atsibustų, išgirstų, o išgirdę pradėtų mąstyti. Tai ir savotiškas juokdario vaidmuo, aktoriaus pasirodymas, skirtas, kaip jau minėjau, supurtyti (tam toks aktorius naudoja gana platų raiškos diapazoną, stiprią leksiką, netgi keiksmažodžius, juoką, ironiją, sarkazmą). Koks viso to tikslas? Tikslas pasiektas, jei žmonės nuo viso to labiau susimąsto, ima labiau savim pasitikėti ar išleidžia neigiamą energiją ir taip „išsiskleidę“ lieka geresni. Būna, kad žmonės įsižeidžia, kai iš jų pasijuokiama, taigi jei pasirinkai tokią poziciją, nesitikėk, kad visi tavimi žavėsis. Kita vertus, kai kuriems žmonėms dar yra per anksti susidurti su aštria pašaipa, kritika.
– Palieskime jūsų rašinius apie maistą. Ar ragavote Marijampolėje?
– Ne. Rašyti apie restoranų, kitų maitinimo įstaigų maistą pradėjau prieš 3–4 metus, ir žmonės įsivaizduoja, kad tik tuo gyvenu, nors iš tikrųjų tokie rašiniai, pasirodantys kartą per savaitę, sudaro tik 10 proc. viso to, ką rašau. Nesu ekspertas, mano kriterijai „patiko–nepatiko“, tačiau ši mano patirtis rodo tą patį: su kai kuriais žmonėmis negalima juokauti, nes jie viską priima rimtai.
– Ar nesigailite, jog grįžote į Lietuvą?
– 16,5 metų Anglijoje turėjęs gerai apmokamą darbą (tiesa, svajonių darbas vienaip atrodė pradžioje, kitaip – vėliau) grįžau į Lietuvą dėl… baimės pasenti svetimoje šalyje. Teko matyti emigrantus, kurių dalios nenorėčiau: juk emigrantai tarsi pakibę tarp žemės ir dangaus, jie gyvena vis tiek svetimoje šalyje, o ir sava šalis jiems jau svetima. Taigi, manau, man pasisekė, kad galėjau grįžti.
– Ką knygų autorius Andrius Užkalnis pats skaito?
– Kelionių literatūrą, žymių žmonių biografijas, XIX a. romantikų kūrinius, mistiką ir vis grįžtu prie klasikos.
– Dėkoju už pokalbį.
Laima GRIGAITYTĖ
Vytenio Skroblo nuotraukos ir video interviu.
„Kolegija vis dar turi savo vietą po saule!“
Gegužės 5 d. Marijampolės kolegijoje (kolegija) vyko kasmetinė Apskritojo stalo diskusija „Marijampolės kolegija miestui ir regionui“. Diskutuoti, aptarti ateities realijas ir išsakyti savo nuomonę kolegijos atžvilgiu buvo kviečiami Marijampolės ir aplinkinių savivaldybių merai, viešojo ir verslo sektoriaus atstovai, socialiniai partneriai.
Diskusiją pradėjo Kolegijos direktorius doc. dr. Vaidotas Viliūnas apžvelgdamas, kaip kolegija gyvena šiandien ir kokios yra ateities perspektyvos. 2014–2015 mokslo metais kolegijoje studijuoja beveik 1000 studentų, užsiėmimus veda 120 dėstytojų. „Pastarosios tendencijos sako, jog didelis studijų programų skaičius dar negarantuoja studentų antplūdžio, taigi reikia stiprinti tas programas, kurias turime“, – sakė kolegijos direktorius doc. dr. Vaidotas Vilūnas. Diskusijos metu paminėta, kad 60–65 % kolegiją baigusiųjų studentų įsidarbina. Lieka atviras klausimas: kokia veikla užsiima likusieji absolventai?
Kaip kolegiją ateityje mato miesto valdžia? Kokios įžvalgos, perspektyvos? Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius S. Valančius pabrėžė, jog požiūris į kolegiją yra ir visada buvo tik teigiamas, o norint, jog sąlygos regioninėms kolegijoms pagerėtų, turėtų pasikeisti valstybės politika.
Diskusijoje dalyvavęs Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) generalinis direktorius Simonas Petrulis įvardino pagrindines sritis, kurių specialistai tikrai bus reikalingi įsikūrus LEZ‘ui, t.y. žemės ūkis, logistika, maisto pramonė, medienos gamyba, statyba. Vienas iš prioritetų gauti gerai apmokamą darbą – gebėjimas komunikuoti keliomis kalbomis, pasinaudoti galimybėmis.
Regioninės plėtros departamento Marijampolės apskrities skyriaus vedėjas Evaldas Ulevičius pabrėžė, jog kolegija vis dar turi savo vietą po saule. Jis taip pat akcentavo, jog svarbiausia yra parengti specialistą, kuris gebėtų prisitaikyti greitai besikeičiančioje aplinkoje.
Marijampolės teritorinės darbo biržos direktorius Kęstutis Šnipas įvardino studijų programas, kurias baigę specialistai greičiausiai įsidarbina ir įsilieja į darbo rinką:
- informacinių sistemų technologijos;
- automobilių ir traktorių techninis eksploatavimas;
- buhalterinė apskaita;
- viešasis maitinimas;
- verslo anglų kalba (tačiau akcentuojama gebėjimas komunikuoti ir rusų kalba);
- socialinis darbas;
- teisė.
Darbo rinkos prognozes 2015 -iems metams pristatė Marijampolės teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Zita Naruševičienė. Ji teigė, jog remiantis atlikta darbdavių apklausa ir tyrimu galima teigti, kad nedarbas mažės, bus priimama daugiau darbuotojų nei atleidžiama, o daugiausiai specialistų numatoma įdarbinti pramonės sektoriuje.
Kai kurių Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavusių svečių mintys:
„Teisės specialistų visada reikia ir jie yra vertinami“, – Rimas Bradūnas, Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras.
„Svarbu, kad baigę studijas specialistai matytų savo ateitį kuriant verslus ir darbo vietas kitiems“, – Vygantas Dilys, Marijampolės sav. Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius.
„Jeigu žmogus vystosi kaip asmenybė, viską gali pasiekti. Svarbu noras tobulėti ir siekti geriausio. Kolegija turi formuoti laimingą žmogų“, – Juozupas Zimnickas, UAB „Juodeliai“ generalinis direktorius.
„Reikalinga specialybė – bendrosios praktikos slaugos specialistas“, – Marijampolės ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Rita Kepalavičienė.
„Lengviau dirbti yra su tais specialistais, kurių vertybiniai pamatai yra stipresni. Svarbu kūrybiškumas, veržlumas, motyvacija. Mokėjimas pasiimti, naudotis, rasti“, – Harimantas Poškevičius, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas.
Marijampolės kolegijos bendruomenės vardu kolegijos direktorius doc. dr. Vaidotas Viliūnas dėkojo visiems dalyvavusiems, tikėdamas, jog tokių diskusijų dėka komunikuojant galima sužinoti kiekvienos suinteresuotos pusės norus, lūkesčius, išgirsti patarimus ar pageidavimus. Tik žinodami vieni kitų interesus, galime kurti ir tobulėti!
Aistė LENKAUSKAITĖ,
Marijampolės kolegijos viešosios komunikacijos skyriaus vedėja
Antano Gudelevičiaus nuotrauka.
Kviečiame į Justino Sajausko kūrybos pristatymą!
Gegužės 7 d. kviečiame į rašytojo, muziejininko Justino Sajausko kūrybos pristatymą!
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, gegužės 7 d., nuo 18 iki 19 val., „Vagos“ knygyne Marijampolėje (Bažnyčios g. 38, PC „Maxima“ II aukšte) savo kūrybą pristatys rašytojas, redaktorius Justinas Sajauskas.
Lietuvos Rašytojų sąjungos ir Knygnešio draugijos narys, Marijampolės visuomenės veikėjas, muziejininkas Justinas Sajauskas yra apsakymų rinkinio „Prūs_ja“, istorinio romano „Voverė ant vilkų tako“, miniatiūrų romanų „Suvalkijos geografija“, „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ ir kitų knygų autorius.
Maloniai kviečiame dalyvauti!
Hermanas Hesė
„Viską pasaulyje galima pamėgdžioti ir suklastoti, tik ne meilę: meilės neįmanoma pavogti, pamėgdžioti, ji gyvena tik toje širdyje, kuri moka visa atsiduoti. Tai yra kiekvieno meno šaltinis.“