Pirmadienis, 26 spalio, 2026
Daugiau
    Pagrindinis Blogas Puslapis 259

    Verslo plano paruošimas

    9
    Hand drawing a game strategy

     

    Kuriant naują verslą, neužtenka vien tik unikalios ir išskirtinės idėjos, kad jis taptų sėkmingas.  Verslo planas yra kuriamo verslo ateities aprašymas, dokumentas, nurodantis, ką  ir kaip ketinama daryti vykdant verslą. Jis leidžia pagrįsti verslo idėją, suplanuoti jos įgyvendinimo etapus ir tam būtinus išteklius, atsižvelgiant į nuolatos besikeičiančią aplinką ir permainas. Detalus planavimas yra vienas iš būtinų elementų, padėsiančių tikslingai įgyvendinti savo verslo idėją.

    Mūsų ketvirtasis iš 12 straipsnių ciklo padės jūsų nuostabias idėjas sistemingai išdėstyti ant popieriaus, kad tai nebūtų tik dar vienas nereikalingas segtuvas, o darbinis dokumentas, sudarantis verslo augimo ir plėtros pagrindą, nuolat kintantis ir atnaujinamas, kad galėtumėte bet kada palyginti esamą pažangą su planuojama.

    1p

    2p

    3p                                                           

    Verslo planas – įrodymas, kad pagalvojote apie savo verslą. Jis rodo, kad jūsų požiūris yra profesionalus ir dalykiškas. Pirmiausiai meskite mintį iš galvos, kad verslo planas reikalingas tik tada, kai einama prašyti paskolos iš banko, nes norinčių jį perskaityti ratas kur kas didesnis.

    Kas skaitys jūsų verslo planą?

    • Jūs patys ir jūsų kolegos;
    • Bankas, iš kurio norite skolintis lėšas;
    • Išoriniai investuotojai, kurie mato potencialą jūsų veikloje ir nori investuoti;
    • Verslo subsidijų teikėjai;
    • Potencialus jūsų verslo pirkėjas;
    • Potencialūs partneriai.

    Sudarinėjant verslo planą, reikėtų pirmiausia atsižvelgti į jūsų pačių poreikį ir kam jis bus naudojamas. Verslo planas gali būti paprastas ar išplėstinis, trumpas arba ilgas. Pavyzdžiui, jei verslo planas ketinamas pristatyti kitiems asmenims, jis turėtų užimti iki 10 puslapių ir būti labiau koncentruotas. Tačiau bet kokiu atveju jis turi būti įtikinantis. Viena iš didžiausių klaidų sudarinėjant tokį planą yra pernelyg didelis teigiamos informacijos kiekis. Tokiu atveju gali kilti įspūdis, jog nėra pakankamai atsižvelgiama į rizikas ir galimus iššūkius. Sunkumai turėtų būti taip pat aprašyti, tačiau su apsvarstytais ir galimais jų sprendimo būdais.

    Rizikos neturint verslo plano Naudos turint verslo planą
    • Nepakankamos lėšos, apyvartinių trūkumas;
    • Išlaidų nekontroliavimas;
    • Skolų nekontroliavimas;
    • Pernelyg greita plėtra;
    • Prastas veiklų planavimas, valdymas ir priežiūra;
    • Per aukštos ar per žemos kainos;
    • Prarasti tiekėjai, klientai ir partneriai.
    • Jis padeda įsitikinti, kad jūsų verslas yra reali galimybė.
    • Jis skatina realistišką požiūrį.
    • Jis priverčia tvarkyti visus verslo aspektus.
    • Jis primena, kodėl buvo priimti tam tikri sprendimai ir koks jų tikslas.
    • Jis padeda sužinoti, kada tikslas pasiektas.
    • Jis padeda matyti, kada nukrypote nuo kurso ir taip galite kontroliuoti savo verslą.
    • Jis padeda parduoti jūsų verslo idėją klientams, rėmėjams, tiekėjams ir partneriams.

    Viena iš svarbiausių verslo plano dalių yra santrauka. Ji turėtų sudominti potencialius investuotojus, kurie perskaitę būtent šią dalį sprendžia, ar skaityti planą toliau. Santraukoje turėtų būti išdėstytos priežastys, paskatinusios kurti verslo planą,  trumpa įmonės charakteristika, svarbiausi idėjos ypatumai, numatomų gaminti produktų rinka ir jų nauda vartotojams, nurodomos reikiamos lėšos ir finansavimo sąlygos. Tuomet reikėtų aprašyti laukiamus įmonės rezultatus bei personalo kvalifikaciją ir patirtį. Santrauką patariama rašyti jau po to, kai bus parengtos likusios verslo plano dalys.

     

    Verslo plano santrauka:

    1. Verslo idėja ir trumpas jos apibūdinimas – kuo ji kitokia?
    2. Produktas ir/ar paslauga – kokias vartotojų problemas išspręsite?
    3. Kas jūsų vartotojas – kokio dydžio rinka ir tipinis jūsų klientas?
    4. Konkurentai – kas sprendžia tokias pat problemas?
    5. Plėtra – galimybės augti ir stiprėti?
    6. Finansinė dalis – kiek reikia investuoti ir kada atsipirks?
    7. Komanda – ar sugebėsite visa tai, kas aprašyta aukščiau, įgyvendinti?

    Toliau yra galimos tokios verslo plano dalys:

    1. Įmonės pristatymas – tai turėtų būti bendra informacija apie įmonę, keli faktai apie jos istoriją bei dabartinė įmonės situacija (kokia veikla užsiimama).
    2. Tikslų apibrėžimas – jie turėtų būti kuo aiškesni ir trumpesni.
    3. Rinkos analizė ir rinkodaros planas – čia aprašomi rinkos tyrimų rezultatai, pateikiamos prognozės bei galimos kitimo tendencijos. Rinkodaros plane reikėtų išdėstyti, kokia paklausa yra šiuo metu ir kokios tikimasi ateityje įvertinant ir konkurentus. Taip pat svarbu nurodyti, kuo jūsų produktas vartotojams bus išskirtinis ir į kokią tikslinę rinką esate orientuoti, kokia planuojama pardavimo ir rėmimo strategija įeinant į rinką.
    4. Vietos analizė – įvertinama, kokią įtaką produkto gamybos ar paslaugos teikimo procesui turi vieta – ar vieta patraukli vartotojams, ar patogus susisiekimas, įvertinamos sąlygos ryšiams su tiekėjais.
    5. Patalpos ir įrengimai – apibūdinama, ar turimos patalpos tinkamai pritaikytos planuojamai veiklai, jei numatomi keitimai ar naujos statybos – aprašomos to priežastys bei su tuo susiję kaštai. Taip pat įvardijami jau turimi reikalingi įrengimai bei įsigyjamų įrengimų sąrašas ir jų charakteristika. Nurodoma, kokiu būdu jie bus įsigyti, įrengimų balansinė vertė, nusidėvėjimas bei likvidumas.
    6. Logistika – numatoma, ar organizacija naudos savo transportą, ar naudosis tiekėjų bei kitų įmonių paslaugomis, bei su tuo susijusios sąnaudos.
    7. Žaliavos ir tiekėjai – aprašomos medžiagos, reikalingos produkto gamybai ar paslaugos teikimui, taip pat ir tiekėjai, aprūpinantys šiomis žaliavomis. Svarbu numatyti ne tik reikiamas žaliavas, bet ir galimas jų alternatyvas, reikalingą kiekį, kainą, apmokėjimo sąlygas, planuojamą rezervą, kaip dažnai bus vykdomi užsakymai.
    8. Valdymas ir personalas – šioje dalyje nurodoma ne tik kokios kvalifikacijos darbuotojai bus samdomi, bet įvardinama ir kiek jų reikėtų, koks planuojamas jų darbo užmokestis. Nustatoma, kaip bus organizuojama įmonės struktūra, valdymas bei kaip ketinama sudaryti vadovybę.
    9. Finansinis planas – pateikiami skaičiavimai ir finansiniai rezultatai, kuriais remiantis bus sprendžiama, ar projektas bus finansuojamas. Turi būti pagrįstai nurodoma, kiek ir kam reikės lėšų, kokie galimi finansavimo šaltiniai bei kokią naudą ir kada gaus finansuotojai. Kadangi apskaičiuoti tikslią reikiamą lėšų sumą yra sunku, galimi šiokie tokie nukrypimai.
    10. Prognozuojamo pelno ataskaita – čia svarbu apskaičiuoti pardavimo prognozę, o pagal tai – planuojamas pajamas. Įvertinus apskaičiuotas sąnaudas, galima atlikti pelno/nuostolio ataskaitas. Šie skaičiai svarbūs tiek įmonei, planuojančiai veiklą, tiek investuotojams ar bankui, jei ketinama imti paskolą.
    11. Pinigų srautų prognozės – šioje dalyje fiksuojami realūs pinigų gavimai bei mokėjimai, o ne sąnaudos ir pajamos. Duomenys šiai prognozei naudojami tokie patys kaip ir pelno ataskaitai, todėl jos sudarinėjamos kartu. Taip pat turėtų būti pridedamas ir įmonės buhalterinis balansas.
    12. Rizikos analizė – įvertinamos rizikos, kurios galbūt nepateko į anksčiau išvardintas verslo plano dalis, bei jų galimi sprendimo būdai.

    Verslo planas neturėtų būti statiškas – besikeičiant rinkai ir aplinkai, jį reikėtų nuolatos peržiūrėti. Atsiradus naujų iššūkių ir kliūčių, jas vertinti iš naujo ir ieškoti naujų sprendimų. Verslo planas turi būti nuolatos koreguojamas ir tobulinamas, nes ne viskas visada bus tiksliai taip, kaip buvo suplanuota.

    Verslo planus reikėtų rengti ir atnaujinti:

    • prieš pradedant verslą;
    • kaskart keičiant jo kryptį;
    • plečiant verslą;
    • kuriant naują paslaugą ar produktą;
    • tai turėtų būti nuolatinio proceso dalis, paprastai kartą per metus.

    Paulius ŠŪMAKARIS

    Straipsnių ciklas parengtas įgyvendinant projektą „Verslumo ir inovacijų paramos paslaugų plėtra – VIPPP“, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo.

    Daugiau apie projektą:

    Įgyvendinant iš dalies ES Struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Verslumo ir inovacijų paramos paslaugų plėtra – VIPPP“ sutarties Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-008, sukurtas straipsnių ciklas, skirtas verslumo skatinimui. Projektas vykdomas pagal Lietuvos 2007 – 2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir verslo aplinkos gerinimas“ priemonę „Asistentas – 4” ir finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo.

    Projekto vykdytojas: asociacija „Lietuvos mediena“

    logo

    Dviese

    0

    Dešimt metų brandinta svajonė, kaip turėtų atrodyti namas, išsipildė su kaupu

    5

    Meškučių kaime (Marijampolė sav.)  gyvenantis Kęstutis BUDREIKA, išpuoselėtos sodybos šeimininkas, sako, kad nuo pat vaikystės turėjo susikūręs aiškią savo svajonių namo viziją. Ir štai buvęs Afganistano karo veteranas kartu su žmona Vida jau du dešimtmečius puoselėja savo namus ir jų aplinką: lauke ošia pušynėlis, tyvuliuoja nedidelis tvenkinys, o namuose šeimininkams nuotaiką skaidrina didžiulis akvariumas, pilnas įvairiausių žuvyčių. Kęstutis teigia, kad jam smagu rūpintis jomis, kaip ir pačiais namais, kuriuos jis pats „sulipdė“ savo rankomis. Daugybę sukauptų žinių, kurias jam perdavė senoliai, jis pritaikė savo namų interjere tikėdamas, kad jų sukauptą patirtį reikia puoselėti. „Mūsų savaitei“ pavyko pakalbinti sodybos savininką, kuris papasakojo, kaip tikrove tapo vaikystės svajonė.

    Savo svajonių namą pasistatė per vienerius metus

    „Grįžau po armijos, pradėjau dirbti technikume. Kadangi buvau karo veteranas, tuomet gavau beprocentinę paskolą namui statyti. Taip atsirado man puiki proga pasistatyti tokį namą, apie kokį svajojau“, – sako Kęstutis. Anot jo, dar tuo metu buvo labai nemažai kliūčių statyti tokį objektą, kokį norėjai. Žmogus galvojo apie rąstinį namą, tačiau tuo metu vykęs gyvenvietės plėtros projektas bei paskolos įsipareigojimai privertė atsisakyti šios idėjos: „Laimei, pažįstami architektai padėjo perkurti iš valstybės gautą tipinį namo planą. Pagal mano pageidavimus nubraižėme, kaip turėtų atrodyti namas, taip pat pavyko pakeisti ir patį fasadą – iš keturkampės dėžės jis įgavo naują formą, kokią turėjau susikūręs savo vaizduotėje. Tą, ką sukūrėme, architektas užtvirtino, komisijai pateikėme užklausą, ir gavau leidimą statyti“. Kadangi vienas iš paskolos įsipareigojimų buvo laiko terminas – jis metus laiko sunkiai plušo.

    Jis pasakoja, kad dabartinėje sodybos vietoje prieš gerus du dešimtmečius stūksojo technikumo dirbtuvių aikštelė, pilna įvairios žemės ūkio technikos, o dabartinis tvenkinys virto iš pelkės, kuri buvo visa užversta tepalais, metalo bei  statybinėmis atliekomis. Kadangi jis statėsi šioje vietoje namą, Kęstutis neapleido tuometinės pelkės, pats ją išvalė, iš jos ištraukė tonas šiukšlių – nuo naftos produktais sklidinų statinių iki joje paslėptų didžiulių statybinių blokų. Atlikęs valymo darbus, šeimininkas nusprendė padidinti ją, ir šiandien čia yra nuostabus tvenkinėlis, į kurį teka vanduo iš Kęstučio sukurto fontano.

    Vyras juokauja, kad šviesios dienos tuomet jis nebuvo matęs, o miegodavęs tik po dvi–tris valandas per parą. Į pagalbą jis buvo pasitelkęs tik santechniką ir mūrininkus, o nuo pamatų iki vėtrungės viską užbaigė vienui vienas. Be to, po plano pridavimo Kęstutis dar daug ką pakoregavo pagal save – išgriovė kelias pertvarines sienas, kad kambariai būtų erdvesni.

    Apie prieš 28 -erius metus pradėtą statyti namą žinojo tik pats Kęstutis. Tuo metu nei jo žmona, nei vaikai ilgokai nenutuokė, kad jis paslapčia jau plušėdavo statybvietėje. „Vieną kartą man prireikė pagalbos vežant statybines medžiagas, kurias galėčiau išsikrauti. Kai pasiekėme vietą ir jau turėjau paaiškinti, ką aš čia veikiu, šeimynai kilo nedidelis šokas. Kadangi gyvenome bute Marijampolėje, sužinoję, kad turėsime atskirus namus, visi buvo labai ilgai nustebę“, – prisiminimais dalijasi Kęstutis.

    Šiuo metu vaikai jau seniai savarankiški, abu gyvena užsienyje – sūnus Norvegijoje, o duktė Airijoje. Namuose jie reti svečiai, atvyksta paviešėti pas tėvus kartą–du per metus.

    Namų puoselėjimui paaukotas visas laisvalaikis

    Kęstučio ir jo žmonos Vidos sodyboje karaliauja augmenija – kur bepasisuksi, žydi gėlės, auga įvairūs krūmai, medeliai. Sodybos savininkas 1979 -aisiais  įgijo zootechniko diplomą, taip pat  yra išklausęs agronomijos kursą, o grįžęs iš kariuomenės įsidarbino zootechniku, tačiau juo dirbo tik pusmetį. Jis teigia, kad ši specialybė buvo neperspektyvi, todėl ėmėsi statybininko amato. Tačiau jo įgytos žinios padeda sukurti vieną ar kitą augalų kompoziciją. Šeimininkas tikina, kad pastovumas kalbant apie gėles atsibosta, taigi dažnai tai ir keičia, persodina gėles ir lauke, ir namuose. Tačiau paklaustas apie pakeitimus interjere, Kęstutis mano, kad to, kas sukurta, keisti negalima, keistų nebent tik spalvines gamas.

    Namuose nuostabą kelia esanti oranžerija, pilna gėlių, kurioje savo kampą atrado ir nedidelis fontanėlis. Joje kvapą gniaužia neapsakomas būrys įvairiausių kaktusų. Šeimininkai taip pat kambaryje laiko akaciją, citrinmedį, tropinę lianą, orchidėją, agavą, draceną, juką. Lauke auga eglės, maumedžiai, graikiniai ir lazdyno riešutmedžiai, taip pat bijūnai, raganė, magnolija, tulpės, narcizai, pelargonijos, hiacintai, kampelį sodyboje rado ir rožynas. Taip pat auga ir turkiškas riešutas.  Sodybos pasididžiavimas – pakraštyje esantis 22 arų pušynėlis. Jį kartu su žentu airiu Kęstutis pasodino prieš gerus septynerius metus. Pasidomėjus, kaip Kęstutis viską suspėja susitvarkyti sodyboje, tikina, kad būtent tam yra paaukotas visas jo ir žmonos laisvalaikis, ir priduria, kad į jų sodybą neretai atvyksta žmonių, norinčių „įsiamžinti“. „Neretai žmonės užsuka nusifotografuoti, dažniausiai vestuvininkai. Be to, vieni, kurie buvo čia apsilankę, taip susižavėjo mano statytu namu, kad net jie patys Kaune pasistatė kone identišką namą“, – šypsosi Kęstutis. Jis  vis dar turi daugybę idėjų, tačiau, kaip pats sako, viską lemia finansai. Kęstutis svajoja įsikurti mini zoologijos sodą, kuriame daugiausiai augintų paukščius, o tvenkinį taip pat užpildyti įvairiausiomis žuvimis. „Reikėtų uždengti dalelę tvenkinio bei dalelę miško. Norėčiau savo sodybą papildyti karveliais, povais, antimis, fazanais, kai kuriuos veisti ir prekiauti jais. Tai viena iš mano svajonių“, – sako Kęstutis.

    Pašnekovas džiaugiasi turįs puikius kaimynus. Pasak jo, jie dažnai kartu organizuoja talkas aplinkos darbams, padeda vieni kitiems, dalijasi mintimis, patarimais. „Mūsų kaimynystė puiki. Dažnai susitinkame, padiskutuojame, tvarkomės. Geras kaimynas yra ramstis“, – teigia vyras.

    Patirties sėmėsi ir iš senolių, ir dirbdamas JAV

    Kęstutis teigia, kad patirties sėmėsi iš savo tėčio baldininko-restauratoriaus, kuris į įvairius darbus kartu pasiimdavo ir sūnų, net visai vaiką. Kęstučiui įsimintiniausia  patirtis – bažnyčių restauravimas, darbas, reikalaujantis ypatingo kruopštumo bei atidumo. Ši neįkainojama patirtis ir padėjo vėliau susikurti svajonių namus. „Dauguma žmonių mane laikydavo keistuoliu, kadangi aš visada bendraudavau su senoliais, – sako Kęstutis, akcentuodamas senovines savo namų interjero detales. – Būtent iš jų patirčių aš semdavausi idėjų, atidžiai išklausydavau jų patarimus, kurie iš tikrųjų yra laiko patikrinti. Tad tvirtai esu įsitikinęs, jog senolių patirtį reikia puoselėti“.

    Sodybos šeimininkas pasakoja, kad yra pastatęs ne tik savo namą – net apie 60 kitų, ir daugumą iš jų jis padaręs „nuo nulio“ iki pat pabaigos. Jis taip pat po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo dvejus metus dirbo kitapus Atlanto – JAV: Niujorko valstijoje jis statė karkasinius namus. Grįžęs į gimtinę, savo sukauptą patirtį ir žinias pradėjo pritaikyti Lietuvoje – tai, kas buvo įprasta JAV, čia buvo tiesiog  didžiausio lygio naujovė. Pašnekovas neslepia, kad buvo nemažai nepritariančių toms naujovėms, tačiau po tam tikro laiko nepritariantieji vis dėlto turėdavę pripažinti Kęstučio tiesą ir patirtį…

    Svajojantiems apie savo būstą pataria… neskubėti

    Kalbėdamas apie jaunus žmones, norinčius pasistatyti savo būstą, Kęstutis pirmiausiai pataria… neskubėti. „Dažnai tenka konsultuoti įvairius žmones, planuojančius statytis namą. Ir čia pastebiu, kad dauguma iš jų neturi jokių idėjų ar iliuzijų. Tada jie pradeda rinkti informaciją internete, remiasi draugų nuomone, tad tokioje „makalynėje“ ne retas ir sutrinka. Norint statyti namą, reikia jo mintį brandinti nuosekliai – iki paties paskutinio sraigtelio, o jau tada pradėti dirbti. Savo namo mintį aš puoselėjau beveik dešimt metų, per tą laiką daug ką apmąsčiau, keitėsi norai, nuomonės, o dabar daugelis prisiklauso įvairių patarimų, kurie praktiškai pastatą tik sudarko, nes viskas pagrįsta pigumu (ne be reikalo yra patarlė: pigią mėsą šunys ėda). Aš sakau, kad patirties kaupimas yra būtinas, nes ne visada teorija lygi praktikai“, – apie jaunimo ketinimus kurti savo būstą kalba pašnekovas. Jis taip pat priduria, jog su visomis technologijomis žengti kartu nesuspėsi, visada atsiras kažkas naujo, tad laikas apmąstymams tiesiog būtinas, kad svajonių namai išties taptų tokiais.

    Paulius KULBIS

    Nuotraukos autoriaus ir iš asmeninio Budreikų albumo.

    Daugiau: paskolos

    šlifavimo juostos

     Akį veria augalų įvairovė Budreikų sodyboje. Aplinką puošia įvairūs medeliai.  Sodybos pasididžiavimas - pušynėlis.  Fontanas. Tvenkinėlis. Vanduo iš fontano teka į tvenkinėlį. Namų aplinkoje gausu įvairių gražių detalių. Akvariumas, džiugina ne tik šeimininkus, bet ir svečius  Viskas daryta Kęstučio rankomis. Svečių kambarį puošia įvairūs senoviniai akcentai. Svetainė. Svetainė sujunga su virtuve. Svetainė. Oranžerijos puošmena - fontanėlis. Oranžerijoje apstu gėlių. Soybos šeimininkas Kęstutis Budreika. Kadaise čia buvo pelkė, užteršta tepalais. Kęstutis prie fontano, iš kurio vanduo teka į tvenkinėlį. Kęstučio ir Vidos Budreikų namai. Namai, kurių idėja brandinta 10 metų. Sodybos šeimininkai mėgsta pakeliauti - nuotraukoje jie vieši Kretoje, Graikijoje. lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Remigijus Pačėsa: šešėlis rodo šviesą

    0

     

    Pavasaris jau įsibėgėjo, medžiai pražydo – gražu. Ar tai džiugina? Mes visi kažkur skubame, skubame ir… taip daug nepastebime, daug nespėjame. Skuba ir pats gyvenimas. Kartais pajunti, kad net kažkur pro šalį, kad net nejauti to gyvenimo. Ir nevertini. O jis toks trumputis. Kiekvienas tik laikinai čia turime teisę pabūti ir kažką sukurti ar nuveikti. Susimąstome tada, kai pribloškia netektis: kažkas išėjo į TEN, iš kur negrįžtama. Vakar išėjo fotomenininkas Remigijus PAČĖSA. Taip neseniai, tik šių metų vasario 28 d. (paties menininko gimtadienis!), Marijampolėje, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje, veikė jubiliejinė Remigijaus Pačėsos fotografijų paroda, ir jo pasveikinti atvyko draugai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus: menotyros mokslų dr. Agnė Narušytė, fotomenininkai Gintaras Česonis, Vytautas Pletkus, Vytautas Stanionis. Remigijus tuomet sveikatos problemų neakcentavo, bet sakė, kad TAI – paskutinė jo personalinė paroda…

    Paskutinius dešimt metų Remigijus fotografavo tik Marijampolę – savo gimtąjį miestą: savaip jo ieškojo, rado. Ieškojo atidžiai, atsakingai, pagarbiai ir su meile. Su meile ne tik paprastai tiesai, bet ir pačiam procesui, fotografijai, kaip meno ir kūrybos žanrui.

    Tik faktai

    Remigijus Pačėsa gimė 1955 m. Marijampolėje. 1973–75 m. studijavo Vilniaus muzikos akademijos Klaipėdos fakultete muzikos pedagogiką, 1976–79 m. Vilniaus technologijos technikume (mokėsi fototechniko specialybės). Apie 10 metų dirbo fotografu Vilniaus statybos projektavimo institute – fotografavo pastatų eksterjerus ir interjerus. Pastaruoju  metu buvo laisvas menininkas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1982 m. Mirė 2015 m. balandžio 30 d. Marijampolėje.

    Personalinės R. Pačėsos parodos: 1983 m. fotografijos paroda (su A. Budvyčiu) Meno darbuotojų rūmuose Vilniuje, 1984 m. fotografijos galerijoje Vilniuje, 1994 m. paroda „Fotografijos ir monotipijos“ (galerija „Koridorius“, Vilnius), 2001 m.  paroda „Fotografija ir monotipija“ (Šiuolaikinio meno centras, Vilnius), 2007 m. paroda „Fotografija, akvarelė, monotipija ir koliažas“  (Marijampolės P. Kriaučiūno viešoji biblioteka). Svarbiausios grupinės parodos: 1980 m. III Lietuvos jaunųjų fotografų paroda. Fotografijos galerija, Vilnius [katalogas], 1981 m. „Gintaro kraštas‘81“. Baltijos respublikų fotografija, Talinas, Estija [katalogas], 1982 m. „Penki fotografai iš Lietuvos“, Blue Sky Gallery, Portland‘as, JAV. 1983 m. „Gintaro kraštas‘83“. Baltijos respublikų fotografija, Fotografijos muziejus, Šiauliai [katalogas], 1986 m. „Lietuvos fotografija“, Maskva, Rusija, 1987 m. „Gabrov-87“,  Humoro ir satyros namai. Gabrovas, Bulgarija [apdovanotas bronzos medaliu], 1988 m. „Žmogaus ženklai:skulptūra, piešiniai, fotografija“, Parodų rūmai, Klaipėda [katalogas], 1990 m. „Metų fotografija“,  Fotografijos galerija, Vilnius, 1992 m. „Baltijos respublikų fotografijos paroda“,  Fotografijos muziejus, Helsinkis, Suomija, 1995 m. „Kasdienybės kalba“,  Vilniaus miestas [katalogas], 1998 m. „Po dešimt metų“, Fotografijos galerija, Vilnius [katalogas], 2003 m. „Klubui „13 ir Ko“ – 10 metų“,  Lietuvos medicinos biblioteka, Vilnius, 2007 m. „Vietos ir laiko ženklai“, tarptautinio fotografų (iš Suvalkų (Lenkija) ir Marijampolės) plenero darbai, Marijampolės kultūros centras [katalogas]. 

    Apie kūrybą

    Remigijaus Pačėsos minimalistinė kūryba buvo išskirtinė sovietmečiu – kūrybai pasirinkti kasdienybės objektai tarsi laiko ženklai subtiliai perteikė nykų „sovietmetį“. Autorių galima laikyti vienu pirmųjų postmodernizmo atstovu Lietuvoje – kūrybai būdingas ekspresyvumo atsisakymas, formų ir priemonių saikingumas, fragmentiškas požiūris į pasaulį.

    XX a. devintojo dešimtmečio fotografijoje pastebimos tokios Remigijaus kūrybinės raiškos formos, kaip nutylėjimai, simboliai, alegoriniai sugretinimai. Ypatingą dėmesį fotografas rodo formaliai vaizdo struktūrai, objektų sukomponavimui, paprastai ir nykiai kasdienybei. Realybei atsiverti padeda nuorodomis, tekstų prirašinėjimais. Naudoja paspalvinimus (fotografika), jei ta spalva gali kažką reikšti. Šviesa – pilka, šešėliai dar pilkesni, sutirštėję. Dvigubas kadras jo fotografijoje kuria nerealias vizijas – kitą pasaulį, kuriame kitokia tvarka.

    Žiūra „iš akių lygio“ vaizdą dar labiau supaprastina, subanalina ir verčia atidžiau įsižiūrėti, nes jo pasirinktas objektas tarsi tampa reikšmingesnis. Pačėsos kuriama kasdienybės estetika dvelkia ramybe (neviltim). Rinkdamas laiko (ar santvarkos) ženklus, Pačėsa perteikia ir savo ironišką požiūrį, o kartais ir atvirą sarkazmą.

    Vėlesnė jo kūryba pakitusi,  bet ne iš esmės – fotografija ir liko minimalistinė. Peizažas ne toks skurdus, bet „sulopyto“ kelio, sujauktos stadiono „žolės“ (sintetinės dangos) jis negalėjo nefotografuoti. Išlikusi begalinės erdvės, tokios ramios ir didingos, fiksacija. Neieško žmogaus. Minimalistinės ir akvarelės, monotipijos, koliažai.

    Fotografijoje atsirado spalva. Lygindama devintojo dešimtmečio fotografiją su šiandienine, teksto autorė (kaip ir pats fotografas) spalvai neteikia didelės reikšmės, nors kartais ji tokia svarbi, reikalinga. Spalva naikina monotoniją, tačiau tylos ir pauzių, subjektyvaus vienatvės ir egzistencijos pojūčio daug. Šešėliai, sienos, tvoros, stulpai – svarbūs objektai menininkui ir vėliau, tačiau svarbūs ir… debesys, dangaus erdvė. Kūrybai Pačėsa skyrė daug laiko, dėmesio, – fotoaparatą nešiojosi, „savo“ kadro ieškojo. Džiugu, kad sėkmingai jį atrado.

    Kalbant apie Remigijaus Pačėsos fotografijų kompozicijas, tenka pastebėti, kad ir vėliau jose yra daug šešėlių, kurie vaizdą daro depresyvų. Šešėlių Pačėsos kūryboje buvo ir anksčiau, tik vėliau jie pakitę. Šešėliai krenta ir nuo medžių, ne tik nuo sienų ar tvorų. Medžių metami šešėliai jau karpyti, jie ne tokie tamsūs, slegiantys, jie – lengvesni. 2008 -aisiais surengtą parodą Remigijus pavadina „Šešėlis rodo šviesą“. Tai daug  paaiškina, sudeda taškus ant „i“. Tai suvokiant, šviesos jo fotografijose galima išvysti ir daugiau.

    Ar TAI kažkas daugiau?

    Daugelį žavėjo fotomenininko minimalizmas, atidus žvilgsnis ir pastebėjimai. Daugelį džiugino ir maloniai stebino Remigijaus fotografijos facebook’e. Linkėdami ramybės ir lengvos žemelės, rašo, kad pasiilgs… Pabaigai – Simono Simenkovo kreipinys: „Remi, dabar tu matai, ŠTAI (ant fotografijų Remigijus dažnai užrašė shtai..) prieš tave visas tavo gyvenimas… draugai… menai… darbas… norai… džiaugsmai… Kas TAI dabar ? Ar TAI kažkas daugiau, nei tu jautei, kai kalbėjom? Kai laukei, jautei, kad kažkas kinta? Juk niekas nepakito: nei tu, nei tas, ką tu matei, nei tas, ką tu norėjai, kad pamatytų kiti…“

    Laimutė KRAUKŠLIENĖ

    Po paskutiniosios R. Pačėsos parodos pristatymo. Vytenio Skroblo nuotrauka. Po paskutiniosios R. Pačėsos parodos pristatymo. Vytenio Skroblo nuotrauka. Po paskutiniosios R. Pačėsos parodos pristatymo. Vytenio Skroblo nuotrauka. Remigijaus Pačėsos nuotrauka. Remigijaus Pačėsos nuotrauka. Remigijaus Pačėsos nuotrauka. Remigijaus Pačėsos nuotrauka. Remigijaus Pačėsos nuotrauka. Remigijaus Pačėsos nuotrauka. Remigijaus Pačėsos nuotrauka. Remigijaus Pačėsos nuotrauka. lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Marijampolės tinklininkų auksas – didžiausias siurprizas!

    1

     

    Praėjusį šeštadienį ir sekmadienį, balandžio 25–26 dienomis, Šiauliuose Lietuvos vyrų tinklinio čempionate pirmą kartą aukso medalius laimėjo Marijampolės „Sūduvos“ tinklininkai. Tai istorinė pergalė. Aukščiausioje lygoje Marijampolės tinklininkai žaisdavo tik epizodiškai. Praėjus kelioms dienoms po iškovotos pergalės laimingus sportininkus ir jų trenerius bei rėmėjus priėmė Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys.

    Marijampolės savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vedėjas Vytautas Papečkys, pristatydamas komandą, sakė, kad „pergalė atėjo su trenksmu – niekas nesitikėjo“. Net ir meras V. Brazys prisipažino dar niekada nesilankęs šios sporto šakos varžybose, nors yra tradicinio sporto – futbolo ir krepšinio – didelis aistruolis. Po šios pergalės meras pažadėjo pradėti domėtis tinkliniu ir stengtis siūlyti Tarybai skirti jam daugiau savivaldybės biudžeto lėšų. Kol kas didžiausias komandos rėmėjas – verslininkas Gintaras Vilutis, dalyvavęs susitikime su meru. Tinklininkų komandai buvo įteikta 2 tūkstančių eurų vertės premija ir vardiniai suvenyrai. Komandos vadovui ir treneriams buvo įteiki albumai apie Marijampolės miestą. Komandos atstovai taip pat neliko skolingi – dovanojo tinklinio kamuolius ir komandos nuotrauką šventinę akimirką.

    Komandos vyr. treneris Romas Sujeta džiaugėsi, kad ten, Šiauliuose, sportininkus karštai palaikė suvažiavę sirgaliai ir gerbėjai. „Mūsų pergalė yra efektinga, bet labai trumpalaikė. Jau rytojaus dieną ėmėmės naujų darbų“, – sakė komandos vyriausias strategas. Anot antrojo trenerio Raimondo Bendžiūno, finalinėse varžybose kaip tik ir atsiskleidė marijampoliečių kovingumas. Varžovams šiauliečiams buvo atsakyta galingais Andriaus Gaidžio, Martyno Lyniko, Jono Rakicko smūgiais. Komandos „Sūduva“ vadovas Valdas Valiukas dėkojo rėmėjams, ypatingai G. Vilučiui, kuris patikėjo komanda, savivaldybei, nuoširdžiai dirbantiems treneriams. Užsienio komandose ne kartą žaidęs vilnietis tinklininkas Andrius Gaidys prisipažino, kad niekur nesulaukė tokio bendruomenės palaikymo kaip Marijampolėje.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Agnės Čėsnaitės nuotraukos.

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Kaip elgtis, jei noriu surašyti testamentą?

    0

     

    Kausimas:

    Noriu surašyti testamentą. Ar būtina kreiptis pas notarą?

    Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis

    Testamentas yra geriausias būdas numatyti, kam po asmens mirties atiteks tiek jo turtas, tiek su juo susiję įsipareigojimai, todėl verta žinoti, kaip jį surašyti. Jei norite surašyti testamentą, pirmiausia turėkite omenyje, kad galite pasirinkti, ar vykti pas notarą ir surašyti oficialų testamentą, ar sėsti prie rašomojo stalo ir surašyti asmeninį testamentą. Abi galimybes numato Civilinis kodeksas.

    Kuo skiriasi oficialus ir asmeninis testamentai? Oficialus testamentas – tai testamentas, nuvykus pas notarą ar Lietuvos Respublikos konsulinį pareigūną atitinkamoje užsienio valstybėje surašytas raštu dviem egzemplioriais ir notaro ar pareigūno patvirtintas. Vienas egzempliorius atitenka testatoriui, kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje.

    Informacija apie oficialaus testamento sudarymą ir jo turinį išlieka konfidenciali. Tokio testamento sudarymo fakto ginčyti negalima. Jeigu testatoriaus ar kito asmens turimas testamentas neatitinka pas notarą saugomo testamento, kilus ginčui pirmenybė teikiama pas notarą saugomam testamentui.

    Tuo tarpu asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Surašant šio tipo testamentą, jokie kiti asmenys nedalyvauja – asmuo savo testamentą gali surašyti ir vienas namuose. Todėl jį dažnai renkasi asmenys, norintys visiško konfidencialumo. Tačiau surašant asmeninį testamentą jo nepatikrina specialistas, tad turite labai aiškiai suformuluoti jo turinį.

    Asmeninį testamentą galima saugoti dviem būdais. Viena vertus, jis gali būti užklijuotas voke ir perduotas saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje. Perduotas saugoti asmeninis testamentas prilyginamas oficialiajam, jei testamentą perduoda pats testatorius, pareikšdamas, kad testamente išreikšta jo asmeninė valia, jis perduodamas užklijuotame, testatoriaus ir priimančio asmens pasirašytame ir nuo pažeidimų apsaugotame voke ir apie perdavimą surašomas aktas. Priimtas asmeninis testamentas saugomas priėmusios įstaigos seife, testatorius bet kada gali jį atsiimti.

    Asmeninis testamentas gali būti saugomas ir ne pagal aukščiau aprašytą tvarką. Bet tokiu atveju jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas. Be to, asmeninis testamentas privalo būti surašytas ranka, o ne spausdinimo ar kompiuterine technika. Kito asmens surašytas, o testatoriaus tik pasirašytas testamentas negalioja.

    Nesvarbu, ar pasirinksite surašyti oficialų, ar asmeninį testamentą, žinokite, kad jo tekstą galite bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydami naują dokumentą. Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą ankstesnį testamentą arba jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam.

    Testamentu galite palikti visą savo turtą arba jo dalį. Paveldėtojais gali tapti vienas ar keli asmenys, nepriklausomai nuo to, jie yra ar nėra įpėdiniai pagal įstatymą. Turto dalis, likusi testamentu nepaskirta, padalijama įpėdiniams pagal įstatymą. Turtą testamentu galima palikti ir valstybei, juridiniams asmenims, taip pat visuomenei naudingam tikslui arba labdarai.

    Bet kurios rūšies testamentą asmuo privalo surašyti pats, laisva valia, be prievartos. Be to, testamentą sudaryti gali tik veiksnus asmuo, jo turinys turi būti teisėtas.

    Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas.

    Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk

    Nuotraukoje – teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

    Geriausia šalies bibliotekininkė gyvena Marijampolėje!

    0

     

    Balandžio 27 d. LR Seime tarptautinės konferencijos „Biblioteka: informacija ir žinios – kiekvienam“ metu buvo suteikti Metų geriausių bibliotekininkų vardai ir įteiktos Kultūros ministerijos premijos bibliotekų specialistams už reikšmingiausius darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus per 2014 metus. 

    2014 metų geriausio bibliotekininko vardas suteiktas Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Metodikos skyriaus vyriausiajai metodininkei Almai Stočkuvienei už inovatyvių paslaugų šeimoms kūrimą. Suteikus vardą, įteikta ir solidi ministerijos skirta piniginė premija.

    Marijampolietė bibliotekininkė taip aukštai įvertinta už atnaujintos modernios ir interaktyvios, visai šeimai skirtos „Draugystės“ bibliotekos projektą. Šios bibliotekos infrastruktūra pritaikyta šeimoms su vaikais, žmonėms su negalia. Čia įrengta mediateka, vaikų žaidimų, technologijų, susitikimų, edukacinių užsiėmimų zonos. Parodoms įkurta Mažoji galerija. Neįprastas, pirmą kartą Lietuvoje panaudotas bibliotekos modelis buvo nusižiūrėtas Skandinavijoje, kur yra gilios šeimų laisvalaikio leidimo bibliotekoje tradicijos. Bibliotekos atnaujinimo projektas remtas iš Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos pasienio bendradarbiavimo programos.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Parengta pagal viešosios bibliotekos informaciją.

    Marijampolės savivaldybės tarybos nariai pasiskirstė atsakomybėmis

    0

     

    Balandžio 28 d. įvyko antrasis 8-ojo šaukimo Marijampolės savivaldybės tarybos posėdis.

    Jis prasidėjo naujojo tarybos nario Artūro Visockio priesaika. Šis socialdemokratas, tapęs jauniausiu Marijampolės savivaldybės tarybos nariu, pakeitė administracijos direktoriumi išrinktą Sigitą Valančių.

    Vienas iš svarbiausių posėdžio klausimų buvo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų skyrimas.

    Tarybos narių sprendimu, administracijos direktoriaus pavaduotojais išrinkti Arvydas Bajoras ir Valdas Tumelis. Šie socialdemokratai pavaduotojų pareigas ėjo ir praeitą tarybos kadenciją.

    Kaip savo prisistatyme kalbėjo A. Bajoras, tiek jo vadovaujamoje viešųjų pirkimų, tiek saugaus eismo komisijoje laukia daug darbų.

    „Dėl geležinkelio pervažų tvarkymo, kitų savivaldybėje vykstančių darbų tenka laikinai uždaryti vienas ar kitas gatves, bet tikiuosi, jog gyventojai supras, jog neįmanoma pastatyti kažką nejaučiant nepatogumų“, – kalbėjo A. Bajoras.

    Anot Valdo Tumelio, Marijampolės laukia dideli projektai, kuriuos jis, kaip administracijos direktoriaus pavaduotojas, yra pasiruošęs kuruoti.

    „Sieksiu prisidėti prie didžiųjų projektų įgyvendinimo viešųjų erdvių sutvarkyme, integruotos teritorijos programos įgyvendinime, daugiafunkcinio centro statybose, Šešupės kairiojo kranto sutvarkyme, taip pat esame numatę atokesnių gatvių renovavimo priemones, todėl tikiuosi visų bendro darbo įgyvendinant šiuos ir kitus tikslus“, – sakė V. Tumelis.

    Naujoji savivaldybės taryba priėmė sprendimą sudaryti tarybos komitetus ir nustatyti komiteto narių skaičių 4–5, laikantis proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo.

    Į Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komitetą išrinkti Gediminas Akelaitis, Juozas Isoda, Benjaminas Mašalaitis, Petras Pavilonis, Kęstutis Mažeika.

    Į Finansų ir ekonomikos komitetą išrinkti Romualdas Makauskas, Kęstutis Traškevičius, Jonas Grabauskas, Arvydas Bajoras, Vytautas Narušis.

    Į Plėtros, ūkio ir verslo vystymo komitetą išrinkti Artūras Venslauskas, Karolis Podolskis, Metas Ražinskas, Darius Kemeraitis, Andrius Vyšniauskas.

    Į Socialinės ir sveikatos apsaugos komitetą išrinkti Alvydas Kirkliauskas, Vaida Giraitytė, Ramūnas Burokas, Artūras Visockis, Povilas Isoda.

    Į Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetą išrinkti Gintautas Stankevičius, Valdas Tumelis, Snaiguolė Raguckienė, Valdas Pileckas, Rolandas Jonikaitis.

    Kontrolės komiteto pirmininku išrinktas konservatorius Kęstutis Traškevičius, pavaduotoju socialdemokratas Juozas Isoda.

    Atstovauti Marijampolės savivaldybės interesams Marijampolės regiono plėtros taryboje išrinkti socialdemokratai Vidmantas Brazys ir Karolis Podolskis bei Darbo partijos atstovas Metas Ražinskas.

    Posėdyje taip pat deleguoti atstovai į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą. Delegatais išrinkti savivaldybės meras Vidmantas Brazys, socialdemokratų frakcijos seniūnas Karolis Podolskis ir konservatorių atstovas Petras Pavilonis.

    Kiti tarybos posėdyje priimti sprendimai:

    1. Marijampolės savivaldybės veiklos reglamento projekto rengimo darbo grupės pirmininku išrinktas mero pavaduotojas Povilas Isoda.
    2. Marijampolės savivaldybės administracinės komisijos pirmininke išrinkta mero pavaduotoja Irena Lunskienė.
    3. Marijampolės savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininke paskirta savivaldybės Teisės departamento direktorė Violeta Švetkauskienė.
    4. Marijampolės savivaldybės korupcijos prevencijos komisijos pirmininku išrinktas socialdemokratų frakcijos atstovas Ramūnas Burokas.
    5. Marijampolės savivaldybės privatizavimo komisijos pirmininku išrinktas socialdemokratas Jonas Grabauskas.

    LSDP Marijampolės infocentro informacija

    Marijampolės policija atskleidė kaimo sodybos paslaptis

    0

     

    Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai balandžio 27 d., turėdami informacijos apie Kazlų Rūdos sav. Katinų k. esančioje sodyboje laikomus ginklus, kartu su Kazlų Rūdos PK pareigūnais nuvyko į minėtą sodybą.

    Atlikus kratą, rasti ir paimti 5 granatų sprogdikliai, 3 trotilo briketai po 200 g, 4 indeliai su galimai paraku, 5 signalinės raketos, 6 dėžutės su galimai paraku pripildytomis kapsulėmis, 8 šaunamieji ginklai, apie 500 vnt. įvairių šovinių ir daug įvairių ginklų dalių. Sprogmenis išsivežė išminuotojai.

    Sodybą prižiūrintis 51-erių vyras ir Vilniuje gyvenantis 72-iejų sodybos savininkas sulaikyti 48 valandoms.

    Atsižvelgiant į tai, kad įtariamieji  geranoriškai sutiko bendradarbiauti, Kauno apygardos prokuratūra nusprendė nesikreipti į teismą dėl jų suėmimo, jiems  bus skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

    Marijampolės apskr. VPK informacija

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Dešimtoji jaunosios dailininkės, tapančios kojele, paroda

    0

     

    Balandžio 23–29 dienomis buvo švenčiama penkioliktoji nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema „Biblioteka: informacija ir žinios – kiekvienam“. Marijampolės „Draugystės“  bibliotekoje balandžio 24 d. buvo pristatyta marijampolietės Vainetos VERBANOVAITĖS, išskirtinio talento jaunosios dailininkės, kuri savo nuostabiuosius paveikslus tapo koja ir turi neeilinių gabumų meno, literatūros ir, be abejo, informacinių technologijų srityse.

    Prieš penkerius metus „Draugystės“ bibliotekoje taip pat Nacionalinės bibliotekų savaitės metu Marijampolės visuomenei buvo pristatyta pirmoji Vainetos piešinių paroda „Pasaulis mano akimis“, kurios metu buvo išreikšta viltis po kelerių metų surengti naują parodą mūsų bibliotekoje, galbūt jau suremontuotose patalpose.

    Per šį laikotarpį Vaineta su savo darbais dalyvavo žmonių su negalia bendrijos „Viltis“ organizuotame renginyje Seimo III rūmuose (2011–09–13), atstovavo Lietuvos neįgaliesiems Londone (2011–11–24), kur jos paveikslas buvo parduotas aukcione. Vainetos paveikslai buvo eksponuoti Neįgaliųjų dienos renginyje Kauno „Žalgirio“ arenoje (2011–12–03).  Rašytojo, režisieriaus Vytauto V. Lansbergio pagalba Vainetos paveikslai iškeliavo į Los Andželą (JAV), kur vyko lietuvių bendruomenės Padėkos dienos renginiai (2012–04–25). 2014 m. lapkričio–gruodžio mėn. Vainetos darbai buvo eksponuoti socialiniame tinklapyje „Facebook“.

    Personalinės Vainetos parodos buvo surengtos  Druskininkų vaikų sanatorijoje „Saulutė“, 4 parodos Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijoje, Marijampolės kultūros centre. Vaineta su savo darbais dalyvavo tarptautiniame Lietuvos–Lenkijos–Rusijos projekte. Bendrame Marijampolės „Draugystės“ bibliotekos ir Kaliningrado srities Černiachovsko miesto viešosios bibliotekos projekte Vaineta pristatė skenuotų paveikslų parodą „Pasaulis mano akimis“ Černiachovsko bibliotekoje (bendravimas vyko virtualioje erdvėje).

     Vaineta Verbanovaitė kartu su savo ištikimaisiais ir geraisiais pagalbininkais – seneliais Roma ir Vasilijumi, dailės mokytoja Angele – pristatė dešimtąją, jubiliejinę, personalinę darbų parodą. Tai nelengvo, kruopštaus, ypač nagingo, reikalaujančio daug valios, kantrybės ir pastangų, bet kartu, labai malonaus, įdomaus ir intriguojančio Vainetos užsiėmimo  rezultatas. Parodos paveikslai tapyti nauja technika – monotipijos su akvarele. Į kiekvieną kūrinį įdėta daug pastangų. Darbuose atsispindi fantazijos, svajonės, šiluma ir meilė. Darbai yra unikalūs tuo, kad jaunoji dailininkė geba piešti tik kojele, nes tai atstoja jai rankas. Vaineta tiki, kad visi žmonės gali nuoširdžiai bendrauti, padėti vieni kitiems, kurti grožį, juo džiaugtis ir dovanoti vieni kitiems. Vaineta labai mėgsta bendrauti su įvairiais žmonėmis, mėgsta gauti dėmesio, kuris suteikia pasitikėjimo savimi ir skatina siekti naujų tikslų…

     „Draugystės“ bibliotekoje Vainetos Verbanovaitės dailės darbų paroda veiks iki gegužės 12 d. Maloniai kviečiame apsilankyti!

    Danutė LUKŠIENĖ,

    Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos „Draugystės“ padalinio vedėja

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Marijampoliečiams – galimybė tapti krepšinio istorijos liudytojais

    0

     

    Marijampolės moterų krepšinio komanda „Kolegija-Sūduvis“ pirmą kartą klubo istorijoje pateko tarp 4 stipriausių Lietuvos moterų krepšinio A lygos ekipų ir galbūt po 10 metų pertraukos savo miestui iškovos tauriųjų metalų medalius. Marijampoliečiams suteikiama unikali galimybė patiems išvysti šias svarbiausias akimirkas – stebėti stipriausių LMKAL komandų kovas dėl medalių.  

    LMKAL finalo ketverto varžybos vyks jau kitą savaitgalį, gegužės 9–10 dienomis, Marijampolėje,  Žaidimų sporto mokyklos salėje, Gamyklų g. 1. Marijampolės „Kolegija-Sūduvis“ komandoje žaidžia ir rezultatyviausia A lygos žaidėja Ligita Kinkevičienė, todėl žiūrovų laukia ir daug įspūdingų akimirkų.

    Laikas, kada keturios stipriausios Lietuvos moterų krepšinio „A“ lygos komandos gegužės 9–10 dienomis stos į kovą dėl čempionių titulo Marijampolėje:

    Gegužės 9 d.: 11.00 val. pusfinalio rungtynės Vilniaus „Svaja“ – Kauno „SKK-Versan-KTU“;             13.10 val. pusfinalio rungtynės Marijampolės „Kolegija-Sūduvis“ – Alytaus „RKL“.

    Gegužės 10 d.: 11.00 val. rungtynės dėl III vietos;

     12.40 val. rungtynės dėl I vietos.

    Kviečiame žiūrėti.

    Organizatorių informacija

    Dviračiu į plukių žydėjimą kartu su policija

    0

     

    Balandžio 26 dieną (sekmadienį) Vilkaviškio miesto bendruomenė organizavo kasmetinį pavasario žygį „Dviračiu į plukių žydėjimą“ į Sūdavos kalvas, kuriame dalyvavo ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojai su šeimos nariais, bendruomenės pareigūnai.

    Organizatoriai dalyviams parinko ir sudėtingesnių trasų, teko įveikti ne vieną kalnelį. Žygio, kurio maršruto atstumas 29 kilometrai, o numatyta jo trukmė apie 4,5 val., dalyviai startavo nuo Vilkaviškio kultūros centro. Žygis prasidėjo paradu Vilkaviškio miesto gatvėmis, toliau Klampučiai – Šukiai – Karkakalnis – Kaukakalnis – Čyčkai –  Paežerių dvaro rūmai.

    360 žygio dalyvių, prieš startą atlikę fizinės mankštos pasirengimo pratimus, papuošę savo dviračius mūsų valstybės simboliu – Lietuvos trispalve, linksmai nusiteikę patraukė Uosijos miško link. Kiek pavažiavę ir pailsėję ąžuolyne, kirtę Širvintos upę, dviratininkų kolona vyko Klampučių dvaro link. Pervažiavę Šukių kaimo gyvenvietę aplankė šio kaimo kalnelius: Smailiakalnį, Kartakalnį ir Kaukakalnį. Trumpai sustoję pailsėti Čyčkų kaimo parkelyje, dviratininkai įvažiavo į dviračių taką link Paežerių. Paežerių dvaro rūmai buvo šio žygio pabaiga. Žygio dalyvių jau laukė VĮ „Marijampolės regiono keliai“ įsteigti prizai, karšta sriuba ir diplomai žygio dalyviams.

    Žygio metu, kad visi jaustųsi saugūs ir saugotų vieni kitus, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnai Arūnas Kinderis ir Vilija Grybauskienė, kartu su VĮ „Marijampolės regiono keliai“ darbuotojais žygio dalyviams dalino šviesą atspindinčias liemenes, atšvaitus ir lipdukus, kuriuos noriai visi klijavo kas prie dviračių, kas prie kuprinių ir šalmų.

    Pareigūnai ne tik dalino atšvaitus, bet ir priminė Kelių eismo taisykles bei paragino jų laikytis ir dėvėti šviesą atspindinčias liemenes. Priminė kur leidžiama saugiai važiuoti dviračiu, kaip elgtis jei eismas intensyvus, kas yra draudžiama dviračių vairuotojams bei atsakinėjo į kitus dalyvius dominančius klausimus.

    Žygio dalyviai ir organizatoriai džiaugėsi bendruomenės pareigūnų ir VĮ „Marijampolės regiono keliai“ darbuotojų dėmesiu ir vylėsi, kad susitiksime kitame, kasmet organizuojamame rudeniniame žygyje.

    Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK informacija

    Lietuvoje visais įmanomais būdais „populiarinamas“ moterų futbolas

    0

     

    Futbolo klubas „Šešupė“, vykdydamas savo veiklą ir ruošdamasis LFF I lygos moterų futbolo čempionatui, dalį savo treniruočių atlieka kokiam nors stadione. Kaip neatsiejama sportinio pasiruošimo dalis yra  moterų, vyrų futbolo komandų rungtynių stebėjimas tiek televizijos ekrane, tiek Lietuvos stadionuose.

    2015-04-23 dieną Kauno futbolo akademijos manieže vyko dvejos UEFA WU 18  jaunųjų talenčių turnyro rungtynės: 14 val. susitiko Ukraina U18 ir Latvija U18, o 18 val. Lietuvos U18 ir Farerų salos U18 merginų futbolo komandos.

    Norėdamas, kad daliai mano komandos merginų, kurios treniruojasi Kauno rajone (13 merginų) būtų suteikta galimybė nemokamai stebėti šias varžybas, paskambinau LFF moterų futbolo generaliniam direktoriui Vytautui Tutliui. Paaiškinęs, kad jis šiuo momentu yra išvykęs, generalinis direktorius informavo mane, kad tikrai jokių kliūčių nebus, tik turėčiau susisiekti su Lietuvos futbolo federacijos vadybininke Vilma Šeškaityte, kuri yra Kaune kartu su Lietuvos rinktinės merginomis. Pastaroji, išklausiusi mano pageidavimą, informavo, kad nemokamų rungtynių stebėjimo klausimus turiu derinti su bilietų pardavėjais ir atsisakė 13 FK „Šešupės“ merginų nemokamai įleisti į stadioną stebėti UEFA WU 18  jaunųjų talenčių turnyro varžybų.

    Viešai ir garsiai deklaruodami apie moterų futbolo populiarinimą Lietuvos futbolo federacijos darbuotojai, atsakingi už tą patį moterų futbolą, elgiasi priešingai – jį griauna.

    Pirmų rungtynių metu stadiono tribūnos buvo visiškai tuščios, antrose rungtynėse buvo apie 30 žiūrovų, kur didžiąją dalį sudarė žaidėjų artimieji, LFF atstovai ir apsaugos darbuotojai.

    LFF, taip „populiarindama“ moterų futbolą ir ruošdamasi 2018 metų Europos U17 finaliniam čempionato etapui, kuris vyks Lietuvoje, liaudiškai sakant, „kerta šaką“, ant kurios pati ir sėdi.

    Vytautas PAUNKSNIS

    Marijampoliečiai – švariausi visoje respublikoje?..

    0

     

    Praėjusį šeštadienį visoje Lietuvoje gyventojai buvo pakviesti į kasmetinę švaros akciją „Darom 2015“. Marijampolės mieste darbavosi apie 1300 gyventojų, kaimiškosiose teritorijose kiek daugiau – apie 1500 talkininkų. Mieste už akcijos organizavimą atsakingi Savivaldybės administracijos Aplinkos valdymo skyriaus specialistai buvo numatę tvarkyti 43 vietas. Pavyko sutvarkyti 32 iš jų. Daugiau dėmesio šiemet skirta vandens telkinių pakrantėms ir paties vandens švarinimui. Dar sunku įvardyti surinktų atliekų kiekį, nes viskas keliaus išrūšiuoti kaip antrinės žaliavos.

    Ypač skaitlingos buvo švietimo įstaigų bendruomenės. Net 200 Saulės pradinės mokyklos mokinukų su auklėtojomis visą savaitę tvarkė Šešupės pakrantę Pašešupio parke. Taip pat Šešupės pakrantę nuo šiukšlių gelbėjo gausus vietos futbolo komandos fanų „Sūduvos sakalai“ būrys kartu su pačiais futbolininkais. Jeruzalės parką Karklų gatvėje švarino Rygiškių Jono gimnazijos kolektyvas. Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojai šeštadienį darbavosi Marių parke. Gausiai dalyvavo ir partijų atstovai – jaunieji socialdemokratai kartu su vyresniaisiais kolegomis, jaunieji liberalai. Jų dėka švaresnis tapo Teatro skveras ir Šešupės pakrantė, Ramybės parkas. Regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai iš valties tvarkė Kempingo g. pakrantes. UAB „Gelmių stichija“ skyrė 10 savo žmonių su nardymo įranga valyti Marijampolės II tvenkinio dugną Poilsio gatvėje. Buvo aktyvūs jaunųjų verslininkų klubo nariai, Nacionalinės mokėjimų agentūros Marijampolės skyrius, Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir kitos organizacijos. Anot Aplinkos valdymo skyriaus vedėjo Mindaugo Lelešiaus, šiemet pačių šiukšlių surinkta daug mažiau, bet talkininkų sulaukta gausiau. Puiki tendencija – kasmet šiukšlių mažiau, dalyvių – daugiau. Galbūt tai reiškia, kad tampame kultūringesni? Galbūt tikrai galėsime džiaugtis Marijampole kaip švariausiu miestu visoje šalyje?.. Tačiau akcijoje dalyvavę žmonės vis dar stebėjosi, kaip kyla ranka iškylauti išsiruošusiam jaunimui ar gamtos mylėtojais save laikantiems žvejams mesti pakrantėse po kojų viską, ką atsinešė iš namų ar prekybos centro…

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Organizatorių ir dalyvių nuotraukos.  

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Būkime atidūs – sukčiavimo mastai auga

    0

     

    Kasdien visuomenei primenama apie sukčius, kurie iš asmenų ar įmonių išvilioja pinigus. Į jų tinklą patenka ne tik patiklūs senjorai – kartais jų aukomis tampa (ar gali tapti) jauni, išsilavinę žmonės arba verslo įmonės, sporto klubai ir kt.  Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate per tris šių metų mėnesius registruoti 63 sukčiavimo atvejai (2014-aisiais per visus metus – 58). Šiemet jau ištirtos ir į teismą iškeliavo 34 sukčiavimo bylos (kai kuriuos jos pradėtos ankstesniais metais – 2013-aisiais ar 2014-aisiais).

    1:0 sukčių nenaudai

    Į privačią medicinos kliniką Marijampolėje jo savininkei paskambinęs asmuo prisistatė esąs iš FNTT ir paklausė, kodėl ši neatvyko į posėdį. Nustebusiai gydytojai paaiškino, kad „per jūsų sąskaitą grobstomas valstybės turtas“. „Pareigūnas“ informavo, kad tuo įtariami trys žmonės iš savivaldybės (paminėjo pavardes!). Vienas šių žmonių – klinikos buhalterės giminaitis. Dar daugiau – per įmonės sąskaitą „iš fondo, skirto vaikų gydymui, paimta apie 30 tūkstančių litų“.  Dabar  įmonės sąskaitoje „dega raudona atžyma, vadinasi, šiuo metu į ją bandoma įsibrauti. Reikia skubiai ją blokuoti“.

    Gydytoja buvo „tiesiogiai sujungta“ su „centriniu banku“. Jaunas „bankininkas“ kalbėjo greitai ir daug, vartojo daugybę bankininkystės terminų, po to, kaip pašnekovei pasirodė, pats pavargęs nuo savo kalbos, vėl „sujungė“ su „FNTT pareigūnu“, kuris paprašė padiktuoti visus skaitmenis iš kodų generatoriaus. Gydytojai atsisakius tai padaryti, vadinamasis FNTT pareigūnas aiškiai dėl to susinervino. Moteriai dingtelėjo – sukčius! Ir ji neklydo. Situacija susiklostė 1:0 sukčių nenaudai.

    Išradingumui nėra ribų

    Marijampolės apskr. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Saulius Liorentas patvirtino, kad dažniausiai skambinama iš įkalinimo įstaigų. Tačiau ne tik. Kaip rodo praktika, kartais sukčiai vaikšto tarp mūsų, pasivadinę socialiniais darbuotojais, pareigūnais ir pan. Šiais visuotinio viešumo laikais nusikalsti linkę žmonės gali laisvai ištyrinėti įvairių įstaigų, įmonių tinklalapius, sužinoti apie vykdomą veiklą, rasti vadovų, finansininkų vardus ir pavardes ir t.t. Todėl paskambinę pasakoja tikslingai sukurtas istorijas, kurios gali išmušti iš vėžių net atsargius žmones. Puikus informacijos šaltinis gali būti ir socialiniai tinklai, ir paprasta telefonų knyga, kurioje – ne tik vardas, pavardė, bet ir adresas. Štai kodėl vienas „pareigūnas“ senoliams (dažniausiai – būtent jiems) skambina telefonu dėl padirbtų pinigų, o kitas tuo metu jau skambina durų skambučiu – mat ateina tikrinti „padirbtų eurų“.

    Policija primena ir ragina gyventojus būti budrius ir nepamiršti paprasčiausio atsargumo – svetimų, nepažįstamų žmonių neįsileisti į namus ir nesivelti į pinigų keitimo sandorius. Sukčiai gali prisistatyti policijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais, Valstybinės mokesčių inspekcijos, bankų, pašto ar socialiniais darbuotojais ir pasakoti apie netikrų pinigų tikrinimą, surašymus. Sukčiai internetu gali pardavinėti nesančius automobilius, neturimas prekes, „laisvus“ bilietus į koncertus ir pan. Jie gali Jums el. paštu rašyti, kad esate įvardinti kokio amerikono milijonų paveldėtojais, jums tereikia susimokėti vieną kitą mokestį ir minėti milijonai – jūsų. O visos „degančios raudonos atžymos“ jūsų banko sąskaitoje – visiškas kliedesys, bandant išvilioti žmonių el. bankininkystės prisijungimo kodus.

    Pareigūnai akcentuoja: visus su jūsų sąskaitomis susijusius reikalus reikia tvarkyti nuėjus į banką, o ne telefonu.

    Bylos – į teismą

    2014-aisiais Marijampolės apskr. VPK ištirtos ir į teismą pateko 56 bylos. Iš jų 5 – dėl ypatingai didelės vertės (pvz., kai iš asmens buvo išviliota 85 tūkst. litų) ar organizuoto sukčiavimo (kai grupuotė įkliuvo bandydama pasipinigauti internetu „pardavinėdama“ nesančius automobilius ir iš susidomėjusiųjų ėmusi „rezervacijos mokestį“).

    2015-aisiais ištirtos ir į teismą iškeliavo 68 bylos (iš jų 4 – dėl ypatingai didelės vertės ar organizuoto sukčiavimo). Kai kurie ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti ir ankstesniais – 2013 ar 2014 metais – juos atlikti reikia nemažai laiko, nes dažniausiai atsiranda naujų aplinkybių.

    O kiek sukčiavimo tyrimų pradėta ne tik Marijampolėje, bet ir visoje Lietuvoje, kai nežinia iš kokių šalių rašantys „jaunikiai“ tikro aukso ir deimantų kalnus žada mūsų moterims!

    Lietuvoje sukčiavimo bylų ištiriama ir į teismą patenka 69,8 proc. (2014 m. duomenys). Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Marijampolės apskr. VPK tyrėjai ištyrė ir į teismą atidavė 77,3 proc. bylų (iš jų kai kuriuos pradėtos tirti ankstesniais metais).

    Už sukčiavimą numatytos bausmės – nusikaltę asmenys baudžiami viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Jei sukčiavimas vyko organizuotoje grupėje ar apgaule įgytas didelės vertės svetimas turtas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnis numato laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų.

    Apie sukčiavimą reikia kalbėtis

    Policijos pareigūnai kreipiasi į vyresnio amžiaus piliečių vaikus ir kitus artimuosius prašydami pasikalbėti su senoliais apie sukčiavimą ir įspėti juos, kad būtų atsargūs. Patikliems, sąžiningiems ir doriems žmonėms taip pat reikėtų atidžiau vertinti įvairius pasiūlymus, telefono skambučius, elektroninius laiškus. O kilus įtarimų, kad susiduriate su sukčiais, būtinai nedelsiant praneškite policijai bendruoju pagalbos numeriu 112.

    Marijampolės apskr. VPK informacija

    Įspėjame gyventojus nesėti daržų projekto teritorijoje

    0

     

    Marijampolės savivaldybės administracija įgyvendina dviejų lygių sankryžos geležinkeliu Marijampolės miesto Aušros gatvėje rekonstravimo projektą. Įspėjame gyventojus, kad nesėtų daržų, kaip buvo įpratę, Marijampolės miesto Telšių gatvės atkarpoje į pietų pusę nuo Jevonio upelio tarp geležinkelio ir Javonio skerstgatvio tęsinio, kadangi tame ruože greitu laiku bus atliekami minėto projekto statybos darbai.

    Marijampolės savivaldybės administracija

    Artūras Šopenhaueris

    0

    „Šiaip jau taisyklė yra tokia: juo vėliau šlovė ateina, juo ji tvirtesnė, nes juk visa, kas vertinga, bręsta ilgai. Šlovė, pretenduojanti į ilgaamžiškumą, panaši į ąžuolą, išauganti iš gilės labai pamažu; staigi, efemeriška šlovė primena vienmečius, sparčiai besistiebiančius augalus, o tariama šlovė – tai lyg be paliovos dygstanti piktžolė, kuri kuo greičiau raunama lauk. Šis reiškinys paaiškinamas tuo, kad juo labiau kūrėjas priklauso ateičiai, būsimoms kartoms, t.y. apskritai visai žmonijai, juo svetimesnis jis yra savajai epochai, nes tai, ką jis sukuria, nėra skirta specialiai jai – tuo metu gyvenančiai kartai, o pridera šiai tiek, kiek ji sudaro žmonijos dalį…“

    „Mokyklos diena 2015″

    0

     

    Balandžio 24 dieną Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos bendruomenė ir miesto gyventojai dalyvavo „Mokyklos dienos 2015″ renginiuose. Ši šventė, tai renginių ciklo, skirto lakūno bandytojo Rimanto Stankevičiaus tragiškos žūties 25 – osioms metinėms paminėti, pradžia. 1990 m. rugsėjo 9 d. Italijos mieste Trevizoje vyko parodomieji skridimai. Rimantas Stankevičius demonstravo lėktuvą SU – 27. Lėktuvas patyrė avariją. Rimantas galėjo katapultuotis, tačiau tuomet   galinga oro mašina būtų įsirėžusi į gyvenamąjį rajoną. Jis nuskraidino krentantį lėktuvą į šalį ir žuvo.

        Apie lietuvį didvyrį moksleiviams edukacinės pamokos metu pasakojo mokytojos Vida Bačinskaitė ir Jurgita Papečkytė. Taip pat vaikai muziejuje  apžiūrėjo parodą, kuriai originalius eksponatus padovanojo Rimanto Stankevičiaus sesuo Janina Jakubauskienė, aptarė filmą „Atminties sparnai”. Pamokos pabaigoje moksleiviai, teisingai atsakę į klausimą apie Rimantą Stankevičių, buvo apdovanoti kalendoriais su mokyklos vaizdu.

       Moksleiviai tą dieną dalyvavo ir kitose edukacinėse veiklose. Gražino mokyklos koridoriuose stovinčius suoliukus kartu su dailės mokytoja Ernesta Boželyte – Liobiene, kūrė filmą su mokytoju Artūru Lazausku. Mokytojų Neringos Kavaliauskienės, Rimos Jančiauskienės, Ritos Dijokienės ir Linos Lelešienės padedami iš kartono gamino linksmus žmogeliukus  ir spalvotus drugelius, kuriais papuošė mokyklos kiemą.  Šokti ir dainuoti vaikus mokė choreografė Daina Misiukevičienė bei muzikos mokytoja Žydrūnė Zubrickienė.

        Baigiamoji renginio dalis prasidėjo „Puodelių daina”, kurią atliko vyresniųjų klasių mokiniai.  Meniškai žongliruodami popieriniais kavos puodeliais vaikai pasidžiaugė sugrįžusiu pavasariu, atnešusiu atgimimą ir džiaugsmą. Po to moksleiviai žaismingai pristatė „klasės darbus”, kuriuos ruošė edukacinių pamokėlių metu. Šoko, dainavo, dalinosi įspūdžiais. Mokyklos direktorė Asta Ivoškaitė pasidžiaugė moksleivių išradingumu, noru pažinti, kurti ir būti kartu. Ji taip pat padėkojo visiems už gražią šventę ir apdovanojo klasių kolektyvus.

    Finalinis šventės akcentas – kompozitoriaus Teisučio Makačino ir poeto Stanislovo Žlibino daina „Berniukai”, kuri jau spėjo tapti mokyklos bendruomenės himnu. Ją iš širdies traukė ir maži, ir dideli, o klausėsi tie dešimt tūkstančių narcizų, renginio dieną išsiskleidusių kieme, ir tarp jų įsitaisęs didžiulis spalvotas drugelis, teikiantis džiaugsmą ne tik moksleiviams, bet ir visiems miestiečiams..

      „Mokyklos diena” – tai tradicinė šventė. Taigi visus marijampoliečius kviečiame  į susitikimą ir kitais metais.

    Jurgita PAPEČKYTĖ

     Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos mokytoja

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Kariuomenės ir visuomenės šventė pirmąkart keliasi į Marijampolę

    0

     

    Pernai daugiau nei dešimt tūkstančių svečių sostinėje sulaukusi Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena šių metų gegužės 17 dieną kvies visus Lietuvos gyventojus į Marijampolę.

     Šiemet Marijampolės centre vyksiančios didžiausios metų kariuomenės ir visuomenės renginio metu visi miesto gyventojai ir svečiai galės apžiūrėti visas Lietuvos kariuomenės pajėgas. Nuo pistoleto iki sunkiojo kulkosvaidžio ir artilerijos pabūklo, nuo visureigio iki šarvuočio – visą pėstininkų ginkluotę ir kovos techniką pristatys dideles pajėgas į šventę mesiantys Sausumos pajėgų kariai.

    Visi, norintys įsijausti į kario naujoko gyvenimą, galės išmėginti savo jėgas stovykloje „Tapk kariu dienai“, kurioje be jokio specialaus pasiruošimo galės įgyti paprasčiausių ir svarbiausių kiekvienam kariui žinių. Karo inžinieriai renginyje pristatys išminavimo ir apsaugos nuo masinio naikinimo ginklo įrangą, mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ kovotojai šventės lankytojams suteiks galimybę aplankyti taktinę vadavietę – vietą, iš kurios valdomas visos brigados mūšis.

    Renginyje prisistatys ir visi Lietuvoje dislokuoti NATO sąjungininkų kariai. Prie Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų bus įsikūrę JAV, Vokietijos ir Portugalijos kariai, o prie Karinių oro pajėgų – NATO oro policijos misiją tuo metu atliksiantys Norvegijos ir Italijos karinių oro pajėgų kariai.

    Kaip visuomet šventėje daug dėmesio bus skirta istorijai – norintieji galės apžiūrėti partizanų bunkerio maketą, partizanų ginkluotę, susipažinti su partizanų buitimi ir gyvenimo sąlygomis.

     Šventėje – net dvi karinės operacijos

     Pirmą kartą renginio svečiai turės galimybę išvysti jungtinę NATO sąjungininkų karinę operaciją, kurioje prie Lietuvos karių prisijungs ir šiuo metu Lietuvoje dislokuoti užsienio šalių kariai. Antroji karinė operacija – istorinė, kurioje bus galima išvysti Laisvės kovotojų veiksmus.

     Šventės metu koncertuos kariniai orkestrai, vyks kariškos rungtys ir estafetės, karo medicinos, kartografijos, fotosesijos su įvairių rūšių kariška ekipuote, veiks pirmosios pagalbos mokykla, prisistatys ir su kariuomene bendradarbiaujančios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos.

    Tradicija švęsti kariuomenės ir visuomenės dieną kilusi iš tarpukario Lietuvos, paprastai šios šventės vyksta trečiąjį gegužės savaitgalį. Šventės metu kariniai daliniai supažindina visuomenę su savo užduotimis, pristato naudojamą ginkluotę ir karinę techniką. Šią dieną taip pat prisimenami ir pagerbiami partizanai, pagarba atiduodama Lietuvos laisvės gynėjams. Kaip ir kasmet, šventiniai renginiai vyks ir kituose šalies miestuose ir miesteliuose.

     Bus pagerbti kovotojai už laisvę

     Taip pat, gegužės 16 d., minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną Kalniškės mūšio vietoje (Lazdijų r.) bus pagerbti kovotojai už laisvę. Renginyje bus paminėtos ir 70-osios Kalniškės mūšio metinės, priesaiką Lietuvai duos jaunieji šauliai, o į mūšio vietą iš Lazdijų dalyviai bus kviečiame atvykti važiuodami dviračiais ar bėgdami.

     Ievos Budzeikaitės archyvo nuotrauka.

    Kokius sandorius sudarant būtina kreiptis į notarą?

    0

     

    Klausimas:

    Ar visus sudaromus sandorius būtina tvirtinti pas notarą?

    Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis

    Asmenys, sudarantys įvairius sandorius, ne visada žino, kurie iš jų privalo būti patvirtinti notaro, o kurie gali būti sudaromi ir nesikreipiant į notarą. Tai, kuriems sandoriams būtinas notaras, reglamentuoja Civilinis kodeksas.  

    Civilinis kodeksas numato, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu kodekse nenustatyta kitaip. Taip pat notarine forma turi būti sudaromos vedybų sutartys – ir ikivedybinė, ir povedybinė.

    Be to, notarine forma turi būti sudaromi oficialieji testamentai, hipotekos sandoriai, pareiškimai dėl tėvystės pripažinimo, sutuoktinių susitarimai dėl bendro turto padalijimo pasibaigiant jų bendram gyvenimui atvejais, paveldėto nekilnojamojo turto pasidalijimo sutartys, nekilnojamojo turto pardavimo arba dovanojimo sutartys, rentos, išlaikymo iki gyvos galvos sutartys, pinigų ir kito turto, kurio vertė yra didesnė negu 14 500 eurų, dovanojimo sutartys, jungtinės veiklos sutartys įstatymų numatytais atvejais, ūkinių bendrijų steigimo sandoriai.

    Nuo šių metų pradžios sandorių, sudaromų notarine forma, skaičius išaugo. Nuo sausio 1-osios notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14 500 eurų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

    Taip pat vekselis, kurio suma didesnė kaip 3 000 eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.

    Svarbu žinoti, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. O jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Todėl būkite atidūs ir prieš sudarydami sandorį visuomet išsiaiškinkite, ar notarinė forma jam yra būtina.

     Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas.

    Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk

    Nuotraukoje – Teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

    Veronika ir Jonas Ambrasai: tokia meilė – nepaprasta likimo dovana

    1

     

    Jų gyvenimo knyga jau užversta… Likimas ją užbaigė prieš daugiau nei dešimt metų, ties jų vardais įrašydamas vieną ir tą pačią datą – tragiškos mirties datą. Nepaprasta istorija, kasdienybėje švietusi paprastu žmogiškumu, tarpusavio supratimu ir meile, galbūt laukia genijaus rankos, kad būtų amžiams prikelta gyventi. Juk tokiu būdu V. Šekspyras amžinajam gyvenimui prikėlė dviejų jaunuolių iš Veronos meilės ir mirties istoriją. Meilė ir mirtis visada šalia, abi jos viską nugali… Juk meilė, kaip ir mirtis, visada tokia pati – nuostabesnė už amžiną šlovę ir žiauresnė už pragaro kančias…

    Tragiški likimo potėpiai šių Marijampolėje savo laiku gerai žinomų žmonių (ir iki šiol dar daugelio nepamirštų) – Veronikos ir Jono AMBRASŲ – gyvenime pasireiškė būtent netikėtos mirties akivaizdoje: abu jie žuvo tą pačią akimirką, tarsi kažkokia aukštesnė jėga būtų neleidusi jiems gyventi vienas be kito…

    Prieš daugiau nei dešimt metų…

    Lemtingąją 2003 m. balandžio 25 d. avarijomis išgarsėjusiame vadinamajame Marijampolės miesto šiauriniame apvažiavime, kur judrią ir plačią Suvalkų–Marijampolės–Kauno automagistralę kerta šalutinis Marijampolės–Šunskų kelias, įvyko dar viena nelaimė. Buvęs ilgametis Marijampolės 2 -osios vidurinės mokyklos (dabar – R. Stankevičiaus pagrindinė mokykla. – Aut. past.) fizinio lavinimo mokytojas J. Ambrasas (78 m.) vairavo automobilį „VW Passat“, su juo kartu važiavo jo žmona Veronika (74 m.). Sutuoktiniai vyko iš giminaičio laidotuvių. Jų automobilis sankryžoje iš šalutinio kelio net nestabdydamas įriedėjo į pagrindinį ir rėžėsi į pagrindiniu keliu važiavusį krovininį automobilį „Mercedes-Benz 1624“, kuris stabdomas čiuožė keliasdešimt metrų keliu, kartu stumdamas ir savo kliūtį – lengvąjį automobilį. Sutuoktiniai Ambrasai žuvo įvykio vietoje…

    Iki pat paskutinių gyvenimo dienų – susikibę už rankų

    Netikėtai žuvę mokytojai buvo itin skaudi netektis Marijampolės miestui. Veronika Ambrasienė, ilgametė Marijampolės V. Mykolaičio-Putino internatinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ir biologijos bei chemijos mokytoja, ir Jonas Ambrasas, ir būdami pensinio amžiaus, buvo aktyvūs miesto visuomeninio gyvenimo dalyviai – pagyvenusiųjų šokių ir dainų kolektyvų nariai, reikšmingesnių renginių lankytojai ir vertintojai. Baigusi darbą mokykloje pensininkė V. Ambrasienė toliau darbavosi Socialinės pagalbos skyriuje – rūpinosi vienišais seneliais, taip pat triūsė „Raudonojo kryžiaus“ organizacijoje. Pensininku tapęs J. Ambrasas didelę savo laisvalaikio dalį atidavė kelioms dešimtims bičių avilių, suko medų, augino dekoratyvinius medelius. Sūnų ir dukrą užauginę sutuoktiniai neseniai buvo atšventę savo auksines vestuves. Marijampoliečius žavėjo pensininkų Ambrasų vieno kitam rodomas dėmesys: visuomet energija ir gerumu spinduliuojantys sutuoktiniai nevengdavo praeiti gatve susikibę delnais kaip ką tik draugauti pradėję įsimylėjėliai…

    „Mūsų savaitė“ Amžinybėn išėjusių Ambrasų gyvenimo knygą – nuo jų pažinties iki tragiškos baigties – puslapis po puslapio verčia kartu su jų dukra – Rima Skopiene, su šeima gyvenančia tuose pačiuose namuose, iš kurių paskutinei savo kelionei išsiruošė ir jie…

    „Nuo to žmogaus laikytis kuo atokiau…“

     …Jaunas, ką tik „iškeptas“ pedagogas Jonas Ambrasas, kilęs iš Marijampolės krašto, Sasnavos seniūnijos, Surgučių kaimo, važiavo į būsimą savo darbovietę – Alytų. Netikėtai jaunuolio žvilsnį, važiuojant pro Simną, patraukė ežeringos miestelio apylinkės. Net pats nesuprato, iš kur atsirado stiprus troškimas būtent čia pasilikti. Ko gero, likimas jau tuomet jį pagavo: net nesvarstė, jog jam didesnis miestas būtų priimtinesnis – lyg tyčia Simno mokykloje buvo laisva vieta, tad jaunasis specialistas darbą būtent čia pradėjo. Likimas dirbo toliau. Po metų į šią Dzūkijos miestelio mokyklą ateina dirbti jauna biologė Veronika Nevinskaitė, kilusi iš Alytaus rajono, Miklusėnų kaimo, iki to laiko mokytojavusi Aukštadvaryje. Mokyklą ten uždarė, tad jaunoji pedagogė ieškojo darbo arčiau tėvų namų. Pirmojo susitikimo įspūdis jauniems žmonėms sukėlė skirtingus jausmus: Jonui mergina iškart krito į akį, suprato: ji jo bus. Veronikos, priešingai, vyriškis nesužavėjo, netgi pasakė sau: „Nuo šito žmogaus reikia laikytis kuo atokiau.“

    Likimas pagalbon pasitelkė… to laikotarpio neramumus

    Taip praėjo daugiau nei pusmetis: dirbant, matantis, tačiau per daug nebendraujant. Jauni Simno mokyklos pedagogai ir po pamokų susibėgdavo draugėn – tai šiaip pasiplepėt, tai švęsti ką nors sumąstę. Tąkart jie šventė Vladines. Po vakarėlio Veronika, grįžusi į savo nuomojamą kambarėlį, sutiko savo šeimininkės perspėjimą: jos, kaip buožės dukters (tėvai, žinia, buvę ūkininkai), ieško, kad išvežtų į Sibirą… Šeimininkė patarė nelikti šiuose namuose, ieškoti kitos pastogės pasislėpti. Veronika nesvarstė. Iškart puolė pro duris, šūktelėjo tolstantį gatve Joną. Pasivijusi bendradarbiui apsakė savo baimę. Nerimu alsuojančią merginą Jonas parsivedė pas save į namus, priglaudė nuo galimo išvežimo. Nuo tos akimirkos jie jau nesiskyrė. Tiesa, Veronika pas Joną nakvojo tik tą naktį, vėliau susirado kitą pastogę, tačiau jauni pedagogai nuo to karto tapo neišskiriami. Po poros draugystės metų abu išsikėlė mokytojauti į Lazdijus, čia ir susituokė (Jonui buvo 27 -eri, Veronikai – 22 -eji). Vestuvės buvo daugiau nei kuklios. Apšiuręs civilinės metrikacijos kambarėlis jokiu būdu nebuvo ta romantiška aplinka, kurioje prisiekiama amžina meilė. Bet Veronikai ir Jonui visai ir nereikėjo tuomet nei prabangos, nei kažko kito – jiems užteko, kad gali tvirtai laikyti vienas kito ranką… 

    Į Marijampolę – visam gyvenimui

    1958 m. Veronika ir Jonas Ambrasai iš Lazdijų persikelia į Marijampolę. Tiesa, ne vieni – ant rankų jau laiko pusės metukų pirmagimį sūnų Mindaugą. Iš pradžių jauna šeima gyveno Beržų gatvėje, vėliau pasistatė namą Simno gatvėje, kur gyveno iki pat pabaigos. Miestelio, juos suvedusio draugėn, pavadinimo gatvė ir jų pačių rankomis, rūpesčiu pastatyti namai – tai buvo mažas, bet gražus tik jų pasaulis, kuriame jau krykštė du vaikai: kai sūnui buvo beveik septyneri, pasaulį išvydo dukra Rima.

    „Iš vaikystės savo tėvus prisimenu visada daug dirbančius, nuolat lekiančius. Menu ir save ant tėčio rankų per treniruotes, kurioms jis vadovauja: vienoje rankose švilpukas, kitoje – aš… Ir pamokoje ne kartą teko sėdėti – juk senelių nebuvo, tėvai tiesiog neturėjo, kur mūsų palikti… – sako R. Skopienė. – Atminty vis iškyla tėtis – visada linksmas, vis juokaujantis ir mama – santūri, susikaupusi… Kiek pamenu, visada eidavo susikabinę už rankų. Maža būdama, vis stengdavausi tarp jų įsisprausti – būdavo taip gera, kai galiu kur nors eiti su abiem tėvais: juk tokios šventės būdavo tikrai retos… Nuo pat vaikystės iki pat paskutiniųjų tėvelių gyvenimo akimirkų niekada neteko girdėti barnių – jie paprasčiausiai net nesipykdavo. Tėvai mus auklėjo laisvais žmonėmis, leido patiems nuspręsti ir asmeninį gyvenimą. Mamytė sakydavo, jog vedybos – gyvenimo loterija: vienam pasiseka, kitam, deja, – ne… Jiems pasisekė…“

    Jų gyvenimo ryšys – meilė   

    Veronika ir Jonas Ambrasai kartu išgyveno beveik 51 metus. Ar dirbdami, ar jau būdami pensininkai – visur mokėjo džiaugtis kiekviena jiems skirto gyvenimo akimirka, būti kartu nevaržydami vienas kito pomėgių, laisvės. „Tėtis labai džiaugėsi, kai išėjo į pensiją, – prisimena dukra. – Jis tuomet galėjo visiškai atsidėti savo mėgstamiems darbams: bitynui (beje, bitininku jį „padarė“ mamytės tėtis, įtaisydamas keturis avilius, mano tėčiui labai gerai sekėsi bitininkauti, o išėjęs į pensiją jis jau daugiau avilių laikė), gėlėms (augino tulpes, narcizus, kardelius, jacintus pardavimui, taip prisidurdamas prie mokytojo algos, vėliau – pensijos). Mama – tikra namų siela. Iki šiol jaučiu jos kepamų pyragaičių kvapą, matau jos mylimas sanpaulijas, plieskiančias ryškiais žiedais pavasarį. Vis dėlto tėveliai, išėję į pensiją, neužsidarė savo mėgstamų darbų pasaulėliuose: išliko aktyvūs ir visuomeniniame gyvenime.“ Ir visur, visada, net sulaukę žilo plauko – susikabinę už rankų, lyg ką tik pirmąjį meilės dvelksmą pajutę jaunuoliai…

    „Jų gyvenimo ryšys – meilė, – neabejoja R. Skopienė, – nors, kiek pamenu, niekada jie šiuo žodžiu nesišvaistė. Meile alsavo kiekviena jų akimirka, kiekvienas žvilgsnis, žodis, rankos prisilietimas – kam tuomet tie žodžiai bereikalingi? Jų tarpusavio ryšys – visiškai polių atitikimas, Dievo ir likimo dovana.“

    „Kalbėdama apie mirtį, sakydavo ne „mane“, o „mus“…

    Ambrasų gyvenimo istorijoje viskas – nuo jų pažinties iki paskutinių akimirkų – buvo fatališka. Net mirties nuojautos, į kurias, kol tai neįvyko, dukra nekreipė didelio dėmesio. Mat tokie pokalbiai kelis kartus vykę tarp jos ir mamos, buvę labai kasdieniški, netgi buitiški…

    Nors Ambrasai buvo gerokai jau perkopę septyniasdešimtmetį, nesiskundė sveikata, tiesiog paprasčiausi sveiki žmonės buvo. Su dukra kalbėdama apie vis tiek kada nors įvyksiantį amžiną išėjimą, Veronika Ambrasienė vis sakydavo, jog norėtų nebūti našta vaikams senatvėje, kad tas išėjimas būtų lengvas ir paprastas. Beje, apie mirtį kalbėdavo be jokios baimės, kaip apie natūralų fiziologinį procesą…

    „Mamytė buvo pasisiūdinusi netgi įkapes, – sako R.Skopienė. – Ne dėl to, kad būtų labai sureikšminusi pačią mirtį – tiesiog ji nekentė standartinių drabužių, norėjo netgi ir būsimoje paskutinėje kelionėje išlikti tokia, kokia buvo: originali, turinti savitą stilių. Iki avarijos buvo likę nedaug laiko, kai ji paprastai, tiesiog buitiškai paaiškino, kur kas yra, ką reikėsią mums padaryti: priderinti šaliką, pirštinaites…, tėčiui – batus prie kostiumo… Kalbėdama apie mirtį, mamytė niekada nesakė „aš“, „mane“, visada – „mes“, mus“… Ir į paskutinę savo kelionę automobiliu jie išsirengė labai kasdieniškai… Žinia apie avariją buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus – tai, atrodė, niekada negali įvykti. Tik ne jiems…“

    Deja, tai įvyko. Vėlgi – likimas… Įrodęs, jog mirtis, kaip ir meilė, gali viską…

    Meilė ir mirtis – esminiai žmogaus būties fenomenai

    Kasdienybės rūpesčiuose paskendę, nuolatinio bėgsmo svaigulyje dažnai stabtelime tik… savęs pasigailėti ar pasiskųsti, kad esame nelaimingi, kad trūksta mums šio ar to… o trūksta dažniausia – tik meilės. Tik ji viena gali suteikti gyvenimui pilnatvės, išgryninti sielą, kad ji švytėtų iki pat mirties. Kaip teigia filosofai, meilė ir mirtis yra esminiai žmogaus būties fenomenai. Nuo jų priklauso visa žmogiškoji egzistencija – kasdienis gyvenimas ir visą gyvenimą įtakojantys sprendimai. Viena vertus, neįmanoma protu ar jausmais aprėpti mirties esmės, kita vertus – tik suvokęs mirties realumą ir neišvengiamumą žmogus pradeda gyventi visavertį gyvenimą. Asmeninis santykis su meile ir  mirtimi atskleidžia žmogiškosios egzistencijos tragizmą ir pilnatvę, išryškėjančius per egzestencines patirtis – nerimą/baimę ir laisvę, vienatvę ir santykį/ryšį, ribą/pabaigą ir amžinybę. Šios patirtys yra glaudžiai susiję, persipina ir kartu kuria žmogaus būties visumą, kurioje susitinka vėlgi – meilė ir mirtis.

    „Todėl kvieskime meilę, laukime meilės, ir kad ji pagaliau ateitų – greičiau nusivilkime karo veiksmų ir kontrolės iliuzija. Visi, kas tik juda Žemės paviršiumi, – iš principo laisvi padarai. Priimti ir domėtis, leisti keistis, o ne keisti – štai kas įdėta į mūsų sielas ir kas vadinasi meilė“, – sako psichologas Olegas Lapinas.

    Laima GRIGAITYTĖ

    Veronika ir Jonas Ambrasai jaunystėje. Asmeninio albumo nuotrauka. Visur - kartu. Asmeninio albumo nuotrauka. Visur - kartu. Asmeninio albumo nuotrauka. Visur - kartu. Asmeninio albumo nuotrauka. Visur - kartu. Asmeninio albumo nuotrauka. Visur - kartu. Asmeninio albumo nuotrauka. Linksmos Joninės. Šalia tėčio - dukra Rima. Asmeninio albumo nuotrauka. Auksinės vestuvės. Asmeninio albumo nuotrauka. Auksinės vestuvės. Asmeninio albumo nuotrauka. Auksinės vestuvės. Asmeninio albumo nuotrauka. Ambrasų dukra Rima Skopienė. Autorės nuotrauka. lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Pavasaris – tinkamas metas išsitirti šulinio vandenį

    0

     

    Apie 30 proc. Lietuvos gyventojų kasdien vartoja šachtinių šulinių vandenį. Kaip rodo tyrimai, dalies jų vanduo yra užterštas ir maistui jo nereikėtų vartoti. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai primena, kad pavasarį būtina ypatingą dėmesį skirti šulinių priežiūrai, apsaugai nuo taršos ir bent vieną kartą per metus atlikti svarbiausius vandens mikrobiologinės ir cheminės taršos tyrimus.

    Skaidrus ir švarus – nebūtinai  tinkamas vartoti

    „Vis dar galioja nuostata, kad šachtinių šulinių vanduo skanesnis nei centralizuotai vandentiekiu tiekiamas vanduo – pastarasis yra neskanus, nemalonaus kvapo, „kietas“. Taip dažniausiai yra dėl per didelio geležies, mangano kiekio. Nors tai sveikatai nekenkia, visgi tokį vandenį gerti nėra malonu. Todėl neretas grįždamas iš kaimo, sodybos, į miestą parsiveža neva skaidraus, švaraus, skanaus šulinio vandens. Deja, ne visada šis sprendimas yra teisingas. Iš pažiūros švarus šulinio vanduo gali būti gana stipriai užterštas ir nesaugus vartoti. Šios taršos niekaip nepamatysi, neužuosi ir nepajusi, ją gali parodyti tik tyrimai“, – sako NMVRVI specialistai.

    NMVRVI laboratorijose atliekami tiek valstybiniai, tiek pačių gyventojų inicijuoti šachtinių šulinių vandens tyrimai. Kaip rodo jų rezultatai, trečdalis ar net daugiau mėginių neatitinka Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatytų  leistinų taršos normų.

    Minėtoje higienos normoje nurodyti geriamojo vandens mikrobiologiniai bei toksiniai (cheminiai) rodikliai, kurių verčių jokiu atveju negalima viršyti. Taip pat nustatyti indikatoriniai rodikliai, tokie kaip bendroji geležis, amonis, spalva, sulfatas, skonio slenkstis ir kt., tiesiogiai nesietini su sveikata, tačiau kontroliuojami, kad būtų galima rasti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymius, įspėti apie pavojų ir imtis tinkamų priemonių.

    2014-aisiais ištyrus 469 gyventojų cheminiams tyrimams pristatytus mėginius paaiškėjo, kad 40 proc. jų viršija leidžiamas nitratų normas, 21 proc. – amonio. Iš 397 mėginių, kuriems atlikti mikrobiologiniai tyrimai, 59 proc. rasta daugiau, nei leidžia higienos norma, žarninių enterokokų, 23 proc. E. coli bakterijų, 18 proc. koliforminių bakterijų.

    Į NMVRVI laboratorijas atkeliauja ir ypač prasto vandens. Pavyzdžiui, viename tirtame mėginyje nitratų kiekis leidžiamas normas viršijo 10 kartų, nitritų – 84 kartus,  amonio – 5,8 karto, o permanganato indeksas – 2 kartus. Toks vanduo jokiu būdu negali būti vartojamas.

    Užterštas vanduo ypač pavojingas vaikams

    Bene dažniausia ir žmogui pavojingiausia yra vandens tarša nitratais. Nitratai kenkia visiems, bet labiausiai – mažiems vaikams, nėščiosioms, turintiems tam tikrų fermentų deficitą, senyvo amžiaus žmonėms, taip pat sergantiesiems kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis.

     Patekę į žmogaus organizmą nitratai virsta nitritais, o šie oksiduoja kraujo hemoglobiną ir paverčia jį į methemoglobiną, kas ilgainiui sukelia methemoglobinemiją. Methemoglobino koncentracijai kraujyje pasiekus 10 proc., pasireiškia pirmieji klinikiniai methemoglobinemijos simptomai: pamėlynuoja, dėmėmis išmėto odą, vėliau atsiranda dusulys, traukuliai, žmogus gali mirti dėl vidinio deguonies bado. Ši liga ypač pavojinga kūdikiams – Lietuvoje būta mirties nuo methemoglobinemijos atvejų. Tad jei nesate tikri dėl vandens kokybės, neduokite jo geri mažiems vaikams, nenaudokite jo ruošdami mišinukus kūdikiams.

    Kaip anksčiau minėta, sulfatai priskiriami indikatorinių rodiklių grupei, tačiau per didelis jų kiekis vandenyje gali sukelti nemalonių pasekmių: jie laisvina vidurius, sukelia dehidrataciją, dirgina virškinimo sistemą. Dar vienas iš indikatorinių geriamojo vandens rodiklių – bendroji geležis. Kai geležies koncentracija didesnė nei 0,3 mg/l (300 µg/l), pakinta jo skonis ir spalva. Geležies koncentracija iki 2 mg/l (2000 µg/l) geriamajame vandenyje nekelia grėsmės vartotojų sveikatai, tačiau jį gerti tampa nemalonu.

    Didelį visuomenės sveikatos specialistų bei medikų susirūpinimą kelia mikrobiologinė geriamojo vandens tarša bakterijomis, virusais, pirmuonimis ir kitais mikroorganizmais. Jie gali tapti ūmių žarnyno susirgimų ir kitų užkrečiamųjų ligų priežastimi.

    Pašalinti mikrobiologinę taršą nėra sudėtinga – mikroorganizmai žūsta virinant vandenį. Deja, nitratų ar pesticidų nepašalinsime nei virindami, nei filtruodami vandenį buitiniais filtrais.

    Būtina atsakinga šulinių priežiūra

    Šulinio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos, aplink jį vykdomos ūkinės veiklos ir jo priežiūros. Į šulinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi vandens kokybė labai priklauso nuo netoliese vykdomos ūkinės veiklos: kaip gausiai ir teisingai tręšiami laukai, kaip aplinkosaugos reikalavimų laikosi aplinkiniai ūkiai, ypač didieji.

    Deja, ir patys šulinio savininkai neretai yra kalti dėl savo šulinio taršos. Gal ir koks gilus būtų gręžinys, dalis vandens, ypač per pavasarinį polaidį, vasaros liūtis, į šulinį patenka nuo žemės paviršiaus. Pagrindiniai taršos šaltiniai – netoli šulinio esantys tvartai, mėšlo krūvos, lauko tualetai, daržai, netvarkingai laikomos ar naudojamos mineralinės trąšos.

    Į neuždengtą, netvarkingą, skylėtą šulinį ne tik priteka daugiau paviršinio vandens, bet ir prikrenta lapų, vėjo atneštų šiukšlių, į jį gali įkristi graužikai, smulkūs naminiai gyvūnai, kurie pūdami užteršia šulinį. Tokiais atvejais būtina išpumpuoti vandenį ir šulinį dezinfekuoti. Specialistai rekomenduoja periodiškai išvalyti šulinį net ir tada, kai nėra akivaizdžios grėsmės sveikatai.

    NMVRVI rekomenduoja bent vieną kartą per metus, geriausia pavasarį, išsitirti savo šulinio vandenį ir įsitikinti, ar jis saugus. Jei rezultatai nepatenkinami, gėrimui skirtą vandenį reiktų atsivežti iš kitos vietos ir imtis visų įmanomų priemonių, kad vanduo būtų apsaugotas nuo taršos.

    Informaciją parengė Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas

    Kontaktai:

    Agnietė Grušauskienė

    Informacijos skyriaus vedėja

    El. p. agrusauskiene@vet.lt

    Tel. (8 5) 278 0489

    Jaunieji aktoriai žiūrovus kviečia į pasimatymą!

    0

     

    Balandžio 29 dieną Marijampolės dramos teatro Didžiojoje salėje Jaunimo miuziklo teatras (JMT) pristatys ne tik gyvo garso miuziklą (kitaip) EX‘IT! Po spektaklio jaunieji atlikėjai kviečia visus marijampoliečius pasilikti teatre ir susipažinti. Miuziklo aktoriai ir muzikantai pasidalins savo kūrybine patirtimi, scenos menų atlikėjo profesijos subtilybėmis, o norintiems studijuoti vaidybą ar muziką, papasakos apie atlikėjo meistriškumo studijų ypatumus Lietuvoje ir užsienyje.

    Miuziklas EX‘IT – tai ką tik vaidybos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Vilniaus kolegijoje baigusių ir Jaunimo miuziklo teatre susibūrusių aktorių eksperimentinis spektaklis. Šiuo spektakliu jaunieji JMT menininkai laužo klasikinio miuziklo rėmus ir siekia sukurti kitokį – šiuolaikišką lietuvišką miuziklą. EX‘IT‘e aktoriai kalba apie visiems taip gerai pažįstamus jausmus – meilę, nusivylimą, džiaugsmą, atgailą – kitokia kalba. Čia nelieka miuziklams būdingo libreto – žodžius pakeičia aktorių balsinės išraiškos, šokis bei muzikantų kuriamos melodijos.

    Miuzikle EX‘IT žiūrovai kviečiami iš naujo apmąstyti savo gyvenimą kaip įvykių ir patirčių grandinę, bei suprasti, jog kiekviena pasekmė turi ir savo priežastį. Jie skatinami užeiti už žodžių sąlygojamų apribojimų, aktorių elgesyje ir potyriuose atrasti save, ir susikurti savo, kaip pagrindinio miuziklo herojaus, išgyvenimų istoriją.

    Pasibaigus miuziklui Marijampolės dramos teatre, JMT teatras kvies visus žiūrovus pasilikti įdomiam pokalbiui su spektaklio aktoriais ir muzikantais. „Pirmą kartą organizuojame žiūrovų susitikimą su miuziklo atlikėjais, kurie ne tik prisimins, kaip sekėsi kurti miuziklą be žodžių ir dirbti tokioje įvairiapusėje komandoje, bet ir pasidalins priežastimis, paskatinusiomis pasirinkti menininko profesiją, papasakos, ko reikia, norint tapti aktoriumi ar muzikantu ir kuo kitokia menininko kasdiena“ – sakė viena iš JMT teatro įkūrėjų, choreografė Gytė Bartoš.

    Žiūrovai turės unikalią galimybę ne tik artimiau susipažinti su miuziklo atlikėjais, bet ir išgirsti kiekvieno iš jų kelio atlikėjo karjeros link istoriją. Jaunieji menininkai papasakos, su kokias sunkumais susiduria šioje profesijoje, atskleis smagiausias repeticijų ir pasirodymų akimirkas, paaiškins, ko reikia, norint studijuoti scenos menus, kuo ypatingos Lietuvos ir užsienio menų studijos, ir atsakys į kiekvieną jiems pateiktą klausimą.

    Gyvo garso miuziklas Marijampolės publikai bus pristatytas balandžio 29 dieną 18 val. Marijampolės dramos teatre. Miuziklo režisierius – Albertas Vidžiūnas, dramaturgė – Indrė Bručkutė, kompozitorė – Karolina Kapustaitė, choreografė – Gytė Bartoš, scenografė – Indrė Šidlauskaitė, kostiumų dailininkės – Agnė Alaburdaitė, Marija Armonaitė, Gertrūda Ramūnaitė, Rūta Lendraitytė. Vaidina ne mažiau inovatyvūs, jaunatviško maksimalizmo kupini aktoriai: Šarūnas Gedvilas, Markas Palubenka, Leonas Milius, Skaistė Anusevičiūtė, Justina Kaminskaitė, Paulė Konstancija Giniotaitė, Virginija Straigytė. Miuzikle groja Tadas Motiečius (akordeonas) ir Mantvydas Čiuplys (perkusija).

    Bilietus galite įsigyti internetu  www.bilietai.lt bei Marijampolės dramos teatro kasose!

    Moksleiviams, studentams, neįgaliesiems ir senjorams, įsigyjantiems bilietus teatro kasoje – 40 % nuolaida!!! Daugiau nei 10 žmonių grupėms – 10 % nuolaida.

    Miuziklas EX'IT. Živilės Trimakaitės nuotr. Miuziklas EX'IT. Oleg Mirzianov nuotr. Miuziklas EX'IT. Živilės Trimakaitės   nuotr. Miuziklas EX'IT. lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Konferencijoje „Padėti vaikui GALIMA“ dalintasi gerąja praktika

    0

     

    Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinėje mokykloje vyko respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Padėti vaikui GALIMA“.

    Renginyje dalyvavo gausus būrys įvairių įstaigų ir mokyklų pedagogų, vaiko pagalbos specialistų, psichologų, tėvų bei kitų organizacijų, dirbančių su patiriančiais įvairius sunkumus vaikais, besidominčių šiuolaikinio ugdymo teikiamų paslaugų ypatumais, atsakingų už vaiko gerovę specialistų. Konferencijos tikslas – pasidalinti gerąja socialinių partnerių patirtimi ir inovatyviais darbo metodais, siekiant sėkmingos vaiko socializacijos visuomenėje.

    Sveikindami konferencijos dalyvius Marijampolės savivaldybės atstovai bei „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos direktorius Jonas Kukukas, pasidžiaugė, kad susirinko daug norinčiųjų išgirsti specialistų, atsakingų įstaigų atstovų pasisakymus, pamąstymus bei įrodymais pagrįstas patirtis apie tai, kaip galima padėti patiriančiam įvairius sunkumus vaikui.

    Svarbiausi pranešimai pristatyti plenariniame posėdyje. Psichologinės paramos ir konsultavimo centro psichologė ekspertė, psichoterapeutė, lektorė dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė kalbėjo apie tai, kokia reikia suteikti pagalbą elgesio sunkumų turinčiam vaikui. Lietuvos edukologijos universiteto jaunesnioji mokslo darbuotoja, psichologė Giedrė Sujetaitė- Volungevičienė savo pranešime ,,Žaidimo tyrimų laboratorija: kam žaidimas naudingas šiandien?“ analizavo, kaip žaidimas gali padėti vaikui išreikšti savo jausmus. Marijampolės kolegijos Pedagogikos, menų ir socialinio darbo katedros lektorė Kristina Dulinskienė kalbėjo apie tai, kaip taikant inovatyvias socialinės pagalbos metodikas yra stiprinamas šeimų ir jų vaikų pozityvus gyvenimas. Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Laukaitienė   pristatė prevencines priemones sveikatos sutrikimams ir vaikų sveikatos būklei. Savo įžvalgomis pasidalinęs Atviro jaunimo centro vadovas Artūras Visockas pristatė  Marijampolės jaunimo centrą, kuris suteikia galimybes susitikti mažiau galimybių turinčiam jaunimui. Vaikų globos namų ,,Šaltinėlis“ vadovė Evelina Lavrinovičiūtė pasidalino įdomiomis įžvalgomis apie  pažinimo, pagarbos, pasitikėjimo svarbą dirbant su vaikais.

    Vėliau darbas vyko atskirose darbo grupėse: aplinkos, užtikrinančios sėkmingą vaiko socializaciją, kūrimas; pagalba vaikui ir šeimai – įrodymais grįsta praktika.

    Danguolė MICUTIENĖ

    Marijampolės savivaldybės administracijos

    Viešųjų ryšių tarnybos vyriausioji specialistė

    Ingridos Venclovaitės nuotraukos.

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Vairuotojų dėmesiui dėl eismo apribojimų

    3

     

    Informuojame, kad dėl ,,Rail Baltika“ projekto vykdomų darbų  Marijampolės mieste artimiausiu metu bus taikomi šie eismo apribojimai:

    • š.m. balandžio 23 d. nuo 9.00 iki 21.00 val. bus uždraustas transporto priemonių eismas per geležinkelio pervažą, esančią Sporto gatvėje;
    • nuo  š.m. balandžio 27 d. iki gegužės 15 d. bus uždaryta Kumelionių geležinkelio pervaža kelyje link Kalvarijos. Dėl pervažos uždarymo pasikeis 2 ir 2B miesto maršrutai. Autobusas nevažiuos į Piliakalnio sodus. Galutinė maršruto stotelė bus Kumelionys;
    • nuo š.m. gegužės 4 d. iki gruodžio 29 d. bus uždaryta Stoties-Geležinkelio-Gedimino gatvių sankryža bei Geležinkelio-Aušros gatvių sankryža.

          Prašome atkreipti dėmesį į šiuos eismo pasikeitimus ir laikytis kelio ženklų reikalavimų bei atsiprašome gyventojų už laikinus nepatogumus.

    Marijampolės savivaldybės administracija

    Vytenio Skroblo nuotrauka.