Pirmadienis, 26 spalio, 2026
Daugiau
    Pagrindinis Blogas Puslapis 260

    Marijampolės savivaldybės valdžios postus užėmė socialdemokratai

    0

     

    Balandžio 21 d. antradienį, Marijampolėje įvyko pirmasis 8-ojo šaukimo savivaldybės tarybos posėdis.

    Jo metu prisiekė tiesiogiai išrinktas Marijampolės meras Vidmantas Brazys ir 26 naujai išrinkti tarybos nariai: 13 socialdemokratų, 3 Darbo partijos atstovai, 4 konservatoriai, 2 partijos Tvarka ir Teisingumas nariai, 2 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikai, 2 Lietuvos liberalų sąjūdžio nariai.

    Savivaldybės mero V. Brazio teikimu savivaldybės mero pavaduotojais išrinkti socialdemokratai Povilas Isoda ir Irena Lunskienė. Savivaldybės administracijos direktoriumi tapo buvęs vicemeras Sigitas Valančius.

    „Stengsiuosi dirbti, kaip galiu geriausiai, o Jūs matysite ir galėsite vertinti rezultatus“ – kalbėjo naujai išrinktas mero pavaduotojas Povilas Isoda.

    Kaip teigė, išrinkta mero pavaduotoja, Irena Lunskienė , visas problemas reikia spręsti kartu ir jos bus pašalintos. Pradėti gilintis į visas problemas vicemerė pasiruošusi jau nuo pirmos savo darbo dienos.

    Posėdžio metu V. Brazys perskaitė kreipimąsi, kuriuo socialdemokratai pareiškė besijungiantys į Socialdemokratų partijos frakciją Marijampolės savivaldybės taryboje. Frakcija koordinuos strateginių partijos tikslų ir rinkiminės programos įgyvendinimą.

    Frakcijos vadovu išrinktas tarybos narys Karolis Podolskis, pavaduotoju Darius Kemeraitis.

    Anot frakcijos seniūno K. Podolskio, socialdemokratai nors ir turėdami daugumą (14 mandatų), prie bendro darbo kviečia prisijungti ir kitas taryboje esančias partijas.

    „Turime daugiau nei pusę mandatų reikalingų priimti tarybos sprendimams, tačiau kviečiame bendradarbiauti ir kartu dirbti kitas politines jėgas, kurioms rūpi marijampoliečių gerovė“ – kalbėjo K. Podolskis.

    Kitas savivaldybės tarybos posėdis vyks po savaitės, balandžio 27 d. Jo metu savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Valančius teiks savo pavaduotojų kandidatūras. S. Valančiui tapus administracijos direktoriumi, jo vietą taryboje užims jaunasis socialdemokratas, Marijampolės socialdemokratų atsakingasis sekretorius Artūras Visockis. 

    2015 – 2019 m. Marijampolės savivaldybę sudaro:

    1. Lietuvos socialdemokratų partija:Vidmantas Brazys, Povilas Isoda, Irena Lunskienė, Karolis Podolskis, Arvydas Bajoras, Sigitas Valančius, Valdas Tumelis, Alvydas Kirkliauskas, Ramūnas Burokas, Darius Kemeraitis, Juozas Isoda, Gintautas Stankevičius, Jonas Grabauskas, Romualdas Makauskas
    2. Darbo partija: Metas Ražinskas, Vaida Giraitytė, Snaiguolė Raguckienė
    3. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis: Artūras Venslauskas, Benjaminas Mašalaitis
    4. Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai: Valdas Pileckas, Kęstutis Traškevičius, Petras Pavilonis, Andrius Vyšniauskas
    5. Partija „Tvarka ir teisingumas“:Rolandas Jonikaitis, Vytautas Narušis
    6. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga: Gediminas Akelaitis, Kęstutis Mažeika

    LSDP Marijampolės infocentro informacija

    Ar garnys atnešė mane?

    0

     

    Tėvai, giminaičiai ir kaimynai sakė, kad mane atnešė garnys. Tai šventa tiesa, o man – įstatymas. Penkiametis nugirdau iš tetulių pokalbių, kad vaikus gimdo mamos. Dar vėliau patikėjau, kad sakymas „garnys neša vaikus“ – tik suaugusių žmonių pokštas mažiems vaikams. Bet… Prieš ketvirtį amžiaus jau žinojau, kad šis trijų žodžių teiginys yra vienintelis ir vienintelėje tautoje – mūsų šventraščio perlas (-tautosaka). Įdomu?

    „Atnešti“ ir „gimdyti“ du skirtingi veiksmai, o juos sujungus „atnešti“ – pirminis, „gimdyti“ – antrinis. Mūsų tautosaka. „Moteris sugavo vėjo ridenamą žirnį, o ryte po pagalve krebždėjo vaikas – Žirnulis“; „Senelis tašydamas tašą nusikirto nykštį, o ryte skiedrose žaidė berniukas – Nykštys“. Ir dar! „Kai Darius ir Girėnas skrido per Atlantą, aš buvau dar negimęs“. Svarbus tvirtinimas „aš buvau“, kai juodu skrido, bet niekas neklausia, kur aš buvau. Visgi maži vaikai, išgirdę „aš buvau dar negimęs“, iš karto klausia „O tai kur tu buvai?“. Atsakymai įvairiausi, kad būtų išvengta žodžio „nežinau“ – „tėvo griuvimo“ vaiko akivaizdoje. Bet tėvo melas dar didesnė praraja vaiko gyvenime.

    Ką daryti, kai nežinau atsakymo? Gal nežinau tik šio ar kito? Bandome skaičiuoti. …dešimt… šimtas… tūkstantis.., o gal ir visas milijonas? Jeigu nežinau tiek atsakymų, tai aš negyvenu, o tik žaidžiu ir teisinuosi, kad pasaulyje nėra tokio žmogaus, kuris žinotų atsakymus į visus klausimus. Tai tiesa – dogma – nepajudinamas įstatymas. Bet ką daryti, kai gyvybiškai reikia, o nežinau? Pažiūrėkime, kaip mūsų senoliai sprendė šį uždavinį. Į visus klausimus jie žinojo vieną atsakymą: „Klausk – pasiteirauk“. Jau anksčiau sakiau, kad prieš septynis šimtus metų kunigas Petras savo kronikoje pašiepdamas pateikė šį svarbiausią mūsų įstatymą. Deja, jis nesuprato mūsų kalbos nei įstatymo. Kodėl taip yra? Palyginkime asmenybės pasireiškimo galias evangelijoje ir mūsų šventraštyje: evangelijoje – „prašyk, ieškok ir belsk“, mūsų tautosakoje – „prašyk, ieškok, belsk ir klausk“. Kodėl evangelijoje dingo „klausk“? Atsakome. Evangelija, skirta visoms pasaulio tautoms ir jų kalboms. Jau anksčiau sakėme, kad pasaulyje vienintelė mūsų kalba, tegalinti susikalbėti su Dievu. Tad jeigu evangelijoje būtų žodis „klausk“ – Dievas reikalautų iš tautų ir jų žmonių to, ko jie neturi ir negali. Tačiau, nors pasaulio tautos neturi tokios kalbos (ji nereikalinga), nuolat gimdo ypatingos dvasios žmones, galinčius bendrauti su Dievu, pranašus, mokytojus, vadus, šventuosius nepriklausomai nuo rasės, tautos, kalbos ir tikėjimo. Šių tautų žmonės dėl nežinojimo nekalti, o mes kalti, ir net vienatvėje nepasiteiravę atsakymo į atėjusį klausimą esame tikrai kalti. Mes dėl nežinojimo tik vieninteliu atveju nekalti, – kai žaidžiame.

    Pirmiausia pažiūrėkime į paukštį garnį įvairiose tautose, platumose ir amžiuose: -garnys, -gandras, -gužas, -gužutis, -starkus, -busilas, -aras, -arelis, -gabrys, -gabrelis, -oranas, -orionas, -horas, -haruda, -gyvataras, -gyvatnaša, -sakalas, -ibis ir t.t. Šie įvardijimai tautosakoje susiję su paukščiu. Atsiverčiame mūsų Tautos Šventraštį, o jame pasakyta – paukštis ir plunksna yra Dievo dvasios ženklas (simbolis). Vadinasi „mane atnešė“ ne juodas – baltas, raudonkojis, ilgasnapis plasnotojas, bet viena Dievo bekūnė dvasia, įvardinta garniu. Ji vykdo siaurą išskirtinę veiklą tarp Dievo, žemės, šeimos ir manęs. Kai mane „nešė“, buvau ne trikilograminis vyras, bet neturėjau kūno, buvau tik dvasia.

    Būtinai privalome žengti  žingsnį atgal – prisiminti ir pakartoti savo šimtatomį šventraštį. Bekūnė dvasia neturi erdvės, ji yra čia ir visur, bet gali būti pritvirtinta prie kūno, ploto ar prie kelių vienu metu ir vesti skirtingus dialogus. Kiekviena dvasia turi greitį, kurį patogiausia nusakyti santykiu – šviesos greitis sutinka su slieko greičiu, kaip dvasios greitis su šviesos greičiu. Greitis atvirkščiai susietas su laiku ir keliu – juo greitis didesnis, tuo laikas ir kelias trumpesnis. Vadinasi milijardai metų ir  kilometrai yra čia ir dabar – klausk ir atsakys – šauk ir atsilieps. Bet reikia žinoti vardą, kalbą, įstatymą ir svarbiausia – pažinoti save. Pagaliau supratome, kad bekūnė dvasia nieko niekur ir niekada „neneša“ – ji yra čia ir visur, – o tik tarpininkauja.

    Pažiūrėkime, kurie įvardijimai bent kiek susiję su garnio dvasia: -garnys, -aras, -arelis, -oranas, -orionas, -horas, -haruda, -gabrys, -gabrelis, -gyvataras, -gyvatnaša, -sakalas, -ibis. Daugelis jų neturi nieko bendro su kūdikiu, o taip pat ir su žmogumi, bet visi susiję su žmogaus ženklu.

    Jau du kartus susidūrėme su Oriono įvardijimu, o trečiasis neišvengiamas – tai Oriono žvaigždynas – mūsų kalboje Šienpjovių žvaigždynas. Privalome atkreipti dėmesį. Šienpjovys –senasis paukščio perkūno oželio (gallinago gallinago) įvardijimas. Žinome, kad Oriono žvaigždynas yra Šienpjovių, anksčiau Gyvatnašos, ir visą laiką Garnio žvaigždynas. Mums daugiavardystė ne naujiena – Vėžio žvaigždyną vadinome Vyžio ir Žalčio vardu, o Sūduvos kalnyne – Vyžio Taku. Žaltys mūsų tautos seniausias ženklas. Dabar jau ne atsitiktinai, bet būtinai ieškome Žemėje Oriono – Šienpjovių – Garnio žvaigždyno.

    Prieš 20 metų numečiau ant žemės akmenį ir viskas prasidėjo. Po penkerių metų jau turėjau sąrašą su keliais šimtais dvasinių objektų, kurių dalis buvo įvardinta „yra“, ir daugiau nieko. Likusios dalies žinojau kai kurių paskirtis, galias ar įvardijimus. Vienas iš jų atsiliepė – Šienpjovių žvaigždynas. Jis buvo 1,2 km ilgio ir 0,2 km pločio, išraizgytas šventtakių ir pulsuojančių Dievo Trejybės kernų. Sakau „buvo“, nes šiais metais (2015 m.) suradau dar vieną dalį, o kitos ilgis patrigubėjo ir bendras plotis tapo 0,46 km. Dabar šis dvasinis objektas ant Garkalnio kalno panašus į skrendančio paukščio šešėlį: dešinysis sparnas pietuose, kairysis – šiaurėje, uodega – vakaruose, galva – rytuose. Kiekvienas sparnas turi po tris naikintojus, o jų viduje – po gimdytoją, panašiai kaip moters įsčiose – vaisius apsuptas placenta, kuri saugoja ir naikina viską, kas jam priešinga.

    Žinome, kad ant Garkalnio yra Garnio žvaigždynas, sukurtas prieš 12800 metų ir apeiga sujungtas su dangaus skliauto Garnio (Oriono) žvaigždynu. Jis sudarytas iš devynių dalių. Numeracija ir dvasinis įvardijimas nuo pietinio dešiniojo sparno galo: 1 vaisingumas – gimdymas, 2 praeitis, 3 ateitis, 4 (liemuo) tikėjimas šešių pakopų, 5 Dievo dvasia, 6 Dievo sūnus, 7 (kairio sparno galas) Dievas Tėvas, 8 (uodega) Dievo kūnas, 9 (galva) Dievo Trejybė. Dėl aiškumo pažvelkime bent į pirmą dalį. Vaisingumas – gimimas. Dvasia, naikinanti vaisingumą ir gimimą, trapecijos formos, jos viduje akies formos dvasia, teikianti vaisingumą ir gimimą nepriklausomai nuo medžiagos amžiaus, formos ir savybių. Jos dėka visi gali tapti vaisingais ir gimdytojais – vyras, moteris, pagalys, grumstas, akmuo ir t.t. Taip ir visos likusios dalys pagal savo įvardijimą gali vykdyti sustabdymą, atskyrimą, sunaikinimą ir nenusakomą sukūrimą.

    Garkalnio Garnio žvaigždyno reikšmė didelė. Nuo jo atsiradimo prasidėjo kai kurių žmonių laimingas gyvenimas – prisikėlimas. Prieš 12200 metų abiem žvaigždynams tarpininkaujant šiame Žemės pusrutulyje įvyko Tvanas – ištirpdytas ašigalio ledas. Tai ne stebuklas – Dievas mūsų tautai stebuklų nedarė ir nedaro, daro tik kitoms tautoms.

    Kadangi dangaus ir Žemės bendravardžiai žvaigždynai turi tas pačias dvasias, o dangaus skliauto visi žvaigždynai senesni, todėl klausiame: ar Oriono žvaigždynas panašus į Afriką, kurioje gyvena garniai, atneša savo vaikus į mūsų šalį, suteikia jiems kūnus, užaugina, supažindina su pasauliu ir išsiveda į Afriką? Sako, kad panašumo yra. Tai kodėl aš neprisimenu Oriono žvaigždyno? O todėl, kad, kai tik prisiliečiau prie savo kūno – prie pirmosios ląstelės, atidaviau savo SIM – atminties kortelę į Dievo Archyvą ir pradėjau žaisti, antraip negalėčiau žaisti. Vienas gražiausių pavyzdžių – Jono Krikštytojo atsakymas rabinų pasiuntiniams: „Aš – ne Elijas“. Visi puikiai ir tiksliai žinome, kad jis –antrą kartą gimęs Elijas. Į klausimą nežinojo atsakymo nei rabinų pasiuntiniai, nei Jonas, o tai šimtaprocentinis žaidimas.

    Sakau, žaisti nuostabu, išradinga ir jausminga, nors nežinau, kas esu, ką turiu, ką galiu, iš kur ateinu ir kur eisiu, bet esu protingas žmogus, nes nesikalbu su tėvu (nepažįstu). Jeigu nesikalbu su tėvu, tai reikia bent skaityti Tautos Šventraštį „Iš tėvo namų išeiname – vieni savo pageidavimu, kiti – tėvo siunčiami, bet visi gauname dalį (dalią), likimą, savo mastą, sargą, švarią atminties kortelę ir PALYDOVĄ Į SOSTĄ – GARNĮ“.

    Todėl visi sakome, kad mane atnešė garnys.

    Albinas KURTINAITIS

    Vaido Karpavičiaus nuotrauka.

    Startuoja plastikinių butelių kamštelių rinkimo konkursas „Kamštelių vajus‘2015”

    0

    Balandžio 23 d. prasideda jau ketvirtus metus VšĮ „Draugiški šeimai“ organizuojamas plastikinių butelių rinkimo konkursas „Kamštelių vajus“. Konkurso „Kamštelių vajus‘2015“ starto renginyje Konstitucijos prospekte vyks meninė-socialinė akcija „Augu koks?“. Bus atidengtas trijų skulptūrų – Niekučių šeimos ansamblis. Tai iš vielos tinklo pagamintos tuščiavidurės skulptūros, kurios bus užpildytos plastikiniais butelių kamšteliais.

    Skulptūras kuria kitokio dizaino studija „Absurdo idėjos“. Jos įkūrėja dizainerė Jurgita Jakubauskaitė sako: „Absurdo idėjos“ yra nuolatinis įvairių aplinkosaugos akcijų kūrėjas ir organizatorius. Man svarbu kaip gyvensime ir ką valgysime rytoj, kokiame mieste augs mūsų vaikai. Niekučių šeimos skulptūrų ansamblis labai simboliškas. Šeimoje bus ir nėščia moteris, kurios pilvas bus pripildytas plastikinių butelių kamštelių  ir mažas vaikas. Kokia tų vaikų ateitis? Koks pasaulis juos sups užaugus? Apie tai reikia galvoti dabar. Prisidėti kuo gali. Jeigu negali sukurti visa keičiančio ekologijos projekto, tai bent numestą plastikinį butelio kamštelį pakelti tikrai gali.“

    Kitokio dizaino studija „Absurdo idėjos“ praeitą rudenį Vilnelėje ties Užupiu  pastatė  tris klozetus. Tai drauge su Baltijos aplinkos forumu vykdyta meninė instaliacija su aplinkosaugine potekste apie Baltijos jūros taršą. 2013 m. Europos Komisija yra išrinkusi „Absurdo idėjas“  konkurso „Tau patinkantis pasaulis“ laimėtoja už geriausią kovos su klimato kaita sprendimą Lietuvoje.

    „Kiekvienais metais konkursas vis plečiasi, kamštelių surenkam vis daugiau ir norinčių dalyvauti konkurse skaičius didėja. Dažnai stebiuosi žmonių entuziazmu, renkant kamštelius. Žinau, kad juos renka ne tik vaikai ir sąmoningi, apie gamtos taršą, ekologiją galvojantys piliečiai. Ne kartą esu gavusi laiškų ir mažų Lietuvos miestelių ir kaimų, kad šitas konkursas yra labai geras, nes jame gali dalyvauti ir girtuokliai. Žinau, kad kai kurie gerdami alų tikrai renka kamštelius. Atrodo komiškai, bet gal ir asocialiems žmonėms reikia tokio konkurso kaip vilties ar žaidimo? Man dažnai sako, kad nereikia mums didelių prizų ir dovanų už dalyvavimą konkurse. Vaikai ir suaugę mielai rinktų kamštelius be jokių paskatinimų ar dovanų, labai prašo konkurso organizavimą tęsti kasmet. Jeigu neturėčiau tokio milžiniško palaikymo iš pačių konkurso dalyvių, kažin ar jį organizuočiau toliau. Nėra paprasta tai padaryti, nes gyvenu ne Lietuvoje“, – pasakoja Londone gyvenanti konkurso sumanytoja ir organizatorė Birutė Jakučionytė.

    „Visos Lietuvos ugdymo  įstaigos, šeimos ir pavieniai asmenys, visi, kurie yra neabejingi ekologijai,  yra  kviečiami rinkti plastikinius butelių kamštelius perdirbimui. Šiame konkurse dalyvauja tūkstančiai vaikų ir suaugusiųjų  visoje Lietuvoje. 2014 metais konkurso finalo metu buvo surinkta 7909 kg plastikinių butelių kamštelių, dalyvavo 200 komandų;  2013 metais  buvo surinkta 4110 kg, o 2012 metais  922 kg plastikinių butelių kamštelių. Esu dėkinga VšĮ „Žaliasis taškas“ kuri kiekvienais metais palaiko ir remia konkursą, padengia organizavimo išlaidas ir įsteigia prizus“, – teigia konkurso organizatorė.

    Konkursas „Kamštelių vajus‘2015” tęsis šešis mėnesius. Prisiregistruoti konkursui galima iki rugsėjo 10 d. , užpildant registracijos formą, kurią rasite www.kamsteliuvajus.lt

    Spalio mėnesį vyks konkurso finalas net dvylikoje Lietuvos miestų. Juose bus įrengti kamštelių surinkimo punktai: Spalio 6d. Utena, Spalio 7d. Panevėžys, Spalio 8d.  Joniškis, Spalio 9 d. Mažeikiai, Spalio 12d. Plungė, Spalio 13d. Šilutė, Spalio 14d. Kelmė, Spalio 15d. Kaunas, Spalio 16d. Marijampolė, Spalio 19d. Alytus, Spalio 20d. Druskininkai, Spalio 21d. Vilnius.

    Meninė-socialinė akcijos „Augu koks?“  vyks balandžio 23 d. 16 val. prie Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) (Konstitucijos pr. 25, Vilnius)

    Konkurso „Kamštelių vajus“ organizatorius: Vš Į „Draugiški šeimai“

    Daugiau informacijos apie konkursą ieškokite:  www.kamsteliuvajus.lt ir www.ekodaiktai.lt

    Atsakingi asmenys:  Birutė Jakučionytė  tel.: +370 618 12181 ekodaiktai@gmail.com

    Milda Auglytė tel.: +370 606 13263 m.auglyte@gmail.com

    Kaip elgtis, jei darbdavys man nemoka atlyginimo?

    0

     

    Klausimas:

    Darbdavys nesumokėjo vieno mėnesio algos, antras mėnuo eina į pabaigą, tačiau nieko nėra šnekama apie neišmokėtus atlyginimus. Ar darbdavys gali taip elgtis? Kur galiu kreiptis?

    Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis

    Jeigu darbdavys Jums nemoka atlyginimo arba moka mažiau, negu numatyta darbo sutartyje, neprivalote su tuo taikstytis. Darbuotojų ir darbdavių santykius reguliuojantis Darbo kodeksas tokioje situacijoje padeda apginti darbuotojo teises. Negaudamas atlyginimo, turite teisę laikinai sustabdyti darbo sutarties vykdymą. Taip pat galite kreiptis į darbo ginčų komisiją.

    Darbo kodeksas numato, kad jeigu darbdavys ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemoka viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio, darbuotojas turi teisę laikinai iki 3 mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš 3 darbo dienas. Svarbu, kad tai būtų ne formalus raštu išsiųstas prašymas, o darbdavys būtų realiai informuotas apie darbo sutarties vykdymo sustabdymo priežastis.

    Už šį laikotarpį darbo užmokestis darbuotojui nebus mokamas, tačiau jei darbo sutarties vykdymas sustabdytas pagrįstai, darbdavys turi darbuotojui sumokėti ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį, kuomet darbuotojas buvo sustabdęs savo darbo funkcijų vykdymą. Darbuotojas, nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą, įstatymų nustatyta tvarka atsako už darbdaviui padarytą žalą.

    Be to, jei darbdavys ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemoka darbo užmokesčio, darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip 6 mėnesių laikui. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip 3 dienos nuo prašymo padavimo dienos. Tokiu atveju darbuotojui priklauso 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.

    Jei darbuotojas nenori prisiimti rizikos ir nėra visiškai tikras dėl savo sprendimo, jis prieš nutraukdamas arba sustabdydamas sutartį gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kad ši nustatytų darbo užmokesčio nemokėjimo faktą.

    Dar vienas dalykas, kurį gali padaryti darbuotojas, kuriam priklausančio darbo užmokesčio darbdavys nesumoka – kreiptis į darbo ginčų komisiją, įsteigtą prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus. Tačiau nedelskite: kreiptis turite per 3 mėnesius po to, kai sužinojote ar turėjote sužinoti, kad Jūsų teisės yra pažeidžiamos. Šį būdą darbuotojas gali rinktis bet kada, kai yra individualus ginčas, išskyrus atvejus, kai Darbo kodeksas nustato, kad turi būti kreipiamasi tiesiogiai į teismą.

    Svarbu žinoti, kad darbo ginčų komisija yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus. Taigi, darbuotojas dėl nesumokėto darbo užmokesčio negali iš karto kreiptis į teismą, prieš tai nesikreipęs į darbo ginčų komisiją.

    Darbo ginčų komisijų sprendimai yra privalomi abiems šalims. Jei darbdavys ginčo komisijos sprendimo nevykdys, atlyginimą darbuotojui iš darbdavio išieškos antstoliai. Jei darbuotojas ar darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jie gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo.

    Svarbi detalė: visais šiais atvejais kalbama tik apie darbo sutartyje įrašytą darbo užmokestį. Jokie sutartyje įrašyti, bet konkrečiais skaičiais neišreikšti priedai ir premijos reikšmės neturi, žodiniai susitarimai – taip pat. Todėl dar sudarydamas darbo sutartį turėtumėte pasirūpinti, kad atlyginimas, kurį Jums žada darbdavys, atsispindėtų ir joje.

    Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas.

    Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk

    Robertas Luisas Stivensonas

    1

    „Bailiams pasauly nėra vietos. Visi privalom būti pasirengę kažkiek plušėti, kentėti ir mirti. Tavasis pasaulis – ne mažiau kilnus, nors būgnai nemuša, kai išeini j kasdieninį mūšio lauką, nors minios neklykia apie tavo pasirodymą, kai sugrįžti po kasdieninių pergalių ar pralaimėjimų.“

    Marijampolę ambasadorius laiko svarbiu miestu jo šaliai – Estijai

    0

     

    Balandžio 16 dieną Marijampolėje su pažintiniu vizitu lankėsi Estijos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Toomas Kukk. Estijos pasiuntinį su lydinčiais asmenimis priėmė Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys. Susitikime buvo aptarta europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto savivaldybės teritorijoje eiga, pristatytos Marijampolės laisvosios ekonominės zonos galimybės. Kartu su Estijos ambasadoriumi Sūduvos sostinę aplankė prof. habil. dr. Žaneta Simanavičienė, Estijos Garbės konsulė Kauno, Marijampolės ir Alytaus regionams ir ambasados 2-oji sekretorė ekonomikai ir Europos Sąjungos reikalams Laura Pakaste bei Estijos prekybos rūmų vykdančioji direktorė Kaire Varma-Gilys kartu su Estijos prekybos rūmų atstovais. Pastarieji turėjo progą pasikalbėti verslo plėtros klausimais su Marijampolės verslininkais – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo nariais.

    Pirmą kartą Marijampolėje viešėdamas Estijos ambasadorius T. Kukk džiaugėsi jaunatvišku ir dinamišku miestu, teigdamas, kad Marijampolė gyventojų skaičiumi, nors ir sumažėjusiu dėl emigracijos, prilygtų trečiam ar ketvirtam pagal dydį jo šalies miestui. Jis neslėpė džiaugsmo, kad Marijampolėje jo atvykimo metu gali susitikti ir pabendrauti abiejų šalių verslininkai. Mat Lietuva yra pirmajame penketuke bendradarbiaujant su Estija. Marijampolės savivaldybės meras V. Brazys papasakojo apie Marijampolės užsienio politiką ir išreiškė norą turėti miestą-partnerį Estijoje. Pastarąjį kartą prieš šešerius metus buvo sulaukta Estijos ambasados darbuotojų delegacijos, bet bendradarbiavimo reikalai nepasistūmėjo. Ambasadorius T. Kukk pavadino Marijampolės miestą labai svarbiu ir pažadėjo sugrįžęs į rezidenciją užsiimti panašaus miesto paieškomis. Visai neseniai trijų Baltijos valstybių premjerai buvo susitikę Vilniuje dėl europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statybos. Jis pabrėžė, kad šis projektas yra gyvybiškai svarbus Estijai. Ir ne už kalnų laikas, kai Estijos piliečiai keliaudami moderniu traukiniu aplankys Sūduvos sostinę.

    Svečiai apžiūrėjo Marijampolės LEZ sklypą, „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės atliekamus darbus, išklausė Marijampolės savivaldybės atstovų išsakytus planus apie būsimas geležinkelio pervažas. Apsilankė Beatričės Kleizaitės-Vasaris meno galerijoje, kur susipažino su vertinga meno kolekcija. Neliko nepastebėtas ir išgražėjęs miestas – jo parkai, senamiestis bei Arvi futbolo arena.

    Susitikime dalyvavusi Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo direktoriaus padėjėja Danutė Liukinevičienė džiaugėsi turiningu Estijos prekybos rūmų narių susitikimu su Marijampolės verslo įmonių vadovais, kuris teikia vilčių ateičiai.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Aurelijos Baniulaitienės nuotraukos.

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Kviečiame į „Marijampolės eifelius“!

    0

     

    Minint Marijampolės savivaldos 25-metį ir pasitinkant šventę „Miesto dienos 2015“  savivaldybės gyventojai ir svečiai kviečiami dalyvauti pavyzdinėse proto mūšių kovose „Marijampolės eifeliai“. Tris vakarus Žiniukams ir Nežiniukams reikės  „gvildenti“ labai išradingus, dar negirdėtus klausimus įvairiausiomis temomis ir surasti logiškai išmąstomus atsakymus, kuriais nenusivilsite.  Marijampoliečiai jau ne kartą TV ekranuose įrodė, jog verti būti tituluojamais ne tik Marijampolės, bet ir Lietuvos proto eifeliais!  

    Proto mūšių kovos vyks „Mercure“ viešbučio konferencijų salėje (II aukšte) gegužės 13, 20 ir 26 dienomis 19 valandą (žaidimo trukmė – iki 2 val.). Komandoje galės dalyvauti 4–6 žaidėjai. Komandos kapitonai iki gegužės 10 d. kviečiami registruotis el. paštu: spauda@marijampole.lt.

    Prizininkų laukia įvairiausi prizai ir siurprizai. Tad parodykime sau ir Lietuvai, kokie gali būti žaismingi ir nuotaikingi „Marijampolės eifeliai“! 

    Žaidimo idėjos autorius Benjaminas Mašalaitis

    Žaidimo partneris – Marijampolės savivaldybė

    INFORMATUKAS 2015

    0

     

    Jau penktą kartą Marijampolės kolegijoje šurmuliavo tradiciniu tapęs renginys „Informatukas 2015“, kurį organizavo Marijampolės kolegijos IT centras, informacinių sistemų technologijų studijų programos lektorės D. Kalvaitienė ir V. Riškevičienė, Verslo ir technologijų fakulteto dekanas V. Beržanskis bei firmos „Komota“ savininkas A. Padvelskis.

    Ketvirtadienio popietę kolegijos iškilmių salėje viešėjo gausus būrys svečių, partnerių, moksleivių ir studentų. Pirmiausiai visus susirinkusius pasveikino I. Sviliuvienė (direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai), kuri džiaugėsi matydama tiek jaunų ir naujovėmis besidominčių žmonių. Linkėdama popietę praleisti turiningai ir įdomiai, ji žodį perdavė vienam iš renginio organizatorių A. Padvelskiui. Jis akcentavo tęstinumo svarbą ir tai, kad renginys organizuojamas jau penktus metus iš eilės ir yra tapęs fenomenaliu. MKSA (Marijampolės kolegijos studentų atstovybė) prezidentė Š. Luckaitė sakė: „Smagu, jog jaunoji karta domisi inovacijomis, kuria ir nebijo klysti, nes tik klaidos atveda prie tam tikrų gerų sprendimų ir pasirinkimų“.

    Renginio svečiai buvo kviečiami skaityti pranešimus ir pristatyti savo produktus ar veiklos kryptis. Taip pat renginio metu buvo galima apžiūrėti IT įrangos ekspoziciją bei tam tikrų įrenginių pagalba pasitikrinti savo sveikatą. Kiek vėliau, po įdomių ir naudingų pranešimų, suinteresuotiems, vyresniems dalyviams buvo vedamas seminaras tema: „Interaktyvios ugdymo aplinkos kūrimas pamokoje, pradinių įgūdžių įgijimas dirbant su ActivInspire programa“. Tuo metu užsiregistravusios moksleivių komandos (Marijampolės Ryto pagrindinės mokyklos, Marijampolės P. Armino pagrindinės mokyklos, Vilkaviškio raj. Bartninkų Jono Basanavičiaus mokyklos-daugiafunkcinio centro, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos ir studentai iš Marijampolės kolegijos) dalyvavo konkurse, kurio eigą vertino ir prižiūrėjo kruopščiai atrinkta komisija. Pirmoji užduotis, kuri buvo skirta komandoms: prisistatymas ir namų darbo demonstravimas. Jaunuoliai iš nereikalingų kompiuterio dalių turėjo sukonstruoti kokį nors daiktą ir pademonstruoti, kuo jis ypatingas ir kaip jis veikia. Antrąją užduotį komandoms pateikė Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Multicentro atstovai. Tai konstravimo detalės, iš kurių jie turėjo sukonstruoti tam tikrus objektus, kuriuos vertino komisijos nariai. Paskutinioji rungtis – klausimai-atsakymai. Susumavus visų užduočių rezultatus buvo paskelbta, jog pirmoji vieta atiteko Vilkaviškio raj. Bartninkų Jono Basanavičiaus mokyklos-daugiafunkcinio centro komandai, antrąją vietą užėmė Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos komanda, o trečiąja vieta džiaugėsi Marijampolės Ryto pagrindinės mokyklos komanda.

    Už dalyvavimą renginyje organizatoriai dėkoja A. Dabkevičiui – technikos mokslų daktarui, A. Žabaliūnui – bioenergetikui, R. Naujokienei – Sveikos gyvensenos konsultantei, biologei, G. Durneikai – Sveikos gyvensenos konsultantui, M. Nemickui – EPSON Verslo plėtros vadovui Baltijos šalyse, S. Liaučiui – Švietimo plėtros vadovui Baltijos šalyse (AVAD Baltic), A. Buivydui – LENOVO Baltijos regionų pardavimų direktoriui bei Marijampolės Petro Kriaučiūno viešajai bibliotekai – Multicentrui.

    Aistė LENKAUSKAITĖ,

    Marijampolės kolegijos Viešosios komunikacijos skyriaus vedėja

    A. Gudelevičiaus ir D. Kalvaitienės nuotraukos.

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Apie išdykėlę logiką

    0

     

    Kelių eismo taisykles pažeidę asmenys, norėdami išvengti atsakomybės, kartais praranda loginį mąstymą, kas paprasčiau: susimokėti baudą ar būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn už kyšio siūlymą (davimą) policijos pareigūnams. O būna ir taip, kad išdykėlė logika neblaiviam piliečiui tyčia pasufleruoja,  jog reikia „dėti į kojas“. Tačiau minimo reido metu paaiškėjo, kad bėglio fizinis pasirengimas  – ne kažką…

    Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (apskr. VPK) Vilkaviškio r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio ir Kelių policijos grupės pareigūnai 2015-04-15 nuo 06.00 iki 14.00 val. vykdė netikėtą reidą Vilkaviškio miesto ir rajono teritorijoje, kur tikrino visų transporto priemonių vairuotojų blaivumą. Reido metu buvo patikrintos 128 transporto priemonės ir nustatyti 3 kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai.

    Apie 07.55 val. Vilkaviškio m. K. Donelaičio g. buvo sustabdytas mopedas, kurio vairuotojas neturėjo teisės vairuoti, kadangi ši teisė iš jo buvo atimta, taip pat mopedas nebuvo apdraustas ir be techninės apžiūros. Už šį pažeidimą piliečiui buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir gresia piniginė bauda nuo 434 € iki 724 €.

    Apie 09.25 val. kelyje Kalvarija – Gražiškiai – Vištytis 9-ajame km. buvo sustabdytas automobilio vairuotojas, nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Piliečiui buvo pasiūlyta alkotesteriu pasitikrinti blaivumą – nustatytas lengvas girtumas  (0,63 prom. alkoholio). Nors už šį pažeidimą vairuotojui grėsė bauda nuo 289 € iki 434 € bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, vairuotojas nepabūgo ir pareigūnams  tarp automobilio sėdynių padėjo 390 €, bandydamas juos papirkti ir tikėdamasis, kad nebus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pažeidėjo nusivylimui, už tai jis užsidirbo dar ir baudžiamąją atsakomybę.

    Apie 12.20 val. pareigūnams patruliuojant Karklinių k., atvažiuojantis automobilis, jo vairuotojui pamačius pareigūnus, staigiai suko į kiemą ir vairuotojas, iššokęs iš automobilio, pasileido bėgti laukais. Pareigūnams bėgantį asmenį pėsčiomis teko vytis apie kilometrą. Bėglio nesustabdė net tekantis upelis – jis, matyt, vylėsi, kad pareigūnams ši kliūtis bus neįveikiama.

    Tačiau, bėglio nusivylimui, pareigūnas nepabūgo sušlapti ir, perbridęs upelį, bėglį pagavo. Paaiškėjo, kad vairuotojas neturi teisės vairuoti, kadangi jau buvo įkliuvęs neblaivus prie vairo. Negana to, bėgliui  ir šį kartą nustatytas girtumas (1.69 prom. alkoholio), o automobilis neapdraustas ir jam neatlikta techninė apžiūra. Už šiuos pažeidimus piliečiui buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismas už tai jam gali skirti piniginę baudą nuo 1158 € iki 1592 € su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą.

    Primename, kad netikėti reidai bus organizuojami nuolat, keičiant patruliavimo vietas ir laiką, kad pažeidėjai negalėtų išvengti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o ypač už vairavimą išgėrus.

    Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK informacija

    Kokį juridinį statusą pasirinkti?

    2

    Mūsų trečiasis iš 12 straipsnių ciklo padės nepasiklysti juridinių statusų labirintuose ir rasti sprendimą, kuris labiausiai atitinka Jūsų verslo idėją, poreikius ir galimybes. Apžvelgsime populiariausius juridinius statusus, kiekvieno jų privalumus ir trūkumus. Taip pat rasite svarbiausius klausimus, į kuriuos atsakius bus aišku, koks juridinis statusas yra tinkamiausias Jūsų verslo kūrimui.

    12

    3

    Vienos iš dažniausiai pasitaikančių juridinių formų:

    • Individuali įmonė;
    • Uždaroji akcinė bendrovė;
    • Mažoji bendrija;
    • Verslo liudijimas;
    • Individualios veiklos pažyma.

    Ankstesniame mūsų straipsnyje aptarėme mokesčius pradedančiam verslui ir juridinio statuso pasirinkimą, kurį didžiąja dalimi nulemia sumokami mokesčiai.

    Šiame straipsnyje plačiau aptarsime labiausiai paplitusius juridinius statusus – uždarąsias akcines bendroves (UAB), individualias įmones (IĮ), mažąsias bendrijas (MB), individualios veiklos pažymas (IVP) ir verslo liudijimus (VL).

    INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAŽYMA

    Gyventojas, norėdamas vykdyti individualią veiklą, gali vykdyti veiklą pagal individualią veiklos pažymą arba įsigyti verslo liudijimą. Įsigijus individualios veiklos vykdymo pažymėjimą, asmuo gali verstis neribotą laikotarpį nurodyta savarankiška veikla, kuria siekiama gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos ir jai būdingas tęstinumas.  Individualios veiklos, turint šią  pažymą, paprastumas atrodo patrauklus, tačiau plečiantis, ketinant pritraukti naujų partnerių ir papildomą finansavimą  ar įdarbinti daugiau žmonių, bus susiduriama su jos galimybių ribomis.

     

    Pliusai Minusai
    ·         Su šia pažyma galima vykdyti praktiškai bet kurią veiklą ·         Atsakomybė savo (ar šeimos) turtu už prisiimtus įsipareigojimus.
    ·         Nėra minimalaus pradinio kapitalo ·         Nuo 45 000 € per metus, asmuo tampa PVM mokėtoju
    ·         Paprasta buhalterinė apskaita  
    ·         Veiklos užbaigimui nereikia atlikti jokių procedūrų  
    ·         Įsigytas ir veikloje naudotas turtas lieka asmeniui nuosavybės teise  
    ·         Minimalūs įregistravimo kaštai  

     

    VERSLO LIUDIJIMAS

    Kaip ir minėjome anksčiau, individuali veikla taip pat gali būti vykdoma įsigyjant verslo liudijimą. Ši verslo forma gali būti tinkama, jei jūsų planuojama veikla nėra labai rizikinga, pradžiai nereikia didelio finansinio kapitalo ir jei veiklą planuojate vykdyti individualiai ar su šeimos nariais. Verslo liudijimas – tai dokumentas, patvirtinantis fiksuoto pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, kuria verstis leidžia įstatymai. Fiksuotus pajamų mokesčio dydžius nustato kiekviena savivaldybės taryba atskirai kiekvienai veiklos rūšiai ar jos porūšiui, todėl kiekvienoje savivaldybėje jie būna skirtingi ir kasmet gali keistis. Ši veiklos forma rekomenduojama tada, kai savo verslo idėją esate pajėgūs įgyvendinti patys ir jei veiklą ketinate vykdyti ribotu laikotarpiu.

    Pliusai Minusai
    ·         Su šia pažyma galima vykdyti praktiškai bet kurią veiklą ·         Atsakomybė savo (ar šeimos) turtu už prisiimtus įsipareigojimus.

     ·         Nėra minimalaus pradinio kapitalo; Verslo liudijimą galima gauti ne visų rūšių veiklai;  Paprasta buhalterinė apskaita; Tam tikrais atvejais draudžiama teikti paslaugas įmonėms; Veiklos užbaigimui nereikia atlikti jokių procedūrų; Veiklą galima vykdyti tik su verslo liudijime nurodytais asmenimis; Įsigytas ir veikloje naudotas turtas lieka asmeniui nuosavybės teise; Nuo 45 000 € per metus asmuo tampa PVM mokėtoju; Minimalūs įregistravimo kaštai; 4500 € per metus teikiant paslaugas juridiniams asmenims

     UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ

    Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, o tai sumažina finansinę riziką versle, nes leidžia atskirti bendrovės turtą nuo savo nuosavo turto. Akcininkas rizikuoja tik pinigais, sumokėtais už įsigytas bendrovės akcijas, t.y. įstatiniu turtu. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis turtas turi būti ne mažesnis kaip 2900 €.

    Bendrovės steigėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, o akcininkų skaičius ribojamas iki 249. Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu, o einamuosius veiklos klausimus – vadovas. Įmonė atsako už savo rezultatus įstatinio kapitalo dydžio suma.

    Pliusai Minusai
    ·         Nepasisekus verslui akcininkas rizikuoja tik turto dalimi, kurią įnešė į bendrovės kapitalą ·         Yra nustatytas minimalaus pradinis kapitalas
    ·         Galima vykdyti bet kurią ūkinę komercinę veiklą, kuri nėra draudžiama įstatymų ·         Sudėtinga finansinė apskaita
    ·         Norint pritraukti daugiau lėšų, UAB gali tiesiog išleisti daugiau akcijų, kurias galėtų įsigyti akcininkai ·         Viešos finansinės ataskaitos
    ·         Galimybės gauti papildomą finansavimą ·         Daugiau reikalavimų bendrovės steigimui ir veiklos organizavimui
    ·         Didelis steigėjų (dalyvių) skaičius leidžia sukaupti didelį kapitalą ·         Veiklos pabaiga reikalauja daug laiko ir finansinių sąnaudų
    ·         Neribotas veiklos tęstinumas  

     INDIVIDUALI ĮMONĖ

    Jeigu ketinate  imtis ūkinės komercinės veiklos, kuriai atlikti pakanka šeimos narių ir nedidelio pradinio kapitalo, galite steigti individualią įmonę. Tai labai tinkama smulkiajam verslui, ypač, jei planuojama veikla nėra labai rizikinga.

    Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio steigėju gali būti tik veiksnus fizinis asmuo. IĮ savininkas atsako už įmonės rezultatus visu asmeniniu ir bendru turtu. Įstatymai suteikia teisę vadovu paskirti ir kitą asmenį. Turtas įmonei priklauso nuosavybės teise, tačiau įstatymas įmonės savininkui suteikia teisę gauti įmonės pelną, paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams, taip pat paimti iš įmonės turtą.

    Pliusai Minusai
    ·         Galima vykdyti praktiškai bet kurią ūkinę komercinę veiklą, kuri nėra draudžiama įstatymų ·         Jei verslas nuostolingas, įmonė gali bankrutuoti ir tuomet įmonės savininkas (ar jo šeima) atsako už įmonės skolas visu savo turtu
    ·         IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ·         Savininku gali būti tik vienas asmuo, negalimi partneriai
    ·         Lengviau priiminėti svarbius sprendimus, nes įmonės dalyvis – savininkas- dažniausiai yra ir vadovas ·         Įmonei sunkiau pritraukti papildomų investicijų
    ·         Reikalavimai individualios įmonės steigimui yra mažesni, lyginant su bendrovėmis ir bendrijomis ·         Veiklos pabaiga (lyginant su individualia veikla) reikalauja nemažai laiko ir finansinių sąnaudų
    ·         Įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą ·         Įmonės savininkui mirus, įmonė dažniausiai nebevykdo veiklos
    ·         Planuojant tolesnę verslo plėtrą, įmonę galima nesudėtingai pertvarkyti į kitą teisinę formą – bendrovę ·         Finansinė apskaita nėra žymiai paprastesnė lyginant su UAB
    ·         Nėra minimalaus pradinio kapitalo  

     MAŽOJI BENDRIJA

    Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – siekti pelno savo pasirinkimu vykdant įstatymų nedraudžiamą komercinę ūkinę veiklą. Įstatinio kapitalo įregistruojant MB nereikia. MB atsidaryti gali fiziniai asmenys ir narių skaičius ribojamas iki 10. Bendrija už rezultatus atsako savo turtu. Tai smulkiajam ir vidutiniam verslui skirta teisinės veiklos forma. Naudinga kuriant šeimos verslą.

    Pliusai Minusai
    ·         Nėra nustatyto pradinio kapitalo, tačiau  mažosios bendrijos nariai moka įnašus, pagal kuriuos paskui proporcingai skirstomas bendrijos pelnas
    ·         Steigėjai gali būti tik fiziniai asmenys ir jų negali būti daugiau kaip 10
    ·         Bendrijai bankrutavus, atsakoma tik įmonės turtu ·         Gali būti sunkiau spręsti narių tarpusavio ginčus
    ·         Mažosios bendrijos narys gali dirbti bendrijoje nesudarydamas darbo sutarties ·         Mažosios bendrijos buhalterinė apskaita tik kai kuriais atvejais yra paprastesnė nei UAB
    ·         Steigimo išlaidos nėra didelės  
    ·         Paprastas MB valdymas  
    ·         MB teisiniu reguliavimu daug nuostatų paliekama MB dalyvių savireguliacijai  

     

    Prieš priimant galutinį sprendimą, kurį juridinį statusą pasirinkti, verta būtų pasitarti su šios srities specialistais ar bent jau kuo smulkiau išsinagrinėti visas sritis tam, kad paskui jūsų neužgultų nereikalinga mokesčių, administravimo ar valdymo našta.

    NUSPRĘSK: Kokį juridinį statusą pasirinkti?

    1. Kokį galite įnešti pradinį kapitalą?
    2. a) Bent 2900 €
    3. b) Iki 2900 €
    4. Ar galiu/ar esu pasiruošęs prisiimti atsakomybę visu savo/savo šeimos turtu?
    5. Taip
    6. Ne
    7. Ar veiklą planuojate vykdyti ribotą laiką?
    8. Taip
    9. Ne, neplanuoju užbaigti.
    10. Ar jūsų verslui reikalingos patalpos?
    11. Taip
    12. Ne
    13. Ar turite patalpas, kuriose galite registruoti savo verslą?
    14. a) Taip
    15. b) Ne
    16. Ar planuojate verslą kartu su kitais asmenimis?
    17. a) Taip
    18. b) Ne
    19.     Ar planuojate samdyti žmones?
    20. a) Taip
    21. b) Ne

     Atsakymų lentelė

    Trumpiniai:

    IĮ – individuali įmonė

    IVP – individualios veiklos pažyma

    VL – verslo liudijimas

    MB – mažoji bendrija

    UAB  – uždaroji akcinė bendrovė

     

    Klausimas Atsakymo variantas A Atsakymo variantas B
    Kokį galite įnešti pradinį kapitalą? UAB IĮ, VL, IVP, MB
    Ar galiu/ar esu pasiruošęs prisiimti atsakomybę visu savo/savo šeimos turtu? IĮ, IVP, VL UAB, MB,
    Ar veiklą planuojate vykdyti ribotą laiką? VL IĮ, UAB, IVP, MB,
    Ar jūsų verslui reikalingos patalpos? UAB, MB, IĮ VL, IVP
    Ar turite patalpas, kuriose galite registruoti savo verslą? UAB, MB, IĮ VL, IVP
    Ar planuojate verslą kartu su kitais asmenimis? UAB, MB IĮ, IVP, VL
    Ar planuojate samdyti žmones? UAB, IĮ, IVP, MB VL

     Paulius ŠŪMAKARIS

    Straipsnių ciklas parengtas įgyvendinant projektą „Verslumo ir inovacijų paramos paslaugų plėtra – VIPPP“, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo.

    Daugiau apie projektą:

    Įgyvendinant iš dalies ES Struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Verslumo ir inovacijų paramos paslaugų plėtra – VIPPP“ sutarties Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-008, sukurtas straipsnių ciklas, skirtas verslumo skatinimui. Projektas vykdomas pagal Lietuvos 2007 – 2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir verslo aplinkos gerinimas“ priemonę „Asistentas – 4” ir finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo.

    Projekto vykdytojas: asociacija „Lietuvos mediena“

    Daugiau profesionalių patarimų rasite čia

    Nėra minimalaus pradinio kapitalo; Verslo liudijimą galima gauti ne visų rūšių veiklai;  Paprasta buhalterinė apskaita (daugiau galite rasti buhalterinės paslaugos); Tam tikrais atvejais draudžiama teikti paslaugas įmonėms.

    logo

    Paroda-konkursas „Mano Velykų margutis“ Kalvarijoje

    0

     

    Balandžio 10 dieną Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko parodos-konkurso ,,Mano Velykų margutis” baigiamasis renginys.

    Balandžio 1-10 dienomis bibliotekoje veikė margučių paroda, kurioje įvairiomis technikomis margintus margučius eksponavo 17 margintojų. Šiomis dienomis bibliotekos lankytojai rinko jiems patikusį margutį. Ant lapelio užrašę numeriuką, metė į balsavimo dėžutę. Paskutiniąją dieną visi balsai buvo suskaičiuoti ir išrinkti nugalėtojai.

    Pirmoji vieta atiteko Salomėjai Belevičienei, antroji – Sauliui Tumeliui, trečioji – Sidonai Lastauskaitei. Dalyviams padėkas, o nugalėtojams diplomus įteikė Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė.

      Kalvarijos savivaldybės etninės kultūros plėtros koordinavimo grupė apdovanojo keturis  konkurso-parodos dalyvius: už originalią marginimo techniką – Vytautą Kalinauską, už tradicinę marginimo techniką – Janiną Rūtelionienę, už etniškiausią margutį – Aldoną Dzedulevičienę ir Salomėją Belevičienę. Diplomus įteikė koordinavimo grupės pirmininkė Danutė Lisauskienė ir narė Rasa Januškienė.

      Parodos-konkurso baigiamojo renginio metu vaikai rideno margučius, lalavo, dainavo, pasakojo pasakojimus (Kalvarijos gimnazijos mokytoja Jurgita Jakubonytė) ir grojo skudučiais (Kalvarijos meno mokyklos mokytoja Regina Mačiulskienė). Renginį vedė Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Asta Jankeliūnienė.

    Kalvarijos viešosios bibliotekos informacija

    Loretos Grabauskaitės nuotraukos.

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Nanomedicina – ateities gydymui

    0

     

    Šiandieniniame pasaulyje kone kiekvieną dieną atrandama, sukuriama naujovė, galinti pakeisti mūsų būtį. Nors visuomenė į tai reaguoja skirtingai, tačiau, bėgant laikui ir vakarykštėms naujovėms tobulėjant, tos naujovės vis dėlto prisitaiko kasdieniame gyvenime. Nenuostabu, kad koja kojon link tobulumo žengia ir medicina. Dėl spartėjančio mūsų gyvenimo, kurį lydi stresas, mažėjantis fizinis aktyvumas, netinkama mityba ar žalingi įpročiai, tempo didėja besiskundžiančiųjų sveikatos sutrikimais skaičius. Mokslininkai ir medikai vis ieško būdų, kaip padėti žmonėms išlaikyti gerą sveikatą. Kalbama, kad medicinai ateityje talkins nanotechnologijos, kurių pagalba tikimasi įveikti ir bene kartu nuo pat žmonijos egzistavimo pradžios gyvuojančią klastingą ligą – vėžį.

    Nesukels šalutinio poveikio

    Žodis „nano“ iš graikų kalbos reiškia „nykštukas“. Šiuo priešdėliu pavadinta gan nauja technologijos mokslų kryptis yra visai ne be reikalo. Mokslininkai į darbą pasitelkia net su geru mikroskopu sunkiai įžiūrimas, 80 000 kartų už žmogaus plauko storį mažesnes daleles. Kad suprastume šių dydžių santykį, nano dalelę reikėtų palyginti su futbolo kamuoliu taip, kaip futbolo kamuolį lygintume su Žemės planeta. Dėl tokios neįprastos dalelių apimties kyla klausimas, kokiose srityse jos gali būti panaudojamos?

    Nanotechnologijos ištakos siekia praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį. Tuomet vienas žinomiausių fizikų, Nobelio premijos laureatas Ricard‘as Feynman‘as teigė, kad ateityje bus galima manipuliuoti medžiaga atomų lygmeny. Mokslininkas neklydo, ir šiandien nanotechnologijos plačiai pritaikomos fizikoje, biologijoje, chemijos, inžinerijos bei medicinos industrijoje. Mokslininkai mano, kad pastarojoje šių technologijų viešpatavimas ateityje taps neišvengiamas. Nors dar pačios nanotechnologijos medicinoje yra tiriamos ir bandomos bei nėra galutinai pritaikytos darbui, kalbama, kad netrukus nepagydomos ligos taps lengvai įveikiamomis, taip pat pailgės žmogaus vidutinė gyvenimo trukmė, keisis visuomenės požiūris į mediciną. Didžiausiu nanomedicinos privalumu laikomas jos efektyvumas, mat nanotechnologijų dėka bus tiesiogiai veikiamos ligos pažeistos ląstelės, be to, šie metodai nesukelia jokio šalutinio poveikio organizmui, o nanotechnologijomis pagamintų vaistų neveikia jokie mikrobai, o tai užtikrina, kad jie saugiai nukeliaus į reikiamą vietą. Mokslininkai taip pat vardija nanotechnologijų galimybes įvairiose medicinos srityse: chirurgijos, odontologijos, kardiochirurgijos, implantų bei vaistų gamyboje.

    Nano dydžio chirurgai

    Įsivaizduokite, kad mums netikėtai susirgus gydytojai į mūsų organizmą suleistų ne įprastą antibiotikų dozę, tačiau serumo su nanorobotais – užprogramuotais už ląstelę mažesniais objektais, kurie vykdo įvairias medicinines funkcijas. Atrodo, kad tai tik faktas iš fantastinės literatūros kūrinio, bet mokslininkai jau kuria tokius planus bei skelbia, koks bus šių mažųjų chirurgų indėlis medicinoje. Jie teigia, kad nanorobotai atliks daugybę funkcijų: apsaugos imuninę sistemą, transportuos vaistus į tam tikrą organizmo vietą, atliks sudėtingas vidaus organų operacijas. Nors nanorobotai nėra iki galo išvystyti, pamažu jie jau pritaikomi praktikoje. Mokslininkai yra sukūrę 100 hercų dažniu veikiančią mikropipetę su mažesne nei 1 mikrono dydžio adatėle, galinčią nupjauti neuronų ataugas – detritus, kurie priima signalus iš kitų neuronų. Tokiu būdu neurono ląstelė nenužudoma, ji lieka sveika.

    Ateityje nanorobotai dėl savo mobilumo bei gebėjimo atlikti įvairias operacijas galės atlikti tikslias operacijas ląstelėse – ten,  kur negali patekti žmogaus ranka. Nanorobotai būtų pasitelkti rasti ir sunaikinti vėžines ląsteles, padėti valyti kraujotakos sistemą bei atlikti audinių ir organų transplantacijas ir netgi pakeisti žmogaus chromosomų rinkinį.

    Taikysis į vėžį

    Tačiau pats didžiausias gydytojų tikslas – įveikti vėžį. Nanorobotų pagalba būtų galima anksčiau jį diagnozuoti ir užkirsti jam kelią, panaudojant tikslines vaistų pernašas į vėžines ląsteles.

    Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomeninimis, kasmet pasaulyje 14 mln. žmonių diagnozuojamas vėžys. Vieniems ši liga diagnozuojama laiku – tinkamai atliekant medicinines procedūras, galima kontroliuoti ligą. Pagrindinės procedūros vėžio profilaktikai – tai chemoterapija ir chirurgija. Kaip žinia, šie du būdai yra pagrindiniai pristabdyti progresuojančią ligą, tačiau jie taip pat kelia pavojų sveikatai. Daugelis, išgirdę žodį „chemoterapija“, pasijunta nejaukiai, o pati vėžio tema visuomenėje yra gan jautri. Kalbant apie neigiamus padarinius sveikatai, užtenka paminėti, kad procedūros metu naudojama spinduliuotė, o pats gydymas sukelia daugybę šalutinių poveikių, tokių kaip sumažėjusį  kraujo kūnelių skaičių, pykinimą, nuovargį, plaukų slinkimą. Chirurginiu būdu, kada šalinamas auglys, šalinami ir sveiki audiniai prie jo. Mokslininkai nanotechnologijas laiko didžiausia ateities viltimi vėžiui gydyti. Vienas iš tokių būdų –nanodalelių, kurių kiautas sudarytas iš aukso, pagalba. Kada nanodalelės pasieks navikų paveiktus audinius, panaudojant infraraudonąjį lazerį, išskirs vaistus tiesiai į naviką. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo saugiau, galbūt netgi patikimiau negu chirurginis ar chemoterapinis metodas, nors reikalauja sudėtingų technologijų, įrangos bei specifinio specialistų pasiruošimo.

    Šiandien nanotechnologijų pritaikymas nanomedicinoje turi milžiniškas perspektyvas – tą rodo mokslininkų užsibrėžti tikslai. JAV yra specialiai vėžio gydymui sukurta „Nano Cancer“ programa, vykdanti įvairius tyrimus, tobulinanti sukurtas nanotechnologijas. Jie yra susikūrę konkretų įsipareigojimą – iki 2020 m. sukurti naujos kartos nanovaistą, pritaikytą vėžiui gydyti, taigi laukti liko gana nedaug. Tačiau kalbant apie dabartinę Lietuvos situaciją – panašaus projekto vystymui reikalingos didžiulės lėšos, taigi mūsų šalis gali stipriai atsilikti nuo pasaulinio vėžio gydymo pasiekimo.

    Parengė Paulius KULBIS

    Šaltiniai:                                                                                                                                               

    Singh S, Singh A. Current status of nanomedicine and nanosurgery. Anesth Essays Res2013;7:237-42.

    http://www.biofotonika.ff.vu.lt/wp-content/uploads/2012/06/OptBio_7-skyrius.pdf

    Akies lęšiukai bus keičiami NEMOKAMAI!

    2

     

    VšĮ „Marijampolės ligoninėje“ nuo balandžio 22 d. pacientams, kuriems diagnozuota katarakta bei reikalinga akių operacija, akies lęšiukai bus keičiami nemokamai. Iki šiol akies lęšiukai buvo keičiami pacientų lėšomis įsigytais lęšiukais. Dabar pacientams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, nereikės pirkti lęšiukų patiems, išskyrus jei pacientai pageidautų kitokio lęšiuko. Tuomet pacientui tektų mokėti už savo iniciatyva pasirinktą brangesnį lęšiuką, nei jam siūlo gydymo įstaiga.

    Rūta GIEDRAITYTĖ,

    Ryšių su visuomene specialistė

    „Temidės“ III etapas Marijampolėje: nugalėjo Jurbarko gimnazistai

    0

     

    Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistai balandžio 10-ąją Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje surengė Marijampolės apskrities moksleivių Teisinių žinių konkurso „Temidė“ III-iąjį etapą. Dėl galimybės dalyvauti baigiamajame Respublikiniame etape susirungė Vilkaviškio Salomėjos Nėries gimnazijos komanda „TNN“, Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus  gimnazijos komanda „Šešėlinė vyriausybė“, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos komanda „Rygiškiečiai“, Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos gimnazijos komanda „Pasieniečiai“ ir Šakių savivaldybės Griškabūdžio gimnazijos komanda „Tiesa“. Vertinimo komisiją sudarė kompetentingi nariai: Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Raimundas Antanavičius,  Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Antanaitienė, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados viršininkė Vilija Danilevičė, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus  Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Vilija Grybauskienė, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas Linas Žievys, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas Algirdas Žardeckas.

    Komandos turėjo atlikti 3 užduotis: išradingai ir nuotaikingai pristatyti savo komandas, dalyvauti protų mūšyje, su kurio užduotimis visos komandos puikiai susitvarkė, ir atlikti trečiąją užduotį – atsisveikinti. Komisijai teko nelengva užduotis – išrinkti geriausius. Visos komandos buvo puikiai pasiruošusios konkursui ir atkakliai gynė savo mokyklų garbę. Tarp moksleivių vyko lygiavertė kova. Komisijos nariai turėjo kaip reikiant paplušėti: komandos buvo vertinamos atsižvelgiant į atsakymų tikslumą, pasirodymų originalumą, kūrybiškumą ir temos atitikimą. Teisinių žinių konkurse dalyvavusias komandas drąsiai galime vadinti lygiavertėmis varžovėmis pagal surinktus taškus: „Šešėlinė vyriausybė“ – 190, „Rygiškiečiai“ – 184, „Tiesa“ – 183, „Pasieniečiai“ – 176 ir TNN – 165.  Pirmąją vietą iškovojo ir į „Temidės“ IV etapą, vyksiantį balandžio 24-ąją Panevėžyje, keliaus Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos komanda „Šešėlinė vyriausybė“. Tikimės, kad nugalėjusią komandą sėkmė lydės ir Panevėžyje.

    Marijampolės apskr. PK informacija

    Kviečiame į Vaikystės arkliuko šventę Marijampolėje!

    0

    Balandžio 23 d., per Jurgines, kviečiame į Vaikystės arkliuko šventę, skirtą Šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, garbei. Šventė vyks Vytauto parke, pradžia 10.00 val.

    Šventės programoje bus prisimintos Jurginių – pavasario šventės – tradicijos, vyks interaktyvūs žaidimai: garbės paradas ,,ant arkliukų”, lenktynės ir estafetės, kiti smagūs užsiėmimai. Bus išrinkti originaliausi ir gražiausi arkliukai, šauniausia šeima, geriausiai ir gausiausiai pasirodžiusi bendruomenė. Po renginio P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje šventės dalyviams bus parodytas lėlių spektaklis.

    Arkliuko šventėje norinčius dalyvauti organizuotai iš mokymo įstaigų kviečiame registruotis iki  balandžio 17 d. elektroniniu paštu: arkliukas@mmkc.lt. Pavienius dalyvius, šeimas kviečiame aktyviai dalyvauti šventėje (registruotis nereikia) ir būtinai atsinešti savo pasigamintą žaislą – arkliuką.

    Šventės organizatoriai: Marijampolės moksleivių kūrybos centras ir asociacija-kūrybinės dirbtuvės ,,Prie meno”, partneriai – P. Kriaučiūno viešoji biblioteka ir Kraštotyros muziejus.

    Projekto koordinatorės: Audronė Šlyterienė, Moksleivių kūrybos centro metodininkė, 8 687 21 614; Aistė Rutkauskienė, kūrybinių dirbtuvių ,,Prie meno” veiklos organizatorė, 8 620 43 662.

    Daugiau informacijos: http://mmkc.lt/naujienos/kvieciame-i-vaikystes-arkliuko-svente/

    Danguolė MICUTIENĖ,

    Marijampolės savivaldybės administracijos

    Viešųjų ryšių tarnybos vyriausioji specialistė

    Justinas Marcinkevičius

    0

    „Visa ko pradžia, man atrodo, yra ten, toli vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos, ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos, melo, kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia pareiga.“

    Pasaulietiškos „nesybės“

    0

     

    Iki balandžio 15 dienos Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (Marijampolė) lankytojas dar turi galimybę susipažinti su Vilijos Mikelionytės-Visockienės fotografijos paroda SAPNAI. Autorė yra kilusi iš Zanavykų krašto – gimė Šakiuose, šiuo metu gyvena Dusetose (Zarasų r.). Nuo 2001 metų priklauso tautodailininkų sąjungai (karpiniai iš popieriaus), rašo eiles (keletą eilėraščių galima pastebėti ekspozicijoje), priklauso gamtos fotografų klubui „Žalias skėtis“. Ji pripažinta Lietuvos fotomenininkų sąjungos konkurso „Debiutas’12“ nugalėtoja,  2013 metais tapo laukinės gamtos fotografijos konkurso „Gintarinis Žaltys“ laureate.

    Parodoje eksponuojami 26 darbai. Apskritai kalbant, fotografija leidžia žmogui susipažinsi su pasauliu tokiu, koks jis yra iš tikrųjų, arba kokią realybę galima išgalvoti – sukurti, juk fotografija gali gimti vien autoriaus vaizduotėje, kaip kad esti šiuo atveju. Vilijos fotografijos  – įdomi poetinė kalba, įdomus pasakojimas vaizdu. Peržiūrėjus parodą, galima pastebėti, kiek daug menininkė pasako apie save – savo vidinius matymus, jutimus, reminiscencijas. Fotografija – tik priemonė, kurią naudoja kurdama šiuos fantastiškus siužetus. Akivaizdu, kad kūrybinis vyksmas – sudėtingas procesas netgi turint sumanymą, nes siužetui reikalinga daug pačios fotografijų, kurios karpomos, klojamos sluoksniais, trinamos ar paryškinamos, šviesinamos ar patamsinamos, pripiešiamos, ir taip sukuriama iškalbi pseudorealybė. Daug mistikos, paslapties ir lyrikos. Tokius personažus poetas Donaldas Kajokas vadino „nesybėmis“. Vilijos fotografijose jos įvaizdintos, tarsi pagautos tame kitame pasaulyje, o mes turime galimybę jas išvysti, su jomis susipažinti. Vaizdai gali sužadinti mūsų išgyvenimus, prisiminimus ar padėti susivokti – atpažinti, atrasti kažką naujo savyje.

    Laimutė KRAUKŠLIENĖ,

    Kultūros renginių organizatorė      

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1
       

    Andrius Užkalnis: „Antroji Evangelija pagal Užkalnį“

    0

     

    „Praeitis slypi mūsų kraujyje ir mūsų kauluose. Praeitį pažinti – protinga” (A. Užkalnis).

    Bent iš dalies susipažinti su praeitimi turės progą kiekvienas  balandžio 23 dieną, 17.30 val., atvykęs į Marijampolės Petro Kriaučiūno Viešąją biblioteką, kurioje vyks susitikimas su knygos „Antroji Evangelija pagal Užkalnį” autoriumi Andriumi Užkalniu! Susitikimo dalyviai išgirs pačias įdomiausias detales iš knygos kūrimo proceso, diskusijos metu galės užduoti rūpimus klausimus pačiam knygos autoriui bei įsigyti pasirašytą knygą mažesne kaina tiesiai iš A. Užkalnio rankų!

    Tarybinis gyvenimas nebuvo toks gražus, kaip to meto animacija, ar toks blogas, koks buvo baisumu nepralenkiamas ligoninių maistas. Visą tą saldžiarūgštę praeitį ir aprašo A. Užkalnis su būdingu kandžiu humoru bei taikliomis įžvalgomis.

    Andrius Užkalnis be nostalgijos, laužydamas mitus bei stereotipus, aprašo to meto gyvenimą taip šmaikščiai ir įdomiai, kad skaitydami tikrai panorėsite atsiversti seną nuotraukų albumą, o kas tokio neturite, daug puikių tų laikų fotografijų rasite knygoje. 

    Leidykla „Obuolys” išleidžia jau antrąją tokio pobūdžio A. Užkalnio knygą, kurioje rašytojas ir žurnalistas žvilgteli į Lietuvą. Į tą, kurioje, atrodo, gyvenome taip neseniai ir apie kurią kartais išgirstame sakant: „O tarybiniais laikais buvo geriau.“ Antrojoje knygoje apie Tarybų Lietuvos kasdienybę aptariamos temos, kurias autorius nuslėpė nuo pirmosios knygos skaitytojų: kiną, sportą, vaistus, hobius, bendravimą, ir net detaliai aprašo tarybinių žmonių tipus – čia rasite ir save, ir savo giminaičius.

    Pirmojoje, itin didelio populiarumo susilaukusioje, šio autoriaus knygoje skaitytojai įžvelgė tik vieną blogybę, kurią teko girdėti ir pačiam autoriui: „Būna taip, jog turi įkopti į kalną, kad pamatytum visus kitus kalnus, į kuriuos dar neįkopei. Kai parašiau „Naujųjų laikų Evangeliją pagal Užkalnį“, knygą apie tarybinius laikus, ją perskaitę žmonės teigė, jog ji lengvai skaitoma, tik per greitai baigiasi. Dar tiek visko neparašyta, ką buvo galima parašyti. Tad reikia ir rašyti. Tie laikai verti aprašymo, nes jie yra mūsų praeitis, ir kuo daugiau kilnoji, tuo įdomiau darosi.

    Ši knyga – istorijos apie Tarybų Lietuvą ir tarybinius žmones tęsinys – apie mus pačius, kurie tada buvom suaugę, apie paauglius, vaikus arba dar negimusius”.

     

    Sutarė bendradarbiauti kolegijos, rengiančios socialinius darbuotojus

    0

    Kovo 20 dieną Kaune, Kolpingo kolegijoje, vyko svarbus respublikinis seminaras „Socialinio darbo profesinio bakalauro studijų kokybė“, kuriame dalyvavo kolegijų, rengiančių socialinius darbuotojus, atstovai.

    Šiuo metu specialistus, turinčius socialinio darbo profesinio bakalauro kvalifikaciją, rengia 9 Lietuvos kolegijos. Respublikiniame seminare dalyvavo 7 kolegijų atstovai: katedrų vedėjai ir dėstytojai iš Kolpingo kolegijos, Kauno kolegijos, Žemaitijos kolegijos, Utenos kolegijos, Šv. Ignaco Lojolos kolegijos, Šiaulių valstybinės kolegijos. Marijampolės kolegijai seminare atstovavo Pedagogikos, menų ir socialinio darbo katedros vedėja Jūratė Murauskienė, Socialinio darbo studijų programos komiteto pirmininkė Kristina Dulinskienė ir docentė dr. Vilma Staskevičienė.

    Seminaro metu kolegijų atstovai aptarė įvairius klausimus, susijusius su Socialinio darbo studijų programų vykdymu. V. Kondratavičienė (Kauno kolegija) pasidalino patirtimi, sukaupta vykdant neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo ir studijų dalykų užskaitymą socialinio darbo studijų programoje. Dr. V. Staskevičienė, kartu su pranešimo bendraautorėmis J.Makauskiene ir K. Dulinskiene, diskutavo apie tai, ko iš socialinio darbo specialistų tikisi darbdaviai. R. Bagdonaitė-Stelmokienė (Kolpingo kolegija) pristatė, kokią patirtį sukaupia socialinio darbo studentai profesinėje praktikoje. J. Venclovienė ir V. Urnikienė aptarė Žemaitijos kolegijos socialinio darbo studijų programos studentų baigiamųjų darbų tematiką. B. Gudinavičius (Šiaulių valstybinė kolegija) kalbėjo apie studentų savanorystę, t.y. multiparadigminio savanorystės modelio taikymo kolegijoje patirtį.

    Šis respublikinis seminaras parodė, kad socialinius darbuotojus rengiantiems pedagogams yra aktualios įvairios su studijų kokybe susijusios problemos. Renginio metu socialinius darbuotojus rengiančios kolegijos sutarė bendradarbiauti ir organizuoti tęstinius susitikimus.

    Antrasis kolegijų atstovų susitikimas vyks gegužės mėnesį Marijampolės kolegijoje.

    Marijampolės kolegijos informacija

    Šakiečiai prisijungė prie „Veiksmo savaitė be patyčių“ renginių

    0

     

    Jau keletą metų kovo mėnesio pabaigoje Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose ir kitose įstaigose vyksta „Veiksmo savaitės be patyčių“ renginiai. Minėtais renginiais stengiamasi atkreipti dėmesį į šiuo metu itin aktualią problemą – patyčias tarp vaikų.

    Šiais metais prie „Veiksmo savaitės be patyčių“ renginių prisijungė ir Šakių bendruomenės pareigūnė A. Mockevičiūtė su kitais Prevencijos poskyrio pareigūnais. Vykdydami prevencinę priemonę „Mes prieš smurtą“, kovo 23-ąją pareigūnai vyko į susitikimus su Šakių „Varpo“ mokyklos bei Sintautų pagrindinės mokyklos moksleiviais, o kovo 26-ąją dieną susitiko su Kidulių pagrindinės mokyklos ir Sudargo M. Sederevičiaus pagrindinio ugdymo skyriaus pradinukais.

    Susitikimų metu mokiniams buvo pasakojama apie patyčias, mokoma, kaip elgtis, jei patiri patyčias pats ar jas patiria draugas, taip pat buvo suteikta informacija, kur kreiptis pagalbos. Šių susitikimų metu buvo parodyti filmukai apie patyčias, padalinti pareigūnų ir jaunųjų policijos rėmėjų sukurti lankstinukai priešsmurtine tema. Vaikai galėjo pasisakyti prieš smurtą ir patyčias bei įsipareigoti patys nesmurtauti pasirašydami ant tam skirto plakato. Net mažiausieji susitikimų dalyviai sudargiečiai pasakojo, kaip jie suvokia žodį „patyčios“, taip pat kalbėjo apie draugus, kurie negerai elgiasi mokykloje ir kartais iš kitų tyčiojasi. Pareigūnai sulaukė mažųjų klausimų, kaip jiems elgtis, jei kai kuriuos vadina „storuliais“ arba „bebrais“. Jau tokių bėdų paviešinimas sudrausmino beprasivardžiuojančius vaikučius.

    Nors statistiškai patyčių skaičius mažėja, tačiau, pabendravus su įvairaus amžiaus moksleiviais, matosi, jog patyčių ir smurto problema labai aktuali, kad dar vis trūksta informacijos, kur jie gali kreiptis pagalbos ir kaip jiems reikia elgtis.

    Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK informacija

    Reikia draugą turėti…

    0

     

    Ką tik prabėgo pati gražiausia pavasario šventė – Šv. Velykos. O kad Velykos buvo ypatingas metas, galėjau įsitikinti ir pats…

    Viskas prasidėjo dar balandžio 3 dieną. Šiek tiek labiau religijoje nusimanantys žmonės iškart supras, kad tai buvo Didysis Penktadienis. Jei kas nežinote šios dienos prasmės, tai trumpai Jus „apšviesiu“: Didysis Penktadienis – tai diena, kada buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus. Savo mirtimi jis pasiaukojo už visus žmones. Įprastai šią dieną nevyksta šv. Mišios, netriukšmaujama, atgailaujama ir susimąstoma apie gyvenimo prasmę.

    Tačiau aš esu paprastas Marijampolės žmogelis, todėl kaip ir daugelis (tikriausiai) penktadienio pavakarę šiek tiek tvarkiausi namus prieš didžiąją šventę. Baigdamas tvarkytis, trumpam išėjau į balkoną ir išvydau gana keistą šiai dienai vaizdą: ant žemės besėdintį pilietį. Keletą minučių įdėmiai stebėjau, kaip buvo bandoma stotis, žengti žingsnį… Tačiau tos keletas minučių jokių apčiuopiamų rezultatų žmogui nedavė. Sulig kiekvienu žingsniu sekė nusivylimas – kritimas ant grindinio. Galiausiai po gerų 10–15 minučių prie šio žmogaus priėjo pora „iš matymo“, o gal ir ne tik pažįstamų draugų, kurie ištiesė pagalbos ranką ir galų gale leido rasti savąjį tiesos kelią namų link. Jautresnės sielos skaitytojai mane užmėtys akmenimis, jog šiuo savo straipsniu bandau pašiepti „nelaimės“ ištiktą žmogų, galų gale nepadariau nieko, kad jam padėčiau. Tačiau neskubėkite manęs teisti. Ši istorija man sukėlė keletą prieštaringų vienas kitam apmąstymų, kurie ir privertė mane apie tai parašyti:

    1) Didysis Penktadienis prasidėjo Kristaus kryžiaus keliu. Negano to, kad Kristus buvo prikaltas prie kryžiaus, jis savąjį kryžių privalėjo nešti pats ant savo pečių į nukryžiavimo vietą. Panašu, kad straipsnio žmogelis savąjį „kryžių“ nešė ne lengviau, nei tą darė pats Jėzus Kristus;

    2) dar tėvai man vaikystėje yra sakę, kad gyvenimas niekada nebūna tiesus ir lygus. Jame pilna pakilimų ir nuopuolių. Perfrazuojant tėvų mintis, galima teigti, kad žmogaus gyvenimas tikrai nėra tiesus ir tuo labiau lygus…;

    3) dažnam žmogui šv. Velykos asocijuojasi su Kristaus prisikėlimu (trečią dieną kelsis iš numirusiųjų). Smalsu, ar straipsnio pagrindinis herojus iš tiesų „prisikėlimą“ suprato pažodžiui, nes jis vis kėlėsi ir kėlėsi…;

    4) na, ir pabaigai paskutinė mano mintis, kuri labai rimtai nubraukia iki šiol mano išsakytus apmąstymus. Ar kas susimąstėme, kiek iš mūsų turime tikrų draugų? Ne, nekalbu apie tuos draugus, kuriuos pasikviečiame pasilinksminti ar smagiai pasišnekučiuojame susitikus gatvėje. Kalbu apie tokius draugus, kurie bus šalia, kai atsidursite pačiame „gyvenimo dugne“. Straipsnio herojus tokį draugą tikrai turi. Niekas iš mūsų nežinome jo gyvenimo istorijos, kokios negandos ar paklydimai jame buvo, tačiau viena yra aišku: kad ir koks sunkus gyvenimas bebūtų, jame niekada negalima likti vienam…

    Šarūnas MARTIŠIUS

    Autoriaus nuotraukos.

    Informacijos šaltinis:

    http://www.marijampolesblogas.net/scaronar363no-blogas/reikia-drauga-tureti-arba-kaip-ruosemes-sv-velykoms

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Mokymasis gali būti naudingas ir malonus

    1

     

    Moderni aukštoji mokykla siekia ne tik rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir įtvirtinti mokymosi visą gyvenimą principus bendruomenėje. Mokymosi visą gyvenimą kultūrą Marijampolės regione puoselėja Marijampolės kolegijoje veikiantis Tobulinimosi studijų centras.

    Centras organizuoja mokymus, skirtus įvairių sričių specialistų kvalifikacijos tobulinimui. Šiais mokslo metais bene gausiausiai mokymus lanko regiono socialiniai darbuotojai ir socialinių darbuotojų padėjėjai. Tobulinimosi studijų centro vedėja Biruta Urbonavičienė teigia, kad socialiniai partneriai noriai renkasi kvalifikacijos tobulinimui skirtus mokymus Marijampolės kolegijoje, nes jau yra įsitikinę tuo, kad mokymai vykdomi lanksčiai, atsižvelgiant į besimokančiųjų poreikius. Be to, mokymus veda kompetentingi lektoriai.

    Suaugusiųjų mokymas skiriasi nuo dėstymo studentams. Kvalifikacijos tobulinimui skirti mokymai turi remtis naujovių ir patirties sklaida, todėl mokymus vedantys lektoriai ieško būdų, kaip mokymąsi paversti patraukliu procesu.

    Taigi kyla klausimas, koks šiandieną turi būti suaugusiųjų neformalus mokymas. Į šį klausimą atsako viena iš mokymų lektorių docentė dr. Vilma Staskevičienė, kuri į mokymus pritraukia gausų socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų skaičių.

    V. Staskevičienė teigia, kad mokymasis turi būti naudingas, bet kartu ir patrauklus bei žaismingas. Neformalius mokymus vedantis lektorius turi ieškoti tokių mokymo(si) metodų, kurie įtrauktų besimokantįjį į mokymosi procesą. Jau praėjo tas laikas, kai mokymai būdavo grindžiami tradiciniais mokymo metodais, tokiais kaip aiškinimas ar paskaita. Šiandieninis mokymasis reikalauja, kad besimokantysis taptų aktyviu proceso dalyviu.

    Anot V. Staskevičienės, suaugusiųjų mokytojai taiko aktyvius mokymosi metodus, kurie žadina besimokančiojo kūrybiškumą, kritinį mąstymą, skatina dalintis savo patirtimi. Šiandieniniai mokymai neįsivaizduojami be tokių metodų, kaip diskusija, refleksija, grupinis darbas, probleminių situacijų sprendimas, koncepcijos žemėlapių sudarymas ir kiti.

    Kolegijos dėstytojai mokymo naujovių ieško ne tik skaitydami pedagoginę literatūrą, bet ir mokydamiesi užsienyje. Kovo 11–14 dienomis V. Staskevičienė kartu su kolegijos dėstytojomis Kristina Dulinskiene ir Gražina Jakovickiene vyko į Dordrechte (Olandijoje) esantį da Vinci koledžą. Vizito metu jos iš kolegų suomių ir danų mokėsi tokių mokymo(si) metodų, kurie skatina besimokantįjį gilintis į save, geriau save pažinti.

    V. Staskevičienė šiuos metodus taiko seminarų metu. Anot lektorės, naujai išmokti metodai psichologiškai įgalina besimokantįjį, nes jis mokydamasis gali atrasti savo stipriąsias puses, kurios padeda lengviau įsisavinti žinias, mažina stresą ir padeda atrasti savo individualų mokymosi stilių.

    Biruta URBONAVIČIENĖ,

    Marijampolės kolegijos Tobulinimosi studijų centro vedėja

    Doc. dr. Vilma STASKEVIČIENĖ

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Burkimės į akciją „DAROM 2015“!

    0

    2015 m. balandžio 25 d., šeštadienį, 10 val., visoje Lietuvoje vyks kasmetinė švaros akcija „Darom 2015“. Marijampolės savivaldybės gyventojai pastaraisiais metais buvo aktyvūs akcijos dalyviai, tad kviečiame prisijungti prie švaros akcijos ir šiais metais. Laukiame įstaigų, įmonių, organizacijų kolektyvų, kaimo bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, šeimų ir kiekvieno gyventojo! Už akcijos organizavimą yra atsakingas Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyrius. Dėl registracijos Marijampolės mieste ar iškilus klausimams prašome kreiptis į skyriaus vyr. specialistę Reginą Pakrosnevičienę, tel. (8 343)  90 056, mob. 8 620  78 879, el. p.: regina.pakrosneviciene@marijampole.lt.

    Kaimo seniūnijose akcijos koordinatoriai – atitinkamos seniūnijos seniūnai. Jiems talkina naujai išrinkti seniūnaičiai, kaimo bendruomenių pirmininkai.

    Kviečiame didesnes įmones bei organizacijas registruotis iš anksto. Registracija padės tiksliau paskirstyti žmonių srautus į tvarkytinas erdves. Registracijos laikas bus nurodytas atskiru pranešimu.

    Kadangi miestai, miesteliai ir miškai Lietuvoje per 7-erių metų akcijos egzistavimą tapo ne tik gražesni, bet ir švaresni, DAROM komanda kelia naują tikslą – valyti vandens telkinius. Juk maudytis švariame vandenyje – daug maloniau ir sveikiau, todėl kviečiame visus narus ir vandens sporto mylėtojus aktyviai dalyvauti akcijoje.

    Marijampolės savivaldybės administracijos

    Aplinkos valdymo skyrius

    Valstybės garantuojamo advokato pagalba: kokiomis aplinkybėmis jis skiriamas?

    0

    Klausimas:

    Prireikė advokato, tačiau neturiu pakankamai lėšų jam mokėti. Pagal ką yra nustatomi prioritetai gaunantiems valstybės finansuojamą advokatą? Į ką reikėtų kreiptis?

    Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis

    Gyventojai dažnai klaidingai galvoja, kad prireikus valstybė jiems be jokių papildomų sąlygų garantuos antrinę teisinę pagalbą – valstybės finansuojamas, t.y. nemokamas advokato paslaugas Jūsų atstovavimui teisme. Verta žinoti: valstybė tokias paslaugas garantuoja tik asmenims, atitinkantiems tam tikrus kriterijus.

    Pirmiausia, Jūsų turtas ir pajamos neturi būti tam per didelės. Antrinę teisinę pagalbą gali gauti tik Lietuvoje teisėtai gyvenantys asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių. Yra du teisinės pagalbos finansavimo lygiai. Jei Jūsų pajamos ir turtas neviršys pirmojo finansavimo lygio, gausite nemokamą advokatą, jei neviršys antrojo – 50 procentų išlaidų advokatui kompensuos valstybė, o likusią dalį turėsite padengti patys.

    Formules, naudojamas skaičiuojant, ar Jūsų turto ir pajamų lygis leidžia valstybei visiškai arba dalinai apmokėti antrinę teisinę pagalbą, rasite adresu http://www.teisinepagalba.lt/antrine/tm/skaiciuokle/. Remdamiesi formulėmis, savo galimybes gauti tokią pagalbą galėsite apskaičiuoti patys.

    Taip pat įstatymas numato išimtis, kuomet nemokamą antrinę teisinę pagalbą gali gauti ir šių kriterijų neatitinkantys asmenys. Šį sąrašą galite rasti adresu                                                          http://www.teisinepagalba.lt/lt/antrine/tm/antrinekamteikiama/.

    Verta žinoti, kad kai kuriais atvejais net ir atitinkant turto ir pajamų ar kitus kriterijus valstybė turi teisę atsisakyti suteikti teisinę pagalbą. Šių aplinkybių sąrašą taip pat rasite adresu                                      http://www.teisinepagalba.lt/lt/antrine/tm/antrinekamteikiama/. Be to, turėkite omenyje, kad jei valstybė teisinę pagalbą Jums jau teikia daugiau negu dviejose bylose, visose kitose bylose dalį išlaidų turėsite padengti patys.

    Jei manote, kad atitinkate kriterijus gauti valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai, kreipkitės į Jūsų gyvenamosios vietos savivaldybei priskirtą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, pateikdamas prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus bei reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Jų Lietuvoje yra penkios – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Tarnyba išnagrinės Jūsų prašymą ir priims sprendimą.

    Jei prašymas patenkinamas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, įvertinusi Jūsų nuomonę, parenka iš jos sudarytų sąrašų advokatą, teiksiantį pagalbą. Jūs taip pat turite teisę paprašyti Jums paskirti ir į sąrašus neįtrauktą advokatą, jei turite jo sutikimą. Advokato teikiama pagalba apima dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą bylose, įskaitant vykdymo procesą, taip pat Jūsų interesų atstovavimą sprendžiant ginčą ne teisme, t.y. taip vadinama ikiteismine tvarka, jei tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

    Jei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Jums yra nepalankus, jis gali būti skundžiamas administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra ši tarnyba.

    Esant reikalui, prisiminkite, kad Jūsų teises visada gali ginti ir privatus advokatas. Lietuvoje registruotų advokatų kontaktiniai duomenys yra skelbiami Lietuvos advokatūros svetainėje www.advoco.lt.

    Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas.

    Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk

    Nuotraukoje – teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

    Kviečiame dalyvauti Kraujo donorystės akcijoje

    0

     

    Lietuvoje per metus reikia tūkstančių litrų kraujo, kad būtų išgelbėti žmonės, praradę didelį kraujo kiekį dėl sunkių chirurginių operacijų, patirtų traumų, avarijų ar kitų priežasčių.

    Vienintelis kraujo gavimo šaltinis – kiti sveiki žmonės.

    Prašome visuomenę prisidėti prie šios problemos sprendimo – palaikyti neatlygintinos kraujo donorystės idėją.

    Kviečiame dalyvauti kraujo donorystės akcijoje, kuri vyks šių metų balandžio 10 d. nuo 10.00 iki 15.00 val. Marijampolės savivaldybės administracijos I aukšto salėje, J. Basanavičiaus a. 1.

    Savivaldybės gydytojo tarnyba

    Gelbstint žmogaus gyvybę nuolat prireikia donorų kraujo.

    Tu gali padėti!

    Nemokama linija (8 ~ 800) 00003

    www.kraujodonoryste.lt

    Apie Nacionalinį kraujo centrą.

    Viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras – didžiausia Lietuvos kraujo donorystės įstaiga, veikianti pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Mūsų centras yra įsikūręs Vilniuje, turime filialus Klaipėdoje ir Panevėžyje. Esame kraujo donorystės įstaiga, kurios platus geografinis licencijuotų padalinių išdėstymas užtikrina itin greitą ir saugų kraujo komponentų pristatymą net tolimiausioms gydymo įstaigoms.

    Nacionalinio kraujo centro veikla, įranga, personalo kvalifikacija atitinka Europos Sąjungos kokybės standartus ir geros gamybos praktikos reikalavimus. Turime asmens sveikatos priežiūros licenciją kraujo donorystės ir laboratorinės diagnostikos veiklai, geros gamybos praktikos pažymėjimą, vaistinių preparatų gamybos ir didmeninio platinimo licencijas. 2009 m. tapome pirmąja ir kol kas vienintele kraujo donorystės įstaiga Lietuvoje, sertifikuota pagal ISO 9001:2008 standarto reikalavimus kraujo komponentų ir preparatų gamybos ir jų tiekimo sveikatos priežiūros įstaigoms srityje.  Nuo 2004 m. Nacionalinio kraujo centro atstovai yra Europos Tarybos Kraujo komiteto ekspertai, o nuo 2006 m. Nacionalinis kraujo centras atstovauja Lietuvą Europos Kraujo Aljanse (European Blood Alliance).

    Nacionalinio kraujo centro vizija – tapti kraujo centru, ruošiančiu maksimaliai saugų kraują, jo komponentus ir preparatus iš neatlygintinų kraujo donorų bei atitinkančius Europos Sąjungos kokybės standartus. Nacionalinis kraujo centras visada buvo ir bus patikimas gydymo įstaigų partneris. Svarbiausias mūsų visų tikslas – išsaugoti žmogaus gyvybę ir sveikatą.

    Kam reikalingas donorų kraujas?

    Donorų kraujas naudojamas kraujo komponentams (eritrocitams, trombocitams, šviežiai užšaldytai plazmai) gaminti. Jų reikia ligoniams po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, nudegusiems, sužeistiems ir įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms. Vienintelis kraujo gavimo šaltinis – kiti sveiki žmonės.

    Neatlygintina savanoriška kraujo donorystė.

    Daugelyje pasaulio šalių atliktais tyrimais nustatyta, kad savanoriškai ir be jokio finansinio atlygio aukojantys kraują žmonės mažiausiai linkę slėpti informaciją apie savo sveikatą ar gyvenseną, dėl kurios jie būtų netinkami donorystei. Pagrindinis jų tikslas – padėti kitam, o ne pasipelnyti. Asmuo turi suvokti, kad jam davus kraujo, gali būti išgelbėta kito žmogaus gyvybė. Taigi neatlygintina kraujo donorystė yra pati saugiausia.

    Svarbi informacija būsimam kraujo donorui.

    Kas gali tapti kraujo donoru?

    Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus,  duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių.  Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų. 17 metų asmuo gali tapti kraujo donoru tik turėdamas notaro patvirtintą tėvų sutikimą arba į kraujo centrą atvykęs su vienu iš tėvų ar globėju.

    Visa informacija apie donorą, jo sveikatą, kraujo tyrimo rezultatus yra konfidenciali, viešai neskelbiama ir teikiama tik asmeniškai pačiam donorui pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Donoras bet kuriuo metu turi teisę persigalvoti, atsisakyti arba nutraukti donorystę.

    Kokius dokumentus privalo turėti kraujo donoru norintis tapti žmogus?

    Žmogus, norintis duoti kraujo, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą.

    Kaip pasirengti kraujo donorystei?

    Prieš duodamas kraujo donoras privalo būti pailsėjęs, pavalgęs. Negalima kraujo duoti nevalgius, nes tai gali sukelti silpnumą. Dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto  ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių: mineralinio vandens, sulčių, arbatos. Geriausiai tinka negazuoti gėrimai.

    Kaip įvertinama būsimojo kraujo donoro sveikatos būklė?

    Kiekvieną kartą duodamas kraujo, žmogus užpildo donoro apklausos anketą ir sutikimą/nesutikimą duoti kraujo. Pabendravus su Nacionalinio kraujo centro gydytoju gali išaiškėti sveikatos sutrikimai, kurie svarbūs ir donorui, ir ligoniui, kuriam bus perpilamas kraujas. Gydytojas patikrina bendrą donoro sveikatos būklę (apžiūri išoriškai, matuoja kraujospūdį, pulsą, vertina širdies ir plaučių veiklą). Kraujo donoru leidžiama tapti tik po šios apžiūros, gydytojui patvirtinus.

    Kokie tyrimai atliekami kraujo donorams?

    Prieš duodant kraujo nustatoma:

    • ABO kraujo grupė,
    • rezus D antigenas,
    • Kell sistemos K antigenas,
    • hemoglobino kiekis kraujyje.

    Kiekvieną kartą davus kraujo, jis tiriamas siekiant nustatyti, ar pacientas neserga:

    • virusiniu hepatitu B,
    • virusiniu hepatitu C,
    • ŽIV,
    • sifiliu.

    Kiek kartų per metus galima duoti kraujo?

    Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams – penkis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.

    Ar gali kraujo donorystė būti sustabdyta ar laikinai atidėta?

    Dėl įvairių organizmo sutrikimų, gydymo ar ligų kraujo donorystė gali būti laikinai atidėta. Praėjus gydytojo nustatytam laikotarpiui, vėl galėsite duoti kraujo.

    Dvi savaites kraujo negalima duoti po karščiavimo (aukštos temperatūros), po gripo ar kitos virusinės ligos simptomų išnykimo dienos. Šešis mėnesius negalima kraujo duoti po tatuiravimo arba auskarų vėrimo į kūną, sunkios chirurginės operacijos, endoskopinio tyrimo, akupunktūros (išskyrus atvejus, kai ją atlieka kvalifikuotas medikas), po kraujo patekimo ant gleivinės arba sužeidimo adata, kraujo sudėtinių dalių perpylimo.

    Kas negali tapti kraujo donoru?

    Kraujo donorais negali būti asmenys, sergantys cukriniu diabetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis (hepatitu B ir C, ŽIV, sifiliu) ligomis, taip pat sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, centrinės nervų sistemos ligomis, linkę nenormaliai kraujuoti, daugelį kartų nualpę ar patiriantys konvulsijas žmonės, sergantieji sunkiomis skrandžio, žarnyno, šlapimo, kvėpavimo ir kitų sistemų ligomis.

    Kraujo donorais negali būti rizikos grupei priklausantys asmenys: užsiimantys prostitucija, intraveninių narkotikų vartotojai ir seksualinių santykių su žmonėmis, priklausančiais bet kuriai rizikos grupei, turintys asmenys.

    Kiek laiko trunka paimti kraujo?

    Kraujo davimo procedūra (kraujo paėmimas iš venos) trunka nuo 6 iki 15 minučių. Standartinė fiziologinė donoro kraujo davimo dozė – 450 mililitrų.  Dar apie 15–20 mililitrų kraujo imama tyrimams.

    Kaip elgtis davus kraujo?

    Davus kraujo venos dūrio vietoje uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti 2 valandas, jo negalima drėkinti. Kraujo davęs donoras turi pailsėti nuo 10 iki 15 minučių.

    Labai retai dėl jaudulio prieš procedūrą, adatos dūrio baimės, nepailsėjus ar nepavalgius, kraujo davimo metu ar po procedūros gali svaigti galva, išpilti prakaitas ar pasidaryti silpna. Jei pajutote nors vieną iš šių simptomų, nedelsdami pasakykite tai kraujo centro specialistams. Jie pasirengę Jums padėti. Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo, rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio.

    Geriausiai donorui tinka valgyti jautieną, avieną, veršieną, žuvį, vištieną. Šie produktai turi daugiausia geležies ir padeda greičiau atsistatyti hemoglobinui. Jei labiau mėgstate vegetarišką maistą, valgykite špinatus, perlines kruopas, granatų vaisius, lęšius, gerkite obuolių, granatų sultis.

    Apie kraujo sudėtį.

    ABO kraujo grupių sistemą sudarė austrų mokslininkas dr. Karlas Landšteineris, už tai apdovanotas Nobelio premija. Mokslininko gimimo diena (birželio 14-oji) 2005 metais paskelbta Pasauline kraujo donorų diena ir minima visame pasaulyje.

    Manoma, kad europiečių ABO sistemos kraujo grupių proporcijos beveik tokios pat: O (I) kraujo grupę turi 33,5 procento, A (II) – 37,8 procento, B(III) – 20,5 procento, AB(IV) – 8,1 procento europiečių.

    Kell teigiamą antigeną turi apie 9 procentus baltosios ir 2 procentus juodosios rasės žmonių. Manoma, kad Lietuvoje Kell teigiama antigeną turi nuo 6 iki 7 procentų žmonių.

    Ar kraujo donorystė nekenkia žmogaus organizmui?

    Pagrindinis kraujo donorystės principas – jokios žalos donorui ir didžiausia nauda ligonio sveikatai. Šis principas kraujo donorystėje yra pagrindinis jau daugelį dešimtmečių, nes vienas iš svarbių tikslų – remti kilnią kraujo donorystės misiją ir skatinti žmones duoti kraujo kelis kartus per metus.

    VšĮ Nacionaliniame kraujo centre donorų sveikata nuolat stebima ir vertinama. Lietuvos ir kitų šalių ilgametė patirtis rodo, kad nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai.

    Ar kraujo donorystė saugi? Ar duodant kraujo negalima užsikrėsti?

    Žmogus, duodamas kraujo, negali užsikrėsti, nes visos medicinos priemonės – nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos – yra sterilios ir vienkartinės. Dūrio vieta taip pat labai kruopščiai dezinfekuojama.

    Kraują duoti saugu ir pačiame kraujo centre, ir miestų aikštėse įrengtose specialiose palapinėse, kuomet vyksta kraujo donorystės akcijos, šventės.

    Edukacinė Nacionalinio kraujo centro veikla.

    Nacionalinis kraujo centras rengia ekskursijas, pasakoja apie kraujo donorystę moksleiviams ar kitoms žmonių grupėms, vyksta į mokymo įstaigas skaityti paskaitų kraujo donorystės temomis  siekdamas supažindinti visuomenę su kraujo donorystės reikšme.

    Nacionalinis kraujo centras taip pat mielai vyksta į įvairias šventes, dalyvauja bendruomenių renginiuose, kuriuose rengia kraujo donorystės akcijas, supažindina su savo veikla. Visas švenčių bei renginių akimirkas galima rasti socialinio tinklalapio Facebook internetiniame profilyje (www.facebook.com/kraujodonoryste).

    KONTAKTAI

    VšĮ Nacionalinis kraujo centras

    Žolyno g. 34, Vilnius

    Nemokama telefono linija 8~800 00003

    Daugiau informacijos apie kraujo donorystę galima rasti internetiniame tinklalapyje: www.kraujodonoryste.lt