Pagrindinis > Regione > Jaunimas > Savanorystė – pagalba ne tik kitiems, bet ir sau!

Savanorystė – pagalba ne tik kitiems, bet ir sau!

Jaunimo savanoriška tarnyba (toliau – JST) – tai galimybė ne tik atrasti patinkančią veiklos kryptį laisvalaikiu, bet ir geriau pažinti save, ugdyti savo įvairias kompetencijas bei stiprinti pasitikėjimą savimi.

Marijampolės savivaldybėje JST programą koordinuoja Marijampolės jaunimo organizacijų taryba „Apskritas stalas“ (toliau – MJOTAS), o savanoriauti kviečia net 11 įvairaus profilio akredituotų savanorius priimančių organizacijų.

Mes, MJOTAS savanorės Skaidra Razvickaitė ir Kamilė Papečkytė, norėdamos geriau suprasti savanorystės reikšmę bei naudą, apklausėme JST programą Marijampolėje baigusius savanorius, norint sužinoti jų atsiliepimus bei įžvalgas.

– Kokius didžiausius iššūkius patyrėte savanoriaujant JST?

Karolina, savanoriavusi Marijampolės ligoninėje:

– Kadangi savanoriavau Marijampolės ligoninėje, teko bendrauti su pacientais, daktarais personalu bei lankytojais. Anksčiau bet koks bendravimas su nepažįstamais kėlė baimę ir nepasitikėjimą savimi, bet savanoriaujant teko savo baimes padėti šalin ir tai tik paskatino mane būti drąsesne. Savanoriaujant įgavau daugiau pasitikėjimo savimi ir savo atliekamų užduočių rezultatu. Šis jausmas lydi mane ir šiandien.

–  Kokios savybės yra svarbiausios asmeniui, norinčiam savanoriauti?

Paulina, savanoriavusi MJOTAS:

– Manau, kad svarbiausia yra ne žmogaus savybės, o pats noras savanoriauti. Jei ir egzistuoja tobulo savanorio savybių sąrašas, o norinčiam savanoriauti jaunuoliui kaip tik šių savybių trūksta, tai jis jas galėtų įgyti savanoriškos veiklos metu.

–  Ką naudingiausio išmokote iš savanoriavimo ir kaip tai padėjo asmeniniame gyvenime? Ar tai padėjo su asmeniniais karjeros planais?

Evaldas, MJOTAS savanoris:

– Bene geriausiai patobulintas įgūdis savanorystės metu yra savikritiškumas. Savanoriaudami mes turėjome įsivertinti savo išmoktų kompetencijų lygį, o tai padeda ir dabar norint suprasti, kokios yra mano klaidos bei kuriose veiklose užduotis galima padaryti geriau. Taip pat savanorystė paskatino reikšti savo nuomonę, o šios savybės tobulinamas yra itin svarbus.

    – Prieš eidami savanoriauti pagal JST programą, ar domėjotės apie priimančias organizacijas ir jų veiklas? Kokie buvo jūsų lūkesčiai?

Gabija, savanoriavusi Marijampolės ligoninėje:

– Galimybė savanoriauti pagal JST programą man suteikė daug įvairių patirčių. Prieš savanorystę nesidomėjau niekuo, tiesiog nusprendžiau išbandyti laimę. Prieš tai langiausi ligoninėje, tačiau sakė, kad priima savanoriauti tik pilnamečius Bandžiau patekti į ligoninę su savivaldybės pagalba, bet ten sakė laukti, kol sukaks 18 metų. Nepraradusi vilčių internete susiradau JST programą ir nuėjau pasikalbėti su JST koordinatore Marijampolėje, ji man ir padėjo patekti į ligoninę, kur ir savanoriavau.

  – Kaip savanoriavimas atskleidė Jūsų asmenybę?

Saulė, buvusi Marijampolės moksleivių kūrybos centro savanorė:

– Savanorystės metu supratau, kad galiu žymiai daugiau, negu pati žinojau. Išmokau drąsiai pristatyti savo idėjas, pagerinau savo viešąjį kalbėjimą, laiko planavimo bei renginių organizavimo įgūdžius. Kaip didžiausią pasiekimą galėčiau įvardinti bendro kompromiso radimą. Tai labai palengvino mano bei komandos bendradarbiavimui.

–  Ar savanorystė skatina bendradarbiavimą ir įvairių kultūrų pažinimą?

Tomas, savanoris Marijampolės atvirame jaunimo centre:

– Savanorystė padėjo man suburti bendraminčių komandą, kuri dabar išaugo iki Marijampolės Otaku klubo. Savanoriaujant užmezgėme šiltus santykius su Vytauto Didžiojo universiteto  Japonistikos klubu „Hashi“, o tai leido mums pradėti organizuoti Otaku klubo paskaitas apie Japonijos istoriją ir kultūrą Marijampolė“.

– Kokia buvo didžiausia nesėkmė savanoriavimo laikotarpiu?

Karolina, savanoriavusi ligoninėje:

– Kartą buvo įvykis, kai turėjau vežti pacientą rentgeno diagnostikos procedūrai. Po procedūros palikau vežimėlį koridoriuje, tačiau iš ten jis vėliau dingo ir visi jo ieškojo, atsukinėjo vaizdo kameras. Jaučiausi labai kalta, bet pasirodo, kad ne mano tai buvo kaltė, nes jį tiesiog paėmė kita darbuotoja.

– Ką patartumėte žmonėms, svarstantiems apie savanorystę?

Paulina, savanoriavusi MJOTAS:

– Kiekvienas žmogus gali pasirinkti savanorystės vietą pagal savo pomėgius, galima savanoriauti ligoninėse, bibliotekose, kultūros centruose ir tokiose jaunimo organizacijose kaip MJOTAS ir panašiai.

O ką mes, dabartinės MJOTAS savanorės Kamilė ir Skaidra, patartume svarstantiems apie savanoriavimo galimybes? Visiems, norintiems išbandyti savanorystę, patariame nebijoti, eiti ir veikti šiandien. Niekas nevers būti ten, savanoriauti, kur nepatinka, nes savanorystės pats pagrindinis principas ir yra susijęs su tuo, kad tu padedi kitiems savo noru. JST programa atskleidžia silpnąsias ir stipriąsias asmenybės puses, ugdo bendravimą komandoje ir įvairių nuomonių toleravimą. Jei įmanoma savanorystę suderinti su mokslais, darbais ar kitais užsiėmimais, rekomenduojame nepraleisti šios progos!

Šiuo metu kaip tik vyksta registracija iki gegužės 18 d. į JST programą nuo liepos 1 d. Daugiau informacijos apie JST ir registraciją rasite puslapyje www.mjotas.lt arba el. paštu savanoryste@mjotas.lt.

 Skaidra Razvickaitė ir Kamilė Papečkytė,

Marijampolės jaunimo organizacijų taryba „Apskritas stalas“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Taip pat skaitykite