…Šios šeimos savaitgaliai suplanuoti toli į priekį, o šiokiadieniai skirti pasiruošimui tiems savaitgaliams. Vilkaviškyje gyvenantys Irena ir Valdas ŠMULKŠČIAI su dabar jau gausia savo šeima, kuri vadinasi trupė „Linksmasis parodijų teatras“ , ne vieni metai yra žinomi kaip tie, kurie pobūviui ar masinei šventei (tiesa, daugiausiai – asmeninei) tarnauja kaip geros nuotaikos, teigiamų emocijų užtaisas. O kitaip ir negali būti: žiūrovą, pobūvio ar šventės dalyvį, taip užburia „iš arti“ matomos ir girdimos garsiausios Lietuvos ir užsienio scenos „žvaigždės“ (ir ne viena, o visas jų būrys!), jog net pamiršta, kad garsenybes parodijuoja vilkaviškiečiai. Ir kaip nepamirš! Parodijų teatro artistai pasirodymo metu ne tik išvaizda primena „žvaigždes“, bet ir manieromis, judesiais, dainavimo būdu. O kur dar visą „žvaigždžių“ programą apjungianti žaismingoji šio teatro vadovė bei reginio vedėja Irena ŠMULKŠTIENĖ, nestokojanti nei tinkamo žodžio, nei dainos. Užtat ir linksma, ir smagu, ir gera su jais!
Pradžia – į Radži panašus žentas!
…O viskas prasidėjo labai netikėtai. Prieš šešerius metus į Šmulkščių, Vilkaviškio pagrindinės mokyklos ūkio dalies darbuotojų, namus atėjo žentas. Dvi dukras užauginę sutuoktiniai Gretos, vyresnėlės, gyvenimo draugą Audrių sutiko kaip sūnų, net neįtardami, kad jaunas vyras taps kibirkštimi ir naujos veiklos. Vieną kartą naujasis šeimos narys uždainavo garsųjį žinomiausio Lietuvos čigono Radži šlagerį „Ką daryt?“ Irenai Šmulkštienei iškart toptelėjo: žentas labai panašus į Radži – kaip anksčiau to nepastebėjusi!?
…Artėjo Kalėdos, o moteriai iš galvos neišėjo žento panašumas į populiarųjį čigoną bei sodrus dukters gyvenimo draugo balsas. „O ką, jeigu…“ – ne, ne pamąstė, o tiesiog akyse išvydo vaizdą: per Kalėdas susirenka giminaičiai, o kalėdinė dovana jiems – Radži pasirodymas… Žento ilgai įkalbinėti nereikėjo. Kad jam drąsiau būtų (o ir pasirodymas svaresnis!), muzikaliajai dukrai Monikai, baigusiai muzikos mokyklą bei 10 metų lankiusiai Danės Jurkšaitytės dainos ir šokio studiją, teko Agnės, TV projekto „Kelias į žvaigždes“ dalyvės ir Radži oponentės bei draugės vaidmuo. Irena pasirūpino artistų drabužiais, kantriai repetavo su jais, ir Kalėdų vakaras pasipuošė ką tik iškeptu šou, kuris giminaičiams paliko labai didelį įspūdį.
„Linksmasis parodijų teatras“- jau gana didelė šeima
Taip Irena Šmulkštienė, daug metų dainuojanti Vilkaviškio kultūros centro moterų vokaliniame ansamblyje „Svaja“, rado naują terpę savirealizacijai. Minėtas Kalėdų vakarėlis buvo atskaitos taškas, po kurio jau atsirado pasiūlymų panašų šou parodyti ir kitokiuose susibūrimuose. Pamažu ratas įsisuko. Vienas per kitą išgirdę žmonės kviesdavosi Šmulkščius papuošti asmeninę šventę, o Irena pasinėrė į šou kūrimą. Nuo pat mažens linkusi prie muzikos, dainos, scenos (mokydamasi Virbalio vidurinėje mokykloje, dalyvavo respublikiniame „Dainų dainelės“ konkurse, vėliau dainavo Klausučių estradiniame ansamblyje, Vilkaviškio restorane „Kvadratas“ ir pastaruosius 11 metų – minėtoje „Svajoje“, kur ir dabar tebedainuoja), moteris atrado savo pašaukimą iš naujo. Trupę, į kurią įjungė visą šeimą, pavadino „Linksmuoju parodijų teatru“. Pamažu buvo sukurtas repertuaras, kuris nuolat papildomas naujais numeriais. Šalia „Radži“ ir „Agnės“ atsirado „Irma Jurgelevičiūtė“ su „Viktoru Uspaskich“, „Andrius Rimniškis“, „Liveta ir Petras Kazlauskai“, „Džordana Butkutė“, „Irena Starošaitė“, „Roma Mačiulytė“, „Rytis Cicinas“, „Giulija ir Monika“, „Sofija Rotaru“, grupės „Meksikano“, „Patruliai“, „Žentai“, netgi „Sare Roma“ su žaviosiomis šokėjomis „čigonėmis“…
Į „Linksmojo parodijų teatro“ veiklą įsijungė visa šeima: Irena – idėjų autorė, režisierė, artistė, parodijuojanti ne vieną žinomą atlikėją, taip pat reginio vedėja, jos vyras Valdas – muzikos prodiuseris, dukra Monika – artistė, dukra Greta – grimuotoja, kurios žinioje sceninis artistų makiažas. Tiesa, šeimyninis parodijų teatras su Audriumi, Šmulkščių žentu, kaip su artistu, turėjo atsisveikinti: jaunas vyras, tolimųjų reisų vairuotojas, nebegali skirti laiko šiam užsiėmimui, nors širdimi visada kartu yra, tačiau į „žaidimą“ įsitraukė jaunėlės Monikos draugas Deividas, puikiai papildęs šią šaunią komandą.
Vietinis parodijų teatras į savo šeimą priėmė ir daugiau narių. Mindaugas Kliūčnikas, Aurelija Linkutė, Edita ir Jolita Jurgelaitytės – jauni, gražūs, žavūs, drąsūs, balsingi žmonės – tapo didelės šeimos, kurią vienija meilė dainai bei scenos trauka, dalimi.
„Kad tik TAI nesibaigtų…“
Pamažu trupė išpopuliarėjo. Vieni per kitus pobūvių organizatoriai (daugiausiai parodijų trupė pasirodo per jubiliejus, giminės susitikimus, bendruomenių šventes) ėmė kviesti vilkaviškiečius savo šventei. Plėtėsi ir pasirodymų geografija. Jau ne vien Vilkaviškis ar jo apylinkės, bet ir kiti Lietuvos miestai (teko savo šou rodyti ir Vilniuje, ir Kaune, ir Tauragėje, ir kitur) su nekantrumu ėmė laukti, ką šaunioji šeimyna parodys. „Linksmąjį parodijų teatrą“ jo žiūrovai priėmė. Keturių valandų programa neprailgsta, mat viskas čia iki smulkmenų skirta prikaustyti žiūrovo dėmesiui. Gražūs, įtaigūs artistai, uždainuojantys ant leidžiamo originalaus įrašo, puiki sceninė jų išvaizda (Irena sceniniams drabužiams skiria labai daug dėmesio: siuva, perka ne tik reikiamus drabužius, bet ir aksesuarus, taigi Šmulkščių namuose jau tikra teatro drabužinė – nuo puošnių suknių iki įvairiausių perukų, stilingų batelių, pirštinaičių), sumaniai surikiuota programa bei geros nuotaikos užtaisas – būtent tai, ko reikia, kad šou būtų sėkmingas.
Kasdienės repeticijos, programos tobulinimas Irenai Šmulkštienei yra malonūs rūpesčiai. Ji pati rašo šou scenarijus, kuriuose humoras žengia koja kojon su estetiniu vaizdu, dainavimo kokybe bei prasmingais proginiais žodžiais. Moteris neslepia: kūrybinės mintys dažniausiai aplanko jau atsigulus ir bandant užmigti. Miegas neima, bet viena po kitos veržiasi idėjos, kurias moteris stengiasi tuoj pat užrašyti (tam tikslui prie jos lovos visada yra padėtas sąsiuvinis su rašikliu). Kokie ateities planai? Irena pasako trumpai: „Kad tik TAI nesibaigtų…“ Šeimyninis parodijų teatras Šmulkščiams ne tik savirealizacijos versmė, bet ir galimybė būti, kurti drauge. O jei dar jų bendra kūryba suteikia džiaugsmo kitiems, ko daugiau bereikia!
Laima GRIGAITYTĖ
Asmeninio Šmulkščių albumo nuotraukos.
Nr. 27 (31), 2013 m. liepos 6–12 d.