Tarp gyvųjų ir mirusių žemės
*** Šitas vakaras mėlynas mėlynas Slenka tyliai per tirpstantį laiką. Kaip žvėris. Jis nei skuba, nei vėlinas. Tik į manąjį Nerimą taiko. Siekia vėl jį išjudint, pabudinti. Panardinti į erdvę beribę Siekia skaudinti, siekia liūdinti Ir sudrumsti pastovią ramybę. Juk jau Lapkritis suka į Vėlines, Trapią šventę, žvakučių apšviestą. Kai ir Laikas nei skuba, nei vėlinas Kviečia mus į Ramybės miestą... Tarp gyvųjų
Plačiau