Tai skamba kaip XXI a. sensacija: negi įmanoma gerą regėjimą susigrąžinti pačiam? „Aiškus Matymas“ mokyklos įkūrėja, Natūralios regos terapijos instruktorė Jūratė ALEŠKEVIČIŪTĖ, šiuo metu rašanti būtent apie tai knygą, vienareikšmiškai atsako: „Taip“! Ir tai ne vien teorinėmis žiniomis grįstas atsakymas: tai ir praktiškai išbandyti veiksmingi metodai. J. Aleškevičiūtė, 13 metų dirbusi kaip optometrininkė (regėjimo specialistė, parenkanti akinius), susidomėjusi  JAV gydytojo oftalmologo V.H.Beitso metodu, mat pačios regėjimas buvo -2,5, ėmė vadovautis ta metodika, atlikinėti pratimus, pajuto: tai iš tikrųjų veikia. Ir ne tik veikia: ji sugebėjo taip sau atsistatyti regėjimą, jog akinių jau visiškai nereikia. Žingsnelis po žingsnelio, nesustojant prie to, kas jau pasiekta, ėmė dar labiau plėstis žinių, suvokimo laukas, be to, Jūratė savo patirtimi ėmė dalintis su kitais. Irgi – veiksmingai: per mėnesį, laikantis nurodymų bei dirbant su savimi, kiekvienam pavyksta 0,5 dioptrijos pasigerinti savo regėjimo kokybę.

…Tai nėra nauja, tai tiesiog pamiršta sena. O gal ir nepamiršta visai, o tik nereklamuojama, nes tai nenaudinga nei pramonei, nei medicinos sistemai, nei vartotojiškos sąmonės žmonėms. Tai veikia, tačiau reikia  savo sveikata rūpintis pačiam.  Akiniai yra tapę mūsų kasdienybės dalimi, priimame juos kaip savaime suprantamą dalyką, kuris  padeda gerai matyti čia ir dabar. Tačiau ar visada yra taip, kaip priimta manyti?

„Akiniai tėra protezai mūsų akims ir jie niekada regėjimo nepagerino“, – ši frazė Jūratės Aleškevičiūtės lūpose skamba ne kartą. Į Jūratės  organizuojamus mokymus „Susigrąžink regėjimą pats!“ gausiai renkasi žmonės, norintys išgirsti patarimų ir pasisemti žinių apie tai, kaip taisyklingai rūpintis savo akių sveikata, kaip patiems  natūraliomis priemonėmis susigrąžinti gerą regėjimą.

Akiniai problemos neišsprendžia

Garsiausi pasaulio akių gydytojai turi sukūrę savas regėjimo ir jo gerinimo teorijas. Vienos labai populiarios, kitos nerado atgarsio ir pasekėjų. Akių gydytojai siūlė ir siūlo ne tik medicininį akių gydymą – jie ragina regėjimą stiprinti įvairiais pratimais. Vienas iš tokių žmonių – amerikiečių oftalmologas Viljamas Horacijus Beitsas (William Horatio Bates, 1860–1931), 1920 metais išleistos knygos „Puikus regėjimas be akinių“ („Perfect Sight Without Glasses“) autorius. Šis akių gydytojas – prieš akinių nešiojimą, savo teiginiams pagrįsti pateikęs savitą, iš pirmo žvilgsnio šokiruojančią teoriją.

Beitsas, baigęs medicinos institutą, penkerius metus dirbo akių gydytoju ir nusivylė savo darbo vaisiais. Visų jo pacientų, kuriems išrašė akinius, regėjimas pablogėjo. Antra, į ką atkreipė dėmesį Beitsas, buvo tai, kad kai kurie jo pacientai vasarą išvykdavo į kaimą ir ten sudaužydavo ar pamesdavo akinius. Jiems tekdavo du ar tris mėnesius apsieiti be akinių. Kai sugrįždavo, gydytojas patikrindavo jų regėjimą ir pastebėdavo – kai kuriems žmonėms šis būdavo pagerėjęs. Beitsas ėmė ieškoti priežasčių. Jis 30 metų tyrė žmogaus akis. Gydytojas pasiūlė paprastą ir suprantamą metodiką regėjimui atstatyti.

1901 m. Beitsas parašė darbą, kuriame parodė, kad visi keturi regėjimo sutrikimai – trumparegystė, toliaregystė, žvairumas ir astigmatizmas – yra susiję su akį judinančiais raumenimis. Kai kurie raumenys per daug įtempti, o kai kurie – per daug atpalaiduoti. Jis taip pat sukūrė pratimų sistemą, kuri padeda raumenis atpalaiduoti arba įtempti.

Šiandien V. Beitso metodas nuolat tobulinamas, ir jo dėka tūkstančiai žmonių visame pasaulyje susigrąžina puikų regėjimą.

Toliau pateikiame ištraukas iš Jūratės Aleškevičiūtės rašomos knygos „Sveikų akių vadovėlis“. 

Mano akinių istorija

 „Būdama 16 metų, – sako Jūratė, – pastebėjau, jog mokykloje neprimatau lentoje rašomų raidžių (priežastis, kurią suvokiau tik po 20 metų, buvo paprasta: mano vidinis pasaulis man buvo įdomesnis už išorinį, todėl išorinį pasaulį matyti sekėsi truputį sunkiau). Nuėjus pas akių gydytoją,  man buvo nustatyta trumparegystė ir išrašyti akiniai -1,0 D. Mokyklą baigiau su -2,5 D akiniais.  Trylika metų, dirbdama optometriste optikos salone, nuolat keisdavau akinius, mėgavausi madingais akinių rėmeliais ir „gero“ matymo galimybėmis. Visą tą laiką ir kitiems koreguodavau  vienokias ar kitokias regėjimo ydas, padėdavau  prisitaikyti naujus akinių stiklus. Kartą į mano rankas pateko V. H. Beitso knyga apie tai, kaip galima pačiam  susigrąžinti gerą regėjimą. Be abejo, mano kritiškas protas ėmė prieštarauti ten išsakytoms tezėms, todėl šiek tiek paskaitinėjusi tą knygą padėjau  į šalį ir toliau sėkmingai sau ir kitiems parinkinėjau akinius, naudodamasi optikos pramonės siūlomais „stebuklais“ ir inovacijomis. Tačiau, kaip žinia, niekas mūsų gyvenime nevyksta atsitiktinai. Tad kartą, apie keturiasdešimtuosius savo gyvenimo metus,   ankstyvą pavasarį, mane aplankė  gyvenimo prasmės krizė. Tuomet, skaitinėdama V. Zelando „Realybės transferingą“ ir mėgindama rasti atsakymus į man rūpimus klausimus, aptikau ten vieną mintį, kuri surezonavo mano viduje. Autorius teigė, jog teisingas pasirinkimas yra tada, kai mūsų protas neprieštarauja, o siela dainuoja. „Mano gyvenimas rūpinasi manimi“ – ši frazė atsirado ant mano kambario sienų, darbo kalendoriuje ir svarbiausia – mano galvoje. Ilgai laukti rezultatų nereikėjo: suvokiau  atradusi savo pašaukimą ir nusprendžiau padėti žmonėms atgauti aiškaus matymo galimybę be medikamentų ir optinių ramentų akims. Kadangi esu tos nuomonės, kad visa, ko mokai kitus, turi išbandyti pats, ėmiausi gilintis į natūralios regos terapijos aspektus, rinkti medžiagą, domėtis šios metodikos pasiekimais pasaulyje ir svarbiausia visu tuo naudojausi ir pati, siekdama panaikinti savo trumparegystės ydą. Pati visą gyvenimą domėjausi ne vien vakarų, bet ir rytų medicina, esu holistinio požiūrio į žmogaus sveikatą šalininkė, mokiausi energetinės medicinos pas akademiką V. Bronikovą. Apjungusi gydytojo oftalmologo H. Beitso natūralios regos atstatymo pratimus su Tibeto energetinėmis praktikomis bei kinų medicinos žiniomis, aš sukūriau savą regos atstatymo metodiką, pagal kurią per 6 mėnesius pati susigrąžinau aiškų matymą. Šios metodikos dėka daugelis mano kursų lankytojų taip pat pasigerino savo regėjimą“.

Aiškaus matymo paslaptis

Apie galimybę natūraliomis priemonėmis  koreguoti regėjimo ydas pirmasis prabilo gydytojas V. H. Beitsas.  Nors oficialiosios medicinos atstovai vis mėgindavo prieštarauti teigdami, kad  blogo regėjimo pagerinti neįmanoma, tačiau jie niekaip negalėdavo paneigti tų faktų, kad regėjimas  tiesiog atsistatydavo.  Taip gydytojas oftalmologas V. H. Beitsas suteikdavo pacientams galimybę puikiai matyti visais atstumais ir net išgydydavo kataraktą, glaukomą, tinklainės pažeidimus.

Pagrindinė gyd. V. H. Beitso natūralaus regėjimo atstatymo mintis skelbė tai, jog svarbiausias aspektas, į kurį reikia atsižvelgti norint matyti aiškiai, yra žmogaus tikėjimas savo sėkme. Dirbant su pacientais galima pastebėti, jog kiekvienam regėjimo sutrikimui būdinga tam tikra specifinė mentalinė būsena. Tai, kaip žmogus gyvena, kaip žvelgia į pasaulį, kokias mintis skleidžia aplink save, toks jo ir regėjimas. Jeigu mintys skaidrios, pozityvios, žmogus regėjimas visada bus aiškus.  Kaip žmogaus sąmonės būsena įtakoja  jo regėjimą, tyrimais pagrindė daktaras  Č. Kellis.  Analizuodamas B. Reicho ir A. Loveno darbus jis padarė išvadą, kad  prastai matantis žmogus nemoka atvirai reikšti savo jausmų ir nuolat jaučia psichinę bei fizinę įtampą. Todėl viena iš rekomendacijų regėjimo gerinimui yra atsipalaidavimas – kūno ir sąmonės relaksacija.  Vizualizacija – gebėjimas mintimis sumodeliuoti vaizdinius, padedančius atsipalaiduoti, taip pat naudojama norint suteikti sau tobulą poilsį.

Susijaudinus ir įsitempus žmogaus kvėpavimas visuomet padažnėja. M. D. Korbett, kuri buvo Beitso mokinė, pastebėjo, jog išmokus taisyklingai kvėpuoti galima pagerinti regėjimą ir atsisakyti akinių.

Atsipalaidavimas, taisyklingas kvėpavimas yra gerai, tačiau tai dar ne viskas. Jeigu žmogus viduje laikys užspaudęs emocijas, neišreikš giluminių jausmų ir visa tai nuolat nešiosis savyje, jis anksčiau ar vėliau ims matyti prasčiau.

Vis greitėjantis gyvenimo tempas ir tobulėjančios technologijos skatina susirūpinti savo fizine ir energetine sveikata. Apie fizinę sveikatą kalbama ir rašoma plačiai ir išsamiai, tačiau  rūpintis vien tik ja yra maža. Daug svarbesnė yra energetinė sveikatos būklė, apie kurią  rytų medicinoje žinoma jau nuo seniausių laikų. Vakarų  pasaulyje apie tai drąsiau prabilta praėjusio tūkstantmečio pabaigoje. Lietuvoje  prof. akademikas Jurgis Brėdikis yra išleidęs ne vieną knygą, primindamas mums apie tai, kad ligos prasideda energetiniame žmogaus kūne ir tik po to  pasireiškia fizinėje plotmėje. Tai, kad regi net ne mūsų akys, o smegenys, puikiai įrodo akademiko V. Bronikovo (jo mokine teko būti ir Jūratei) mokyklos mokiniai. Po keleto užsiėmimų užrištomis akimis išmokstama skaityti tekstą ir atpažinti daiktus, o nuo gimimo akli žmonės gali pamatyti aplink esančius objektus. Mūsų akių sveikata priklauso ne vien nuo žalingų įpročių, netaisyklingų matymo įgūdžių ar pernelyg dažno naudojimosi kompiuteriu. Žmogaus baimės, nerimas dėl ateities, nenoras matyti dabarties, savų idealų ir tikslų atsisakymas  gali pagreitintai iššaukti  tokius regėjimo negalavimus, kaip  trumparegystė, toliaregystė ar astigmatizmas.

Taip pat gana mažai mes žinome apie Saulės šviesos nepakeičiamą naudą mūsų akims.

Gydytojas O. Pankovas savo praktikoje plačiai taikė spalvų ir šviesos terapiją įrodydamas, jog trūkstant Saulės spektro spalvų vystosi vidaus organų ligos. O pritaikius spalvų terapiją įmanoma ištaisyti ne vieną regėjimo ydą. Jis gana įdomiai ir plačiai aprašo, kaip aprūpinti save ir savo akis Saulės spinduliais, šviesa ir spektro spalvomis atliekant pratimus, autorines meditacijas ir laikantis patarimų, kaip dirbti su brangiais ir pusiau brangiais akmenimis.

Norėdami geriau suvokti šviesos naudą visai regėjimo sistemai, turėtume prisiminti  tai, kaip evoliucionavo mūsų akys. Seniau žmonės gyveno Saulės ritmu: keldavosi su ja ir darbus baigdavo Saulei nusileidus. Kiek vėliau, atsiradus žibalinėms lempoms, žmonių gyvenimo tempas ėmė keistis. Didžiausią įtaką regėjimo sistemai turėjo Edisono elektros lemputės išradimas. Evoliucijos eigoje žmogus išsiugdė gerą regėjimą, ypač gebėjimą matyti toli esančius daiktus, nes mūsų protėviai buvo medžiotojai ir kariai, kurių geras regėjimas lėmė jų išlikimą. Sutrikusio regėjimo žmonės negalėdavo sėkmingai medžioti ir žūdavo nuo priešų ar plėšriųjų žvėrių. Jie nesugebėdavo išlikti.

Beveik visų gimusiųjų akys būna sveikos, ir tik mažiau negu 2 procentai vaikų turi pažeistas akis. Dauguma vaikų yra šiek tiek toliaregiai, ir tai taip pat įrodo, kad mūsų protėviai buvo medžiotojai ir kariai. Tai reikštų, kad žmogus biologiškai „apsidraudžia“ įgydamas sugebėjimą pastebėti toli esančius priešus ar plėšrūnus, net jei jo akių obuoliai ir nėra tobuli.

Dabar  žmogui vis mažiau reikia gero matymo tolyn ir vis dažniau jo akys prisitaiko matyti nenatūraliai – iš arti.  Šiuolaikinė civilizacija kardinaliai pakeitė žmogaus įpročius. Mes greitai pamiršome, kad mūsų regėjimo sistema savo evoliucijos eigoje vystėsi pagal šiuos 4 natūralius gamtos principus:

• Žiūrėti į tolį
• Smulkius darbus, reikalaujančius gero matomumo, atlikti tik esant geram, ryškiam apšvietimui
• Naudotis akimis gyvenant Saulės paros ritmu
• Nesukelti akims įtampos

Ir tik visai neseniai mes dirbtinai prailginome savo darbo dieną, o mūsų gyvenimas prateka esant skurdžiam dirbtiniam apšvietimui, dirbtinėse gyvenimo sąlygose. Nuolat fokusuojant žvilgsnį  ties arti esančiais objektais, visa regėjimo sistema patiria didelę įtampą.

Akys – stebuklingas žmogaus kūno organas. Tačiau jos nesutvertos tokiam dideliam nūdienos gyvenimo tempui, ilgam ir įtemptam artimų objektų stebėjimui esant  dirbtiniam apšvietimui.  Galbūt būtent todėl šiandien  mes susiduriame su tokia  gausa vienokių ar kitokių regėjimo ydų.

Juk  dar prieš  kelis dešimtmečius niekas net negalėjo įsivaizduoti, kad žmogus taip išnaudos savo akis knygų skaitymui, dirbant kompiuteriu, žaidžiant kompiuterinius žaidimus, atliekant kitus smulkius darbus. Todėl visiškai nestebina, kad  beveik 75 procentai žmonių, vyresnių nei 15 metų, skundžiasi prastu matymu. Regėjimo sutrikimai vis dažniau pastebimi jau ir pradinėse klasėse.

Ir nors yra sukurta nemažai akių treniravimo metodikų, skelbiančių, kad  reguliariai atliekant fizinius pratimus akims galima pasigerinti regėjimą, tačiau man tenka susidurti su žmonėmis, kurie vien tik tokiu būdu mėginę susigrąžinti gerą regėjimą klausia, kodėl jie nepasiekia 100 %  rezultato. Taip yra todėl, kad į regėjimą negalima žvelgti vienpusiškai. Neužtenka vadovautis vien tik  fiziniais patarimais, negana tik treniruoti akių obuolių raumenis ir stengtis sulaukti norimo rezultato.  Sėkmė aplanko tik tada, kai žmogus sąmoningai nori  pakoreguoti savo pasaulėžiūrą, pasaulėjautą, atsisako senų  negatyvių įsitikimų  ir priima į save naujus, pozityvius.  Būtent  tai pagerina  visą  jo sveikatą. O regėjimo aiškumas sugrįžta tarsi savaime, kartu su visos organizmo būklės pagėrėjimu. Sveikas žmogus yra laimingas žmogus.

Tačiau dauguma žmonių į savo sveikatą  ir regėjimo gerinimą žiūri labai formaliai ir mechaniškai. Ir nors  natūralaus regėjimo atstatymo metode  teigiama, jog išgijimo procesai visų pirma įvyksta mūsų sąmonėje, žmonės dažnai tai ignoruoja. Jie koncentruojasi tik į  metodikos fizinį lygmenį, atlikinėdami mechaninius pratimus, tikisi sulaukti greito rezultato. Ir sulaukia, tam kartui. O kai po keleto mėnesių regėjimas vėl ima prastėti, labai nusivilia, lieka nepatenkinti ir nelaimingi. Taip atsitinka tada, kai  žmogaus sąmonėje  lieka nepanaikinta blogo regėjimo priežastis. O ji lieka todėl, kad į  procesą einama mechaniškai, be sąmonės keitimo, be vidinio nusiteikimo tapti laimingu. Žmogus nori būti sveikas, bet ar jis siekia būti laimingu?

Kaip netenkame aiškaus matymo? 

Nors regėjimo refleksai būna įgimti, tačiau  mes patys išmokstame, kaip naudotis akimis.

R. Kaplanas knygoje „Sąmoningas regėjimas“ rašo, kad regėjimas – tai procesas, apimantis apie 20 suderintų veiksmų. Regos sistema ne tik formuoja vaizdą, bet ir padeda nustatyti objekto dydį, padėtį, atstumą iki jo, greitį, objekto sudėtį, struktūrą, svorį, tikslą ir amžių, neprisiliečiant prie jo; palyginti jį su kitais objektais; išlaikyti kūno pusiausvyrą, pozą, kryptį; skaityti ir interpretuoti parašytus žodžius, ženklus ir simbolius. To mes paprastai išmokstame dar vaikystėje ir šiais gebėjimais operuojame didžiąją savo gyvenimo dalį. Vieni vaikai paprastai išsiugdo gerus regėjimo įgūdžius, o kiti netinkamus, tokius, kurie trukdo jiems tobulėti, gerai mokytis ar sėkmingai dirbti, atskleisti visus savo sugebėjimus.

Augdami vaikai kopijuoja suaugusius.  Jie labai anksti perima tėvų  mitybos  ir gyvenimo būdo tradicijas, tampa vis mažiau judresni, daug laiko praleidžia uždarose patalpose  žiūrėdami televizorių arba  žaisdami kompiuterinius žaidimus.  Vėliau, jau paaugę,  tampa dietų ir reklamos aukomis.

Viskas paremta vartojimu

Nuo pat vaikystės vaikus moko, kad reikia plauti rankas, valytis dantis, o kaip prižiūrėti akis, dauguma tėvų net nežino.  Akių higiena, kaip privalomas dalykas, turėtų būti įtraukta į vidurinių mokyklų ugdymo programas.

Paradoksali situacija: protingas žmogus, teigiantis, jog sveikata yra brangiausias turtas,  yra visiškai abejingas jai. Kas gi valdo  žmogaus sąmonę ir poelgius? Kodėl iš išorės primestus teiginius  jis priima kaip savo paties?

Kai Tibeto budizmo dvasinio vadovo Dalai Lamos paklausė, kas jį labiausiai stebina žmonijoje, jis atsakė: ,,Žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Po to jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada jis taip rūpinasi savo ateitimi, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas yra tas, kad žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. O tada numiršta taip ir negyvenęs.”  Tad kodėl žmonės, žinodami, kaip reikia elgtis savo gerovės vardan, vis tiek sau kenkia? Todėl, kad  jie nežino svarbiausio dalyko, kad tik per vidinius pokyčius, per savo asmenybės transformaciją galimi išoriniai pokyčiai.  Ir norint matyti aiškiai,  reikia pradėti tikėti savimi, pasitikėti savo kūnu, prisiimti atsakomybę už savo sveikatą  ir išsilaisvinti iš šiuolaikinės propagandos priemonių brukamų prietarų ir klaidingų pažiūrų. 

Vadimas Zelandas,  garsus psichologas ir transerfingo žinovas (transerfingas – tai galimybė valdyti savo likimą), teigia, jog mintys kuria realybę. Tad žmogus gali pats pasirinkti savo individualų vizualinį stilių, tai kaip jis nori matyti, vadovaujantis sveiku protu, asmenine praktine patirtimi ir vidiniu išminties balsu.

Kaip susigrąžinti regą?

Norėdami susigrąžinti harmoningą ir aiškų matymą, visų pirma prisiminkime, kad mes turime dvi akis ir kad privalome jomis rūpintis. Tai įmanoma tik įnešus darnos į  savo gyvenimo būdą, kadangi tik įgavus pusiausvyrą ir pradėjus gyventi harmoningą gyvenimą, susinormalizuoja ir akies obuolių raumenų veikla. Minėjau, jog mūsų regėjimas priklauso nuo to, kaip mes žvelgiame į pasaulį. Kokias mintis mes siunčiame pasauliui, toks atspindys ir susifokusuoja mūsų akyse. Be abejo, tai metafora, tačiau ji turi labai gilias šaknis. Mūsų regėjimas yra susijęs su mūsų asmeninėmis savybėmis. Todėl norint vėl pradėti matyti aiškiai, būtina  atrasti savyje tas būdo ir charakterio savybes bei giluminių įsitikinimų programas, kurios neleidžia matyti puikiai. O jas atradus – transformuoti  ir perkeisti pozityviomis.  Kai tik dings įtampa sąmonėje, akies raumenys savaime atsipalaiduos ir akys įgaus joms tokią natūralią, rutulio formą. Tokios  atsipalaidavusios akys kuo puikiausiai matys objektus tolumoje, o esant reikalui skersiniai akies obuolio raumenys susitrauks, suteikdami mums galimybę pamatyti objektus iš arti.

Regėjimo atstatymo metodikos,  orientuotos vien tik į fizines pratybas,  akies obuolio raumenų treniruotes, nekreipiant dėmesio į sąmonės plėtrą, atneša sėkmę vien tik organiniame lygmenyje. Galima iki begalybės treniruoti akies obuolių  raumenis,  tačiau tai tebus raumenų treniruotės. Be abejo, jie sustiprės, teisingai vykdys savo funkcijas, tačiau anksčiau ar vėliau žmogui pabos užsiiminėti nuobodžiomis, mechaniškomis treniruotėmis ir tada, raumenims nusilpus, regėjimas vėl ims prastėti.

Būna atvejų, kai žmogus laikosi sveikos mitybos principų, darbo ir poilsio režimo, masažuoja ir treniruoja akis, o regėjimas  nei gėrėja, nei prastėja. Kodėl? Priežastis labai paprasta: toks žmogus nežino, ką reiškia gerai matyti ir jo sąmonė nėra pasirengusi priimti aiškaus matymo galimybės. Tuomet reikia dirbti su giluminėmis įsitikinimų programomis ir, padedant mokytojui, stengtis atrasti  pasąmonėje slypinčias priežastis, stabdančias išgijimo procesą. Regėjimo atsistatymo laipsnis ir greitis priklauso nuo  žmogaus pasirengimo priimti šiuos pasikeitimus, nuo noro tapti kitu žmogumi, suvokus, jog tas kitas žmogus  yra jis pats, tikrasis.

Pagal Jūratės ALEŠKEVIČIŪTĖS pateiktą informaciją parengė Laima GRIGAITYTĖ

Jūratės Aleškevičiūtės asmeninio albumo nuotraukos.

lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

Akys – svarbiausias žmogaus jutimo organas. Net 80 proc. visos informacijos gauname per akis. Akimis matome, jaučiame, mylime, kalbame…

Regėjimas – leidžia pažinti mus supantį pasaulį, bendrauti, grožėtis, saugotis nuo aplinkos pavojų. Menkiausias regėjimo sutrikimas sukelia žmogui daug problemų. Dažnai net nesusimąstome, kaip turime tausoti, saugoti akis ir joms padėti.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis visame pasaulyje 285 milijonų žmonių turi regėjimo sutrikimų, iš jų 39 mln. žmonių yra akli. Apie 90% sutrikusio regėjimo žmonių gyvena besivystančiose šalyse. 82% žmonių, turinčių aklumą, yra virš 50 metų amžiaus. 19 milijonų vaikų, turi regos sutrikimų. Visame pasaulyje daugiausiai yra asmenų, turinčių vidutinio sunkumo ir sunkaus regėjimo sutrikimų. Labiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, jog 80% visų regėjimo sutrikimų galima išvengti arba išgydyti. Todėl labai svarbu gerinti akių ligų profilaktiką, gydymo paslaugas, paslaugų kokybę ir prieinamumą. Svarbu didinti visuomenės informuotumą apie regėjimo funkcijos svarbą, regėjimo sutrikimų profilaktiką. Svarbu didinti privačių sektorių dalyvavimą. Veikti vyriausybės lygmenyje, didinti tarptautinę partnerystę, sprendžiant regos sutrikimų problemas.

Kasmet vis daugėja vaikų, turinčių regos sutrikimų. Didžiausią vaidmenį vaidina visuomenės evoliucija, į kasdienį gyvenimą atnešusi didžiausius regėjimo priešus – televizorių, kompiuterį, išmaniuosius telefonus. Vaikams augant, ypač pradėjus lankyti mokyklą, padidėja jų akims tenkantis krūvis, jos greičiau pavargsta.

Tėveliai ir pedagogai turėtų nuolat stebėti vaikus, atkreipti dėmesį į tai, ar nėra kokių nors požymių, galinčių rodyti silpną ar silpstantį vaiko regėjimą. Laiku pradėję gydyti regėjimo sutrikimą, galima ne tik sustabdyti silpnėjantį regėjimą, bet ir visiškai jį atkurti.

Priežastys, kodėl silpnėja mūsų regėjimas:

įtemptas darbas;

sausas oras;

netinkamas apšvietimas;

netinkama mityba;

ultravioletiniai spinduliai;

netinkamai parinkti akiniai;

darbas kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimas, išmanieji telefonai ir kt.;

rūkalų dūmai;

nuovargis ir stresas;

nereguliarus miegas.

Pagrindiniai regos sutrikimai

Glaukoma – tai akių liga, kai dėl skysčių tekėjimo sutrikimų akyje padidėja akies vidinis spaudimas, pažeidžiantis regos nervą ir tinklainės ląsteles. Glaukomos vystymuisi turi įtakos paveldimumas, cukrinis diabetas, hipertoninė liga, dažnas kavos, arbatos gėrimas, emocinė įtampa, kūno atšalimas ar perkaitimas, sunkus fizinis darbas. Negydant glaukomos galima apakti. Glaukoma dažniausiai serga vyresnio amžiaus toliaregiai.

Katarakta – tai akių liga, kuomet lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, todėl pradedama blogiau matyti. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra amžius, paveldimumas, patirtos traumos, uždegimai, ultravioletinių spindulių poveikis, cukrinis diabetas, tam tikros akių ligos, kai kurių vaistų vartojimas, medžiagų apykaitos sutrikimas – sutrikęs skysčių nutekėjimas arba per didelė skysčių gamyba akyje.

Konjunktyvitas – tai akių junginės uždegimas. Pagrindiniai ligos sukėlėjai yra virusai ir bakterijos, tačiau gali pasitaikyti ir alerginio pobūdžio konjunktyvitas. Ligos simptomai: paraudimas, išskyros, ašarojimas, akių skausmas, niežėjimas, patinę vokai.

Trumparegystė – tai akių refrakcijos yda, kai žmogus blogai mato toli esančius daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Trumparegių akys greitai pavargsta, jie sunkiai įžiūri toli esančius daiktus.

Toliaregystė – akių refrakcijos yda, kai žmogus blogai mato arti esančius daiktus ir šiek tiek pablogėja toli matomų daiktų atvaizdų kokybė, nes matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės. Toliaregių akys greičiau pavargsta, pradeda skaudėti galvą, liejasi vaizdas, trūkčioja ar netgi parausta vokai.

Astigmatizmas – tai dviejų skirtingo laipsnio refrakcijų susidarymas vienoje akyje. Sergantys astigmatizmu žmonės mato labai neryškiai, daikto vaizdas tinklainėje nėra tiksliai atkuriamas. Ši būklė dažniausiai būna paveldėta arba įgimta.

Žvairumas – tai netaisyklinga akių padėtis, kai viena arba abi akys yra nukrypę (į vidų, išorę, aukštyn arba žemyn) ir praradę gebėjimą vaizdą sulieti į vieną. Paprastai žvairumas pastebimas dar kūdikystėje (iki 6 mėnesių), tačiau kartais ir vėliau, taip pat gali pasireikšti ir vaikui pilnai suaugus.

Leiskite savo akims pailsėti

Kompiuteris – mūsų pagalbininkas darbe, tačiau akių įtampa ir jos sukelti negalavimai – dažni dirbančiųjų su videoterminalais nusiskundimai. Vienas iš daugelio negalavimų – sausų akių sindromas. Sausų akių sindromas (SAS) (naujai vadinama sausų akių liga – SAL) yra daugelio veiksnių sukeliama ašarų ir akių paviršių liga, pasireiškianti nemaloniais pojūčiais (simptomais), regėjimo sutrikimais bei ašarų plėvelės nestabilumu, kuris gali sukelti akies paviršiaus pažeidimus. Mūsų akys yra nuolat drėkinamos tam tikro drėkinamojo sluoksnio – ašarų plėvelės, kuri saugo akis nuo įvairių infekcijų. Ragenoje atsiradus sausai vietelei, akys iš karto į reaguoja lyg į svetimkūnį – parausta, bijo šviesos, dega. Tai reiškia, kad žmogaus akys yra nepakankamai drėkinamos, būtent dėl ašarų plėvelės sutrikimo – nepakankamo drėgmės kiekio. Tiems, kurie dirba su kompiuteriais, dažnai žiūri televizorių, dievina kompiuterinius žaidimus, akys sausėja nuo nepakankamo mirksėjimo. Normaliai žmogus mirksi apie 12-15 kartų per minutę, o įsistebeilijus į ekraną mirksime daug rečiau, tad ašarų plėvelė mažiau drėkina mūsų akis. Dirbantiems prie kompiuterio Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai rekomenduoja pasinaudoti reglamentuojamomis papildomomis ir specialiomis pertraukomis. Jų tikslas – išsaugoti darbuotojų darbingumą, gerinti darbo našumą ir kokybę, apsaugoti darbuotojus nuo nuovargio ar pervargimo, kad būtų išvengta profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe, mažėtų galimas nepalankių sveikatai veiksnių poveikis.

Specialios pertraukos suteikiamos: darbuotojams, kurie dirba su videoterminalais (su įrenginiais, turinčiais monitorių ir klaviatūrą, pvz., kompiuteriais). Dirbant 8 val. darbo dieną, reglamentuotos (specialios) 5 (10) min. trukmės pertraukos nustatomos po 1 val. nuo darbo su videoterminalu pradžios. Dirbant 12 valandų darbo dieną (40 val. darbo savaitę), reglamentuotos (specialios) pertraukos pirmosioms 8 val. nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, likusias 4 val. po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min. pertrauka.

Nuovargį ir įtampą mažinti pertraukų metu ir pasibaigus darbui rekomenduojama atliekant specialius akių ir fizinius pratimus darbo vietoje ir/arba poilsio patalpoje. Pratimai gali būti atliekami stovint arba sėdint, nukreipus akis nuo ekrano, žiūrint į tolį, ramiai kvėpuojant.

Pratimai akims:

Stipriai užsimerkite ir būkite užsimerkus 3–5 sekundes. Pratimą kartokite 6–8 kartus.

Greitai mirksėkite 1–2 minutes.

Žiūrėkite į toli esantį objektą 2–3 sek., tada 3–5 sek. į 30–40 cm atstumu laikomą pieštuką. Kartokite 10–12 kartų.

Užsimerkite ir 1 min. lengvais rankų pirštų judesiais masažuokite akių vokus.

5–10 kartų pakreipkite akis į dešinę, į kairę, į viršų ir apačią. Po to akimis „sukite ratus“ į dešinę ir į kairę pusę.

Išplėskite akis kiek galima labiau ir keletą sekundžių nemirksint žvelkite priešais save. Po to kuo stipriau užsimerkite. Kartokite 5 kartus.

Patarimai, kaip sumažinti kompiuterio įtaką regėjimui bei akių nuovargiui:

Pasirūpinkite geru natūraliu ir dirbtiniu (bendruoju ir vietiniu) apšvietimu.

Naudokite žaliuzes ar užuolaidas, kad kontroliuotumėte saulės šviesos ryškumą patalpoje, kad saulės šviesa neatsispindėtų monitoriaus ekrane.

Nepamirškite, kad ant monitorių ekranų kaupiasi dulkės, todėl jas reikia nuolat valyti drėgna šluoste.

Dirbdami kompiuteriu sąmoningai stenkitės dažniau mirksėti – taip mažinami džiūvimo reiškiniai akies junginėje bei kiti su tuo susiję nemalonūs pojūčiai akyse.

Pertraukų metu pasišalinkite nuo kompiuterio ir nors trumpam užsiimkite visiškai kita veikla, kuri nevargina akių.

Maisto produktai, gerinantys ir stiprinantys regėjimą:

Mėlynių uogos ir jose esantys aktyvūs komponentai. Jie sustiprina tinklainės kapiliarus, saugo akis nuo žalingo aplinkos poveikio, padeda palaikyti tinklainės ir regos nervo mitybą.

Karotinoidai ir liuteinas. Šių medžiagų gausu geltonos, raudonos ir oranžinės spalvos vaisiuose ir daržovėse, kiaušinio trynyje, žaliose lapinėse daržovėse, grūduose, jos pristabdo kataraktos, senatvinio aklumo, glaukomos progresavimą, padeda išvengti tinklainės geltonosios dėmės degeneracijos.

Selenas ir cinkas. Jie pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, cinkas padeda įsisavinti vitaminą A, o šis apsaugo nuo regėjimo pablogėjimo tamsiuoju paros metu. Pagrindinis seleno šaltinis yra grūdai ir mėsa. Natūralus cinko šaltinis yra mėsa, sūris, kruopos, pupos, riešutai, kava, arbata. Nemažai cinko yra kalakutienoje, vėžiagyviuose bei moliuskuose (austrėse, krevetėse, omaruose), kiaušiniuose.

Antioksidantai vitaminas E ir vitaminas C. Jie yra būtini akies gleivių gamybai, palaiko akies drėgmę, lėtina senėjimą. Natūralus vitamino E šaltinis – kviečių daigai, kukurūzai, riešutai, špinatai, alyvuogės, šparagai, avokadai, kukurūzų, sėmenų, alyvų bei saulėgrąžų aliejus. Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, pomidoruose, bulvėse, kopūstuose, svogūnuose, papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, špinatuose, kiviuose, erškėtuogėse.

Vitaminas A. Jis padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvas. Daugiausia jo randama žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, taip pat menkės ir jaučio kepenyse, pieno produktuose, morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose.

Vitaminas D. Jis gerina natūralų regėjimo aštrumą bei stiprumą. Šio mikroelemento gausu žuvų taukuose, ikruose, svieste, įvairiuose sūriuose, mėsoje, kiaušinio trynyje, lašišoje. Žmogaus organizme jis susidaro veikiant saulės spinduliams. Žiemą rekomenduojama jo vartoti papildomai.

Vitaminas B2. Jis reikalingas akių junginei. Per didelis akių jautrumas šviesai gali reikšti vitamino B2  trūkumą. Šio vitamino daugiausia randama lapinėse daržovėse, grikių kruopose, kviečiuose, alaus mielėse, mėsos, žuvies ir pieno produktuose, kiaušiniuose.

Omega-3 riebalų rūgštys. Jos stabdo akių sausėjimą, reguliuoja akispūdį. Rekomenduojama valgyti šiaurinių jūrų žuvį – lašišas, skumbres, silkes, sardines, tuną. Žuvį galima pakeisti žuvų taukais. Kitas omega-3 riebalų rūgščių šaltinis – tai graikiniai riešutai, tamsiai žalios lapinės daržovės, linų sėmenų aliejus.

Kaip dar galime padėti savo akims?

Poilsiaukime gamtoje, neužterštoje aplinkoje, laikykimės dienos ir poilsio režimo, užsiimkime atpalaiduojančia, mėgstama veikla.

Atkreipkime dėmesį į akių nuovargį ir skausmus, pašalinkime juos.

Ribokite darbo kompiuteriu laiką, televizoriaus žiūrėjimą.

Nuo 35 – erių metų ir vyresniems, net ir gerai matantiems, gydytojai rekomenduoja pasitikrinti akis profilaktiškai.

Labai svarbu tinkamai maitintis.

Neskaitykite valgydami, važiuodami ar gulėdami lovoje.

Skaitant knygą ar rašant prie kompiuterio stalo, patariama šiek tiek sumažinti bendrą patalpos apšvietimą ir naudoti stipresnį vietinio apšvietimo šaltinį, pavyzdžiui, stalinę lempą.

Kad akys būtų sveikos – sveikai maitinkitės, reguliariai atlikinėkite akių mankštas bei pasirūpinkite akių drėkinimu. Linkime Jums saugoti savo sveikatą ir sielos veidrodį – akis!

Informacijos parengta pagal:

http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs282/en/

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija www.smlpc.lt

HN 32:2004 „DARBAS SU VIDEOTERMINALAIS. SAUGOS IR SVEIKATOS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO 2004 m. vasario 12 d. Nr.V-65 Vilnius

http://www.allaboutvision.com/cvs/irritated.htm

Informaciją parengė:

Ala CHOLOPOVA

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras

Vyr. visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

El.p. ala.cholopova@vvsb.lt

Tel. 8 5 205 3417

Simona PYRAGYTĖ

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras

El.p. simona.pyragyte@vvsb.lt

Tel. 8 5 234 0235

Perskaičius spaudoje ar pamačius per televiziją pranešimą apie nelaimę, įvykusią vaikui, nukrečia šiurpas. Susižalojęs, skausmą kenčiantis vaikas – tai, kas bene labiausiai skaudina tėvus, artimuosius ir aplinkinius. Kiekvienas stengiasi apsaugoti vaikus nuo traumų, deja, įvairūs sužalojimai yra viena pagrindinių pablogėjusios sveikatos, kartais neįgalumo ar netgi mirties priežasčių. Pasaulio sveikatos organizacija ir daugelis mokslininkų seniai atkreipė dėmesį į tai, kad mažesni vaikai dažniausiai sužalojimus patiria namuose, o mokyklinio amžiaus vaikai dažniau nukenčia nuo eismo traumų. Pastarųjų prevencijai skiriama daug dėmesio, o apie vaikų saugą namuose žinoma dar labai mažai. Liūdna statistika byloja, kad laikas atkreipti dėmesį į vaikų sužalojimų namuose problemą ir imtis atitinkamų prevencijos priemonių.

Vaikai krenta, įsipjauna, nudega, apsinuodija

Remiantis Higienos instituto Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos sistemos duomenimis, 2014 m. dėl išorinių atsitiktinių sužeidimų, įvykusių namuose, stacionare atsidūrė 1608 vaikai, iš jų net 1155 patyrė įvairius nukritimus, 463 buvo gydyti dėl apsinuodijimų, 304 stacionare gulėjo dėl nudegimų. Beveik 11 tūkst. vaikų dėl namuose įvykusių sužalojimų prireikė ambulatorinės pagalbos.

Dar liūdnesni Mirties priežasčių registro duomenys. 2014 m. dėl išorinių atsitiktinių mirties priežasčių, neskaitant transporto traumų, netekome net 22 vaikų. Šie skaičiai – tai tik ledkalnio viršūnė – kasdien Lietuvos vaikai patiria daugybę sužalojimų, kurie nėra užregistruojami.

2015 m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu atliko 0–5 m. vaikų sužalojimų namuose paplitimo tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad 0–5 m. amžiaus vaikai dažniausiai patiria šiuos sužalojimus: kritimą, įsipjovimą ar įsidūrimą, nudegimą ar nusiplikinimą, užspringimą ar dusimą. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nagrinėjant vaikų, gulėjusių stacionare, traumas paaiškėjo, kad dažniausia traumų priežastis yra įvairūs nukritimai, nutinkantys lygioje vietoje arba iš aukščio. Retesni sužalojimai yra nudegimai, būdingiausi mažiausiems vaikams – 0–4 m. amžiaus. Šio amžiaus vaikai dažniausiai nusidegina karštu maistu, gėrimais, riebalais ar maistiniais aliejais, karštu vandeniu ar jo garais.

Dar vienas dažnas vaikams nutinkantis sužalojimas – apsinuodijimas. Pastarąjį dažniausiai patiria 1–4 m. ir 15–17 m. amžiaus vaikai, tačiau skiriasi apsinuodijimo medžiagos. 10–17 m. paaugliai dažniausiai apsinuodija alkoholiu, 1–9 m. – vaistais, biologinėmis medžiagomis ar narkotikais, o kūdikiai – nemedicininės paskirties produktais. Visų minėtų sužalojimų galima išvengti imantis atitinkamų prevencijos priemonių.

Kaip apsaugoti vaikus nuo sužalojimų?

Didžiausia atsakomybė dėl vaikų sužalojimų namuose krenta ant tėvų arba globėjų pečių. Nėra vieno būdo, kuriuo būtų galima apsaugoti vaikus nuo traumų, būtinos kompleksinės priemonės. Efektyvu derinti vaikų mokymą, tinkamą jų priežiūrą ir įvairias papildomas saugos priemones.

Vaikų mokymas yra vienas iš svarbiausių sužalojimų prevencijos principų. Dažnas tėvų požiūris, jog vaikas turi patirti sužalojimą, kad būtų atsargesnis ateityje, yra klaidingas. Dar prieš patiriant bet kokį sužalojimą derėtų vaikams, atsižvelgiant į jų amžių, aiškinti apie tai, kas yra nesaugu, apie pavojus, tykančius namuose, taip pat kaip jų išvengti. Reikia parodyti ir papasakoti, kokiais daiktais jie gali susižaloti, kaip išvengti tokių sužalojimų. Tėvams ir globėjams pagelbėti gali įvairios spalvinimo knygutės saugos namuose tematika, taip pat užduotys ir žaidimai, viktorinos, kurių metu mažesni vaikai įgytų reikiamų žinių. Vaikų saugos namuose mokymas nebūtinai turi būti nuobodus, varginantis ir alinantis užsiėmimas, atvirkščiai – tai gali ir turi būti linksmas procesas, ateityje padėsiantis apsisaugoti nuo traumų.

Tinkama vaikų priežiūra. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro bei Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad net 80 proc. atvejų sužalojimo metu vaikai buvo prižiūrimi suaugusiųjų. Tai rodo, kad arba suaugusiųjų priežiūra yra netinkama, arba vien jos nepakanka apsaugoti vaikus nuo patiriamų traumų. Bet kokiu atveju nederėtų palikti vaikų be priežiūros, ypač ten, kur jie gali patirti sužalojimus. Vaikai yra labai judrūs. Todėl labai svarbu nuolat stebėti vaikus, kad jų kelyje nepasitaikytų itin pavojingų daiktų, kuriais jie gali susižaloti. Rizika patirti sužalojimą išauga visais atvejais, kai vaikai nėra prižiūrimi suaugusiųjų. Nederėtų vaikų palikti vienų žaidžiančių su gyvūnais, žaidimo aikštelėje. Neleiskite mažiems vaikams naudotis virtuvės įranga be priežiūros. Nuolat šalia esantis suaugęs žmogus gali ne tik padėti išvengti sužalojimo, bet ir greitai ir laiku suteikti pagalbą įvykus nelaimei.

Saugos priemonės. Pasitaiko atvejų, kai vaikai yra mokomi, nuolat prižiūrimi suaugusiųjų, tačiau vis tiek patiria vienokią ar kitokią traumą. Užkirsti joms kelią gali padėti įvairios išorinės apsaugos priemonės. Tai gali būti šalmas, įvairios kelių/delnų/alkūnių apsaugos, taip pat įvairios priemonės, užtikrinančios saugą namuose: dūmų detektoriai, spintelių užraktai, apsauginės tvorelės, langų atidarymo ribotuvai, dūmų detektoriai, orkaičių ir viryklių apsaugos, vaistų ir cheminių priemonių laikymas vaikams nepasiekiamoje vietoje ir pan. Daugelis šių priemonių yra nebrangios, tačiau tikrai efektyvios užkertant kelią sužalojimui. Reikia paminėti ir tai, kad kartais ir priemonės, skirtos vaikams apsaugoti nuo sužalojimų, gali tapti traumos priežastimi, todėl labai svarbu įsitikinti, kad priemonė yra saugi, atitinka visus Europos standartus ir kokybės reikalavimus, kad naudojama tinkamai, kaip nurodyta gamintojo instrukcijoje.

Požiūris, kad traumos yra neišvengiamos – klaidingas. Sužalojimų galima išvengti – tereikia imtis tinkamų priemonių. Vaikai nėra kalti dėl patiriamų sužalojimų, todėl suaugusiesiems būtina prisiimti atsakomybę, mokyti, kaip išvengti sužalojimų namuose, užtikrinti jų saugą įvairiomis priemonėmis ir niekada nepalikti mažų vaikų be priežiūros. Saugokime vaikų sveikatą ir gyvybę, juk jie – mūsų ateitis.

Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Justina RAČAITĖ, www.smlpc.lt