Pagrindinis > Kitos temos > Žmogus ir gamta (Page 3)

Lapkričio pabaiga Buktos miške

  Lapkričio pabaigoje, likus vos savaitei iki kalendorinės žiemos, pasnigo. Drėbė stambiais, skalsiais sniego kąsniais, aplinka per kelias minutes pasikeitė neatpažįstamai. Taip į Buktos girią ramiai ir be jokio blaškymosi atėjo žiema. Tada dar nežinojau, kad ši žiema truks tris dienas... Rytas aušo pamažu. Drėgno sniego svoris žemyn lenkė medžių šakas, einant

Plačiau

Paskui šernus

  Beklaidžiojant po Buktos girią ir ieškant vos ne miško dvasiomis virtusių elnių, taip pat pavyko aptikti ir šernų judėjimo kelius. Nors šie žvėrys aktyvesni tamsiu paros metu, kuris fotografavimui (švelniai tariant) nelabai tinkamas, paskatintas pirmųjų susitikimų užsibrėžiau naują tikslą – padaryti nors keletą pusėtinų šernų nuotraukų. Na, bet tikslas – dar

Plačiau

Buktos elnio beieškant. Spalis

  Kaip sekėsi elnių paieškos rugsėjo mėnesį, jau aprašiau. Jei trumpai reziumuojant – visai niekaip. Bet tik tuo atveju, jei kalba eina tik apie elnius... Kitų įspūdžių iš manęs nieks neatims. Taigi paieškų pratęsimas. Per mėnesį taip ir neįvykdęs pagrindinio tikslo, nusprendžiau keisti paieškų vietą. Jeigu jų nerandu pamiškėje, tai visai suprantamas

Plačiau

Buktos elnio beieškant. Rugsėjis

  Šį rudenį vėl bandžiau surasti, pamatyti ir nufotografuoti Buktos miško elnius. Kuo tai baigėsi vasario mėnesį, jau ankstesniuose rašinėliuose aprašiau, tada elnių taip ir nepamačiau, tačiau susipažinau su puse Buktos miško briedžių populiacijos. Grįžtant prie elnių temos: atrodo, tikslas visai lengvai pasiekiamas. Juk miško jaunuolynuose medelių kamienai nulaupyti, miškininkai gindamiesi

Plačiau

Žalčiai šalia mūsų

  Retas gyvūnas sulaukia tiek prieštaringų vertinimų kaip žaltys. Jam ir noriu paskirti šį straipsnelį… Pirma pažiūrėkime, ką apie žalčius rašo visažinė „Wikipedia“: „Geltonskruostis žaltys panašus į paprastąją angį...“ Štai ir paaiškėjo pagrindinė žmonių baimės ir neapykantos priežastis. Nors tikimybė nukentėti nuo gyvatės minimali, tarkim, kur kas mažesnė nei išsisukti koją

Plačiau

Sodyboje užaugintas gandras jau paliko „tėvų“ namus

  Tikri tėvai ketino atsikratyti mažyliu 2014 m. gegužės 29 dieną pamačiau, kaip kiemo gandras iš savo lizdo pačiupo vieną gandriuką, išskraidino ant žemės ir pradėjo tąsyti. Pribėgęs paprašiau: „Atiduok man!“ Gandras pasišalino. Neapsiplunksnavęs  gandriukas turėjo tik nedidelį nubrozdinimą nugaroje. Po valandos svečias pradėjo valgyti smulkiai supjaustytą žuvį. Įsikūrė pintinėje. Keletą

Plačiau

Mano kaimynai paukšteliai

  Nedažnai į kadrą pakliūna retas paukštis ir ypač nedažnai kasdieniškame fone. Rūgštusis žagrenis, putinalapis pūslenis f. Diabolo, auksinė Lausono puskiparisio forma, fone – sidabrinė eglė, apačioje – kazokinis kadagys. Iš vietinių rūšių tik paprastasis kadagys ir medžiai tolumoje... Man gražu. Nors natūralia gamta ir nekvepia, bet užtat kokia paukščių įvairovė! Šį

Plačiau

Našlaičių ežiukų auginimo epopėjai pasibaigus

  Šis pasakojimas būtų apie ežiukus, tačiau jie, atrodo, atsirado tik tam, kad atsidurčiau ten, kur net nenumaniau galėsianti atsidurti, ir susimąstyčiau apie tai, apie ką niekada nebūčiau susimąsčiusi. Manau, daugelis gerai pažįstame tokį gyvūną kaip ežys. Ir aš taip galvojau, kol vieną dieną su dukra sodybos teritorijoje radome netekusius mamos šešis

Plačiau

Vasarą – apie pavasarį: šeštadienio rytas Buktos miške

  Šeštadienis. Pagaliau galiu vėl trumpam išsprūsti į mišką. Žvilgteliu į lauko termometrą – nieko sau! 6 ryto, kovo 8-oji, o už lango + 4. Vadinasi, judėsiu. Dar žvilgteliu į orų prognozes, vėjas lyg ir palankus. Guminiai, maskuotė, fotoaparatas, stovas. Kava ir sumuštinis palauks, spėsiu sugrįžęs, kuprinę irgi palieku, bus lengviau

Plačiau

Apie ausuotus žvejus ir apie paukščius, kurie savo vaikus peni gėlių žiedais

  Per praėjusias Jonines teko pasiirstyti valtele po Aukštadvario ežerus. Valtis plastmasinė, aerodinaminėmis savybėmis primena kartono dėžę, bet juk šventės ne vien iš alaus gėrimo susideda... Taigi pasirišau ilgesne virvele fotoaparatą (jei kas – bent kortelė su nuotraukomis atminimui liks) ir išplaukiau į vandenis plačiuosius. Toks vaizdas, kad ežere gyvena tik

Plačiau

Gervių rytas

  Dažnai tenka stebėti laukuose stypčiojančias gerves, akimis lydėti jas skrydyje. O iš arčiau pamatyti gerves nėra taip paprasta – tai gana atsargūs paukščiai. Prislinkti nepastebėtam – jokių šansų, jos gal kiek mažiau baidosi automobilių, tačiau vos stabtelėjus vis tiek visada pakyla ir nuskrenda. Balandžio pradžioje suplanavau šių išdidžių gražuolių fotosesiją. Darbo

Plačiau

Kriaušės šermukšniuose ir kiti „Mičiurino“ iš Paežerių eksperimentai

  Vaizdas neįprastas: šermukšniai, apsipylę... kriaušių žiedais, o rudenį – ir gražiomis sultingomis kriaušėmis! Ir tai jokiu būdu ne montažas, o sodininkauti mėgstančio Paežerių kaimo (Vilkaviškio raj.) gyventojo Albino SELMISTRAIČIO ne vienų metų darbo rezultatas. Įsikūręs sodyboje, kurios kiemas baigiasi... ežeru (vis kitaip, nei pas visus!), žmogus daug dėmesio skiria jos

Plačiau

Algida Markevičienė: santarvėje su savimi ir gamta

  „Gyvenu ir mėgaujuosi gyvenimu“, – sako Šiaudiniškių kaimo (Kybartų sen., Vilkaviškio r.) gyventoja Algida MARKEVIČIENĖ. Moteris, užauginusi šešis vaikus, praėjusi kančios ir nesėkmių kelią, mėgaujasi kaimo gyvenimo kasdienybe, kurioje – ir įprastiniai darbai, ir maži, tačiau džiugūs atradimai. Ir nuolat kuria save: per darbą, per dvasinius ieškojimus (jau pasiekusi II

Plačiau

Miško sodinimo talkoje pasodinta 4000 ąžuoliukų

  Pavasarinės miško sodinimo talkos Marijampolės miškų urėdijos darbuotojams yra įprastas ir natūralus šio metų laiko darbas. Savanoriškai prisidėjo prie miškų atkūrimo „Miškus mes įveisiame ir atkuriame kiekvienais metais. Savo jėgomis miško sodinimo darbus atlikti nėra paprasta, nes viską lemia gamta, kartais tenka ilgai laukti tinkamų oro sąlygų ir sodinimo darbus organizuoti labai

Plačiau

Trijų hektarų ploto graikinių riešutmedžių rojus – sodininko svajonės išsipildymas

Kai žmogus lieka ištikimas savo svajonėms, gyvenimas jas, pasitelkęs laiką, išpildo su kaupu, dovanodamas netgi tai, apie ką net pagalvota nebuvo, kai ilgesio spalvomis sieloje pleveno žavus troškimas. Šią tiesą savo gyvenimu patvirtino Meškučių kaimo (Marijampolės sav.) gyventojas Algirdas JUŠINSKAS, nuo pat ankstyvos vaikystės svajojęs apie savo namus ir ypač

Plačiau

Ūkininkas, supykęs ant šernų, tapo… medžiotoju

  Trijų kilometrų spinduliu nusidriekęs 140 hektarų ploto laukas, kuriame pasodinti javai ir cukriniai runkeliai, Valavičių kaime (Marijampolės sav.) gyvenančiam ūkininkui Valdui PAULIUKONIUI – tai ne tik sunkus darbas, bet ir geras derlius, taip pat pakili nuotaiką bei kasdieninis nusilenkimas nuo pat mažens jaučiamam žemės šauksmui. Trauka žemei, gamtai šį žmogų

Plačiau

Arūnas Balsevičius: „Visa mūsų gamtosauga, deja, tik popierinė“

    Nuo seniausių laikų žmonės tikėjo, kad gamtos pasaulis – tai atskira visata, nepaklūstanti jokiai žmogiškajai jėgai. O kas mes patys, žmonės, esame gamtoje? B. Paskalio žodžiai paaiškina viską, nusako mūsų vietą po saule: „Žmogus – niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp visko ir nieko.“ Vis kartojame, kad „gamta –

Plačiau