Gegužės 4-ąją kasmet Lietuvoje minima Šv. Florijono – gaisrų sergėtojų diena. Tądien gyventojai paprastai kviečiami iš arčiau susipažinti su ugniagesio-gelbėtojo profesija ir darbe naudojama technika. Šiemet dėl plačiai vykdomų karinių pratybų „Žaibo kirtis 2017“ Marijampolėje veikiančios ugniagesių-gelbėtojų organizacijos susilaikė nuo masinių renginių, todėl Marijampolės savivaldybės vadovai pasirinko kitą būdą – aplankė juos profesijos dienos proga jų darbo vietoje. Savivaldybės atstovai palinkėjo sėkmės tarnyboje ir asmeniniame gyvenime, taip pat įteikė saldžias dovanas, kurios, pajuokavo, padės malšinti darbe patiriamą stresą.
Savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Isoda, administracijos direktorius Sigitas Valančius ir mero padėjėjas Albinas Mitrulevičius susitiko su Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininku Vidu Barausku ir tuo metu budėjusios komandos nariais. Šių metų gegužės 16 d. valdyba yra suplanavusi pagal vykdytą su kaimynais lenkais projektą atnaujintų tarnybinių patalpų pristatymą kviestiniams svečiams. Su valdybos viršininku savivaldybės atstovai aptarė ugniagesių-gelbėtojų pasirengimo specifiką, veiklos tendencijas. Anot V. Barausko, kiekviena diena šiame darbe yra nenuspėjama – viena be iškvietimų, kitą gelbėtojai kviečiami 4–5 kartus. Vidutiniškai per savaitę sulaukiama per 20 pagalbos signalų. Valdybos administracijos dirbančios moterys prisipažino, kad ilgainiui priprantama prie pagalbos signalų – jie tampa ne taip draskantys širdį ir joms beveik negirdimi. Iš viso valdyboje, kurios padaliniai yra Šakiuose, Vilkaviškyje, Kazlų Rūdoje ir Kalvarijoje, dirba 200 žmonių.
Marijampolės savivaldybės išlaikoma Marijampolės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, vadovaujama Tado Klusevičiaus, šiuo metu turi apie 40 savanorių. Vadovas itin džiaugiasi aštuoniais jaunais ūkininkais, kurie atėjo savanoriauti ir realiai galėtų padėti esant atvejui. Gaila, kad savanoriams keliami tokie patys sveikatos ir draudimo reikalavimai kaip profesionalams. Bet ką padarysi – darbo sąlygos yra gana ekstremalios. Tarnyba turi penkis punktus seniūnijose, juose tarnauja 20 ugniagesių. Pasak T. Klusevičiaus, gaisrų mažėja, bet didėja kitų nelaimių skaičius. Anksčiau gaisrai sudarydavo apie 70 proc. ugniagesių-gelbėtojų darbo ir 30 proc. autoavarijos bei kiti nutikimai. Dabar situacija verčiasi priešingai – apie 70 proc. iškvietimų sudaro autoįvykiai ir kiti ne su gaisrais susiję atvejai.
Viešųjų ryšių tarnyba
Aurelijos Baniulaitienės nuotrauka.