Marijampolės policija ieško įvykio liudytojų: gal matėte, kas apgadino automobilius?

Nuo Naujųjų metų įsigalioja Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), pakeisiantis daugiau kaip 30 metų galiojantį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK). Šiame svarbiame įstatyme numatyta daug naujovių.

„Dar sovietmečiu priimtas, daug sykių keistas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas stokojo vientisumo, jame numatytų sankcijų visuma ir atskirų konkrečių nuobaudų griežtumas iškraipė baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimą, todėl iš sankcijų visumos nebuvo aišku, kodėl kuris nors teisės pažeidimas pripažintas administraciniu teisės pažeidimu, o ne baudžiamuoju nusižengimu ar net nusikaltimu. Visos šios teisinės problemos bus išspręstos naujajame Administracinių nusižengimų kodekse“, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė.

Teisingumo ministerija primena, kad kai kurie nusižengimai, numatyti šiuo metu dar galiojančiame ATPK yra perkeliami į Baudžiamąjį kodeksą (BK). Nuo 2017 m. sausio 1 d. panaikinama administracinė atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau kaip 1,5 prom. alkoholio. Už tai bus numatyta baudžiamoji atsakomybė, o vairuotojui grės bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taip pat numatyta galimybė atimti teisę vairuoti nuo 1 iki 3 metų ar net konfiskuoti turtą, šiuo atveju, automobilį.

Taip pat naujajame ANK nebelieka administracinės atsakomybės už nedidelio kiekio narkotikų laikymą bei pasipriešinimą pareigūnams. Už šią nusikalstamą veiką asmuo irgi bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Naujajame kodekse yra numatyta ir daugiau naujovių. Nuo Naujųjų metų nebelieka vienos iš administracinių nuobaudų rūšių – administracinio arešto. Visi asmenys, atliekantys administracinį areštą už pažeidimus, bus išleisti į laisvę įsigaliojus ANK (t. y. sausio 1 d.). Neatliktos nuobaudos dalis keičiama į viešuosius darbus, vieną administracinio arešto dieną prilyginant trims viešųjų darbų valandoms. Asmeniui nesutikus ar vengiant atlikti viešuosius darbus, neatlikta administracinio arešto dalis keičiama į baudą, vieną administracinio arešto dieną prilyginant 17 eurų baudos.

Taip pat naikinama tėvų ar globėjų administracinė atsakomybė už jų 14-15 metų amžiaus vaikų padarytus administracinius teisės pažeidimus. Tėvai bus traukiami administracinėn atsakomybėn tik už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams, t. y. už kaltas veikas. Savo ruožtų vaikiams iki 16 metų už administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas galės būti taikomi Vaikų minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme numatytos priemonės.

Kodekse įteisinta, kad daugiau administracinių nusižengimų bylų būtų nagrinėjama ne teisme. Apylinkių teismai pirma instancija nagrinėtų administracinių nusižengimų bylas, jeigu maksimalus baudos dydis yra daugiau kaip 1500 eurų, jeigu administracinėn nuosavybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis, jeigu gali būti skiriamas turto, kuriam privaloma teisinė registracija, konfiskavimas.

Dar viena svarbi naujovė – tai įpareigojimas pažeidėjui dalyvauti prevencijos, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinį elgesį keičiančiose programose ir kitose programose (kursuose). Pavyzdžiui, tokius įpareigojimus, numatytus projekte, siūloma taikyti asmenims, neprižiūrintiems savo vaikų, vartojantiems narkotikus ar alkoholį, smurtaujantiems šeimoje ir kt.

Administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančios institucijos taip pat galės taikyti dar vieną naują įpareigojimą – draudimą lankytis viešose vietose vykstančiuose renginiuose. Tokie įpareigojimai būtų taikomi asmenims, pažeidinėjantiems viešąją tvarką renginiuose.

Taip pat praplėstas administracinio nurodymo, t.y. pasiūlymo susimokėti pusę sankcijoje numatytos minimalios piniginės baudos už pirmą kartą per metus padarytą administracinį nusižengimą, taikymo galimybės. Asmuo galėtų sumokėti pusę baudos, jeigu už administracinį nusižengimą nustatyta mažesnė negu 1500 eurų maksimali bauda. Tokia tvarka nebūtų taikoma, jei asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jei per metus padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą tame pačiame šio kodekso straipsnyje, administracinis nusižengimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, kuri nėra visiškai atlyginta; kai už asmens padarytą pažeidimą nustatytas privalomas turto konfiskavimas; kai asmuo padarė pažeidimą, susijusį su specialia teise, neturėdamas šios teisės.

Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, bus labiau užtikrinamos asmens, pretenduojančio į nukentėjusiojo statusą, teisės. Bylą nagrinėjantis teismas ar bylą nagrinėjanti institucija kai kuriais atvejais nukentėjusiajam galės priteisti patirtą žalą. Dabar galiojančiame ATPK tokia galimybė nėra numatyta, nukentėjusysis dėl padarytos žalos pats turi kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Su Administracinių nusižengimų kodeksu galima susipažinti Teisingumo ministerijos interneto svetainėje .

Marijampolės policininkai – Lietuvos policijos mišraus tinklinio turnyro čempionai

Autorius

Marijampolės apskr. VPK

-

Gru 27, 2016 | 17:35

Gruodžio 21 d. Šiaulių miesto sporto mokyklos „Dubysa” salėje (Gumbinės g. 18a, Šiauliai), vyko Lietuvos policijos mišraus tinklinio turnyro finalinis etapas – antrasis Lietuvos policijos mišraus tinklinio turnyras, kuriame dalyvavo net 14 komandų. Komandos buvo suskirstytos į keturis pogrupius, iš kurių pirmas vietas užėmusios komandos pateko į finalinį etapą.

Antrajame Lietuvos policijos mišraus tinklinio turnyre dėl čempionų titulo rungėsi keturios stipriausios Lietuvos policijos komandos: šeimininkai – Šiaulių apskr. VPK, Tauragės apskr. VPK, Alytaus apskr. VPK ir Marijampolės apskr. VPK komandos. Komandos finalininkės susikovė rato sistema, kitaip tariant – kiekviena su kiekviena sužaidė po kartą ir taip išsiaiškino galutines pozicijas.

Marijampoliečiai finalinį etapą pradėjo užtikrintai (setų rezultatais 2:0) įveikdami tauragiškius ir alytiškius, deja, po įtemptos kovos, rezultatu 1:2, nusileisti teko šeimininkų (Šiaulių) komandai.
Įdomu tai, jog trys komandos: Marijampolė, Tauragė ir Šiauliai surinko po dvi pergales ir vieną pralaimėjimą, tad išaiškinant čempionus reikėjo perskaičiuoti setų rezultatus. Marijampolės policininkų rezultatas buvo geriausias ir jie tapo turnyro nugalėtojais, antroji vieta atiteko šiauliečiams, o bronzos medaliais pasidabino Tauragė. Beje, ir geriausiais Lietuvos policijos mišraus tinklinio turnyro finalinio etapo žaidėjais tapo Suvalkijos atstovai: Agnė Čebanauskienė ir Rolandas Gylys.

2016 m. Lietuvos policijos mišraus tinklinio čempionų komandos sudėtis: Agnė Čebanauskienė, Vilija Danilevičė, Raimonda Smagurauskienė, Žydrūnas Brazaitis, Aidas Navickas, Rolandas Gylys, Aidas Sabukonis, Mantas Lapienis, Andrius Levanas (komandos vadovas).

Nuoširdžiai sveikiname kolegas bei linkime daug gražių pergalių ir ateityje!

Marijampolės apskr. VPK informacija

jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

Kalėdiniai maisto paketai pradžiugino skurstančius marijampoliečius

Autorius

-

Gru 27, 2016 | 15:21

Kenčiantys maisto ir šilumos stygių Marijampolės savivaldybės žmonės šias Kūčias ir Kalėdas vėl galėjo sutikti sotesni. Didįjį penktadienį labdaros valgykloje jiems įteikti šventiniai maisto paketai ir surengtas simbolinis Kūčių stalas. Jau devintus metus tęsiama Marijampolės savivaldybės mero Vidmanto Brazio iniciatyva pradėta socialinė akcija „Pagalba skurstantiems – karštas maistas“, į kurią yra aktyviai įsijungęs „Mantingos“ labdaros ir paramos fondas, UAB „Sotas“ kartu su Marijampolės krašto samariečių bendrija. Šventinius saldumynų ir žuvies produktus dovanojo, kaip ir pernai, UAB „Mantinga“ ir UAB ICECO.

Kaip pasakoja „Mantingos“ labdaros paramos fondo direktorė Nijolė Daukšienė, per trejus pastaruosius metus atšalus orams kiekvieną dieną tiršta sriuba ir duonos gaminiais pamaitinama iki 50-ties maisto stokojančių bendruomenės narių. Čia apsilanko socialinių problemų turintys žmonės: neįgalieji, benamiai, rizikos grupių asmenys, su socialinėmis problemomis nesusitvarkančios nepilnamečius auginančios šeimos, pagyvenę, vieniši Marijampolės gyventojai. Projekto geradariais rėmėjais jau yra tapusi ne viena įmonė, organizacija, ūkininkai ir kiti geros valios žmonės. Taip geriau gyvenantieji skatinami prisidėti maisto produktais ir tokiu būdu įtraukiami į labdaringą veiklą.

Sveikindamas su artėjančiomis šventėmis atėjusiuosius pasiimti maisto paketų UAB „Mantinga“ valdybos pirmininkas Klemencas Agentas priminė, kad artėja Gaidžio metai, o gaidys anksti visus žadina. „O ką daryti anksti nubudus? Keltis ir arba pradėti darbus, arba apmąstyti savo gyvenimą“, – sakė jis. Tad jis palinkėjo kitais metais labdaros valgyklos lankytojams anksti keltis ir daug nuveikti, permąstyti savo būtį ir ją keisti į gerąją pusę.

Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys prisiminė labdaros valgyklos įkūrimo pradžią. Pradžioje mero idėja buvo karšta sriuba pamaitinti badaujančius tik žiemos sezonu. Tačiau kai prieš trejus metus „Mantingos“ savininkas pasiūlė prisidėti maitinant badaujančius žmones ištisus metus, meras iš karto sutiko ir perdavė patalpas. „Juk jeigu vasarą nevalgysi, gali žiemos ir nesulaukti“, – juokaudamas situaciją dėstė savivaldybės vadovas.

Labdaros valgyklos steigėjai džiaugėsi Marijampolės krašto samariečių bendrijos kasdieniu indėliu tiekiant karštą sriubą atėjusiems pasimaitinti. Daug padėkos žodžių sulaukė bendrijos pirmininkė Loreta Drandžilauskienė. Labiausiai į širdį strigo valgyklos kliento Petro Petrulevičiaus žodžiai, kuriuos jis ištarė pridėjęs ranką prie širdies. Jis prisiminė, kaip buvo ligoninėje ant mirties slenksčio, bet Loreta, kurios širdis yra angeliška, padėjo jam išgyventi. Ir pati Loreta džiaugiasi savo „Auklėtinių“ pažanga. Anot jos, dabar šie ateina daug tvarkingesni, vyrai praleidžia prieky savęs moteris, paprašyti apšvarina aplinkinę teritoriją. Deja, ne visi iš pernykščių valgytojų sulaukė šių Kalėdų. Netvarkingas gyvenimo būdas sutrumpina amžių – Loreta priskaičiavo bent tris netektis.

Visas stalo gėrybes pašventino prel. kan. Juozas Pečiukonis, prieš tai trumpai ir įtaigiai papasakojęs kūdikėlio Jėzaus gimimo istoriją.

Tradiciškai prie simbolinio Kūčių stalo prisidėjo ir Marijampolės savivaldybės tarybos narys Alvydas Kirkliauskas. Tądien atėję pasistiprinti turėjo progą ragauti jo namuose raugintų kopūstų su virtomis bulvėmis. Pagalbos maistu prašančius žmones prieš didžiąsias žiemos šventes aplankė ir Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoja Irena Lunskienė, administracijos direktorius Sigitas Valančius, Socialinių reikalų departamento direktorė Daiva Pankauskienė ir Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Roma Brazauskienė. Sulaukta ir svečio iš Seimo – Seimo nario Juozo Oleko. Taip pat kasmet nepriteklių kamuojamus marijampoliečius aplanko buvęs Seimo narys Albinas Mitrulevičius, kuris nenutrūkstamai tiekia savo išaugintas daržoves šiai labdaros valgyklai.

Viešųjų ryšių tarnyba

Aurelijos Baniulaitienės nuotraukos.

jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

Atsisakius popierinių gimimo, mirties ir santuokos liudijimų, gyventojų laukia kelios naujovės

Autorius

-

Gru 27, 2016 | 5:55

1

Teisingumo ministerija primena, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nuostatoms, popieriniai gimimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties, vardo, pavardės, tautybės keitimo liudijimai nebebus išduodami.

„Norime informuoti visus gyventojus, kad po Naujųjų metų šių liudijimų ar jų kopijų nereikės pateikti norint gauti išmokas vaikui gimus ar asmeniui mirus, laidojant asmenį ar tvarkantis kitus administracinius reikalus. Visų institucijų darbuotojai reikiamą informaciją ras registruose“, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė.

Daugiausia naujovių laukia asmenų, kuriems teks laidoti savo artimuosius. Iki šiol svarbiausias dokumentas, organizuojant laidotuves, buvo civilinės metrikacijos įstaigos išduotas mirties liudijimas. Šį dokumentą reikėdavo pateikti laidotuvių paslaugas teikiančioms bendrovėms, dvasininkams, kapinių administratoriams, krematoriumų darbuotojams. Nuo 2017 m. sausio 1-osios svarbiausiu dokumentu organizuojant laidotuves bus popierinis medicininis mirties liudijimas, kurį išduos sveikatos priežiūros įstaiga (ligoninė, slaugos namai, poliklinika, Valstybinė teismo medicinos tarnyba). Pažymėtina, kad ir šiuo metu civilinės metrikacijos įstaigos išduoda mirties liudijimus tik pateikus medicininį mirties liudijimą.

Nuo Naujųjų metų popierinį medicininį mirties liudijimą, išduotą sveikatos priežiūros įstaigų ir patvirtintą gydytojo parašu bei įstaigos antspaudu, reikės pateikti visoms įstaigoms, susijusioms su laidotuvių organizavimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsisakius popierinių mirties liudijimų, mirusio žmogaus asmens dokumentus (pasą arba asmens tapatybės kortelę) reikės perduoti sveikatos priežiūros įstaigai atsiimant medicininį mirties liudijimą arba teritorinei policijos įstaigai. Šiuo metu mirusio asmens dokumentai grąžinami civilinės metrikacijos įstaigai.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja dar viena naujovė – mirties fakto neberegistruos seniūnai. Šiuo metu seniūnai registruoja mirties faktą tik jiems pateikus medicininį mirties liudijimą.

Artimiesiems, norintiems gauti laidojimo pašalpą iš savivaldybės dėl artimo mirties, nereikės pateikti jokių papildomų dokumentų. Apie žmogaus mirtį savivaldybės duomenis gaus iš Gyventojų registro. Jeigu artimieji norės laidojimo pašalpą gauti mirties dieną ir duomenų apie mirtį nebus Gyventojų registre, tuomet gali tekti pateikti sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininį mirties liudijimą.

Vaiko gimimas bus registruojamas pagal sveikatos priežiūros įstaigų pateiktus civilinės metrikacijos įstaigai dokumentus, tačiau tėvai turės pateikti prašymą dėl vaiko gimimo įregistravimo ir suteikti vaikui vardą ir pavardę. Tai jie galės atlikti ir elektroniniu būdu, prisijungę prie Elektroninių valdžios vartų portalo (taip pat liks galimybė suteikti vaikui vardą atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą asmeniškai). Popieriniai vaiko gimimo liudijimai taip pat nebebus išduodami.

Santuoką nutraukus teisme, visus duomenis civilinės metrikacijos įstaigoms perduos teismas, asmenims nebereikės vykti į civilinės metrikacijos įstaigas pasiimti santuokos nutraukimo liudijimo.

Nors popierinių liudijimų nebeliks, tačiau asmuo, jeigu pats to norės, galės gauti civilinės būklės akto įrašą liudijančius išrašus.

Nikos Kazandzakis

Autorius

-

Gru 27, 2016 | 5:49

„Kai žmogaus norai sutampa su Dievo norais, tai yra pati didžiausia, pati sunkiausia žmogaus pareiga.“

2016 m. Vilkaviškio vyskupo kalėdinis sveikinimas

Autorius

Vilkaviškio vyskupija

-

Gru 24, 2016 | 11:28

Neseniai užbaigėme ypatingą Dievo malonės laiką – Gailestingumo metus. Tačiau Jubiliejinių metų aidai vis dar skamba mūsų protuose ir širdyse. Jie primena, jog Dievo gailestingumas tęsiasi amžinai ir niekada neišsenka.

Šiomis dienomis švenčiamas Jėzaus Kristaus gimimas taip pat yra didis Dievo gailestingumo, jo maloningumo, savęs dovanojimo pasireiškimas. Jubiliejinių metų paskatinti priimkime dėl mūsų gimusį kūdikį Jėzų kaip ypatingą Dievo gailestingumo įsikūnijimą, nepaprastai brangią dovaną žmonijai ir kiekvienam iš mūsų. Supraskime, jog Jis atėjo, kad mus be galo dosniai apdovanotų.

Kaip skelbia Kalėdų dienos Evangelija: „Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievovaikais“ (Jn 1, 12). Taigi Jėzaus Gimimo šventės mums primena ne tik kūdikį Jėzų, bet ir mūsų išaukštinimą būti Dievo vaikais. Šiuo šventišku laiku kviečiu: suraskime laiko drauge su šeima, su artimiausiais žmonėmis stabtelėti prie Kalėdų nakties stebuklo. Bažnyčiose jį mums vaizdingiausiai pristato prakartėlė. Prie jos melsdamiesi pastebime, jog Betliejuje Dievas tarp mūsų pasirodė kaip visiškas vargšas. Paslėpdamas savo dievišką didybę ir galią, Jis paliko regimą tik pačią Dievo gerumo, gailestingumo, meilės žmonėms žinią.

Tokia Dievo dalijimosi su kūrinija meile žinia, išsakyta per visiškai silpno kūdikio gimimą. Ji suvokiama visiems, net vaikams. Visiems, kaip šv. Kalėdų naktį skelbia angelai, geros valios žmonėms. Ji mums aiški, jei turime kiek nors gerumo, gailestingumo ir meilės. Tada Dieviškąjį Kūdikį priimame džiugia širdimi, jam neliekame abejingi, dėkojame, atiduodame deramą garbę. Tokiu būdu kasmet per šv. Kalėdas Dievas leidžia mums pasitikrinti, ar nenutolome nuo svarbiausių žmogiškos būties pagrindų – Dievo ir artimo meilės.

Pamatykime dieviško gailestingumo mums dovanotą Jėzaus gimimo stebuklą, mus įgalinantį būti Dievo vaikais, jam artimais ir jo mylimais. Atpažinkime Jį, nesupainiokime Jo su daug mažiau reikšmingais dalykais, nors ir apipintais blizgesiu, turtingumu ir siekiančiais patraukti mūsų dėmesį šiuo šventiniu laiku.

Viso to linkėdamas ir dalydamasis Viešpaties Gimimo džiaugsmu visus Jus nuoširdžiausiai sveikinu.

Rimantas NORVILA

Vilkaviškio ordinaras vyskupas

Vaikų ugdymo įstaigoms nuteistųjų dovanos – lesyklėlės

Autorius

-

Gru 23, 2016 | 20:52

1

Gruodžio 15 d. „Saulės“ pradinėje mokykloje rinkosi Marijampolės ikimokyklinį ugdymą teikiančių įstaigų ir pradinių mokyklų vaikučiai. Čia vyko Marijampolės pataisos namų administracijos inicijuota akcija „Pasirūpink mažaisiais draugais“, kurios metu devyniolikai savivaldybės ugdymo įstaigų buvo padovanotos nuteistųjų pagamintos lesyklėlės, kad vaikai galėtų pasirūpinti žiemoti likusiais paukščiais.

Pataisos namų direktorius Regimantas Kavaliauskas, sveikindamas gausų būrį susirinkusių vaikų, linkėjo sulaukti daugybės įvairių paukštelių bei globoti juos šaltuoju metų laiku ir įteikė nuteistųjų pagamintas dovanas. Lesyklėlės ir kalendoriai su širdingiausias šventiniais linkėjimais įteikti: Saulės“ ir „Smalsučio“ pradinių mokyklų, Mokolų mokyklos-darželio, „Žiburėlio“ mokyklos – daugiafunkcio centro, Šventragio ir Igliaukos vaikų darželių; Patašinės universalaus daugiafunkcio centro, mokyklos-darželio „Želmenėliai“, Sasnavos pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupės, Liudvinavo K. Borutos gimnazijos Ikimokyklinio ugdymo skyriaus, lopšelių-darželių „Vaivorykštė“, „Nykštukas“, „Šypsenėlė“, „Rūta“, „Varpelis“, „Pasaka“, „Šaltinėlis“, „Linelis“ ir „Rasa“ ugdytiniams.

Renginyje dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Valančius, Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Vygantas Dilys ir švietimo skyriaus vedėja Asta Vaznienė.

Dėkodamas už gražią iniciatyvą Marijampolės pataisos namų administracijai V. Dilys linkėjo, kad ši gerumo iniciatyva būtų tęsiama, dovanotas lesyklėles aplankytų gausūs būriai sparnuočių ir visą žiemą jiems užtektų maisto ir vaikų dėmesio.

Marijampolės savivaldybės administracijos

Viešųjų ryšių tarnyba

Danguolės Micutienės nuotraukos.

jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

Pristatyta susigiminiavusių Marijampolės ir Bergiš Gladbacho miestų draugystė

Autorius

-

Gru 23, 2016 | 20:41

Gruodžio 16 d. Marijampolėje viešėjo Vokietijos Federacijos ambasados Lietuvoje referentė kultūros ir spaudos klausimais Milena Dech.

Diplomatės vizito šią dieną tikslas – susipažinti su susigiminiavusių Marijampolės ir Bergiš Gladbacho miestų bendradarbiavimu ir susitikti su Bergiš Gladbacho tarybos nariu Rolf-Dieter Schacht ir šio miesto kamerinio ansamblio atlikėjais, atvežusiais kalėdinę muzikinę dovaną marijampoliečiams.

Susitikime savivaldybėje meras Vidmantas Brazys bei Vokietijos Bergiš Gladbacho miesto tarybos narys, darbo grupės „Marijampolė“ vadovas Rolf-Dieter Schacht ambasados atstovei trumpai pristatė miestų draugystės saitus, projektines veiklas bei pasidalino mintimis apie tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas.

Pasak mero V. Brazio, Vokietijos Bergiš Gladbacho miestas yra vienas seniausių Marijampolės miestų partnerių ir žmonės bendrauja kaip geri pažįstami. Pirmoji pažintis su Bergiš Gladbachu prasidėjo daugiau kaip prieš dvidešimt septynerius metus – 1989-aisiais.

Vokietijos ambasados Lietuvoje kultūros ir spaudos specialistės Milenos Dech teigimu, džiugina ilgalaikiai ir konstruktyvūs šių dviejų Lietuvos ir Vokietijos miestų draugystės ryšiai, o partneriško Bergiš Gladbacho miesto kalėdinė dovana, kamerinio ansamblio koncertas marijampoliečiams, byloja apie glaudžius ir draugiškus santykius.

Ambasados atstovė Milena Dech taip pat apsilankė Marijampolės apskrities moters veiklos centre. Čia centro vadovė Adolfina Blauzdžiūnienė ir darbo grupės „Marijampolė“ vadovas Rolf-Dieter Schacht papasakojo apie šio centro veiklą bei plėtojamus ryšiais, propaguojant centro moterų individualią veiklą, susigiminiavusiame Bergiš Gladbacho mieste.

Po susitikimo moters veiklos centre p. Milena Dech trumpam užsuko į Marijampolės švietimo centrą, susitiko su centro direktore Meile Apanavičiene, apžiūrėjo Beatričės Kleizaitės-Vasaris galeriją.

Atsisveikindama Vokietijos ambasados Lietuvoje kultūros ir spaudos referentė M. Dech pasidžiaugė Marijampolės ir Bergiš Gladbacho ryšių plėtojimu ir priėmė prašymą įtraukti Marijampolę į ambasados remiamų kultūrinių projektų, pristatančių vokišką kultūrą Lietuvoje, kalendorių.

Vokietijos ambasados kultūros skyriaus, kuriam vadovauja p. Milena Dech, uždavinys – drauge su kitomis valstybinėmis institucijomis ir Goethes institutu bei Vokietijos akademinių mainų tarnyba planuoti ir vykdyti kultūros politiką, remti ir skatinti lietuvių ir vokiečių kultūrinę veiklą bei bendradarbiavimą.

Marijampolės savivaldybės administracijos

Viešųjų ryšių tarnyba

Danguolės Micutienės nuotraukos.

jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

MJOTAS Padėkos vakare apdovanoti metų geriausieji

Autorius

MJOTAS informacija

-

Gru 22, 2016 | 18:09

1

„Gruodis – tai metas, kada džiaugiamės nuveiktais darbais, kada apžvelgiame ir įvertiname savo darbus, tačiau taip pat ir išsikeliame naujus tikslus ateinantiems metams“, – štai tokiais žodžiais gruodžio 16 d. prasidėjo jau tradicija tapęs Marijampolės jaunimo organizacijų tarybos „Apkristas stalas“ Padėkos vakaras 2016.

Šiais metais organizatoriai jaunimą ir jaunimo organizacijas kvietė susirinkti į Petro Kriaučiūno viešąją biblioteką „Šie metai ypatingi MJOTUI, kadangi esame iš esmės atsinaujinusi komanda, todėl ir šį padėkos vakarą norėjome surengti ypač šiltai, sukurti aplinką, kurioje galėtume vienas kitą labiau pažinti ir pasidžiaugti kartu nuveiktais darbais. Šiais metais pasirinkome P. Kriaučiūno viešąją biblioteką, nes tai vieta, kurią kiekvienas pažįstame nuo pradinių klasių, kurioje prasidėjo knygos pažinimo kelias. Džiaugiamės, jog turėjome progą visi pasimatyti bei vienas kitam padėkoti“, – kalbėjo naujoji MJOTAS pirmininkė Aistė Mikulionytė.

Renginyje, sukvietusiame daugybę jaunimo, šiais metais buvo 7 nominacijos („Metų jaunimo lyderis“, „Metų jaunimo draugas“, „Metų pavyzdys“, „Metų pasiekimas“, „Metų organizacija“, „Metų renginys“ ir „Metų feniksas“), o į jas kandidatus siūlė jaunimo organizacijos.

„Metų jaunimo lyderio“ nominacija atiteko Vladui Polevičiui, kuris nuolat būna šalia jaunimo, aktyviai dirba su tarptautiniais projektais bei Europos savanorių tarnyba.

„Metų jaunimo draugas“ šiais metais tapo vedėjų įvardinta viso Marijampolės jaunimo „mama“ – Marijampolės savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Loreta Rutkauskienė, kuri nuolat gelbėja jaunimui, moko bei pataria ne tik organizaciniais reikalais.

„Metų pavyzdžiu“ tapo Dominykas Butkus, jaunas, vos 16 metų vaikinas, kuris savo visą laisvą laiką aukoja organizacijų veikloms, rodydamas pavyzdį, jog svarbu išties ne tik būti nariu, bet ir atsidavusiai dirbti.

„Metų pasiekimo“ nominaciją pelnė Matas Kaminskas, jauniausiai IT mokytojas Lietuvoje, taip pat projekto „Marijampolės miesto meniu“ projekto vadovas.

„Metų organizacijos“ ir „Metų renginio“ nominacijos šiais metais atiteko asociacijai „Jaunimo laisvalaikis“ už FREE TO DANCE renginį bei aktyvų dalyvavimą bei laisvalaikio praleidimo būdų kūrimą Marijampolės jaunimui.

„Metų feniksas“ atiteko Marijampolės kolegijos studentų atstovybei, nes ši organizacija tarsi feniksas pakilo iš pelenų, aktyviai dalyvauja ne tik kolegijos akademiniuose reikaluose, ne tik kuria palankų laisvalaikį studentams, bet ir prisideda prie jaunimo politikos bei aktyviai įsilieja į kitų organizacijų veiklas.

Šiais metais Padėkos vakaro šūkis buvo „Skleiskime-dalinkimės šiluma“. Renginio metu publiką džiugino jaunimo grupė „LePunka“, atlikėjos Dovilė Vasiliauskaitė ir Inga Žilionytė, Aistės Biskytės personalinė paroda.

MJOTAS informacija

Aistės Biskytės nuotraukos.

jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

5 patarimai, kaip išvengti šalutinio švenčių poveikio

Autorius

Eglė Rakauskaitė.

-

Gru 22, 2016 | 10:03

Šventinio pasiruošimo šurmulyje dažnas iš mūsų pasiduodame masiniam skubėjimui ir retai susimąstome, ar daugelį metų puoselėtoms gausaus stalo ir nesibaigiančių vakarienių tradicijoms neatėjo metas keistis. Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos sveikatingumo specialistas Valdemaras Kavaliauskas atskleidžia, kaip save ir artimuosius apsaugoti nuo šalutinio švenčių poveikio.

Išlaikykite dienos ritmą

Nors šventinis laikotarpis dienotvarkę ir pakoreguoja, vis dėlto reikia truputį save kontroliuoti ir stengtis, kai pokyčiai nebūtų labai ryškūs. „Mityba, poilsis ir fizinis aktyvumas – tai svarbiausi geros savijautos elementai, kurie šventiniu laikotarpiu patenka į didžiausios rizikos lauką. Savo pacientams patariu net ir šventinėmis dienomis rasti laiko mankštai, o tiems, kurie reguliariai užsiima fizine veikla, pertraukos geriau nedaryti. Gal ir atrodo, kad sausio mėnesį viskas savaime grįš į įprastas vėžias, bet labai dažnai be pastangų tai neįvyksta, tad geriau nerizikuoti,“ – dienos režimo svarbą pabrėžia V. Kavaliauskas.

Neapkraukite savo dienotvarkės

Dažnai per šventes žmonės jaučia spaudimą padaryti daugiau nei jiems norisi. Atrodo, kad visas pasaulis pradeda suktis greičiau, todėl nevalia atsisakyti nei vienos šventinės vakarienės, vakarėlio ar koncerto. „Šventė visų pirma turi jaustis žmonių širdyse ir mintyse, ir nuo aplankytų vakarėlių tai nepriklauso. Siūlau labai gerai pagalvoti, kokius žmones per šventes norisi aplankyti ir kuriuos pakviesti į svečius. Per šventes jautresnė pasidaro ne tik fizinė, bet ir emocinė žmonių sveikata, todėl svarbu saugoti ir ją. Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos pacientams patariame pamiršti įtampą, sulėtinti tempą ir mėgautis artimiausių žmonių draugija,“ – per šventes neskubėti ragina Valdemaras Kavaliauskas.

Sėdėjimas prie stalo – nėra tinkamas būdas švęsti

Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai – du savaitgaliai prie vaišių stalo, o kur dar įvairūs prieššventiniai ir tarpšventiniai pasisėdėjimai. Fizinio aktyvumo specialistas ragina į šventinę rutiną įtraukti ir aktyvias pramogas. „Iš Paliesiaus klinikos pacientų dažnai išgirstu įdomių idėjų šeimos ar bičiulių susitikimams – vieni organizuoja žygius pajūriu iš Klaipėdos į Nidą, kiti lanko mažesnių Lietuvos miestų Kalėdų eglutes. Neretai šventiniai pietūs yra rengiami lauke, prie laužo. Net ir namuose galima taip suplanuoti erdves, kad svečiams neišvengiamai reikėtų pasivaikščioti – padengti ne vieną didelį, o kelis mažesnius stalus arba pasirūpinti, kad bent keliems vakaro svečiams pritrūktų kėdžių – taip svečiai bus paraginti bendrauti atsistojus ir daugiau judėti.“

Šventinės vaišės – ragavimui, o ne persivalgymui

Didžiausia rizika, kuriai nėra lengva pasipriešinti – šventinis persivalgymas. Ką daryti, kad šventinis stalas nekeltų pavojaus ir galėtumėte atsakingai mėgautis patiektomis vaišėmis? „Šventės ir vaišės yra neatsiejami dalykai, tačiau žmonės pamiršta elementariausias taisykles. Nevykite į šventinę vakarienę išalkę, prieš tai užkąskite rupios duonos, riešutų ar šviežių morkų – tai jūsų neapsunkins, tačiau prie stalo padės elgtis santūriau. Galėsite ramiai mėgautis maistu, o ne stengtis kuo skubiau pasisotinti. Valgykite lėtai ir pradėkite nuo mažiausiai „pavojingų“ patiekalų, pvz., salotų. Tai padės užpildyti skrandį turiniu, tad sunkesnių patiekalų nebesinorės tiek, kiek galėtumėte suvalgyti būdami alkani,“ – patarimais dalinasi V. Kavaliauskas.

„Ruošiantis šventiniam vakarui svarbu nepamiršti pusryčių, vandens ir kokybiško poilsio. Svečių antplūdžiui besiruošiantys vakarienių šeimininkai dažnai ir visą dieną būna nepasistiprinę, vartoja per mažai skysčių, todėl vakare būna pavargę ir rizikuoja persivalgyti, padauginti alkoholio ir prarasti šventinę nuotaiką. Šventės bus smagios tik tada, kai jų šeimininkai jausis žvalūs ir energingi, todėl visų pirma skirkite dėmesio sau, o tik po to šventiniam stalui ir svečiams,“ – priduria Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos specialistas.

Laikotarpį po švenčių pradėkite nuo pokyčių

Siekiantiems, kad po švenčių neapimtų nemalonūs pojūčiai, o dažnai po įtempto laikotarpio taip nutinka, Valdemaras Kavaliauskas pataria imtis rutinos pokyčių. „Sutinkant naujuosius metus, dažnas iš mūsų sau pažadame labai daug teigiamų dalykų: „Pradėsiu daugiau judėti“, „Sveikai maitinsiuosi“, „Skirsiu daugiau dėmesio savo artimiesiems“. Deja, pažadai dažniausiai būna nukeliami neribotam laikotarpiui. Kad taip nenutiktų, siūlau užbėgti pažadams už akių ir jau dabar nuspręsti, kokios naujos veiklos imsitės iškart po švenčių. O kadangi sveikame kūne – sveika siela, pirmiausia patariu dėmesį skirti sveikatai ir jos puoselėjimui,“ – apie gerą savijautą po švenčių pasakoja V. Kavaliauskas.

Eglė RAKAUSKAITĖ

Vytenio Skroblo nuotrauka.

Gelbėkime moksleivius

Autorius

Nerijus Mačiulis

-

Gru 22, 2016 | 9:56

Viena iš pagrindinių šalies gyventojų gerovės, visuomenės darnos, ekonomikos konkurencingumo ir net nacionalinio saugumo sąlygų yra švietimo sistemos kokybė. Ne tik visiems lengvai prieinamas, bet ir aukštas kompetencijas suteikiantis švietimas turėtų būti kiekvienos modernios valstybės prioritetas. Ką apie mūsų šalies ateities potencialą rodo Lietuvos moksleivių gebėjimai?

Kartą per trejus metus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO)69šalyse atlieka penkiolikmečių moksleivių įvairių dimensijų– matematikos, skaitymo, gamtos mokslų, problemų sprendimo ir finansinio raštingumo – kompetencijų vertinimą. Svarbu tai, kad šiuo testu siekiama ne tik įvertinti nuogas moksleivių žinias, o daug gilesnius kognityvinius jų gebėjimus.

Pavyzdžiui, vertinant matematinį raštingumą norima įvertinti jų gebėjimą naudoti matematinę argumentaciją, procedūras, faktus ir instrumentus siekiant apibūdinti, paaiškinti ir prognozuoti reiškinius. Kitaip sakant, atskleidžiamas ne tik moksleivių gebėjimas nardyti abstrakčiame matematikos pasaulyje, bet ir pritaikyti žinias kasdieninių asmeninių ir profesinių problemų sprendimui.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuva pagal visas moksleivių kompetencijas atsiliko netik nuo EBPO šalių vidurkio, bet ir beveik nuo visų regiono šalių, įskaitant Latviją ir Estiją. Ką gi rodo naujausias EBPO tarptautinis moksleivių vertinimas? Rezultatai nedžiugina. Tiksliau – gąsdina. Lietuvos moksleivių mokslinių ir matematinių gebėjimų įvertinimas ne tik nepadidėjo ir nepriartėjo prie EBPO vidurkio, bet net šiek tiek sumažėjo. Esame 35 tarp 69 vertintų šalių, bet beveik vieni paskutiniųjų Europos Sąjungoje. Jei dar nepakankamai skauda širdį – Estija pralenkė Suomiją ir dabar užima trečiąją vietą pasaulyje.

Vyriausybės programoje numatyta atsisakyti moksleivių krepšelių. Ką tai galėtų išspręsti? Tuštėjančios mokyklos, ypač mažesniuose miesteliuose ir atokiuose regionuose, bus mažiau priklausomos nuo kiekvieno moksleivio ir jo „atnešamų“ pinigų. Galbūt jos dirbtinai nebelaikys ir nevers visų – net ir nenorinčių ir negalinčių apskaičiuoti neapibrėžtinį integralą ar išspręsti diferencialinę lygtį – mokytis iki 12 klasės, o išleis jaunuolius į specializuotas ir turiningesnį ir prasmingesnį profesinį gyvenimą galinčias užtikrinti profesines mokyklas. Tačiau tai nėra giluminių problemų, atimančių moksleivių galimybes įgyti aukščiausias kompetencijas, sprendimas.

Panašu, kad Lietuvos švietimo sistemos problemos prasideda dar neprasidėjus pamokoms – net 30 proc. mokinių nėra lankę ikimokyklinio ugdymo institucijų. Tai yra vienas iš blogiausių rodiklių tarp visų EBPO vertintų šalių. Tai yra milžiniškas praradimas, turint omenyje, kad žmogaus smegenys imliausi ir suformuoja daugiausiai neuroninių jungčių jam dar nesulaukus mokyklinio amžiaus. Šią problemą dar labiau paaštrina ir tai, kad Lietuvoje moksleiviai mokyklą pradeda lankyti tik sulaukę septynerių metų, nors daugelyje ES šalių mokyklą privaloma lankyti jau sulaukus penkerių ar šešerių metų.

Galbūt prie spręstinų techninių problemų galima priskirti ir tai, kad Lietuvos moksleiviai turi ilgiausias atostogas ES – vien vasarą jos trunka 13 savaičių, tai yra, dvigubai ilgiau nei Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Pridėję dar rudens, žiemos ir pavasario atostogas suvokiame, kad beveik trečdalį metų moksleiviai nieko padoraus neveikia. Taip, jie galėtų užsiimti užklasine veikla neformalaus ugdymo institucijose, bet daugelis, deja, tam neturi galimybių arba motyvacijos.

Mokyklų tinklo optimizavimas ir finansavimo didinimas leistų pakelti mokytojų atlyginimus, pritraukti daugiau gabių ir motyvuotų piliečių rinktis pedagogo profesiją. Bet to neužteks. Reikia iš esmės peržiūrėti mokymo programas, jų tikslus ir priemones. Ar ne per daug dėmesio skiriama faktų kaupimui ir ar ne per mažai moksleiviai gauna praktikos, kaip identifikuoti ir kūrybiškai spręsti gyvenimiškas problemas? Ar pakankamai dėmesio skiriama tam, kad moksleivis norėtų mokytis, norėtų tobulėti ir suvoktų, kad mokymosi procesas nesibaigia nei mokykloje, nei universitete? Ar egzaminų yra per daug, ar per mažai?

Klausimų yra daug daugiau ir ne visi atsakymai akivaizdūs. Tačiau šioje srityje yra užtektinai gerų pavyzdžių, kuriais Lietuva turėtų pasinaudoti. Suomija daug metų pirmauja tarptautiniuose moksleivių gebėjimų reitinguose. Tačiau ji nesiliauja ieškoti, eksperimentuoti ir stengtis toliau tobulėti. Nepaisant mokyklų sėkmės, Suomija bando iš esmės pakeisti mokymosi procesą aukštesnėse klasėse – atsisakyti dalykų (fizikos, istorijos) mokymo ir pereiti prie reiškiniųstudijavimo. Pavyzdžiui, moksleiviai gali studijuoti „Europos Sąjungos“ reiškinį ir taip įgyti istorijos, ekonomikos, politikos ir geografijos žinių. Taip gimsta tikras tarpdiscipliniškumas, konteksto ir pritaikomumo suvokimas, bei, žinoma, sustiprinamas moksleivių susidomėjimas, motyvacija mokytis.

Nėra gėda kopijuoti pasiteisinusias kitų šalių švietimo sistemas, gėda yra dešimtmečius ignoruoti savosios sistemos ydas.

Nerijus MAČIULIS

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

Kaip Lietuvos smulkiajam verslui įsitvirtinti užsienio rinkose?

Autorius

Odeta Bložienė

-

Gru 22, 2016 | 9:40

4

Nemaža dalis smulkiųjų Lietuvos verslininkų jau nuo pirmų verslo gyvavimo dienų galvoja apie plėtros galimybes užsienio rinkose. Tai labai sveikintina nuostata, tačiau pasiryžus klientų dairytis po visą pasaulį ar tik artimajame užsienyje, pirmiausia reikėtų pasirūpinti tam tikromis tarptautinio verslo dedamosiomis dalimis, be kurių sulaukti sėkmės būtų sudėtinga.

Smulkmenos, kurios gali ir padėti, ir sužlugdyti

Tokios smulkmenos, kaip įmonės svetainė, kurioje informacija būtų pateikta užsienio kalbomis, aiškiai nurodyti įmonės kontaktai, kartais netgi įmonės tikslai ar veiklos principai gali atrodyti nereikalinga investicija. Tačiau tuo pačiu būtina nepamiršti, jog tai įmonės vizitinė kortelė, kuri gali turėti reikšmingos įtakos sėkmingai verslo plėtrai į užsienio rinkas.

Taip pat yra svarbi ir kita apie įmonę lengvai randama informacija internete. Pavyzdžiui, klientų atsiliepimai, įmonės reakcija į juos, gerbėjų skaičius ir jų aktyvumas socialiniuose tinkluose, vadovo ar įmonę atstovaujančių asmenų reputacija. Neigiami atsiliepimai apie prastos kokybės prekes ar paslaugas, klientų nepasitenkinimas aptarnavimu arba priešingai – patenkintų gerbėjų armija kalba apie tai, kaip įmonė pajėgi susitvarkyti su prisiimtais įsipareigojimais ir pateisinti klientų lūkesčius.

Geriausi kontaktai – vietinių rankose

Dar vienas svarbus dalykas yra galimos plėtros modelio pasirinkimas. Turite pasirinkti – užmegzti kontaktus norėsite išskirtinai patys ar samdysite vietos rinkoje, į kurią norėtumėte plėstis, dirbantį konsultantą. Verslo plėtros specialistai teigia, kad perprasti verslo veikimo subtilybes ir pažinti rinką, sužinoti, kas gali būti jūsų paslaugų pirkėjas, kiek jis gali mokėti už jūsų prekę, kaip jį pasiekti, vietiniam specialistui gali užtrukti apie pusmetį, tuo tarpu į šalį atvykusiam užsieniečiui – iki 2 metų.

Dalyvavimas mugėse ir parodose, savo produkcijos ar paslaugų pristatymas yra beveik būtina sąlyga, galvojant apie verslo plėtrą. Tačiau tai yra ilgas procesas, todėl nusiteikite, kad pirmaisiais veiklos metais gali būti ir nepastebėti ar dar neužmezgę naudingų verslo kontaktų.

Plėtros etapui būtina pasiruošti

Smulkusis verslas dažnai neturi tarptautinio verslo patirties, taip pat galimybių pasisamdyti keletą konsultantų ar analitikų, todėl pasiruošimą šturmuoti užsienio rinkas reikia kruopščiai suplanuoti. Pirmiausia, būtina išanalizuoti savo galimybes pagaminti daugiau produkcijos, išlaikant jos kokybę: įvertinti žaliavų tiekėjų galimybes, ar būtų lengva rasti daugiau darbuotojų, ar užtektų turimų patalpų, kaip reikėtų peržiūrėti logistikos procesus. Taip pat reikėtų paskaičiuoti, ar galima plėtra atneštų pageidaujamą finansinį efektą.

Dar vienas ypač svarbus žingsnis yra teisinių reguliavimų ir reikalavimų analizė. Gali būti, kad rinka, kurioje ketinate pasiūlyti savo produktus, veikia kitokiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, gali neatitikti pakuočių reikalavimai, produktų laikymo ar gabenimo sąlygos.

Vertėtų žinoti, kad smulkiajam verslui gali padėti įvairios šalies ar tarptautinės institucijos ir organizacijos, tokios kaip „Versli Lietuva“, verslo konfederacijos, kurios konsultacijas dažnai teikia nemokamai.

Natūralu, kad per pirmuosius dvejus metus tarptautinėje rinkoje pavyks tik „apšilti“ – suvokti, kaip dirbti, kaip ir kokius procesus reikia pakeisti ar tobulinti.

Bendravimas – būtina tarptautinio verslo dalis

Geriems santykiams su verslo partneriais daug įtakos turi ir gebėjimas suprasti bei priimti kultūrinius skirtumus, nes tokie skirtumai sukuria barjerą sklandžiai abipusei komunikacijai ir partnerių pažinimui. Įtaką gali daryti net asmenybių tipai ir charakteriai, todėl net jei atrodo, kad šiais laikais beveik viską galima atlikti internetu, gyvi susitikimai išlieka svarbi tarptautinio verslo dalis.

Tik nuolat bendraujant ir nebijant išgirsti nuomonę apie pateiktą pasiūlymą ar paslaugas galima suprasti, kuria kryptimi judėti toliau. Skambutis ar laiškas klientui išsiuntus siuntą beveik nieko nekainuoja, tačiau jo metu galite sužinoti daug naudingos informacijos. Tokio atviro pokalbio nauda yra labai didelė – galbūt problemų sukelia pakuotė ar kitos, iš pirmo žvilgsnio nesvarbios detalės, apie kurias net nepagalvotumėte.

Informacija parengta pagal „Swedbank“ interneto seminarą „Kaip mažam verslui iš Lietuvos užkariauti užsienio rinkas?“.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Odeta BLOŽIENĖ

Kino teatruose per Kalėdas – balkaniški ramių belgų nuotykiai filme „Belgų karalius“

Autorius

-

Gru 22, 2016 | 9:28

Ramūs belgai, karštakošiai turkai, pašėlę Balkanų žmonės. Kas sieja ir skiria šias senojo žemyno tautas? Apie tai režisierių duetas iš Belgijos – Peteris Brosensas ir Jessica Woodworth – sukūrė sąmojingą komediją „Belgų karalius“, kuri tapo taikliu šiuolaikinės Europos portretu. Filmas Lietuvoje – nuo gruodžio 25 dienos.

Venecijos kino festivalyje pristatytas ir kino kritikų „viena geriausių šių metų komedijų“ pavadintas filmas pasakoja apie protokoluose užstrigusį Belgijos karalių. Valstybiniu vizitu atvykęs į Stambulą, monarchas sužino, jog jo karalystė byra į šipulius – Valonija skelbia nepriklausomybę. Karaliui būtina vykti namo, tačiau, lyg tyčia, dėl saulės audros atšaukiami skrydžiai. Ką daryti?

Sugalvojamas genialus planas – persirengti bulgarų etnografinio ansamblio dainininkėmis ir bėgti per Balkanus autostopu. Prasideda kelionė, kurioje rūmų etiketo išauklėtas karalius su svita pakliūva į beprotišką pasaulį su vietiniais ūkininkais, snaiperiais, jogurto varžybomis ir upeliais besiliejančia slyvų degtine.

Negana to, karališką odisėją fiksuoja valdovo rūmų pasamdytas operatorius, todėl komedija įgauna ir „mockumentary“ žanro bruožų bei „filmo filme“ formą.

„Kai kūrėme filmą, nenumatėme nei pabėgėlių krizės, nei „Brexit“, nei Turkijos įvykių, tačiau viso to aidas šiandien žiūrovams praturtina filmo suvokimą. Labiau nei politika, mums patiko tragiška šios istorijos plotmė – žmogus, kurio likimą visą gyvenimą reguliavo kiti, nusprendžia kontrolę perimti į savo rankas“, – sako viena iš režisierių J. Woodworth.

Nors komedijos kūrėjai pasišaipo iš „Europos bamba“ save laikančių belgų, monarchijos ir pašėlusių Balkanų bei stereotipų apie juos, tačiau tą daro su atlaidžia šypsena ir visai nepiktai.

„Turėjome du advokatus, kurie kruopščiai perskaitė scenarijų, ir pasakė, jog nieko įžeidžiančio jame nėra. Į filmo premjerą Venecijoje net pakvietėme karaliaus rūmų atstovus, o į premjerą Briuselyje – Belgijos premjerą, tačiau nė vienas jų nepasirodė“, – pasakoja P. Brosensas.

Skoningas ir sąmojingas „Belgų karaliaus“ humoras paliko įspūdį ir kino kritikams. „Tai genialiai gražus filmas, kuris galėtų pamaloninti net Filipą, dabartinį Belgijos monarchą“, – teigia Jay Weissbergas, įtakingo žurnalo „Variety“ kino apžvalgininkas.

Švelnų humorą, komiškas įžvalgas ir stilių, kaip stipriausius komedijos bruožus, mini ir Thomas Humphrey, kino portalo „Screen Anarchy“ apžvalgininkas: „Kiekvienas scena pasižymi absoliučia precizika. Visi objektai ir personažai yra reikiamoje vietoje tam, kad sukurtų komišką atmosferą. Be to, filme yra ir apmąstymų apie atsakomybę, kurią prisiima kiekvienas režisierius kurdamas filmą“.

Filmo „Belgų karalius“ anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=PI6hfpuBGLE

Betliejaus taikos ugnis sklinda ir Marijampolėje!

Autorius

-

Gru 21, 2016 | 17:34

Jau dvidešimtą kartą į Lietuvą atgabenta Betliejaus taikos ugnis sklinda ir Marijampolėje. Ją gruodžio 14-ąją, perėmę Lenkijos–Lietuvos pasienyje, atgabeno Marijampolės krašto „Sūduvos“ tunto ir „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos Jūrų skautijos „Divytis“ skautai.

Betliejaus ugnis – pasaulio žmonių taikai ir brolybei skirta simbolinė akcija. Jos idėja 1986 m. kilo radijo ir televizijos transliuotojui ORF, įsikūrusiam Austrijos Linco mieste, akcijos „Šviesa tamsoje“ metu. Kasmet gerais darbais pasižymėjęs vaikas iš Austrijos keliauja į Palestiną ir Kristaus gimimo vietoje Betliejuje uždega žvakelę, kuri lėktuvu specialioje kapsulėje atskraidinama į Vieną. Ugnis platinama Austrijoje, vėliau visoje Europoje ir net Šiaurės Amerikoje. Šią Betliejaus ugnies nešimo misiją atlieka įvairių valstybių skautai, jungiasi ateitininkų organizacijos ir visi geros valios žmonės.

Į Marijampolę atgabenta Taikos ugnis buvo atnešta į Šv. Ark. Mykolo baziliką, vėliau pasklido po maldos namus, globos, švietimo ir kitas įstaigas, labdaros organizacijas palinkėjimu ramybės ir taikos.

Marijampolės skautai Betliejaus taikos ugnį atnešė ir į savivaldybę. Taikos ugnį jie perdavė Savivaldybės mero pavaduotojai Irenai Lunskienei ir darbuotojams ir pristatę jos prasmę, pakvietė daryti gerus darbus, o užsidegus žvakutes nuo šio ugnies šaltinio, parnešus namo įžiebti šviesos žiburius ant savo Kūčių stalo. Mero pavaduotoja padėkojo jaunimui už gražią misiją – nešti Taikos ugnį ir dalytis su kitais.

Šių metų Betliejaus taikos ugnis keliauja po Lietuvą su šūkiu „Taika patinka – visi geros valios žmonės jungiasi į tinklą“, kuris akcentuoja, kad, taika prasideda nuo nedidelių darbų, kurie išauga vienybės dėka. Taikos užuomazgos – kai vaikai ir suaugusieji išmoksta sutarti vieni su kitais, kad ir kokie skirtingi būtų; kai imama suprasti, jog kiekvienas geras darbas – tai žingsnis šviesesnio ir gražesnio pasaulio link, ir kai suvokia, kad daug galima pasiekti, kai bendradarbiauti imasi tūkstančiai žmonių.

Marijampolės skautai visiems aplankytiesiems siuntė gražią žinią, kad Betliejaus taikos ugnis atneštų taiką ir šviesą į kiekvieno namus bei širdis, padėtų kiekvienam surasti tikrąsias vertybes, įkvepiančias ir vienijančias daryti gerus darbus, gyventi taikoje, o Šv. Kalėdų laukimą lydėtų susikaupimas, ramybė ir gerumas.

Marijampolės savivaldybės administracijos

Viešųjų ryšių tarnyba

Danguolės Micutienės ir Erikos Kilikevičienės nuotraukos.

jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

Apie V. Radavičiaus “Sidabrinį titaną”, besimokančius skraidyti vaikus ir Kauno aeroklubo 45-mečio šventę

Autorius

"Skrendam"

-

Gru 20, 2016 | 20:46

Informacija apie kai kuriuos eismo pasikeitimus Marijampolės mieste

Autorius

-

Gru 20, 2016 | 17:32

2

Nuo 2017 m. sausio 5 d. 9.00 val. bus keičiama Vasaros-Sporto gatvių sankryžoje pagrindinio kelio eismo kryptis. Pagrindinis kelias bus Vasaros gatve važiuojant tiesiai.

Sporto g., ties sankryža su Vasaros gatve, bus įrengtas kelio ženklas Nr.203 (duoti kelią) bei laikinai kelio ženklas STOP.

Atstatomas ir Sporto-Stoties g. sankryžoje šviesoforo darbo režimas. Iš Stoties gatvės kairieji posūkiai bus reguliuojami šviesoforo papildomomis sekcijomis, o iš Sporto gatvės sukant į kairę reikės praleisti tiesiai važiuojančius automobilius.

Prašome atkreipti dėmesį į šiuos eismo pasikeitimus ir laikytis kelio ženklų reikalavimų.

Marijampolės savivaldybės administracija

Metų pabaiga Marijampolės bendruomenei – su padėkos koncertu ir apdovanojimais

Autorius

-

Gru 20, 2016 | 17:16

Gruodžio16-ąją Marijampolės kultūros centre surengtas tradicinis metų padėkos koncertas, kuriame Marijampolės bendruomenė turėjo progą išgirsti Vokietijos Bergiš Gladbacho (Bergisch Gladbach) miesto, su kuriuo Marijampolė susigiminiavo dar 1989 metais, kamerinio ansamblio, vadovaujamo Roman Salyutov, atliekamų kūrinių. Tą dieną surengti net du koncertai, kuriuose skambėjo profesionaliai atliekami iškiliausių pasaulio kompozitorių kūriniai tokie kaip Johannes Brahms „Vengrų šokiai“, George Gerschwin „Žydroji rapsodija“, Astor Piazzolla „Pavasaris“ iš ciklo „Keturi metų laikai“ ir kiti. Antrojo, vakarinio, koncerto, į kurį buvo sukviesti verslo atstovai, Seimo ir Tarybos nariai, įstaigų ir įmonių vadovai, savivaldybės administracijos darbuotojai, pradžioje įvyko iškilminga savivaldybės apdovanojimų ceremonija. Jos metu Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys nuoširdžiai padėkojo visiems už metų darbus ir pasiekimus, palinkėjo šviesių Kalėdų ir laimingų artėjančių Naujųjų 2017-ųjų metų. Švento Jurgio, Marijampolės globėjo ordinais, meras apdovanojo tris iškilius marijampoliečius: už ypatingus nuopelnus sportui – Marijampolės sporto klubo „Tauras“ trenerį Rinaldą Čėsnaitį, už ypatingus nuopelnus Marijampolės bendruomenės labui – AB SEB banko Marijampolės skyriaus vadovą, Marijampolės savivaldybės tarybos narį Romualdą Makauską, už ypatingus nuopelnus verslui ir svarią paramą Marijampolės sportui – UAB „Mantinga“ generalinį direktorių, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentą, Miesto krepšinio federacijos viceprezidentą Kęstutį Svitojų. Švento Jurgio, Marijampolės globėjo, medalis už ypač stropų ir profesionalų darbą įteiktas Marijampolės ligoninės gydytojai Ritai Raslanaitei.

Rengti mero kalėdinius padėkos koncertus Marijampolėje jau yra graži tradicija. „Miesto bendruomenė laukia šio momento, kada galės įsigyti kvietimą ir pasipuošus traukti į kultūros centrą pasiklausyti išskirtinės muzikos, pasveikinti apdovanotųjų“, – sako savivaldybės vadovas V. Brazys. Tiesa, muzikantai iš susigiminiavusio miesto atvyko koncertuoti šia proga pirmą kartą. Idėja pasikviesti itin profesionalų kolektyvą iš Vokietijos kilo Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriui Sigitui Valančiui, viešėjusiam ankstyvą rudenį Bergiš Gladbache su kviestiniu vizitu. Koncerto dieną Marijampolėje viešėjo Bergiš Gladbacho miesto tarybos narys Rolf-Dieter Schacht ir Vokietijos Federacijos ambasados Lietuvoje referentė kultūros ir spaudos klausimais p. Milena Dech.

Viešųjų ryšių tarnyba

Vytenio Skroblo nuotraukos.

Kalba apdovanojimą atsiėmusi R. Raslanaitė.

jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

Kaip Donaldas Trumpas tapo DONALDU TRUMPU

Autorius

Giedrius Drukteinis

-

Gru 20, 2016 | 8:55

Nekilnojamojo turto magnatas, milijardierius, kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas yra išleidęs knygą „Sandorio menas“, kurią noriai perka daugelis pasaulio naivuolių, tikėdamiesi naudojantis autoriaus patarimais pagauti laimės paukštę. Jiems patinka skaityti tokius pamokymus kaip „turėk tikslą“, „suburk patikimą komandą“, „gerbk klientą“ ir panašius „niekus“, tačiau pats D.Trumpas niekada neslėpė, kad jo sėkmės paslaptis glūdėjo toli gražu ne ten, o visai kitur…

Iš esmės Donaldo Trumpo sėkmės istorija yra neatsiejama nuo jo tėvo Fredericko Christo „Fredo“ Trumpo (1905–1999) sėkmės istorijos. Tiesa, jos buvo kiek skirtingos – Fredas Trumpas pademonstravo tipišką „amerikietiškosios svajonės“ modelį, „nuo nulio“ tapęs milijonieriumi, o jo sūnus Donaldas parodė, kaip būnant turtingam galima tapti dar turtingesniam.

Pats F. Trumpas gimė nepasiturinčioje vokiečių imigrantų šeimoje, tuo metu skurdžiame Niujorko Kvinso rajone. Mokėsi nedaug ir neilgai, kaip ir priklausė XX a. pradžios imigrantų vaikams, tačiau įgijo dailidės amatą ir atrado savo tikrąjį pašaukimą – statyti namus. 1920 metais, būdamas tik penkiolikametis, F. Trumpas atliko savo pirmąjį sėkmingą nekilnojamojo turto sandorį – pasiskolinęs iš motinos 800 dolerių, praktiškai vienas surentė namą Vudheiveno rajone, kurį pardavė už 7 000 dolerių. Tai buvo jo pirmoji išmokta pamoka – „joks amžius nėra kliūtis daryti pinigą“. Antra, ką jis taip pat suprato ir jau galėjo perduoti savo vaikams –„statyk minimaliomis sąnaudomis, parduok už maksimalią kainą“. „Sutaupytas centas yra uždirbtas centas“ – ši amerikietiško verslo išmintis tiko jam kaip niekam kitam.

F.Trumpas kartu su motina įsteigė kompaniją „Elizabeth Trump & Son“ (jo motina pasirašinėjo čekius ir tvarkė buhalteriją, kol jaunajam verslininkui sukako įstatymo nustatytieji 21-eri – amerikietiškos brandos amžius) ir pradėjo samdyti kitus statybininkus naujiems namams statyti. Kompanija išsiplėtė, vėliau F. Trumpas minėjo, kad jis nebeatsiminė savęs gyvenime „ko nors nestatančio“. Jis statė būstus imigrantams, namus jūreiviams, po Antrojo pasaulinio karo – namus karo veteranams. Tiesa, per karą jam teko susikurti naują tautybę – prisistatinėjo esąs švedas, nes daugelis Kvinso gyventojų ir jo namų nuomotojų ar pirkėjų buvo žydai, tarp kurių daryti verslą su vokiečiu buvo visiškai „ne košer“. Tai buvo dar viena išmokta pamoka: „sakyk žmonėms tai, ką jie nori girdėti“.

Pokario metais F.Trumpas, jau būdamas garbingu verslininku, užčiuopė tikrą aukso gyslą – valstybinius užsakymus, kurie F.Trumpui reiškė valstybės garantuojamas paskolas statyti namus neturtingiems žmonėms – „neturtingų žmonių Dievas, deja, sukūrė daugiau nei turtingų“ – šį elementarų masto ekonomijos dėsnį F.Trumpas taip pat buvo kuo puikiausiai įsisavinęs. „Didžiausia klaida, kurią daro žmonės, norintys tapti turtingais, yra įsitikinimas, kad turi būti geriausias tarp visų konkurentų, –atviravo F.Trumpas viename televizijos interviu. – Išties, konkurencija padarė Ameriką didingiausia šalimi pasaulyje. Tačiau tikrovėje neįmanoma praturtėti atviros ir laisvos konkurencijos sąlygomis, nes visada turėsi mažinti kainą, o tai bizniui tikra pražūtis. Sėkmės pagrindas – mokėjimas daryti tai, ko reikia žmonėms.“Tai ir darė „Elizabeth Trump & Son“, per savo istoriją pastačiusi Niujorke daugiau kaip 27 000 butų bei būstų. Kai kurių jų statyboje vasaromis dirbo ir Fredo sūnus Donaldas.

Kaip būnant turtingam tapti dar turtingesniam

Gimęs 1946 metais (šiuo metu septyniasdešimtmetis), D.Trumpas vaikystėje buvo toks nenuorama ir aršus vaikas, jog sulaukusį trylikos tėvai jį atidavė į Niujorko karo akademiją, kur per porą metų būsimasis milijardierius išmoko „daugiau nei bet kuris profesionalus kariškis“, svarbiausia, disciplinos, pasitikėjimo savimi ir savitvardos (jo vyresnysis brolis Fredas mirė nuo alkoholizmo, dėl to D.Trumpas, garsėjantis šelmišku gyvenimo būdu, visiškai nevartoja alkoholio, narkotikų ir tabako). Darbas tėvo statybose privertė Donaldą susidomėti nekilnojamuoju turtu, kuris leido šeimai gyventi nejaučiant nepritekliaus. Ir visai ne tėvo valia 1968 metais D.Trumpas įgijo ekonomisto diplomą Pensilvanijos universitete–viename vos iš kelių JAV aukštųjų mokyklų buvo dėstomas būtent nekilnojamojo turto verslas. Dar studijų metu jis parengė planą, kaip padidinti tuo metu Sinsinačio mieste esančio įšaldyto „Swifton Village“ būstų komplekso vertę, kurį jo tėvas buvo įsigijęs už 5,7 milijono dolerių 1962 metais. Remiantis studento D.Trumpo planu ir pusės milijono dolerių investicija, 1200 būstų komplekso užimtumo procentas per metus pakilo nuo 34 iki 100 (o vėliau ir parduotas su dviejų milijonų dolerių pelnu). Baigdamas universitetą D.Trumpas jau turėjo sukaupęs 200 000dolerių santaupų (daugiau kaip milijoną dolerių šiais laikais), iš kurių trečdalį prarado nesėkmingai investuodamas į Brodvėjaus komediją (tai, beje, jo potraukio šou verslui neatšaldė).

1971-aisiaisD.Trumpas paveldėjo savo tėvo kompaniją, tuo metu valdančią 200 milijonų dolerių (šiais laikais – apie 800 milijonus) vertės turtą (daugiau kaip 14 000 Niujorko būstų). Atėjo laikas pademonstruoti, ko jis išmoko.

„Mylėk savo miestą ir jis tau atsakys tuo pačiu“

Pirma, ką padarė D.Trumpas, tai pervadino kompaniją į „Trump Organization“. Antra, perkėlė kompanijos būstinę į Manhataną, kur gyveno ir dirbo kur kas daugiau įtakingesnių žmonių.„Draugauk su politikais ir galingaisiais“, –tą tiesą jis suvokė gana anksti. Trečia, atsisakė būstų varguoliams statybos (valstybės garantuojamų paskolų tokioms statyboms programa baigėsi 1975 metais). Ketvirta, suvokė, kad daugiau sėkmės jam atneš būtent prabangių, įspūdingos architektūros pastatų prestižinėse vietose statyba. D.Trumpas jau savo karjeros pradžioje investavo beveik visus turimus pinigus į žemės sklypus Manhatane, tais laikais gana pigius. Žinoma, smarkiai rizikavo, tačiau fortūna jam buvo palanki: nuo 1973 metų iki šių dienų žemės kainos Manhatane pakilo 6 000 %, ir dabar nuosavybė Niujorke sudaro apie 60 %viso D.Trumpo turto (kai tuo pačiu metu kituose miestuose, pvz., Detroite, žemės kaina sumažėjo 250 %). „Mylėk savo miestą ir jis tau atsakys tuo pačiu“, – mėgsta kartoti D.Trumpas.

Jo debiutas nekilnojamojo turto versle tapo apleisto pastato, buvusio „Commodore“ viešbučio prie Niujorko Pensilvanijos geležinkelio stoties, įsigijimas. Mainais į sumažintus miesto mokesčius D. Trumpas įsipareigojo jį renovuoti. Po šešerių metų trukusios rekonstrukcijos jis tapo viena iš Niujorko pažibų – „Grand Hyatt“ viešbučiu.

Toliau viskas ėjosi kaip iš pypkės. D.Trumpas statė dangoraižius, viešbučius, kazino ir kitus pastatus visame pasaulyje. Visi jie buvo pavadinti jo pavarde:„Trump World Tower“, „Trump Place“, „Trump Park Avenue“… „Pavardė „Trump“–ne tik prekės ženklas ar ypatingumo garantas, – yra sakęs D. Trumpas, – tai ir priminimas, kad kiekvienas mūsų turi asmeninį įsipareigojimą pasaulį padaryti gražesnį.“

1980 metais jo kompanija pradėjo statyti 58 aukštų dangoraižį „Trump Tower“, atidarytą po trejų metų ir ligi šiol vieną madingiausių Niujorko būsto ar biuro nuomos pastatų. Panašiu tapo ir 1981 metais įsigytas dangoraižis „Trump Plaza“. 1986-aisiais D.Trumpas anksčiau sutarto su Niujorko miesto valdžia ir 750 000 dolerių mažesniu nei sutarta biudžetu baigė „Wollman“ čiuožyklos Centriniame parke renovaciją – ne visada jam rūpėjo tik pelnas, juoba kad šios čiuožyklos, kasmet aplankomos penkių milijonų žmonių, pirmųjų metų pelnas ėjo labdarai: „Mylėk savo miestą ir jis tau atsakys tuo pačiu“…

Pasaka be pabaigos

1995 metais Trumpas už vieną milijoną dolerių Volstryte įsigijo apleistą dangoraižį, kuris, renovuotas už35 milijonus, šiuo metu yra vertas mažiausiai 500 milijonų. Vienu metu teko prisiminti ir savo tėvo pavyzdį – pradėti statyti „Trump Place“ namų kvartalą, tiesa, ne varguoliams, o pasiturintiems vidurinės klasės atstovams, ant Hadsono upės kranto milžinišką 5 700 butų kompleksą. 2005 metais Trumpas už 73 milijonus dolerių įsigijo buvusį Čikagos laikraščio „Sun-Times“ redakcijos pastatą, beveik privalomai rodomą bene kiekviename Holivudo filme, kurio veiksmas vyksta Čikagoje, ir pavertė jį „Trump International Tower Chicago“ – ne tik antru aukščiausiu Čikagos pastatu, bet ir „geriausiu 2010 metų viešbučiu Šiaurės Amerikoje“.

Nepaisydamas liūdnos patirties šou versle karjeros pradžioje, D.Trumpas sumaniai išnaudojo savo charizmatišką asmenybę populiarumui didinti. Jis draugavo su kino žvaigždėmis ir boksininkais, menininkais ir rokeriais, filmavosi epizodiniuose kino filmų vaidmenyse, leido knygas, beveik dvidešimt metų valdė grožio konkursą „Miss USA“, netgi turėjo savo itin didelio populiarumo sulaukusį televizijos šou „The Apprentice“(už kurį pateko į Holivudo Šlovės alėją).Be to, buvo ne tik jo vedėjas, bet ir prodiuseris, gaunantis milijoną dolerių už kiekvieną ištransliuotą epizodą.

Ir, žinoma, savo pavardę, naudojamą kaip licencijuotą prekės ženklą įvairiuose komerciniuose projektuose visame pasaulyje, pvz., Japonijoje buvo parduodamas mineralinis vanduo „Trump Spring“, Turkijoje veikia verslo biurų kompleksas „Trump Towers Istanbul“. Trumpo pavardės vertė, žurnalo „Forbes“ duomenimis, buvo įvertinta 200 milijonų dolerių, nors toks menkas skaičius supykdė patį D. Trumpą, teigiantį, kad jo pavardė verta mažiausiai trijų milijardų dolerių… Trumpo pavardė kaip prekės ženklas išties tokia galinga, jog dažnai naudojama net be jo korporacijos licencijos, o štai kitas milijardierius Carlas Icahnas, įsigijęs bankrutavusį D. Trumpo kazino verslą Atlantik Sityje, paliko jo pavardę puikuotis ant kazino „Trump Taj Mahal“.

Šiandien D. Trumpas deklaruoja turįs 8,7 milijardo dolerių, žurnalo „Forbes“ duomenimis, jis yra vienas turtingiausių pasaulio žmonių. Tiesa, buvo vienas neramus gyvenimo etapas, kai per 1990 metais prasidėjusią recesiją nekilnojamojo turto rinkoje D. Trumpo turtas buvo sumažėjęs iki 500 milijonų, tačiau jam pavyko atsilaikyti ir jau 1997-aisiais deklaruoti du milijardus dolerių pelno.

Kaip sakoma Amerikoje, „jei tik panorėsi, tai nebebus pasaka“. D.Trumpas norėjo. Ir, matyt, tebenori…

Parengta pagal CAPITAL REALTY užsakymą

Keleivių dėmesiui! Informacija apie autobusų eismą gruodžio 24-26 d. ir 31 d.

Autorius

-

Gru 20, 2016 | 8:43

Šventiniu laikotarpiu gruodžio 24-26 d. ir 31 d. miesto ir priemiestinių maršrutų autobusai kursuos:

Gruodžio 24 d.:

Šeštadienio tvarkaraščiu kursuos:

Nr. 2B Naujosios kapinės – Degučiai – Kumelionys

Nr. 3A Saulės g. – Punsko g. – Klaipėdos g. – Sasnavos g. – Autobusų stotis – Laisvės g. – Vytauto g.

Nr. 4 Skaisčiūnai-Mokolai-Degučiai-Kvietiškis

Nr. 16 Patašinė -Trakiškiai-Kvietiškis

Nr. 80 Marijampolės autobusų stotis – Plutiškės

Nr. 76 Marijampolės autobusų stotis – Bagotoji

Nr. 25 Mokolai – Liucinavas – Liudvinavas – Užgiriai

Nr. 27 Kumelionys – Sasnava – Vinčai – Gavaltuva

Nr. 28 Tursučiai – Šunskai – Marijampolė – Gyviškiai – Daukšiai

Nr. 20 Skaisčiūnai-Naujosios kapinės-Mokolai-Puskelniai-Puskelnių sodai

Nr. 21 Degučiai-Keturvalakiai-Karkliniai

Nr. 22 Dugučiai-Marijampolės autobusų stotis-Meškučiai-Skardupiai-Vidgiriai-Valavičiai

Nr. 23 Marijampolės autobusų stotis-Igliauka-Gudeliai-Riečiai-Daugirdai

Nr. 24 Baraginė-Naujosios kapinės

Nr. 32 Marijampolės autobusų stotis-Kazlų Rūda

Kiti miesto ir priemiestinių maršrutų autobusai nekursuos.

Gruodžio 25 d.:

Sekmadienio tvarkaraščiu kursuos:

Nr. 2B Naujosios kapinės – Degučiai – Kumelionys

Nr. 6B Mokolai – Degučiai – Aušros g.

Nr. 3A Saulės g. – Punsko g. – Klaipėdos g. – Sasnavos g. – Autobusų stotis – Laisvės g. – Vytauto g.

Nr. 80 Marijampolės autobusų stotis – Plutiškės

Nr. 76 Marijampolės autobusų stotis – Bagotoji

Kiti miesto ir priemiestinių maršrutų autobusai nekursuos.

Gruodžio 26 d.:

Sekmadienio tvarkaraščiu kursuos:

Nr. 2B Naujosios kapinės – Degučiai – Kumelionys

Nr. 6B Mokolai – Degučiai – Aušros g.

Nr. 3A Saulės g. – Punsko g. – Klaipėdos g. – Sasnavos g. – Autobusų stotis – Laisvės g. – Vytauto g.

Nr. 80 Marijampolės autobusų stotis – Plutiškės

Nr. 76 Marijampolės autobusų stotis – Bagotoji

Nr. 20 Skaisčiūnai-Naujosios kapinės-Mokolai-Puskelniai-Puskelnių sodai

Nr. 21 Degučiai-Keturvalakiai-Karkliniai

Nr. 23 Marijampolės autobusų stotis-Igliauka-Gudeliai-Riečiai-Daugirdai

Kiti miesto ir priemiestinių maršrutų autobusai nekursuos.

Gruodžio 27-30 d.:

Miesto ir priemiestinių maršrutų autobusai kursuos įprastu tvarkaraščiu.

Gruodžio 31 d.

Miesto ir priemiestinių maršrutų autobusai kursuos įprastu tvarkaraščiu, išskyrus:

Nr. 26 Mokolai – Kūlokai – Želsva – nekursuos

Nr. 29 Marijampolės autobusų stotis – Vilkaviškis – Kybartų muitinė – nekursuos

Marijampolės savivaldybės administracija

Pagaminti ilgam tarnavimui? Griežtas NE suprojektuotam išankstiniam prietaisų nusidėvėjimui!

Autorius

-

Gru 19, 2016 | 12:35

http://www.sgs.com/en/news/2015/07/built-to-last-a-law-in-france-to-combat-planned-obsolescence-for-appliances

Planuojamas nusidėvėjimas – terminas, apibūdinantis prietaisų gedimą, nustojimą funkcionuoti arba tapimą nebemadingais po tam tikro, iš anksto numatyto, laiko. 2015 metų kovo mėnesį Prancūzijoje, kovojant su suplanuotu nusidėvėjimu prietaisų industrijoje, išleistas naujas vyriausybės nutarimas (nr. 2014-1482). Tai pirmieji žingsniai kovoje prieš suplanuotą ar įmontuotą sabotažinę programą prietaisuose visose Europos Sąjungoje.

Dažnai atsitinka taip, kad sugedus šaldytuvui, mobiliajam telefonui ar net suplyšus porai kojinių, daug paprasčiau šiuos daiktus pakeisti naujais, negu bandyti juos pataisyti. Tai reiškia, jog kiekvienam iš mūsų bent kartą teko susidurti su šiuo gamintojų sabotažu. Prancūzijos Energetikos Tranzito įstatyme tai apibūdinama kaip sabotažas, jeigu: „įrenginio ar prietaiso projektavimo stadijoje numatytas veikimo ar naudojimo laikas specialiai sutrumpinimas, kad priverstinai būtų sukeltas vartojimas.“

Skirtingi požiūriai į planuojamą nusidėvėjimą

Kaip ir visur yra palaikančių šį sabotažą ir yra jam besipriešinančių. Palaikančioji pusė teigia, kad spartesnė kaita rinkoje veda į spartesnį tobulėjimą, naujas technologijas ir didesnę konkurenciją, kuri yra naudinga visiems, net ir patiems pirkėjams. Tuo metu didžioji dalis vartotojų yra linkusi prieštarauti tokiai „verslumo“ idėjai, ypač pabrėždama padidėjusią aplinkos taršą, energijos sunaudojimą. Žinoma, nepamirškime ir piniginių išteklių, kurių reikia nuolatos perkant naujos kartos produktus, vis bandant pakeisti senesnės gamybos, patvaresnius gaminius.

Europos sąjungos WEEE iškelti minimalūs reikalavimai gamintojams ir taip pat suteikta teisė visoms ES narėms pateikti gamintojams aukštus reikalavimus reklamuojant prekę. Turi būti deklaruojama apie prietaisų patvarumą, ilgalaikiškumą, kiek laiko po pagaminimo datos bus galima gauti jiems naujų dalių. Ši direktyva padėjo 2014 m. Prancūzijoj atsirasti naujoms vartotojų teisių įstatymo pataisoms.

Naujas straipsnis galioja tik Prancūzijoje ir tik prancūzų gamintojams, kurie dabar bus priversti pranešti savo vartotojams apie suprojektuotą prietaisų veikimo laiką arba prietaiso „gyvenimo“ trukmę. Taip pat, norėdami išvengti 15000 eurų baudos, gamintojai privalės pranešti savo pirkėjams apie tai, kiek laiko nuo produkto išleidimo datos dar bus galima įsigyti originalių atsarginių dalių. Ir tai dar ne viskas. Nuo 2016 iš gamintojų taip pat reikalaujama, kad bet koks defektuotas produktas būtų pakeičiamas ar pataisomas nemokamai per dvejus metus nuo įsigijimo datos. Taip bet kokia pagaminta viryklė, skalbimo mašina, mobilusis telefonas ar bet koks kitas produktas turės dvejų metų privalomąją garantiją.

Aptariamos iniciatyvos visoje Europos Sąjungoje

Naujas įstatymas Prancūzijoje yra pirmi platesnio judėjimo, kovojančio su išankstiniu suplanuotu nusidėvėjimu, žingsniai visoje Europoje. Europos ekonomikos ir socialinis komitetas inicijavo projektą, kurį dabar vysto Industrijos pokyčių konsultacinė komisija (CCMI). Norint sukurti naujus ilgalaikio vartojimo įpročius, į šį projektą įeina ir siekis patobulinti prekės ženklinimą, į kurį būtų įtrauktos žymos apie produktų ilgaamžiškumą ir suprojektuotą prietaiso veikimo laiką. Šio projekto moto laikomas „CCMI/112 pasisakymas dėl ilgalaikio/tvaraus vartojimo: industrinių prekių ilgaamžiškumas ir vartotojų pasitikėjimo atstatymas suteikiant jiems pilną informaciją“, kuris buvo priimtas 2013-10-17. Šiuo pagrindu buvo siūloma visai uždrausti suplanuotą nusidėvėjimą.

Vien tik įstatymų kovojant su šiuo sabotažu neužtenka. Šioje kovoje taip pat reikalinga veiksmų bazė ar teisinė organizacija, atsakinga už šių įstatymų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrintumą.Tam 2015 metų sausio mėnesį buvo sukurtas Internacionalinis suplanuoto senėjimo priežiūros institutas, kurio tikslas – išplėsti aukštesnės kokybės reikalavimus kiek įmanoma plačiau visoje industrijoje, įtraukiant kuo daugiau skirtingų gamybos sričių. Tai gali būti aukštos kokybės medžiagų gamyba (bazė kietiems produktams), programinė įranga, mechanika, elektronika ir jos komponentai. Taip pat institutas turi prižiūrėti ir apmokyti praktikantus, galinčius vėliau prižiūrėti suplanuotą nusidėvėjimą.

Norint padėti Europos Sąjungos vartotojams priimti informatyvesnius ir labiau apgalvotus sprendimus perkant, šie įstatymai yra pirmas žingsnis, leisiantis vartotojams sužinoti daugiau apie produkto galimybes ir ilgalaikiškumą.

Suplanuotas prietaisų nusidėvėjimas – tik ledkalnio viršūnė

Dažna ir staigi naujų produktų kaita rinkoje yra gerai žinomas būdas kelti ekonomiką ir spartinti naujų technologijų augimą. Ilgainiui tokie spartūs naujinimai gali sukelti pirkimo karštinę, kuri turės neigiamą įtaką pirkėjų biudžetui. Taip pat tokios sparčios naujovės gali sukelti nepasitenkinimą, kai vartotojas negalės sau leisti įsigyti pačių naujausių produktų. Toks beprotiškas inovacijų siekimas stipriai pasireiškia natūralių resursų sumažėjimu ir didesne aplinkos tarša.

Pamažu atsiranda daugiau gamintojų, kurie suinteresuoti žiūrėti toliau negu išankstinis suplanuotas sabotažas ir nuolatinis vartojimas. Šios kompanijos stengiasi atrasti naują verslo modelį, sukoncentruotą į vartotoją, jo perkamų produktų ilgaamžiškumą ir funkcionalumą. Atsiranda naujas žiedinės ekonomikos modelis, kurio pritaikymas pasiteisina transporto, spausdintuvų, štampavimo technologijos ir dar daugelyje kitų sričių. Ši sėkmė įrodo žiedinės ekonomikos lankstumą ir galimybę pažvelgti į šiuos procesus iš skirtingų pusių. Šiuo metu vienintelė kliūtis tolesniam vystymuisi yra tai, jog gamintojas turi atgauti ar įgyti iš naujo savo vartotojų pasitikėjimą. Pasitikėjimui atkurti visada reikia daug daugiau laiko nei jį prarasti.

Parengta pagal straipsnį

Iš anglų kalbos vertė Simona DREŠERYTĖ

Būkite atsargūs su pirotechnika!

Autorius

-

Gru 19, 2016 | 10:18

Artėja gražiausios metų šventės – Šv. Kalėdos, Naujieji metai. Dažnas nori paįvairinti šventę fejerverkais. Tačiau dėl neatsargaus elgesio kiekvienais metais šalyje nukenčia nemažai žmonių. Didžiausią nukentėjusiųjų dalį sudaro vaikai ir paaugliai, todėl tėvai turėtų būti labai atidūs ir neleisti vaikams naudoti fejerverkų.

Pirotechnikos gaminių pasirinkimas rinkoje yra didelis, jų naudojimas kasmet didėja. Tačiau pirotechnikos gaminiai nėra nekalti žaislai, kurie teikia tik džiaugsmą, jie taip pat yra potencialiai pavojingi gaminiai juos naudojantiems ir aplinkiniams žmonėms. Naudojant juos ne pagal paskirtį, nesilaikant instrukcijos, kuri yra ant kiekvieno pirotechnikos gaminio, arba naudojant savadarbius nesertifikuotus gaminius rizikuojama patirti traumų ar nudegimų.

Pasikeitė civilinių pirotechnikos priemonių laikymo ir pardavimo tvarka. Dabar 1 kategorijos fejerverkus gali įsigyti ir juos naudoti ne jaunesni kaip 14 metų asmenys, 2 kategorijos fejerverkus – ne jaunesni kaip 16 metų asmenys, 3 kategorijos fejerverkus – ne jaunesni kaip 18 metų asmenys, 4 kategorijos civilines pirotechnikos priemones gali įsigyti ir jas naudoti tik pirotechnikai. Pirotechnikos priemonių skirstymo kategorijos žymimos ant gaminio pakuotės:

Pagrindinės priežastys dėl kurių dažniausiai susižalojama – pirotechnikos gaminių naudojimas nesilaikant naudojimo instrukcijos, savadarbių, nekokybiškų gaminių naudojimas, tėvų neatsakingumas (tėvai leidžia vaikams sprogdinti pirotechnikos priemones be suaugusiųjų priežiūros) ir chuliganizmas (pirotechnikos gaminių mėtymas į žmones, po automobiliais).

Norint išvengti nelaimės, nenaudokite civilinių pirotechnikos priemonių, kurių pasibaigęs garantinis laikas, yra deformuotos ar akivaizdžiai pažeistos pakuotės, nesinešiokite pirotechnikos priemonių kišenėje. Prieš jas naudojant atidžiai susipažinkite su saugaus naudojimo instrukcija. Fejerverkus iš įpakavimo dėžutės imkite po vieną, uždekite tik lauke ir instrukcijoje nurodytu būdu, o prieš uždegant, įpakavimą vėl uždarykite. Uždegdami fejerverką nelaikykite jo rankose. Raketų ir kitų fejerverkų niekada nenukreipkite į žmones, gyvūnus, pastatus, lengvai užsidegančius daiktus, jų skridimo trajektoriją pasirinkite taip, kad raketa, krintantys stulpeliai ar laikikliai nesužeistų žmonių, nepatektų į patalpas. Neleiskite mažiems vaikams žaisti su fejerverkais ir jų atliekomis, sudrausminkite netinkamai su pirotechnika besielgiančius asmenis. Gyvenamųjų namų balkonuose nelaikykite medžiagų, kurios gali užsidegti nuo fejerverkų.

Pirotechnikos priemonių naudojimo taisyklės taip pat draudžia šias priemones naudoti ne pagal paskirtį, apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Negalima naudoti pirotechnikos priemonių (išskyrus 1 kategorijos fejerverkus) arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, gydymo ir reabilitacijos įstaigų, kulto, šarvojimo patalpų, jeigu tai nesuderinta su pastatų (statinių) ar patalpų valdytojais, taip pat kitose savivaldybės tarybos nustatytose vietose.

Gyventojai turėtų žinoti, kad draudžiama naudoti pirotechnikos priemones nuo 22.00 val. iki 8.00 val. (išskyrus švenčių dienas, taip pat per masinius pramoginius renginius, kuriuos rengti savivaldybės taryba yra išdavusi leidimą), kitu teisės aktuose nustatytu ar savivaldybės tarybos nustatytu laiku.

Pažeidus civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo ir naudojimo tvarką, gali būti paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas arba bauda nuo 14 iki 28 eurų, pakartotiniai tokie pat veiksmai užtraukia baudą nuo 28 iki 57 eurų, pažeidimas, padarytas nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų užtraukia įspėjimą arba baudą tėvams ar globėjams (rūpintojams) nuo 14 iki 28 eurų su civilinių pirotechnikos priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo (Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 176⁽¹⁾ straipsnis).

Pirotechnikos priemones naudokite tik įsitikinę jų saugumu Jūsų ir visuomenės sveikatai bei aplinkai.

Informuoja Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyrius

Nikos Kazandzakis

Autorius

-

Gru 19, 2016 | 10:13

„Ugnis ir Meilė – abi yra Dievo dukterys, tik Ugnis gimė pirmoji, o po jos atėjo ir Meilė.“

Sparnų istorija

Autorius

Edita Lei

-

Gru 16, 2016 | 13:10

Fėjų slėnyje keistų gyventojų ir nutikimų knibždėte knibžda, tačiau kai kurie įvykiai net ir slėnio gyventojams būna gana netikėti. Štai viena istorija apie mažylę, vardu Mey. Šią būtybę fėja auklė rado ne samanose ar gėlėje, o medžio drevėje. Vos dirstelėjusi į ją fėja auklė net aiktelėjo. Ji labai išsiskyrė iš kitų mažylių savo didesnėmis ausytėmis ir pasišiaušusiais tarsi pienės pūkas plaukučiais. Be to, ji daug triukšmavo ir nenorėjo gulėti vystykluose. Fėjos auklės pavadiną ją Mey ir paguldė ją tarp visų kūdikių. Tačiau po septynių dienų, kai visiems fėjukams išdygo sparniukai ir ūseliai, Mey jie nepasirodė. Tada buvo nuspręsta, jog tai per klaidą pas juos papuolęs elfų kūdikėlis. Mažylei buvo paaiškinta, jog ji elfiukė ir tai yra normalu, bet Mey tuo neapsidžiaugė. Kai kiti mažyliai pradėjo skraidyti, Mey tiesiog mirė iš pavydo, tikrino savo nugarytę, tikėdama, jog tuoj tuoj išdygs sparneliai, bet jie taip ir nepasirodė. Žiūrėdamos į beprasmiškas Mey pastangas, fėjos ją ramino tikindamos, jog ji elfė. Bet mažylė dėl to net pyktelėjo.

– Nustokite mane vadinti tuo, kuo aš nesu, nes aš esu fėja, girdite FĖJA!!! – išpyškino Mey ir nubėgo.

Kuo Mey augo didesnė, tuo jai darėsi sunkiau. Gyventi ir amžinai girdėti, kad esi elfė, o širdyje jaustis fėja, darėsi nepakenčiama. Vieną dieną ji neapsikentė ir nusprendė keliauti pas žiniuonę ieškoti atsakymo. Netrukus jau beldėsi į senolės duris. Išgirdusi kvietimą užeiti, šmurkštelėjo vidun. Žiniuonė pakraipė lūpas ir paklausė:

– Tai tu ta maža nenuorama, kuri kelia triukšmą slėnyje? Na, užeik užeik, sėskis ir pasakok, kokios bėdos tave atginė?

– Bėdos mano didelės, gerbiamoji žiniuone, negaliu taip gyventi, kai visi mane vadina elfe, o aš juk fėja esu! Tik niekaip nesuprantu, kodėl man sparneliai ir ūseliai neišdygo?

– Taip, reikalas rimtas… – susirūpino žiniuonė.

Ji pasidėjo ant stalo krištolinį rutulį ir visą laiką bandė kažką įžvelgti, staiga pradėjo murmėti kažką sau po nosim…

Žmogus fėjomis nepatikėjo,

Ir sparnai nesuplazdėjo.

Tas, kuris neabejos,

Fėjai sparnus dovanos.

– Ir ką tai reiškia? – pasidomėjo Mey.

– O tai reiškia, brangute, kad tau teks palikti Fėjų slėnį ir leistis į kelionę, nes čia atsakymo nerasi. O štai žengusi į žmonių pasaulį turi surasti kažką, kas tiki fėjomis.

– Puiku! – stryktelėjo Mey. – Juk tai paprasta – tereikia tik surasti žmogų!

Padėkojusi žiniuonei, ji nedelsė nė sekundėlės ir jau už akimirkos stovėjo prie Fėjų slėnio ribos, ketindama drąsiai žengti į žmonių pasaulį. Atsiradusi viltis ir, rodos, paprastas atsakymas suteikė tiek jėgų, kad mažylė net nesuabejojo: keliauti ar ne. Tačiau tik dabar ji suprato, kad nežino, kur ieškoti atsakymo ir į kurią pusę pasukti. Klausė pienės pūko, bet jis nežinojo, atsidūrusi uogų laukymėje, jų kelio klausė, šios taip pat nežinojo, ką patarti, smilgos iš viso nekalbėjo. Kai pavargusi prisėdo prie miško drakono, pasiguodė jam, kad nežino kaip elgtis. Šis pabraškino savo sąnarius ir tarė:

– Tu tik nenusimink ir nepasiduok, juk pasaulis toks didelis.

– Esi teisus, reikia keliauti toliau, – pritarė Mey ir pailsėjusi vėl leidosi į kelionę.

Priėjusi kukurūzų lauką, ji stabtelėjo papietauti, neilgai trukus, staiga išgirdo žmonių balsus. Mey apsidžiaugė, tačiau greitai nusivylė: pasirodė, žmonės jos net nepastebėjo.

– Ką gali žinoti, gal TIESIOG nepamatė… – nuramino save Mey.

Pasistiprinusi leidosi tolyn. Kirtusi miškus, persikėlusi per sraunius upelius, ji netikėtai priėjo jūrą. Fėja net aiktelėjo nuo nematyto vaizdo ir nudžiugo nuo gausybės žmonių. Bet greitai džiugesys virto liūdesiu. Pasirodė, kad ir paplūdimyje jos niekas nematė. Net tada, kai ji priėjo prie žmonių, statančių iš smėlio pilis, ir niekas negirdėjo pagalbos šauksmo tada, kai ji įkrito į duobę.

Jokios naudos ši kelionė iki šiol neatnešė, Mey tik stipriai nudegė saulėje ir pavargo. Tada ji prisėdo ant sugriuvusios smėlio pilies, su kuria, rodos, sugriuvo ir visos jos viltys rasti sprendimą. Prasibrovusi per brūzgynus, įveikusi miškus, pasiekusi jūrą, ji vylėsi čia rasti atsakymą… Bet kaip jį rasti, jei šiame pasaulyje niekas tavęs nemato ir negirdi ?

Jausmas buvo nenusakomas, tarsi pelenei pažadėta šventė neįvyko ir moliūgas nepavirto karieta. Viltys žlugo, tikėjimas sumenko.

– Nejau aš tikrai ne fėja? Nejau širdis man meluoja? – mąstė Mey.

Susitaikyti su tuo buvo skaudu, bet teko, nes faktas, jog ji neturi sparnų, buvo akivaizdus. Ašaros kaip pupos byrėjo jos nudegusiais, strazdanotais skruostais, ir Mey patraukė link namų.

Įveikusi ilgą kelionę atgal, ji ėjo lėtai vilkdama kojas. Kai jau slėnis buvo visai netoli, Mey pamatė ant nugriuvusio medžio kamieno sėdintį žmogų. Tai buvo mergina. Ji nieko neveikė, tik įdėmiai klausėsi miško garsų. Mey, susitaikiusi su tuo, jog jos niekas nemato, priėjo visai arti.

– Labas, fėja, – staiga ištarė mergina.

Mey net pašoko iš netikėtumo.

– Tu mane matai ir pavadinai fėja?! – beveik suspigo Mey.

– Taip, aš tikiu fėjomis ir tikriausiai dėl to jas matau, man tai įprasta, – nusijuokė mergina ir ištiesė ranką. Paėmusi mažytę Mey rankytę ji tarsi pasisveikino.

– Bet juk aš neturiu sparnų… – vis dar nesusivokė Mey.

– Keista, bet aš juos matau ir tu juk sklandai ore, – pasakė mergina.

Ir, o stebukle, Mey iš netikėtumo net nesuprato, jog ji tikrai sklando. Pasičiupinėjusi galvą ji pajuto du styrančius švelnius fėjų ūselius.

– Aš fėja, aš fėja, aš žinojau, aš skraidau aš fėjaaaaaaaa ! – šaukė Mey, sukdama piruetus aplink merginą taip, kad vos į ją neatsitrenkė.

– Bet kaip tai atsitiko? Aš net nepajutau, kada jie man išdygo? Tikriausiai tu kažkokia nepaprasta mergina, ačiū tau. Ačiū, kad tu pasirodei mano gyvenime, kai liūdesys mane baigė sugraužti ir aš praradau tikėjimą, – tauškėjo Mey.

– Aš esu paprastas žmogus, bet žinau, kad tikėjimas daro stebuklus, – tarė mergina ir nusišypsojo.

– Net nežinau, ką dabar man daryti su šia laime, ji tiesiog netelpa mano krūtinėje, vis tik širdis man nemelavo! – džiūgavo Mey.

Maldos anatomija, arba ten, kur nuneša dvasia

Autorius

Romas Šimanauskas

-

Gru 14, 2016 | 18:12