„Bepročiai ir kvailiai viską mato tiktai per savo nuotaikos akinius.“
V. Kriščiūnas: „Viskas praeina, išlieka tai, kas brangiausia“
Praėjusią savaitę Kidulių dvare buvo pristatyta antroji Vinco Kriščiūno knyga iš serijos „Kiduliai laiko kryžkelėse“. Pasveikinti autorių susirinko itin gausus būrys svečių, o ypatingą atmosferą sukūrė Kauno styginių kvarteto „Kolegium“ koncertas. Autorius dalinosi savo įspūdžiais renkant medžiagą knygai ir pasakojo apie ateities planus.
Nuo vaikystės Kiduliuose gyvenantis V. Kriščiūnas drąsiai gali būti vadinamas Kidulių istorijos metraštininku. Kol archeologai delsia tyrinėti Kiduliuose dūlančius istorinius objektus, jis saugo gyventojų prisiminimus nuo užmaršties. Pirmoji knyga „Kiduliai laiko kryžkelėse“ su tokiais krašto istorijos tyrinėjimais buvo išleista 2013 metais. Ne tik kiduliečiai džiaugėsi galėdami paimti į rankas naująją knygą, bet ir visi vienaip ar kitaip susiję su šiuo kraštu. Aiškios sąsajos su Jurbarku, Šakiais, Gelgaudiškiu ir net žymiai tolimesniais miestais.
V. Kriščiūnas pabrėžė, kad šio unikalaus kūrinio tikslas buvo ieškoti vienijančių ryšių ne istoriniuose archyvuose, o būtent vietinių gyventojų albumuose, taip bandant suprasti, kokia buvo toji bendruomenė, parodyti jos unikalumą, kaip ji augo, brendo, išliko, ką norėjo išsaugoti, kas jai buvo svarbu ir reikšminga, ką ir kaip ji fiksavo nuotraukose. Jis kelia šio krašto istorijai itin svarbų klausimą: kokie žmonės gyveno Kiduliuose ir jų apylinkėse, kas jie buvo, kas jiems rūpėjo ir kaip jie gyveno? O atsakymo ieško pateikdamas dokumentus ir vertingesnes 1905 – 1950 m. laikotarpio nuotraukas, rastas šeimyniniuose albumuose. Dvidešimtyje skyrių paliečiamos įvairios temos: Nepriklausomybės kovos, bažnyčia, mokykla, Nemunas, paštas, tautiniai rūbai, vestuvės, muzikantai… Jų visuma leidžia dirstelėti į ankstesnių kartų kiduliečių būtį, pažinti madas, užsiėmimus, jų išgyventus istorinius momentus – reiškinius, kurie formavosi Kiduliuose ir klojo pamatus dabarčiai. V. Kriščiūno užrašyti pasakojimai ir asmeninės įžvalgos labai praturtina pateiktą vaizdinę medžiagą.
Knygų apie senuosius Kidulius autorius tiki, kad savo istorijos žinojimas suteikia tą neišmatuojamą jėgą, stiprybę, kokios nesuteiks jokios žinios apie kitus kraštus ir jų praeitį. Jis pripažįsta, kad ši knyga-albumas nepretenduoja į istorines gelmes, nes nuotraukos yra nepalyginamai vėlesnis išradimas nei siekia Kidulių istorija, tačiau yra bene vienintelis likęs apčiuopiamas istorijos liudytojas. Būtent todėl jis dėkoja visiems kiduliečiams, šiame ir kituose kraštuose esantiems, talkinusiems ir padėjusiems rinkti nuotraukas, pasidalijusiems savo atmintimi, patirtimi, kartu praturtinusiems Kidulių krašto istoriją.
Pasak Vinco Kriščiūno, liūdina vyresniųjų žmonių požiūris į šį asmeninį istorinį paveldą. Gajus įsitikinimas, kad jei niekas neatsimena jose pavaizduotų žmonių, vietovių, mirusių žmonių nuotraukų nereikia saugoti, todėl daug vertingos medžiagos buvo sudeginta. Panašu, kad ši knyga leido kiduliečiams suprasti savo asmeninės istorijos vertę, kaip neatsiejamą bendruomenės vystymosi elementą, paskatino saugoti turimas nuotraukas, domėtis jų metrika ir istoriniu kontekstu. Nors autorius knygoje pasakoja apie menką fotografijos svarbą Kiduliuose nagrinėtu laikotarpiu, nekyla abejonių, kad dabar būtent V. Kriščiūnas yra vienas produktyviausių krašto foto-metraštininkų, o kartu su jo žurnalistiniu smalsumu, užfiksuota medžiaga įgyja ypatingą išliekamąją vertę.
Monika BŪBLAITYTĖ
Andriaus Ufarto nuotraukos.
„Aukšlinės“ Kiduliuose: nuo žuvies iki vėjo gaudymo
Jau septintą kartą iš eilės Kiduliuose (Šakių raj.), „Prisiminimų“ parke, dideliu sujudimu buvo atidarytas vasaros sezonas. Tradicinė kiduliečių šventė šiemet vėl kitokia. Tikriausiai pirmą kartą atmosfera buvo tokia laisva. Žiūrovai būriavosi ne tik prie scenos ar prekybininkų palapinių, bet šeimyniškai kūrėsi ir Roniaus Karopčiko įrengtose tolimesnėse stovyklavietėse. Aitvarų ir žiūronų dirbtuvėlėse užsiėmusiems vaikams renginys taip pat tebuvo smagus fonas maloniai veiklai.
Esminis šventės akcentas – žvejų varžybos. Nors organizatoriai šiemet jas gerokai pavėlino, nuo vidurdienio susirinkę žvejai nesiskundė ir ruošdamiesi diskutavo: kaitra pagerins ar pablogins rezultatus. Entuziastai atvyko ne tik iš Kidulių, Šakių ir Jurbarko, bet ir Vilkaviškio, Kauno, Vilniaus. Tiesa, žvejybai užsiregistravo mažiau dalyvių nei ankstesniais metais, tačiau rimtieji žvejai lieka ištikimi tradicijai. Patys varžybų dalyviai džiaugiasi, kad konkuruoja su patyrusiais žvejais, nes tai kelia varžybų lygį ir stiprina pergalės skonį. Daugiausiai aukšlių pagavo jurbarkietis Tadas Jocaitis (3,153 kg) pernai su trigubai mažesniu kiekiu likęs antras. Antroji vieta atiteko taip pat jurbarkiečiui, praėjusių metų nugalėtojui, Nerijui Bunikiui (2,597 kg). Trečias liko Dainius Povilaitis (1,119 kg) iš Šakių.
Šiemet mažiau jaunųjų žvejų – vos penkis galima priskirti jaunių kategorijai. Jauniausias buvo 9 metų Domas Sivecas iš Vilniaus. Įdomu, kad net trys iš jaunių – mergaitės, todėl už daliajai lyčiai paskirtą prizą teko ir pakovoti. Jau ketvirtą kartą dalyvaujanti Agnė Švilpaitė (12 m.) geriausia žveje tapo pagavusi 0,238 kg aukšlių. Didžiausią aukšlę (50 g) pagavo kidulietis Česlovas Martinkevičius (14m.). Vyriausio žvejo titulą šiemet gavo Mečislovas Jocius (65 m.) iš Kauno rajono, jau ne pirmus metus į „Aukšlines“ atvykstantis su žmona, o šiemet varžybose dalyvauti įkalbėjo ir dukrą. Nugalėtojai buvo apdovanoti piniginiais prizais.
Dar viena rungtis žvejams – taiklusis spiningas. Nuotaikingose varžybose laimėjo šakietis Ramūnas Gudiškis. Antras liko ir į sceną dar kartą lipo Dainius Povilaitis – trečios vietos aukšlių žvejybos nugalėtojas. Trečioji vieta buvo pelnytai atiduota Laimutei Rudkevičiūtei. Žvejams teisėjavo Antanas Keraitis ir Virgilijus Bosas. Prizų steigėjai žūklės reikmenys „Pas Edgarą“ ir „Žvejų stotelė“ apdovanojo ir juos.
Neapsieita be esminio šventės elemento – žuvienės, kurios paragauti kvietė renginio organizatoriai. Kaip įprasta, žvejų pagautos aukšlės buvo čia pat išdarinėtos. Daugiausiai žuvų per duotą laiką nuvalė Sandra Dumčaitytė. Agnė Berlinskaitė liko antra, o Vytautas Janulaitis – trečias. Jiedu, mainais į pamoką, padėjo šeimininkei nuvalyti likusias žuveles ir ketina jėgas išbandyti kitąmet. Lauko virtuvėje iškeptos aukšlės taip pat atsidūrė ant organizatorių vaišių stalo.
Pernai susirinkusiuosius didžiule emocijų doze apdovanojo ir dar daugiau vyriško veiksmo įnešė galiūnų rungtis. Dėl nepalankių aplinkybių šiemet ji buvo pakeista virvės traukimo varžybomis. Bunikių bendruomenės atstovas Ričardas Žilaitis buvo paskirtas šios rungties teisėju. Nors pramoga didelio dėmesio nesulaukė, apdovanodamas dvi komandas teisėjas tikino, kad laimėjo stipriausi.
Neliko pamiršti ir aitvarų dirbtuvėse triūsę vaikai: buvo apdovanoti už gražiausią ir ilgiausiai ore išsilaikiusį aitvarą. Šių metų naujovė sulaukė didelio susidomėjimo: kam magėjo išbandyti nepatirtą pramogą, o kam prisimenant vaikystę pagauti vėją. Projekto „Aitvaro skrydis“ vadovė Ieva Rogačiūtė į pagalbą pasikvietė ne tik Kidulių jaunimo ekologinio klubo „Šerenta“ vadovę Ingą Navlickienę, bet ir aitvarų gaminimo meistrę Giedrę Aleksandravičiūtę su kolegomis iš www.aitvarai.lt . Vaikams pramogas taip pat siūlė kūrybinių Jurbarko eko dirbtuvėlių kolektyvas: vyko loterija, buvo organizuojami žaidimai, mokoma pasigaminti žiūronus.
Žinoma, nebuvo apsieita be trumpo lietaus, tačiau susirinkusieji iki pat vėlumos skambant gyvai muzikai pramogavo ir mėgavosi prekybininkų siūlomais gardėsiais. Koncertinėje programoje pasirodė visai neseniai suburtas etnografinis Kidulių moterų ansamblis, Jurbarko kultūros centro vokalinė instrumentinė kapela „Šilas“ ir Lekėčių moterų ansamblis „Raskila“. Vakarėjant populiariąja muzika publiką išjudino Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro auklėtinis Žygimantas Foktas. Saulei leidžiantis renginį užbaigė itin jaukus jurbarkiečio Deivido Basčio pasirodymas.
Renginyje svečiavosi Šakių rajono meras Juozas Bertašius, seimo narys Mindaugas Bastys ir Kidulių seniūnijos seniūnas Mindaugas Mykolaitis. Šventę organizavo Kidulių bendruomenės centras „Vinkšnupis“ ir Kidulių seniūnija, prisidėjo Bunikių bendruomenė „Kregždantė“. Daug nemalonių diskusijų sukėlęs ekologijos mokestis nebuvo renkamas, nors ne maža svečių teigė, jog mielai simboliniu euru paremtų šventę.
Informaciniai rėmėjai: „Draugas“, „Mūsų savaitė“, manošakiai.lt, Kiduliai.lt, „Mūsų laikas“, „Šviesa“, Jurbarkiškis.lt, Šešupės euroregiono turizmo informacijos centras.
Didieji rėmėjai: UAB “Gulbelė”, Kaimo turizmo sodyba “Nemuno vingis”, A. Girdausko Iį „ROLLinn“ ir ūkininkas Audrius Žemaitis.
Rėmėjai: UAB “Argimetas”, UAB “Ardona”, UAB “Bilaris”, UAB “Kestrima”, „Kidulių montavimas“, Kilimukai.lt, sulčių spaudykla “Linksmasis obuoliukas”, Gėlininkai Urbaičiai, Rasina Mykolaitienė, Daiva ir Gintautas Kimučiai, Mindaugas Mykolaitis, Juozas Bertašius.
Monika BŪBLAITYTĖ
Andriaus Ufarto nuotraukos.
Kviečia spektaklis „Molinis sapnas“: svarbiausi Lietuvos istorijos įvykiai – žaismingai, šmaikščiai ir nenuobodžiai – visai šeimai
Autoriai – Andrius Žiurauskas ir Sergėjus Bocullo
Režisierius – Andrius Žiurauskas
Dailininkas – Sergėjus Bocullo
Kompozitorius ir atlikėjas – Artūras Sinkevičius
Vaidina – Andrius Žiurauskas
Muzikuoja – Artūras Sinkevičius
Spektaklis „Molinis sapnas“ – tai lietuvių liaudies legendomis ir mitais perpintas kūrinys, patraukliai ir suprantamai pasakojantis apie svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius ir reikšmingiausias datas, nuo LDK susiformavimo iki šių laikų.
Paradoksai, netradiciškai naudojami buities rakandai, gyva muzika ir kartu su žiūrovais spektaklio metu kuriama istorinio įvykio interpretacija sudomina vaikus, moksleivius ir suaugusiuosius.
„Norime į dažnai sakralizuojamą Lietuvos istoriją pažvelgti netikėtu rakursu, netradiciškai, šmaikščiai, šiek tiek ironiškai, -“ teigia kūrėjai.
Apibūdinant spektaklį, tai Lietuvos istorija, nulipdyta ir išdainuota per 45 minutes – tiek, kiek trunka pamoka. Šią netradicinę istorijos pamoką – spektaklį kuria ir dainuoja du jauni vyrai, nepaprastai gyvai ir jautriai vartantys istorinius Lietuvos puslapius.
Vienas iš jų – aktorius Andrius Žiurauskas, lipdo iš molio įvairias figūrėles ir pasakoja istoriją, kurią susirinkusieji gali stebėti ir ekrane, kitas, folkmuzikos atlikėjas Artūras Sinkevičius atitaria aktoriui muzikine kalba, panaudodamas įvairiausius instrumentus ir pasitelkdamas įvairių žanrų dainas ir muziką.
Spektaklis prasideda žemais egzotiško australietiško instrumento didžeridu garsais, ir molio gabalas aktoriaus rankose atgyja: Dievas Senelis Rūpintojėlis pradeda vardyti iš amžių glūdumos mus pasiekusias metraščiuose bei kronikuose užfiksuotas datas ir įvykius. Muzikanto Artūro rankose smuiką keičia būgnas, kanklės ir gitara, o molio gabalas įgyja įvairių pavidalų. Po senovinės sutartinės išgirstame tremtinių dainą, o publikos juoką keičia ašaros žiūrovų akyse.
Spektaklis vyks birželio 14d. 15 val. Marijampolės kultūros centre, bilietus galite įsigyti kultūros centro kasoje.
3 receptai, nustebinsiantys net išrankiausią tėtį
Kai 1910 m. Luiza Dod (Louisa Dodd) JAV sukūrė judėjimą pagerbti tėvams, kurių įtaka ugdant ir auginant vaikus ne ką mažesnė nei motinų, ši iniciatyva paplito visame pasaulyje. Dabar pirmas birželio sekmadienis yra Tėvo diena – šventė, kuria švenčiama tėvystė, panašiai kaip ir per Motinos dieną – motinystė. Pasak psichologės Grytės Ruzgės, nors Lietuvoje tėvo diena minima nuo 2009 metų, kol kas dar neįprasta šią dieną tėvų palepinti taip, kaip lepiname mamas.
„Įvairiose šalyse ši šventė minima skirtingomis dienomis: pavyzdžiui, Austrijoje antrą birželio sekmadienį tėvams dovanojamos smulkios dovanėlės, Italijoje – kovo 19 d. vaikai deklamuoja eilėraščius ir vaidina, Liuksemburge – spalio pirmą sekmadienį, įteikiant tėvams smulkių dovanėlių ir gėlių. Lietuvoje ši šventė simboliškai, bet minima, tačiau tėčiai vis dar nesulaukia tiek dėmesio, kiek mamos, nors jų svarba vaikų auginimui ir ugdymui – ne ką mažesnė“, – sako psichologė G. Ruzgė.
Pasak jos, tėvo vaidmuo pas mus vis dar nuvertinamas, nes pirmiausia jis – vyras, šeimos maitintojas, karjeros žmogus, ir, tik likus laisvo laiko, – vaikų augintojas. Nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, tėvo asmenybė turi ne ką mažesnės įtakos vaiko gebėjimų formavimuisi nei tokios pačios motinos savybės.
„Didžiausia žala, kurią galima padaryti vaikui – tėvo abejingumas, nes vaikas besąlygiškai myli abu augintojus. Tėvo meilė šiais laikais matuojama žaislų kiekiu ir jų kaina, tačiau tėtis neturėtų būti tik užgaidų tenkintojas ir šeimos išlaikytojas – jis turi būti žmogus, kuris supažindina su pasauliu ir ugdo vaiko pasitikėjimą savimi. Džiugu, kad ankstesni šeimos modeliai, kai vaiką ugdo mama, pamažu transformuojasi ir vyrai daugiau įsitraukia į vaikų auginimą, todėl skatintina, kad Tėvo diena turėtų tokią pat reikšmę ir vertę, kaip ir Motinos diena“, – sako psichologė.
„Biovela Group“ virtuvės meistras Lukas Semeževičius siūlo Tėvų dienos proga savo mylimus tėčius nustebinti ir palepinti paprastai pagaminamais, tačiau tikrai neįprastais patiekalais, skirtais būtent jiems, nes visur dominuoja mėsa. Svarbu tai, kad šiuos patiekalus kartu su mama tėčiui gali padėti ruošti ir vaikai.
Sumuštinis su plėšomu kiaulienos kumpiu
Reikės:
- Pilno grūdo itališkos bandelės;
- Varškės kremo su žolelėmis (galima patiems pasigaminti iš sutrintos su prieskoninėmis žolelėmis varškės);
- Mėgstamų daržovių (agurkų, pomidorų, salotų lapų);
- Plėšomo kiaulienos kumpio;
- Svogūno laiškų;
- Mango padažo.
Gaminimas:
Bandelę perpjauname horizontaliai. Ant apatinės bandelės dalies tepame varškės kremą, ant viršaus dedame susmulkintų daržovių ir salotų, suplėšome skaidulomis kiaulienos kumpį, gerą žiupsnį jų uždedame ant bandelės su daržovėmis, užberiame smulkintų svogūno laiškų, užpilame mango padažo ir uždengiame viršutine bandelės dalimi. Sumuštinis paruoštas.
Jautienos antrekotas be kaulo kepsniui
Reikės:
- Poros šoninės juostelių;
- 200 g. jautienos antrekoto be kaulo;
- Druskos, pipirų.
Gaminimas:
Gerai įkaitintoje keptuvėje iki traškumo apkepkite kelias šoninės juosteles. Jas išimkite ir palikite atvėsti, o ant išsiskyrusių riebalų kepkite antrekotą. Norimą iškepimo lygį pasieksite pirmąją pusę kepdami kiek ilgiau nei antrąją. Paruoštą kepsnį padėkite atskirai, pabarstykite rupia druska, pipirais, trupinta kiaulienos šonine ir palikite kelioms minutėms. Po kepimo mėsos raumuo atsipalaiduos ir į save sugers visus skonius bei aromatus.
Karamelizuota rūkyta šoninė desertui
Reikės:
- Šaukštelio cukraus;
- Balzaminio acto kremo;
- Klevų sirupo;
- Šviežių mėgstamų vaisių;
- Mėtų užpilo;
- Belgiškų vaflių.
- Juostelės karštai rūkytos šoninės.
Gaminimas:
Šoninę pakepkite su cukrumi ir balzaminio acto kremu, kol viskas karamelizuosis. Ant belgiško vaflio uždėkite mėgstamų vaisių, užpilkite klevų sirupo ir mėtų užpilo, ant viršaus sutrupinkite keptos šoninės traškučius. Desertas tėčiui pagamintas.
Vasaros puokštėj /eilėraščiai/
Birželis
Dar tik pradžia birželio, o jau žydi liepos.
Tiktai birželis, o tokia alsi kaitra.
Gaivinančio šešėlio nepalieka
Ši vasara žydėjimo ir nerimo pilna.
Orų žinovai gąsdina audrom, perkūnais.
Seni išminčiai pritaria: „Gerai nebus!“
Birželio dienos tarsi laiko skubančio malūnai
Vos spėja malti įvykius, ketinimus, planus.
Talpina mėnesy garbingą Tėvo dieną,
Paparčio žiedo paslaptį, mergaičių vainikus.
Į puokštę margaspalvę sudeda po vieną
Gėles kuklias ir rausvus dobiliukus.
Suspindi krikštolo rasa laukų žolynai,
Miškai sustingsta, auksaplaukės saulės nušviesti.
Tarsi nuo kalno ristis vasara vėl ima,
Ir skuba džiuginti vaivorykštėm bei lietumi.
Tiktai nereikia, kaip ligi šiol, miegoti.
Juk tokie skaidrūs paslaptingi vasaros rytai.
Branginkime negarsią žiogo dainą, bitės šokį,
Atverkim širdį Meilei, daugiabalsei ir lauktai.
Dar prisimena tėčio rankos
Nuskubėjo tas laikas. Nubiro.
Lyg nebuvo tada gyventa.
Tai kodėl atminimai pažiro,
Tarsi kojos palietė krantą?
Tai kodėl lyg vaikystės gėlės,
Tarsi sapnas iš miego išnyra
Praeities nuostabus šešėlis.
Šitoks tolimas. Šitoks tyras?
Tėčio rankos. Sudiržusios, sunkios
Ir tie žodžiai nesumeluoti
Dar prisimena, dar aplanko,
Tik jau skuba juos Laikas nušluoti.
Jis lyg vėjas dienas išnešioja,
Tarsi duoną metus atriekia.
Tai kas buvo, nesikartoja,
Tik širdy tarsi deimantai lieka…
***
Įkvėpti Vasarą su jos garsais ir spalvomis.
Atversti Vasarą lyg neskaitytą knygą.
Lai svečio teisėmis ji vieši su mumis,
Nepakartojamas jos grožis ir platybė.
Kaip lengvą rūką te neišsklaidys,
Lai neiškris kaip trumpalaikiai lietūs
Ir šilumos atimt te nieks nedrįs,
Nebus juk tų, kurie ja abejot galėtų.
Birželis. Tik šios vasaros pradžia.
Su Joninių laužais ir su trapiom lelijom.
Atverkime duris, įženkime į ją.
Vilioja juk, kol ką surasim joj, nežinom…
Vasara
Mano vasara, žaliuojanti ir žydinti.
Saule baudžianti, lietum gaivinanti.
Rudenio kryptim dienas palydinti
Ir kaip visad, Viltį atrakinanti.
Mūsų vasara. Skara laukų spalvota.
Debesėlių piešiniais dabinta.
Vakarais žiemos šaltos širdy nešiota.
Krištoliniais rytmečiais nušvinta.
Laimės vasara. Drugeliais atplasnojusi,
Joninių vainikais apipinta.
Purpurinio vakaro rasom rasojusi,
Su aguonom ir rugiagėlėm nuskinta…
Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą…
Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą
Su saulės šiluma ir su kvapu žiedų.
Juk taip ilgai į šitą metą ėjome,
Tad pasidžiaukime nepakartojamu turtu.
Tada, kai snaigės šoko smagų šokį,
Kai nuobodžias melodijas mums grodavo lietus,
Kai šaltas lapkritis lapus nuskynęs juokės,
Mes laukėm vasaros šiltų dienų.
Ir vakarų, apgaubiančių lyg saulės skėtis,
Ir Vaivos juostos,dangų juosiančios skersai.
Tos nuostabios, nepakartojamos paletės
Širdy neužgesins net vasaros nutolstantys garsai.
Liepsnojo Joninių laužai, žydėjo ievos,
Ir braidė rytas po rasas gaivias,
Kvepėjo medumi šviežiu gimtinės pievos,
Atvėrė meilė laimės skubančios gelmes.
Tegul tik neganda čia nesuranda kelio
O Letos upė lai visai išdžius.
Te šoka vasaros suktinį beržas žalias
Ir vėjai vasarinę laimę teatpūs!
Vaikystė
Vaikystės dienos. Jos nesikartos.
Ir jau nebesugrįžti į tą laiką,
Nors grįžtame kasmet prie suartos dirvos,
Kasmet takais lapus smarkuolis vėjas vaikos.
Vis tiek smagu nors retkarčiais mums prisimint:
Vaikystės pievas ir slėpynių džiaugsmą.
Taip gera būdavo gėlių vainiką pint
Ir laukti, laukti, kada mes užaugsim.
Pasaulis vėrėsi visais garsais, visom spalvom.
Jis stebino, jis džiugino, žavėjo.
Keliavome šios pasakos žaliom kalvom,
Lyg paukščiai skriejom su vaikystės vėju.
Norėjosi paskęsti žydinčioj lankoj,
Pagaut balandį ir paliest gražuolį drugį
Ir viską gaut čia pat, šiandien ir tuoj.
Argi svarbu, kokį dievulis davė ūgį?
Vaikystės gėlės nužydėjo ir, deja,
Spalvų ir kvapo jau nepakartosi.
Tik sapnuose išliks žalia veja,
Tik atminimais ją ir beužklosi…
***
Vasariniai džiaugsmai, vasariniai jausmai
Nuostabiausiom spalvom išdabinti.
Mes suprantam, kad tai greit praeis. Laikinai
Dienos džiugina, žydi ir spindi.
Tarsi žvaigždės danguj, lyg sidabro pilis
Trapios viltys vilioja ir keri.
Galbūt būtent dabar Laimės lietūs išlis
Ir pagirdys mus Meilės nektaru?
O tyliais vakarais ant žolės nusileis
Ramios sutemos, nešančios gaivą.
Gal sėkmė atskubės vasariniais keliais
Ir pasiūlys mums savo pagalbą?
Tarsi žirgas greita, tarsi žemė dosni
Auksu, deimantais žolę nukloja.
Lai nesudega ji kaitriame židinyj
Mūsų vasara. Mūsų geroji…
Aldona MURAUSKIENĖ
Laimos Grigaitytės nuotrauka.
Kalvarija–Stambulas: penkeri draugystės metai
Gegužės 22–28 dienomis Kalvarijos gimnazijoje lankėsi svečiai iš tolimojo Stambulo (Turkija). Vykdydami 2011 metais pasirašytą tarptautinę bendradarbiavimo sutartį tarp Kalvarijos gimnazijos ir Rotary 100, Yıl Anadolu Lisesi (Stambulas, Turkija) mokyklos, Kalvarijos gimnaziją aplankė 7 šios mokyklos mokiniai bei 4 mokytojos. Tai jau penktasis Turkijos delegacijos vizitas Lietuvoje, tiek pat kartų Kalvarijos gimnazijos mokiniai ir mokytojai lankėsi Stambule. Per penkerius draugystės metus daugiau nei po 40 kiekvienos mokyklos mokinių turėjo progą tiesiogiai pažinti geografiškai tolimas, tačiau mainų programos dėka artimomis tapusias šalis.
Kaip jau įprasta, kiekviena viešnagės diena buvo užpildyta pažintinėmis veiklomis. Svečiai, su juos priėmusiais gimnazistais lankėsi Birštone, Trakuose, Užutrakyje ir Kernavėje; Šakiuose stebėjo sėmenų aliejaus spaudimą ir ragavo zanavykų valgius; Gelgaudiškyje žaidė lietuvių žaidimus ir šoko išmoktus šokius. Lankydamiesi Kalvarijos gimnazijoje Rotary 100, Yıl Anadolu Lisesi mokyklos mokiniai ir mokytojai dalyvavo Paskutinio skambučio šventėje, pasirodo, labai panaši šventė vyksta ir jų mokykloje. Tradiciškai svečius priėmė ir po to vaišino pietumis Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis kartu su administracijos direktore Jurgita Čerkauskiene. Paskutinė vizito diena buvo skirta mūsų sostinei Vilniui. Ten Stambulo ir Kalvarijos mokiniai išklausė Vilniaus Edukologijos universiteto dėstytojos Dalios Karatajienės paskaitą apie Lietuvos ir Turkijos bendrumus, aplankė Valdovų rūmus ir dalyvavo festivalio „Skamba, skamba kankliai“ renginiuose.
Už šią įdomią ir turiningą su Stambulo Rotary 100, Yıl Anadolu Lisesi mokyklos mokiniais ir mokytojais praleistą savaitę esame dėkingi svečius priėmusių mokinių šeimoms, Kalvarijos savivaldybės merui V.Plikaičiui ir tarybos nariams: R.Sujetai, A.Liutkevičiui, T.Kulbokienei, K.Krasnickui, J.Dzirmeikai, J.Daunoravičiui, K.Bagdanavičiui, K.Babeckui bei UAB „Travedus, UAB „Salvikdus“, A.Pudinsko prekybos įmonei, UAB „Kalvarijos statyba“ ir L.Gorskio prekybos įmonei. Džiugu, kad bendrų pastangų dėka galime vis įvairiau ir turiningiau organizuoti šios mainų programos vizitus ir tikimės, kad Kalvarijos gimnazijos ir Rotary 100, Yıl Anadolu Lisesi mokyklų bendradarbiavimas dar ilgai tęsis ir tvirtės.
Kalvarijos gimnazijos informacija
Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ kviečia būti kartu!
Neįgaliųjų bendruomenės mugės-koncertai „Būkime kartu!“ – tai galimybė neįgaliems žmonėms regionuose susiburti kartu ir pristatyti visuomenei kūrybinius pasiekimus bei neišsenkančią dvasios stiprybę. Neįgaliųjų bendruomenės mugės-koncertai „Būkime kartu!“ išaugo iš respublikinių neįgaliųjų švenčių „Tau, Vilniau!“, kurios Sostinės dienų metu Katedros aikštėje vyksta nuo 2003 metų.
2016 m. neįgaliųjų bendruomenės mugės-koncertai vyks Marijampolėje, Ukmergėje, Telšiuose ir bus skirti Suvalkijos, Aukštaitijos ir Žemaitijos regionų gyventojams. Numatoma, kad šiuose regioniniuose renginiuose iš viso dalyvaus daugiau kaip 1000 neįgaliųjų ir sveikųjų meno kūrėjų iš visos Lietuvos. Renginiai vyks pagrindinėse miestų aikštėse, kuriose koncertuos geriausi neįgaliųjų ir sveikųjų meno saviveiklos kolektyvai, vyks nuotaikingos kūrybinės dirbtuvėlės, performansai, parodomieji sporto, kiti renginiai. Miestų bažnyčiose bus aukojamos šv. mišios (jos bus verčiamos į gestų kalbą) už neįgaliuosius ir jų artimuosius. Numatome į šiuos renginius sukviesti gausų būrį profesionalių atlikėjų: pučiamųjų orkestrus, chorus, diksilendą „Sweetband“, populiarius atlikėjus Jurgį Brūzgą, Livetą, Petrą, Ingridą Kazlauskus ir kt. Pagrindinių aikščių scenose koncertuos respublikoje žinomi neįgaliųjų kolektyvai: tautinių šokių kolektyvas ,,Šimtažiedis“, neįgaliųjų nacionalinis „Spalvų muzikos“ orkestras, kaimo kapelos, kiti neįgaliųjų muzikos, šokio kolektyvai iš įvairių regionų. Mugėse darbus eksponuos ir pardavinės neįgalieji liaudies amatų meistrai, namudininkai. Visi apsilankę renginiuose turės galimybę apžiūrėti ir įsigyti neįgaliųjų suvenyrų, meninių dirbinių, pasiklausyti nuotaikingų pasirodymų, šauniai pasilinksminti.
Renginių datos, vietos:
- Suvalkijos regione – birželio 4 d. (šeštadienis), Marijampolė, J. Basanavičiaus aikštė. Iškilmingas atidarymas – 13.00 val.
- Aukštaitijos regione – birželio 18 d. (šeštadienis), Ukmergė, aikštė prie kultūros centro (Kauno g. 8, Ukmergė). Iškilmingas atidarymas – 12.30 val.
- Žemaitijos regione – rugpjūčio 20 d. (šeštadienis), Telšiai, Amfiteatras.
Iškilmingas atidarymas – 13.30 val.
Šį kultūrinių renginių ciklą, keliaujantį po regionus, organizuoja Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“. Pagrindiniai rėmėjai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM, Marijampolės, Ukmergės ir Telšių rajonų savivaldybės, UAB „BSS grupė“. Renginiai organizuojami glaudžiai bendradarbiaujant su Marijampolės, Ukmergės, Telšių kultūros centrais, kitomis organizacijomis, tarnybomis.
Maloniai kviečiame visus aktyviai dalyvauti ir pasisemti iš mūsų energijos, gyvenimo džiaugsmo!
Kontaktai pasiteiravimui:
LSKD „Guboja“ pirmininkė Viktorija Vitaitė, mob. 869843850, el. paštas viktorija@guboja.lt, www.guboja.lt
Vaikus į vasarą išlydėjo ir policijos pareigūnai
Mokslo metų pabaiga vaikams vasara prasideda Tarptautine vaikų gynimo diena.
Birželio 1-ąją Vilkaviškio rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnės Vilija Grybauskienė ir Rūta Kairienė kartu su Vilkaviškio sporto mokykla surengė rajono vaikams ir jaunimui šventę pakviesdami juos į gatvės krepšinio 3X3 turnyrą „Vasarą sportuok, būk sveikas ir saugus“.
Varžybose dalyvavo 14 komandų. Oras varžybų metu buvo puikus. Nors saulutė varžybų metu stipriai alino žaidėjus – jaunimas dalyvavo entuziastingai. Vaikai ir jaunimas varžėsi trijose amžiaus grupėse: gimusieji 1999- 2000; 2001-2003 m. ir 2004-2005 m. Ypač džiugu matyti ne vienerius metus šiose krepšinio varžybose dalyvaujančias mergaitės, kurios taiklumu nenusileidžia berniukams. Visi prizininkai savo amžiaus grupėse buvo apdovanoti diplomais ir suvenyrais.
Mažieji kartu su tėveliais ant asfaltuoto tako spalvotomis kreidelėmis piešė prasidėjusią vasarą ir policiją. Ir jie neliko be dovanų.
Šventė tuo nesibaigė. Kitą dieną pareigūnus aplankė Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos 2-8 klasių mokiniai, šiuo metu lankantys vaikų vasaros dieninę stovyklą „Šaunieji stovyklautojai“. Bendruomenės pareigūnė Vilija Grybauskienė vaikams papasakojo apie tai, kur galima įgyti policijos pareigūno profesiją, kokie keliami reikalavimai būsimiems ir jau esamiems pareigūnams. Vaikams taip pat buvo papasakota apie didelės atsakomybės, darbštumo ir pareigos jausmo reikalaujantį pareigūnų darbą. Pareigūnas visuomet privalo elgtis tinkamai, kur jis bebūtų, nes jis visuomet turi rodyti pavyzdį kitiems.
Susitikimo metu vaikai buvo ypatingai smalsūs, tad ir klausimai buvo išradingi. Smalsučiai klausė: kurių pareigūnų dirba policijoje daugiau,- ar vyrų ar moterų, ar policininkams vasarą būna karšta dėvint policininko aprangą, kokį pavojingiausią nusikaltėlį buvote pagavę ir dar daugybę klausimų, į kuriuos mielai atsakinėjo pareigūnės.
Ir vargu ar kas nesutiks, kad birželio 1-oji ne tik „Tarptautinė vaikų gynimo“, bet ir mūsų, suaugusiųjų, atsakomybės diena. Tai diena, kai mes vėl ir vėl susimąstome, kad vaikai yra didžiausia mūsų gyvenimo prasmė. Ši šventė palieka daug gerų emocijų mažiesiems mūsų rajono gyventojams bei jų tėveliams, na, o mes policijos pareigūnai džiaugiamės kartu su jais. Atsisveikindami su vaikais pareigūnai linkėjo jiems saugios ir šiltos vasaros.
Tarptautinė Vaikų gynimo diena Kazlų Rūdoje
Birželio 1-ąją Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – apskr. VPK) Kazlų Rūdos policijos komisariato pareigūnai dalyvavo Kazlų Rūdos savivaldybės Kultūros centro organizuotame renginyje skirtame Tarptautinei vaikų gynimo dienai paminėti.
Miesto parke gausiai susirinkusius dalyvius džiugino Marijampolės apskr. VPK kinologo Dainiaus Kunigonio augintinio – tarnybinio šuns Rokio gebėjimai, kuriuos jis noriai demonstravo. Na o Kazlų Rūdos policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Akvilė Krunglevičienė mažuosius ir suaugusiuosius renginio dalyvius supažindino su nauja ekologiškų atšvaitų gamybos technologija.
Už pagalbą renginio metu dėkojame kolegai kinologui Dainiui, Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos dailės mokytojai Mildai Žemaitienei, technologijų mokytojui Rimantui Janušauskui ir visiems savanoriams savo darbu suteikusiems daug džiaugsmo vaikams!
Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK ir Kazlų Rūdos PK informacija
Mažiausiai 100 – tiek ligų padeda gydyti fizinis aktyvumas
Remiantis naujausiais Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei pusė Europos gyventojų turi antsvorį. Lietuvoje su antsvorio problema susiduria 40 proc. suaugusių vyrų ir 30 proc. moterų, ir šis rodiklis didėja kasmet. Dažniausiai pasitaikanti nutukimo forma – maistinis nutukimas, atsirandantis dėl netinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo stokos. Papildomi kilogramai lemia ne tik išorinius, bet ir vidinius organizmo pakitimus ir dažnai tampa įvairių ligų priežastimi. „Siekiant sustabdyti nepalankios statistikos augimą ir gerinti visuomenės sveikatos rodiklius, reikia keisti ne tik žmonių įpročius, bet ir jų požiūrį į sveikatos puoselėjimą. Dažnai pamirštame, kad sveikata nėra neišsenkanti, o ir atsakomybės už savo savijautą sau vengiame prisiimti – vis gręžiamės į genetiką, kaltiname mediciną ar ieškome kitokių patogesnių pasiteisinimų“, – teigia Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos sveikatingumo treneris Valdemaras Kavaliauskas.
Papildomi kilogramai apsunkina ne tik kūną, bet ir sielą
Antsvoris ir nutukimas apsunkina sąnarių veiklą, atsiranda jų skausmai, o tai ilgainiui trukdo užsiimti aktyvia veikla ir nepageidaujami kilogramai toliau auga. Žmogus tampa nejudrus, jam dažnai trūksta energijos, sutrinka miego režimas, apsunksta kvėpavimas. Visuomenėje, kurioje vyrauja liekno kūno kultas, apkūnesni žmonės blogai jaučiasi ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – krenta jų savivertė, jiems tampa sunkiau susirasti ir išlaikyti mėgstamą darbą ar sukurti ilgalaikius romantiškus santykius. Tokia psichologinė atskirtis lemia apkūnių žmonių nuotaikų svyravimus. Aplinkinius jie dažnai stebina neprognozuojama emocijų kaita ar kategorišku aplinkos vertinimu. Apkūnūs žmonės sunkiau realizuoja savo sugebėjimus, yra linkę per anksti pasiduoti ir pripažinti savo silpnumą. Kartais šie požymiai išsivysto ir į rimtas psichologines diagnozes.
Ką byloja nepageidaujami riebalai liemens srityje?
Daugelio mokslinių tyrimų duomenimis, nutukimas yra vienas svarbiausių įvairių ligų rizikos veiksnių. Ypatingą dėmesį V. Kavaliauskas rekomenduoja atkreipti, kai riebalinis sluoksnis kaupiasi liemens srityje – jis apsunkina vidaus organų veiklą, o tai padidina riziką vystytis įvairioms lėtinėms ligoms. Asmenys su antsvoriu turi didesnę arterinės hipertenzijos, miokardo infarkto, insulto, cukrinio diabeto ir net onkologinių susirgimų riziką. Šios ligos dažniausiai lemia papildomas komplikacijas ir diagnozių sąrašas su laiku ilgėja, kartu didindamas ir ankstyvos mirties riziką.
Fizinio krūvio terapija – vaistas nuo daugiau kaip 100 ligų
Ilgalaikiais moksliniais tyrimais nustatyta, jog fizinis aktyvumas apsaugo žmogaus organizmą nuo bemaž 100 įvairiausių ligų. Reguliarus fizinis krūvis yra tiesiogiai siejamas su sveikesniu ir ilgesniu gyvenimu. Fizinio krūvio taikymas yra naudingas ne tik esamos sveikatos būklės išsaugojimui ar fizinės formos gerinimui, bet ir įvairių negalių ir lėtinių susirgimų gydymui. Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis padidina širdies susitraukimų dažnį, suaktyvina kraujotaką, endokrininę veiklą, skatina aktyviau dirbti kvėpavimo sistemą, pagreitina medžiagų ir energijos apykaitą. Visi šie procesai yra glaudžiai susiję su sveikatos rodikliais ir klinikinėmis diagnozėmis. „Tam, kad asmuo iš fizinės veiklos gautų naudos sveikatai, būtina gydytojų ir fizinio krūvio specialistų sudaryta individualizuota fizinio aktyvumo programa ir tikslus planas bent keliems mėnesiams į priekį. Be tinkamai sudaryto plano, treniruotė yra tik atsitiktinių pratimų rinkinys“, – fizinės veiklos planavimo svarbą pabrėžia Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos sveikatingumo treneris.
Kovos su antsvoriu klaidos
V. Kavaliauskas įsitikinęs, jog greitas svorio metimas, staigus intensyvaus fizinio krūvio taikymas ir badavimas gerų rezultatų neatneš. Kraštutinės priemonės yra neefektyvios arba net kenkia sveikatai. Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos specialistas ragina aklai nepasitikėti draugų ir artimųjų rekomendacijomis, o taikyti tik specialistų parinktus individualius sprendimus. Visų pirma – tai nuoseklus ir sistemiškas klinikinės ir fiziologinės būklės ištyrimas, kurio rezultatais remiantis nustatomas optimalus, terapinį efektą užtikrinantis fizinio krūvio režimas. Kiekvienam asmeniui geriausių rezultatų pasiekti padeda skirtinga fizinė veikla, todėl prieš ją pasirenkant, būtinas savo organizmo pažinimas ir poreikio išsiaiškinimas. Fizinė veikla teiks geriausius rezultatus, kai bus kombinuojama su turtinga mityba ir teisingu jos režimu. Galiausiai, svarbu įsiklausyti į individualų paros bioritmą – žinoti, kada kokie procesai vyksta organizme ir savo dieną planuoti darnoje su jais.
„Yra žmonių, kurie pabandę kelias neveiksmingas dietas ar netinkamą fizinę veiklą nuleidžia rankas ir imasi, jų manymu, paprastesnių ir efektyvesnių sprendimų – atlieka riebalų nusiurbimą, skrandžio mažinimo procedūrą ar pradeda vartoti įvairius maisto papildus. Šios priemonės turėtų būti paskutinės, kai visi kiti, specialistų patvirtinti būdai, neteikia norimo rezultato,“ – neskubinti drastiškų sprendimų pataria Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos sveikatingumo treneris V. Kavaliauskas.
Daugiau informacijos:
Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinika
Valdemaras Kavaliauskas
Sveikatingumo treneris
El. p.: info@paliesiausklinika.lt
M.: 8 698 02319
Vytenis Kalibatas
vadovas
El. p.: vytenis.kalibatas@gmail.com
M.: 8 640 38656
„Torpedos“ Marijampolės vardą garsino Londone
Tikriausiai daugelis mūsų sekė Rūtos Meilutytės, Giedriaus Titenio ,Dano Rapšio ir kitų lietuvių pasirodymą Europos plaukimo čempionate. Bet tik nedaugelis žino, jog po keleto dienų (gegužės 25-29 d.) Londono olimpinio komplekso baseino vandenį skrodė Marijampolės plaukimo meistrų klubo „Torpedos“ nariai: A. Mažėtienė, V. Paludnevičius, A.Guoga, R. Zygmanta, L. Džavichašvili, V.Krasauskas, I. Šufinskienė ir J.Pranckevičienė. Senjorai varžėsi Europos vandens sporto šakų Veteranų čempionate. Į varžybas susirinko daugiau nei 10000 plaukimo entuziastų iš 48 Europos šalių.
„Torpedos“ nariai džiaugiasi asmeniniais rezultatais, tautiečių pasiekimais, įspūdžiais Londone ir dėkoja Marijampolės savivaldybei, paskatinusiai sudalyvauti prestižiniame renginyje, garsinant Marijampolės vardą.
Klubo „Torpedos“ informacija
Patarimai, kaip elgtis vasaros metu
Kaip elgtis karštą vasaros dieną
Svarbiausia – tinkamai apsirenkite. Dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius, avėkite odinę avalynę, pridenkite galvą.
Gerkite dažniau nei troškina. Gerkite nuolat po truputį, nelaukdami, kol pajusite troškulį, geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgšties vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pasūdytas), nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, ledinio ar šalto vandens.
Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą. Valgykite daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių, nepatartina valgyti riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.
Ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę. Fizinius darbus stenkitės atlikti ryte arba vakare. Venkite tiesioginių saulės spindulių. Būtinai naudokite apsauginius kremus. Kosmetiniais kremais, saugančiais nuo ultravioletinių spindulių, pasitepkite 15-30 min. prieš eidami į saulėkaitą. Tepti reikia ant švarios, sausos odos ir lengvai įtrinti apsauginę priemonę nuo saulės. Rekomenduojama teptis kremu kas dvi valandas, o jei maudotės ar gausiai prakaituojate, apsauginio kremo veikimo laikas trečdaliu sutrumpėja. Todėl reikia pakartotinai pasitepti po prausimosi, maudynių . Kremą rinkitės pagal odos tipą.
Darbdavių dėmesiui. Darbdaviai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į darbuotojus, dirbančius lauke. Esant galimybei, darbą reikia parinkti pavėsingoje vietoje. Pačios pavojingiausios valandos – nuo 11 iki 17 val. Parūpinti natūralaus pluošto, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą darbo drabužius. Neleisti dirbti išsirengus iki pusės, be galvos apdangalų. Kai karšta, visada judėkite ir darykite viską gerokai lėčiau negu paprastai, o žmonės, dirbantys lauke, turi sumažinti darbo krūvius, nes kuo sunkesnis darbas yra dirbamas, tuo daugiau šilumos pasigamina žmogaus organizme, žmogus prakaituoja. Darbuotojams būtinos specialios vėsioje vietoje pertraukos, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
Kaip elgtis prie vandens telkinių
Neplaukite už plūdurų, nors ir gerai mokate plaukti. Vasaros pramogoms nesirinkite vietų, kuriose galite netikėtai įkristi į vandenį: nebūkite ant stataus kranto, prieplaukos krašto, tilto. Stenkitės maudytis ne vienas, o mažamečiai vaikai gali maudytis tik suaugusiųjų prižiūrimi. Nepalikite vaikų be priežiūros net ir nedideliuose baseinėliuose. Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus. Jeigu perkaitote saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite. Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Nesimaudykite iš karto po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.
Kaip elgtis perkūnijos metu
Žaibuojant ir griaudžiant patartina pasilikti namuose. Kamuolinį žaibą gali pritraukti skersvėjai, todėl uždarykite langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas. Būtinai išjunkite visus elektros prietaisus, atjunkite antenas. Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai. Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.
Jeigu audra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsdami skubėkite į krantą.
Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau nuo savęs ir pralaukite perkūniją.
Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų
Atsargiai vaikščiokite basi po žydinčią pievą. Atsiminkite, kad geliančiąsias skraiduoles vilioja prakaito kvapas, ryškių spalvų gėlėti drabužiai. Venkite vietų, kur formuojamos gyvatvorės, pjaunama ar šienaujama žolė. Atvirose vietose atsargiai valgykite ledus, gerkite kvapius ir saldžius gėrimus. Nebūkite arti avilio, ypač bičių išskridimo iš avilio juostoje. Neerzinkite vabzdžių, nesistenkite jų vaikyti. Lėtai, be panikos, nedarydami staigių judesių, nemosuodami rankomis, atsitraukite (jei įmanoma į patalpą, kurioje galima užsidaryti).
Važiuojant iškylauti į gamtą, patartina rengtis šviesesniais rūbais (kad būtų galima lengviau pastebėti erkę), ilgomis rankovėmis su prigludusiais rankogaliais, ilgomis kelnėmis, apsiauti batus su aukštais aulais, užsidėti kepuraitę ar skarelę (sudaryti barjerą erkėms patekti ant odos). Erkės mėgsta drėgmę ir šilumą. Jų gausu tankiuose lapuočių miškų jaunuolynuose, kirtimuose, aukštoje žolėje. Poilsiui reikėtų pasirinkti atvirą, saulėtą aikštelę. Gulėti ar sėdėti ant žolės nepasitiesus patiesalo nepatartina. Specialistai rekomenduoja būnant gamtoje naudoti erkes atbaidančius preparatus. Būtina atkreipti dėmesį į jų naudojimo instrukcijas, kuriose nurodyta, kokio amžiaus žmonėms jie skirti, kiek laiko veikia preparatas, ar jį galima naudoti ant odos (ar purkšti ant rūbų), ir jų laikytis.
Linkime saugios ir gražios vasaros!
Kristina MICKIENĖ
Marijampolės savivaldybės administracijos
Teisės departamento
vyriausioji specialistė (civilinei saugai)
Albino Marčiukaičio nuotrauka.
Žalčio laimikis
Teko prie kūdros ilgai stebėti žalčio vakarienę: varlė didelė, atrodė, kad jam tikrai neįmanoma jos įveikti, bet jos žaltys ilgai nepaleido – vis mėgino ir mėgino, visaip stengėsi visą iškart praryt. Sunku įsivaizduoti, kaip ir nutverti už galvos ją pavyko. Kaip panorau fotografuoti, telefono blykstė pabaidė: ištrūko varlytė ir šoko į vandenį. Žaltys – taip pat į vandenį ir nuplaukė… Manau, kad pasigavo mažesnę, tik ar toji išgyvens? Ko gero, ją rimtai sužeidė…
Laimutė KRAUKŠLIENĖ
Autorės nuotrauka.
Kalifornijos universiteto biologai atrado atsakymą, kodėl nepavyksta pastoti
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, beveik kas penkta pora, norinti susilaukti vaikų, susiduria su problemomis dėl nevaisingumo ir, kad ir kaip būtų neįprasta manyti, apie 40 proc. atvejų „kalta“ būna nekokybiška vyro sperma. Pagal Čekijoje 2010 metais atlikto pasaulinės demografijos tyrimo rezultatus, dėl Europos šalyse mažėjančio natūralaus apvaisinimo, iki 2050 metų pagalbinių apvaisinimų šiame regione padaugės net 7 proc. Birželis pasaulyje skelbiamas nevaisingų porų mėnesiu, siekiant didinti visuomenės suvokimą apie nevaisingumo problemas, jo sukeltą psichologinę naštą šeimai, prevenciją bei gydymą.
„Tyrimų rezultatai rodo, kad spermatozoidų skaičius spermos mililitre per 50 metų sumažėjo nuo 120 mln. iki 60 mln. – lygiai dvigubai, tačiau teigti, jog nevaisingumas padidėjo taip pat du kartus – neteisinga: Lietuvos vyrai vis dar gali džiaugtis geresne nei vidutiniška spermos kokybe, nes Skandinavijos šalims šioje situacijoje daug blogiau, – sako medicinos mokslų daktaras, gydytojas urologas Stasys Auškalnis. – Kadangi pasaulyje nevaisingumo problema tik didėja, birželio mėnuo sutelkia tūkstančius nevaisingomis poromis besirūpinančių organizacijų. Jų tikslas – suvienyti dėl nevaisingumo kenčiančias poras, griauti mitus ir plačiai įsišaknijusius stereotipus: stengiamasi kreiptis į visuomenę, griauti klaidingą požiūrį į nevaisingumo gydymą, aiškinti šio gydymo ypatumus, laimėjimus ir būtinybę.“
Vyrų spermos kokybei kenkia vis didėjantis aplinkos užterštumas, stresas, nuolatinis nuovargis, nutukimas, alkoholis, cigaretės, narkotikai, net aptemptos trumpikės. Neigiamos įtakos gali turėti genetinės ligos, imunologiniai faktoriai, kai kurių vaistų vartojimas ar atliekama chemoterapija: jeigu įprastai pašalinus problemą keliančius veiksnius, spermos kokybė atsistato vidutiniškai per 3 mėnesius, po chemoterapijos šis procesas gali užtrukti iki 5 metų.
Pasak urologo, iki šiol mokslininkams buvo neaišku, kas priverčia spermatozoidą prasiskverbti į kiaušialąstę ir ją apvaisinti, tačiau neseniai Kalifornijos universiteto biologai ant spermatozoido uodegėlės aptiko receptorius, kurie reaguoja į kiaušinėlio išskiriamą progesteroną ir aktyvuojasi, kai tik atsiduria netoli jo. Šis atradimas, galbūt, paaiškina dalį nevaisingumo priežasčių.
Vaisingumui įtakos turi ir vėlyvas pastojimas, kai vaikų apsisprendžiama turėti nebe 20–25 metų, kaip anksčiau, bet sulaukus 30–40 metų, kai žalingi veiksniai jau „atliko savo darbą“ – vyresni vyrai netgi rizikuoja susilaukti apsigimusių vaikų, nes sėklidėse per amžių kaupiasi „genetinė bomba“.
Vyrų nevaisingumo problemas dažniausiai sukelia spermatogenezės (fiziologinio proceso, kurio metu formuojasi ir bręsta spermos ląstelės) sutrikimai, dėl kurių atsiranda tiek kiekybinių, tiek kokybinių spermos ląstelių gamybos proceso rodiklių sumažėjimas. Iš esmės tai reiškia, kad palyginus su normaliomis reikšmėmis (būtinomis sėkmingam apvaisinimui), žymiai sumažėja spermos ląstelių kiekis arba judrumas, ir / arba žymiai padidėja blogai susiformavusių spermos ląstelių kiekis. Dažniausiai stebimas visų šių reiškinių derinys.
Priešingai nei moterų atveju, kai galimi įvairūs gydymo būdai, priemonių, padedančių pagerinti vienintelį vyrų vaisingumo rodiklį – spermos kokybę – yra labai nedaug. Tyrimai rodo, kad kai kurie mikroelementai, vitaminai ir aminorūgštys (L-argininas, L-karnitinas) gali turėti teigiamą poveikį spermos ląstelių skaičiui, judrumui ir formavimuisi, todėl vyrų vaisingumą galima pagerinti mitybos, t. y. fiziologiniu būdu.
Spermatogenezė yra labai kompleksinis ir biologiškai sudėtingas procesas, trunkantis keletą savaičių (dažniausiai apie dvylika). Šio proceso metu vyro organizmui būtinos įvairios maistinės medžiagos, tokios kaip vitaminai, į vitaminus panašios medžiagos, mikroelementai, mineralinės medžiagos ir aminorūgštys, reikalingos atskiriems spermos ląstelių formavimosi etapams. Tik šios konkrečios medžiagos gali sukurti optimalias sąlygas taisyklingai ir sveikai spermatogenezei.
Vaisingumo sutrikimų turintiems vyrams šių maistinių medžiagų poreikis žymiai išauga, galima įrodyti, kad reguliariai ir tikslingai įvedus subalansuotą konkrečių maistinių medžiagų derinį reikiamais kiekiais, natūralus spermos gamybos procesas gali priklausyti nuo mitybos.
„Spermos kokybei, o tai reiškia – vaisingumui, didelę įtaką daro mityba: nebežinome, ką valgome, maisto kokybė labai suprastėjusi, be to, nėra ištirta, kaip maisto produktuose naudojami nitritai ir nitratai sąveikauja vieni su kitais ir mūsų organizmu. Taip pat, valgome per mažai šviežio, ekologiško, daug žalumynų turinčio maisto. Vienas iš galimų sprendimų – vartoti specialus vitaminų, mikroelementų ir amino rūgščių kompleksus, kuriuose yra visų normaliai spermos gamybai reikalingų elementų“, – sako urologas dr. S. Auškalnis.
Tiriant vaisingumo sutikimų turinčius vyrus nustatyta, kad jų organizme trūksta kai kurių svarbių elementų: vitamino E ir seleno (padedančių apsaugoti ląsteles nuo oksidacinių pažeidimų), seleno (padedančio palaikyti normalų spermos ląstelių formavimosi procesą – spermatogenezę), cinko (padedančio palaikyti normalų vaisingumą ir reprodukciją), foliatų (padedančių palaikyti normalią homocisteino gamybą ir aminorūgščių sintezę). Dėl homocisteino sankaupų gali sutrikti kraujotaka į sėklidę, dėl to gali sumažėti spermatozoidų. Tad, siekiant užtikrinti spermos kokybę, svarbu normalizuoti aminorūgščių sintezę. Ypač svarbus yra aminorūgščių L-arginino ir L-karnitino kiekio užtikrinimas.
Viename iš tyrimų dalyvavo 136 vyrai, kurių amžius – 23–58 metai, o nevaisingumas – daugiau nei 2 metai. Jie 3 mėnesius vartojo vitaminų, mineralų ir aminorūgščių kompleksą, į kurio sudėtį įeina minėtieji mikroelementai (aminorūgštys L-argininas, L-karnitinas, selenas, cinkas, folio rūgštis, kofermentas Q10) . Vėliau buvo tiriama jų spermos kokybė – koncentracija, tūris ir spermatozoidų judrumas. Tyrimo pabaigoje 32-iems jų buvo nustatyti normalūs spermos rodikliai, 21 vyro partnerė pastojo per 6 mėnesius. Rezultatų pagerėjimas buvo matomas ir vertinant visus kitus parametrus, ypač pagerėjo spermatozoidų judrumas.
„Nevaisingumas – lėtinė liga, kuri dažnai tęsiasi kelerius ar net keliolika metų, veikdama poros psichiką bei tarpusavio santykius, dėl ko lytiniai santykiai tampa retesni, o patiriamas stresas ir įtampa apsunkina net tas retas galimybes pastoti, porą apninka depresija, nepasitikėjimo savimi ir kiti neigiami jausmai. „Kaltininkas“ izoliuojasi, jaučiasi atsakingu ir „brokuotu“. Minint nevaisingų porų mėnesį, svarbiausia nepamiršti, kad kantrybė ir nuoseklus gyvenimo būdo gerinimas, pilnavertė mityba bei pagalbinių medžiagų vartojimas spermos kokybei pagerinti gali duoti džiuginančių netikėtų rezultatų“, – sako urologas dr. S. Auškalnis.
Nevaisingumo priežastys ir gydymas https://
Marijampolės Kelių policija birželio mėnesį vykdys prevencines priemones
Pagrindinės eismo nelaimių priežastys yra vairuotojų nesugebėjimas įvertinti eismo situacijos pasikeitus važiavimo sąlygoms, saugaus važiavimo greičio ir atstumo nesilaikymas, iš anksto nenumatomi veiksmai, atsiradus kliūčiai kelyje, pėsčiųjų abejingas požiūris į savo saugumą kelyje.
Siekiant gerinti avaringumo situaciją keliuose, dar kartą atkreipti visų eismo dalyvių dėmesį ne tik į saugumą, bet ir kiekvieno atsakomybę už savo elgesį kelyje, siekiant skatinti kultūringą transporto priemonių vairuotojų elgesį, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai birželio mėnesį vykdys prevencines priemones.
Birželio 1 – 5 d.
- aktyviai kontroliuos leidžiamą važiavimo greitį viršijančius vairuotojus
- kontroliuos privalomų saugos priemonių naudojimą (saugos diržai, vaikų vežimo automobiliuose tvarkos taisyklių laikymasis, naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant).
Birželio 6 – 12 d.
- kontroliuos asmenis, pavojingai ir chuliganiškai vairuojančius transporto priemones;
- tikrins transporto priemonių vairuotojų blaivumą, apsvaigimą nuo narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (inicijuota Europos kelių policijos tinklo TISPOL).
Birželio 13 – 16 d.
- kontroliuos transportų priemonių techninę būklę (padangos, žibintai);
Birželio 17 – 19 d.
- tikrins transporto priemonių vairuotojų blaivumą, apsvaigimą nuo narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Birželio 20 – 26 d.
- kontroliuos privalomų saugos priemonių naudojimą (saugos diržai, vaikų vežimo automobiliuose tvarkos taisyklių laikymasis, naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant);
- aktyviai kontroliuos leidžiamą važiavimo greitį viršijančius vairuotojus;
- kontroliuos asmenis, pavojingai ir chuliganiškai vairuojančius transporto priemones
Birželio 24 – 26 d.
- tikrins transporto priemonių vairuotojų blaivumą, apsvaigimą nuo narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Birželio 27 – liepos 3 d.
- vykdys pėsčiųjų, dviračių vairuotojų, vadeliotojų kontrolę (atšvaitų, kitų šviesą atspindinčių elementų naudojimas tamsiuoju paros metu, važiuojamosios kelio dalies perėjimas, ėjimas ja ten, kur draudžiama, šių eismo dalyvių nepaklusimo eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų , ženklinimo reikalavimams).
Policija primena – būkime pilietiški, pastebėję apgirtusį vairuotoją, neleiskime jam sėsti už vairo arba nedelsdami apie tai praneškime bendruoju pagalbos telefonu 112.
Marijampolės apskr. VPK informacija
Marijampolėje tęsiasi „Šv. Jurgio meno sezonas”
Vyksta antrasis muzikos festivalis „Šv. Jurgio meno sezonas“ Marijampolėje.
Karščio banga nesulaikė bėgikų Marijampolėje
Į trečiąjį bėgimą už Marijampolę susirinko beveik 700 bėgimo dalyvių iš visos Lietuvos, taip pat Vokietijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Pietų Afrikos Respublikos ir Baltarusijos. Lietuvos bėgimo taurės etapu tapusiame renginyje dalyvavo daugiau nei 40 skirtingų organizacijų, šeimos, vaikai ir senjorai, neįgalieji, taip pat vyko mamų su vežimėliais rungtis. Jie bėgo 5 km, 10 km ir pusės maratono (21,098 km) distancijas, o mažiausieji lenktyniavo 500 metrų trasoje.
Pirmąją vietą laimėjo jonavietis Antanas Žukauskas (1:17:56), o pirmoji moteris įveikusi 21,098 km. buvo Loreta Bliujienė (1:27:05). Pirmųjų vietų pusmaratonio bėgikai gerai žinomi Lietuvoje sportininkai ir prizinių vietų laureatai. Antrieji – Vidas Totilas (1:19:25) ir Nadežda Roždestvenkaja (1:33:53). Trečią vietą pusmaratonyje laimėjo gerai žinomas ultramaratonininkas Ruslanas Seitkalijavas (1:19:31), moterų kategorijoje trečioji buvo Gitana Akmanavičiūtė (1:39:57).
Trečius metus iš eilės vyriausiu bėgimo dalyviu tapo ultramaratoninkas Jonas Žilinskas, gimę 1944 metais, jauniausias dalyvis įveikęs trasą tapo Dominykas Gurnevičius, gimęs 2009 metais.
Gausiausiai bėgusi organizacija tapo Kraujo donorų komanda, kurių prie starto linijos susirinko virš 100 bėgikų. Kraujo donorystės centras pakvietė bėgti už gyvybę, į šį kvietimą atsiliepė bėgikai visos Lietuvos. Antra pagal dydį bėgimo komanda – įmonės „Vidara“ kolektyvas. Kiekvienais metais bėgime dalyvaujantis įmonės darbuotojai ir jų šiemos nariai, šiais metais įvairiose distancijose finišo liniją kirto virš 50 dalyvių. Tradiciškai prie bėgimo jungėsi įmonės „Juodeliai“ ir „Exleasingcar“ bei Marijampolės kolegija.
Tiesa, apdovanojimų ceremonijoje buvo pagerbtas ir antrus metus, prie 30 laipsnių karščio neįgaliojo vežimėliu įveikęs trasą ir Audrius Lukšys, greičiausia tris metus iš eilės marijampolietė Deimantė Leskauskaitė, taip įdomiausio kostiumo savininkė Ligita Karpavičienė bei mamos įveikę trasą su vežimėliais. Bėgime buvo įsteigti 55 prizai įvairiose amžiaus kategorijose.
„Bėgimas už Marijampolę niekuomet nesibaigia apdovanojimais, šis renginys paremtas savanorių komandos darbu ir kiekvieną kartą po bėgimo, surinktas ir nepanaudotas registracijos mokesčio lėšas dovanojame miestui – prieš metus reikalinga parama paskatinome neįgaliųjų organizacijas, o šiais metais planuojame pagrąžinti pasirinktą miesto erdvę, kuri būtų prieinama visiems marijampoliečiams ir miesto svečiams“ – sakė bėgimo organizatorė Vaida Kelerytė – Burokienė.
Rengėjų informacija
Kviečia tradicinė kapelų šventė-varžytuvės „Ant tėvelio didžio dvaro“
Birželio 5 d. 15 val. Šunskų miestelio parke vyks 8-oji tradicinė kapelų šventė – varžytuvės „Ant tėvelio didžio dvaro“, skirta Tėvo dienai paminėti. Šventėje dalyvaus Višakio Rūdos kapela „Šaltinėlis“, Tautkaičių kapela „Sūduva“, Baraginės kapela „Svaja“, Jungėnų ir Valavičių jungtinė kapela „Jungvala“ ir charizmatiškoji Laisvalaikio ir užimtumo centro kapela „Jovarai“.
Marijampolė šventė visą savaitgalį!
Penktadienį Marijampolėje prasidėjusi didžioji metų šventė „Miesto dienos 2016“ sutraukė, kaip kasmet, kelis tūkstančius žmonių ir tęsėsi visą savaitgalį. J. Basanavičiaus aikštėje po iškilmingo atidarymo šventės dalyvius pasveikino Švento Jurgio meno sezono atidarymo iškilmingas koncertas. Čia marijampoliečiai ir miesto svečiai galėjo išgirsti operos primadoną Ireną Milkevičiūtė, Kristiną Zmailaitę, Joną Sakalauską, Rositą Čivilytę, Edmundą Seilių ir Karoliną Rastenytę. Grojo Jaunimo simfoninis orkestras (dirigentas Ričardas Šumila). Vakaro koncerte visus linksmins „Electric Ladies“ ir Justinas Lapatinskas. Vakare padangę nuspalvino šventiniai fejerverkai. Šeštadienio rytą iškilmingoje ceremonijoje buvo įteikti savivaldybės apdovanojimai, Poezijos parke nusidriekė bendruomenių alėja, jaukiai įsikūrė Sveikatos ir harmonijos oazė.
Jau kelerius metus marijampoliečiai į pagrindinę šventės vietą atkeliauja šventine eisena, kuri veda per pusę miesto. Iš pradžių skeptiškai sutiktas pasiūlymas šiuo metu turi atgarsį. Anot eiseną organizuojančios Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojos Vidos Tamkevičienės, dalyvauti eisenoje buvo užsiregistravusios 46 organizacijos, tad pasveikinti tokiu būdu savo švenčiančio miesto panoro apie tūkstantį žmonių. „Eisenoje dalyvių nemažėja, bet kasmet tik daugėja“,- sako ji. Įstaigos, organizacijos į aikštę atkeliauja nešinos savo vėliavomis.
Į renginį visam savaitgaliui atvyko svečiai iš miestų partnerių, esančių Lenkijoje, Rusijoje, Norvegijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje ir Danijoje. Marijampoliečius, pradėjusius švęsti miesto šventę, pasveikino ne tik savivaldybės vadovas Vidmantas Brazys, jo pavaduotoja Irena Lunskienė, administracijos direktorius Sigitas Valančius, bet ir Seimo narys Albinas Mitrulevičius, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Šventės organizacinės grupės vadovė mero pavaduotoja I. Lunskienė džiaugiasi, kad miesto šventės programą praturtina čia grįžtantys kraštiečiai. Iš Marijampolės kilęs operos atlikėjas E. Seilius jau antrus metus miesto žmonėms dovanoja puikų klasikinės muzikos renginių ciklą „Švento Jurgio meno sezonas“, kurio koncertai įvairiose miesto vietose tęsis visą birželio mėnesį. Sekmadienį Beatričės Kleizaitės-Vasaris galerijoje koncertavo iš Vokietijos sugrįžusi dainininkė Laura Zaman-Latvaitis (sopranas), kurios vaikystė prabėgo Liudvinavo miestelyje.
Sūduvos prekymetis į miesto centrą šiemet pritraukė per pusę šimto nagingų meistrų, čia pat veikė apie dešimtį lauko kavinaičių, pirmą kartą Marijampolėje paragauti delikatesų kvietė barbekiu restoranas „Lapino puota“. „Dabar jau mes galime rinktis, ką pakviesto prekiauti, nes mugės dalyviai tikrai yra pamėgę mūsų miestą“, – sako mugės organizavimu daugelį metų besirūpinanti Zita Bungardienė, savivaldybės administracijos darbuotoja. Šeštadienį Poezijos parkas virto Sveikatos ir harmonijos oaze, kur sveikatos ir grožio priemonių, paslaugų, atrakcijų ir idėjų galėjo rasti visa šeima. Tarp sveikatą ir grožį propaguojančių palapinių galėjai rasti ir laikiną gydytojo implantologo Žydrūno Kazakevičiaus odontologijos kliniką.
Šiemet Kultūros centras pasiūlė miesto šventei visiškai naują projektą – vadinamą „Veidasienę“, kitaip vadinamą miesto veidų galerija. Gyventojai turėjo progą pasirengti pagal naująsias technologijas savo veidų atvaizdus ir jais papuošti tarp Rygiškių Jono ir Poezijos parkų esančio tunelio sienas. Šeštadienį į „Veidasienės“ pristatymą atvyko maestro Vytauto Kernagio vaikai Eglė ir Vytautas, kurie ant sienos paliko tėvo atvaizdą, mat netoliese parke yra maestro atminimui skirtas paminklinis akmuo „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“.
Sekmadienį marijampoliečiai siekė šokinėjimo per virvutę rekordo. Poezijos parke susirinko per du šimtus įvairaus amžiaus šokinėtojų. Šventėje netrūko ir kitų sporto rungčių. Tradiciškai vyko karšto oro balionų varžybos. Šeštadienį vidudienį Rygiškių Jono stadione susikovė LR Seimo ir Marijampolės savivaldybės veteranų futbolo komandos. Centrinėje aikštėje linijinius šokius atliko šokėjos iš visos Lietuvos.
Sekmadienio renginiai buvo daugiausia skirti šeimoms su vaikais. „Kačių kiemelyje“ pasirodė keli maži teatriukai, vaikų žaidimo studija „Kodėlčius“ pakvietė pasivaikščioti „Pasakų šalies labirintais“. O iš sostinės atvykęs „Labaiteatras“ išradingai pakvietė mažuosius ir jų tėvelius pakeliauti po įvairias Europos šalis, išgirsti jų kalbą ir sužinoti apie jų papročius.
Viena didžiausių miesto gyventojams dovanų šventės proga buvo dvi sankryžos per geležinkelį. Nuo penktadienio popietės jau leidžiama pravažiuoti viena moderniausių šalyje Gedimino gatvės pervažų ir Aušros gatvės sankryža su „Rail Baltica“ geležinkeliu. Savo garbės žodį, duotą Marijampolės savivaldybės merui V. Braziui ir administracijai, ištesėjo rangovas UAB „Alkesta“.
Viešųjų ryšių tarnyba
Aurelijos Baniulaitienės ir Danguolės Micutienės nuotraukos.
Istoriniams įvykiams prisiminti
Kiekvienas žmogus , besidomintis savo miesto ir krašto istorija, kultūra ar netgi architektūra, turėtų žinoti, kad XIX a. pabaigoje mieste buvo pastatyta mūrinė choralinė žydų sinagoga. Džiugina tai, kad šis pastatas išliko. Pastatas 1995 buvo metais perduotas Meilės Lukšienės švietimo centrui, kuriame 2014-aisiais duris atvėrė čia įkurta Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija. Statinys – istorinis paminklas, kuris beveik 70 metų buvo žydų maldos namais.
Gegužės 26 d. ant minėto pastato sienos iškilmingai atidengta istoriją liudijanti iškaba.
Žodį tarė Jo Ekselencija Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvai Amir Maimon. Ambasadorius, kartu su Marijampolės miesto meru Vidmantu Braziu, atidengė atminimo lentelę, primenančią praeiviui šio pastato istoriją. Šventišką momentą pratęsė Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos moksleivės Paulos Urbonaitės atliekamas kūrinys – „Žydiška melodija“ (mokytojas Remigijus Stočkus).
Šia proga buvo atidaryta ir keliaujanti nuotraukų paroda „Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje“. 2014 metų gegužę popiežius Pranciškus pirmą kartą apsilankė Šventojoje Žemėje. Parodoje – per 20 nuotraukų, geriausiai atskleidžiančių šio istorinio įvykio atmosferą ir svarbiausius Popiežiaus kelionės susitikimus.
Izraelio ambasadoriaus Amir Maimon‘o iniciatyvą atidaryti parodą Marijampolėj, buvusioje žydų sinagogoje palaikė ir Marijampolės meras Vidmantas Brazys, ir J. E. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Įvykiu pasidžiaugė ir LR Seimo narys Albinas Mitrulevičius. Kalbos teikė viltį draugiškiems tarpvalstybiniams santykiams stiprėti, religiniams skirtumams glūdinti.
Parodos atidarymo metu muzikos kūrinius fortepijonui atliko Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos moksleivis Lukas Butkus (mokytoja Nadiežda Liberis). Skambėjo Klodo Debiusy „Arabeska“ ir Frederiko Šopeno „Etiudas“. Renginį vedė Ričardas Bagdanavičius.
Izraelio ambasados Lietuvoje inicijuota paroda, tęsdama kelionę po Lietuvą, Marijampolėje bus eksponuojama iki birželio 20 dienos.
Laimutė KRAUKŠLIENĖ, kultūrinių renginių organizatorė
Autorės nuotraukos.
„Ulba lyg paukštė lemtis…“
Gegužės 24-ąją Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galeriją suplūdo didelis būrys (netoli šimto) marijampolietės poetės Česlovos Jakštytės kūrybos vertintojų ir gerbėjų dalyvauti jos autoriniame poezijos vakare „Ulba lyg paukštė lemtis…“ Taip vadinasi ir jos naujausioji poezijos knyga. Be pastarojo leidinio, poetė prisiminė ir ankstesniąją kūrybą, padėkojo tiems, kurie, anot jos pačios, „padėjo šios dienos sulaukti“, skaitė eiles. Neseniai iš „Piko valandos“ išėjęs leidinys sudarytas iš trijų dalių: sonetų, rubajatų (lyrinių ar siužetinių, nusakančių mūsų lemtį) ir eilių. Vienatvę autorė įvardija kaip laisvę… Visumoj – tai autorės ramybė, susimąstymas, branda. Česlovos kūrybą skaitė ir vakaro vedėja – Vida Mickuvienė. Programą paįvairino fortepijoniniai kūriniai, atliekami Angelės Radzevičienės, Aleksandro Kačanausko ir Kazimiero Knoro, romansai, sudainuoti Birutės Pavalkienės, akomponuojant Aušrai Morkūnienei. Apie bendrus meninius projektus mintimis pasidalino dizaineris Artūras Kaminskas. Beje, gerbiamą poetę jis pavadino glaustai – „dvasios aristokrate“, tai išties jai ir pritinka, ir daug pasako apie šio žmogaus puoselėjamas viltis, vertybes, būtį.
Laimutė KRAUKŠLIENĖ, kultūrinių renginių organizatorė
Autorės nuotraukos.
Marijampolė pradėjo švęsti!
Vakar Marijampolėje prasidėjo didžioji metų šventė „Miesto dienos 2016“, sutrauksianti, kaip kasmet, kelis tūkstančius žmonių. Jau vakar J. Basanavičiaus aikštėje vyko iškilmingas šventės atidarymas, po kurio tuoj pat – Švento Jurgio meno sezono atidarymo iškilmingas koncertas. Čia marijampoliečiai ir miesto svečiai galėjo išgirsti operos primadoną Ireną Milkevičiūtė, Kristiną Zmailaitę, Joną Sakalauską, Rositą Čivilytę, Edmundą Seilių ir Karoliną Rastenytę. Grojo Jaunimo simfoninis orkestras (dirigentas Ričardas Šumila). Vakaro koncerte visus linksmino „Electric Ladies“ ir Justinas Lapatinskas. Vakare padangę nuspalvino šventiniai fejerverkai.
Jau kelerius metus marijampoliečiai į pagrindinę šventės vietą atkeliauja šventine eisena, kuri veda per pusę miesto. Iš pradžių skeptiškai sutiktas pasiūlymas šiuo metu turi atgarsį. Anot eiseną organizuojančios Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojos Vidos Tamkevičienės, iš anksto dalyvauti eisenoje užsiregistravo 46 organizacijos, tad pasveikinti savo švenčiančio miesto į J. Basanavičiaus aikštę panoro apie tūkstantį žmonių. „Eisenoje dalyvių nemažėja, bet kasmet tik daugėja“, – sako ji.
Šventės organizacinės grupės vadovė mero pavaduotoja Irena Lunskienė džiaugiasi, kad miesto šventės programą praturtina čia grįžtantys kraštiečiai. Iš Marijampolės kilęs operos atlikėjas E. Seilius jau antrus metus miesto žmonėms dovanoja puikų klasikinės muzikos renginių ciklą „Švento Jurgio meno sezonas“. Sekmadienį Beatričės Kleizaitės-Vasaris galerijoje koncertuos iš Vokietijos sugrįžusi dainininkė Laura Zaman-Latvaitis (sopranas).
Sūduvos prekymetis į miesto centrą pritraukia per pusę šimto nagingų meistrų, čia taip pat veiks apie dešimtį lauko kavinaičių, pirmą kartą Marijampolėje paragauti delikatesų kvies BBQ asociacijos barbekiu restoranas. Šeštadienį Poezijos parkas virs Sveikatos ir harmonijos oaze, kur sveikatos ir grožio priemonių, paslaugų ir atrakcijų ras visa šeima.
Šiemet Kultūros centras pasiūlė miesto šventei naują projektą – vadinamą „Veidasienę“. Gyventojai turėjo progą pasirengti pagal naująsias technologijas savo veidų atvaizdus, kurie papuoš tarp Rygiškių Jono ir Poezijos parkų esančio tunelio sienas. Šeštadienį į „Veidasienės“ pristatymą žada atvykti Vytauto Kernagio vaikai Eglė ir Vytautas, kurie ant sienos paliks tėvo atvaizdą, mat netoliese parke yra maestro Vytautui Kernagiui skirtas paminklinis akmuo „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“.
Sekmadienį marijampoliečiai sieks šokinėjimo per virvutę rekordo. Tame pačiame Poezijos parke laukiama trijų šimtų šokinėtojų. Tik tokiu būdu rekordas bus pasiektas. Sekmadienis skiriamas šeimoms su vaikais. „Kačių kiemelyje“ pasirodys maži teatriukai, vaikų žaidimo studija „Kodėlčius“ kvies pasivaikščioti „Pasakų šalies labirintais“.
Viena didžiausių miesto gyventojams dovanų šventės proga yra atidaromos dvi sankryžos per geležinkelį. Nuo penktadienio popietės leidžiama pravažiuoti viena moderniausių šalyje Gedimino gatvės pervažų ir Aušros gatvės sankryža su „Rail Baltica“ geležinkeliu.
Viešųjų ryšių tarnyba
Aurelijos Baniulaitienės nuotraukos.
Leono Stepanausko sugrįžimas į Kalvariją
Gegužės 25 d. į Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos organizuotą susitikimą su kraštiečiu, Lietuvos ir Vokietijos radijo žurnalistu ir publicistu, jau greitai švęsiančiu savo 91-jį gimtadienį, Leonu Stepanausku rinkosi miesto inteligentijos atstovai ir Trečiojo amžiaus universiteto lankytojai. Kartu su garbaus amžiaus kraštiečiu Leonu Stepanausku į susitikimą atvyko Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas, žurnalo „Santara“ leidėjas ir vyriausias redaktorius Romualdas Norkus, Lietuvos K. Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius, Marijampolės K. Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė, dailininkė Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, lietuvių literatūros vertėja į ispanų kalbą, Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto docentė Karmen Karo Dugo (Carmen Caro Dugo). Renginyje dalyvavo Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis, Kalvarijos parapijos klebonas Gediminas Bulevičius. Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Skroblienė ir istorikas Alvydas Totoris susirinkusiems pristatė įžymųjį kraštietį, supažindino su jo vaikyste ir mokykliniais metais Suvalkų Kalvarijos progimnazijoje. Buvo paskaitytos jo mokyklinių metų kūrybos ištraukos.
Žurnalistas Leonas Stepanauskas gimė 1925 m. Kaune. Jo tėvas,Petras Stepanauskas, kilęs iš Kunigiškių kaimo netoli Bartninkų, buvo savanoris karininkas. Jis kartu su Steponu Dariumi baigė 1921 m. IV-ją Karo mokyklos laidą. Motina Elena Čeplijauskaitė, kilusi iš Janaukos kaimo prie pat Kalvarijos. Tėvui išėjus į atsargą, jauna šeima persikėlė gyventi į motinos tėviškę Janaukoje ir ėmė ūkininkauti. Čia, kartu su vėliau gimusiomis sesutėmis Regina ir Irena, prabėgo Leono vaikystė. Leonas Stepanauskas mokėsi Suvalkų Kalvarijos pradžios mokykloje ir progimnazijoje, buvo aktyvus skautų organizacijos narys, garsėjo kaip geras literatas. Jau II-oje gimnazijinėje klasėje rašė korespondencijas į moksleivių žurnalą „Ateities spinduliai“. Ten buvo išspausdintas ir jo pilietiškas referatas bei pirmoji novelė apie meilę „O viskas buvo dar taip neseniai…“. Leonas mokslus tęsė Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje, studijavo lietuvių literatūrą ir germanistiką Vilniaus universitete ir įgijo žurnalisto profesiją. Daugiau kaip dešimt metų dirbo Lietuvos radijo žurnalistu, vadovavo vaikų ir jaunimo redakcijai. Vėliau, sukūręs šeimą, išvyko į Berlyną, dirbo Vokietijos televizijos žurnalistu, bet niekada nenutraukė glaudžių ryšių su Lietuva, studijavo vokiečių ir lietuvių rašytojų kūrybą, ieškojo sąsajų tarp jų. Taip gimė puiki monografija „Tomas Manas ir Nida“, kurios net trys laidos išleistos lietuvių ir viena vokiečių kalba. Leonas nemažai prisidėjo ir prie rašytojo Tomo Mano muziejaus Nidoje įsteigimo. Vėliau L. Stepanauskas išleido vertingas knygas „Paviliojo Islandija. Teodoro Bieliachino pėdsakais“, bei „Usižiebkite, Kvedlinburgo analai“, skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Parašė daugybę straipsnių Lietuvos ir Vokietijos spaudoje, kurių dalis sutilpo į tik pernai išleistą knygą „Kelionė į rašytojų gyvenimus“. Na, o visai neseniai naujausiame žurnalo „Santara“ numeryje žurnalistas išspausdino savo prisiminimus iš mokyklinių metų Kalvarijoje, kuriuose šiltais žodžiais pasakoja apie savo dėdę, Kalvarijos vaistininką ir aktyvų visuomenininką, Romaną Niziolomskį bei savo pažintį su rašytoju Antanu Vienuoliu (A. Vienuolis ir S. Kalvarija).
Susitikimo metu žurnalistas Leonas Stepanauskas pasidžiaugė, kad kiekvienas sugrįžimas į tėviškę jam yra giliai jaudinantis ir be galo prasmingas. Garbus kraštietis plačiai papasakojo apie savo žurnalistinį darbą Lietuvoje ir Vokietijoje bei savo ilgametę kūrybinę veiklą. Prisiminė keliolika įdomesnių savo gyvenimo epizodų, pasidalijo savo mintimis apie gimtojo Kalvarijos miesto ir savivaldybės kultūrinę ir socialinę padėtį, padovanojo Kalvarijos viešajai bibliotekai vertingų leidinių. Susitikime dalyvavęs Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas padėkojo L. Stepanauskui už jo nuopelnus šiam muziejui. Jis pasidalino samprotavimais apie galimybes Kalvarijoje aktyviau puoselėti kultūrinę, turistinę ir muziejinę veiklą bei padovanojo bibliotekai anykštėnų leidinių. Žurnalo „Santara“ vyr. redaktorius Romualdas Norkus pristatė skaitytojams savo žurnalą, apibūdino įdomiausias jame išspausdintas publikacijas, padovanojo renginio dalyviams leidinius. Vertėja Karmen Karo Dugo kalbėjo apie vertėjo darbą, paskaitė iš lietuvių kalbos į ispanų kalbą išverstas K. Donelaičio „Metų“ ir A. Baranausko „Anykščių šilelio“ ištraukas. Žinoma dailininkė ir scenografė Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė padovanojo Kalvarijos viešajai bibliotekai savo naujausią paveikslą „Vincas Kudirka. Kalvarija. 1895“. Savo vaikystės prisiminimais apie susitikimą su rašytoju A.Vienuoliu pasidalino Marijampolės K. Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė. Savo pasisakyme Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis nuoširdžiai padėkojo kraštiečiui žurnalistui Leonui Stepanauskui už ilgametę turiningą kultūrinę veiklą ir Kalvarijos vardo garsinimą. Padėkos žodį įžymiam kraštiečiui tarė Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė. Trečiadienio popietės susitikimu visi jo dalyviai liko labai patenkinti.
Alvydas TOTORIS
G. Bujausko ir A. Totorio nuotraukos.
Jūsų patogumui – pagalbos mygtukai bei taksofonai prie policijos komisariatų
Siekiant gerinti policijos teikiamų paslaugų kokybę ir uždavinių įgyvendinimą, modernizuoti policijos veiklą, didinant jos veiksmingumą užtikrinant visuomenės saugumą ir viešąją tvarką nuolat besikeičiančioje aplinkoje, Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – apskr. VPK) įgyvendina Lietuvos policijos departamento numatytas policijos veiklos gaires, kurių pagrindu apskrityje vykdoma operatyvaus valdymo (budėtojų) padalinių optimizavimo programa. Šio proceso metu teritoriniuose policijos komisariatuose nelieka budinčiųjų dalių.
Teritoriniuose policijos komisariatuose gyventojų priėmimas jiems rūpimais klausimais darbo dienomis ir darbo valandomis vykdomas ir toliau. Ne darbo valandomis, savaitgalio ir švenčių dienomis, pilietis, atvykęs į teritorinį policijos komisariatą ir norėdamas sulaukti pagalbos, galės pasinaudoti Jurbarke prie pastato durų bei Šakiuose prie vartų įrengtu pagalbos mygtuku. Paspaudus šį mygtuką, interesantas bus tiesiogiai sujungiamas su Marijampolės apskr. VPK budėtoju, kuriam nurodęs problemą sulauks reikalingos informacijos arba bus atsiųstas reikalingas policijos pareigūnas. Prie Vilkaviškio, Kazlų Rūdos bei Kalvarijos policijos komisariatų yra įrengti taksofonai, kuriais, esant reikalui, nemokamai galima paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Marijampolės apskr. VPK informacija