Pirmadienis, 18 rugpjūčio, 2025
Daugiau
    Pagrindinis Blogas Puslapis 220

    Kalvarijos TAU lankėsi Tulpių žydėjimo šventėje Burbiškio dvare

    0

     

    Gegužės 14 dieną Kalvarijos trečiojo amžiaus universiteto bendruomenė leidosi į kelionę. Patirti naujų įspūdžių panoro aštuoniasdešimt trys kalvarijiečiai. Jie aplankė Bistrampolio dvarą. Tai  – didžiausias prikelti sumanytas paveldo objektas Panevėžio apskrityje, tapęs  vienu lankomiausių kultūros ir turizmo objektų šalyje. Lietus nesutrukdė pasivaikščioti ir susipažinti su Panevėžio miestu: Nevėžio vagoje įrengtas gražus tvenkinys, kurį puošia nutiesti takai, tilteliai, originalios skulptūros; Masiulio knygynas, kuris buvo įkurtas XX a. pradžioje; Lėlių vežimo teatras; J.Miltinio dramos teatras ir kt.  Kalvarijiečiai apsilankė meninio stiklo studijoje „Glasremis“, savo veiklą pradėjusioje 2000 metais. Čia jie galėjo stebėti kaip gimsta nepaprasto grožio stiklo kūriniai.

    Pagrindinis kelionės tikslas – Burbiškio dvaras (Radviliškio raj.). Jis garsėja nuostabiu peizažinio tipo parku, kuriame jaukiai išsidėsčiusias salas supa įvairiausių konfigūracijų tvenkiniai, o pačias salas jungia gausybė tiltelių. Prie dvaro pastatų, daigyne, pražysta daugiau kaip 400 įvairiausių tulpių rūšių. Jis atveria vartus ir kviečia į tradicinę „Tulpių žydėjimo šventę“. Mėgautis tulpių spalvomis, įvairiomis jų formomis ir dalyvauti šventėje nesukliudė lietus. Patirti įspūdžiai išliks atmintyje.

    Asta JANKELIŪNIENĖ

    Autorės nuotraukos.

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Į bėgimą už Marijampolę registruojasi net iš Afrikos žemyno

    0

     

    Jau į trečiąjį bėgimą už Marijampolę aktyviai registruojasi bėgikai iš įvairių Lietuvos miestų. Gegužės 29 dieną įvyksiančiame bėgime pareiškė norą dalyvauti Baltarusijos ir Lenkijos sportininkai bei užsiregistravo Didžiosios Britanijos ir Pietų Afrikos Respublikos atstovai. Miesto dienų metu vyksiančiame renginyje laukiama apie pusė tūkstančio dalyvių, kurie galės rinktis iš trijų trasų: 21,098 km, 10 km, 5 km.

    „Šiomis dienomis bėgimas yra viena populiariausių sporto šakų, būtų keista jeigu toks nevyktų Marijampolėje. Nors organizacine prasme tai sudėtingas renginys, tačiau norime bėgimu ne tik pakviesti šeimas, sportininkus, bėgimo mėgėjus leisti laiką kartu, tačiau ir pristatyti miestą, todėl jis ir rengiamas per miesto dienas“, – sako renginio globėjas ir iniciatorius Ramūnas Burokas.

    „Bėgam už Marijampolę‘16“ – nekomercinis renginys, jo metu surinktos lėšos, kurios nepanaudojamos bėgimui organizuoti skiriamos miestui gražinti. Organizatoriai nemokamai registruoja neįgaliųjų organizacijas, taiko nuolaidas senjorams, vaikams. Visi įveikę trasą bus apdovanojami medaliais, 50 prizinių vietų įvairiose amžiaus kategorijose, taip pat apdovanojama gausiausiai bėgusi šeima, organizacija, vyriausias ir jauniausias dalyviai bei įdomiausio kostiumo savininkai! Norintys užsiregistruoti į bėgimą tai gali iki gegužės 27 d. padaryti svetainėje www.marijampolesbegimas.lt

    Organizatorių informacija

    Vanda Juknaitė

    0

    „Rūpestis yra esminė meilės savastis. Nesupainiojama su niekuo. Ten, kur nėra rūpesčio, niekada nėra buvę nė šešėlio meilės.“

    Globėjų šventėje – nuoširdžiai ačiū globėjams

    0

     

    Marijampolėje surengta Globėjų šventė, kurioje padėkota darbuotojams ir globėjams, kurie savo meilę ir šilumą dalina našlaičiais likusiems ar laikinai tėvų globos netekusiems vaikams.

    Šventėje globėjams už pasiaukojimą bei rūpestingumą, nuoširdų rūpinimąsi vaikais dėkojo Savivaldybės mero pavaduotoja Irena Lunskienė. Ji įteikė Savivaldybės mero Padėkos raštus ir simbolinius gerumo angelus Loretai ir Ramučiui Kazakevičiams bei Eglei ir Edmundui Priveniams už širdies šilumą ir namų jaukumą vaikams, kurie jaučiasi saugus ir mylimi.

    Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Valančius, pasveikinęs globėjus, dėkodamas už pasiaukojimą bei ryžtą, įteikė Padėkos raštus bei simbolinius gerumo angelus Redai Stalnionytei, VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namų socialinio darbuotojo padėjėjai, už ilgametį ir nuoširdų darbą auklėjant Marijampolės vaiko tėviškės namų globotinius ir ruošiant juos savarankiškam gyvenimui; Rasai Liškauskienei, Marijampolės socialinės pagalbos centro Kartų namų vyriausiajai socialinei darbuotojai, už ilgametį, su didele meile ir atsakomybe atliekamą darbą; Birutai Kimlerienei, Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų socialinei darbuotojai, už ilgametį, nuoširdų ir pasiaukojantį darbą rūpinantis be tėvų globos likusiais vaikais.

    Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus, organizavusio šį renginį, vedėja Svajonė Rainienė, džiaugėsi, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurių širdžių šiluma ir rūpestis leidžia vaikui džiaugtis šiandiena ir nebijoti dėl rytojaus, tačiau neslėpė susirūpinimo, kad netekusių tėvų globos vaikų skaičius nėra guodžiantis ir ne kiekvienas pasiryžta prisiimti tokį sunkų darbą – globoti vaikus, tačiau vylėsi, kad atsiras naujų globėjų, kurie paseks gražiais pavyzdžiais ir apsispręs padovanoti vaikams šeimą.

    „Tokie renginiai, ne tik padėka globėjams, bet ir yra paskatinimas tiems, kurie vis dar nesiryžta paimti į savo šeimą mažo žmogaus, skirti jam savo širdies šilumą ir rūpestį bei suteikti galimybę vaikui augti ramiai ir laimingai. Didžiuojamės tais žmonėmis, kurie jau daug metų dirbą šį sunkų, bet labai reikalingą vaiko gerovei darbą. Visada džiaugiamės, jei atsiranda naujų rūpestingų darbuotojų, naujų globėjų, kurie suteikia vaikams šeimos šilumą. Laukiame tų, kurie širdies kertelėje pasvarsto apie galimybę globoti be tėvų globos likusį vaiką ir kviečiame kreipkitės Vaiko teisių apsaugos skyrių“, – sakė vedėja S. Rainienė.

    Susirinkusius į tradicinę globėjų pagerbimo šventę, pasveikino LR Seimo nario A. Mitrulevičiaus padėjėjas, Tarybos narys Karolis Podolskis, Socialinių reikalų departamento direktorė Daiva Pankauskienė, vaikų globos namų, socialinių paslaugų centro atstovai bei kiti svečiai.

    Globėjams ir renginyje dalyvavusiems svečiams šiltą muzikinį pasirodymą dovanojo Marijampolės muzikos mokyklos auklėtiniai.

    Marijampolės savivaldybės administracijos

    Viešųjų ryšių tarnyba

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Žvilgsnis į Mažąją Lietuvą

    0

     

    Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos kvietimu Kultūros centre savo fotografijų parodą „Atgarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“ pristatė humanitarinių mokslų daktarė, istorikė, žurnalistė Eglė Senapėdienė. Personalinė autorės paroda šiais metais buvo surengta Kaliningrade, Trakų pilyje, Pagėgių kultūros centre, Seinuose. Iš gausios kolekcijos marijampoliečiams atvežti parodyti 34 eksponatai.  Parodos organizatorė ir renginio vedėja, Draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė,  pristatydama p. Eglę, domėjosi jos kelionėmis po Prūsijos žemę, pirmomis užfiksuotomis nuotraukomis, idėjomis įamžinti šio Lietuvai ir lietuviams brangaus krašto istoriją bei  šių dienų šio krašto situaciją.

    „Prūsų Lietuvos tematika įdomi ir artima kiekvienam savo tautos istorija besidominčiam lietuviui. Buvimas šioje žemėje suteikia ypatingą emocinį užtaisą, norą prisidėti prie unikalaus paveldo išsaugojimo“, – parodos atidaryme kalbėjo autorė, 2011–2015 m. kartu su vyru Romanu Senapėdžiu, ėjusiu LR kultūros atašė pareigas, gyvenusi Kaliningrado srityje. Daug keliaujant po šį kraštą istorikę sudomino senovę menantys statiniai. „Senųjų prūsų ir vakarinių lietuvių žemė patyrė daugybę karų ir ne vieną kolonizaciją. Dabar čia neliko nė vieno istorinėmis šaknimis su senaisiais Rytprūsiais susijusio gyventojo. Sovietiniais metais prarasta daug vertingų istorijos paminklų“,  – sako E. Senapėdienė, informacijos apie juos ieškojusi ir istorinėse knygose, ir internete. Surinkta medžiaga apstulbino – laikas ir ideologija negailestingai niokoja unikalius istorijos faktus, taigi bent jau fotografijose užfiksuoti vaizdai teišlieka ateities kartoms.

    Tarp baltistikai neįkainojamų, sparčiai nykstančių objektų yra Pabėtų bažnyčios liekanos. Šioje XIV a. bažnyčioje kunigavęs Abelis Vilis (Abel Will, 1540–1575), išvertė į prūsų kalbą ir parengė spaudai M. Liuterio „Katekizmą“. Svarbią parodos dalį sudaro su lietuvių grožinės literatūros klasiko Kristijono Donelaičio palikimu susijusių objektų fotonuotraukos. Greta Tolminkiemio vaizdų eksponuojamos Valtarkiemio ir Gerviškėnų bažnyčių nuotraukos.

    Kaip bebūtų keista, žvelgiant į užfiksuotus ne vieną šimtmetį menančius griuvėsius, visai nesijaučia juos slegiančių metų naštos. Autorės profesionalumo dėka meniškose fotografijose sustingusios akimirkos jaudina žiūrovą ir skatina nepamiršti Mažosios Lietuvos istorijos. Apie tai kalbėjo ir mero pavaduotoja p. Irena Lunskienė sveikindama autorę ir dėkodama  parodos organizatoriams. P. Irena pabrėžė, kad daug parodų atkeliauja į Marijampolę, vadinasi esame mylimi, o ir marijampoliečiai nuolatos domisi kultūros reiškiniais ir juos aktyviai išgyvena. Tai parodo ir šiandien į parodos atidarymą susirinkę žmonės (jų dauguma buvo Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos nariai – straipsnio autorės pastaba). Tikrai verta pamatyti šias unikalias nuotraukas – paroda Marijampolės kultūros centre bus iki gegužės 23 dienos.

    Zita KRUKONIENĖ,

    Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos narė

    Rimos Dragūnevičienės  nuotraukos.

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Europos šalių kino forumo SCANORAMA filmai atkeliauja į Marijampolę

    0

     

    Didžiuosius Lietuvos miestus aplankę Europos šalių kino forumo „Scanorama“ filmai jau nuo gegužės 20 d. bus pristatyti ir Marijampolės kino gurmanams. Kino teatre „Spindulys“ gegužės 20–25 dienomis žiūrovai turės galimybę išvysti šešis išskirtinius filmus, pelniusius tarptautinį pripažinimą garsiausiuose kino festivaliuose.

    Gegužės 20, 21 dienomis 17.15 val. žiūrovus į kino salę kvies britų režisieriaus Andrew Haigh filmas apie brandžią meilę ir jos tvirtumą „45 metai“ (45 Years, 2015). Juostoje subtiliai užmenami klausimai apie tai, kiek visą gyvenimą kurti santykiai yra patvarūs ir apie tai, kaip praeities šmėklos gali apnuodyti ne tik dabartį, bet ir ilgą iki šiol nueitą kelią ir priversti viską permąstyti iš naujo. Puiki aktorių Tomo Courtenay‘aus ir Charlotte‘s Rampling vaidyba ir stipri režisūra yra šio filmo stipriosios pusės. Filmas Berlyno kino festivalyje pelnė „Sidabrinio lokio“ apdovanojimus geriausios aktorės ir geriausio aktoriaus kategorijoje, o tarptautiniame Edinburgo kino festivalyje pelnė Michaelo Powello apdovanojimą kaip geriausias britiškas filmas.

    Gegužės 20, 21 dienomis 19.15 val. „Spindulyje“ – vengrų režisieriaus László Nemeso tarptautinio pripažinimo sulaukusi karinė drama „Sauliaus sūnus“ (Saul fia, 2015). Tai – stiprus ir slogus filmas apie bandymą nenužmogėti nežmoniškose sąlygose, kur vieninteliu žmogiškumo likučiu tampa prisiimta moralinė pareiga. Filmą itin palankiai sutiko kritikai, kai kurių nuomone – tai vienas geriausių filmų apie holokaustą, ir ne tik šiais metais, bet apskritai per visą kino istoriją. „Sauliaus sūnus“ Sarajevo kino festivalyje pelnė specialųjį žiuri prizą, Kanų kino festivalyje – Didįjį komisijos prizą, FIPRESCI, François Chalais apdovanojimus ir „Vulcain“ apdovanojimą už geriausią garso režisūrą. Filmas tapo geriausiu filmu užsienio kalba ir pelnė prestižinius „Auksinio gaublio“ ir „Oskaro“ apdovanojimus.

    Gegužės 22, 23 dienomis 17.15 val. „Scanorama“ siūlo pamatyti jaunajai auditorijai skirtą švedų režisierės Sannos Lenken filmą „Mano sesutė“ (Min lilla syster, 2015) apie paauglę Stelą, atsitiktinai sužinančią, kad jos vyresnioji sesuo Katja serga bulimija. Mergaitė bijo apie tai papasakoti tėvams, nes tada sesuo visiems pasakys, kad Stela įsimylėjo jos trenerį. Tačiau liga tik progresuoja. Ji kelia grėsmę ne tik Katjai, bet ir visai šeimai.

    Filmas „Mano sesutė“ Berlyno kino festivalyje buvo apdovanotas „Krištoliniu lokiu“ kaip geriausias programos „Generation Kplus“ filmas, taip pat specialiuoju tarptautinės komisijos paminėjimu programoje „Generation Kplus“. Tarptautiniame Geteborgo kino festivalyje filmas pelnė publikos simpatijų prizą kaip geriausias Šiaurės šalių filmas, o Lečės Europos kino festivalyje – geriausio scenarijaus apdovanojimą, specialųjį FIPRESCI apdovanojimą ir specialųjį publikos prizą.

    Vienu iš populiariausių „Scanoramos“ filmų pernai tapusi komiška drama „Fusis“ (Fúsi, 2015) gegužės 22, 23 dienomis 19.15 val. kvies žiūrovus pažinti mielą pasaulio prašalaitį. Berlyno kino festivalyje pristatytas, Tribekos kino festivalyje triumfavęs ir Europos kino apdovanojimams nominuotas filmas pasakoja istoriją apie nerangų vienišių Fusį. Šiam 43-eji, bet jis vis dar gyvena su mama, žaislų parduotuvėje perka galingus džipus ir rekonstruoja Antrojo pasaulinio karo mūšių modelius, kol vieną dieną… į užkietėjusio viengungio širdį pasibeldžia jausmai žaviai gėlininkei.

    Toronto kino festivalyje pristatyta ir Norvegijos nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Amanda“ bei Berlyno kino festivalyje įvertinta komedija „Prieš gamtą“ (Mot naturen, 2014) Marijampolės kino teatre „Spindulys“ bus rodoma gegužės 24, 25 dienomis 17.15 val. Filme pasakojama apie sutrikusį ir savy pasimetusį amžiaus vidurio link artėjantį vyrą, kuris iš pirmo žvilgsnio turi viską, tačiau jam kažko vis trūksta. Ko – nežino ir jis pats. Ieškoti atsakymų vyras išsiruošia į kalnus, kur jis lieka vienas su savo mintimis – atviromis, nuoširdžiomis, ironiškomis ir kartais kvailomis. Visai tokiomis pačiomis, kokios kartais aplanko daugelį. Filmas „Prieš gamtą“ persmelktas šiaurietiškos dvasios, jame daug dėmesio skiriama žmogaus ryšiui su gamta.

    Joachimo Triero režisuotą filmą „Garsiau už bombas“ (Louder Than Bombs, 2016) Marijampolės žiūrovai galės pamatyti gegužės 24, 25 dienomis 19.15 val. Filme pasakojama istorija, kaip praėjus trejiems metams po žmonos žūties, vyras bando atsitiesti ir iš naujo rasti ryšį su sūnumis. Tačiau filmo veikėjus persekioja esminis klausimas „kodėl?“. Kas atsitiko, kad aplinkybės susiklostė būtent taip – žmonos pasitraukimu iš gyvenimo. Filmas dalyvavo Kanų kino festivalio konkursinėje programoje, Miuncheno kino festivalio ARRI / OSRAM konkursinėje programoje, taip pat buvo pristatytas Europos kino apdovanojimams.

    *******

    Europos šalių kino forumo SCANORAMA filmai Marijampolėje

    Kino teatre „Spindulys“

    Gegužės 20–25 d. 17.15; 19.15 val.

    Bilietus galima įsigyti kino teatro kasoje arba internetu www.spinduliokinas.lt

    Informacija teikiama tel.: (+370 343) 54787

    Apie SCANORAMĄ:

    Europos šalių kino forumas „Scanorama“ yra vienas didžiausių ir svarbiausių kino renginių Lietuvoje. 2003 metais įkurtas kino festivalis prasidėjo kaip Šiaurės šalių kino forumas ir iš pradžių į kino teatrų sales traukė išskirtinai skandinaviško kino gerbėjus. Užmezgusi stiprius draugystės ir bendradarbiavimo ryšius su svarbiausiais Europoje vykstančiais Šiaurės šalių kino festivaliais (Ruano kino festivaliu Prancūzijoje, Liubeko Vokietijoje, Geteborgo Švedijoje ir kt.), netrukus „Scanorama“ tapo didžiausiu Šiaurės šalių kino forumu Baltijos regione.

    Dar po trejų metų „Scanorama“ tapo tarptautinio Europos kino festivalių tinklo „Alliance of Central and East European Film festivals” nariu, o nuo 2006 metų pradėjo bendradarbiavimą su Austrijoje įsikūrusiu Tarptautiniu Linco kino festivaliu „Crossing Europe“.

    Sparčiai augdama, plėsdama savo geografinį lauką ir sulaukdavusi vis daugiau žiūrovų, 2009 metais „Scanorama“ tapo visos Europos šalių kino forumu. Ir nors dabar festivalio programoje geografija išsiplėtė, „Scanorama“ nepamiršta savo ištakų – ryšys su Šiaurės Europos šalimis, kurių filmai tapo reikšmingu impulsu formuojant festivalio tikslus ir vertybes, ir šiandien yra svarbus „Scanoramos“ akcentas.

    Skandinaviška kultūra alsuojanti „Scanorama“ – tvirtų moralinių nuostatų festivalis, investuojantis į kokybę, o rodomais filmais puoselėjantis etines ir profesines vertybes. Prieštaraudama įsišaknijusiam komerciniam skoniui, „Scanorama“ nuo pat pradžių laikėsi tvirtų programos formavimo ir filmų atrankos kriterijų. Festivalis kritiškai žvelgia į nūdienos paviršutiniškus poreikius ir savo pavyzdžiu siekia įrodyti atskirtį tarp komercinės ir meninės sėkmės.

    Rita Raslanaitė: meniškiausios profesijos šviesoje

    13

     

    Sparnuota išmintis sako, jog jeigu nenori dirbti, turi turėti… mėgstamą darbą – tokį, į kurį pasinėręs neskaičiuosi valandų, nežinosi, kas yra varginanti rutina, o, be to, nuolat lydės pažinimo, atradimo džiaugsmas. Įdomus, uždegantis darbas – ne vien puikiausia savirealizacijos galimybė, tai ir aukščiausia žmogaus socializacijos forma: mėgstantis, mylintis savo darbą žmogus kaip oras yra reikalingas kitiems. Nesvarbu, kur toks žmogus būtų: meilė darbui jį visada pakylėja virš kasdienės monotonijos, o tą žmogų, kaip savo srities specialistą, aplinkiniai pagarbiai vadina auksinių rankų meistru, visai nekreipdami dėmesio, kokia to meistro specialybė.

    Savo darbo apologete galėtume vadinti ir Marijampolės ligoninės medikę aukščiausios kategorijos gydytoją otorinolaringologę (LOR) Ritą RASLANAITĘ. Šiai medikei netenka nuobodžiauti kabinete belaukiant pacientų: eilės užsiregistruoti pas ją didelės ir ilgos. Tokį populiarumą medikė pelniusi savo profesionalumo, atsidavimo darbui dėka. Kitaip tariant, gydytoja, tarp savo gyvenimo ir darbo padėjusi lygybės ženklą, nedirba: ji gyvena savo darbu….

    Gyvenimo keliui pasirinko meniškiausią sritį – …mediciną   

    Rita Raslanaitė – aukštaitė, gimusi ir augusi viename iš vaizdingiausių Lietuvos kampelių, nusėtų ežerais ežerėliais, nutūpusiais šalia miškų, giraičių. Mokydamasi Molėtų vidurinėje mokykloje, kurią, beje, baigė aukso medaliu, negyveno vien pamokų ruoša. Anaiptol! Kone visų mokyklos renginių vedėja, pramoginių šokių šokėja, spėjusi ir muzikos mokykloje išmokti groti pianinu. Nuo pat vaikystės pasinėrusi į sceną, menus, laikydama rankose brandos atestatą, net nedvejojo: pasirinko vieną iš meniškiausių sričių studijoms – … mediciną (muzikos ir teatro akademija kaip alternatyva, tiesa, buvo gaji, tačiau lengva ranka nuvežė dokumentus į tuometinį Kauno medicinos institutą, be vargo ir įstojo į jį). Šešeri metai, studijuojant bendrąsias medicinos disciplinas, vėliau – atsiduodant meniškiausiai jos sričiai – chirurgijai, o jau į mokslų pabaigą – pasirinkus siauresnę specializaciją – LOR, davė pakankamai žinių, kad galėtų jas perteikti ir kitiems. Jauna specialistė iškart po baigimo pradėjo dėstytojauti Šiaulių medicinos mokykloje, tačiau vos dviejų mėnesių pakako suvokti, jog pedagoginis darbas – ne jai. Taigi su laisvu diplomu rankose pasinėrė į praktinį medicinos darbą – trejus privalomus po baigimo atidirbti metus praleido Širvintų ligoninėje kaip LOR gydytoja. Po to – vėl į mokslus. Šįkart – Vilniaus universiteto medicinos fakultete. Klinikinės ordinatūros praktinė bazė studijų metu buvo Santariškių klinikos. Pabaigus šiuos mokslus – vėl perskirstymas dėl darbo. Štai tuo metu gabią jauną specialistę pastebėjo tuometinis Marijampolės ligoninės vadovas Rimvydas Turčinskas, kuris pakvietė ją darbuotis Sūduvos sostinėje.

    Į Marijampolę – pagal žemėlapį

    1989 m. rugpjūčio 1 d. R. Raslanaitė pradėjo dirbti Marijampolės ligoninėje. Iki to laiko šis miestas buvo žinomas tik iš Lietuvos geografijos bendro supratimo (nors gydytojos Ritos gražuolis senelis būtent šiame mieste, Dragūnų pulke, atliko karinę tarnybą), tad ir vyko į jį pagal žemėlapį – kaip į darbo vietą. Marijampolės ligoninė (jaunoji gydytoja dirbti pradėjo II chirurgijos skyriuje) nuo pat pirmųjų darbo dienų paliko labai gerą įspūdį: džiugino ypatinga švara ligoninėje, šeimyniškas įstaigos administravimas, kitaip tariant, į darbuotojus požiūris buvo kaip į vienos gausios šeimos narius. Dienos ginė mėnesius, šie – metus, o gydytoja Rita iš Marijampolės jau ir neišvyko. Savo profesionalumu, mokėjimu prieiti prie žmogaus, atsidavimu darbui gydytoja pelnė pacientų meilę ir pagarbą.

    Įdomų darbą kartina neracionali mūsų medicinos sistema

    Gydytoja labai daug keliauja. Aplankytos kone visos Europos šalys, dalis Afrikos šalių. Tai ne tik turistinės, pažintinės išvykos, tai ir kvalifikacijos tobulinimo kelionės, iš kurių parsivežamos ne tik žinios, bet ir labai svarbi patirtis, kurią gydytoja kūrybiškai pritaiko kasdieniniame savo darbe. Ir vis tik didžiausia patirta kelionė – išlydint tėvelį (su juo buvęs pats didžiausias ryšys šeimoje) Amžinybėn. Tai pakeitė vertybių suvokimą, požiūrį, paskatino didesnį užsisklendimą nuo visuomenės, atskleidė visų veiksmų, darbų laikinumą, gilesnį suvokimą, jog nieko nėra nepakeičiamo profesijos, darbo srityje: bet koks autoritetas užgęsta staiga… Kiekviena mirtis likusiajam sukelia našlaičio pojūtį, jeigu buvęs artimas ryšys.

    Gydytoja Rita, nors ir garsėja kaip labai gera specialistė, niekada nesustoja… mokytis. Tobulinimosi kursai, seminarai, gausus medicininės literatūros skaitymas jai tiesiog būtinas: gydytoja niekada sau (nei kitam!) nepasakys, jog žino viską, be to, jos pasirinkta sritis jai ne veltui kaip menas: čia visada daugybė atradimų, čia su įdomumu kiekvieną kartą yra kur gilintis…

    Gydytoja ir autoritetu savęs nelaiko, kukliai save vertindama teigia: „Galiu tik blogiau padaryti, ne geriau“. Vis tik pirmenybę, visą dėmesį teikia, didžiąją laisvalaikio dalį investuoja į pagrindinį tikslą, kurį apibūdina gana paprastai: „Remdamasis Hipokrato priesaika, nedaryk to, kas netyčia gali gautis netikslu, prieš kiekvieną veiksmą numatyk rezultatą: nedaryk darbo dėl darbo.“ Ar to užtenka šimtaprocentiniam rezultatui? Deja, ne viskas priklauso nuo gydytojo: ligonis taip pat turi stengtis. Kaip rodo ilgametė gydytojos Ritos praktika, visi pacientai paprastai išklauso gydytojo nurodymus, tačiau juos įgyvendina tik ketvirtadalis, geriausiu atveju – trečdalis iš jų, nes dominuoja stereotipai, žmonių įpročiai, ir visos naujovės prasiskverbia sunkokai…

    R. Raslanaitė, visiškai atsidavusi darbui, beveik nežino, kas yra laisvalaikis po darbo dienos. Deja, įdomų darbą kartina kasdienė rutina, kurią diktuoja ligonių kasų reikalavimai, nesibaigiantis popierizmas, dėl kurio reikalingumo, švelniai tariant, galima labai abejoti. „Rašymas dėl rašymo kasdieniniame darbe užima labai daug neracionaliai praleidžiamo laiko, pacientų ir medicinos personalo jėgų, popieriaus ar kompiuterinių laikmenų, – neslepia medikė. – Alinama sveikata, asmenybė sekinama iki susinaikinimo skurde. Per masines informavimo priemones visuomenę hipnotizuojant lėšų stygiumi bet kurioje srityje kiekvienas praktiškai matome sunkiai pateisinamo neracionalaus švaistymo pavyzdžius, kompetencijų ir gabumų stygių, autoritetų nebuvimą, nes protingi žmonės tiesiog nusigręžia nuo viso to, mėgina kažkiek išlikti privačiame versle ir atsiriboti arba pradeda laimės paieškas svetur.“

    Nuleistos nuorodos, vyresnybės skelbiami potvarkiai, kaip pastebi gydytoja Rita, kartais varo į neviltį, bylojančią, jog sistema serga, nes jai vadovauja praktinio darbo nedirbantys „uždarų patalpų gyventojai“. „Nuolatinis raginimas dirbti kuo greičiau sukelia darbo paskubomis rezultatą, – sako ji, – o tai atima bendravimo galimybę, kad galėtume išsiaiškinti priežastis ir pasekmes, priveda prie skaudžių rezultatų. Juk terminas „ligų ir traumų profilaktika“ buvo girdimas tik studijų metais, realybėje tam laiko nereglamentuojama… Tokie kalibravimai nesuteikia pasitikėjimo darbu ar gydymusi, tai slogi našta visiems: ir besigydantiems, ir kažkada svajojusiems tai atlikti savoje šalyje.“

    Būtent dėl tokių priežasčių iš pašaukimo dirbantiems medikams išsivysto nuolatinis nevilties jausmas, profesinė stigma, kurią, kaip rodo gydytojos Ritos pavyzdys, įveikia tik ta pati meilė savo darbui.

    Spartietiško gyvenimo būdo puoselėtoja

    Deja, nors jau palyginti daug metų praleista šiame krašte, gydytoja Rita negalėtų savęs vadinti vietine. Likusios nostalgijos gimtinei – vaizdingam kraštui, kuriame užaugusi: miškų apsuptyje, prie pat ežero – nepajėgia išstumti gana kuklus Sūduvos lygumų peizažas, taigi meluotų sau, jei teigtų, jog „užsikrėtusi“ meile Marijampolei… Tačiau čia sutikti žmonės (draugai, pažįstami, puikūs kolegos) – iš tiesų yra darbo, mylimo, įdomaus, dalis ir taip pat – savo reikalingumo būtent šiam kraštui įrodymas. Savo, kaip gydytojos, populiarumą R. Raslanaitė vertina atsargiai, kukliai, tik tiek pastebėdama, jog dora, specialybės (profesijos) būtiniausių parametrų žinojimas, sąžiningas darbo atlikimas, pareigingumas – natūralūs dalykai, tiesiog įaugę į kraują. Pacientai pasakytų, jog tai medikės talentas…

    R. Raslanaitė, nors jai medicina yra vienintelė ir nepakartojama gyvenimo meilė, atsipalaidavimui renkasi klasikinę muziką, mokyklinę mūzą – šokius, taip pat skaitymą bei… gamtos prieglobstį, puoselėja sodą namuose labai daug gėlių augina. Kone spartietiškas medikės gyvenimo būdas daugelį stebintų: atviras langas namuose – žiemą vasarą (ištvermė, valiai, sveikatos palaikymas šiltame guolyje sudėtingas…), o ji pati nuo ankstyvo pavasario iki pat vėlaus rudens plaukioja naujojoje užtvankoje (ne šiaip sau pliuškenasi, o kaskart nuplaukia bent po kilometrą).

    Atsipalaidavimui gydytoja Rita nesirenka masinių renginių – didelio triukšmo tiesiog vengia, nes ten nėra tikrumo, o dominuoja bandos jausmas. Medikė ir darbe, ir gyvenime stengiasi priimti individualius sprendimus, nors jie ne visada madingi ir priimtini aplinkiniams. Individualus kelias – tai pirmiausiai didžiulės atsakomybės kelias, todėl jame būtina nuolat atrasti laiko pabūti tik su savimi. „Kiekvieną dieną dirbant su žmonėmis, – sako gydytoja Rita, – didžiausia svajonė – bent valandą pabūti vienatvėje. To reikia psichologiniam poilsiui, tylai, pervertinti nugyventos dienos pliusus ir minusus, darant išvadas, ar nenusimato klaidų elgesyje, veiksmuose, ir svarbiausia – emocinio balanso atstatymui. Be ramybės nebus emocinio stabilumo.“

    Laima GRIGAITYTĖ

    Autorės nuotraukoje – gydytojas Rita Raslanaitė.

    Sūduvos sostinėje lankėsi Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius

    0

     

    Marijampolėje gegužės 6 d. lankėsi Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

    Darbinio vizito metu Premjeras apžiūrėjo, kaip vykdomi transporto infrastruktūros pertvarkos projektai – Gedimino ir Aušros gatvių pervažų statybos bei su jomis susijusių gatvių tiesimo darbai. Susitikime su Ūkio ir Susisiekimo ministerijų, AB „Lietuvos geležinkelių“ ir LEZ atstovais, savivaldybės vadovais, tarybos nariais bei specialistais aptarė geležinkelio pervažų rekonstrukcijos darbų eigą, problemas, susijusias su geležinkelio linijos tiesimu bei kitais vykdomais infrastruktūriniais projektais.

    Apibendrindamas vykdomus geležinkelio pervažų rekonstrukcijų darbus, Ministras Pirmininkas pasidžiaugė, kad visų suinteresuotų institucijų dėka darbai vyksta labai sklandžiai ir artimiausiu metu bus baigti, o klausimai, kurie susiję su finansavimu, reikalingu įrengiant perėją, kad žmonės galėtų saugiai patekti į traukinių stotį, bei apsauginės sienelės pastatymo darbais, bus sprendžiami artimiausiuose Vyriausybės pasitarimuose.

    „Šie Marijampolėje artimiausiu metu baigiami prioritetiniai projektai sukurs patrauklią ir patogią infrastruktūrą miesto gyventojams ir svečiams, o kadangi statybininkai naudojo naujausias technologijas ir medžiagas, darbai atliekami labai kokybiškai“, – spaudos konferencijoje sakė Vyriausybės vadovas.

    Savivaldybės administracijoje vykusiame susitikime taip pat buvo aptarti Laisvosios ekonominės zonos atstovų pateikti klausimai dėl atšakų iš LEZ nutiesimo iki europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ bei teritorijos, reikalingos investicijų pritraukimui, išplėtimo galimybės.

    Po pietų Premjeras lankėsi Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijoje, kur dalyvavo pirmą kartą organizuotoje Šeimos dienoje, skirtoje mokyklos bendruomenės metams.

    Vizito pabaigoje Ministras Pirmininkas apsilankė vienoje didžiausių Lietuvoje šaldytų ir atvėsintų maisto produktų gamintojų įmonėje UAB „Mantinga“, susitiko su įmonės vadovais, susipažino su įmonės veikla ir numatomomis perspektyvomis, apžiūrėjo neseniai pradėjusį veikti naują gamybinį cechą.

    Apibendrindamas vizitą, Vyriausybės vadovas pasidžiaugė, kad Marijampolėje kuriama patraukli miesto infrastruktūra, o tai – naujos darbo vietos, auganti gamyba, didėjantis eksportas ir auganti šalies ekonomika, o kartu ir gyventojų pajamos. Marijampolei 2007–2013 m. programos laikotarpiu iš viso buvo skirta 120 mln. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų įvairiems projektams įgyvendinti. Iš šių lėšų iš esmės sutvarkyta miesto centrinė dalis: rekonstruotos miesto centro zoną ribojančios gatvių atkarpos, šaligatviai, skverai, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai, rekonstruojami lietaus kanalizacijos tinklai, apšvietimo sistema, suformuoti želdynai, dviračių takai, viešosios erdvės, atnaujinti visuomeninės paskirties pastatų fasadai, įrengti parkai, rekonstruota J. Basanavičiaus aikštė. Kaimiškosiose vietovėse buvo sutvarkytos 5 miestelių ir kaimų viešosios erdvės, bendruomenių namai.

    Marijampolės savivaldybės administracijos

    Viešųjų ryšių tarnyba

     

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Kaip gydytis nealinant organizmo?

    0
    Pelargonium sidoides (Umckaloabo, root and flower)

     

    Savaime suprantama, kad, pajutę negalavimą, norime jo kuo greičiau atsikratyti, tad griebiamės visų įmanomų priemonių. Kol vieni pasikliauja šiuolaikinės medicinos pasiekimais, kiti nori sumažinti sintetinių preparatų vartojimą ir renkasi fitoterapiją – ligų gydymą vartojant iš augalų dalių paruoštus preparatus. Fitoterapijos specialistė Nijolė Savickienė ragina pasitikėti natūraliąja medicina, kuri kildinama dar nuo žymiojo medicinos tėvo Hipokrato laikų, mat augaliniai preparatai mobilizuoja imuninę, endokrininę, nervų sistemas bei padeda lengviau valdyti lėtines ligas, nekenkdami organizmui.

    „Fitoterapija – biologinės medicinos, laikančios organizmą vieninga darnia sistema, dalis. Tradicinė fitoterapija – tai liaudies medicina, o racionalioji arba alopatinė fitoterapija pagrįsta moksliniais klinikiniais tyrimais ir jų rezultatais. Kad vienas ar kitas augalas taptų augaliniu vaistu, vyksta ilgas tyrimų procesas – juk vaistas turi būti ne tik veiksmingas, bet ir saugus, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto profesorė N. Savickienė. – Mūsų visuomenės bėda, kad net menkiausius pirmus ligos simptomus bandoma gydyti medikamentais, kai juos įveikti galima ir teisingai parinktais augaliniais preparatais. Dėl neatsakingo vaistų vartojimo vystosi sintetinių vaistų sąlygotos ligos, ypač „be saiko“ vartojant temperatūrą mažinančius, uždegimą slopinančius, antibakterinius, antihistamininius bei kitus vaistus.“

    Pasak fitoterapijos specialistės, džiugina tai, kad sąmoningumas atsiranda ne tik dėl sveikos gyvensenos, bet ir atsakingo gydymosi, kai stebime ne tik, ką dedame į burną, bet ir kuo malšiname ligos simptomus – tam pasitarnauja vis dažniau žiniasklaidoje pasirodanti informacija apie augalų naudą ir jų farmacines galimybes. Tiesa, būtina žinoti, kad ligą įveikti padeda augalo veikliųjų medžiagų visuma, tad, kaip ir kokiais kiekiais gerti vaistingųjų augalų preparatus – ne saviveiklos, o patyrusio gydytojo, vaistininko, medicinos biologo ar fitoterapeuto kompetencija. Tai pasakytina ir apie, atrodo, įprastą ligą – peršalimą, kurio ne visada teisingo gydymo būdų rastume kiekviename didesniame pokalbių forume.

    „Nors pavasaris, regis, įsivažiavo pilnu pajėgumu, sergamumas peršalimo ligomis nesibaigė, ir, kaip įprasta, tęsis net ir vasarą: staigi temperatūrų kaita, temperatūros neatitinkantys drabužiai, gaivinimasis šaltais gėrimais ar ežero vandenyje visuomet didina peršalimo ligų pavojų. Apmaudu, kad dauguma, pajutę perštinčią gerklę ar pirmus kostelėjimus, griebiasi stiprių peršalimo simptomus slopinančių vaistų, kai to net nereikia, – pažymi fitoterapeutė N. Savickienė. – Mūsų organizmą kasdien atakuoja šimtai cheminių medžiagų, gaunamų su maistu, gėrimais ar pasisavinamų iš aplinkos, tad sintetinių cheminių preparatų vartojimą sergant derėtų sumažinti iki minimumo. Tai ypač galioja kalbant apie vaikų gydymą, mat jų imunitetas tik formuojasi, todėl neturėtų būti alinamas, kad galėtų savarankiškai kovoti su ligų sukėlėjais.“

    Kaip teigia augalų specialistė, pirmuosius peršalimo simptomus geriausia malšinti ne vaistais, o natūraliais preparatais, arbatomis, medumi. Staigesnį efektą gali suteikti sirupai, kurių sudėtyje yra natūralių antiseptinių medžiagų turinčių augalų, pavyzdžiui, afrikinių pelargonijų šaknų ekstrakto, mat jame esančios medžiagos neleidžia virusams ir bakterijoms prisitvirtinti prie kvėpavimo takų gleivinės ląstelių ir mobilizuoja organizmo imunines ląsteles kovoti su ligos sukėlėjais.

    Peršalimo simptomus malšina ir imunitetą gerina šie augalai:

    Juoduogių šeivamedžių žiedai

    Saldus juoduogių šeivamedžių žiedų sirupas – skanus gėrimas, puikiai gaivinantis vasarą. Mažai kas žino jų teigiamą poveikį sveikatai: šių augalų žieduose ir vaisiuose yra eterinių aliejų, flavonoidų, vitamino C, be to, žieduose yra medžiagų, kurios užblokuoja viruso patekimą į ląsteles, todėl jie ypač tinka sergant peršalimo ligomis. Gerti šeivamedžių arbatą reikia vos ligai prasidėjus, pirmomis dienomis, kai laužo kaulus, kyla temperatūra – per dieną patariama jos išgerti 1–2 litrus. Nesuspėjus arbatos pradėti gerti laiku, sveikatins ji ir vėlesnėmis ligos dienomis – mažins temperatūrą, palengvins atsikosėjimą. Šio augalo preparatai taip pat pasižymi prakaitavimą skatinančiu, karščiavimą mažinančiu poveikiu.

    Vaistinių šalavijų lapai

    Lotynų kalboje šalavijo pavadinimas reiškia „sveikata“ – jau senovės Romoje jam buvo priskirta daug gydomųjų savybių. Šiame augale yra alkaloidų, rauginių medžiagų, eterinio aliejaus. Eteriniame aliejuje randamos medžiagos veikia prieš tuberkuliozės lazdeles, žudo mikrobus. Bronchitą bei kitas peršalimo ligas maloniau gydyti vaistinių šalavijų lapais, virtais piene bei nuovirą pagardinus trupučiu medaus. Šalavijų aliejus puikiai stimuliuoja ir balansuoja nervų sistemą, šalina nemigą, silpnumą ir depresiją, gerina atmintį, taip pat mažina uždegimus, dezinfekuoja.

    Vaistinių medetkų žiedai

    Vaistinė medetka – ne tik gražiai žydinti gėlė, bet ir vaistinis augalas, kurį nuo seno vertina moterys, mat jis malšina įvairius ginekologinius negalavimus, pirmiausia – uždegimus, be to, pasižymi dezinfekcinėmis savybėmis ir puikiai stiprina imuninę sistemą bei dezinfekuoja perštinčią gerklę.

    Afrikinės pelargonijos šaknys

    Pelargonija – viena populiariausių namuose, balkonuose ar darželiuose auginamų gėlių, kuri be puošimo pasižymi įvairiomis sveikatą gerinančiomis savybėmis – jų skleidžiami eteriniai aliejai turi stiprių antibakterinių savybių ir mažina uždegimą. Lietuvoje auginamų pelargonijų „giminaitė“, afrikinė pelargonija, taip pat jau gerą šimtmetį vertinama dėl savo antiseptinių savybių, antimikrobinio veikimo sergant viršutinių kvėpavimo takų uždegiminėmis ligomis.

    Šio augalo šaknų ekstraktas anksčiau buvo naudotas įveikti tuberkuliozės sukėlėjus, dabar jis naudojamas preparatuose, skirtuose sumažinti gerklės skausmą ir palengvinti atsikosėjimą. Be to, tyrimais patvirtinta, kad afrikinės pelargonijos šaknyje esančios medžiagos netiesiogiai stabdo gripo viruso H1N1 dauginimąsi bei sumažina tonzilito simptomus ir 2 dienomis sutrumpina šios ligos trukmę.

    Kai kūryba – kaip „šiaudas“, traukiantis į gyvenimą

    3

     

    Praėjusį šeštadienį, gegužės 7 d., Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyko Danutės Paulinos Vidrinskienės kūrybos popietė „Dar pabūkim“ – keturių autorės poezijos knygų sutiktuvės. „Tai žmogus, savo veiklos vaisiais džiuginantis kitus, nors niekada nesijaučiantis „žvaigžde“ – nei vietine, nei respublikine“,  – taip D. Vidrinskienę susirinkusiesiems pristatė bibliotekos darbuotoja Aldona Murauskienė. Mokytoja, kraštotyros muziejaus įkūrėja mokykloje, esperanto kalbos specialistė, Pasaulio esperantininkų sąjungos narė, 23 knygų (3 esperanto, 4 poezijos, kitų – kraštotyros, iš jų 2 kartu su Zigmantu Vidrinsku) autorė kūrybos popietės metu dominavo kaip poetė. „Saulėlydžio paukštė“, „Varveklių stygos“, „Vilčių ežeruos“, „Randuotos pilnaties pievos“ – tokie poetiški jos eilėraščių knygų pavadinimai. „Nepretenduoju į poetus, man buvo būtina pasikalbėti su savimi“, – taip poreikį kurti įvardijo D. Vidrinskienė, kurios eilėraščių tematika – meilė artimiesiems, tėvynei, gamtai, susimąstymas apie būtį, susirūpinimas dėl nykstančių vertybių. Kūrėjos eilėraščiai autobiografiški, juose gvildenamas ir gamtos pasaulis, žmogui duotas kaip draugas.

    D. Vidrinskienės buvusi kolegė taip pat lituanistė Dalia Bindokienė apžvelgė savo draugės kūrybą, analizavo eilėraščius, išryškindama pagrindinius motyvus, iškeldama vertybes, keliamas poezijoje. Viena iš kūrybos temų – bėgančio laiko apmąstymai. Su bėgančiu laiku reikia susigyventi, nors „likimas mūsų veidus nugrimavo raukšlių voratinkliu“, teigiama viename iš eilėraščių. „Nuoširdaus kalbėjimo intonacija, sukauptas minties ir jausmo krūvis. Žmogus jaučia atsakomybę už žodį, už tai, ką daro“, – apibendrino D. Vidrinskienės kūrybą D. Bindokienė.

    Muzikiniai popietės intarpai – D. Vidrinskienės vaikaičių Simonos ir Agotos atliekamos dainos. Eilėraščius skaitė buvusios kolegės, arba, kaip švelniai jas pavadino kūrybos popietės kaltininkė, „mano šarmotos sesės“.

    „Sveiki, mano brangūs žmonės, susirinkę ne tik iš Marijampolės, bet ir iš Vilniaus, Druskininkų, Joniškėlio, Kauno, – galiausiai į susirinkusius kreipėsi ir D. Vidrinskienė. – Progos tam – jokios, tikslas savanaudiškas: pamatyti jus, pasirodyti, kad esu gyva, pateikti ataskaitą, ką veikiau pastaruosius metus.“ Ir čia pat – metaforiškas prabėgusių metų, arba gyvenimo knygos, įvertinimas: mat tos knygos kairysis puslapis šviesesnis: jaunystė, sveikata, kelionės, šeima – visiems esi reikalingas. Dešinysis šiek tiek tamsesnis: vaikai užauga, išeina, išeini iš darbo, prasideda netektys, negalavimai… „Tai kur dabar gyvenimo prasmė? – retoriškai klausia kūrėja. – Tvenkiasi depresijos debesys… Ne laikas – pats geriausias gydytojas, o veikla. Kartais žmogus griebiasi bet kokios veiklos vien tam, kad pateisintų savo buvimą. Dažnai toks „šiaudas“ ir būna kūryba.“

    Laima GRIGAITYTĖ

    Autorės nuotraukos.

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Bibliotekų savaitė Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje

    0

     

    Lietuvos bibliotekininkų draugija, kaip kasmet,  balandžio 23–29 dienomis šalies gyventojus pakvietė į 16-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę. Jos tema kartoja Bibliotekų metų šūkį: „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė!“.  Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka neliko nuošalyje – ji organizavo renginius, gyventojus kvietė prisijungti prie bibliotekos bendruomenės.

    Kraštietės, pedagogės  Kornelijos Baldauskienės tapybos darbų parodos „Žydėjimas…“ atidarymas   

    Balandžio 25 dieną bibliotekoje vyko Kornelijos Baldauskienės tapybos darbų parodos „Žydėjimas…“ atidarymas. Jį vedė Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Asta Jankeliūnienė. Autorės pasveikinti susirinko būrys kalvarijiečių, jos buvusių auklėtinių, krašto menininkai. Parodos autorė – pedagogė. Ji sako: „Nuo mažens patiko spalvos. Patikdavo nueiti pas tėtį  į darbą – ten tiek daug visokių indukų, mėgintuvėlių, spalvotų medžiagų. Gal todėl ir aš tapau chemike – eksperimentuose irgi užburia spalvų magija. Niekada nemokėjau piešti. Ir dabar to tik mokausi. Tapyti pradėjau 2014 metų vasarą. Jaučiau spalvas ir girdėjau jas lyg grotų mano kūne, šaltai ir šiltai, kaip birbynė ir žvangučiai. Man tai – savotiška išraiškos forma, pasitenkinimas, atsipalaidavimas. Paimi teptuką ir pasileidi į savo svajonę.  Atrodo, kad šioje žemiškoje erdvėje egzistuoju tik aš ir mano mintys. Mintys, kurios žmogui leidžia kartais žlugti, kartais – išgyventi, kartais būti beprasmiškam, kartais – absoliučiai laimingam“.

    Konferencija „Kraštotyra ir etninė kultūra bibliotekose“

    Balandžio 26 dieną biblioteka surengė konferenciją „Kraštotyra ir etninė kultūra bibliotekose“. Konferenciją pradėjo ir moderavo Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė. Visus susirinkusiuosius pasveikino Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorė Jurgita Čerkauskienė ir Kalvarijos savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėja Danutė Lisauskienė. Kauno apskrities viešosios bibliotekos Kaunistikos grupės vyr. bibliografė Dalia Giniuvienė supažindino su kraštotyros informacijos bibliotekose sklaidos tradicijomis ir naujovėmis. Kauno apskrities viešosios bibliotekos Strateginės plėtros ir inovacijų centro vyr. metodininkė Asta Valaitytė dalinosi gerąja patirtimi, kaip bendruomenę įtraukti į kraštotyrinę bibliotekos veiklą. Zanavykų muziejaus vadovė, Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros tarybos pirmininkė Rima Vasaitė konferencijos dalyviams pristatė Zanavykų muziejaus vykdomas edukacines-etnokultūrines veiklas. Kolega, iš Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos, Informacijos skyriaus vedėjas Vaidas Baranauskas pristatė kuriamą elektroninį Marijampolės žinyną. Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Sigita Palionienė apžvelgė Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje 2015-aisiais metais vykdytą kraštotyrinę veiklą. Konferenciją užbaigė Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Asta Jankeliūnienė, supažindindama su Kalvarijos savivaldybės etninės kultūros plėtros programa ir etnokultūros veikla Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

    Ilonos Barauskienės knygelės „Meškiuko Jorio nuotykiai“ pristatymas

    Balandžio 27 dieną Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko Ilonos Barauskienės knygelės „Meškiuko Jorio nuotykiai“ pristatymas.  Mažiesiems skaitytojams autorė pasakojo kaip gimė mintis parašyti šią knygą, paskaitė pamokomas istorijas iš meškiuko  Jorio gyvenimo. Renginį papuošė Marijampolės lopšelio-darželio „Nykštukas“ Boružėlių grupės auklėtinių (auklėtoja Virginija Pažėrienė) suvaidintas vaizdelis iš knygutės.

    Naujų knygų pristatymas

    Balandžio 27 dieną vyko naujų knygų, gautų į bibliotekos fondus, pristatymas skaitytojams. Renginio dalyviai buvo supažindinti su naujausiomis knygomis, apžvelgtos rašytojų biografijos, kūrinio anotacijos. Po pristatymo knygas skaitytojai galėjo pasiskolinti į namus. Knygas pristatė Vyresn. bibliotekininkė Romutė Pranskevičienė.

    Filmo „Romeo ir Džiuljeta“ peržiūra

    Balandžio 28 dieną Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka prisijungė prie Britų tarybos iniciatyvos „Šekspyras gyvas bibliotekose“, skirtos žymaus anglų poeto ir dramaturgo Viljamo Šekspyro 400-osioms mirties metinėms paminėti. Ji surengė filmo „Romeo ir Džuljeta“ (rež. Carlo Carlei) peržiūrą. Renginio pradžioje buvo prisiminta V. Šekspyro biografija ir pagrindiniai kūriniai.

    Literatūrinė-muzikinė popietė „Skaityti ar neskaityti? –  štai klausimas“

    Balandžio 29 dieną buvo parengta  literatūrinė-muzikinė popietė „Skaityti ar neskaityti?  – štai klausimas“. Jos metu Nijolė Skroblienė skaitė sonetus bei monologus,  parengtus pagal W. Šekspyro kūrybą, muzikinį foną sukūrė Edmantas Rėkus. Renginys buvo skirtas ne tik anglų rašytojo, poeto ir dramaturgo W. Šekspyro 400-osioms mirties metinėms atminti, bet ir Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos ir jos filialų geriausiems skaitytojams pagerbti. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos iniciatyva skaitytojams buvo padovanotos knygos su užrašytais palinkėjimais. Knygoms aplankus pasiuvo Lolita Aleknavičienė. Nominacijas įteikė Kalvarijos savivaldybės tarybos narys Valdas Aleknavičius.

    2015 m. skaitytojų nominacijos: Aktyviausias knygnešys – Živilė Plikytė (Brukų filialas), Bibliotekos bičiulis – Gintarė Aleksandravičienė (Menkupių filialas), Bendruomeniškiausias skaitytojas – Zenona Pečiulienė (Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka, toliau – KSVB), Aldona Kučinskienė (Aistiškių filialas), E-senjoras – Virginija Janušauskienė (Jungėnų filialas), Jauniausias skaitytojas – Jaunius Bubnys (Jusevičių filialas), Vakarė  Adamavičiūtė (KSVB), Skaitanti šeima – Eglė, Vilija, Antanas Jakšaičiai (KSVB), Armandas, Brigita, Edgaras, Emilija, Ernestas, Gabrielė, Gražvydas, Neringa, Remigijus Mineikai (Radiškės filialas), Vyriausias skaitytojas – Danutė  Adelė Bendorienė ir Jurgis Dirvonskis (KSVB), Adelė Rainienė (Sangrūdos filialas), Aktyviausias lankytojas – Irena Skroblienė (KSVB), Raminta Dilijonaitė (Liubavo filialas), Paulina Ravinytė (Akmenynų filialas), Metų skaitytojas (vaikų tarpe) – Paulius Bansevičius (KSVB), Gabrielė Mineikaitė (Radiškės filialas), Metų skaitytojas (suaugusiųjų tarpe) – Ona Bubnienė (KSVB), Marija Botyrienė (Salaperaugio filialas).

    Nominantams knygas  dovanojo žurnalistas Audronis Ažubalis, krepšininkas Sergėjus Jovaiša, biofizikas Algirdas Saudargas, fizikas, dr. Paulius Saudargas, pedagogas Valentinas Stundys, politologas, dr. Laurynas Kasčiūnas, verslininkas, teisininkas, „Sūduvos gido“ leidėjas Vaidas Šalaševičius.

    Bibliotekų savaitės metu vyko akcijos: „Prisijunk prie skaitytojų bendruomenės“ (Kas antras naujas bibliotekos lankytojas gavo nemokamą skaitytojų pažymėjimą); „Deklaruok pajamas bibliotekoje ir paskirk Kalvarijos savivaldybės viešajai bibliotekai 2 proc. pajamų mokesčio“.

    Taip pat vyko: Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos puslapio socialiniame tinkle facebook ir interneto svetainės; Skaitmeninės „Vyturio“ bibliotekos bei bibliotekos prenumeruojamų duomenų bazių ir bibliotekų elektroninių paslaugų portalo www.ibiblioteka.lt pristatymai.

    Asta JANKELIŪNIENĖ

    Autorės nuotraukos.

    Knygos autorė Ilona Barauskienė. Knygų pristaymas. Konferencijos metu. Vaidas Baranauskas. Konferencijos metu. Asta Valaitytė. Nominacijų įteikimas. Nominantai, iniciatoriai, bibliotekininkai. Parodos autorė Kornelija Baldauskienė. lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Kviečiame į tradicinę Šeimų šventę Lūginėje

    0

     

    Kviečiame visus 2016 m. gegužės 21 d., šeštadienį, į 17-ąją tradicinę Šeimų šventę „Šeima – svarbi bendruomenės dalelė“ Marijampolės savivaldybės Šunskų seniūnijos Lūginės kaime (pal. Jurgio Matulaičio tėviškėje).

    Programa:

    9.30 val.- Pėsčiųjų žygio dalyvių registracija J. Basanavičiaus a. (prie paminklo).

    10.00 val. – Pėsčiųjų žygis iki pal. Jurgio Matulaičio koplyčios (Lūginės k.).

    12.00 val. – Šv. Mišios.     

    13.00 val. – Svečių sveikinimai; šeimų apdovanojimas; ąžuoliuko, šeimos stiprybės simbolio, sodinimas.

    14.00 val. – Gudelių laisvalaikio salės kapelos koncertas.

    14.20 val. – Agapė.

    Šventės globėjas – LR Seimo narys Albinas Mitrulevičius.

    Šventės organizatoriai:

    Marijampolės savivaldybės administracija;

    Šv. Arkangelo Mykolo parapija;

    Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

    Į šventę veš mikroautobusai:

    11.20 val. – nuo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios;

    11.20 val. – nuo R. Juknevičiaus g. 72 namo (Degučiai);

    11.30 val. – nuo autobusų stotelės prie IKI prekybos centro (Vilkaviškio g.).

    Po šventės autobusai parveš į miestą.

    Prisimenant Vytautą Žukauską – paroda „Buvo laikas – pragyventa“

    1

     

    Praėjusį penktadienį, gegužės 6 d., Marijampolės kraštotyros muziejaus „Saulėračio“ galerijoje buvo atidaryta paroda „Buvo laikas – pragyventa“, skirta Vytauto Žukausko (1941–2016) atminimui (Vytautas ŽUKAUSKAS, fotografas, fotožurnalistas, kino operatorius, po sunkios ligos mirė šių metų sausio 12 d.).

    Į parodos, kurią sumanė ir parengė fotomenininkas, muziejaus darbuotojas Romas Linionis, atidarymą susirinko didelis būrys žmonių, kurių gyvenime Vytautas Žukauskas buvo palikęs ryškų pėdsaką. „Susirinkome pabūti kartu, prisiminti fotografą, mokytoją – spalvingą asmenybę“, – parodos atidarymo įžanginėje kalboje akcentavo Marijampolės kraštotyros muziejaus direktorius Antanas Pileckas. „Kas būtų, jei Vyto nebūtų buvę?“ – retoriškai klausė parodos rengėjas R. Linionis, pabrėždamas V. Žukausko svarų indėlį „Sūduvos“ fotoklubo įkūrimo istorijoje, taip jo, kaip fotografo, Sūduvos metraštininko, gebėjusio į to meto įvykius pažvelgti kitu kampu, gausų jau istorinių fotografijų palikimą, turintį išliekamąją vertę. „Vytautas, – prisiminimais dalijosi Kęstutis Subačius, – turėjo labai daug pozityvios vidinės energijos, į aplinkinius visuomet žiūrėjo labai geranoriškai, su šypsena net ir sunkius dalykus spręsdavo, niekada nebuvo niurzglys“. Fotomenininkas ir žurnalistas Valentinas Juraitis, Vytauto mokinys, kalbėjo, jog V. Žukauskas neapsiribojo vien savo, kaip fotografo, veikla, jis, aistringas meškeriotojas, ugdė žmogų, Marijampolės moksleivių kūrybos centre vadovaudamas fotografų ir žvejų būreliams. „Nebūčiau tapęs žurnalistu, jei ne Vytautas, – neslėpė V. Juraitis. – Mano mokytojas, išmokęs mane fotografuoti, buvo ir tikras įkvėpėjas, uždegęs siekti savo tikslo“.

    Visų, besidalijusių prisiminimais apie V. Žukauską, atmintyje iškildavo ne tik fotografas, bet ir žmogus, tryškęs gyvenimo džiaugsmu, nešęs kitiems geras emocijas, uždegęs gerumu…     

    Paroda, kurioje eksponuojami V. Žukausko istoriniai kadrai bei jo paties gyvenimo epizodai, veiks iki liepos 1 d.

    Laima GRIGAITYTĖ

    Autorės nuotraukos.

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Balys Sruoga

    0

    „Ko ko, bet kvailių visur yra daugiau, negu reikia. Kiekviena tauta jų turi ir sau, ir eksportui pakankamai, lygiai kaip kiekviena tauta turi nuosavus latrus ir šventuosius.“

    Šaldyti, konservuoti ar valgyti šviežius?

    1

     

    Visame pasaulyje besikeičiant mitybos tendencijoms ir su jomis susijusioms maisto paruošimo technologijoms, vartotojų kasdienybėje atsiranda vis naujų įpročių arba klausimų, ką geriausia rinktis. Pasak konditerijos produktais prekiaujančios elektroninės parduotuvės „Gardu Gardu“ plėtros vadovės Giedrės Petkevičiūtės, žaliavalgiai labiausiai vertina produktų džiovinimą, liofilizacijos terminas tampa įprastas jau ne tik prabangių restoranų valgiaraščiuose ar sveiko maisto parduotuvėse, o rinkoje be pasterizuotų pieno produktų atsiranda ir tokiu pat būdu apdorotų kiaušinių. Ar šie gana egzotiškai skambantys maisto apdorojimo būdai naikina gerąsias maisto produktų savybes, o gal kaip tik – padeda jas ilgiau išsaugoti?

    „Produktų konservavimas ir jų atsargų kaupimas ne vienam sezonui yra įprastas nuo senų laikų. Nieko nestebina vaisių, uogų ir daržovių konservavimas, marinavimas, rauginimas, šaldymas, mėsos ar žuvies sūdymas, rūkymas, siekiant juos išsaugoti ilgesnį laikotarpį, – sezonų tradicijas primena G. Petkevičiūtė. – Neretai vyresnių kartų žmonės šviežiais vaisiais ir daržovėmis mėgaudavosi labai kukliai ir verčiau taupydavo žiemai, didesniąją dalį sodo ir daržo gėrybių pirmiausiai konservuodami, ruošdami su cukrumi ar actu. Tačiau šį įprotį keičia poreikis derliaus metu išsaugoti ne produktų kiekybę, bet maksimalią jų naudą ir kokybę, tai yra – maistingas medžiagas, vitaminus ir mineralus.“

    Ar tikrai sveika tai, kas šviežia?

    G. Petkevičiūtės teigimu, pasirinkimą tarp šviežio ar džiovinto / šaldyto produkto dažnai lemia nepagrįstas įsitikinimas, kad sveika yra tik tai, kas termiškai neapdorota. Manydami, kad šaldyti ar džiovinti vaisiai yra praradę savo vertę, žmonės yra linkę rinktis šviežią produktą. Tačiau toks sprendimas yra klaidingas, nes jis dažniausiai neįvertina vaisiaus ar daržovės nokimo aplinkybių. „Pavyzdžiui, žiemą žmonės nevengia įsigyti šviežių braškių, tačiau ne visada žino, kad jos iš tiesų yra nuskinamos dar žalios, kad gabenant į šiaurę iš tolimų šiltųjų kraštų nebūtų pažeistos ir ilgiau išlaikytų savo prekinę išvaizdą. Pakeliui jos yra nokinamos dirbtiniu būdu, panaudojant chemiją ir dujas, todėl mūsų parduotuvių lentynose braškės atsiduria jau prisirpusios, gražios, raudonos, bet deja – neturinčios beveik jokios maistinės vertės,“ – pasakoja G. Petkevičiūtė.

    Liofilizacija – ir kosmonautui, ir sveikuoliui

    Tos pačios braškės, kai jos nuskinamos natūraliai prisirpusios, šaldomos gali išsaugoti iki 100 proc. maistingų medžiagų, vitaminų ir mineralų. Tai įmanoma jas liofilizuojant. Geriausiu konservavimo metodu vadinama liofilizacija yra procesas, kurio metu vanduo iš produkto išgarinamas vakuuminėje terpėje itin staigiai, veikiant žema temperatūra. Šiuo būdu maisto produktai buvo pradėti ruošti kosmoso pramonei, o ilgainiui liofilizacijos privalumus imta vertinti ir žemiškoje kasdienybėje. Technologija garantuoja beveik 100 proc. išsaugotų vitaminų, mineralų, maistinių medžiagų, mažesnį svorį, patrauklią išvaizdą, ilgą laikymo terminą ir įvairias vartojimo galimybės. Ne veltui sveiko maisto pramonėje ši sparčiai populiarėjanti džiovinimo šalčiu technologija yra pripažįstama perspektyviausiu ateities konservavimo metodu.

    Pasterizacija – ne tik pieno produktams

    Šis vartotojams labiau pažįstamas konservavimo būdas, priešingai nei liofilizacija, taiko produktų kaitinimo technologiją. Proceso metu siekiama sustabdyti mikroorganizmų augimą ir taip prailginti produktų vartojimo trukmę. Tiesa, maistinės ir skoninės savybės išlieka, o vartotojai ilgiau mėgaujasi kvapniomis vaisių ir uogų tyrėmis ar sultimis, sumažindami įvairių mokroorganizmų sukeliamų ligų riziką. Dažniausiai pasterizuojami pieno produktai, vynas, alus, vaisiai, mėsa ir jos produktai, taip pat ir kiaušiniai.

    „Kad ir kas tai bebūtų – pasterizuotos sultys, tyrės, uogienė – tai visada bus geriau už šviežią produktą. Priežastis yra paprasta – pasterizuoti galima tik ypatingai kruopščiai atrinktus produktus, t.y. negali būti pažeistų, pernokusių ar ligų pažeistų vaisių, uogų ir daržovių. Produktai turi būti idealiai sunokę – negalima į indą berti pernokusių ar dar nespėjusių iki galo sunokti gėrybių,“ – pasterizacijos privalumus vardina G. Petkevičiūtė.

    Tiesa, G. Petkevičiūtė priduria, jog Lietuvoje visi užauginami vaisiai ir daržovės yra pakankamai sveiki. Turime neužterštą aplinką, mokame tinkamai naudotis trąšomis, tad Lietuvoje augančios gėrybės neturėtų kelti rūpesčių. Tačiau kai norime pasimėgauti egzotiniais skoniais, neišvengiamai turėtume dairytis apdorotų maisto produktų. Svarbu tik žinoti, koks apdorojimo būdas kokiam produktui yra tinkamiausiais, maksimaliai išsaugantis visas skonines ir maistines savybes.

    Daugiau informacijos

    Giedrė Petkevičiūtė

    Projekto „Gardu Gardu“ plėtros vadovė

    giedre@gardugardu.lt, 8 605 37153

    www.gardugardu.lt

    Kokius sandorius sudarant būtina kreiptis į notarą?

    0

     

    Klausimas:

    Ar visus sudaromus sandorius būtina tvirtinti pas notarą?

    Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis

    Asmenys, sudarantys įvairius sandorius, ne visada žino, kurie iš jų privalo būti patvirtinti notaro, o kurie gali būti sudaromi ir nesikreipiant į notarą. Tai, kuriems sandoriams būtinas notaras, reglamentuoja Civilinis kodeksas.  

    Civilinis kodeksas numato, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu kodekse nenustatyta kitaip. Taip pat notarine forma turi būti sudaromos vedybų sutartys – ir ikivedybinė, ir povedybinė.

    Be to, notarine forma turi būti sudaromi oficialieji testamentai, hipotekos sandoriai, pareiškimai dėl tėvystės pripažinimo, sutuoktinių susitarimai dėl bendro turto padalijimo pasibaigiant jų bendram gyvenimui, paveldėto nekilnojamojo turto pasidalijimo sutartys, nekilnojamojo turto pardavimo arba dovanojimo sutartys, rentos, išlaikymo iki gyvos galvos sutartys, pinigų ir kito turto, kurio vertė yra didesnė negu 14 500 eurų, dovanojimo sutartys, jungtinės veiklos sutartys įstatymų numatytais atvejais, ūkinių bendrijų steigimo sandoriai.

    Taip pat notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14 500 eurų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

    Taip pat vekselis, kurio suma didesnė kaip 3 000 eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.

    Svarbu žinoti, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. O jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Todėl būkite atidūs ir prieš sudarydami sandorį visuomet išsiaiškinkite, ar notarinė forma jam yra būtina.

     Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas.

     Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk

    „Skaityti ar neskaityti? – štai klausimas!“

    0

     

    Koks būtų mūs gyvenimas be knygos.

    Turbūt ramus, tylus ir nuobodus.

    Kam kelti klausimus tokius kvailus.

    Be knygos būt sunku gyventi,

    Nes ji valdovė mūs tyrų jausmų.

    (pagal V. Šekspyrą)

    XVI-oji Nacionalinė bibliotekų savaitė „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“ Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje balandžio 29 d. 14 val. pasibaigė renginiu „Skaityti ar neskaityti?  – štai klausimas“. Literatūrinės-muzikinės popietės metu Nijolė Skroblienė skaitė sonetus bei monologus,  parengtus pagal W. Šekspyro kūrybą, muzikinį foną sukūrė Edmantas Rėkus.  Renginys buvo skirtas ne tik anglų rašytojo, poeto ir dramaturgo V. Šekspyro 400-osioms mirties metinėms atminti, bet ir Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos ir jos filialų geriausiems skaitytojams pagerbti. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos iniciatyva skaitytojams buvo padovanotos knygos su užrašytais palinkėjimais. Knygoms aplankus pasiuvo Lolita Aleknavičienė. Nominacijas įteikė Kalvarijos savivaldybės tarybos narys Valdas Aleknavičius.

    2015 m. skaitytojų nominacijos: Aktyviausias knygnešys – Živilė Plikytė (Brukų filialas), Bibliotekos bičiulis – Gintarė Aleksandravičienė (Menkupių filialas), Bendruomeniškiausias skaitytojas – Zenona Pečiulienė (Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka, toliau – KSVB), Aldona Kučinskienė (Aistiškių filialas), E-senjoras – Virginija Janušauskienė (Jungėnų filialas), Jauniausias skaitytojas – Jaunius Bubnys (Jusevičių filialas), Vakarė  Adamavičiūtė (KSVB), Skaitanti šeima – Eglė, Vilija, Antanas Jakšaičiai (KSVB), Armandas, Brigita, Edgaras, Emilija, Ernestas, Gabrielė, Gražvydas, Neringa, Remigijus Mineikai (Radiškės filialas), Vyriausias skaitytojas – Danutė  Adelė Bendorienė ir Jurgis Dirvonskis (KSVB), Adelė Rainienė (Sangrūdos filialas), Aktyviausias lankytojas – Irena Skroblienė (KSVB), Raminta Dilijonaitė (Liubavo filialas), Paulina Ravinytė (Akmenynų filialas), Metų skaitytojas (vaikų tarpe) – Paulius Bansevičius (KSVB), Gabrielė Mineikaitė (Radiškės filialas), Metų skaitytojas (suaugusiųjų tarpe) – Ona Bubnienė (KSVB), Marija Botyrienė (Salaperaugio filialas).

    Nominantams knygas  dovanojo žurnalistas Audronis Ažubalis, krepšininkas Sergėjus Jovaiša, biofizikas Algirdas Saudargas, fizikas, dr. Paulius Saudargas, pedagogas Valentinas Stundys, politologas, dr. Laurynas Kasčiūnas, verslininkas, teisininkas, „Sūduvos gido“ leidėjas Vaidas Šalaševičius.

    Nijolė SKROBLIENĖ,

    Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja

    Nuotraukų autorė Asta Jankeliūnienė.

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Šakiuose – renginiai saugaus eismo tema

    0

     

    Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – apskr. VPK) Šakių rajono policijos komisariato pareigūnai balandį buvo paskelbę Saugaus eismo mėnesiu. Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Šakiuose, balandžio 6-ąją buvo minima Saugaus eismo diena.

    Septyni Šakių r. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnai kartu su Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialiste J. Naujokaityte ir VĮ “Marijampolės regiono keliai” eismo saugumo specialistu E. Lovkiu, prie V. Kudirkos gatvėje esančių parduotuvių, praeiviams išdalino virš 200 atšvaitų, tiek pat informacinių lankstinukų saugaus eismo tema. Daugelis sutiktų šakiečių ir miesto svečių, paklausti kokia tai diena, žinojo, kokią dieną minime ir tikino, jog jie yra pareigingi eismo dalyviai ir stengiasi saugotis patys bei saugoti kitus  kelyje.

    Balandžio 27-ą dieną Šakių „Varpo“ mokykloje vyko pradinių klasių moksleivių konkursas  “Šviesoforas”. Savo jėgas saugaus eismo rungtyse išbandė šešios Šakių rajono moksleivių komandos. Rungtys nebuvo lengvos. Stebint Šakių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus specialistei S. Liudžiuvienei ir policijos pareigūnams, moksleiviams teko atlikti videoužduotį, sudėti kelio ženklų dėlionę, atlikti užduotį kelių makete, dalyvauti viktorinoje. Atskiroje užduotyje savo žinias turėjo parodyti ir komandų kapitonai. Na o rimčiausia užduotis moksleivių laukė gatvėje. Čia jie turėjo taisyklingai pereiti gatvę pėsčiųjų perėjoje, pereiti sankryžą ir praktiškai parodyti kaip reikia nešioti atšvaitus.

    Geriausias saugaus eismo žinias parodė ir pirmąją vietą šiame konkurse užėmė Kudirkos Naumiesčio V. Kudirkos gimnazijos komanda, antroji vieta atiteko Kidulių pagrindinės mokyklos moksleiviams, o trečioji – Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos atstovams. Nugalėtojai ir kiti konkurso dalyviai buvo apdovanoti Šakių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus bei Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro įsteigtais prizais ir dovanėlėmis.

    Balandžio 30-ąją Šakių mieste Bažnyčios gatvėje, prie bažnyčios ir savivaldybės pastato esančiose automobilių aikštelėse, vyko renginys „Būk saugus kelyje!“. Šakių rajono policijos pareigūnai demonstravo tarnybinius automobilius ir darbe naudojamas technines priemones. Pasitikrinti ir pademonstruoti savo žinias saugaus eismo srityje buvo galima viktorinoje – loterijoje. Teisingai atsakę į klausimą konkurso dalyviai buvo apdovanoti Šakių r. policijos komisariato ir VĮ „Marijampolės regiono keliai“ įsteigtais prizais. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos VĮ „Marijampolės regiono keliai“ suteikė galimybę šakiečiams išbandyti saugos diržų efektyvumo ir automobilio vertimosi simuliatorius. Ne kiekvienas pasiryžo sėstis į besivartantį automobilį ar į prietaisą, imituojantį atsitrenkimą į kliūtį važiuojant 30 km/h greičiu. Tačiau kas išdrįso, tas įsitikino saugos diržų efektyvumu ir nauda.

    Daug dėmesio sulaukė ir Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, kurie pristatė savo transporto priemones, naudojamas technines priemones bei parodė eismo įvykio metu automobilyje prispausto žmogaus išlaisvinimo operaciją. Taip pat šiame renginyje vyko ir ikimokyklinio amžiaus vaikų piešinių konkurso „Saugok mane kelyje“ nugalėtojų apdovanojimas ir piešinių paroda. Gražiausiu piešiniu išrinktas Šakių „Berželio“ mokyklos penkiametės Godos Majauskaitės piešinys „Nežaisk prie kelio“, antrąją vietą užėmė  Vytės Jomantaitės iš Lukšių darželio „Ąžuoliukas“ piešinys „Saugok save ir kitus“, o trečiuoju – Kamilės Mičiulytės iš Žvirgždaičių progimnazijos  piešinys „Saugiai einu į mokyklą“. Konkurso nugalėtojos taip pat galėjo džiaugtis  Šakių r. policijos komisariato ir VĮ „Marijampolės regiono keliai“ įsteigtais prizais.

    Vyko ir automobilių vairavimo įgūdžių varžybos, kurias organizavo ir vedė Šakių automobilių sporto klubas bei vairavimo mokyklos savininkas Jonas Klimas. Varžybose dalyvavo tik vaikinai, kurie parodė puikius rezultatus parengtame rungčių ruože. Geriausiai varžybose pasirodė Gytis Baltrušaitis, Tadas Viliūšis ir Haroldas Šiuika, kuriems buvo įteiktos J. Klimo vairavimo mokyklos įsteigtos taurės, VĮ Marijampolės regiono keliai“ ir Šakių r. policijos komisariato prizai. Ypač didelio dalyvių dėmesio sulaukė automobilių vairavimo su „girtumo akiniais“ pratybos. Šiuos akinius renginiui pateikusios Šakių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistės pasakojo, jog jausmas, kurį patiria žmogus užsidėjęs šiuos akinius, atitinka vidutinio  girtumo būseną.

    Tarp renginio dalyvių sukiojosi policijos ir vaikų bičiulis Amsis. Su juo noriai fotografavosi tiek mažieji, tiek suaugusieji. Renginio akimirkas fiksavo Šakių atviro jaunimo centro vadovė J. Beržvinskaitė, prie minėto renginio organizacijos taip pat aktyviai prisidėjo būrys jaunųjų ir suaugusių policijos rėmėjų. Visus renginio dalyvius savo skania sriuba vaišino Girėnų bendruomenės narės I. Sakalauskienė, O. Mureikienė ir M. Morozaitė. Viso buvo išdalinta apie 80 porcijų (virš 30 litrų agurkinės sriubos).

    Pasak renginio sumanytojos Šakių bendruomenės pareigūnės Aušros Mockevičiūtės, surengti tokį renginį nebuvo sunku, nes aplinkui yra daug geranoriškai nusiteikusių žmonių, vyksta puikus bendradarbiavimas tarp policijos ir įvairių įstaigų bei organizacijų.

    Dėkojame visoms organizacijoms prisidėjusioms prieš šio renginio organizavimo. Ypač didelį AČIŪ Marijampolės apskr. VPK pareigūnai taria VĮ „Marijampolės regiono keliai“ atstovui E. Lovkiui, kuris visuomet palaiko geras iniciatyvas, mielai dalyvauja policijos organizuojamuose renginiuose ir teikia visokeriopą pagalbą.

    Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK informacija

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Informacija gyventojams

    0

     

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (Marijampolės VMVT) informuoja, kad vykdant 2016 metų laukinių gyvūnų (lapių, mangutų) imunizavimą nuo pasiutligės Respublikoje, visą gegužės mėnesį priklausomai nuo oro sąlygų Marijampolės apskrities teritorijoje iš lėktuvų bus mėtomi jaukai laukiniams gyvūnams su vakcina nuo pasiutligės. Marijampolės VMVT prašo gyventojų radus netinkamoje vietoje minėtus jaukus jų neliesti, o apie radinį  pranešti aptarnaujantiems veterinarijos gydytojams arba teritorinėms valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms žemiau nurodytais telefonais:

    Marijampolės VMVT – (8 343)  75 547; (8 343)  75 675;

    Šakių VMVT  – (8 345)  51 257;

    Vilkaviškio VMVT – (8 342)  52 249;

    Kalvarijos VMVT – (8 343)  21 065;

    Kazlų Rūdos VMVT  – (8 343)  25 391.

    Jaukai su pasiutligės vakcina naminiams gyvūnams nepavojingi, tačiau jie pagaminti laukiniams gyvūnams, o naminiams gyvūnams jų perdozavus galimos komplikacijos.

    Marijampolės VMVT informacija

    Netvarka pareigūnams nerūpi – jiems rūpi… tvarka

    0

    Žiniasklaidoje dažnai tenka girdėti įvairiausių valstybinių institucijų pareigūnų pasisakymus apie Lietuvos florą ir fauną. Iš tų pranešėjų pasisakymų galima pamanyti, kad mūsų šalis stūkso miškų apsuptyje, ir laukiniai žvėreliai tiesiog žmonėms trukdo laisvai judėti per jų populiacijos gausumą… Tikriausiai keista būtų, jei jie visi kalbėtų tiesą….

    Pats gyvenu prie miško, o darbo reikalais Lietuvos keliais pravažinėju apie 5000 km per mėnesį. Tad keleto Lietuvos regionų miškų vaizdus tenka stebėti natūralioje aplinkoje.

    Kiekvieną dieną sutinkami mišką vežantys automobiliai, laikantys kursą link Kazlų Rūdos (ten įsikūręs bene didžiausias šalyje medienos „valgytojas“ – IKEA grupės padalinys), mūsų miškus akivaizdžiai praretino. Truputį šypseną kelia sustojusių miškovežių virtinė prieš įvažiavimą į Kazlų Rūdos miestelį – tai reiškia, kad kažkur tolėliau stovi policija ir (neduok, Dieve) sugalvos patikrinti automobilio svorį (didžioji dalis automobilių pakrauti daugiau nei leistina). VKTI (valstybinė kelių transporto inspekcija) visada žino, kur jiems „negalima“ stovėti, tad jei kelyje pilna vežančių rąstus automobilių, VKTI patruliuoja miestų centruose. Na, bet čia – kita tema…

     Kaip taisyklė, kiekvieno miško pakraštyje yra paliekama daugiau augančių medžių, ko gero tam, kad atrodytų, jog čia miškas, tačiau pamėginkite miško keliuko pasukti į patį mišką ir labai dažnai pasijusite laukuose, kurie daugybę metų netvarkomi apaugo krūmais. Vaizdelį dar „pagerina“ šalia  miško keliukų sukrautos nupjautų medžių krūvos, paruoštos išvežimui. Neįsivaizduoju, ką mūsų jaunoji karta darys su tais krūmynais po kokių dešimties metų ir kokią kainą mokės visa Lietuva už šiandienos betvarkę šiame sektoriuje…

    Šįkart konkrečiai kalbu apie Šilakojo mišką, esantį Kazlų Rūdos savivaldybėje. Žvelgiant į miško būklę, išvada vienareikšmiška: miško savininkai turi teisę į miško pardavimą, bet tokių pareigų kaip miško tvarkymas jiems tikriausiai niekas nenurodė. Miške esančios šiukšlės jau stūkso kelios dešimtys metų (vaizdai nuotraukos iš Šilakojo miško, kaip matote, optimizmu nedvelkia, Tikiuosi, kad kituose miškuose yra nors kažkiek tvarkomasi…). 

    Norėčiau atkreipti dėmesį ir į kitus miško „tvarkytojus“ – medžiotojus. Kadangi pats gyvenu prie miško, tai manau, kad turiu daugiau galimybių „gyvai“ susitikti su laukiniu gyvūnu nei mieste gyvenantis pilietis, tačiau… Norite tikėkite, norite – ne, bet per metus gal kokius 4–5 kartus pavyksta pamatyti kokių 3–4 stirnų būrelį. Ir viskas.  Gal per kokius 4 metus dar du kartus mačiau kiškį… Nuo ankstyvo rudens iki vėlyvo pavasario vykstantis medžiojimo sezonas pražudo paskutines viltis pamatyti daugiau gyvūnų. Miške nuo medžių pjovimo išgąsdinti gyvūnai traukia į miško pakraščius, o čia jau jų laukia virtinės iki dantų apsiginklavusių medžiotojų. Pastarieji „koreguoja“ gyvūnų populiaciją beveik kiekvieną savaitgalį ir kartais viduryje savaitės. Galima tik išskirti, kad savaitgaliais miškas nuo šūvių skamba dieną, o viduryje savaitės – naktį. Na, kiek kalba žmonės, tai dėl to, kad savaitgaliais ir naktimis aplinkosaugos inspektoriai ilsisi… 

    Tad šitokie laukinių žvėrelių „būriai“ tikrai nepadaro įspūdžio, kad jų yra pakankamai ar net per daug, nors tai garsiai deklaruoja pareigūnai per viešųjų ryšių akcijas. Paskutiniu metu miškas tik pjaunamas ir niokojamas medieną vežančių automobilių, o medžiotojų padaryta žvėrelių populiacijos „optimizacija“ jau duoda savo „rezultatus“… Paprasčiausiai gaila gamtos.

    Nežinau, ar tie miško „tvarkytojai“ (medžiotojai ir medkirčiai) yra kažkieno kontroliuojami. Toks įspūdis, kad niekam čia niekas nebeįdomu. Kaip sakoma, netvarka pareigūnams nerūpi – jiems rūpi tvarka…

    Taigi tai, ką matau, visiškai nepanašu į įvairių institucijų ataskaitas ir jų įgaliotų atstovų pranešimus apie tai, kaip pas mus viskas yra gera ir nuostabu.  

    Arūnas LEPŠYS

    Autoriaus nuotraukos.

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Justinas Marcinkevičius

    0

    „Darbas – kaip malda. Kuo nuoširdesnis, tuo brangesnis dangui.“

    Marijampolės baikerių klubo SIENA sezono atidarymas

    0
    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Vytenio SKROBLO nuotraukos.

    Mamai

    0

     

    Mūsų mamos

    Rudenėja ne vien tik laukai.

    Mūsų mamos taip pat „rudenėja“.

    „Baltu nuometu“ puošias plaukai,

    Akys silpsta ir žingsniai lėtėja.

     

    Už pečių lieka vasara ta

    Ir vaikai, baltapūkiai, baltplaukiai.

    Jau seniai nebe ta sparta.

    Ištuštėjo svetinga palaukė…

     

    Vis rečiau jų suaugę vaikai

    Į gimtuosius namus pasibeldžia.

    „Ką darysi, tokie jau laikai…“

    Ir tą  jų „užmiršimą“ atleidžia.

     

    Laikas bėga. Jis tirpsta migloj.

    Jis sveikatą semia rieškutėm,

    O to mūsų „rytoj“ ir „rytoj“

    Gal galėtų geriau nebūti?..

     

    Mamyte…

    Mums taip trūksta Jūsų šypsenos,

     Neatlyginto gerumo šitaip reikia,

    Nebesisvečiuojame jaukiuos  namuos,

    Niekaip neatsuksi būtą laiką.

    Nebe tas  jau mūsų namas, jau ne tas,

     Nors sienos stovi, medžiai auga.

    Tiktai mintys atgaivą dar ras,

    Atminimą tarsi perlus saugos.

    Menam Jūs mojavimą ranka,

    Rūpestį veide ir švelnų žodį.

    Vis rečiau vaizdą šį aplanką

    Ir dabar visai kitaip atrodo.

    Jūs mokėjot ir suprasti, ir paguost,

    Pasidžiaugt kartu ir paliūdėti.

    Ir vertybių savo neišduot,

    Net slaugyti svetimus padėjot.

    Norime, kad Jums tik gera būtų ten,

    Kur nėra nei pykčio, nei intrigų,

    Kur nereikia sirgt, nereikia sent,

    Kur išnyksta nerimas ir ligos.

    Prieš metus išsivedė, deja,

    Jus mirtis. To nepakeisi.

    Juk bejėgiai mes vis prieš ją.

    Nesvarbu jai –  priešinsies ar leisi.

    Aldona MURAUSKIENĖ

    Kas labiau myli savo mamą – X, Y ar Z karta?

    0
    xccv

     

    Kad ir kokią literatūrą ar spaudą skaitysime, aptiksime, kad visais laikais skirtingo amžiaus žmonėms sunku sutarti, suprasti, susišnekėti, ypač kalbant apie vaikų–tėvų–senelių kartas. Gimę tam tikru laiko periodu, išgyvenę tuos pačius įvykius, paveikti tų pačių ugdymo, auklėjimo, skiepijamų vertybių ypatumų, sudaro kartą, tačiau vertybiniai orientyrai kiekvienos iš vėlesnių kartų pasižymi esminiais skirtumais – tai liečia ir santykius su tėvais, o ypač mama.

    Apie kartų segmentaciją

    „Jei pasidomėsime William Strauss ir Neil Howe Kartų teorija, suprasime, kad nieko keisto, kad tarpusavyje bendraudami skirtingo amžiaus žmonės ne visada randa bendrą kalbą. Anot teorijos autorių, skirtingoms kartoms priklausantys žmonės yra patyrę skirtingus išgyvenimus ir „apdoroti“ skirtingomis ideologijomis: X kartai autoriai priskiria gimusius apytiksliai 1961–1981 metais, kartai Y priskiriami gimę apytiksliai 1982–2004 metais, į Z kartą patenka 2005 ir vėlesniais metais gimusieji – jų vertybės ir požiūris į pasaulį radikaliai skiriasi“, – sako „InMedica ALFA” psichologė Alina Butkevičienė.

    Kaip teigia psichologė, kartas pagal jų vertybių skirtumus, prioritetus ir ryšį su tėvais būtų galima suskirstyti taip:

    • X kartos žmonės šiandien yra 35–55 metų amžiaus ir jų vertybės buvo formuojamos didelių apribojimų laikotarpiu, kai buvo propaguojama visuotinė lygybė. Visuomenei buvo skiepijama, kad visų pirma žmogus privalo mylėti ir gerbti tėvus bei Tėvynę.
    • Y kartos atstovai dabar yra 12–34 metų amžiaus. Jų vertybės formavosi liberalizacijos, verslo bei technologijų plėtros, globalizacijos laikotarpiu, kai buvo aiškinama, kad visų pirma žmogus turi  mylėti ir gerbti savo tėvus, privalo būti atsakingas už laisvą Tėvynę.
    • Vis dar auganti jaunoji Z karta yra vos 11 metų amžiaus, tačiau jos atstovams nuo gimimo visuomenės yra skiepijama, kad jie gali laisvai pasirinkti, ką mylėti, gerbti ir prieš ką būti atsakingais. Z karta turi tiek laisvių ir pasirinkimo, kiek dar nėra turėjusi nei viena karta.

    Skirtingos kartos – skirtingos mamos

    „Be visuomenės formuojamų vertybių, kiekvienos kartos atstovo vertybės ugdomos šeimos ir giminės. X kartai atstovaujantys žmonės šiandien dažnai atskleidžia, kad meilės iš savo tėvų gavo nepakankamai, kad tėvai, tikriausiai,  juos mylėjo, tačiau to parodyti nenorėjo arba nemokėjo, be to, ir laiko  tam neturėjo, tad santykyje su motina  svarbiausia buvo pagarba, padėka bei paklusnumas – neginčijamas jos valios ir nurodymų priėmimas. Vieno pašnekovo žodžiai apie vaikystės prisiminimus: „Esu dėkingas mamytei, kuri užaugino, maitino, apaudavo, aprengdavo. Mano nuotaika priklausė nuo mamytės nuotaikos, jai neuždavinėjau nereikalingų klausimų. Mamytė labai geras žmogus, ji sąžiningai į viską žvelgė“. Taigi, X kartos atstovai šiandien santykyje su mama dažniau atskleidžia rūpestį, atsakomybę, pagarbą ir pareigą nei meilę“, – sako psichologė A. Butkevičienė.

    Pasak jos, konsultacijų metu Y kartos atstovai dažnai atskleidžia, kad nuo vaikystės yra ištroškę mamos dėmesio, ne meilės, kad dauguma jų dabartyje patiriamų sunkumų yra dėl vaikystėje išgyvento mamos dėmesio trūkumo. Meilės tarsi ir netrūko, nes mama dažnai paminėdavo, kad myli, tačiau nuolat būdavo kažkuo užimta – karjera, mokslai, pastangos uždirbti arba tiesiog išgyventi, todėl jos dėmesio stoką kompensuodavo įjungtas televizorius, kompiuteris ar mobilus telefonas. Y kartos atstovai šiandien santykius su mama dažniau įvardija per meilę, tačiau ne pagarbą, atsakomybę ir pareigą – jų bendravimas vyksta maigant telefono mygtukus ar planšetinį kompiuterį, nes gyvo emocinio ryšio ir natūralaus artumo nėra išmokyti.

    Z kartos atstovai šiandien yra dar vaikai, nepatyrę badmečio ir priespaudų, dažniausiai augantys apsupti tėvų meilės, dėmesio ir rūpesčio, net jei tėvai nėra kartu. Nuo mažens nebijantys parodyti savo emocijų, atskleisti jausmų, gebantys „paimti“ iš mamos tokį santykį, kokio jiems reikia. Kaip teigia psichologė, jie taps karta, pasižyminti sveikomis, natūraliomis, neprimestomis vertybėmis santykiuose su mama. 

    Per dešimtmečius motinos vaidmuo pasikeitė

    • Motina, mamytė (dažnai vartojant kreipinį Jūs) – taip apie mamą kalba X kartos atstovai.
    • Mama-draugas – taip apie mamą kalba Y kartos atstovai, užaugę ar vis dar augantys tokioje šeimoje, kur ne tik tėvas, bet ir mama sunkiai dirba. Be darbo mama dar siekia papildomai mokytis ir yra įsitempusi, pavargusi, išsekusi, dažnai kamuojama kaltės jausmo, kad nepakankamai dėmesio skiria vaikams. Dažni skyrybų atvejai ir mamai padidėjusi atsakomybė už vaiko gerovę, didina pareigą dirbti ir uždirbti. Taigi, Y vaikų mamos stengiasi atpirkti dėmesio stoką, bando susidraugauti, vengdamos griežtesnio žodžio, bijodamos tapti nemėgstamomis, jos pasirenka tapti vaiko draugėmis.
    • Mano mama – taip tenka girdėti iš jaunųjų Z kartos atstovų, kurių mamos yra X ir Y kartos moterys, dedančios pastangas nekartoti savo tėvų klaidų ir todėl su savo vaikais bendraujančios su tokia meile, kokią tik geba parodyti, pagal galimybes suteikdamos daugiau dėmesio, rūpesčio, pagarbos ir pasirinkimo laisvės. Atitinkamai ir Z vaikai mamą suvokia kaip draugę, partnerę, užtarėją, patikėtinę, priklausančią tik jiems“, – sako „InMedica ALFA” psichologė A. Butkevičienė.

    „Kadangi X kartos atstovai privalėjo daug dirbti, kad išmaitintų savo šeimas, jiems ypač svarbus stabilumas, materialinė gerovė ir saugumas – to savo vaikams linki šios kartos mamos.  Įsitikinusios savo vertybių teisingumu, šios kartos mamos geba ilgai ir kruopščiai dirbti, kad užtikrintų savo vaikams geresnę ateitį, taigi Y kartos vaikai, turėdami didesnę laisvę,  auga savarankiškesni, nepriklausomi, veržlesni, siekiantys ne tik prasmingos karjeros, bet ir dvasinio tobulėjimo, nebijantys pokyčių, dažnai nepateisindami X kartos mamų puoselėjamų stabilumo, saugumo, užtikrintumo lūkesčių, – sako BIOVELA rinkodaros departamento vadovė Rasa Jankauskaitė. – Z kartos vaikai augdami ypač trokšta būti išskirtiniais, ypatingais, nepaprastais ir talentingais. Jie nepripažįsta ilgų savo mamų pamokslų apie gyvenimo sunkumus, taisykles, apribojimus, jie nori, kad mamos su jais tartųsi, bendrautų kaip su sau lygiais, pabrėžia žinantys savo teises bei mamų pareigas. Dėl to gali kilti apmaudas, kad vaikai nedėkingi ir nevertina tėvų įtakos bei auklėjimo metodų, tačiau tiesa tokia, kad abi barikadų pusės vadovaujasi skirtinga patirtimi ir todėl bendrauja „skirtingomis“ kalbomis. Visų kartų vaikai vienodai myli savo mamas, tačiau meilę ir rūpestį „grąžina“ kitais būdais. Norėdami abi puses sujungti viena bendra kalba, nusprendėme Mamos dienai surengti socialinę akciją ir padėkoti visoms mamoms už tai, kad visada būna šalia, kai to reikia, kad myli ir rūpinasi kaip galėdamos geriausiai.“

    Projekto #JeiNeMama tikslas – suteikti galimybę pasakyti „Ačiū“ visoms Lietuvos mamoms. Specialiai sukurtoje svetainėje Aciumama.lt kviečiame dalintis istorijomis, kaip mama padėjo tapti tokiu žmogumi, kokiu esate dabar. Atsiuntę padėką savo mamai iki gegužės 1 dienos galite laimėti savaitgalį poilsio „Eglės“ sanatorijoje Birštone arba „Eglė+“ Druskininkuose.“

    Vaizdo medžiaga: https://www.youtube.com/watch?v=mhYRvLGxykI

    Plačiau apie projektą www.aciumama.lt

    Marijampolės kelių policija informuoja apie gegužės mėn. vykdomas prevencines priemones

    6

     

    • Gegužės 2 – 8 d. – aktyviai kontroliuos krovininio transporto ir autobusų vairuotojus bei leidžiamą važiavimo greitį viršijančius vairuotojus;
    • Gegužės 9 – 15 d. – aktyviai kontroliuos asmenis, pavojingai ir chuliganiškai vairuojančius transporto priemones, privalomų saugos priemonių naudojimą (saugos diržai, vaikų vežimo automobiliuose tvarkos taisyklių laikymasis, naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant);
    • Gegužės 16 – 22 d. – tikrins transporto priemonių vairuotojų blaivumą, apsvaigimą nuo narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei vykdys pėsčiųjų, dviračių vairuotojų, vadeliotojų kontrolę (atšvaitų, kitų šviesą atspindinčių elementų naudojimas tamsiuoju paros metu, važiuojamosios kelio dalies perėjimas, ėjimas ja ten, kur draudžiama, šių eismo dalyvių nepaklusimo eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimams);
    • Gegužės 23 – 26 d. – kontroliuos transportų priemonių techninę būklę (padangos, žibintai) bei aktyviai kontroliuos leidžiamą važiavimo greitį viršijančius vairuotojus;
    • Gegužės 27 – 29 d. –kontroliuos asmenis, pavojingai ir chuliganiškai vairuojančius transporto priemones bei tikrins transporto priemonių vairuotojų blaivumą, apsvaigimą nuo narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

    Policija primena – būkime pilietiški, pastebėję apgirtusį vairuotoją, neleiskime jam sėsti už vairo arba nedelsdami apie tai praneškime bendruoju pagalbos telefonu 112.

    Marijampolės apskr. VPK informacija