Šiandien, balandžio 27-ąją, Lietuvoje minima Medicinos darbuotojų diena. Šia proga Marijampolės savivaldybės atstovai aplankė sveikatos įstaigų kolektyvus, pasveikino ir padėkojo už atsakingą ir visiems labai reikalingą darbą. Savivaldybės mero pavaduotoja Irena Lunskienė, administracijos direktorius Sigitas Valančius, Savivaldybės tarybos Socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas Alvydas Kirkliauskas, Socialinių reikalų departamento direktorė Daiva Pankauskienė ir Savivaldybės gydytojo tarnybos vedėja gyd. Odeta Aleksienė apsilankė Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre, Greitosios medicinos pagalbos stotyje. Vėliau aplankyti Marijampolės ligoninės medikai ir Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biure dirbantys visuomenės sveikatos specialistai.
Medikams įteiktos gėlės ir skanėstai, perskaitytas Savivaldybės mero Vidmanto Brazio sveikinimas. „Pavasaris į Jūsų nepaprastai atsakingą kasdienybę atnešė profesijos šventę – Medicinos darbuotojų dieną. Šia proga nuoširdžiai sveikiname ir dėkojame už kilnų darbą, linkime visokeriopos sėkmės, sveikatos, jėgų bei profesinės kantrybės! Įstenkite padėti bendruomenės nariams ugdyti sveikos gyvensenos įpročius, atstatyti sveikatą susirgusiems, palaikyti tuos, kurie ilgam laikui prikaustyti prie ligoninės lovos“, – rašoma mero sveikinime.
Savivaldybės atstovai kasmet šią dieną stengiasi parodyti dėmesį ir išgirsti aktualijas iš medikų, dirbančių savivaldybės pavaldumo įstaigose. Visų lankytų įstaigų steigėjas šiuo metu yra Marijampolės savivaldybės taryba.
Medicinos darbuotojų diena kaip jų profesinė šventė Lietuvoje pradėta minėti nuo 2004 m. LR Sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko iniciatyva. Jis pasiūlė šia diena papildyti Atmintinų dienų sąrašą. Balandžio 27-oji pasirinkta neatsitiktinai. 1918 metų balandžio 27 dieną Lietuvos Respublikos valstybės taryba sudarė Sveikatos komisiją, kurios nariais tapo daktaras Jonas Basanavičius, inžinierius profesorius Steponas Kairys ir kunigas Justinas Staugaitis.
Marijampolės Kristijono Donelaičio draugija ir Marijampolės kultūros centras gegužės 4 –ą dieną 17 val. kviečia į dr. Eglės Senapėdienės fotoparodos „Atgarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“ atidarymą Kultūros centro I-ame aukšte.
Dalyvaus pati autorė Eglė Senapėdienė, humanitarinių mokslų daktarė, istorikė, žurnalistė, 2011–2015 m. gyvenusi Karaliaučiaus krašte. Parodoje bus eksponuojamos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti nykstantys lituanistinio kultūros paveldo paminklai Rusijos Kaliningrado srityje. „Prūsų Lietuvos tematika įdomi ir artima kiekvienam savo tautos istorija besidominčiam lietuviui, – sako E. Senapėdienė. – Buvimas šioje žemėje suteikia ypatingą emocinį užtaisą, norą prisidėti prie unikalaus paveldo išsaugojimo.“ Ši senųjų prūsų ir vakarinių lietuvių žemė patyrė daugybę karų ir ne vieną kolonizaciją. Po paskutiniosios čia neliko nė vieno istorinėmis šaknimis su senaisiais Rytprūsiais susijusio gyventojo. Sovietiniais metais prarasta daug karus išgyvenusių vertingų istorijos paminklų. Vieniems jų teko pokario ideologijos fronto aukų vaidmuo, kiti nepastebimai išrinkti po plytą paskutiniaisiais dešimtmečiais, sako E. Senapėdienė.
Parodoje eksponuojamos 34 fotonuotraukos. Tarp baltistikai neįkainojamų, sparčiai nykstančių objektų – Pabėtų (rus. – Романово) bažnyčios liekanos. Šioje XIV a. bažnyčioje kunigavo Abelis Vilis (Abel Will, 1540–1575), išvertęs į prūsų kalbą ir parengęs spaudai M. Liuterio „Katekizmą“. Šis leidinys tapo vienu pagrindinių šaltinių prūsų kalbos tyrinėtojams.
Svarbią parodos dalį sudaro su lietuvių grožinės literatūros klasiko Kristijono Donelaičio palikimu susijusių objektų fotonuotraukos. Greta Tolminkiemio vaizdų eksponuojamos lietuviams menkai žinomų, sovietmečiu suniokotų Valtarkiemio (rus. Ольховатка) ir Gerviškėnų (rus. Приозерное) bažnyčių nuotraukos. Jose dirbę evangelikų liuteronų kunigai Johanas Gotfrydas Jordanas (1753–1822) ir Johanas Holfeldas (1767–1829) prisidėjo prie K. Donelaičio literatūrinio palikimo išsaugojimo.
Personalinė autorės fotografijų paroda šiais metais buvo surengta Kaliningrado IV bibliotekoje, Trakų pilyje, Pagėgių kultūros centre, Seinuose. Džiaugiamės, kad turime galimybę parodyti p. Eglės darbus marijampoliečiams ir miesto svečiams. Kviečiame į parodos atidarymą, kur jus pamalonins ir netikėti muzikiniai kūriniai. Paroda veiks iki gegužės 21 dienos.
Vida MICKUVIENĖ,
Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė
Praėjusį šeštadienį, balandžio 23-ąją, į kasmetinę aplinkos švarinimo akciją „Darom 2016“ Marijampolės mieste įsijungė apie 2200 dalyvių ir tik pora šimtų talkininkų mažiau kaimiškosiose seniūnijose – apie 2000. Į kvietimą dalyvauti respublikinėje švarinimosi akcijoje atsiliepė įmonių, įstaigų kolektyvai, visuomeninės organizacijos ir pavieniai gyventojai. Talkininkai nuo mažiausių darželinukų iki Trečiojo amžiaus senjorų tvarkė miesto parkus, pašešupius, pakeles, įmonių teritorijas.
Gausiausiai į darbą stojo LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono kariai. Jie surinko ir surūšiavo daugiausia atliekų. Kariai kartu su Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistais tvarkė ypatingai užterštą garažų teritoriją prie Vasaros gatvės. Suvalkijos Šaulių 4-osios rinktinės 8-oji kuopa traukė padangas iš vandeniu užlietos teritorijos ties Marijampolės kolegija. Vieni kariai dirbo talkoje, o kiti visiems dalyviams pabaigtuvėms išvirė vadinamos kareiviškos košės ir arbatos. Trys dešimtys Trečiojo amžiaus universiteto lankytojų, kaip kasmet, rūpestingai grėbė pernykščius lapus ir rinko šiukšles Seminarijos parko teritorijoje. Šiemet akcijoje darbavosi ir įmonių „Vidara“, „Arvi cukrus“ darbuotojai, politinių partijų nariai. Anot Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriaus vedėjo Mindaugo Lelešiaus, dar sunku pasakyti, kokį kiekį atliekų akcijos dalyviai surinko, bet su UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centru sutarta, kad Marijampolės regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne bus nemokamai priimamos akcijos metu surinktos atliekos. Pastebima, kad atliekų viešose teritorijose tikrai mažėja, be to, teritorijos nuolatos tvarkomos pasitelkiant socialines pašalpas gaunančius asmenis. Marijampolės savivaldybės administracijos kolektyvas šiemet iškeliavo tvarkyti Marių parko salos, bet ir čia šiukšlių būta kelis kartus mažiau negu pernai panašiu metu.
Marijampolės savivaldybės administracija dėkoja visiems akcijos dalyviams už puikų darbą švarinant savivaldybės teritoriją, UAB „Iceco“ – už ledus, Mantingos labdaros ir paramos fondui – už saldžius duonos produktus, LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionui – už kareiviškas vaišes akcijos dalyviams. Visa tai pravertė akcijos pabaigoje susirinkus į baigiamąjį renginį Rygiškių Jono stadione.
Viešųjų ryšių tarnyba
Aurelijos Baniulaitienės nuotraukoje – Marijampolės savivaldybės administracijos kolektyvas po talkos.
Juozo Slabodos nuotraukose – bataliono kariai ir renginio stadione akimirkos.
Teisingumo ministerija, rengdamasi civilinės būklės aktų įrašų įregistravimo popierinių liudijimų (gimimo, santuokos, mirties ir t.t.) atsisakymui nuo 2017 m. pradžios, kviečia visus gyventojus pasitikrinti, kokie duomenys apie juos yra sukaupti Gyventojų registre.
„Tai ypač aktualu tiems asmenims, kurie registravo civilinės būklės aktus iki 1993 metų, nes iki šių metų duomenys nebuvo kaupiami centralizuotai. Gyventojų registras veikia nuo 1992 m. balandžio 1 d. Nuo šių metų pradėti kaupti gimimo aktų įrašų duomenys, o santuokos, ištuokos, mirties aktų įrašų duomenys – nuo 1993 m., todėl visa informacija apie civilinės būklės aktus, sudarytus Lietuvoje nuo šių datų Gyventojų registre turi būti“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Teisingumo ministerija paskatino civilinės metrikacijos įstaigas peržiūrėti gyventojų, kurie šiuo metu kreipiasi į civilinės metrikacijos įstaigas dėl jų teikiamų paslaugų, Gyventojų registre esančius civilinės būklės duomenis, ir, esant šių duomenų trūkumui, inicijuoti jų įrašymą į Gyventojų registrą.
Gyventojai savo civilinės būklės duomenis Gyventojų registre taip pat gali pasitikrinti patys.
Duomenis Gyventojų registre gali pasitikrinti kiekvienas asmuo, prisijungęs prie Elektroninių valdžios vartų portalo www.epaslaugos.lt. Šio portalo paieškos laukelyje reikėtų įvesti žodžius „Gyventojų registro duomenų peržiūra“ ir prisijungti prie registro naudojantis elektroninės bankininkystės slaptažodžiais arba elektroniniu ar mobiliuoju parašu.
Prisijungęs prie Gyventojų registro, asmuo turi matyti informaciją apie gimimo datą ir vietą, deklaruotą gyvenamąją vietą, galiojančius asmens dokumentus, tėvų duomenis, šeiminę padėtį ir duomenis apie vaikus iki 18 metų. Ši Elektroninių valdžios vartų teikiama paslauga kartą per kalendorinius metus yra nemokama.
Jeigu žmogus neturi galimybės pasinaudoti Elektroninių valdžios vartų portalo paslaugomis, jis gali kreiptis į Registrų centro Gyventojų registro departamentą, kurio darbuotojai patikrins visų duomenų atitikimą.
Asmuo Gyventojų registre radęs neteisingus, netikslius ar neišsamius duomenis (pavyzdžiui, nenurodyta, kad asmuo išsiskyręs, susituokęs ar neteisingi tėvų duomenys), turėtų kreiptis į Registrų centro Gyventojų registro departamentą ir pateikti prašymą patikslinti įrašytus duomenis. Prašymą, prie kurio turėtų būti pridedami ir turimi dokumentai, patvirtinantys prašomus patikslinti duomenis, galima pateikti Elektroninių valdžios vartų portale, paštu ar tiesiogiai Registrų centro Gyventojų registro departamentui. Apie ištaisytus netikslumus Registrų centro Gyventojų registro departamentas praneša asmeniui, pateikusiam prašymą. Šiuo metu ši paslauga teikiama nemokamai.
Teisingumo ministerija kviečia gyventojus šiuos duomenis pasitikrinti iki šių metų pabaigos. Užtikrinus tikslius, teisingus ir išsamius duomenis Gyventojų registre, bus išvengta nepatogumų, gyventojui kreipusis dėl atitinkamų paslaugų į valstybės institucijas ir įstaigas, kurios savo funkcijoms vykdyti gauna duomenis iš Gyventojų registro.
Nuo 2017 m. sausio 1 d., registruojant kai kuriuos civilinės būklės aktus (gimimo, mirties), asmeniui pačiam nereikės atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą, o jo civilinė būklė bus registruojama remiantis institucijos, konstatavusios tam tikrą civilinę būklę, elektroninių ryšių priemonėmis persiųstais dokumentais be atskiro asmens kreipimosi.
Nors popierinių liudijimų nebeliks, tačiau asmuo, jeigu pats to norės, galės gauti civilinės būklės aktų išrašus liudijančius išrašus.
Daugiau informacijos:
Teisingumo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Sergejus Tichomirovas tel. 8 (5) 266 2904,8 (671) 84621
Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyrius tel. 8 (5) 2191882, 8 (686) 50011
Marijampolės mieste šiuo metu įsibėgėję grandioziniai trijų sankryžų per geležinkelį rekonstrukcijos darbai, susiję su per miestą besidriekiančios europinės vėžės „Rail Baltica“ projektu. Rekonstruojamos dviejų lygių Gedimino, P. Armino, Aušros gatvių sankryžos yra originalios ir įspūdingo dydžio, todėl, tikėtina, kels susidomėjimą bei priartins Sūduvos sostinę prie didmiesčių. Ne ką mažiau įdomi ir požeminė pėsčiųjų perėja po geležinkeliu Saulės ir Geležinkelio gatvių sankirtoje.
Specialistai teigia, kad užbaigus rekonstrukcijos darbus, susisiekimas su miesto centru pagerės ir pėstiesiems, ir automobiliams. Be to šis projektas į Marijampolę pritraukė ir dar pritrauks neįprastai daug investicijų – apie 37 mln. eurų, už kuriuos be minėtų sankryžų bus iš pagrindų sutvarkyta ir daugiau gatvių. Tai Kelių priežiūros ir plėtros programos, Europos struktūrinių fondų ir valstybės investicijų programos lėšos. Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Valančius džiaugiasi, kad savivaldybę jau pasiekė pirmosios lėšos ir pradėta atsiskaityti su rangovu UAB „Alkesta“. Direktorius pabrėžia, kad įgyvendinant šiuos analogų neturinčius projektus buvo sudėtingi du dalykai: įveikti žmonių psichologiją, kad geležinkelis eis per miestą, ir lėšų paieška. Gedimino ir Aušros gatvių sankryžas žadama atidaryti gegužės 27 dieną, o P. Armino gatvės sankryžos dar teks palaukti iki metų pabaigos.
UAB „Alkesta“ projektų vadovas Vilius Matulevičius neslepia, kad Marijampolės sankryžų darbai pateikė tam tikrų iššūkių. Visų pirma, anot projektų vadovo, tai buvo statyba gyvenamojoje zonoje, galvos skausmą kėlė spūdinių, lietaus vandenų surinkimas ir sankryžų suderinamumas su geležinkelio „Rail Baltica“ konstrukcijomis. Bet viską su savivaldybės administracijos pagalba pavyko išspręsti ir dabar gyventojai jau kviečiasi statybininkus kavos, prieš tai į juos žiūrėję nepalankiai. Nusistebėjimą dar kelia architektų parinkti „rūdinto“ metalo turėklai, kuriuos pagal specialias technologijas pagamino įmonė „Alga“. „Kažkas iš aukščiau mus gelbėjo, kad sankryžas statė tas pats rangovas, kaip ir geležinkelį, todėl viskas sprendėsi kompleksiškai“, – teigia Savivaldybės administracijos Ūkio departamento direktorius Vidas Pielikis. Šiuo metu statybų objektuose vyksta asfaltavimo, apdailos darbai ir artėjama prie pabaigos. Tad tikrai atsirado vilties, kad didžiajai „Miesto dienų“ šventei gegužės paskutinį savaitgalį vairuotojai gaus didžiausią dovaną – dvi strategiškai svarbias pervažas per geležinkelį.
Balandžio 23 d. apie 17 val. Jurbarko r., Rotulių k., kelyje Kaunas-Jurbarkas-Klaipėda, 147-ame km, į automobilio „Audi A6“ vairuojamą vairuotojos (g. 1964 m.) galinę dalį atsitrenkė motociklas „Yamaha“, kurį vairavo 1980 m. gimęs vairuotojas. Eismo įvykio metu užsidegė abi transporto priemonės, žuvo motociklo „Yamaha“ vairuotojas.
2016-04-24 apie 16 val. 06 min. gautas pranešimas, jog 2016-04-23 apie 20 val. iš namų, esančių Šakių r. sav., Lukšiai, Vingio g., išėjo ir iki šiol negrįžo Bronislavas Adomaitis, gim. 1929 m., sergantis senatvine dimensija. Asmuo lieso kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, vilkėjo juodos spalvos striukę, avėjo rudos spalvos kelnes, dėvėjo languotą kepurę.
Policija prašo gyventojų pagalbos: ką nors žinančius, mačiusius ar turinčius kitos vertingos informacijos apie šį įvykį, prašome informuoti Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK tel. 8 656 74762arba bendruoju pagalbos centro telefonu 112.
Šių metų turizmo tendencijų apžvalgininkai visoje Europoje garsiai kalba apie tai, kad keliautojų įpročiai keičiasi – jiems neužtenka komfortiško viešbučio su „viskas įskaičiuota“ paslaugomis. Kelionių ekspertai įvardija, kad anksčiau vertintus išvykų privalumus – patrauklią kainą, draugiškas orų prognozes bei norą „kolekcionuoti“ aplankytus objektus – keičia poreikis leistis į autentiškų patirčių kelionę su grupe artimiausių bendraminčių. Tokių kelionių mėgėjai akcentuoja, kad čia svarbiausia nuoširdus buvimas kartu nepažintoje aplinkoje, siekiant patirti kolektyvo narių buvimo kartu džiaugsmą ir emocinę jėgą. Neretai tokios kelionės vadinamos terapinėmis, nes jose svarbiausia asmeniniai patyrimai ir grupiniai atradimai, kurie vyksta „čia ir dabar“, betarpiškai dalyvaujant bendrame procese.
Verslo atstovai Europoje jau ne vieną dešimtmetį aktyviai skleidžia žinią apie tai, kad organizacijoje vienas iš būdų, leidžiančių asmeninius interesus sėkmingai pajungti komandos interesams, – kolektyvinės kelionės. Anot asmenybės ugdymo trenerių, tai lemia įmonės atstovų tarpasmeninės komunikacijos pagerėjimą, motyvacijos siekti bendrų tikslų padidėjimą, netgi konfliktinių situacijų mažėjimą.
Kauno technologijos universiteto veteranų klubo „Emeritus“, vienijančio kone 600 buvusių darbuotojų, atstovas Julius Danys pastebi, kad keliaudami kartu kolektyvo nariai gali kurti naujus socialinius ryšius su tais žmonėmis, kurių iki šiol nepažino ar su kuriais neturėjo bendrų interesų. „Akivaizdu tai, kad komandinių išvykų metu nariai išmoksta efektyviau bendrauti tarpusavyje, operatyviau rasti adekvačių sprendimų netikėtose situacijose, padėti vieni kitiems, o svarbiausia – tai puiki galimybė pajusti dar stipresnę buvimo organizacijoje svarbą ir naudą“, – kalba J. Danys.
Kolektyvinių kelionių organizatoriai paklausti, kokias tendencijas pastebi rinkoje, informuoja, jog poreikis keliauti drauge su grupe Lietuvoje nėra nauja tendencija, tačiau pastaraisiais metais keičiasi tokioms kelionėms keliami reikalavimai. „Anksčiau žmonės keliavo, kad pamatytų Europos šalis, o dabar ieško maršrutų, labiau papildančių jų veiklas – suteikiančių papildomų žinių ar įgūdžių. Populiarios tampa trumpos – vienos ar dviejų dienų išvykos. Įprastai pageidaujama veiklų, kurios vienytų visą kolektyvą, tarkime, bendros degustacijos, šokiai, edukaciniai užsiėmimai“, – kalba kelionių organizatoriaus „Eura“ Turizmo skyriaus vadovė Salvija Urbonavičienė.
Kaip populiariausios kolektyvinių kelionių kryptys įvardijamos šios šalys – Lietuva, Estija, Latvija, Lenkija, Čekija bei Vokietija. Vienos iš didžiausių šalyje agroverslo bendrovių atstovė Renata Pečiūnaitienė palausta apie kolektyvinių kelionių praktiką įmonėje informuoja, kad jau keletą metų bendrovė neįsivaizduoja savo laisvalaikio be kolektyvinių kelionių. „Pastebime, kad po kelionės darbuotojai turi kur kas didesnę motyvaciją kasdieniams darbams atlikti, be to, mums svarbu plėsti kolektyvo narių akiratį, neapsiribojant tik darbo temomis. Stengiamės važiuoti ten, kur įprastai atostogų patys darbuotojai nevyksta“, – pasakoja R. Pečiūnaitienė.
Kolektyvinių kelionių nauda:
Moko planuoti laiką: išmokus kolektyvinių laiko valdymo gudrybių, kur kas lengviau planuoti savo asmeninį laiką darbe.
Skatina lyderystę: vadovai turi galimybę pastebėti, kuris jų darbuotojas yra aktyviausias, geba spręsti grupines problemas „čia ir dabar“.
Įtvirtina suvokimą, kad tarp kolektyvo narių galima ne tik konkurencija, bet ir bendradarbiavimas.
Atsiranda proga komandai „nuleisti šiek tiek garo“, kartu įkrauti komandinę „beteriją“.
Pagerina santykius: komanda, kuri išmoksta keliauti kartu, ilgiau išlieka kartu.
Teikia motyvacijos: grupinės kelionės atneša poilsio ir išvaduoja iš rutinos, o grįžus lengviau susikoncentruoti į darbus.
Sukuria naujų idėjų: galite nustebti po kelionės versle atsiradusiomis naujovėmis – kai galvoje atsiranda laisvų „plotų“, ten pradeda augti idėjos!
Pasitikėjimo kūrimas: keliaudami žmonės patiria naujų santykio su kitais žmonėmis spalvų ir įtvirtina suvokimą, su kuo nori eiti į „karą“. Tai vėliau persikelia ir į darbinę erdvę.
„Atmintis yra tikra pabaisa. Tu pamiršti, o ji – ne. Ji tik sudeda visus įvykius į segtuvą. Ji saugoja juos Tau arba slepia nuo Tavęs ir pažadinusi sugrąžina, kai jai pačiai to norisi. Tu manai, kad Tu turi atmintį, o iš tikrųjų ji turi Tave.“
Džiovintos vynuogės (razinos) – nuo skrandžio bėdų
Razinos skatina gamintis hemoglobiną ir reguliuoja sutrikusio skrandžio veiklą. Kasdien suvalgydami po nedidelę saują virintu vandeniu švariai nuplautų razinų, pamiršite žarnyno problemas. Jeigu iš pat ryto esate prastos nuotaikos ir liūdna, suvalgykite saujelę razinų – nuotaika pagerės.
Avietės– aspirinas be šalutinio poveikio
Sultingos avietės gerina virškinimą, pasižymi pykinimą bei uždegimus stabdančiomis savybėmis. Gydo avitaminozę, mažakraujystę. Džiovintuose uogose yra salicilo rūgšties, kuri veiksminga nuo peršalimo ligų, gripo, anginos. Ypač vertingos yra miško avietės. Kaip aspiriną be šalutinio poveikio žiemą tinka vartoti užšaldytas šviežias avietes, trintas su cukrumi.
Citrina – nuo celiulito ir antsvorio
Vitaminas C, kurio gausu citrinoje, didina adrenalino kiekį, teikia žvalumo ir skatina medžiagų apykaitą – organizmas sudegina daugiau riebalų. Taip pat stiprina imunitetą, tonizuoja ir veikia kaip antioksidantas. Jei sportuojate, prieš treniruotes suvalgykite citriną arba išgerkite skiestų jos sulčių. Suteiks energijos ir nesijausite išsunkti lyg citrinos. Masažas eteriniu citrinos aliejumi stangrina odą ir tvirtina jungiamąjį audinį, mažina ir lygina “apelsino žievelę”. Neturite tokio aliejaus? Kas vakarą masažiniais judesiais patrinkite odą citrinos pusele. Prabundate patinusiais paakiais? Irgi padės citrina. Rytą tuščiu skrandžiu išgerkite vienos citrinos sulčių, skiestų negazuotu mineraliniu. Jausitės žvalesnė, iš organizmo “išplausite” per naktį susikaupusius toksinus.
Alavijas (alijošius) – veiksmingas antibiotikas
Alavijas kaip antibiotikas veikia bakterijas, grybelius ir virusus; be to, kadangi šiame augale yra labai daug aktyviųjų medžiagų, tai jis ir daugeliu kitų būdų gerina mūsų organizmo sveikatą bei gijimą: stiprina ir aktyvina imuninę sistemą; stiprina ir išvalo visą organizmą, „valo“ kraują; skatina žaizdų gijimą, jis saugo žaizdas nuo infekcijos; slopina uždegimą, vėsina audinius.
Alavijas – nesunkiai auginamas kambarinis augalas; jei jis vartojamas iš karto, tai išlieka beveik visos aktyviosios medžiagos. Alavijas labai praverčia nudegimams ir žaizdoms gydyti (išlukštentą minkštimą iš augalo lapo dėkite tiesiai ant žaizdos); jis taip pat gali būti naudojamas odai valyti ir prižiūrėti, labai gerai drėkina odą – drėkinančios medžiagos įsiskverbia tris kartus greičiau už vandenį. Oda tampa elastingesnė, stangresnė ir jaunesnė. Be to, taip pašalinami ir ant odos esantys nešvarumai, įtrūkimai, nebelieka sausų odos plotų. Kaip išorinis ar vidinis vaistas alavijas vartojamas odos ligoms (žvynelinei, neurodermitui, lėtinėms egzemoms bei paprastiesiems spuogams) gydyti. Alavijo preparatai padės nugalėti ir grybelines odos, rankų bei kojų nagų ligas. Šio augalo nereikėtų pamiršti ir tada, kai sutrikusi medžiagų apykaita. Alavijas padės, kai sutrikusi skrandžio, žarnyno ir tulžies funkcija, jis taip pat vartojamas kosuliui, bronchitui ir kitoms kvėpavimo takų ligoms gydyti. Geriami alavijo preparatai buvo sėkmingai panaudoti net cukriniam diabetui, skrandžio opaligei ir bronchinei astmai gydyti.
Lietuvos kelių policija nuo 2006 metų prisijungia prie Europos kelių policijos tinklo TISPOL vykdomos prevencinės saugaus eismo priemonės „Transporto priemonių nustatyto leistino važiavimo greičio kontrolė“. Pagrindiniai akcijos tikslai – Europos kelių policijos tinklo TISPOL prevencinės saugaus eismo akcijų tęstinumas. Kasmet balandžio mėnesį, 18 – 24 dienomis, vykdoma intensyvi transporto priemonių važiavimo greičio kontrolė.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas 24 valandas trukusios prevencinės priemonės „Greitis” (Speed Marathon) metu. Ji buvo vykdoma balandžio 21-22 dienomis, šį ketvirtadienį ir penktadienį, nuo 6.00 iki 6.00 valandos 20-tyje Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Tęsiant praėjusių metų tradiciją, Lietuvoje ši vienadienė priemonė pavadinta „Pamėgink važiuoti saugiu greičiu. Turėtų patikti…“ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – apskr. VPK) Kelių policijos skyriaus pareigūnai šią akciją vykdė balandžio 21 d. nuo 10 ir 14 val. Akcijos metu buvo naudojamas tiek viešasis, tiek mišrusis patruliavimas, kai naudojami specialiomis policijos spalvomis nepažymėti automobiliai. Policinės priemonės metu nuo 10.00 val. iki 14.00 val. buvo nustatyta 34 Kelių eismo taisyklių pažeidimo atvejai. Iš jų 32 atvejais viršytas leistinas važiavimo greitis pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str.: 7- (greičio viršijimas iki 10 km. per valandą); 13- (greičio viršijimas daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandą) ; 7-(greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą) ; 4- (greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą) ; 1- greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą). Taip pat buvo nustatytas vienas LR ATPK 124.1 str. 2 d., t. y. ženklinimo nesilaikymas, kertant ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją ir vienas pažeidimas pagal LR ATPK 123 str. 1 ir 5 d., t.y. neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka, be valstybinės techninės apžiūros ir neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonių eksploatavimas. Marijampolės apskr. VPK Kelių policijos pareigūnai analogišką akciją vykdė ir balandžio 19 d., kai per dvi valandas nustatyta 16 transporto priemonių vairuotojų viršijusių leistiną važiavimo greitį. Tai pirmosios akcijos, kuomet naudojamas mišrusis patruliavimo metodas, lygiagrečiai dirbant nežymėtiems ir spec. spalvomis pažymėtiems policijos automobiliams. Policijos pareigūnai pastebi, jog tokios akcijos yra naudingos – jos ganėtinai drausminančiai veikia vairuotojus, todėl jos bus vykdomos ir ateityje. Vairuotojams rekomenduojama pasirinkti saugų, Kelių eismo taisyklėse reglamentuojamą važiavimo greitį. Marijampolės apskr. VPK Kelių policijos informacija
Popiežiaus Pranciškaus pirmoji knyga „Dievo vardas – Gailestingumas“, vos pasirodžiusi šių metų pradžioje, iš karto susilaukė didelio tikinčiųjų bendruomenės susidomėjimo. Kitą savaitę į šios knygos pristatymą kviečiami marijampoliečiai ir miesto svečiai.
Knygos pristatymas vyks balandžio 27 d., trečiadienį, 17 val. Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 20). Renginyje dalyvaus portalo bernardinai.lt vyr. redaktorius Donatas Puslys, svečią kalbins kunigas Rytis Baltrušaitis. Susirinkusiesiems gros Alytaus muzikos mokyklos mokytojų tango sekstetas.
„Pasirodžius šiai knygai, labai apsidžiaugėme, nes Šventojo Tėvo liudijimas svarbus visiems žmonėms. Popiežius Pranciškus, 2016-uosius metus paskelbdamas Gailestingumo ypatingojo jubiliejaus metais, dar labiau atkreipė dėmesį į šiandien ypač aktualią temą. Knygos pristatymas yra atliepas į Popiežiaus mintį skleisti Dievo gailestingumą visais įmanomais būdais. Tikime, kad knygos pristatymas padės žmonėms susidaryti platesnę nuomonę, kas yra gailestingumas ir kaip juo gyventi“, – pasakojo Vilkaviškio vyskupijos Parapinės katechezės ir religinio švietimo centro referentė Lina Mažeikaitė.
Knyga „Dievo vardas – Gailestingumas“ išleista 82 pasaulio šalyse. Kalbėdamasis su Vatikano apžvalgininku Andrea Tornielli, popiežius Pranciškus, pasitelkdamas jaunystės prisiminimus ir jautrius epizodus iš savo ganytojiškos patirties, pasakoja, kodėl taip stipriai troško neeilinių Šventųjų jubiliejinių metų. Paprastais ir tiesiais žodžiais popiežius Pranciškus kreipiasi į visus planetos vyrus bei moteris, šitaip pradėdamas nuoširdų ir asmenišką dialogą. Pagrindinė, popiežiui labiausiai rūpinti tema – gailestingumas. Ji visada buvo jo liudijimo, o dabar ir pontifikato, atspirties taškas.
Marijampolėje balandžio 18 d. vyko konferencija „Vienybėje – stiprybė: mes
ir klausos negalią turintis žmogus“. Konferencijos tikslas – atkreipti dėmesį į dažnai nepastebimą negalią – klausos sutrikimus – ir atskleisti būdus, kaip padėti kurtiems ir neprigirdintiems tapti lygiaverčiais visuomenės nariais. Į renginį buvo pakviesti Marijampolės savivaldybės administracijos atstovai, seniūnai, socialiniai darbuotojai ir socialinių darbuotojų padėjėjai, bendruomenių pirmininkai, švietimo ir kultūros įstaigų atstovai, bibliotekininkai, gydymo įstaigų, policijos darbuotojai, nevyriausybinių organizacijų nariai, kurčiųjų bendruomenės nariai. Konferenciją vedė LR Seimo narė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Raminta Popovienė. Konferencijos organizatorius ir dalyvius pradžioje pasveikino Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoja Irena Lunskienė, Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Vytautas Pivoras.
Anot konferencijos organizatorės Seimo narės R. Popovienės, labai svarbu visoms suinteresuotoms institucijoms suteikti kuo išsamesnę informaciją, kaip pagelbėti klausos negalią turinčiam žmogui, atėjusiam į įstaigą paslaugos, kaip didinti informacijos prieinamumą. Ji patikino, kad konferencijos pranešimai svarbūs ir reikalingi, o kai kuriuos dalykus klausytojai išgirs pirmą kartą. Kurčiųjų draugijos Lietuvoje teikia kelias dešimtis projektų, bet jų finansuojama tik maždaug pusė. Todėl savivaldybių projektai suteikia didesnes galimybes, teigė Seimo narė.
Lietuvos kurčiųjų draugijos Valdybos narys, Kauno apskrities lietuvių gestų kalbos vertėjų centro direktoriaus pavaduotojas ir Vytauto Didžiojo Universiteto lietuvių gestų kalbos lektorius Arūnas Bražinskas pristatė temą „Kas yra kurčias žmogus?” Jis supažindino konferencijos dalyvius su lietuvių gestų kalba, teigdamas, kad tai yra skirtinga nuo lietuvių garsinės kalbos, nes paremta vizualine išraiška. Jei girdintysis kalbą priima ausimis, kurčiasis – akimis. Jis patarė, kaip kreiptis į klausos negalią turintį žmogų, kaip suprasti ir priimti tam tikrus specifinius kalbos kultūrinius skirtumus. kalbant gestų kalba, visiškai priimta ir natūralu rodyti pirštu į žmogų, aiškino A. Bražinskas. Lietuvių gestų kalba gyvuoja dar tik dvidešimt metų, nes sovietiniu laikotarpiu klausos negalią turintieji buvo priversti mokytis skaityti įprastą kalbą iš lūpų, o tai labai sunku.
Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė, Kauno apskrities lietuvių gestų kalbos vertėjų centro direktorė Ramunė Leonavičienė supažindino su lietuvių gestų kalbos vertėjo darbu ir galimybėmis gauti vertėjo paslaugas.
Vytautas Valiauga, Lietuvos kurčiųjų draugijos valdybos narys, pasakojo apie kurčiųjų padėtį Europoje, kur vyrauja ilgametės kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų integracijos į visuomenę tradicijos, o Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas Kęstutis Vaišnora pasidalijo žiniomis apie kurčiųjų padėtį ir galimybes Lietuvos savivaldybėse.
Šio bendradarbiavimo tikslas – simboliškas teatro sugrįžimas prie ištakų: 1958 m. Marijampolėje dramos teatro aktorių – Valerijos ir Stasio Ratkevičių iniciatyva prasidėjo kūrybinė Kauno valstybinio lėlių teatro kelionė, o mūsų mažiesiems – pažintis su įvairiapusiu lėlių scenos meno pasauliu.
Pirmoji viešnagė-spektaklis „Šeimynėlė iš Didžiosios girios” įvyks 2016 m. balandžio 27 dieną Marijampolės kultūros centro žiūrovų salėje, į kurią sugužės smalsūs, linksmi ir pašėlę Kaukučiai, kurie yra labai panašūs į mus, o rytas Kaukų šeimoje niekuo nesiskiria nuo žmonių įprastos šeimos rutinos. Tai nuotaikinga ir žaisminga pasaka apie ne tik kupinus neribotos laisvės vienos dienos nuotykius Didžiojoje girioje, kuriuos patiria vaikai-Kaukučiai, bet ir jų gražiausias pareigas, tai – atsakomybę rūpintis kitais, mažesniais, silpnesniais ir nuo kitų priklausomais.
2016 m. numatyta atvežti tris, daugiausiai žiūrovų simpatijų sulaukiančius pastatymus iš Kauno lėlių teatro repertuaro, unikalią, po visą šalį keliaujančią Lėlių muziejaus ekspoziciją bei edukacinį spektaklį „Peliuko pasakų dirbtuvėlė“.
Laukiame Jūsų Kauno valstybinio lėlių teatro spektakliuose!
Balandžio 23 d., šeštadienį, 12 val. Marijampolės tautinių mažumų klubas „Mozaika“ kviečia kartu paminėti veiklos penkiolikmečio sukaktį P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje.
Jubiliejaus proga bus prisiminta klubo veikla, ansamblis dovanos širdingą koncertą.
„Mozaika“ bendrai veiklai jungia Marijampolėje gyvenančius ukrainiečius, baltarusius, azerbaidžaniečius, rusus bei kitų tautų atstovus, kurie čia sukūrė šeimas ir aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime. Tradicijas ir bendrystę jau penkiolika metų palaiko akyvi klubo veikla, bendra malda, kartu švenčiamos religinės šventės, šeštadieninės vaikų ir jaunimo mokyklėlės užsiėmimai, rengiamos koncertinės programos, dalyvavimas miesto renginiuose, bendravimas su kitų miestų klubais, kitų tautinių mažumų atstovais bei kiti užsiėmimai.
Tautinių mažumų klubo „Mozaika“ klubo vadovė Vera Kvietelaitienė širdingai kviečia klubo narius ir marijampoliečius kartu paminėti jubiliejų, susipažinti su veikla ir ateities planais, pasidalinti prisiminimais.
Balandžio 15-16 dienomis Marijampolės plaukimo meistrų klubas „Torpedos“ startavo atvirose Lenkijos plaukimo veteranų taurės varžybose. Varžybos vyko moderniame Torunės 25 m ilgio ir 8 takelių baseine.
„Torpedoms“ teko varžytis tarp 310 atletų iš 76 klubų, atstovavusių Lenkijai, Rusijai, Vokietijai, Vengrijai ir Lietuvai. Varžybų nugalėtojais ir prizininkais tapo šie klubo nariai : A. Mažėtienė, M. Cinelienė, J. Pranckevičienė, S. Grigas, A.Guoga, J. Mickeliūnas ir V. Krasauskas. Jie iškovojo net 25 medalius: 9-aukso,10-sidabro, 6-bronzos ir užėmė 12 vietą komandinėje įskaitoje. Tai buvo vienos iš paskutiniųjų pasiruošimo varžybų prieš Europos veteranų čempionatą, kuris šiais metais, gegužės 25-29 dienomis, vyks Londone.
Planuojame tuoktis ne Lietuvoje, nors abu esame Lietuvos piliečiai ir čia gyvename. Ar mūsų šalyje pripažįstama užsienyje įregistruota santuoka?
Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis
Lietuvoje pripažįstamos tik tos užsienio valstybėje sudarytos santuokos, kurios pagal santuokos sudarymo vietos teisę laikomos galiojančiomis.
Jeigu užsienio valstybėje, kurioje sutuoktiniais laikomi tik susituokę valstybinėse institucijose, atlikta bažnytinė santuokos ceremonija, bet sutuoktiniai neįregistravo civilinės santuokos, toje užsienio valstybėje jie nelaikomi sutuoktiniais, todėl ir Lietuvoje nebus galima pripažinti jų užsienio valstybėje sudarytos bažnytinės santuokos. Tai aktualu besituokiantiems tokiose valstybėse kaip Prancūzija, Vokietija, Rusija.
Kai kur, kaip ir Lietuvoje, pripažįstama bažnytinė santuoka, jei ji sudaryta laikantis tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, islamiškose valstybėse, apskritai galima tik bažnytinė santuoka, kadangi civilinė santuoka neegzistuoja.
Lietuvoje pripažįstamos tik tos užsienio valstybėje sudarytos santuokos, kurios įregistruotos nepažeidžiant sąlygų, kurioms esant Lietuvoje apskritai draudžiama tuoktis. Santuoka gali būti sudaryta tarp skirtingos lyties asmenų, sutuoktiniai vienas kitam negali būti artimieji giminaičiai, santuokos sudarymo metu abudu sutuoktiniai turi būti nutraukę ankstesnes santuokas, jeigu jie tuokiasi ne pirmą kartą ir pan. Pavyzdžiui, santuoka, sudaryta kitoje valstybėje su neišsituokusiu asmeniu, Lietuvoje nebūtų pripažįstama.
Po santuokos įregistravimo užsienio valstybėje piliečiai Lietuvoje turi atlikti užsienio valstybėje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą procedūrą. Atlikus šią procedūrą, sutuoktiniams išduodamas lietuviškas santuokos liudijimas, o pakartotinai tuoktis Lietuvoje nebereikia, nes šios procedūros metu pripažįstama užsienio valstybėje sudaryta santuoka. Santuokos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame santuokos liudijime nurodyta data.
Užsienyje santuoką sudariusiems asmenims reikėtų kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje – į paskutinės gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigą arba į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigą. Reikia pateikti tinkamai įformintą užsienio valstybės išduotą santuokos sudarymo dokumentą bei sutuoktinių asmens tapatybės dokumentus.
Lietuva savo iniciatyva informacijos apie tai, kokiose valstybėse Lietuvos piliečiai sudarė santuoką, negali rinkti. Jeigu Lietuvos piliečiai nepraneša apie užsienyje sudarytą santuoką, mūsų valstybės registruose neatsiranda informacija apie tai, kad jie susituokė užsienyje. Tokiu atveju gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad asmuo, Lietuvoje nepranešęs apie užsienyje sudarytą santuoką, gali ir toliau laikyti save nevedusiu ar neištekėjusia.
Vis dėlto, nepranešimas apie užsienyje sudarytą santuoką nėra priemonė išvengti iš santuokos kylančių turtinių pasekmių – net jei kurį laiką Lietuvos institucijoms ir nebūtų žinomas santuokos sudarymo faktas, jis gali paaiškėti bet kada vėliau, ypač kilusio turtinio ginčo metu. Teisme įrodžius santuokos faktą, gali paaiškėti tam tikri sutuoktinio įsipareigojimai kitam sutuoktiniui ar netgi sutuoktinio kreditorių atžvilgiu.
Tinkamai neįvykdžius pareigos informuoti Lietuvą apie užsienyje sudarytą santuoką, visa atsakomybė ir neigiamos pasekmės, jeigu tokių atsiranda, tenka patiems piliečiams. Taigi, siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių, vertėtų kiek įmanoma greičiau informuoti atsakingas institucijas apie užsienio valstybėje sudarytą santuoką.
Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas.
Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk
Neformaliojo švietimo krepšelis bus finansuojamas nepertraukiamai, iš tėvų negali būti reikalaujama iki šiol nemokėto mokesčio už vaikų lankomus būrelius.
Kovo pabaigoje Vyriausybė patvirtino Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimus, kuriuose numatyta, kad neformaliojo švietimo krepšelis nuo balandžio 1 d. bus finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
„Nepaisant to, kad nuo balandžio 1 d. keičiasi neformalaus švietimo krepšelio finansavimo šaltinis, daugiau niekas nesikeičia – savivaldybės ir toliau gaus lėšas šiam krepšeliui ir atsiskaitys su paslaugos teikėjais. Nerimauti tikrai nereikia. Krepšelis kaip buvo, taip ir bus“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Savivaldybės, pasikeitus finansavimo šaltiniui, gaus tą pačią lėšų sumą, kokia ir buvo numatyta 2016 metams ir vaikai dėl keičiamo finansavimo šaltinio nenukentės. Liks ta pati rekomenduojama krepšelio suma –15 eurų. Ji gali svyruoti trečdaliu, t. y. vieno vaiko būreliui galima skirti nuo 10 iki 20 eurų. Krepšelio dydis gali kisti atsižvelgus į būrelius lankančių mokinių skaičių savivaldybėje – tai nustato pati savivaldybė.
Švietimo ir mokslo ministerija buvo gavusi signalų, kad švietimo teikėjai, neformalaus vaikų švietimo veiklas iki šiol vykdę tikslinėmis krepšelio lėšomis, nuo balandžio mėnesio ima rinkti pinigus iš tėvų. Tėvai, gavę tokius prašymus, turėtų informuoti savivaldybę ir ministeriją.
Ministrė A. Pitrėnienė pabrėžia, kad pradėjus vaikui lankyti būrelį, tėvai pasirašė sutartį su švietimo teikėjais. Sutartyje numatyta, ar pasirinktas būrelis visiškai finansuojamas krepšelio lėšomis, ar būrelio kaina viršija krepšelyje numatytą sumą ir tėvams reikia padengti skirtumą. Jei skirtumas yra, sutartyje fiksuota konkreti suma. Jokių papildomų mokesčių nuo balandžio 1 d. nebuvo įvesta ir būrelių organizatoriai negali reikalauti daugiau, nei numatyta anksčiau pasirašytoje sutartyje.
Švietimo ir mokslo ministerija kreipėsi į savivaldybes, paaiškindama perėjimą prie naujo finansavimo šaltinio ir prašydama dar kartą informuoti neformaliojo švietimo teikėjus, jog neformaliojo švietimo krepšelio finansavimas nenutrūksta. Taip pat vyko ministerijos ir visų savivaldybių švietimo padalinių vadovų susitikimas, kuriame buvo aptarti klausimai dėl neformaliojo švietimo.
Primename, kad neformaliojo švietimo krepšelis įvestas 2015 m. spalį. Šiemet juo naudojasi 73 tūkst. mokinių, arba 15 tūkst. daugiau negu pernai. Atsirado 2,5 tūkst. naujų būrelių, kuriuos siūlo per 1,2 tūkst. teikėjų.
Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų (tarifinių atlygių) koeficientai didinami vidutiniškai iki 5 proc. Tai leis pasiekti vidutinį atlyginimų koeficientą, o nuo 2017 m. sausio 1 d. jau padidės iki maksimalaus, taip panaikinant vadinamąsias tarifinių atlygių koeficientų „žirkles“.
„Daugeliui kyla klausimų, ką reiškia tarifinių atlygių koeficientų didinimas ir kiek pedagogų tai pajus. Nuo šio rugsėjo algos iki 5 proc. didės tik tiems pedagogams, kurie turi mažiausius tarifinių atlygių koeficientus – tiek, kad būtų pasiektas vidurkis. Turime suprasti, kad jeigu vienu metu kelsime koeficientus visiems pedagogams vienodai, niekuomet nepanaikinsime atlyginimų „žirklių“. Būtent „žirklių“ panaikinimo visuomet reikalavo ir švietimo profesinės sąjungos“, – teigia švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Kiek konkrečiam mokytojui padidės alga, priklauso nuo jo turimos kvalifikacijos, tarifikuotų pamokų skaičiaus, pedagoginio darbo stažo. Mokyklos vadovas, suderinęs su darbuotojų atstovais ir atsižvelgdamas į darbo užmokesčiui skiriamas lėšas, mokinių skaičių ir situaciją konkrečioje švietimo įstaigoje, nustato, kaip ir kiek bus didinami pedagogų atlyginimai konkrečioje mokykloje. „Tai gali būti ir tik keli eurai – jeigu mokytojas turi nedaug pamokų per savaitę, natūralu, kad ir jo algos pakilimas bus labai nedidelis“, – sako švietimo ir mokslo ministrė.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. bus panaikintos tarifinių atlygių koeficientų „žirklės“ ir atlyginimai visiems mokytojams bus skaičiuojami pagal maksimalius koeficientus. Algos vidutiniškai iki 5 proc. augs tiems, kurie tokių koeficientų neturėjo.
„Žinoma, norėtųsi, kad pedagogų atlyginimai augtų greičiau, tačiau nepamirškime, kad dabar tik likviduojame 2009 m. mokytojams padarytą žalą, kai buvo įvestos tarifinių atlygių „žirklės“ ir daliai mokytojų, taupant pinigus, algos imtos skaičiuoti pagal mažesnį koeficientą“, – sako ministrė.
Vadinamąsias „žirkles“ – minimalius, vidutinius ir viršutinius pedagogų tarnybinių atlyginimų koeficientus vietoj anksčiau nustatytų konkrečių koeficientų 2009 metų rugpjūčio 21 d. patvirtino tuometinis švietimo ir mokslo ministras. Įvedant „žirkles“ papildomų lėšų nereikėjo, o jų panaikinimui, Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, be to, kiek lėšų šiemet jau skirta, 2017 metams reikia dar apie 64 mln. eurų. Šią sumą sudaro: 29 mln. eurų – perskaičiuota lėšų suma 2017 metams pakeltiems nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. koeficientams iki vidurkio mokėti ir 35 mln. eurų – maksimaliems atlyginimo koeficientams mokėti nuo 2017 m. sausio 1 d.
„Tik ištaisius šią skriaudą pedagogams ir visai sistemai galėsime kelti atlyginimus visiems be išimties pedagogams. Toks algų didinimas numatytas kasmet iki 2020 metų, patvirtinus ilgalaikę darbo užmokesčio didinimo programą“, – teigia švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Nuo 2016 m. sausio 1 d. darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams minimalūs tarifinių atlyginimų koeficientai augo iki 7 proc., pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams – iki 5 proc., kitiems – iki 3 proc. Prieš tai – nuo 2015 m. – ikimokyklinio ugdymo pedagogams minimalūs koeficientai didinti 10 proc.
Balandžio 8–9 dienomis Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre vyko respublikinė Lietuvos mokinių technologijų olimpiada.
Mūsų miestą atstovavo net 3 mokiniai ir jų mokytojai. Tai Juta Steponavičiūtė iš Sūduvos gimnazijos (mokytoja Alma Čeplinskienė), Paulius Garkauskas iš Rygiškių Jono gimnazijos (mokėtojas Vytautas Naujalis) ir Erika Kastiešiūtė iš Šv. Cecilijos gimnazijos (mokytoja Skirmantė Makarevičienė).
Šių metų olimpiados tema „Ką sudėčiau krašto knygon…“. Mokiniai savo darbais atskleidė savo požiūrį į tautinį paveldą, krašto kultūros savitumą, visa tai kūrybiškai siedami su šiuolaikinėmis technologijomis ir demonstruodami technologines kompetencijas. Buvo vertinama mokinių atsivežti namų darbai, aprašai bei vietoje atliekamos užduotys. 96 mokiniai dviejose amžiaus grupėse (8–10 ir 11–12 klasių) varžėsi „Gaminių dizaino“, „Konstrukcinių medžiagų“, „Mitybos“, „Tekstilės“ kūrybinėse grupėse. Jų darbus vertino įvairių sričių specialistų komanda.
Labiausiai pasisekė Erikai Kastiešiūtei iš Šv. Cecilijos gimnazijos. Mokinė „Gaminių ir dizaino“ grupėje pelnė pirmąją vietą ir buvo apdovanota Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos I laipsnio diplomu. Visi liko sužavėti mokinės keramikos darbais bei olimpiados metu sukurta knyga.
Dalyvavimas tokiose olimpiadose padeda ir mokytojams, ir mokiniams. Tai puiki galimybė skatinti mokinius domėtis technologijomis, tobulinti ir plėsti turimas žinias, ugdyti kūrybiškumą ir savarankiškumą.
Dar kartą sveikiname Eriką Kastiešiūtę bei ją ruošusią mokytoją Skirmantę Makarevičienę.
Rita DIJOKIENĖ
Marijampolės technologijų mokytojų metodinio būrelio pirmininkė
Nors, kaip teigia vienas iš žinomiausių prancūzų rašytojų Frederikas Beigbederis, meilė trunka trejus metus, tačiau meilė, siejanti lietuvį ir Naujosios Zelandijos gyventoją, jau perkopusi šio laikotarpio ribą ir tęsiasi tęsiasi toliau. Jauno vyro gyvenimas kardinaliai pasikeitė sutikus savo gyvenimo draugę, kuri tapo jo gyvenimo mažyčiu stebuklu, kurio dėka viskas apsivertė aukštyn kojomis. „Aukštyn kojomis“ galima suprasti netgi paraidžiui, nes kas ryžtųsi perskristi visą Europą ir gyvenimą Lietuvoje iškeisti į labai tolimą egzotinę šalį?
Lemtinga pažintis – per internetą
Dar būdamas Lietuvoje, šios įdomios istorijos pagrindinis veikėjas Mantas Naruševičius, kuriam šiuo metu yra 28 metai, gyveno Vilkaviškio rajone esančiame Piliakalnių kaime. Gimimo vieta buvusi Marijampolėje, todėl pabaigęs tuometinę Bartninkų Jono Basanavičiaus vidurinę mokyklą, vėl sugrįžo į gimtąjį miestą ir mokėsi profesinio rengimo centre. Vėliau kurį laiką studijavo Marijampolės kolegijoje, buvo pasirinkęs informacinių technologijų mokytojo specialybę, tačiau vos po vienų metų studijas nutraukė, nes jam jos nepatiko (ar šiuos mokslus pratęs, neaišku, nes į Lietuvą Mantas dar nežada sugrįžti greitu metu).
Mantas, gyvendamas Lietuvoje, daug bendraudavo per internetą su įvairiais užsieniečiais, nes puikiai moka anglų kalbą, todėl nesunku naršyti internete ir bendrauti su žmonėmis, kurie gyvena įvairiose pasaulio vietose. Šis pomėgis leido pažinti kitokias kultūras, papročius, pamatyti žmones iš visai kitų kraštų, negu pats gyveno. Ir net nenumanė, kad šis pomėgis pakeis likimą. Kadangi jam patiko Japonija, jis nusprendė susirasti žmonių iš to krašto ir su kuo nors iš ten pabendrauti, tačiau taip ir nerado. Bet kartą rado žinutę, kuri buvo nuo merginos, vardu Jenna, gyvenančios Naujojoje Zelandijoje. Mantą sudomino, kad mergina buvo iš tokios egzotinės šalies, jam dar nebuvo tekę pabendrauti su žmogumi, gyvenančiu toje šalyje, todėl nieko negalvodamas nusprendė susipažinti. Bendravimas vyko kaip ir įprastai, iš pradžių trumpai pasipasakojo apie save vienas kitam. Mantas net nenumanė, kad ši lemtinga žinutė ir mergina pakeis gyvenimą, taps jo žmona, su kuria kartu išvyks gyventi į Naująją Zelandiją.
Meilė iš pirmo žvilgsnio
Nuo lemtingos žinutės jau praėję daugiau kaip treji metai, kurie tapo tikros meilės išbandymu. Iš pradžių Jenna ir Mantas pradėjo bendrauti per „Facebook“ tinklalapį, tačiau bendravo ganėtinai retai, iki kol Jenna nepaprašė Manto pamokyti lietuvių kalbos. Zelandietė planavo vykti studijuoti į Rusijoje esantį Lomonosovo universitetą ir po studijų aplankyti dviem savaitėm Lietuvą, todėl mergina paprašė, kad Mantas per pora mėnesių pamokytų lietuvių kalbos pagrindų, kurie merginai padėtų lankantis šioje šalyje. Pokalbiai internetu padėjo pažinti vienas kitą, Mantas minėjo, kad kalbant per „Skype“ jam pasirodė, kad ši mergina miela ir turi bendrumų su juo. Greitai vienas apie kitą jie žinojo kone viską. Jenna prisipažino, kad pirmą kartą pamačiusi Manto nuotrauką suprato, kad tai žmogus, su kuriuo norėtų praleisti visą likusį gyvenimą, tai meilė, kuri atsirado iš pirmo žvilgsnio. Planai pabūti Lietuvoje pora savaičių virto į apsilankymą trims mėnesiams, nes pagal įstatymą – tai ilgiausias laiko tarpas, kurį mergina galėjo būti apsistojus Lietuvoje.
Ši pažintis įžiebė meilę, kuri virto pasipiršimu ir gražiomis vestuvėmis. Tad Mantas nieko nelaukdamas pasiūlė susižadėti ir vestuves iškelti Lietuvoje, kai Jenna atvyks iš Rusijos. Nors realybėje vienas kito iki pat merginos atvykimo nebuvo matę, tačiau nebijojo rizikuoti. Iki Jennos atvykimo buvo likę 6 mėnesiai, Manto manymu, tai pakankamas laiko tarpas pažinti savo antrąją pusę ir galutinai apsispręsti dėl tolesnių planų. Viešnagės metu jie vienas kitu nenusivylė, priešingai – tik dar labiau pamilo vienas kitą. Tačiau iškilo pagrindinis klausimas, ką daryti po vestuvių? Nieko nelaukdami jie nusprendė persikelti gyventi į Naująją Zelandiją, manė, kad ten bus geresnės perspektyvos. Dėl tokio sprendimo, kaip sakė Mantas, labiausiai išgyveno jo motina, bijodama, kad sūnus nepakliūtų į kokią nors gerai sugalvotą aferą, o nusiramino tik ilgiau pabendravusi Jenna per „Skype“ rusų kalba (Jenna ir šią kalbą moka).
Spaudžiami įstatymų skirto laiko, Jenna ir Mantas po vestuvių išvyko į Italijos sostinę Romą, kur praleido medaus mėnesį. Po trumpų povestuvinių atostogų jie turėjo išsiskirti kuriam laikui, Jenna sugrįžo į Naująją Zelandiją, o Mantas – į Lietuvą. Prasidėjo ilgas laiko tarpas, skirtas dokumentų tvarkymui. Norint gauti leidimą gyventi Naujojoje Zelandijoje, tenka pereiti ne vieną instituciją. Tačiau ryžtas ir entuziazmas padėjo pralaukti šį išsiskyrimo laikotarpį, kol galiausiai gavęs vizą Mantas išvyko į Naująją Zelandiją ir ten gyvena jau trejus metus.
Gyvenimas Zelandijoje lietuviui priimtinesnis
Pirmieji įspūdžiai atvykus į Naująją Zelandiją buvo stulbinantys. Pirmiausiai Mantas pastebėjo įspūdingą Zelandijos kraštovaizdį, rėminamą daugybės kalnų, kurių Lietuvoje neišvysime. Į akis krito ir tai, kad šalyje vyko daugybė statybos darbų: taisomos gatvės, statomi pastatai… Viso to priežastis – prieš dvejus metus vykęs žemės drebėjimas, kuris nuniokojo pastatus ir pridarė daugybę žalos.
Dabar Mantas su Jenna gyvena miestelyje, kurio pavadinimas, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „Kristaus bažnyčia“ (Christchurch). Mantas pasakojo, kad jau nuo pirmųjų dienų pritapo svetimoje šalyje. Žinoma, pirma kliūtis – kalba. Nors jis anglų kalbą mokėjo puikiai, tačiau buvo sunku suprasti kai kuriuos žmones dėl jų akcento. Pirmus šešis mėnesius jis jautėsi kaip turistas, tačiau dabar jaučiasi visaverčiu gyventoju. Mantas pabrėžė, kad gyvenimas Zelandijoje priimtinesnis. Anglų kalba jam lengvesnė už lietuvių, lengviau bendrauti su žmonėmis, nes jie kitokie. Šioje šalyje žiemos beveik nebūna, jeigu pasninga, tai tik truputį ir tik kelias dienas. Kalbėdamas apie Zelandijos metų laikus, Mantas juokiasi: „Dvylika mėnesių – vasara ar pavasaris, tad kur čia nesimėgausi, vienintelis dalykas, ko ilgiuosi, – lietuviškas maistas, nes pagrindinė mėsa čia – aviena, kuri man visiškai nepatinka“.
Manto žmona užsiima įvairia veikla. Šiuo metu dirba imigracijos tarnyboje patarėja, laisvu metu dirba rusų ir anglų kalbų mokytoja, taip pat verčia įvairius dokumentus rusų – anglų kalbomis. Tarpusavyje Jenna ir Mantas bendrauja angliškai, nors jo žmona jau yra truputį susipažinusi su lietuvių kalba. Kol kas ši jauna šeima neturi vaikų, tačiau tik kol kas. Žinoma, svarbiausia reikia tvirtai įsikurti, o tik tada galima galvoti ir apie šeimos pagausėjimą.
Gyvendamas Zelandijoje, Mantas per visą laiką buvo sutikęs vieną lietuvį, o jo žmona net kelis, iš kurių vienas viešėjo jų namuose. Kaip ir pats minėjo, tereikia trupučio sėkmės, kad sutiktum lietuvį. Pradėjus kalbėti apie mintis dėl grįžimo į Lietuvą, Mantas minėjo, kad į gimtąją šalį grįžtų dėl šeimos, norėtų juos aplankyti. Net nemano, kad į Lietuvą grįžtų ilgesniam laikui. Jam užtenka žinoti, kad visi šeimos nariai sveiki ir jiems viskas klostosi gerai, todėl nereikia nerimauti. Labiausiai ilgisi savo močiutės, nes su šeimos nariais gali dažnai bendrauti internetu, tačiau jo močiutė jau sena ir neturi kompiuterio, todėl liūdna, kad pabendrauti tenka labai retai.
Naujoji Zelandija – jauna šalis
Naujoji Zelandija yra jauna šalis, įsikūrusi maždaug nuo 1800 metų, todėl turi mažai papročių ir tradicijų. Prieš įsikūrimą ši valstybė buvo vadinama Aotearoa (pažodžiui išvertus – „ilgas baltas debesys“), o jos vietiniai gyventojai – morioriai. Tuo tarpu į šią valstybę imigravo maoriai, gentis, kuri gerai išmanė karo meną ir pradėjo kovoti su morioriais. Bekariaujant į šią šalį atvyko kitų užsieniečių (anglų, prancūzų…). Per tam tikrą laiką moriorių gentis išnyko, manoma, kad paskutinis grynakraujis morioris mirė apie 1933 m., kai Aotearoa buvo įgavusi Naujosios Zelandijos vardą. Laikui bėgant, karingoji maorių gentis susimaišė su užsieniečiais, kurie atvyko po 1800 metų ir dabar yra vadinami Pakeha vardu, išvertus iš vietinės kalbos tai reiškia „pašaliniai“, „ateiviai“ ar „užsieniečiai“. Būtent tokia „pašalinė“ Naujojoje Zelandijoje yra ir Manto žmona krikščionė Jenna. Tik apie 2 procentai šios šalies gyventojų kalba maorių kalba, likusi dalis –angliškai. Maorių gyventojai, kaip minėta, buvo karinga gentis, turėjusi savitus šokius, net savo religiją, tačiau šią religiją pripažįsta ne visi maoriai. Įdomu tai, kad maorių vyrai ir moterys tatuiruodavosi savo veidus, nes taip elgdavosi jų protėviai.
Mantą supa europietiškos kilmės (Pakeha) žmonės, kurie su maoriais nelabai turi ką bendro.
Tolimos šalies virtuvė ir patiekalas, gaminamas… po žeme
Naujosios Zelandijos kultūra yra smarkiai sumišusi, nes šioje valstybėje gyvena įvairiausių tautų, religijų žmonės, kurie laikosi savo tradicijų ir papročių. Įdomu tai, kad Zelandijoje švenčiama daugybė pasaulio švenčių. Pavyzdžiui, per Kalėdas, vieną iš pagrindinių švenčių, Zelandijoje vasara, tuomet čia kepami kepsniai, susirenka visa šeima ir gamtoje sėdi ant žolės. Per Velykas gaminami patiekalai iš avienos, įteikiamos dovanos šeimos nariams (Lietuvoje šios šventės metu viskas vyksta kitaip).
Įdomu pasižvalgyti ir po Zelandijos patiekalų įvairovę. Tradiciniais maisto patiekalais laikomi įvairūs desertai, sausainiai, tortai. Vienas iš žymiausių ir populiariausių – pavlova. Populiariausia mėsa – aviena, kuri eksportuojama po visą pasaulį dėl aukštos kokybės. Žinoma, kiekviena ten esanti religija turi savo tradicinius patiekalus, pavyzdžiui, indai turi patiekalą, vadinamą „Curry“, kurį sudaro vištiena su ryžiais ir aplieta ypatingu aštriu padažu (šis patielas Zelandijoje labai populiarus).
Maoriai turi savo duoną, kuri yra itin reta. Jie taip pat turi tradicinį gaminimo būdą, vadinamą – hangi (maorių tariama – hani), kuriame patiekalas gaminamas specifiškai. Pirma yra iškasama duobė, kuri stipriai įkaitinama ugnimi ir tuomet patiekalas įdedamas į tą duobę, paskui apgaubiamas ir uždengiamas karštais akmenimis. Tokį egzotinį gaminimo būdą norėtų išvysti beveik kiekvienas, kuris domisi kitų kultūrų išskirtinumais.
Negalima pamiršti ir gyvūnijos pasaulio. Mantas pasakojo, kad gyvendamas Zelandijoje daugiausia matė įvairių paukščių, gyvūnų, kurie neturi kažko išskirtinio. Tačiau galėjo palyginti vieną įdomų gyvūną, kuris vadinasi – kunekune. Tai kiaulės, kurios kilę iš tos šalies ir panašios į Lietuvoje esančias kiaules, tačiau jos turi ypatingą skirtumą: kai kunekune yra įbauginta ar įpykdyta, ji gali įlipti į medį.
Pagrindiniai planai – pabaigti studijas
Šiuo metu pagrindiniai Manto planai – toliau tęsti jau pradėtas studijas Naujojoje Zelandijoje. Jis pasirinko studijuoti informacines technologijas, tikisi po studijų gauti diplomą ir pagal specialybę susirasti darbą. Kol studijuoja, kartais dirba per agentūrą prie statybų. Jis savo pagrindinius planus apibūdina taip: „Gauti geresnį išsilavinimą, gerą darbą ir įdomiai nugyventi savo gyvenimą su žmona, o laikui bėgant aplankyti kuo daugiau šios valstybės miestų“.
Marijampolės kultūros darbuotojų bendruomenė balandžio 15 dieną paminėjo Pasaulinę kultūros dieną. Tądien prie savivaldybės pastato suplevėsavo vieningos kultūros simbolis – Taikos vėliava, kurią kylančią pasitiko trimito garsai. Popietę kultūros centro pastato fasadą papuošė tentas, išmargintas Marijampolės ugdymo įstaigų vaikų taikos delniukų atspaudais. Vėliau kultūros srityje besidarbuojantieji ir kultūros veteranai buvo pakviesti stebėti muzikinio spektaklio – Domino teatro sukurto sceninio-koncertinio pastatymo „Paryžiaus katedra“.
Prieš spektaklį žiūrovus pasveikino Savivaldybės vadovai, Seimo narys Albinas Mitrulevičius. Savivaldybės meras Vidmantas Brazys kreipėsi į kiekvieną, dirbantį meno, muzikos, teatro, dailės, muziejų, bibliotekų, architektūros srityse ir padėkojo už kūrybines idėjas ir jų įgyvendinimą bei pasišventimą. Mero pavaduotoja Irena Lunskienė pasidžiaugė, kad kultūra Marijampolėje formuoja visų čia gyvenančiųjų požiūrį į gražėjančią aplinką, pasididžiavimo savo miestu jausmą. Ji priminė, kad ne be pagrindo Marijampolės savivaldybė prieš kelerius metus už pasiekimus kultūros srityje buvo apdovanota aukščiausiu savivaldos apdovanojimu – „Auksine krivūle“. Net penki savivaldybės kolektyvai yra pelnę „Aukso paukštės“ nominaciją, o 2018 m. laukia dar vienas labai ambicingas projektas – Marijampolė taps Lietuvos kultūros sostine. Administracijos direktorius Sigitas Valančius kreipėsi eilėmis, kurios kvietė į pasaulį pažvelgti Čiurlionio žvilgsniu.
Kultūros diena Marijampolėje minima kasmet. Tuomet kultūros darbuotojai tradiciškai pakviečiami į nemokamą koncertą ar spektaklį.
Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) II vaikinų grupės bronzos medaliai antrus metus iš eilės atiteko Marijampolės kolegijos (MK) krepšininkams. Jiems mažajame finale dvikovoje prieš Lietuvos edukologijos (LEU-2) studentus užskaityta pergalė rezultatu 20:0.
Toks sprendimas priimtas po LSKL direktorato pasitarimo už šiurkštų Lietuvos edukologijos universiteto (LEU-2) antrosios komandos atstovų čempionato nuostatų pažeidimą.
Balandžio 13 dieną VGTU sporto salėje vykusiame mažajame finale į aikštę išbėgo žaidėjas, kuris neturi LSKL žaidėjo licencijos. Minėtose varžybose LEU-2 komandoje buvo užregistruotas žaidėjas Dainius Podlipskas (Nr. 9), tačiau paaiškėjo, kad su jo numeriu pažymėtais marškinėliais žaidė kitas žaidėjas – Paulius Kamarauskas. Pastarasis neturi LSKL licencijos.
Taigi, šiurkščiai pažeidus LSKL nuostatus, mažojo finalo rezultatas 76:65 (LEU-2 naudai) buvo anuliuotas ir bronzos medaliai artimiausiu metu bus įteikti Marijampolės kolegijos (MK) krepšininkams.
Be to, LSKL direktoratas nusprendė LEU-2 ekipos trenerį Gediminą Bražionį ir LEU-2 žaidėją Paulius Kamarauską diskvalifikuoti ateinančiam – 2016-2017 m. sezonui.
LSKL direktorė Lidija Okuneva parašė raštą ir apie tai pranešė Lietuvos krepšinio federacijai, Lietuvos krepšinio trenerių asociacijai, Nacionalinei krepšinio lygai, aukštųjų mokyklų sporto centro vadovams ir aukštųjų mokyklų treneriams.
10 tūkst. ąžuoliukų sodinimo akcija sutraukė šimtą marijampoliečių į miškasodį šalia Marijampolės esančiame Mačių miške. Susirinkę entuziastai pasodino ne tik ąžuolus, bet ir 1000 eglaičių. Pusdienį miške medelius sodino gausiai susirinkusios šeimos su vaikais, taip pat didelį sodintojų būrį sudarė Marijonų gimnazijos moksleiviai, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai.
„Ne vienam dalyviui tai buvo pirmas kartas, kai sodino mišką. Smagu, kad daug sodintojų sudarė ne tik šeimos, jauni žmonės, bet ir vaikai, kuriems tai tam tikra gamtos puoselėjimo ir pilietiškumo pamoka. Gerą darbą galima padaryti leidžiant laiką kartu su šeima ir miesto bendruomene, todėl noriu padėkoti kiekvienam prisidėjusiam“, – sakė akcijos ąžuolo sodinimo iniciatorius Ramūnas Burokas. Savanoriai atsodino net trijų hektarų ploto kirtavietę, kurioje ankščiau augęs brandus miškas buvo iškirstas plynai.
Žvelgiant istoriškai, Lietuvoje dėl įvairių priežasčių ąžuolynų plotai nuolat mažėjo, pastaruoju metu jų beliko vos 2 %, būtent dėl šios priežasties vienas iš renginio tikslų buvo prisidėti prie Lietuvos ąžuolynų atkūrimo ir didinimo programos. Juk ąžuolas neatskiriamas nuo lietuvių simbolių kalbos – medžio, lapo ar gilės formą dažnai sutinkama ne tik tautosakoje, bet ir kasdienybėje.
„Talka tikrai nustebino dalyvių gausa, smagu matyti kartu dirbančias šeimas ir kolektyvus. Dažnas sudalyvavęs miško sodinime „užsikrečia“ gamtos puoselėjimo virusu. Tai lyg įsipareigojimas ir investicija į mūsų ateitį, o dirbant kartu jaučiasi ir mūsų vienybė“, – sakė ekologas Giedrius Šlekys.
Po miško sodinimo talkos visi sodintojai nuvyko į miško aikštelę, kur jų laukė karšta sriuba, padėkos, linksma viktorina ir prizai. Organizatoriai dėkoja visiems dalyviams ir bei partneriams: Marijampolės miškų urėdijai ir Šunskų girininkijai.
Užfiksuotas naujas Lietuvos rekordas – „Daugiausiai grojančiųjų puodeliais“, kurio kovo 9 dieną siekė 141 Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos mokinys. Nuo šiol mūsų rekordas matomas www.rekordai.lt, paieškos žodžiai „grojimas“ arba „puodelis“.
Šio rekordo aprašymai taip pat įtraukti į ruošiamas spaudai Lietuvos rekordų knygą ir Lietuvos vaikų rekordų knygą.
Džiaugiamės mokinių siekiu ir jų bendru darbu su mokytojomis!
