Senovės kinai, norėdami palinkėti kažkam blogo, sakydavo: „Kad tu gyventum permainų laikais…“ Vertybių perkainojimo metas, prasidėjęs pas mus nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, rodos, net nesirengia trauktis, be kita ko, tam tikrais atvejais įvairiose gyvenimo srityse blokšdamas mus į kraštutinumus. Ypač tai pastebima sveikatos apsaugos sferoje, kai nesibaigiančios reformos, išvarginusios ir gydytojus, ir pacientus, neretai kelia mažiausiai nepasitenkinimą, verčia ieškoti ne visai pamatuotų sprendimų, varijuojančių vėlgi pačiais didžiausiais kraštutinumais: nuo visiško nepasitikėjimo šiuolaikine medicina ir puolimo stačia galva į įvairiausias „panacėjas nuo visų ligų“ iki perdėtos ištikimybės šiuolaikinei farmacijai ir ignoravimo netgi elementarių sveikatos priežiūros dėsnių. „Visame kame reikia tartis su broliu saiku“, – sako marijampolietė bendrosios praktikos gydytoja, Vokietijos – Baltijos šalių gydytojų asociacijos narė Danguolė SKURKIENĖ, savo darbe būtent „broliui saikui“ dėkinga už sėkmingą laviravimą medicinos reformų labirintais, išmintingą atsirinkimą to, kas svarbiausia, siekiant kuo efektyvesnės pagalbos pacientui, tobulėjant ir kaip profesionalei, ir kaip žmogui.

Reformų „minusai“

Danguolės Skurkienės bendrosios medicinos klinikos bendrosios praktikos gydytoja ta pati Danguolė Skurkienė paprastai gyvena panašiomis nuotaikomis, panašiais rūpesčiais kaip ir dauguma vadinamųjų šeimos gydytojų. „Esame užsivertę vaistų, siuntimų rašymu. Štai čia tų problemų tikrai galėtų būti mažiau, – sako D. Skurkienė, – jei, tarkime, į oftalmologą (akių ligų gydytoją) žmogus galėtų kreiptis tiesiogiai, be šeimos gydytojo siuntimo“.  Štai būtent dėl tokių priežasčių rikiuojasi didžiulės eilės prie šeimos gydytojo kabineto, beje, ne vienas iš tų laukiančių žmonių laiką gaišta vien dėl to, kad gautų reikalingą siuntimą pas kitą specialistą. Nežmoniškas „popierinis“ krūvis – dar vis yra didžiulė laiko, kurį būtų galima skirti tiesioginiam bendravimui su pacientu, gaišatis.

Apskritai, kaip pastebi gydytoja, šiais laikais labai opi yra medikų specialistų problema. Niekam ne paslaptis – gydytojų trūksta. Gydytojų specialistų trūksta ypač rajonuose (Kaune, Vilniuje jų stoka ne tokia žiauri: šiuose miestuose per 10 metų trunkančias studijas sukuria šeimas ir niekur nevažiuoja). Deja, nemaža dalis emigruoja (ir emigruos!), nes medicinos finansavimui skiriama biudžeto dalis žymiai mažesnė nei kitose ES šalyse… „Kaip gali žmogus laiku patekti pas kardiologą, jei jis vienintelis mieste?“ – retoriškai klausia D. Skurkienė. Štai dėl šios priežasties šeimos gydytojo pečiams tenka dar didenė našta. „Mes priversti gydyti tai, kas mums priklauso, ir tai, kas nepriklauso“, – sako gydytoja, pastebėdama, jog tokia padėtis yra iš tiesų problemiška: jei terapijos bėdas šeimos gydytojas dar gali matyti, gerokai kebliau yra ten, kur reikia labiau specializuoto žvilgsnio, kad ir minėto oftalmologo… Be to, padėtis, deja, ne pati džiugiausia ir dėl šeimos gydytojo darbo. Per 1700 pacientų turinti gydytoja savo darbo krūviu dalijasi su šeimos gydytoja Oresta  Armoniene, dirbančia antraeilėse pareigose, daugiausia prižiūrinčia vaikų sveikatą, nes baigusi pediatriją Vilniaus universitete, tačiau ir trečias, ir ketvirtas tokio pobūdžio specialistas nepamaišytų: šeimos gydytojos perkrautos…

Visi gydytojai, dirbantys privačiose klinikose, ypač šeimos gydytojai, susiduria su ta pačia problema: jų yra gerokai mažiau nei reikėtų, kad darbo procesas galėtų vykti sklandžiai, kad pacientas visada būtų išklausytas ir jo sveikatai būtų skiriamas reikiamas dėmesys.

Sveikatos apsauga jau kuris laikas yra vargšė podukra mūsų valstybės gyvenime. Kodėl? Atsakymas vienas – trūksta lėšų. Taigi ir taupoma net ten, kur, rodos, elementarus žmogiškumas neleistų taupyti. „Visko taupymas ir mažinimas turi turėti ribas, – įsitikinusi D.Skurkienė. – Nenormalu, kad stacionarinis gydymas trunka vis trumpiau (praktiškai iš ligoninės paleistas pacientas dažnai būna nepasveikęs, tiesiog matai, kad jam dar tikrai reikia pabūti ligoninėje, bet esi bejėgis ką nors pakeisti)“. Ta pati problema ir dėl kompensuojamųjų vaistų („Kvotas šiems vaistams išrašyti visada viršijame“, – neslepia gydytoja.), ir dėl pacientui nemokamų kelialiapių į sanatorijas, reabilitacijos centrus (apskritai labai apribotas indikacijų siųsti į nemokamą reabilitaciją sąrašas, tad pacientai siunčiami tik retais atvejais).

Iš šeimos gydytojo reikalaujama, kad jis už pacientą būtų atsakingas 24 valandas per parą. Gydytoja D. Skurkienė mano, jog toks reikalavimas – visiškas absurdas: „Jeigu už ligonį esi atsakingas visą parą, vadinasi, esi visai neatsakingas. Skubios pagalbos skyrius reikia puoselėti! Galų gale mus, gydytojus, dirbančius ir viršvalandžius, ir nežinančius, kas yra doras poilsis, taip pat reikėtų patausoti: mes – taip pat žmonės, turintys ne tik pareigų, bet ir teisių… Štai taip ir gyvename:  kenčiame ir mes, medikai, kenčia ir pacientai…“

…ir „pliusai“

„Vis dėlto nesu linkusi į viską žvelgti vien pesimistiškai, – sako D.Skurkienė. – Sveikatos apsaugos reforma daug ir gero davė, tik mes taip esame įpratę, kad gera priimame kaip savaime suprantamą dalyką, o dėl kiekvieno „minusėlio“ imame kelti tikras audras.“

Būtent reforma leido gydytojams kurti privačias klinikas, kurios – nori nenori – turi konkuruoti – tai naudinga pacientui. Tuomet nelieka „valdiško“ požiūrio į pacientą, gydytojas dėl jo labiau stengiasi.

„Gerai, kad galime pacientams išrašyti labai modernių vaistų, kad naujos gydymo metodikos jau visiškai nesiskiria nuo vakarietiškųjų, kad mes galime vykdyti profilaktines programas, atlikti papildomus tyrimus (ir mums, medikams, ramiau, ir pacientams saugiau)“, – reformos „pliusus“ vardija gydytoja, pabrėždama, jog didžiulis dėmesys skiriamas sunkių ligų profilaktikai.

Dvipusė statistika

Šiais laikais labai madinga tapo bet kokiais klausimais lyg į tvirto mūro sieną remtis į statistiką (dažnai – labai vienpusę). Štai ir medicinos statistika garsiai rėkia apie lėtinių ligų neregėtą progresą: ir žmonių, sergančių tomis ligomis, skaičius katastrofiškai didėja, ir ligonių amžius jaunėja… Lėtinės ligos – iš dalies ir greito maisto, ir streso pasekmė, vadinasi, pavojaus varpais skambinama ne veltui. Pasak gydytojos D. Skurkienės, šios statistikos negalima analizuoti vienareikšmiškai. Šiuolaikine medicinine įranga bet kokia lėtinė liga yra aptinkama labai ankstyvos stadijos, tad ir gydymas būna pradėtas anksti, kai galima pasiekti maksimalaus rezultato. Kita vertus, veiksmingų vaistų pagalba netgi garbaus amžiaus paciento gyvenimo trukmę tokių ligų atvejais galima pratęsti gerokai ilgiau (tarkime, praeitame šimtmetyje, ypač pirmojoje jo pusėje, ligos, kurios dabar vadinamos lėtinėmis, tačiau kontroliuojamomis, tuomet būdavo didelio mirtingumo priežastimi). Taigi civilizacijos laimėjimai duoda galimybę išgyventi.

Štai nelaimės, traumos (jų statistika taip pat bauginanti) – tai tokie dalykai, kur medikas dažnai būna bejėgis: nuo traumų vaistų nėra…

Pacientas taip pat turi prisiimti atsakomybę už savo gydymą

„Vien tablete ligos neišvysi, nors daugeliu atvejų, ypač gyvenant su lėtine liga, jos būtinos, – sako gydytoja D. Skurkienė. – Reikia nepamiršti, jog visais atvejais reikia draugauti su broliu saiku“. Mat šiais laikais, kai šalia tradicinės medicinos yra daugybė alternatyvų (pradedant žolelių kultu, baigiant biosrovių siuntimu net ir per atstumą), egzistuoja kitas kraštutinumas: jokių medikamentų! Vadinasi, kas benutiktų, tabletės man neįsiūlysi! Tai taip pat negeras požiūris.

Šiais laikais, kai medicina labai pažengusi į priekį, nereikia kaip ugnies bijoti ir vadinamojo šalutinio poveikio. Pasak D. Skurkienės, yra ne tik neigiamų, bet ir teigiamų šalutinių vaistų poveikių, todėl reikia labai domėtis visomis vartojamo vaisto indikacijomis.  

Pacientui labai svarbu turėtų būti pasitikėti gydytoju, kad šis kuo tiksliau nustatytų reikiamus vaistus (vaistų pasiūla, niekam ne paslaptis, yra didžiulė), kurie veiktų „tiesiai į dešimtuką“. O kad efektas išties būtų geras, reikia kreipti didelį dėmesį į gyvenimo būdą. Rodos, paprasti dalykai: patogi avalynė, rytinė mankšta, reguliarus užsiėminėjimas kokia nors fizine, sportine veikla gali labai daug.

„Su savo gydytojas pacientas turėtų būti nuoširdus, individualiai tartis ne vien dėl medikamentų, bet ir dėl „netabletinės“ savęs priežiūros, – reziumuoja gydytoja. – o sveikas gyvenimo būdas turi būti labai individualizuotas“.

Žmogaus prigimtyje užkoduota tobulėti kiekvieną dieną

Pati gydytoja, beje, retai serganti net ūmiomis infekcinėmis ligomis, prioritetą teikia aktyviam gyvenimui būdui, sąlyčiui su gamta. Ji pati renka, džiovina žoles arbatai, daržoves augina savo darže. D. Skurkienei širdžiai mieliausias aktyvus laisvalaikis – plaukiojimas. „Jei randu balą, tai jau ir plaukiu“, – juokauja gydytoja, mat plaukimas – ne vien puikus atsipalaidavimo būdas, bet ir puokštė teigiamų poveikių organizmui (stuburą tiesina, sąnariams sveika, medžiagų apykaitą gerina ir t.t.).  Medikė labai mėgsta lauko darbus, keliauti, o kelionėse, ypač po šiltuosius kraštus, vengia gulinėjimo paplūdimyje prie jūros, stengiasi kuo daugiau keliauti, sužinoti, tyrinėti tai, ko savame krašte nerasi. Tiesa, vasarą D. Skurkienė ir pati linkusi, ir kitiems pataria džiaugtis Lietuvos gamtovaizdžiu (pas mus juk vasara tokia trumpa!): upėmis, ežerais, daržais, miškais, „išlipti“ iš kambario ir lėkti ten, kur žalia – juk kiekvienas augalėlis džiaugsmą kelia!

Gydytoja pastebi, jog gerai sveikatai išsaugoti labai didelę reikšmę turi geros emocijos, kurių pataria semtis iš gražaus tarpusavio bendravimo, meno, kultūros, grožio ir… savęs tobulinimo.
„Žmogaus prigimtyje užkoduota tobulėti kiekvieną dieną“, – sako D. Skurkienė, kuri, kaip gydytoja, nuolat mokosi, mat profesionalumas ugdomas kiekvieną dieną, domisi daugybe dalykų, leidžiančių jos asmenybei augti taip pat kiekvieną dieną…

Laima GRIGAITYTĖ

Autorės nuotrauka.

Raudonų karoliukų idilė – sveikatai ir grožiui

Ant smilgos suvertos kvapios uogos, raudonais karoliukais nuberti įkaitę šlaitai – vaikystės vasarų idilė. Nuostabaus skonio bei nepakartojamo aromato (lotyniškai fragrare reiškia kvepėti, fraga – žemuogė) uogos – ne tik geros nuotaikos užtaisas, bet ir sveikatos šaltinis. Archeologai mano, kad žemuoges žmonės naudojo jau neolito laikais skausmui malšinti. Šis augalas minimas senovės graikų ir romėnų raštuose, o Europos soduose šios genties augalai, kurių yra apie 30 rūšių, kultivuojami jau nuo XIII amžiaus. Nuo seno žinoma, kad žemuogių lapais bei uogomis ir mūsų protėviai gydėsi dar žiloje senovėje…

Mažoje uogelėje – visa vaistinėlė

Paprastoji žemuogė – daugiametis žolinis 5-20 cm aukščio augalas. Turi trumpą, rusvą šakniastiebį su pridėtinėmis šaknimis. Išaugina “ūsus”, kuriais vegetatyviškai dauginasi. Lapai ilgakočiai, sudėtiniai, iš trijų kiaušiniškų, dantytų lapelių. Viršutinė lapų pusė beveik plika, apatinė – plaukuota. Stiebas status, plaukuotas, užsibaigiantis keletu žiedų viršūnėje. Žiedai balti, sukrauti skydiškame žiedyne. Žydi gegužės-birželio mėn. Peržydėjusi žemuogė užaugina skaniausias miško „uogas” – netikrus raudonus vaisius, kurių paviršiuje subręsta daug smulkių sėklų. Šios sėklos ir yra tikrieji vaisiai – riešutėliai.

Lietuvoje savaime auga 3 žemuogių rūšys: šlaitinė, miškinė ir paprastoji. Labiausiai paplitusi paprastoji žemuogė. Ji auga visoje Lietuvoje: miškuose, ypač kirtimuose, retmėse, pamiškėse, pievose, šlaituose. Mėgsta derlingą, drėgną dirvožemį, saulėtas vietas.

Žemuogių lapai renkami žydėjimo metu, o vaisiai – jiems prinokus: birželio-liepos mėn. Jauni lapai skinami rankomis be lapkočių ar su trumpais lapkočiais. Džiovinama paskleidus plonu sluoksniu, pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Gerai išdžiovinti žemuogių lapai būna susisukę, sveiki ar aptrupėję, su neilgesniu nei 1 cm lapkočiu, silpno kvapo. Viršutinė lapų pusė žalia, apatinė – pilka, plaukuota.

Žemuogių lapuose yra rauginių medžiagų, flavonoidų, eterinio aliejaus, glikozidų, alkaloidų, cukrų, daug vitamino C, B grupės vitaminų, karotinoidų, fosforo druskų, salicilo, rūgšties.

Vaisiai renkami be taurelės, apvytinami ir džiovinami specialiose džiovyklose 45-55 °C temperatūroje. Tinkamai išdžiovinti vaisiai – tai tamsiai raudonos spalvos, kvapios, rūgštoko, salstelėjusio skonio „uogos“.

„Uogose” yra 10-15 % cukrų, fitoncidų, organinių rūgščių, pektinų, daug vitamino C, B grupės vitaminų, folio rūgšties, karotinoidų, rauginių medžiagų, daug kalcio, kalio, magnio, vario, mangano, molibdeno, cinko, fluoro, nikelio, kobalto, arseno, jodo, kalio ir kitų, angliavandenių (gliukozės, fruktozės), organinių rūgščių (obuolių, citrinos), folinės ir pantoteno rūgšties, vitaminų C, B ir P. Sėklytėse daug geležies, kuri pasisavinama prieš valgant sutrynus pačias sėklytes. Be to, uogose esančios biologiškai aktyvios medžiagos teigiamai veikia raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.

Nuo ligų ligelių…

Žemuogių „uogos” – vitaminų šaltinis ir tinka avitaminozei gydyti. Taip pat jas patariama vartoti esant podagrai ar šlapimo takų akmenligei, hipertonijai, mažakraujystei, aterosklerozei, gydyti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gerinti apetitą. Nerekomenduomama valgyti žemuoges “ant tuščios širdies”, nes kartais gali pasireikšti vėmimas, dusulys. Liaudies medicina uogas pataria vartoti ir kaip prieškirmėlinę priemonę. Iš uogų išspaustos sultys pasižymi antiseptiniu poveikiu. Jomis tinka skalauti burną ir gerklę esant dantenų uždegimui ar faringitui, šalinti dantų akmenis. Žemuogių kaukėmis gydomi riebios odos spuogai.

Kadangi tai labai vertinga ir daug vitaminų bei naudingų medžiagų turinti uoga, jas vartoti tinka sergantiems širdies ir kraujagyslių, inkstų, kepenų ligomis. Tai gali būti puikus papildomas vitamino C šaltinis. Dideliais kiekiais uogos dažnai vartojamos kaip organizmo stiprinamoji priemonė, taip pat žarnyno veiklai reguliuoti. Žemuogių sultimis ar užpilu galima skalauti burną esant gleivinės uždegimui. Žemuogių lapų užpilas plečia kraujagysles, jis geriamas šlapimo išsiskyrimui skatinti, sergant podagra, o svarbiausia, kartu su uogų užpilu tai – nepamainomas vitaminų šaltinis. Džiovintų uogų užpilas mažina karščiavimą, skatina šlapimo išsiskyrimą ir tinka sergant inkstų ir tulžies pūslės akmenlige, podagra. Kramtant uogas, tirpsta dantų akmenys.

Liaudies ir šiuolaikinėje medicinoje paprastųjų žemuogių lapų antpilas vartojamas kraujavimui stabdyti, jis skatina šlapimo skyrimąsi, stiprina organizmą, gerina medžiagų apykaitą. Džiovintų žemuogių antpilas vartojamas tais pačiais tikslais kaip ir lapai, juo gydomos peršalimo ligos, podagra, vaikų ir suaugusiųjų viduriavimas, skrandžio ir žarnyno uždegimai. Žemuogėse yra nemažai salicilo rūgšties, todėl jų antpilas vartojamas esant kai kuriems kepenų ir inkstų veiklos sutrikimams, sergant inkstų, tulžies ir šlapimo pūslės akmenlige. Dėl didelio geležies kiekio šviežios arba džiovintos žemuogės labai naudingos sergant mažakraujyste. Rečiau gydymo tikslais naudojamos šaknys. Jose esama raugų, užtai nuoviru gydomas viduriavimas ir Įsisenėjusi dizenterija, juo skalaujama skaudama gerklė peršalus, sergant angina.

Išoriškai šviežių uogų kompresais gydomi nedideli odos nudegimai, lapų nuoviru- nušalimai, plaunamos saulėje nudegusios odos vietos. Iš sutrintų lapų pagaminti šutekliai padeda nuo atvirų opų, pūlinių ir pragulų, blukina pigmentines odos dėmes.

Kosmetikoje naudojamos žemuogių kaukės stangrina veido odą, lygina raukšles, balina strazdanas ir dėl įdegio atsiradusias pigmentines dėmes.

Nors įrodyta, jog miško žemuogių preparatai beveik neturi žalingojo šalutinio poveikio, patariama nevartoti nėštumo metu, esant skydliaukės hiperfunkcijai, alergijai žemuogėms ar kitiems Rosaceae šeimos augalams (pvz, avietei, abrikosui). Nerekomenduojama vartoti į alergijas linkusiems asmenims.

Keletas receptų

Lapų užpilas
1 valg. šaukštas smulkintų žemuogių lapų užpilamas stikline verdančio vandens ir palaikoma 1 val., kad prisitrauktų, nukošiama. Geriama po ½ stiklinės 3-4 kartus per dieną.

Uogų užpilas
2 valg. šaukštai šviežių žemuogių vaisių užpilami stikline verdančio vandens. Palaikoma 2 val. Geriama po ½ stiklinės 3-4 kartus per dieną.

Sergant mažakraujyste

Valgomąjį šaukštą susmulkintos paprastosios žemuogės žaliavos(lapų arba uogų) užpilti stikline (200 ml.) verdančio vandens, 5min virti ant mažos ugnies, nukošti ir gerti po 1/2 stiklinės (100 ml.) 2 kartus per dieną.

Sergant inkstų akmenlige

Imti 2 dalis paprastosios žemuogės lapų, 1 dalį bruknių ir juodųjų serbentų uogų. Džiovinto ir susmulkinto mišinio valgomąjį šaukštą užpilti 300 ml. verdančio vandens, palaikyti 30min, nukošti ir gerti po 1/2 stiklinės (100 ml.) 3 kartus per dieną.

Sergant burnos gleivinės uždegimu

Imti po valgomąjį šaukštą džiovintų paprastosios žemuogės lapų ir uogų, užpilti 3 stiklinėmis (600 ml.) vandens, pavirti 5-7 min. Nukošti, atvėsinti ir skalauti burną 4 kartus per dieną.

Gydant egzemas

Švariai nuplauti paprastosios žemuogės uogas ir lapus. Valgomąjį šaukštą uogų sutrinti į košelę, o lapus užpilti verdančiu vandeniu. Uogų košelę ir suminkštėjusius lapus dėti ant egzemos pažeistos vietos ir aprišti. Po 2val pakeisti.

Gydant bronchinę astmą, kokliušą ir padidėjusį nervinį dirglumą

Sergantiems bronchine astma, kokliušu ir padidėjusiu nerviniu dirglumu patartina vartoti tokį antpilą: į termosą suberti 3-5 arbatinius šaukštelius susmulkintų žemuogių lapų. Užpilti puse litro verdančio vandens. Leisti nusistovėti 2-3 valandas, nukošti. Gerti po 1/3 stiklinės du kartus per dieną pusė valandos prieš valgį. Šio antpilo patartina išgerti ir prieš miegą.

Kaukė riebiai, išsiplėtusiomis poromis odai

Valgomąjį šaukštą šviežių žemuogių uogų sulčių išplakti su kiaušinio baltymu ir tepti veidą.

Parengė Laima GRIGAITYTĖ

„Mūsų savaitė“ pristato Aušveitį“, priedą sveikatinimo klausimais, iš dalies finansuojamą Marijampolės savivaldybės Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos.

Kadangi, Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, 50 proc. žmogaus sveikatos lemia gyvenimo būdas, 20 proc. – genetika ir paveldėjimas, 20 proc. – aplinka ir tik 10 proc. – medicina, priede „Aušveitis“ būtent tokiomis proporcijomis ir bus visuomenė šviečiama sveikatinimo klausimais. Priedo pavadinimas – vardas lietuvių mitologijos gydymo dievo, mitinio gydytojo, įgaunančio žalčio pavidalą.

Visuomenei pateiksime sveiko gyvenimo būdo receptus, gilinsimės į ligų profilaktiką, su medikais analizuosime negalavimų gydymo būdus, dalinsimės naujienomis medicinos įstaigose ir kt.

Priedo „Aušveitis“ tikslas – informuoti visuomenę apie sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos priemones ir kitą su sveikatos stiprinimu susijusią veiklą.

Tikimės didesnio visuomenės sąmoningumo sveikatinimo klausimais, gebėjimo daugiau padėti sau ir kitiems gyventi sveikai, labiau rūpintis ligų prevencija (kad neatsirastų priežasčių negalavimams), didesnio sąlyčio su gamta (vaistingųjų augalų pažinimas, jų vaistingųjų savybių žinojimas ir pritaikymas praktiškai), savo gyvenamosios aplinkos puoselėjimas, atsižvelgiant į jos įtaką sveikatai.

„Mūsų savaitės“ kūrybinė grupė

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina pacientus nepamiršti, kad vaistinės ne tik privalo parodyti ekrane pigiausius vaistus, bet ir jų turėti, o jei neturi – žmogui pageidaujant užsakyti reikiamų medikamentų. Tai daryti vaistines įpareigoja šiuo metu galiojantys teisės aktai – VLK direktoriaus įsakymai.

Atėjus į vaistinę, svarbu iškart išsiaiškinti, kokiomis kainomis parduodami gydytojo išrašyti vaistai. Mat vaistinėse yra skirtingų gamintojų, tačiau tos pačios veikliosios medžiagos, vaistų. Jų kainos gali labai skirtis – kai kurių net 50 procentų.

Vaistininkas monitoriaus ekrane turi parodyti visų tos pačios veikliosios medžiagos vaistų kainas ir priemokas. Tuomet šiame sąraše rekomenduojama išsirinkti tą vaistą, kuriam nustatyta mažiausia priemoka. Jei vaistinė tuo metu neturėtų pigiausio vaisto,ji privalo jį užsakyti ir pristatyti. Tai padaryti mieste privaloma per 2 darbo dienas, miesteliuose ir kaimuose – per 4 darbo dienas.

Norint sutaupyti perkant vaistus, svarbu gauti objektyvią informaciją ir iš juos išrašančio gydytojo. Gydytojui rašant receptą reikėtų pasidomėti, kokia vaistų kainos dalis yra kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis – 100, 90, 80 ar 50 procentų bazinės kainos. Gydytojas turi paaiškinti, kokios galimos priemokos.

Daugelis pastebėjo, kad ir už 100 proc. kompensuojamuosius vaistus tuo pačiu bendriniu pavadinimu kartais tenka primokėti. To priežastis – skirtumas tarp vaisto mažmeninės ir bazinės kainos dalies, kuri atitinka nustatytą kompensavimo dalį (100, 90, 80 ar 50 procentų).

Pavyzdžiui, vieną vaistą su ta pačia veikliąja medžiaga gamina trys gamintojai, vaistinėje jų kainos skirtingos. Tačiau jiems apskaičiuota vienoda bazinė kaina – 37,95 lito. Žemiau esanti lentelė parodo, kaip skaičiuojama vaisto bazinė kaina ir paciento priemoka, jei tas pats vaistas kompensuojamas skirtingai.

Todėl pacientas, patariamas gydytojo ir vaistininko, iš vaistų, kurių veiklioji medžiaga ta pati, gali pasirinkti tą vaistą, kurio priemoka mažesnė.

VLK jau buvo skelbusi, kad žmogus galėtų sutaupyti asmeninių lėšų, vaistinėse rinkdamasis  pigesnius tam tikroje grupėje esančius vaistus, už juos nepermokėti, kai vaistų terapinė vertė – efektyvumas – yra vienodi. Tai reiškia, kad tam tikroje vaistų grupėje esantys vaistai visi yra vienodi pagal savo efektyvumą. Jųveiklioji medžiagayra ta pati, skiriasi tik pakuotė ir vaistų kompanijos pavadinimas, kurie neturi jokios lemiamos įtakos gydant. O gydo juk ne pakuotė ar kompanijos pavadinimas, bet vaisto veiklioji medžiaga.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacija
 

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams ortopedijos technikos kompensavimo srityje, inicijuoti pakeitimai skiriant kai kurias ortopedijos priemones pacientams. Tikimasi, kad naujovės, kurios įsigalios nuo liepos 1 d., padės užtikrinti racionalų lėšų naudojimą, o ortopedijos technikos priemones gaus būtent tie pacientai, kuriems jų išties reikia, bei sudarytos prielaidos sutrumpinti šių gaminių laukimo eiles.

Pažeidimai skiriant specialius ortopedinius batus ir kitas ortopedijos priemones nustatyti atlikus analizę, kaip 2013 metais buvo gaminami ir išduodami šie pacientams reikalingi gaminiai, kurių įsigijimo išlaidos yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Buvo nustatyta nemažai piktnaudžiavimo atvejų, kuriuos užfiksavo VLK dirbantys profesionalūs medikai ortopedai, puikiai susipažinę su šia medicinos sritimi.

Pavyzdžiui, apdraustiesiems nepagrįstai specialiai skiriamos brangiausios ortopedijos priemonės, nors pagal jo sveikatos būklę galima būtų skirti ir paprastesnes bei mažiau kainuojančias. Arba oficialiai deklaruota, kad ortopediniai gaminiai pasiekė pacientą, tačiau patikrinus paaiškėjo, kad žmogus jų negavo, nors VLK pateiktas prašymas kompensuoti. Būta ir tokių atvejų: žmogus turi pėdos patologiją, o jam specialiai gaminami ir korsetai, nors gydymui to net nereikia; žmogus neturi kojos, tačiau jam gaminami ortopediniai batai, kuriuos vėliau prašoma kompensuoti.

Daugiausiai tokių pažeidimų užfiksuota pačioje brangiausioje ir sudėtingiausioje ortopedinės avalynės grupėje. Esant sąlyginai nesudėtingai patologijai būdavo skiriama brangiausia avalynė, nors pagal tas pačias diagnozes buvo galima skirti pigesnę.

Todėl, siekiant užkirsti kelią naujiems piktnaudžiavimo ir neteisėtų PSDF lėšų panaudojimo atvejams, inicijuoti pakeitimai, patvirtinti Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Jais minėta trijų tipų avalynė ir jai skirti reikalingos medicininės indikacijos perkeliamos į kitą grupę, kuriai priklauso mažiau kainuojanti ortopedinė avalynė ir kitos priemonės. Įsigaliojus šioms naujovėms, turėtų sutrumpėti eilės ortopedinei avalynei pagaminti, kurios svyruoja nuo 3 iki 5 mėnesių, priklausimai nuo gamintojų. Taigi šie pakeitimai leis užtikrinti, kad pacientai, kuriems reikalingi tokie gaminiai, juos išties gautų ir gautų greičiau.

Tuo tarpu gamintojai, kurie gamina ortopedijos technikos priemones, nėra patenkinti šiais pokyčiais. Bandoma manipuliuoti pacientais, jiems teigiant, kad žmonės nebegaus ortopedinės avalynės, ji nebus kompensuojama PSDF lėšomis, nes esą susiaurintas medicininių indikacijų skaičius, kurioms esant skiriami šie gaminiai.

Todėl VLK ragina pacientus nusiraminti, nepasiduoti manipuliacijoms, o iškilus neaiškumams dėl ortopedijos technikos priemonių skyrimo, kreiptis į VLK specialistus, kurie atsakys į klausimus ir paaiškins tikrąją situaciją. 

Be to, šiuo metu yra rengiamas kreipimasis į teisėsaugos institucijas, kuriuo bus prašoma ištirti šią savaitę užfiksuotus galimai neteisėtus ortopedijos technikos priemonių skyrimo atvejus Klaipėdos rajone. Atlikę patikrinimą vienuose globos namuose, VLK atsakingi specialistai rado daug tikrovės neatitinkančių faktų, pavyzdžiui, kad daugiau kaip trečdaliui globos namų gyventojų skirti ortopediniai įtvarai ir paprašyta juos kompensuoti PSDF lėšomis, nors iš tikrųjų jie nebuvo skirti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacija