(Tęsinys)
1744 metais Vilniaus Vyskupas Mykolas Zienkavičius susišaukė į Vilnių visos vyskupijos kunigus į sinodą / į pasitarimą /. Tame sinode buvo nustatyta kurioms parapijų bažnyčioms kurios gyvenvietės žmonių dvasinius reikalus aprūpinti. Prienų bažnyčios klebonui buvo pavesta visos Prienų seniūnijos kaimai. Jų tarpe šitie, kurie buvo Kvietiškio žinioje: Netičkampis, Nartelis, Nartas, Gustaičiai, STARAPOLĖ, Trakiškiai, Triobiškiai, Degučiai, Puskelniai, Raišupis, Smilgiai, Surgučiai, Kuzai.
V.C. Arch. Senų aktų skyriuje Nr. 3339 yra 1775 metų Kauno apskrities mokestinių dūmų sąrašas, surašytas mokesčio išrinkimo reikalu.
Ten Kvietiškio rakto dūmai štai kaip surašyti:
Kvietiškio dvaras dūmas 1.
Marijampolės miestelis žemės dūmai 11,
Ten pat už daržus ir sklypus “ 28,
Ten pat už nakvynių namus “ 4,
Ten pat už žydų sklypus “ 42,
Ten pat už vėjo ir vandens malūnus “ 2,
KAIMAI:
Netičkampis “ 36,
Marčiukinė “ 4,
Kelmabūdė “ 4,
Vaitiškiai “ 5,
Gustaičiai “ 8,
Nartas Did. “ 30,
Nartelis “ 15,
Triobiškiai “ 13,
Trakiškiai “ 19,
Steponiškiai “ 4,
Meškiniai “ 16,
Patašinė “ 30,
Bukoniai “ 3,
Dybakalnis “ 6,
Kuktai “ 11,
Uosinė būdelė “ 4,
Gudinė “ 11,
Raišupis “ 6,
Baraginė “ 13,
Smilgiai brūzga “ 4,
Dambrauka “ 3,
Medeliškė “ 2,
Kirmėlinė “ 7,
Klevinkalnė “ 3,
Kuzai “ 2,
Dembava būdelė “ 10,
Sasnava “ 7,
Dženčelinė “ 3,
Degučiai “ 29,
Puskelniai “ 12,
Surgučiai “ 15,
Gluškaba Būdelė (Gluškabūdė) “ 1,
Marijampolės miestelyje vienuolių marijonų jurisdikos sklypuose dūmai 6.
Šitas 1775 metų dokumentas parodo, kas įvyko Kvietiškio rakte, praėjus 65 metams po didžiojo maro ir 37 metams nuo 1738 metų. Senoji Būda, Starapolė jau yra virtusios Marijampolės miesteliu, anuometiniai kaimai žymiai padidėję ir prisisteigę daugelis naujų gyvenviečių. Gyvenvietės šiame miške kuriasi kryptimi nuo Šešupės į rytus. Čia Sasnava paminėta pirmą kartą. Ji pavadinta Būdele / Būdziske/ . Tokių būdelių tada buvo ir daugiau. Tai buvo įmonė, perdirbanti miško medžiagas į gaminius. Medžių atliekos buvo deginamos ir paverčiamos anglimi ir pelenais. Pelenai pilami į statinėles ir parduodami į Vokietiją arba sunaudojami kaip kalis /potašas/ toje pačioje Prienų seniūnijoje stiklo gamyklose /Ūtose/. Tose vietose, kuriose tos atliekos būdavo deginamos, per ilgesnį laiką susikaupdavo pelenų ir anglies nuotrupų nemažas kiekis. Susidarydavo vidutinio didumo kalneliukas. Kadangi atliekų degintojai deginamas atliekas vadindavo „brokais“ / dabar sakomais niekalais /, tai ir tuos degyklose susidariusius „brokus-kauburius“ Sasnavoje Kurtinaičio darže, Dambraukoje, Dambavoje, Dženčialaukoje ir kitur. Vaikas buvau, bet pamenu, kai ūkininkai tuos brokus, juodą žemę veždavo ant dirvų ir „pabrokuotose“ dirvose javai geriau derėdavo, negu pamėžtose (patręštose). Apie pelenų gamybą ir būdeles sekančiame inventoriuje yra daugiau pasakyta. Brūzgynais /lenkiškai uročišče/ vadindavo tokią gyvenvietę, kurią kelios šeimos, keli žemdirbiai bendromis jėgomis prasidirbinėdavo miške krūmingose vietose, pavyzdžiui, kame daug būdavo priaugusių lazdynų, šaltekšnių, karklų ir tolygių krūmokšlių. Tokiose vietose sunkiai būdavo išnaikinamos šaknys, bet derlinga gaudavosi dirva ar pieva.
Ėmė ir numirė Prienų seniūnas Mykolas BUTLERIS.
Karalius Stanislovas Augustas Prienų seniūniją pavedė laikyti Lietuvos artilerijos generolui kunigaikščiui Kazimierui Sapiegai. Jam perimant seniūniją buvo surašytas 26 sausio 1782 metais visos seniūnijos inventorius, tarsi turtas. Prienų seniūnija tada buvo labai didelis karališkasis ūkinis vienetas, sudalintas į 9 mažesnius ūkinius vienetus, vadinamus Raktais. Būtent: Raktas Prienų, Žytaviškio, Rudupio, Šaltupio, Klebiškio, Mikališkio, Tarpupio, Igliškio ir Kvietiškio. Kiekviename rakte buvo dvaras su savo kaimais ir atskirais raktų ūkvedžiais. Inventoriuje smulkiai aprašytos dvarų triobos, o kaimuose gyventojai vardais pavardėmis su visais šeimų nariais, kiekvieno amžiumi ir su visais gyventojo gyvuliais. Kiekvieno rakto dvare buvo pakankamai ūkio triobų ir namas ūkvedžio šeimai. Prienuose ir Kvietiškyje, be šitų ūkio triobesių, dar buvo ir rūmai paties seniūno šeimai. Prienuose medinis rūmų pastatas su aštuoniais kambariais-pakajais ir atskiru pastatu „sale“ pramogoms, šokiams, pokyliams. Kvietiškyje vasariniai rūmai irgi mediniai, menkesni negu Prienuose, kambarių juose mažiau ir salė pramogoms ne atskirta, o tuose pačiuose rūmuose. „Pakajuose-kambariuose“ lemperijos /sienų pažemiai/, durys, langai geltonai nudažyti ir paauksuotomis juostelėmis apvesti.
Prienų ir Marijampolės miestų forma to paties kirpimo. Centre erdvi rinka, o keturiais šonais „perėjos“ atseit krautuvių eilės. Marijampolės perėjose 27 krautuvėlės su keliais kambarėliais už krautuvės krautuvininko šeimai gyventi. Prienų perėjose irgi 27 krautuvėlės. Ir čia, ir ten krautuvėlėse žydai prekiavo. Prienuose – 6 gatvės, Marijampolėje – 4: Varšavinė, Kauno, Pelkių, Vilniaus. Prienuose žydų šeimų 86, Marijampolėje 57. Inventoriuje nepaminėtos nei Prienų, nei Marijampolės bažnyčios, tik žmonės pasakoja, kad senoji kunigaikštienė Sapiegienė vasaras praleisdavusi Kvietiškyje, besigėrėdama lakštingalomis, perinčiomis pašešupio krūmuose, jų suokiais naktimis, o paryčiais važiuodavusi karietoje į bažnyčią klausyti vienuolių giesmių.
Kvietiškio raktas Prienų seniūnijoje buvo didžiausias.
Rakte buvo valakų smuklių malūnų
Prienų rakte 423 3 2
Žitaviškio 275 3 1
Rūdupio 221 4 1
Šaltupio 225 3 0
Klebiškio 448 5 1
Mikoliškio (?) 427 2 0
Torpupio 304 3 0
Igliškio 466 3 0
Kvietiškio 543 10 2
————————————————————————————————————–Viso seniūnijoje 3734 36 7
Neskaičiuojant miškų, kurių Kvietiškio rakte buvo daugiausiai.
1782m. KVIETIŠKIO RAKTO
Kaimai dūmai-ūkiai Kaimai dūmai-ūkiai
Trakiškiai 22 Netičkampis 37
Vaitiškės 6 Patašinė 33
Lybakalnis 6 Gudinė 12
Bukonys 2 Paluobiškiai 1
Meškiniai 17 Steponiškiai 4
Kuktiškiai-Pėstininkai 2 Ženčialauka 3
Gustaičiai 8 Nartelis 16
Vinkšnalaukis 2 Marčiukinė 8
Kirmėlinė 8 Uosinė 6
Kižai 13 Baraginė 9
Triobiškiai 15 Užupiai 6
Degučiai 17 Dambrauka 4
Kuktai 11 Medeliškiai 3
Puskelniai 11 Adomiškiai-Rainiai 3
Nartas 19 Valčiuva 1
Nartas Mažasis 4 Nendriškiai 1
————————————————————————————————————–Geležiniai 1 Avižinė-Lastauskai 1
Raišupis 6 Navasadai-naujiena 1
Smilgiai 5 Aukštoji būdelė 3
Pridotkai 3 Veselakis brūzga 2
Dambava 4 Alniškė brūzga 1
Dambauka-bajarskai 4 Mergašilis 1
Surgučiai 15 Klevinė budelė 3
SASNAVA 7 Kantališkiai-Viščiakaimis 3
Kuzai 2 Gluškinė-būdelė 1
Bitikai-Ochotna naujiena 2 Utalina brūzga 1
Smaliničia naujiena 1
Kaimai virš brūkšnio yra arčiau Marijampolės, žemiau brūkšnio – arčiau Sasnavos, kuri tais metais buvo tik eilinis mažas kaimelis.
O dabar apie 1782 metais gaminamus pelenus. Neįrašyta, kame buvo ta „patašiaus“ gaminimo būda. Ji buvo kokiame nors miške. Būdninkų-darbininkų prie vyriausios būdos buvo 68 gyvenamos triobelės. „Jos gaspadoriai čia vardais nesurašomi, nes ne prieniškiai žmonės, o ateiviai, ne nuolatiniai kas kartas besikeičiantieji.“ Taip įrašyta inventoriuje. Pati įmonės, dabar vadinamos kontoros, „būdos magazinas“ buvo erdvi, gerai įrengta trioba su „kamara langais smulkaus stiklo, su žalių koklių švedišku kakaliu (krosnimi), su dūmtraukiu per stogą, su durim ant geležinių užkabų, su suolais pasieniuose, su asla /grindimis/ iš suplakto molio. Kitame triobos gale duonkepis krosnis.“ Už triobos – kiemas, prie jo du sandėliai, arklidės. Baldai ir indai trioboje kaip kiekvieno ūkininko: stalas, kėdės, niekotės (geldelė), girnos, žlugtas, statinės, alaus gaminimo, javų matavimo, pelenų svėrimo ir pilstymo kubilai. Toliau – sąrašas keliose vietose esančių Būdų ir būdose esančio inventoriaus. Visose būdose daiktai įrašyti toki patys. Visose – pelenų matavimo indai. 1/Būda Kutiškėje, 2/Būda Klevinėj, 3/Būda Dambavoj, 4/Būda Obelinėj, 5/Būda Grabavoj, 6/Būda Čisavoj. Buvusių Būdų vardai liko ten susikūrioms gyvenvietėms. Visos Būdos inventoriuje atžymėtos lenkiškais pavadinimais, paimtais iš medžių rūšies: Būda Jablonova, Būda Dembova, Būda Klionova, Būda Grabova, Čisova. Kai kurios tose vietose susikūrusios gyvenvietės pasiliko lenkišką pavadinimą: Dambava, Grabava, o ne Ąžuolinė, Skroblinė. Kitos pasikeitė – Jablonova virto Obeline, Klionova – Klevine, Jasionova – Uosine.
Kitame Prienų seniūnijos rakte buvo stiklo gaminimo įmonė, vadinta „Huta Šklena“. Tose vietose pasiliko „Ūta Naujoji“, „Ūta Senoji“, „Utalinka“, „Utėlinė“. Tuo pačiu vardu kaimas ir upelis.
(Bus daugiau)
