Pagrindinis > Žmonės > Kūrėjas > Žydruolė Mankauskaitė-Zenevičienė: kūryba be meilės neįmanoma

Žydruolė Mankauskaitė-Zenevičienė: kūryba be meilės neįmanoma

 

Misterija „Perkūno sakmės“, parodyta Kalvarijoje per praėjusias Rasas (Jonines), ne tik nustebino – tiesiog pribloškė jos kūrėjos Žydruolės MANKAUSKAITĖS-ZENEVIČIENĖS kūrybine energija. „Svajojau sukurti miuziklą, – sako Žydruolė, – bet sumanymas „perėjo“ į misteriją“. Dažniausiai naktimis pasireikšdavęs vidinis matymas, kaip viskas turi būti, miegą blokšdavo į šalį ir pareikalaudavo atsiduoti kūrybai. Ir tai – ne pirmas kartas. Kalvarijos kultūros centro folkloro kolektyvo „Diemedis“ vadovė jau seniai pajutusi, kaip likimas žingsnelis po žingsnelio veda prie svarbių permainų, prasmingų darbų. Kiekvienam turbūt būna, jog atsigręžus atgal, į praeitį, postūmius, pamestus kaip ženklus savo dabartinio gyvenimo, veiklos etapui, randa kažkokiame tuomet beveik nereikšmingame įvykyje. Tai, pasakytų fatalistai, kvietimas realizuoti tam, kam jau esi subrendęs. Štai tokie kvietimai Žydruolei jau seniai nėra naujiena: jos kūrybiniame bagaže du romansų spektakliai, keturios misterijos, vaikų ir jaunimo miuziklai „Eglė karalienė žalčių“, „Gyvate, tu gyva“, „Kaip Matijošius proto įgavo“, „Gėris nugalės“, taip pat nuo 2007 m. kiekvienais metais sukuriama po spektaklį G. Zujaus kūrybinėje vasaros stovykloje „Statau operą“ (čia renkasi vaikai iš visos Lietuvos ir net užsienio), sukurta per 150 dainų, muzikos spektakliams, su „Diemedžiu“ įrašytos 3 kompaktinės plokštelės (2013 m. „Diemedis“ gavo aukščiausią įvertinimą – „Aukso paukštės“ nominaciją).

„Perkūno sakmės“: misterija, nepalikusi abejingų

Misterijoje, kuri, kaip minėta, buvo Rasų (Joninių) šventės Kalvarijoje kulminacija, dalyvavo apie 50 žmonių (daugiausiai – „Diemedžio“ nariai). Kaip teigia Žydruolė, pasirengimas misterijai užtruko apie metus (kostiumų, papuošalų, muzikos kūrimas, scenarijaus rašymas, o vėliau – ir repeticijos: su „Diemedžiu“ jau nuo praėjusio spalio ėmė repetuoti (vokalas, šokiai) – iki pat Joninių). Muziką kūrė, kaip minėta, pati reginio sumanytoja: 20 kūrinių skambėjo misterijoje, aranžavo liaudies dainas, tekstai kai kurių dainų baltų religinės bendruomenės „Ramovė“, bet vis tik daugiausiai – pačios autorės kūrybos. Misteriją Žydruolė kūrė „įdarbindama“ ir savo šeimą: dukra – grimuotoja, vyras – scenografas.

Misterija „Perkūno sakmės“ sukurta remiantis senovinėmis baltų tradicijomis. Šis teatralizuotas pasirodymas, kupinas ugnies šokio elementų, sukėlė didžiulį susidomėjimą tarp žiūrovų (joje taip pat dalyvavo šokio ir ugnies studija „Čiutyta“, Sūduvos gimnazijos teatro ir šokio studija bei šokių grupė „Miss-A“). Net ir tos dienos oras, rodos, pakluso Perkūno valiai: prieš apeigas (misteriją) visus nuprausė gausus lietus, o per misteriją išsisklaidė debesys. Ant scenos artistai jautė pakylėjimą, jie ne vaidino – gyveno visame tame, o gera aura apgaubė visus. Viskas misterijoje buvo „sustyguota“ tiesiog sekundžių tikslumu ir kartu – be galo natūraliai.

Kas penkeri metai – po spektaklį su „Diemedžiu“

Žydruolė spektaklius ėmė kurti „suaugusi“ su Kalvarijos „Diemedžiu“. Vadovė neslepia: „Diemedis“ jai – gyvenimo būdas. Kolektyvo gyvavimo penkmečiui pažymėti kartu su Kalvarijos teatru „Titnagas“ sukūrė pirmąjį romansų spektaklį „Ak, ta meilė“. O vėliau tapo tradicija kiekvieną naują kolektyvo penkmetį vainikuoti spektakliu. „Diemedžio“ dešimtmetį palydėjo misterija „Bėgantis laikas“. 15 metų sukaktį vainikavo ypatingas renginys – romansų spektaklis „Nupink vainiką iš svajonių“. Šis spektaklis gimė vėl kaip atsakas į kvietimą, pamėtėtą kaip lemties ženklą, – išaukštinti patį tauriausią jausmą pasaulyje – meilę – to paties pavadinimo kompaktinės plokštelės sukūrimui ir taip pat teatralizuotam pristatymui –  kažkada jos mamos padovanotame sąsiuvinėlyje su jaunystėje dainuotomis dainomis. Nors nuo to ženklo iki jo suvokimo, o vėliau ir darbų realizacijos praėjo nemaža laiko, džiaugtis tikrai yra kuo: patirtos, girdėtos, matytos meilės istorijos liko įamžintos dainoje, muzikoje, vadinasi, tapo nepavaldžios nei laikui, nei aplinkybėms – kaip ir pati meilė…

Žydruolė prisimena: tuomet savo mamai padėkojusi, tačiau sąsiuvinėlio turinio nestudijavusi – tiesiog atidėjusi į šoną ir tik gerokai vėliau atsivertusi ir pradėjusi gilintis. Mamos dovanotame sąsiuvinėlyje „Diemedžio“ vadovė rado labai gražių tarpukario laikų romansų, kurie prašyte prašėsi prikeliami naujam gyvenimui. Taigi prikėlė: ėmė dainuoti tuos romansus kartu su „Diemedžiu“, o vėliau mąstyti ir apie kompaktines plokštelės išleidimą, juolab kad prie mamos dovanotų romansų tų nostalgiškų meilės dainų prisidėjo daugiau. Prieš beveik penkmetį kompaktinė plokštelė „Nupink vainiką iš svajonių“ buvo išleista (joje – 10 romansų ir 7 instrumentiniai kūriniai), „Diemedis“ ir jo vadovė teatralizuotą jos pristatymą, į kurio scenarijų sudėjo „Diemedžio“ narių, jų artimųjų, pažįstamų meilės istorijas, tikras, neišgalvotas, alsuojančias gražiausio jausmo jauduliu, žiūrovui tik du kartus parodė – Kalvarijos kultūros centre ir Marijampolės dramos teatre (labai apmaudu, jog toks stiprus renginys nuėjo į praeitį: kaip sako Žydruolė, norint jį atgaivinti, reikėtų viską iš naujo kurti…). Beje, pačios Žydruolės patirtos meilės istorijos scenarijuje nebuvo – jai, kaip pati sako, likimas skyrė pažinti ramią meilę, be dramatiškų išgyvenimų, tačiau besitęsiančią jau daugiau kaip 20 metų, neatsiejamą nuo tiesioginio darbo: liaudies dainos, muzikos…

Gyvenimo leitmotyvas – meilė liaudies kultūrai

Žydruolė Mankauskaitė-Zenevičienė, gimusi ir užaugusi Marijampolėje, susidomėjo liaudies kultūra vos šešiolikos metų būdama. Baigusi tuometinės Marijampolės pedagoginės mokyklos kaimo kapelų meno vadovės ir klubinio darbo organizatorės specialybę, iškart pasinėrė į darbą, skirtą liaudies kultūros puoselėjimui. Beveik dešimt metų dirbo Marijampolės moksleivių kūrybos centre (ten buvo subūrusi vaikų folkloro ansamblį „Ratilėlis“), kartu su Vilniuje gyvenančia seseria Marijampolėje organizavo tarptautinius folkloro festivalius „Oi, žiba žiburužiai“ (deja, dėl valdininkų aplaidumo, abejingumo ir nenoro suprasti, išgirsti šių tikrai nuostabių renginių teko atsisakyti…). Žydruolė, kaip minėta, vadovauja Kalvarijos folkloro ansambliui „Diemedis“, įvairių konkursų laureatui, respublikinių dainų švenčių, tarptautinių folkloro festivalių dalyviui, jau sulaukusiam „pilnametystės“ – 18 metų. Tiek laiko ne tik Kalvarijos kultūros padangę puošia šis folkloro kolektyvas, kurį sudaro 25 įvairaus amžiaus, įvairių specialybių žmonės. Šiandien „Diemedis“ – ne tik renginių Kalvarijos savivaldybėje, bet ir gerokai toliau už jos ribų pažiba: kolektyvas dabar – didelė šeima, kuri dalijasi ir šokiu, ir daina, ir muzika, ir šventėmis, ir džiaugsmais, ir rūpesčiais.

„Diemedis“  – folkloro ir liaudies papročių puoselėtojas (būtent šio kolektyvo iniciatyva išleistas CD „Sūduvos krašto dainos ir muzika“). „Mes orientuojamės į autentišką muziką, etnokultūrą, atkuriame senuosius papročius, tradicijas, dainuojame daugiausia Sūduvos regiono dainas, o mūsų renginiai dažnai būna teatralizuoti, su šiuolaikiniais šou elementais“, – trumpai „Diemedžio“ veiklos pobūdį nusako jo vadovė Žydruolė Mankauskaitė- Zenevičienė. Ir iš tiesų: teatralizuota misterija Kalvarijoje Joninių proga ir prieš keletą metų, ir šiemet, kolektyvo dešimtmečio proga sukurta misterija „Bėgantis laikas“ (yra išleista ir šios misterijos kompaktinė plokštelė) ne vienam mačiusiam paliko neišdildomų įspūdžių…

Tvirta šeima – iš tarnybinio romano

Kompaktinė plokštelė „Nupink vainiką iš svajonių“, kurioje, be prieškario romansų (ir ne tik!), skamba retų instrumentų (pvz., rylos, dūdmaišio) atliekama muzika, – trečioji kolektyvo „Diemedis“ išleista kompaktinė plokštelė. „Diemedis“ Ž. Mankauskaitei  – ištisas pasaulis, į kurio veiklą ji, kaip minėta, įtraukusi ir visą savo šeimą: vyras Algis ne tik groja, dainuoja, šoka, bet ir gamina kolektyvui muzikos instrumentus, o dukra Kotryna, baigusi muzikos mokyklą, studentė, baigusi Vilniaus kolegiją, dabar mokosi vėl Vilniuje, mokykloje „Art of Beauty“, bet  „Diemedyje“ vis dar griežia smuiku, dainuoja.

Ž. Mankauskaitei natūralu, jog jos šeima yra kartu ne tik namuose, bet ir darbe. Gal tai ir yra ilgametės sėkmingos santuokos receptas? O gal tai ypatinga meilės istorija, kurios net neįtraukė į „Nupink vainiką iš svajonių” pristatymą? „Tai buvo tiesiog tarnybinis romanas“, – šypsosi Žydruolė, mintimis nusikeldama į praeitį, buvusią prieš daugiau nei 20 metų. Ji, jauna specialistė, dirbo direktore Daugų (Alytaus raj.) kultūros namuose, kur diskotekų vedėjas, jaunas vaikinukas, ėmė nedviprasmišką dėmesį jai rodyti. Žydruolė iš pradžių neteikusi tam didelio dėmesio, tačiau vaikinuko būta atkaklaus: ne tik nuoširdžiai mergino, bet ir apgaubė gražiu rūpesčiu, nesavanaudišku atsidavimu. Pora ištvėrė ir išbandymą – Algio tarnybą sovietų armijoje, po kurios atšoko vestuves. Įdomu tai, kad savo vestuvių datą Žydruolė išvydo sapne: ir išties, kai nunešė abu pareiškimus tuoktis, tik rugpjūčio 10 d. tada buvo įmanoma…

Ž. Mankauskaitė- Zenevičienė dėkoja likimui už laimingą tvirtą santuoką. Nors meilė metams bėgant keičiasi (tampa brandesnė, pereina į bendradarbiavimą, supratimą), ji visada išlieka gyvenimo varomąja jėga. „Labai svarbu santuokoje bendri interesai, – sako Žydruolė. – Mane su vyru labai daug kas sieja: bendri pomėgiai, interesai, darbai, gal todėl mūsų bendravimo nepasiglemžia rutina.“ Be to, Zenevičius jungia stiprus pasitikėjimas, kuris jausmus tik taurina.        

Pati Žydruolė, kuri savo gyvenimo neįsivaizduoja be kūrybos (ne tik vadovauja „Diemedžiui, groja kone visais muzikos instrumentais, išskyrus armoniką, kuria muziką, rašo scenarijus. Ji taip pat šiuolaikinės jaunimo muzikos festivalio „Mes – pasaulis“ koordinatorė, prodiuserė, kaip minėta, tarptautinio projekto „Statome operą“ stovyklos vadovė ir renginių organizatorė), įsitikinusi, jog jokia kūryba be meilės nėra įmanoma.

Laima GRIGAITYTĖ

Asmeninio albumo, autorės ir Aldonos Katilienės nuotraukos.

Žydruolė Palangoje. Miuziklas ''Eglė -karalienė žalčių'.' Romo Eidukevičiaus nuotrauka. Miuziklas ''Eglė - karalienė žalčių'.' Romo Eidukevičiaus nuotrauka. Žydruolė ir Algis Zenevičiai. Scenoje. Viename iš daugybės pasirodymų. Žydruolė ir Algis Zenevičiai. Žydruolė ir Algis Zenevičiai. Žydruolė, Kotryna ir Algis Zenevičiai. Scenoje. Dukra ir mama. Žydruolė ir Algis Zenevičiai. Misterija "Perkūno sakmės". "Aukso paukštės" nominacija 2013 m. Žydruolė Mankauskaitė-Zenevičienė. Miuziklas "Gyvate, ty gyva". Miuziklas "Gyvate, ty gyva". Miuziklas "Gyvate, ty gyva". Zenevičių šeima. Miuziklas "Gyvate, ty gyva". Scenoje. Miuziklas "Gyvate, ty gyva". Tuoj į sceną! Žydruolė Mankauskaitė-Zenevičienė. Spektaklis "Nupink vainiką iš svajonių". Spektaklis "Nupink vainiką iš svajonių". Spektaklis "Nupink vainiką iš svajonių". Spektaklis "Nupink vainiką iš svajonių". Spektaklis "Nupink vainiką iš svajonių". Spektaklis "Nupink vainiką iš svajonių". Mama ir dukra. Zenevičių šeima. Mama ir dukra. Stovykla Vilniuje. Ir toksai sceninis amplua! Žydruolės portretas - dovana "Diemedžio" 15-mečio proga. lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

3 komentarai(-ų) “Žydruolė Mankauskaitė-Zenevičienė: kūryba be meilės neįmanoma

  1. Ši moteris sugeba būti tikru draugu, nuoširdžiu, jautriu ir atviru žmogumi- visa tai suderindama su kūrybingumu bei darbštumu…Tai išties talentinga ir nepaprastai kukli asmenybė. Tikras perliukas, taip retai sutinkamas šių dienų sudaiktėjusiame blizgučių pasaulyje, kur “žvaigždės” įsimylėjusios savo tuštybę staiposi prieš objektyvus- TV kamerų ar savo telefonų objektyvus- koks gi joms skirtumas 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE