Nuo senų senovės yra žinoma, kad muzika turi didelę galią. Viena daina gali sukelti prisiminimus, pakelti nuotaiką ar net pakeisti gyvenimą. Kaip atsiranda muzikos garsai? Lyg ir viskas aišku – muziką sukuria kompozitoriai. O kaip gimsta ta muzika, kurią žmonės, ypač jaunimas, klauso šiandien? Ją taip pat kuria žmonės, jaučiantys meilę muzikai, turintys išlavintą klausą, tik jau su kur kas labiau pažengusiomis technologijomis ir aparatūra.
Marijampolės Sūduvos gimnazijos vienuoliktokas Augustas Berneckas – Sendem – didžėjus, prodiuseris. Didžėjus – tai asmuo, kuris parenka ir leidžia muziką įvairiuose renginiuose ir klubuose. Tačiau Augustas ne tik tuo užsiima – jis taip pat yra muzikos prodiuseris, kuria muziką ir pateikia ją klausytojams.
Vaikystės pomėgis, kuris laikui bėgant neišnyko
„Viskas prasidėjo vaikystėje, kai buvau kokių 3–4 metų: jau sėdėjau prie tam tikros aparatūros, keičiau kasetes, diskus“, – pasakoja Augustas. Vaikino pomėgį, susijusį su muzika, tėvai pastebėjo dar vaikystėje. Tačiau jų požiūris į šį sūnaus užsiėmimą nebuvo rimtas. Jie manė, kad muzika – tik vaikystės pomėgis, kuris vaikui augant ir keičiantis galiausiai išnyks. Augdamas vaikinas išbandė save ir dainuodamas bei repo stiliaus muzikoje. Būdamas septynerių apie klubinės kultūros muziką Augustas ne tik negalvojo, bet net jos nemėgo. Labiausiai tuo metu jį traukė lietuviškas repas.
Mažais, bet užtikrintais žingsneliais į priekį
Nors tėvai žiūrėjo į šį užsiėmimą pro pirštus, Augustas visada turėjo draugų palaikymą. Tačiau atsiradus pirmiesiems darbo vaisiams, kai kurių aplinkinių nuomonė pasikeitė. Pirmasis Sendem kūrinys nebuvo klubinis. ,,Tai buvo trumpas, 15 sekundžių trunkantis ritmo ir pianino skambesio mišinys. Nors jis tikrai nebuvo geras, bet buvo tai, kuo galėjau didžiuotis“, – su šypsena prisimena Augustas. Save jis vadina ,,miegamojo prodiuseriu“, nes savo pomėgiu užsiima namuose, kur turi ,,miegamojo“ studiją, primityvesnę aparatūrą, kuri yra skirta savo malonumui, o ne komercijai. Tokie prodiuseriai turi patys sau prasiskinti kelią į žmonių širdis, domėtis tuo, kas jiems patinka, ir pateikti tai, ko nori žmonės. Prodiuseriai neturi atstovų spaudai, patys kuria sau reklamą, stebi to meto tendencijas, analizuoja žmonių įvertinimus, kritiką, jų nuotaiką. Dėl ko svarbi nuotaika? Sendem pateikia pavyzdį: niūrus, lietingas rudens vakaras. Tada nesinori klausyti trankios muzikos. Žmogus nori klausytis muzikos, atinkančios jo nuotaiką. Todėl Sendem kuria ir pateikia įvairios nuotaikos muziką.
Labiausiai skatina neigiami atsiliepimai
Pirmą kartą Sendem užlipo ant scenos 2011m. rugsėjo 25 d. Tada jam buvo 15 metų. Jis pasirodė Marijampolėje, Eklips vakarėlių naujame sezone, kur jį pamatė jo bendraamžiai. Žinoma, tada buvo įvairių nuomonių. Tačiau Augustas labiausiai vertina objektyvią kritiką. ,,Labai skatina neigiami atsiliepimai. Kadangi esu savamokslis, neturiu mokytojo, kuris pasakytų, ką darau ne taip, patartų, objektyvi ir kritiška nuomonė leidžia man taisytis ir tobulėti“, – sako tvirtą savo nuomonę turintis vaikinas. Tačiau ne visada kritika gali žmogaus mintis ir norus paveikti teigiamai. Didžiausi sunkumai kuriant muziką – motyvacijos stoka. Tam didžiausią reikšmę turi žmonės, kurie nesupranta Augusto užsiėmimo, tiesiog atstumia tai be jokio pagrindo. Muzikos pasaulyje yra žmonių, kuriais Augustas domisi. Tačiau yra perpildytas, todėl labai svarbu originalumas. Dėl šios priežasties Sendem nesilygiuoja į kitus didžėjus ar muzikos prodiuserius ir stengiasi sukurti vis kitokias dainas ir jas pateikti publikai. Svarbu turėti įkvėpimą: jei jis bus, dainą galima sukurti maždaug per tris savaites. Vaikinas nepasiduoda popkultūrai. Jis užsiima ne tik klubine kultūra, domisi ir hip hop stiliumi, tačiau visada išlaiko savo įsitikinimus.
,,Neturi būti dramblys užlipęs ant ausų“
Paklaustas, kas yra svarbu norint tapti didžėjumi, Augustas nusijuokia: „Mes, didžėjai, sakome: ,,Neturi būti dramblys užlipęs ant ausų“. Nors klausą galima išlavinti, labai svarbu norėti tuo užsiimti ir mėgti tai, ką darai. Dar vienas labai svarbus dalykas – bendravimas su publika. ,,Jei šalia didžėjaus yra mikrofonas, jis bet kada gali pasakyti tam tikras frazes, kurios „veža“ žmones. Viena iš jų: „Visų rankos į viršų!“ – pasakoja Sendem. Ypatingas pasiruošimas didžėjauti prieš renginį nėra reikalingas. Užtenka savaitę prieš jam įvykstant pasidomėt naujausiomis tendencijomis, sekti naujienas internetinėje erdvėje, kaupti savo fonoteką ir galiausiai belieka tik išsirinkti marškinėlius.
Noras daryti tai, kas yra naudinga
Šiuo metu Augustas deda lygybės ženklą tarp mokslų ir muzikos. „Dažnai tenka kurti naktimis. Neretai eidavau į mokyklą pamiegojęs tik 3–4val., bet dėl to niekada nesiskundžiau, net pamokose sėdėjau su šypsena, nes žinojau, kad tai, ką aš darau, yra naudinga. Tai pastatys pamatus mano ateičiai. Ir aš buvau teisus“, – pasakoja Sendem. Vaikinui tai yra ne darbas, o pomėgis. Tai ramina, padeda atsipalaiduoti ir išsilieti.
Ateities vizijose – kūryba
Augustas sako, kad ateityje tikrai nenori kurti savo verslo ar dirbti prodiuseriu. Jis nori būti tas žmogus, kurio reikia kaip kūrėjo, idėjų šaltinio. Svarsto galimybes tapti pramogų verslo atstovu, reklamos agentu, kūrėju. Tačiau savo pomėgio Sendem nepamiršta. ,,Tikrai neatsitrauksiu, grosiu, kursiu. Daugiau ar mažiau, bet užsiimsiu šia veikla“, – teigia jis.Vaikinas viena iš didžiausių vertybių laiko bendravimą su žmonėmis, kurie žino, ko nori gyvenime, turi tvirtus dvasinius pamatus. Augusto nuomone, tai ir yra svarbiausia kiekvieno iš mūsų gyvenime – kovoti dėl savo būvio.
Augusto Bernecko – Sendem kuriamą muziką galite išgirsti interneto puslapyje
Soundcloude.com/sendem
Raminta GRIGAITYTĖ
Asmeninio albumo nuotrauka.
Nr. 18 (22), 2013 m. gegužės 4–10 d.
Augustas Berneckas.
