Trumpo (3 minučių trukmės) mėgėjiško filmo festivalis „Baltas kluonas“, kurį nuo 2003-iųjų Marijampolės krašte organizuoja vaizduojamojo meno užburti marijampoliečiai, beveik jau turi antrininką Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Ten nuo 2006-ųjų rugsėjo su šeima gyvenantis marijampolietis Linas NATKEVIČIUS, vienas iš keturių Vekeriotiškės „Balto kluono“ festivalio „krikštatėvių“, tokį vakarą – „Balto kluono“ filmukų peržiūrą – suorganizavo savo sodyboje.
Nemenka stovyklavietė
Tai reiškia, kad „Baltas kluonas“ sparčiai išaugo savo rūbą. Vekeriotiškės filmų vakaras, jau nuo anksčiau žinomas bendraminčiams Lenkijoje, Norvegijoje, Rusijoje ir Vokietijoje, dabar žinomas ir JAV.
„Tokio nepakartojamo kluono, kaip pas Alenskus, mes neturime ir nepasistatysime, – ramiai ir pagarbiai dėstė Linas. – Bet kas žino! – akimirksniu suaktyvėjęs pridūrė, tarsi kaip grūdą pasisėdamas mintį naujam planui. – Specialiai tam reikalui pasidariau stendą. Bičiulių būrį į savo sodybą sukvietėme trijų laisvų dienų savaitgaliui.“
Linas ir Renata Natkevičiai įsikūrę Naujojo Dčersio valstijoje, Bairamo (Byram) miestelyje, esančiame prie Spanguolių ežero. Dėkingoje poilsiui vietoje. Šauni ir linksma, kaip po minėto savaitgalio įvertino abu Natkevičiai, publika iš anksto žinojo, kuo užsiims tas tris dienas. Visi sudarė savotišką stovyklavietę – vieni „okupavo“ šeimininkų miegamuosius, kiti kieme pasistatė savo palapines. Dauguma atvyko su įvairaus amžiaus vaikais.
Lietuviški filmai
„Žiūrėti lietuviškų filmukų atvyko ne tik Amerikoje gyvenantys lietuviai, – sakė Natkevičiai. – Galima spręsti pagal vardus: Laima su Džonu ir jų vaikučiai, Renata su Giedriumi ir jų vaikučiai, Marius su Seli, Luka, Erika, Rimas su Liuda (iš Rusijos), Rimgaudas ir Daiva, Jurgita su mama, kita Jurgita, Markas ir Markas (abu gėjai, labai šaunūs žmonės)… Kvietėme ir savo kaimynus, bet jie tomis dienomis patys rengė vakarėlius, tai pažadėjo, kad žiūrėti filmų atvyks kitą kartą.“
Bet lietuviška dvasia, žiūrint Lietuvoje sukurtus filmukus, kaip tikino Natkevičiai, tikrai vyravo. Žiūrovai susidomėję stebėjo vaizdus ekrane daugiau nei tris valandas. Anot šeimininkų, viskas labiau „kabino“ nelietuviškąją publiką, nes jų pamatyti vaizdai jiems buvo naujiena. „Buvo ir juoko, ir nustebimo. Atrodo, mūsų žiūrovai geriausiai įvertino vaidybinius Ginto Mickaičio ir Gintaro Kandroto filmukus. Visiems buvo miela matyti gražią Lietuvą, o „Sakmė apie bulvę“ tapo lyderiu“, – sakė Renata.
Visi susirinkusieji bendravo dviem kalbomis, o Renatai didelį džiaugsmą padarė bene vien lietuviškai čiauškėję jauniausieji filmukų žiūrovai.
Filmų demonstravimo vakarą (jis buvo pradėtas tik sutemus) Natkevičių sodyboje buvo peržiūrėti dviejų „Balto kluono“ festivalių filmukai. Žiūrovai, pagauti įspūdžio, pageidavo kitų festivalių filmus žiūrėti iškart po savaitės, kitą savaitgalį, bet buvo nutarta leisti šeimininkams kiek atsipūsti – padaryti pertrauką.
Neišdildomas ryšys
„Aš niekada nebuvau atitrūkęs nuo „Balto kluono“ festivalių, įvykdavusių Vekeriotiškėje, – džiugiai pasakojo Linas, tarsi kitaip net negalėtų būti. – Po kiekvieno festivalio filmukai pas mus patenka gerų bičiulių, bendraminčių dėka. Jiems už tai labai ačiū!“
Beje, Natkevičių šeima gyventi į JAV išvyko 2006-ųjų rugsėjį, tuoj po IV „Balto kluono“ festivalio. Po to jie, atostogaudami gimtinėje, „Baltame kluone“ dalyvavo 2008-aisiais. „Tada buvome tik žiūrovai, – prisiminė Linas. – Bet buvo labai malonu pamatyti, kad gyvuoja mūsų idėja, palaikoma puikių ir nuostabių kolegų ir draugų. Ačiū jiems už tai!”
Paskutinįkart Natkevičiai Lietuvoje viešėjo 2011 metais. Žada vėl parvykti ateinančiais metais. Jeigu nepataikys laiku, kai vyks „Baltas kluonas“, jiems festivalyje galbūt atstovaus dabartinės bičiulės Lukos sukurtas filmukas. Bent taip ši drabužių dizainerė žadėjo, likusi sužavėta „Balto kluono“. Lino manymu, dalyvių iš Naujojo Džersio gali būti ir daugiau, nes trumpais mėgėjiškais filmais susidomėjusių draugų tikrai yra. Taigi „Balto kluono“ geografija turėtų dar išsiplėsti.
Iškalbingi skaičiai
„Mūsų savaitės“ skaitytojams belieka priminti, kad „Balto kluono“ festivalis kiekvieną vasarą vyksta Irenos ir Algio Alenskų sodyboje Vekeriotiškės kaime (Šunskų sen.) nuo 2003-iųjų. Tuokart mintis surengti trumpo mėgėjiško filmo festivalį kilo keturiems marijampoliečiams: Rimvydui Alenskui (sodybos šeimininkų sūnui) ir marijampoliečiams Ričardui Mockui, Eugenijui Naikeliui, Linui Natkevičiui. Visi jie vienaip ar kitaip susiję su filmavimu, vaidyba. Festivalio pavadinimą „pasiūlė“ pats Alenskų sodybos kluonas, ant kurio baltai nudažytos sienos ir demonstruojami mėgėjų sukurti filmukai.
Pirmajame festivalyje 2003 metų vasarą dalyvavo 15 vietinių autorių (operatorių), kurie susirinkusiems žiūrovams parodė per 20 savo darbų.
Pernai ten pat vyko jau X „Balto kluono“ festivalis. Dalyvavo 24 autoriai (ne tik vietiniai), kurie parodė 35 filmukus. Tarp jų buvo ir Lino Natkevičiaus sukurtas darbelis, taip pat nuskambėjo iš anksto parengtas Lino sveikinimas ir žiupsnelis malonių prisiminimų.
Veiklūs žmonės
Televizijos operatoriumi Marijampolėje dirbęs Linas dabar yra didelės komercinės spausdinimo kompanijos atstovas. Įmonė spausdina vaizdo reklamą. Kartu su Linu televizijoje ir ekonomikos dėstytoja Marijampolės kolegijoje dirbusi Renata JAV yra laivybos kompanijos atsakinga darbuotoja.
Pora yra trijų vaikų tėvai: 20 metų Lukas jau gyvena savarankiškai ir atskirai, vidurinioji – Ugnė – tebelanko mokyklą, o jaunėlei Urtei, gimusiai JAV, dar tik ketvirti metukai.
Šeima pernai įsigijo nuosavą namą ir svajoja jame organizuoti kuo daugiau lietuviškų renginių. Neužmiršdami savo lietuviškų šaknų, Natkevičiai neretai važinėja po lietuviškas muges, kuriose ne tik žvalgosi ir grožisi, bet ir pardavinėja savo gamybos atvirukus, kitokius rankdarbius. Lino ir Renatos namai atviri ir svetingi iš Lietuvos atvykstantiems kraštiečiams. Daugiau svečių, kaip jau suplanuota, bus ateinančiais metais. „Lietuviška dvasia mums labai reikalinga“, – sutartinai teigė abu marijampoliečiai.
Vida KARALIŪNAITĖ
Nuotraukos iš šeimos albumo.
Nr. 37 (41), 2013 m. rugsėjo 14–20 d.