Pagrindinis > Toli - arti > Virš 5 pojūčių > Koja kojon su… augalų energetika

Koja kojon su… augalų energetika

 

…Dalgio ašmenų dar nepalytėti žolynai, gausiais žiedais apsipylę sodai  savo trapaus grožio apogėjuje kiekvieną akimirką tobuli. Nes yra čia. Yra dabar. Yra tokie. Ir jų trumpas žydėjimo gyvenimas byloja apie… laimę. Būti čia ir dabar, gerti kiekvieną buvimo akimirką lyg tyriausią rasą, nesvarstant, kokia viso to prasmė, nekviečiant savo likimo į nesibaigiančią dvikovą, o pasinėrus į gyvenimą tarsi į margaspalvę pievą netrukdyti pajausti į sielą besibeldžiančią pilnatvę, leisti sau pačiam būti laimingam – tiesiog štai šitaip: paprastai, žmogiškai…

…Prisimenate vaikams skirtą K. Kubilinsko eilėraštį apie nedorėlį Grigą, laužiusį beržo šakeles? Poetas švelniai moralizavo: „Ir berželis turi širdį,/ Viską mato, viską girdi…“, atkartodamas nuo seno ir lietuvių tautosakoje pabrėžiamą neatsiejamą žmogaus ryšį su gamta. Kam guosdavosi našlaitėliai, jei ne liepelei, kleveliui, kas padėdavo seselei brolio gedėti, jei ne saulelė? Ne veltui, pasirodo, netgi XXI amžiaus žmogaus akimis žvelgiant, yra akcentuojamas žmogaus ryšys su gamta, ypač su augalais, kurie, kalbant jau šiuolaikine terminologija, savo energetika gali ir iš ligos patalo prikelti, ir netgi žygdarbiui pašaukti. Gyvybės slėpiniai, pasireiškintys ne tik sudėtingose struktūrose, tačiau, rodos, ir menkame žolės kuokštelyje, – vienas iš kauniečio profesoriaus bioenergetiko, parapsichologo Jono DAINAUSKO dėmesio ir tyrinėjimų objektų.

Žalieji broliai medžiai: atima, kas bloga, duoda, kas gera

„Viskas, kas mus supa, yra gyva, netgi Žemė – taip pat gyvas organizmas,“ – sako J. Dainauskas, pabrėždamas, kad mes, įpratę skirti tai, kas gyva ir negyva (pavyzdžiui, akmenys, kristalai…), tiesiog pro akis praleidžiame stichijos, subtilių formų gyvybės pasireiškimą. Taip yra dėl to, kad mes gyvename trimatėje erdvėje (na, dar pridėkime ketvirtą matmenį – laiką), kuri apriboja pažinimą, ir tai, kas mūsų sąmonei nepasiekiama, tiesiog blokuoja. Tik ypatingas jautrumas gali tą menką suvokimą praplėsti (juk tų matmenų priskaičiuojama iki 24) ir priėmus filosofiją, jog yra ne tik tai, ką galima užčiuopti penkiais pojūčiais, galima kalbėti ir apie augalų energetiką. „Visi turi sielas, paskirtį Žemėje, Visatoje, – kalba J. Dainauskas, – o kalbėdami apie žmogaus ir augalų bendravimą, turime atkreipti dėmesį į du aspektus: yra augalai, kurie žmogui teikia energijos, ir yra augalai vampyrai.“

Bioenergetikas įsitikinęs, kad su augalu žmogui reikia bendrauti kaip su žmogumi, niekada nepamirštant pagrindinio principo: kaip šauksi – taip atsilieps. Jo laikantis galima iš augalų gauti tiesiog neribotą kiekį energijos, sveikatos. Žinoma, reikalingos ir tam tikros žinios. Štai, pavyzdžiui, topolis, drebulė, iš dalies ir eglė – medžiai vampyrai (visi kiti medžiai – donorai). Nereikia manyti, jog medžiai vampyrai – blogio nešėjai. Toli gražu taip nėra. Jie vykdo energijos „atsiurbimo“ funkcijas. Pavyzdžiui, drebulė naikina uždegiminius procesus. Liaudiška priemonė: jei yra koks navikas, uždegimas, patartina prie problemiškos kūno vietos reguliariai laikyti kaladėlę iš drebulės, kad išsiurbtų neigiamą energiją ir tokiu būdu likviduotų ligos židinį. Taip pat, jeigu apninka neigiamos emocijos, rekomenduojama pastovėti prie drebulės – šis medis ištrauks visus negatyvus, tačiau paskui energetiškai pasikrauti jau reikia ieškoti kito medžio. Beje, senovėje stogus dengdavo būtent drebulės skiedromis – tokie stogai ilgai išbūdavo, nes jų jokie kenkėjai nepuldavo. Moterims labai tinka švelnią energetiką generuojantys medžiai: beržas, ypač liepa. Ąžuolo energetika labai stipri (ne veltui šie medžiai gerai auga ir geopatogeninėse zonose), šis medis ne tik suteikia daug energijos žmogui, bet ir padeda save pažinti, nors reikia nepamiršti, jog po ąžuolu nerekomenduojama būti silpnesniems žmonėms – jis per stiprus. O štai po topoliu rekomenduojama pastovėti, kai žmogų apninka problemos, negali apsispręsti, taip pat, kai kamuoja depresijos. Visai ne stebuklas, kad ilgiau pastovėjus po šiuo medžiu išryškės pagrindiniai sprendimai, ateis ramybė.

Su augalu reikia bendrauti kaip su žmogumi

J. Dainauskas tikina, kad teigiamą energiją ypač generuoja tie augalai, kuriuos patys auginame, tik reikia nepamiršti ne tik juos prižiūrėti, bet ir pakalbinti, bent mintimis pabendrauti. Netgi sveika vaismedį pabarti, jei jis neveda vaisių: ne vienas faktas liudija, kad išbartas vaismedis, netgi pagrasinant jį nukirti kaip nevaisingą, kitais metais apsipila vaisiais. Gyvybės ir išlikimo instinktas pažadina visas jėgas, ir medis „paklauso“ – pradeda derėti, „išgirdęs“, jog antraip gali žūti.

Visi augalai, jeigu tik tai žinome, žmogui yra tiek vaistas, tiek maistas, arba, anot bioenergetiko, bendravimo su žmogumi forma. Tad natūralu, kad jie visada ir reaguoja į žmogų. Tai atskleidė ir amerikiečių mokslininkų vykdytas ekperimentas. Prie augalų pritvirtinus elektrodus ir į eksperimento patalpą įvedant vis kitokius žmones, buvo stebima augalo reakcija. Buvo pastebėta, kad augalai vienaip reaguoja į žmogų, kuris jais nuolat rūpimasi, kitaip – į patalpon įvestą žudiką: augalas skleidžia kitokio dažnio impulsus. Augalai audringai reaguodavo netgi kai eksperimento metu per atstumą buvo žalojami (pjaustomi, deginami) kiti augalai: jų imulsai rodė skausmą, stiprų susijaudinimą.

„Visi augai turi tam tikrų formų sąmonę, – aiškina J. Dainauskas, – tad kai bendraujame su jais, jie mus supranta.“ Jau netgi moksliniu lygiu atvirai kalbama ir apie realią galimybę mintyse susikalbėti su augalu. Dėl to, kad augalai jaučia, supranta, įsitikinusios ir paprastos daržininkės, gėlininkės. Sakoma, kai kurios moterys turinčios itin „gerą ranką“: pas jas augalai tiesiog klestėte klesti, rodos, ir be ypatingos priežiūros, persodinti daigai gerai prigyja netgi ir netinkamu metu pasodinti. O yra ir priešingų atvejų: patekęs į kitokias rankas net vešlus augalas nunyksta, o jei ir išlieka, tai skursta. „Pikta, agresyvi, nuolat viskuo nepatenkinta moteris niekada neturės gražių augalų“, – įsitikinęs bioenergetikas, akcentuodamas, kad augalams reikia ne tik tinkamų augti sąlygų, bet ir bendravimo, meilės (tai netgi svarbiau už trąšią žemę, pakankamą šviesos, drėgmės kiekį).

Su žydėjimo energija – į harmoniją

Ne viena rūpestinga gėlininkė pasidžiaugia, rodos, paprasta fraze: „Atsidėkodama už meilę ir rūpestį, gėlė padovanojo puikų žiedą.“ Šioje frazėje, kaip pastebi J. Dainauskas, slypi didžiulė prasmė ir išmintis, mat būtent per žydėjimą augalas labiausiai žmogų apdovanoja energija, arba, kitaip sakant, būtent augalų žydėjimas stipriai energetiškai žmogų pakrauna, tad rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti prie žydinčių medžių, pievų. Netgi nuotraukos, paveikslai, kuriuose vaizduojami žydintys augalai, skleidžia gerą energiją, gali neutralizuoti neigiamą aplinkos energiją.

Žinoma, neužtenka vien apsikabinėti sienas paveikslais su žydinčiais augalais, reikia, pasak bioenergetiko, ir mąstyti pozityviai, suvokiant, kad nesame išskirtiniai, nesame aukščiau už nebyliuosius brolius – augalus. Būtent tokia mąstysena leidžia tobulėti, subtiliau jausti pasaulį. „Ką reiškia tobulėti? Būti harmoningesniam! – sako J. Dainauskas. – Kai žmogus harmoningas, yra taip pat ir sveikesnis, gražiau bendraujantis. Jis nenulauš medžio, nesutryps gėlės, jis sodins, puoselės.“ Bioenergetikui nesuvokiamas žmogaus noras keisti gamtos pasaulį. „Keisti nieko negalima, – teigia J. Dainauskas. – Kiekvienas drastiškas įsikišimas į gamtos pasaulį atsigręžia prieš patį žmogų. Pačios baisiausios stichijos: žemės drebėjimai, cunamiai, uraganai ir kt. – ne Dievo bausmė, o paties žmogaus prisišaukta reakcija į pyktį, žudynes, neapykantą. Tos stichijos, taip pat turinčios sielą, šitaip reaguoja į žmogaus skleidžiamus negatyvus.“

* * *

Svaigiame pavasario žydėjime, kaip aiškina J. Dainauskas, tereikia tik visa siela į save gerti tą nematomą įstabiausių spalvų, kvapų, formų stiprybę, kurią skleidžia ir žydinti tulpė, ir bičių dūzgėjimu aidinti baltaskarė vyšnia, o jei norime grįžti į pirmapradę harmoniją, ryte, tekant saulei, reikia nesidrovėti nuogam pasivolioti rasotoje pievoje – grįš ir jėgos, ir gyvenimo džiaugsmas…

Laima GRIGAITYTĖ

Autorės nuotraukos.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE