Ketvirtadienis, 21 rugpjūčio, 2025
Daugiau
    Pagrindinis Blogas Puslapis 194

    Pomirtinių aistrų sūkuryje, arba čigonų barono mirtis išblaivinimo procedūros metu vis nepaliekama istorijai

    0

     

    „Negaliu tylėti, – neslėpdama ašarų prieš penkerius metus kalbėjo į redakciją atėjusi pagyvenusi čigonė, lydima jaunos mergaitės – anūkės. – Žinau, kad jo jau neprikelsiu, tačiau tegu kiti žmonės pasimoko iš mano nelaimės…“ Tolesnis moters pasakojimas laiką atsuko į 2012 m. paskutinio pavasario mėnesio pradžią…

    2012 m. gegužės pradžioje Marijampolės smalsuolių dėmesį patraukė išskirtinė laidotuvių eisena: žirgais kinkytas vežimaitis, kurį iš abiejų pusių lydėjo šaunūs raiteliai, lėtai judėjo į senąsias miesto kapines. Taip iškilmingai į paskutinę kelionę buvo palydimas čigonų baronas 54 metų amžiaus sulaukęs Stepas Marcinkevičius, miręs tų pačių metų gegužės 7 dieną (vyro kapavietę jau beveik penkerius metus puošia išskirtinis paminklas). Su namuose mirusio vyro netektimi sunkiai susitaikanti velionio našlė Alma Marcinkevičienė, pačiam didžiausiam skausmui atlėgus, atėjusi į redakciją, pateikė prielaidą, jog jos vyras buvo… nužudytas. Tiesa, anot moters, tai nebuvęs kažkoks smurto proveržis, brutalios jėgos panaudojimas: čigonų baroną Anapilin esą išvijo medikės, atlikusios išblaivinimo procedūrą lašinėmis, neatsakingumas…

    Po beveik penkerius metus besitęsiančio teismų maratono šių metų balandžio mėnesį paskelbtas nuosprendis A. Marcinkevičienės prielaidą tarsi paneigė: nepakako įrodymų, jog per nelegalią išblaivinimo procedūrą mirusio čigonų barono gyvybė užgeso dėl slaugytojos kaltės.

    Mirė išblaivinimo procedūros metu

    Narto kaime (Marijampolės sav.) įregistravęs ūkį, Stepas Marcinkevičius, kaip stereotipiškai ir turėtų būti, vertėsi arkliais. Pasak velionio našlės, vyras, turėjęs bėdų dėl kepenų, kasos veiklos, vis dėlto nevengė taurelės. Rūpindamasi vyro sveikata, A. Marcinkevičienė ne kartą kvietusi į namus medikę, kad pastatytų lašines, taip vyrą išblaivytų, išvalytų jo organizmą nuo alkoholio. Po šių procedūrų (vienas toks vizitas, anot našlės, kainuodavęs 200 litų), pasak A. Marcinkevičienės, Stepas ne tik išblaivėdavo, bet ir išties geriau pasijausdavo: pažvalėdavo, atsirasdavo jėgų, galėdavo dirbti (reikalų čigonų baronui visada buvo per akis: reikėjo ne tik arkliais rūpintis, tekdavo spręsti ir kitų čigonų bendruomenės narių problemas).

    Lemtingoji 2012 metų gegužės 7 – oji, rodės, nė kuo neišsiskirianti diena. Tiesa, Stepas iš vakaro buvo padauginęs, o ryte, kankinamas pagirių, užsivertė dar ir stiklinaitę degtinės. Žmona iškvietė tą pačią medikę, kuri pagelbėdavusi ir anksčiau panašiais atvejais, kad lašinėmis vyrą išblaivintų. „Seselė atėjo apie 12.30 val., – pasakojo A. Marcinkevičienė. – Stepas, jos raginamas eiti į kambarį, esantį namo viršutiniame aukšte, procedūrai priešinosi, aiškiai šįkart jos nenorėjo. „Jei nenori mirti, einam,“ – sakiusi jam seselė, kol šis pagaliau pakluso. Praėjus penkiolikai minučių, negeros nuojautos vedina, užlipau į kambarį, kuriame buvo atliekama procedūra. Tai, ką pamačiau, mane pribloškė: Stepas prašo ištraukti lašinę, kraujas bėga… Jis čigoniškai keikiasi, o seselė laiko jo rankas…“ A. Marcinkevičienė teigia tai išvydusi puolė šaukti dukters. Skubiai buvo ir greitoji pagalba iškviesta. Deja, nieko Stepui jau nebuvo galima padėti – vyras mirė tiesiog išblaivinimo procedūros metu.

    Artimieji kaltina medikę

    Netekties skausmas, rūpinimasis laidotuvėmis, pasak A. Marcinkevičienės, nepaliko jokių minčių, tad tik praėjus šiek tiek laiko artimieji ėmė mąstyti apie S. Marcinkevičiaus mirties aplinkybes. Įtarimą sukėlė dvi tuščios ampulės diazepamo, rastos kambaryje, kuriame mirė čigonų baronas. „Galgi šie raminamieji, suleisti išblaivinimo procedūros metu, ir sukėlė mirtį?“ – įtarimais dalijosi artimieji, prisiminę, kaip seselė esą kalbėjusi, jog suleidusi dvi ampules, kad Stepas užmigtų, o šis niekaip neužmigęs.

    Pasak A. Marcinkevičienės, oficiali vyro mirties priežastis – širdies sustojimas (artimieji tikina, jog S. Marcinkevičiaus širdis buvusi sveika). Našlė teigianti lavonas nebuvo skrostas, tik audinių mėginiai tyrimams paimti. Dėl S. Marcinkevičiaus mirties fakto Marijampolės PK vyko tyrimas, tačiau velionio našlė nuo pat pradžių buvo įsitikinusi, jog seselės neatsakingumas atėmė iš artimųjų brangų žmogų. „Bent ji į laidotuves būtų atėjusi, užuojautą pareiškusi, – liejo apmaudą A. Marcinkevičienė, – jei jau tokia nekalta. Mes Stepo nesusigrąžinsime, tačiau norėčiau visus žmones įspėti: saugokitės!“ A. Marcinkevičienė teigusi, jog dėl „tiesos išaiškinimo“ eisianti iki galo, pasiryšianti, jei reikės, netgi vyro palaikų ekshumacijai (to teismams vis dėlto nereikėjo).  

    Netinkamu laiku netinkamoje vietoje?    

    Bendrosios praktikos slaugytoja Laima Šiugždinienė, turinti ne vieną dešimtmetį tokio darbo patirties, į kurios asmenį dėl netikėtos S. Marcinkevičiaus mirties buvo nusitaikę velionio artimieji, visus priekaištus ir kaltinimus kategoriškai neigė nuo pat pradžių. „Nesuleidau nieko, kas galėtų išprovokuoti mirtį, o lašinės sulašinimas dar niekam nebuvo mirties priežastis“, – sakė medikė. Visi šie kaltinimai, pasak L. Šiugždinienės, visiškai nepagrįsti – net teismo medicinos ekspertai nenustatė nieko, kas galėtų sukelti įtarimą. „Ne kartą esu gelbėjusi tą vyrą iš bėdos, – sakiusi L. Šiugždinienė, – tad ir tąkart viską dariau kaip įprastai. Tiesiog netinkamu laiku netinkamoje vietoje atsidūriau…“ Medikė neneigė leidusi diazepamą, lengvą raminamąjį medikamentą, kuris tokioje situacijoje esą tikrai nekenksmingas (kaip tik – padeda žmogui nurimti): nei širdies darbą stabdo, nei smegenis paralyžuoja. Viskas procedūros metu buvo kaip įprastai, tačiau netikėtai pablogėjusi S. Marcinkevičiaus būklė buvo vienas iš tų nenumatytų atvejų, kai jau nieko negalima padaryti. Pati seselė iš pradžių puolusi gaivinti staiga gyvybę prarandantį pacientą, vėliau – ir greitosios pagalbos medikai, tačiau visos pastangos buvo bevaisės.      

    Esą nepagrįstus S. Marcinkevičiaus artimųjų kaltinimus L. Šiugždinienė priėmusi kaip šmeižtą, netgi šantažą. Velionio našlė esą medikę netiesiogiai reketavusi: užuominomis reikalavusi pinigų, aiškindama, jog laidotuvės daug kainavusios, davusi suprasti, jog nebus nei korespondentų, nei teismų, jei bus „susitarta“…

    Kriminalas neįžvelgtas, bet…

    Ir pirminiais duomenimis, ir po penkerius metus trukusio teismų maratono šiuo atveju kriminalo įtarti nebuvę pagrindo. Tą patį patvirtinęs ir Marijampolės teismo medicinos ekspertas R. Valiukas, S. Marcinkevičiaus mirties priežastimi nurodydamas širdies ligą.

    Štai čia tarsi galima būtų dėti tašką: žinoma, mirusio žmogaus neprikelsi, tačiau nusikaltimo nėra, iš velionio artimųjų nuskambėję kaltinimai medikei nepagrįsti… Vis dėlto yra mažytis „bet“. „Mūsų savaitės“ kalbinta bendrosios praktikos gydytoja Danguolė Skurkienė teigė, jog nuolatinės išblaivinimo lašinėmis procedūros pacientui, kuris tarp reguliarių išgėrimų neprisižiūri savo širdies (medikas, atliekantis išblaivinimo procedūrą, gali nepastebėti užleisto širdies nepakankamumo), nėra jau tokios nekaltos – tai nėra labai saugu. „Alkoholis sutrikdo kraujo elektrolitų apykaitą, subtilią vandens ir mikroelementų, kraujo druskų, medžiagų apykaitą ir hormonines funkcijas, sukelia nereguliarų širdies plakimą, nepakankamumą, – aiškino D. Skurkienė. – Taigi, esant tokiems sutrikimams, skysčių perteklius, lašinant lašines, situaciją gali ne tik pagerinti (išblaivinti), bet ir dar labiau pabloginti. “ Kitaip tariant, priežastis, jog įvyksta tokio pobūdžio staigūs tragiški atvejai, pirmiausia – nesaikingas alkoholio vartojimas. Tokia išvada nelinkusi patikėti A. Marcinkevičienė liko prie savo įsitikinimų, kuriuos laikas bei tolesni įvykusio fakto tyrimai, deja, paneigė.

    Laima GRIGAITYTĖ

    Redakcijos archyvo nuotraukos.

    Čigonų barono laidotuvės 2012 m. prikaustė marijampoliečių dėmesį. Čigonų barono laidotuvės 2012 m. prikaustė marijampoliečių dėmesį. Čigonų barono laidotuvės 2012 m. prikaustė marijampoliečių dėmesį. Čigonų barono laidotuvės 2012 m. prikaustė marijampoliečių dėmesį. Čigonų barono laidotuvės 2012 m. prikaustė marijampoliečių dėmesį. Čigonų barono laidotuvės 2012 m. prikaustė marijampoliečių dėmesį. Čigonų barono laidotuvės 2012 m. prikaustė marijampoliečių dėmesį. Čigonų barono laidotuvės 2012 m. prikaustė marijampoliečių dėmesį. Išskirtinė S. Marcinkevičiaus kapavietė. Išskirtinė S. Marcinkevičiaus kapavietė. Išskirtinė S. Marcinkevičiaus kapavietė. Išskirtinė S. Marcinkevičiaus kapavietė. jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Medicinos darbuotojų diena: ar turime ką pasveikinti asmeniškai ir už ką padėkoti?

    2

    Balandžio 27-oji – profesinė medicinos darbuotojų šventė. Ji Lietuvoje pradėta minėti nuo 2004 metų. Balandžio 27–oji pasirinkta todėl, kad 1918 metų balandžio 27-ąją Lietuvos Respublikos valstybės taryba sudarė Sveikatos komisiją, kurios nariais tapo daktaras Jonas Basanavičius, inžinierius profesorius Steponas Kairys ir kunigas Justinas Staugaitis.Minint šią dieną, rengiami medikų susibūrimai, konferencijos, dalijamasi darbo patirtimi. „Mūsų savaitė“ klausė savo pašnekovų, ar jie žino tokią šventę, kokias nuotaikas tai sukelia, ar turi konkretų mediką, kurį norėtų asmeniškai viešai pasveikinti?

    Audronė AVDOŠINA (buvusi marijampolietė, gyvenanti Maskvoje):

    – Jau 13 metų, kai tik medikų profesionalumo ir rūpesčio dėka gyvenu antrąjį savo gyvenimą. Po baisios audroneeismo nelaimės, apie kurią tuomet Marijampolėje (ir ne tik) vis buvo kalbama keletą metų, buvau ir lovos ligonė, ir neįgaliųjų vežimėlio įkaitė. Gal tik pati tada šventai tikėjau, kad aš vis tiek judėsiu ir toliau gyvensiu! Dabar taip ir yra – judu, gyvenu, mėgaujuosi viskuo, ką turiu! Todėl kartais pagalvoju, kad viskas, kas vyksta gyvenime, vyksta ne be reikalo. Aš laiminga, nes man padėjo daugybė žmonių, daugybė medikų – visus net sunku būtų išvardyti. Tikrai nuoširdžiai dėkoju visiems medikams, kurie kadaise gelbėjo mano gyvybę po avarijos, gydė, padėjo stotis ant kojų ir neprarasti vilties. Jei ne šie žmonės, šiandien nebūtų ne tik manęs tokios, kokia dabar esu, bet ir antros mano dukrytės, gimusios jau „antrajame“ mano gyvenime. Pagalvojusi būtent apie Marijampolės medikus, ypač dėkoju gydytojoms S. Razmirskienei ir E. Uleckienei – jų dėmesį man ir rūpestį jaučiu iki šiol. Su jūsų švente, mieli medikai!

    Liucija KAILIUVIENĖ (Sasnavos sen.):

    – Man ši diena sukelia tikrai šventines nuotaikas – sveikinu visus medicinos darbuotojus profesinės liucijašventės proga. Dėkoju už kilnią misiją tarnaujant žmonėms. Linkiu stiprybės, kantrybės, profesionalumo jūsų kasdieniame darbe. Tegul jus džiugina nuoširdus pacientų dėkingumas ir šypsenos! Norėčiau asmeniškai padėkoti savo šeimos gydytojai Lolitai Bašinskienei, dirbančiai V. Bernoto klinikoje Marijampolėje. Tai labai miela, visada atidi ir kruopšti gydytoja. Kadangi turiu sveikatos problemų, todėl  tenka dažnai lankytis bei tikrintis. Gydytoja visada suranda tokius vaistus, kurie tinka būtent man ir nėra brangūs. Tai tikra šeimos gydytoja, nes rūpinasi visais mūsų šeimos nariais. Nors klinika privati, tačiau mokėti papildomai niekada neteko. Taigi noriu padėkoti visam šauniam klinikos kolektyvui! Be to, kuo geriausios sėkmės linkiu ir savo dukrai medikei Laurutei, dirbančiai Marijampolės ligoninėje kineziterapeute. Su jūsų, mieli medikai, švente!

    Karolis PODOLSKIS (Marijampolė):

    – Žinoma, kad sveikinu medicinos darbuotojų bendruomenę su profesine švente! Ir ne tik kaip Lietuvos karolisvyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje ar politikas, bet ir kaip pilietis. Tokios dienos minėtinos jau vien todėl, kad atkreipia visuomenės dėmesį į konkrečios profesijos atstovų situaciją ir problemas. Kadangi pats dar neturėjau rimtų sveikatos problemų ir todėl su konkrečiais medikais nereikėjo labai daug bendrauti, todėl šia proga sveikinu visus medikus ir dėkoju už sunkų jų darbą, dažnai atiduodant visą širdį jam, o kartais atiduodant net daugiau, nei reikia. Jaučiu tik pagarbą medikams, džiaugiuosi jų profesionalumu! Man žodis MEDIKAS tikrai nekelia asociacijų su kyšiais ar kitokiu neteisėtu atlygiu. Žinoma, būna įvairių negražių atvejų, įvairių konkrečių situacijų, tačiau tai nereiškia, kad konkrečios blogybės tepa visą medikų bendruomenę. Linkiu, kad medikų problemos būtų išgirstos reikiamu lygiu – kad medikai galėtų tik stiprinti savo galimybes, galėtų džiaugtis uždarbiu ir nepuoselėti minčių apie savo darbą svetur.

    Birutė ZAVISTAUSKIENĖ (Kalvarijos sav.):

    – Apie profesinę Medicinos darbuotojų dieną žinau tik iš visažinio interneto – šįryt įsijungiau, pamačiau, birutežinau! Iškart pagalvojau apie konkrečius medikus, su kuriais man savo gyvenime teko ir tenka bendrauti. Kilo staigi mintis jiems paskambinti ir pasveikinti, bet antra mintis sustabdė: o gal tokių kaip aš jiems yra labai daug ir tik trukdyčiau atitraukdama nuo darbo, nuo paciento, nuo pasirengimo operacijai… Tad mintimis šiandien sveikinu visus savo medikus ir siunčiu linkėjimus! Ypač esu dėkinga marijampoliečiui gydytojui Mariui Purtokui – ir viešai sveikinu jį profesinės šventės proga! Džiugina ir jo profesionalumas, kuriuo įsitikinau susidūrusi su juo dėl sudėtingos operacijos, ir šio gydytojo malonus bendravimas, šypsena ir net po palatą pasklisdavęs garsus jo juokas! Kai sakoma TIKRAS GYDYTOJAS, man prieš akis iškyla M. Purtoko veidas!

    Irena ZUBRICKIENĖ (Marijampolė):

    – Medicinos darbuotojų, kuriems norisi, galima ir reikia padėkoti, yra daug, todėl sveikinimas Medicinos irutedarbuotojo dienos proga lai pasiekia juos visus. Mano manymu, maloniausia patekti pas gydytoją, kuris bendrauja su pacientu, rodos, be jokio atstumo, neskubėdamas, įsiklausydamas, nežvilgčiodamas į laikrodį ar mobilųjį telefoną, o laukiant vizito už jo kabineto durų nėra jokios baimės, jokių abejonių, jokių minčių ar noro kuo greičiau viską atlikti ir sprukti. Tokia man yra marijampolietė gydytoja nefrologė Jūrate Urbanavičienė. Išskirtinai sveikinu ją su profesine švente ir džiaugiuosi, kad ji neapsiriko kadaise rinkdamasi gydytojo duoną. Dėkoju už tai, kad apie pacientą ši gydytoja galvoja ir jam išėjus, kad „guglina“ medicinos žinynuose ir ieško atsakymų į klausimus, kurie turėtų rūpėti net kitos srities medikui.

    Vida KARALIŪNAITĖ

    Darbuotojų ir vadovų atranka primumesse.lt

    Nuotraukos iš asmeninių albumų.

    Lietuvos kariuomenės nacionalinės pratybos „Žaibo kirtis 2017“

    0

     

    Marijampolės ir Vilkaviškio miestuose bei jų apylinkėse nuo balandžio 28 iki gegužės 7 d. vyks Lietuvos kariuomenės nacionalinės pratybos „Žaibo kirtis 2017“. Jose treniruosis Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinių pajėgų, Greitojo reagavimo pajėgų kariai ir juos remiantys padaliniai, Policijos departamento, Viešojo saugumo tarnybos ir Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos atstovai, taip pat dalyvaus savivaldybių atstovai, ligoninių personalas ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovai.

    Pratybų metu gegužės 2–7 d. miestų gatvėse, kitose viešose erdvėse, pasienyje bus imituojami įvairaus pobūdžio incidentai, patruliuos kariai, judės karinė technika. Dėl pratybų kai kuriose miestų gatvėse gali būti apribotas eismas, girdimi imitaciniai šūviai. Gyventojai būkite dėmesingi, laikykitės policijos pareigūnų ir karių nurodymų!

     

    Ministro Lino Kukuraičio mama: „Myliu žmogų už stovėjimą tiesoje – nebūtinai jinai gali būti saldi. Mokausi iš savo sūnaus“

    0

     

    Būti daugiavaike šeima tais laikais, kai gimė trys Jūsų sūnūs, nebuvo labai populiaru. Ar nejautėte žvilgsnių, negaudavote klausimų, kam Jums tiek vaikų?

    Nijolė Kukuraitienė: Iš tikrųjų, tai niekada nekreipiau dėmesio į tai, kas ką sako ar kas ką galvoja. Man norėjosi didelės šeimos, aš ir ketvirto laukiausi ir buvau pasiruošusi gimdyti, bet nesėkmingai – buvo persileidimas. Mes augome keturiese ir tikrai kitaip ir neįsivaizdavau – šeima turi būti didelė. Svajonės išsipildė su kaupu ir šiandien mane džiugina ne tik trys sūnūs ir puikios marčios, bet ir 11 anūkų! Aišku, prisimenant, kaip auginome, lengva nebuvo. Visi žiūrėjo į moterį, kaip į tą, kuri turi dirbti, būti atsakinga, ir šeima visada kažkaip buvo antroje vietoje, antroje pozicijoje. Žmogus turėjai visuomeninėje veikloje dalyvauti ir mums būtent tai buvo įkalta – pareiga, pareiga, darbas, darbas, atsakomybė, atsakomybė, o šeima buvo kažkur vis tiek nuošaliau…

    Bet vaikai dori ir sąžiningi be didelių tėvų investicijų (laiko ir bendravimo prasme) neužauga. O Jums sūnus išauklėti pavyko. Kokie buvote tėvai?

    Nijolė: Mes su vyru nebuvome griežti tėvai, bet buvome pakankamai reiklūs. Nebuvo taip, kad berniukus visai paleistume, bet kontrolės, ypač kai jie paaugo, ir mano, mūsų pedagoginė sėkmė gal buvo ta, kad savo laiku mes juos nukreipėme tinkama linkme.

    Patarkite, kaip?

    Nijolė: Paauglystėje, kai žmogus ieško atsakymų į esminius klausimus, kas aš esu, iš kur aš atėjau, ką aš čia veikiu, ir ypač jam svarbūs tie idealai – tuo metu aš nuvedžiau Liną į jaunimo grupę Palaimintojo Jurgio Matulaičio bendruomenėje. Pati įtikėjau, atradau tikėjimą kai man buvo 35 metai. Tuo metu pagimdžiau trečią sūnų Mindaugėlį, ir ta Šventoji Dvasia atėjo per jo Krikšto sakramentą. Kai mes jį pakrikštijome, supratau – gyvenu nuodėmėje, tad reikia Santuokos sakramento. Tada pakrikštijome ir paauglius. Taigi galvoju, kad jie laiku buvo nuvesti į bendruomenę, kur buvo daug šviesaus jaunimo, kur renkasi šeimos, kur meldžiamasi, kur ieškoma prasmės.

    Tačiau paauglius berniokus atsivesti į bažnyčią – misija, atrodo, neįmanoma?

    Vaikystėje jie buvo tokie judrūs, tokie pašėlę! Atvažiuodavome pas mano mamą į Alytų ir ji sakydavo – po Jūsų vizito namai kaip po karo. Ir įsivaizduojate, ateina penktadienis, o turi susodinti šituos paauglius melstis, kalbėti rožinį. Mano brolis iki šiol negali patikėti, kad iš tų padaužų, iš tų nusuktasprandžių – kiek jie šėlo, kiek kūrybinių veiklų imdavosi, ir po medžius laipiojo, ir po langus laipiojo, visokių dalykų prigalvodavo – užaugo tokie tėčiai, tokie vyrai. Bet jie nebuvo piktybiniai, nebuvo agresyvūs, nesmurtavo – tiesiog kvailiojo. Visko buvo, bet dabar esu laimingiausia mama, dėkinga už viską, ypač už sūnus, kuriais kiekvienu be galo didžiuojuosi ir džiaugiuosi. Tikrai labai didžiuojuosi visais sūnumis. Kiekvienas yra toks atskiras ir savitas, ir už tai dėkoju Dievui.

    Kaip šeimoje dalijotės mamos ir tėčio vaidmenis?

    Nijolė: Esu tikra, kad su išoriniu pasauliu turi supažindinti tėtis, o už vidinį pasaulį labiau yra atsakinga mama – tai emocijos, jausmai, intuicija, dvasinė plotmė. Mes turėjome draugų, mes keliavome, baidarėmis plaukiojome, ir jachtutėmis – vaikai mirkdavo vandenyje, tėtis išmokė juos buriuoti. Atsimenu, spalio mėnuo, temperatūra vos ne minusinė, o berniokai Trakuose vartosi vandenyje su „Optimistais“ (taip vadinosi jų maži buriniai laiveliai). Už visa tai aš labai dėkinga vyrui. Sykį jie išvažiavo su slidėmis Justiniškėse, prasidėjo pūga, vaikinams kokie dešimt metų, grįžo baisiausiai sušalę. Ir dar man labai įsiminė, kai Linas dirbo socialiniame centre, Jurgio Matulaičio parapijoje, ir su mano vyru jie žiemą iškeliavo pėstute iš Vilniaus į Kryžių kalną Šiauliuose. Pasiėmė šunį ir iškeliavo. Grįžta – kruvinos, pūslėtos kojos, o rytojaus dieną suplanuotas žygis su mažų vaikų grupe – traukiniu ar autobusu, o tada dar laukia 5 kilometrai pirmyn ir atgal – su tom kruvinom kojom! Ir aš sakau: „Linai, gal tu gali atidėti, perkelti?“, o jis man: „Mama, arba aš įveiksiu skausmą, arba skausmas įveiks mane“. Kokia valia! Aš buvau apstulbinta. Visa tai kuria žmogų.

    Tai žvilgsnis atgal, į Jūsų šeimos jaunas dienas. O kaip dabartinę tėvystę mato Jūsų akys? Gausūs tėvystės mokymai, konferencijos, seminarai. Tėvai edukuojami, stengiasi. Ką patartumėte jaunai šeimai?

    Nijolė: Pirmiausia, kai vertinu tai, kas yra dabar, esu labai dėkinga savo vyrui, kad jis užaugino berniukus vyrais. Kol vaikai yra maži, motina jiems turi vos ne magišką galią, ir nuo jos „atskirti“ turi tėvas. Tiesiog atskirti. Padaryti juos drąsius, veržlius, savarankiškus, ryžtingus, siekiančius tikslo ir supažindinti su tuo išoriniu pasauliu. Ir tikrai, kai dabar žiūriu į tas dabartines šeimas, kurias vyrai palieka, kai mamos lieka vienos auginti vaikus – man taip būna gaila… Gerai dar jei koks senelis, o jei nėra? Jei nėra senelio, pusbrolio, nėra vyriško identiteto. Tai tikrai, vienas labai svarbus momentas – šeimoje turi būti du.

    Kitas akcentas – pirmiausia reikia tikrai mylėti tuos vaikus. Ir ta meilė – kartais ir tegu bus reikli, bet reikia ir švelnumą parodyti, ir ribas nustatyti, ir kažkiek kontroliuoti, ir pasitikėti. Man labai svarbu pasitikėti ir duoti pakankamai daug laisvės, bet, aišku, aptariant visas rizikos zonas. Tai ką aš dabar matau – jaunimas prilindęs prie kompiuterių, matau ir kaip Rimutė ir Linas brėžia ribas – ir tai yra teisinga, nors vaikai norėtų gal ir ištisas naktis ir dienas ten lindėti, „mirkti“ žaidimuose ir kino filmuose, bet tai išbalansuoja – informacijos srautai didžiuliai, vaikai nesusigaudo, neatsirenka.

    Dar vienas svarbus dalykas – tėvai turi gyventi savo labai aktyvų gyvenimą, ir gyventi visa širdimi.

    Gyvenime buvote ir esate tikrai aktyvi, daug kartų pradėjote naujas veiklas. Kurios buvo įdomiausios?

    Nijolė: Pati išbandžiau kelias profesijas. Baigiau Teisės fakultetą, paskyrimą gavau į Panevėžio vykdomąjį komitetą, išdirbau 5 metus ir man neblogai pažįstama valdžios sistema, kaip ji funkcionuoja. Ir kai Linui pasiūlė ministro postą, nesidžiaugėme dviese – jo žmona Rimutė ir aš. Viena vertus, puikiai supratome, kad jo nebus namuose, iš kitos pusės – kokia didelė atsakomybė jį užgrius. Kaip mama žinau, koks atsakingas, įsigilinantis į detales yra Linas, todėl mums džiaugsmas, kai visi jį sveikino, buvo kitoks. Žinoma, dėkojame už pripažinimą, įvertinimą, kad pasiūlė, bet aš žinau to darbo kainą, žinau, kiek yra peripetijų valdžios sluoksniuose, interesų kovų.

    Tai teisininkės darbą iškeitėte į… sodą?

    Nijolė: Tuomet aš nuo to darbo labai pavargau ir tapau Lietuvos sodininkystės draugijos Panevėžio tarybos pirmininko pavaduotoja. Administracinis darbas, bet tuo metu buvo svarbios, rimtos pareigos, man labai patiko, ir vėliau mane perkėlė į Vilnių – jau su vaikais. Pamenu, rengėme didžiulę gėlininkų, sodininkų šventę Vingio parke, aš tuo metu buvau nėščia, laukiausi Mindaugėlio ir galvojau – šitas vaikas turi būti kūrybingas (juokiasi), nes tiek kūrybingumo ir tiek entuziazmo buvo ruošiant tą šventę.

    Paskui kelerius metus auginau vaiką, ir per tuos metus kartu su Eva Tombak įkūrėme pirmą laisvą žurnalą moterims „Ieva“. Tai buvo pirmas nenomenklatūrinis leidinys iš pirmosios uždaros akcinės bendrovės spaudos srityje. Man kažkaip visur vis pasisekdavo pirmai kažką padaryti, ir man tas įdomu – daryti kažką iš naujo. Atėjusi į Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapiją, sukūriau šeimų klubą „Darna“, kuris sėkmingai veikia ir šiuo metu. Šimtai sutuoktinių praėjo 3 metų bendravimo poroje įgūdžių tobulinimo programą, dalyvaudavo rekolekcijose, čia organizuodavome šeimų stovyklas bei dalyvaudavome įvairiose pilietinėse akcijose už gyvybės puoselėjimą. Aš manau, kad ta aktyvi gyvenime pozicija – einu ir darau, yra labai svarbi: nebūti abejingam, kas vyksta aplinkui. Taigi daryk tai, ką manai esant reikalinga, daryk tai taip gerai, kaip tik gali geriausiai. Ir jei kovosi už žmogų, visada gausi atlygį, tegu jo ir nelauksi.

    Ar buvo paprasta, ar vis dėlto graužė sąžinė renkantis – vaikai ar darbai?

    Nijolė: Tikrai, žiūriu atgal ir matau – tuo metu aš taip smarkiai plėšiausi pusiau. Tarp to, ką man norėjosi daryti – būti visuomenėje, daryti tikrai gerus, rimtus, atsakingus dalykus – ir tarp noro būti mama. Tai buvo didžiulis didžiulis krūvis. Bet aš atpažįstu, kad žiūrėdami į mane, į tėtį, ypač kai mes pradėjome dar vieną verslą – atidarėme optiką (ir mūsų optika buvo pirmoji privati optika visoje Tarybų Sąjungoje), sūnūs jautė didžiulę laisvę kurti ir galbūt mokėsi… tiek daug visko vyko tuo metu namuose, daug kalbėjimosi, daug planavimo. Pirmus 5 metus buvome išvis be atostogų, be savaitgalių. Užtat mūsų optikos salone aš aptarnavau žmones taip, kaip įsivaizdavau, kaip tai turi būti daroma. Kad žmogus pasijustų laukiamas, pajustų dėmesį. Sykį dėkingas vaikinas net su didžiule puokšte atėjo. Vaikai viską matė – ir kaip reikia dirbti, ir kaip kiekvieną žmogų mylėti ir gerbti.

    Bet būti pirmai ir rūpestingai – tai turi savo kainą, tiesa? Ką Jūs manote, kai žiūrite į savo sūnaus – ministro – veiklą?

    Nijolė: Galima sakyti: moki savimi, savo poilsio stygiumi, šeimos laiku, nuolatine įtampa, kitų įdomių veiklų atsisakymu. Bet pasitenkinimas ir prasmės buvimas atstoja viską. Man labai patiko vieno vienuolio frazė. Kai jo paklausė mokinys: „Tėveli, Jūs jau beveik nugyvenote gyvenimą. Kas gyvenime yra svarbiausia?“ „Svarbiausia, vaikeli, – šita minutė.“ Tai, kad aš esu ir tu esi. Ir „svarbiausias žmogus yra šitas žmogus, kuris dabar sėdi priešais tave”, kaip sakė Konfucijus. Galvoju, kad jei mes sąmoningai išgyventume šitas minutes, gyvenimas tikrai būtų kitoks, būtų pilnatviškas.

    Gal juoksitės, bet atsakykite – kaip užauginti ministrą? Arba kitaip – kokias savybes vertinate labiausiai?

    Nijolė: Myliu žmogų už sąžiningumą ir dorą. Už stovėjimą tiesoje – nebūtinai jinai gali būti saldi. Ir jis, Linas, nebijos to pasakyti. Ir aš labai mokausi iš jo. Taip pat ir iš vyriausiojo sūnaus Nerijaus, ir iš jaunėlio Mindaugėlio. Mes esame savikūroje – kuriame save, kartu su Dievu bendradarbiaudami, statydami save. Ir niekada nesi tas, kuris žino viską. Todėl dar labai vertinu bendrystę ir įsiklausymą.

    Kiek Jūsų šeimoje svarbus patriotiškumas?

    Nijolė: Nemoku apsakyti, kaip džiaugiuosi, kad visi trys sūnūs su šeimomis myli Lietuvą. Liko kurti čia. Aš kai du mėnesius pabuvau Amerikoje ir pagalvojau – na taip, turtinga šalis, plačios galimybės, bet kodėl turėčiau šitiems žmonėms tarnauti? Aš turiu Tėvynę. Ir ta lietuvių kalba – aš ten su ašaromis dainuodavau „Tai gražiai gražiai, mane augino“… Pradedu dainuoti, vežioju pusbrolio mergytę ir žliaugia ašaros, pasižiūriu į Mindaugėlį nuotraukoje, kuriam buvo keturi metukai ir kurį tuo metu Lietuvoje globojo mano sesuo ir galvoju, Dieve, keliais per Atlantą, pėsčia pareičiau. Toks ilgesys Tėvynės buvo! Dėl to džiugu, kad ir vaikai čia, Lietuvai tarnauja.

    Ar tenka ministrą po ilgos darbo dienos, dažnai ir vėlyvo vakaro, grįžusį po tos tarnystės Lietuvai namo, paguosti, nuraminti?

    Nijolė: Aš jau neguodžiu. Aš meldžiu, kad Dievas sutvarkytų jam laiką taip, kad jis turėtų jo ir poilsiui. Labiausiai jam būtent ir palinkėčiau poilsio ir truputį to atitrūkimo. Kad ir smegenys, ir kūnas pailsėtų. Bet dėl tos paguodos tai, irgi toks vienas susidūrimas su juo buvo, kai aš jam ten kažką pasakiau, o jis man: „Mama, jeigu gali – tai padėk. Jei matai, kaip man nelengva šiuo metu, jeigu gali – padėk.“ Ir aš išgirdau.

     Prie mūsų čiauška mažoji Jūsų anūkėlė Adelė, ramiai ruošoje sukasi marti Rima. Laikas čia lyg ir ramiai maloniai teka, bet viskas turi ir griežtą savo ritmą, nes tuoj iš mokyklos ir darželių grįš anūkai, sūnus, su Jumis gyvena dar ir garbaus amžiaus anyta. Kaip atriekti dėmesio visiems?

    Nijolė: Mokausi iš sūnaus (šypsosi). Pamenu, sykį išvažiavome Italiją visi kartu plaukioti ir lipome į kalnus Austrijoje. Aš pūškuoju, pūškuoju ir jaučiu, kad ta viršūnė ne man ir aš kur ant kelmelio atsisėsiu. Ir mano vyras šauna tolyn, visur turi būti pirmas (jo toks būdas), tai Linas grįžo atgal, priėjo ir sako: „Mama, bet čia visai netoli. Tu neturi eiti greitai. Eik taip, kaip gali, va vienas posūkis, kitas, ir įveiksime…“ Ir tas padrąsinimas man taip įkvėpė jėgų, kad aš užlipau! Jis turi tą gebėjimą pamatyti, padrąsinti žmogų.

    Rima, Jūs norite pritarti?

    Rima Kukuraitienė: Dar vienas labai svarbus Lino bruožas – jis niekada gyvenime nėra pamelavęs, visada sako tiesą, kad ir kokia ji būtų, bet nemeluoja.

    Nijolė: Tikrai. Linas jau buvo susižadėjęs su Rima, o viena mergina tuo metu jam rodė dėmesį, pakvietė į kavinę susitikti, tai jis jai sako: „Jeigu tau tinka, kad mes ateisime su Rima, tai susitikime“. Šitai nuginkluoja – visada sąžiningas prieš save. Iki smulkmenų, iki detalių sąžiningas.

    Ar būna, kad Judvi ant jo supykstate?

    Nijolė: aš tai jau nebe, stengiuosi nebesikišti, leisti naujai šeimai gyventi savais džiaugsmais ir rūpesčiais. Aišku, būna visokių akimirkų. Stengiuosi nekritikuoti, nors matau kai kuriuos dalykus, stengiuosi neprimesti savo požiūrio, bet įsiklausyti, nes dažniausiai visur būna argumentų. Ir jei juos išgirsti, įsiklausai, tai gali pakeisti ir savo nusistatymus. Jeigu įsiklausai.

    Rima: Aš manau, kad vienas Lino būdo bruožas tai nesikeičia. Ir kai draugavome, ir dabar – jis labai save kitiems dalina, labai dosnus. Jei kažkur išeidavome – jis dingdavo, jei renginys – jam reikia su visais pabendrauti, į visų klausimus atsakyti. Ir dabar – regis, norisi, kad dažniau namo sugrįžtų, daugiau su mumis pabūtų, bet jam pirmiausia reikia nudirbti visus darbus, išklausyti visus žmones, pabūti dėl kiekvieno. Aišku, atsiklausia, dabar jau ir dažniau pasakau. Bet jis vis tiek taip susuka, kad vis tiek galėtų būti dėl kitų (juokiasi).

    Motinos dienos proga paprastai visi susirinks, sveikins. Tai ko Jūsų, mamos, širdis nori? Kas ją nudžiugintų?

    Nijolė: Tikrai ne dovanų. Pati brangiausia dovana yra, kai kuo nors nustebina. Vieną kartą išeinu iš miegamojo ir prie durų – maža maža puokštelė, tai aš buvau debesyse! Nes supranti, kad tai labai šilta, taip miela. Aš jau nebežinau, ko norėti, esu taip viskuo apdovanota, kad pagalvoju – kažin, kaip aš nueisiu pas tą Dievulį? Jis mane sutiks ir pasakys – na, jau viską žemėje atsiėmei, jau tau nieko čia neduosiu. Kartais, kai žvilgsnis sustingsta už ko nors, pavyzdžiui, štai, pražydusi šaka, ir aš sakau – štai, akimirkos sakramentas. Gera, gražu, nieko nekainuoja. O jei dar gali pasidalinti su kitais.. Ir jei yra bendraminčių, bendrakeleivių, tai Žemė tampa Rojumi. Čia ir Dabar.

    Nuotraukos: LR Socialinės ir darbo ministerijos, Olgos Posaškovos ir iš asmeninio albumo.

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Merui Vidmantui Braziui šiandien būtų sukakę 71-eri

    0

     

    Kovo 17-ąją mirusiam ilgamečiam Marijampolės savivaldybės merui Vidmantui Braziui balandžio 26 dieną būtų sukakę 71-eri. Prisimenant šviesų Jo atminimą laikinai savivaldybės mero pareigas einanti Irena Lunskienė su grupele Savivaldybės tarybos narių ir administracijos darbuotojų aplankė šią dieną kapą Ožkasvilių kaimo kapinaitėse. Ant kapo padėtos gėlės ir uždegtos žvakės, sukalbėta malda.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Aurelijos Baniulaitienės nuotraukos.

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Robertas Degutis: nuo mėgėjiškos aktorystės iki gimtojo krašto istorijos puoselėjimo

    1

     

    Išgirdus Kalvarijos miesto vardą, dažnam prieš akis iškyla įvairių asociacijų, turinčių netgi pašiepiamąjį atspalvį. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Kalvarija yra tik mažas miestelis, kuriame nerasi itin didelės užimtumo pasiūlos jaunimui. Tačiau minėtam teiginiui suskuba paprieštarauti Robertas DEGUTIS, aktyvus kalvarijietis, savo gyvenimo neįsivaizduojantis be įvairių veiklų,  tikras savo gimtojo krašto mylėtojas. Pasak jo, Kalvarijoje veiklos yra daug. Jei nori, visada yra galimybė susirasti sau patinkančią. Vyras nuo pat gimimo gyvena šiame miestelyje ir net minties neturi kraustytis kažkur kitur. Kaip pats teigia, studijuoti neturėjo galimybių, todėl viską, ką turi sukaupęs dabar, yra įvairių organizacijų, veiklų ir mokymų dėka. R. Degutis prisipažįsta, kad mokykloje nesisekė labai gerai ir istorija jis visai nesidomėjo, tačiau dabar, pradėjęs puoselėti savo krašto istoriją, gali jau pasigirdi ir visai neblogomis istorijos žiniomis.

    Veiklos niekada netrūko

    Paauglystėje vyras ieškojo veiklos, kurios dėka galėtų išreikšti save, todėl nusprendė jėgas išbandyti Kalvarijos mėgėjų teatre „Titnagas“. Kaip pasakoja, sekėsi gana neblogai, gal net ir genai padėjo – R. Degučio senelis taip pat užsiėmė aktorystės menu. „Iš senelio tikriausiai ir paveldėjau menišką sielą“, – tikina kalvarijietis. Kiek vėliau veikliai asmenybei norėjosi kažko naujo. Tuomet Kalvarijoje subūrė skautų grupę – vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymo organizaciją. Minėta veikla truko apie šešerius metus, vėliau dėl šeimyninių priežasčių teko ją nutraukti. Be jau  išvardintų įsipareigojimų, vyras dar yra renginių vedėjas, žvakių ir įvairių dekoracijų iš natūralaus bičių vaško gamintojas, Kalvarijos savivaldybės jaunimo organizacijos „Apskritas stalas“ prezidentas, Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubo „Arka“ vadovas bei dviejų vaikų tėtis. R. Degutis sako neįsivaizduojantis savo gyvenimo be savanoriško darbo su Kalvarijos miestelio jaunimu.

    Vadovauja vaikų ir jaunimo klubui „Arka“

    Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“ gyvuoja nuo 2003 metų. Asociacija buvo įsteigta grupelės žmonių, turėjusių tikslą  įkurti Vaikų dienos centrą. Kaip pasakoja R. Degutis, jam patiko klubo idėja, todėl nusprendė ir pats prisijungti prie klubo veiklos. Pasakodamas asociacijos istorijos pradžią, vyras akcentuoja, kad pavadinimas arka yra ne šiaip sau sugalvotas: „Arka – tai yra kaip Nojaus arka, kuri priglaus visus norinčius eiti pažinimo keliu“.

    Kaip bebūtų gaila, minėta klubo veikla po poros metų nutrūko dėl steigėjų sumažėjimo. Tuomet 2014 m. iniciatyvos išsaugoti klubą ėmėsi pats R. Degutis su grupele jaunų žmonių. Kartu jie nusprendė tęsti veiklą, iškėlė naują tikslą: puoselėti krašto istoriją, priminti apie pamirštus istorinius objektus bei nusipelniusius Lietuvai žmones. Geras pavyzdys yra Petro Klimo – vieno iš Vasario  16-osios akto signataro – tėviškės sodybos tvarkymas. Kaip pasakoja Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubo „Arka“ vadovas, „Petras Klimas ir jo brolis yra garsūs žmonės, nusipelnę Lietuvai, tačiau nepaisant to, kad jų tėviškė yra Kultūros paveldas, ji yra netvarkoma, nes, anot savivaldybės valdininkų, tai yra privati teritorija. Tada nusprendėme sužinoti, kam ta žemė priklauso. Šioje situacijoje daug padėjo Kultūros paveldo direktorė Diana Varnaitė. Būtent ji padėjo surasti sodybos šeimininką. Susitikus su juo ir paaiškinus situaciją, gavau žodinį  leidimą tvarkyti sodybą. Neilgai trukus su keletu klubo narių nuvažiavome į Petro Klimo ir jo brolio tėviškę, nupjovėme žolę, pakabinome vėliavos stiebą, suorganizavome žygį Vasario 16 – osios progai paminėti“.

    Raudeniškių sovietinį įtvirtinimą pavertė muziejumi

    R. Degutis pasakoja, kad Kalvarijos savivaldybėje yra apie 30 bunkerių, kuriuos galima būtų paversti lankytinomis vietomis. Vienas iš jų – nuo 1940 metų likęs sovietinis įtvirtinimas, Kalvarijos jaunimo dėka jau yra renovuotas ir paverstas muziejumi. Kaip pasakoja klubo vadovas, pagal Europos Sąjungos programą „Veiklus jaunimas“ parašė projektą ir sėkmingai gavo finansavimą. Nepaisant to, vien gautų pinigų visiems darbams atlikti nebūtų užtekę, todėl buvo labai daug „juodo“ savanoriško darbo. „Reikėjo šakas iškapoti, šiukšles išrinkti, pastatą nudažyti ir t.t.“, – pasakojo vyras, Kalvarijos kraštui negailintis nei laiko, nei jėgų. – Daug kas mumis netikėjo, net neįsivaizdavo, kad šiukšlynas virs lankytina vieta. Bet vis tik mes atidarėme muziejų! Ten sugalvojome ir tam tikrų pramogų: vykdomi naktiniai žygiai, kurių metu nueinama nuo Raudeniškių iki Brazavo kaimo, rengiamos pasalos, kitos pramogos“. Vyras gali didžiuotis savo pasiekimais, mat sovietinis įtvirtinimas sulaukia kasmet net 500 lankytojų. Tarp jų yra ir žymių žmonių: politikų, istorikų ir kitų.

     Būtent nuo tada, kai atidarė muziejų, visą dėmesį sutelkė į Raudeniškių kaimo jaunimą. Ne paslaptis, kad miestuose įdomių veiklų yra gausybė, o štai kaimiškose vietovėse – ne. Anot kalvarijiečio, Raudeniškių kaime vaikai yra itin „užsidegę“, jie nori visko, ką pasiūlai, yra atviri viskam. Anksčiau R. Degutis taip pat vykdė įvairias veiklas su jaunimu keturiuose kaimuose: Akmenynuose, Sūsninkuose, Liubave ir Sangrūdoje. Kartą per savaitę atvykdavo, žaisdavo stalo žaidimus, užimdavo jaunimą kitomis veiklomis. Aktyvus vyras pažymi, kad nors už tai niekas nemoka, tačiau gi ne viskas matuojama pinigais. Viskas atsiperka geromis vaikų emocijomis, šypsenomis.

    Laisvalaikiu lieja žvakes

    Veiklus vyras, kuris galėtų tapti puikiu pavyzdžiu ne vienam jaunam kalvarijiečiui, laisvą laiką skiria ne tik krašto istorijos puoselėjimui, bet taip pat save išreiškia liedamas įvairių formų žvakes, dekoracijas iš natūralaus bičių vaško. Kalvarijietis prisimena, kad idėja lieti žvakes gimė visiškai netikėtai, kada reikėjo surengti skautams užsiėmimą, iškart puolė realizuoti spontaniškai kilusią mintį: o kodėl negali būti toks užsiėmimas – žvakių liejimas? Pirmoji mokykla, kaip pasigaminti žvakę iš natūralaus bičių vaško, pačiam mokytojui buvo internetinė svetainė „Youtube“. Vėliau vyras gerai išanalizavo video klipuose pateikiamą informaciją ir pabandė ją pritaikyti praktiškai. „Sužinojom, kur yra plokštelių pirkt, nusipirkom, pabandėm, ir mums su žmona tai visai patiko“, – prisipažįsta R. Degutis, buvęs skautų vadovas. Anot vyro, iš pradžių tai buvo tik puikus laisvalaikio praleidimo būdas. Kaip pats pasakoja, pradžioje buvo mintis darytis žvakes tik sau ir draugams dovanų. Paskui kažkaip „užsikabino“ ir pabandė parduoti vienoj šventėj, kitoj, ir žiūri – gaminiai paklausūs! „Taip ir prasidėjo mūsų verslo pradžia. Jau pora metų kaip intensyviai prieš šventes gaminame žvakes, kalėdinius žaisliukus. Nuolat šiuo amatu neužsiimame, darome tik pagal užsakymus, nes pastoviai tuo užsiimti nėra laiko, kadangi yra kitų veiklų“, – sako vyras.

    Užsiėmimų, kaip minėta, R. Degutis turi daug, visur, rodos, ir suspėja. Jo sėkmės paslaptis – mokėjimas susidėlioti prioritetus ir šeimos palaikymas. „Turiu labai supratingą žmoną. Ji visada man pataria, palaiko kiekviename žingsnyje“, – džiaugiasi vyras.

    Nuotraukos iš asmeninio R. Degučio archyvo.

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    10-oje Vaikų dienos centrų sueigoje – Velykų papročiai ir jubiliejus

    0

     

    Balandžio 20 d. Marijampolės Sūduvos gimnazijos salėje vykusioje 10-ojoje Vaikų dienos centrų sueigoje „Šv. Velykų papročiai ir tradicijos“ ne tik prisiminta, kaip švenčiama ši didžioji pavasario šventė konkrečiuose šalies regionuose, bet ir pasveikintas „Gelbėkit vaikus“ Degučių vaikų dienos centras, minintis savo veiklos 10-metį. Tradicinio renginio globėja – Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento direktorė Daiva Pankauskienė džiaugėsi, kad artėjant vadinamoms Vaikų Velykėlėms šis renginys kasmet pritraukia tokį gausų būrį dalyvių iš savivaldybės teritorijoje veikiančių vaiko dienos centrų. Ji prisipažino, kad prieš dešimt metų siūlydama idėją surengti centrams po Velykų gražią sueigą nesitikėjo tokio populiarumo.

    Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Valančius pasveikino sueigos dalyvius ir ypatingai padėkojo 10-metį egzistavimo švenčiantį Degučių vaikų dienos centrą ir jo vadovę Ramutę Reginą Lepšienę. Taip jau sutapo, kad S. Valančius šiuo metu yra ir Marijampolės apskrities LIONS klubo prezidentas, o šis klubas jau ne vienerius metus materialiai padeda minėtam centrui. Ir šį kartą klubo vyrai nepamiršo įteikti Degučių vaikų dienos centrui jubiliejinės dovanos, bet tą padarė dar iki sueigos.

    Smagią sueigą, kurioje kiekvienas vaiko dienos centras prisistatė ir pademonstravo parengtą trumpą programėlę, kurioje dėstė Velykų papročius Suvalkijoje, Dzūkijoje, Vilniaus krašte ar lietuvių gyvenamoje Lenkijos teritorijoje, rėmė ir Mantingos labdaros ir paramos fondas. Jo vadovė Nijolė Daukšienė kiekvienai komandai įteikė saldžių dovanų.

    Renginyje dalyvavo ir Marijampolės savivaldybės mero padėjėjas Albinas Mitrulevičius, Savivaldybės tarybos narys Alvydas Kirkliauskas, Marijampolės apskrities LIONS klubo narys Juozas Bartaškevičius, Degučių seniūnė Valda Rėklienė, Savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Smagią nuotaiką svečiams ir dalyviams padėjo kurti Sūduvos gimnazijos folkloro ansamblis „Klevelis“ su vadove Danute Kleviene priešakyje.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Aurelijos Baniulaitienės nuotraukos.

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Buktos miškuose vyks karinės pratybos

    2

     

    Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-oji rinktinė praneša apie lengvųjų pėstininkų kuopų lauko pratybas Marijampolės savivaldybės Liudvinavo seniūnijos Buktos miško teritorijoje š. m. balandžio 28–30 dienomis. Kariai vykdys patruliavimo operacijas su ginklais, naudos imitacines priemones, tad aplinkinius gyventojus ir atvykėlius prašome būti tomis dienomis itin dėmesingiems.

    Marijampolės savivaldybės administracija

    Konkurso „MEKA 2017“ finalas: moksleiviai tampa verslo ekspertais

    0

    KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas, Ekonomikos ir verslo fakultetas bei „Swedbank“ sėkmingai tęsia bendradarbiavimą skatinant moksleivių verslumą. Balandžio 21 dieną „Santakos slėnyje“, Kaune, įvyko jau trečiojo, gerokai dalyvių skaičiumi ir geografija išsiplėtusio, tarpdisciplininio konkurso „MEKA 2017“ finalas.

    „Šio konkurso tikslas – paskatinti jaunus žmones, besidominčius matematika, ekonomika, vadyba, marketingu ir pasirengusius turimas žinias pritaikyti praktiškai, susipažinti su verslo kasdienybe, pasitelkti kūrybiškumą, ugdyti verslumo gebėjimus ir dar mokyklos suole padėti jiems tapti įvairių verslo niuansų žinovais, – teigia viena iš renginio  organizatorių, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Bronė Narkevičienė. – Mūsų fakultetas kartu su partneriais pasirengęs šį kūrybinį projektą tęsti. Jis puikiai prisideda telkiant universitetus, mokinius ir verslo atstovus“.

    Anksčiau „MEKA“ konkursai apsiribodavo tik Kauno regionu, o šiemet renginys subūrė10–12 klasių moksleivius ir iš Vilniaus, Alytaus, Kaišiadorių, Šilalės, Pagėgių, Trakų, Anykščių, kitų Lietuvos vietų. Kone dešimteriopai išaugo ir komandų skaičius – nuo 8 pernai iki 70 užsiregistravusių šiemet.

    Pirmajame konkurso etape, vykusiame prieš mėnesį, komandos atliko teorines užduotis, susijusias su verslo analize ir finansų valdymu. Finale sėkmingiausiai pirmąjį etapą įveikusių 10-a moksleivių komandų, kurioms  konkurso metu talkino pasirinkti mokytojai-mentoriai, pristatė antrojo etapo užduoties rezultatus. Komandos analizavo burtų keliu joms atitekusios vienos iš 10-os įmonių įvaizdį, vertino, kritikavo ir patarė, ką reikėtų daryti kitaip. Ar patraukliai įmonė pateikia informaciją interneto svetainėje? Ar šiuolaikiškai atrodo jos logotipas? Kaip įmonė ir jos atstovai prisistato žiniasklaidoje? Kas išskiria šią įmonę iš panašių įmonių rato?  Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus ir lėmė konkurso rezultatus. Tarp analizuotų įmonių – bendrovės, veikiančios turizmo, maitinimo, tekstilės, kosmetikos, autoserviso, individualių namų statybos ir kitose srityse.

    Vertinimo komisija, sudaryta iš mokslo ir verslo atstovų, konkurso nugalėtojais pripažino: „Saulės“ gimnazijos komandą, analizavusią UAB „Autodita“ veiklą, Kauno jėzuitų gimnazijos komandą, analizavusią Kauno viešbučio veiklą ir Vilniaus licėjaus komandą, analizavusią Verkių gėlių turgaus veiklą. Komandos laimėtojos išsidalino banko „Swedbank“ įsteigtą 1000 eurų prizinį fondą. Finalines užduotis vertino „Swedbank“ Pietų Lietuvos filialo vadovas Saulius Drasutis ir Pietų Lietuvos regiono valdytojo pavaduotoja Alina Senkuvienė, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto atstovės Jūratė Maščinskienė ir Rasa Gudonavičienė bei KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto atstovai Kęstutis Lukšys ir Audrius Kabašinskas. Projekte dalyvavusius verslo įmonių atstovus labiausiai sužavėjo inovatyvus moksleivių požiūris į, atrodytų, rutininius verslo procesus, o kai kurie pasiūlyti novatoriški sprendimai pasirodė verti dėmesio ir net įgyvendinimo. Projekte dalyvavusieji verslo atstovai taip pat turėjo balsą, kurį galėjo skirti jų manymu geriausiai pasirodžiusiai komandai. Vienbalsiu sprendimu savo balsą jie atidavė „Saulės“ gimnazijos komandai.

    „Kūrybiškumas, iniciatyvumas ir verslumas padeda ugdyti jaunų žmonių pajėgumą kurti ir diegti naujoves, imtis iniciatyvos, tapti savarankiškiems. O įgyjamų praktinių įgūdžių naudą apskritai sunku pervertinti – be jų netapsi nei rimtu verslininku, nei geru finansininku“, – sako „Swedbank“ Pietų Lietuvos filialo vadovas Saulius Drasutis.

    KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete, kurio ištakos siekia 1922 m., vykdomos taikomosios matematikos ir fizikos, medžiagų mokslų ir tarpsritinės studijos bei atliekami moksliniai tyrimai. Iš viso fakultete dirba 119 dėstytojų, studijuoja apie 450 studentų. Kasmet studijas baigia apie 120 studentų, kurių įsidarbinamumas siekia 90 proc., o įgūdžiai vertinami darbo rinkoje. Fakulteto dėstytojai ir studentai yra ne kartą pelnę svarbius apdovanojimus, įvertinti mokslo premijomis. Tai pirmasis šalies fakultetas, sukūręs sustiprintų studijų grupę ir kuriantis Baltijos šalyse unikalias studijų programas.

    MEKA finalas. MEKA finalas. MEKA finalas. jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

     

    Ieškome vyriško dviračio savininko

    0

     

    Balandžio 9 d. apie 20 val. Marijampolėje, ant Vilkaviškio g. esančio tilto rastas vyriškas dviratis.

    Asmenis, pasigedusius dviračio, prašome kreiptis į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrį, esantį Marijampolėje Kauno g. 53, kab. Nr. 213 arba paskambinti tel. 8 655 48074

    Marijampolės apskr. VPK informacija

    Lietuvoje įvyko nacionalinė tvarkymosi akcija DAROM

    1

     

    Nors oras daugumoje Lietuvos savivaldybių buvo permainingas, tačiau tai nesutrukdė sėkmingai įvykti jau dešimtąjį kartą organizuojamai akcijai DAROM.

    Skaičiuojama, jog DAROM dalyvių skaičius panašus kaip ir pernai, apie ketvirtis milijono. Šis skaičius apima ne tik pačią akcijos dieną, bet ir tuos, kurie balandį – švaros mėnesį prisijungė prie DAROM iniciatyvos įgyvendinimo. Kai kurie Lietuvos kampeliai tvarkėsi jau ir Šv. Velykų savaitę, intensyviau imta tvarkytis Darom akcijos savaitę, kuomet aplinką švarino dauguma mokyklų, darželių ar bendruomenių.

    Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį atidarė akciją sodindama sodinukus kartu su Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centro „Rastis” darbuotojais ir vaikais.

    Vilniaus miesto meras R. Šimašius aplinką švarino Vilniaus apylinkėse esančią teritoriją netoli savo sodybos.

    Premjeras Saulius Skvernelis tvarkėsi Smiglių kaime, Zujūnų seniūnijoje. Jis teigė, kad šiose apylinkėse tikrai yra ką tvarkyti ir pastebėjo, kad šiais metais matyti kur kas mažiau plastiko ir stiklo butelių. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis kartu su žmona ir anūkais taip pat dalyvavo jubiliejinėje 10-ojoje akcijoje DAROM. Kartu su Ringaudų bendruomene, kaip ir kasmet, tvarkė gyvenvietės aplinką. „Ši akcija skatina ne tik tvarkyti aplinką – darbas drauge skatina bendrystės jausmą, kuris augina bendruomenes, vienija asmenis, šeimas, valstybines institucijas, verslą, iniciatyvas ir kitus judėjimus. Raginu visus aktyviai dalyvauti akcijoje ir puoselėti mūsų visų aplinką ne tik šią dieną, bet ir kasdien”, – sakė parlamento vadovas.

    Vienas iš akcijos DAROM 2017 prioritetų – piliakalnių tvarkymas. Pastarieji akcijos dieną  aktyviai tvarkyti Pakruojo, Utenos, Švenčionių ir kitose savivaldybėse. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai tvarkė gaisro nusiaubto Kryžių kalno bei Talkšos ežero prieigas. Tvarkant Talkšos ežero pakrantę rasta ne tik įvairių buitinių atliekų, bet ir padangų, televizorių, net baldų.

    Kartu su akcija DAROM šeštadienį, Verkių regioniniame parke vyko Proenzi ArthroStop masinio „Ėjimo varžybos“, kurių metu žmonės ne tik stengėsi įveikti 15 000 žingsnių, o taip pat palaikė akcijos idėją ir eidami rinko šiukšles.

    Iš viso per akciją surinkta apie 1 500 – 1 800 tonų atliekų, iš kurių daugiausiai komunalinės atliekos. Iš vandens telkinių, pakelių, miškelių buvo traukiamos ir renkamos padangos. Viename iš Rokiškio tvarkymosi taškų rastas ypatingai didelis kiekis padangų, kurios buvo paslėptos plėvele. Klaipėdoje iš vandens telkinių trauktos ne tik padangos, tačiau taip pat rastas senas vežimėlis, metalinės konstrukcijos. Dalyvius visoje Lietuvoje stebino randami baldai, buitinės technikos dalys, rūbai, seni batai, vien Vilniuje rasti keli gamtoje išmesti klozetai.Turbūt įdomiausias DAROM 2017 radinys – pistoletas, kurį rado įmonės OMNIVA darbuotojai Vilniuje. Daugiau neįprastų radinių šiais metais neaptikta, o Alytaus rajono koordinatorius juokavo, kad ,,jau pernai buvo surinktos visos bombos.”

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Oficialiai duris atvėrė Marijampolės meno mokykla

    0

     

    Nors Marijampolės meno mokykla įsteigta, reorganizuojant ir sujungiant muzikos ir dailės mokyklas, dar 2015 m. pabaigoje ir nuo praėjusio rugsėjo įsikūrė Vyriausybės perduotuose buvusiuose Marijampolės kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto pastatuose, kur prieškaryje buvo Marijampolės mokytojų seminarija, vis nebuvo tinkamo momento oficialiai mokyklą atidaryti. Tokia diena išaušo balandžio 21-ąją, kurią mokyklos kolektyvas ir apsilankę svečiai laikys oficialia Marijampolės meno mokyklos atidarymo pradžia. Renginio metu ne tik perkirpta simbolinė įkurtuvių juostelė, mokyklos parke pasodintas ąžuoliukas, bet ir pirmąją savo kalbą sakė naujai paskirta mokyklos vadovė Rima Kukalienė, kuri oficialiai savo pareigas pradės eiti nuo gegužės 1 d. Tuo tarpu mokyklai laikinai vadovavo buvusi ilgametė Marijampolės dailės mokyklos direktorė Eglė Ambraziūnaitė. Visus persikraustymo iš buvusių patalpų kultūros centre sunkumus su kolektyvu įveikusi E. Ambraziūnaitė svečiams įsikūrimo istoriją pateikė labai lakoniškai ir išradingai – 18-ka žodžių, prasidedančių skiemeniu re-, tokių kaip „reikia, reorganizacija, reakcija, rezignacija, restitucija, rezultatas“ ir t. t.

    Įkurtuvių juostelę perkirpo Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Valančius, turintis sąsajų su šiuo pastatu, kai vadovavo Marijampolės kolegijai, ir laikinoji direktorė E. Ambraziūnaitė. Vėliau pastatą pašventino prel. Juozas Pečiukonis, o įkurtuvių iškilmes vainikavo meno mokyklos muzikuojantys vaikai.

    Marijampolės meno mokykloje šiuo metu vykdomos dailės, muzikos ir choreografijos programos. Nuo rugsėjo ją lanko 665 ugdytiniai. Iš viso darbuojasi 54 pedagoginiai darbuotojai.

    Dabartinis Marijampolės meno mokyklos pastatas pastatytas 1925 metais, tuomet ten ir įsikūrė Marijampolės mokytojų seminarija. Nors karo metais seminarijos patalpos buvo nuniokotos, sudarkytas parkas, 1944 m. seminarija vėl pradėjo darbą. Vėliau Marijampolės miesto valdžia neleido pastatui sunykti. 2014 m. pradžioje restauratoriai pabaigė šio statinio fasadų tvarkybos darbus. Dažnas marijampolietis džiaugiasi čia įsikūrusia menus ugdančia įstaiga, nes „kur rastume geresnę vietą meno mokyklai?“ Atrodo, pačios pastato sienos ir aplink plytintis brandus parkas kelia dvasią ir kūrybiškumą.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Aurelijos Baniulaitienės nuotraukos.

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Sėkmės paslaptis – būti pasiruošus galimybei tada, kai ji ateina

    0

     

    Balandžio 20-21 d. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre vyko Lietuvos mokinių technologijų olimpiada, kurioje dalyvavo daugiau nei šimtas mokinių – rajonų, miestų savivaldybių technologijų olimpiados laimėtojų.

    Mūsų miestui atstovavo net 3 mokiniai ir jų mokytojai. Tai Evelina Venčkauskaitė  iš Sūduvos gimnazijos, (mokytoja A. Čeplinksienė), Fausta Guogaitė  iš Rygiškių Jono gimnazijos (mokytojas R. Marčiulaitienė) ir Audrius Radžiūnas iš Šv. Cecilijos gimnazijos (mokytoja S. Makarevičienė).

    Šių metų olimpiados tema „Mes kūrybingi ir išmanūs“. Mokiniai skirtingomis technikomis bei priemonėmis kūrė gaminius, kuriuose  atsispindėjo jų kūrybiškumas, sugebėjimas sujungti  tautinį paveldą su šiuolaikinėmis tendencijomis. Buvo vertinami mokinių atsivežti namų darbai, aprašai bei vietoje atliekamos užduotys. Pastarąsias  vėliau reikėjo gebėti išsamiai, nuosekliai, sklandžiai ir kūrybingai pristatyti  vertinimo komisijai.

    Šį kartą sėkmė laimėjo Eveliną Venčkauskaitę iš Sūduvos gimnazijos ir jos mokytoją Almą Čeplinskienę. Jos į Marijampolę parvežė II laipsnio diplomą taikomojo meno, amatų ir dizaino grupėje. Evelinai reikėjo iš duotų medžiagų sukurti aksesuarą šiuolaikiniam drabužiui, naudojant tautinę ornamentiką. 

    „Sėkmės paslaptis – būti pasiruošus galimybei tada, kai ji ateina“, – taip savo sėkmę apibūdino mokytoja, cituodama anglų politiką ir rašytoją Benjamin Disraeli. Daug nuoširdaus darbo ir savitarpio supratimosiekiant užsibrėžto tikslo. „Smagu, kad Evelina, būdama dvyliktokė, laikydama įvairias įskaitas, beišruošdama egzaminams, rado laiko ruoštis  olimpiadai ir joje taip sėkmingai pasirodyti”, – džiaugėsi mokytoja.

    Smagu, kad laimėjimas į Marijampolę atkeliauja antrus metus iš eilės. Pernai sėkmė technologijų olimpiadoje lydėjo Eriką Kastiešiūtę iš Šv. Ceciljos gimnazijos (mokytoja S. Makarevičienė). Tada mokinė laimėjo I laipsnio diplomą.

    Taip pat noriu pasakyti nuoširdų  ačiū visiems technologijų  mokytojams, kurie savo darbais prisideda prie technologijų olimpiados organizavimo bei skatina dalyvauti mokinius įvairiose parodose, šventėse.Dar kartą sveikiname dalyvius ir nugalėtojus.

    Rita DIJOKIENĖ,

    Marijampolės technologijų mokytojų metodinio būrelio pirmininkė

    Justinas Marcinkevičius

    0

    „Yra daugybė būdų pažvelgti į žmogaus sielą: ištartas žodis, kontekstas, intonacija, žvilgsnis, judesys, veido mimika… Tai tartum kalbos ženklai, kuriuos mes, deja, prastai mokam, paviršutiniškai ir blogai suprantam.“

    Saulės ratu: gyvenimą keičia mirtis, mirtį – gyvenimas

    6

     

    Kam teko laimė pamatyti mistinį folklorinį miuziklą „Saulės ratu“, po reginio išsinešė… dalelę būties. Visada skubantis, įvairių minčių perkrautas XXI amžiaus žmogus, jau nesugebantis, matyt, nė akimirkai būti čia ir dabar, tąkart bent pusantros valandos buvo būtent ten, kur scenoje karaliavo TIKRUMAS, NUOŠIRDUMAS, MENAS. Ir svarbiausia – MEILĖ, mat tokie dalykai, sukrečiantys sielą, širdį pripildantys išgryninto katarsio, be meilės neįmanomi…  

    20-ojo gimtadienio staigmena

    …2017 m. balandžio 22 d. Kalvarijos kultūros centre buvo švenčiamas gimtadienis. Ne eilinis – jubiliejinis, 20-asis. O jubiliatas, patrakęs, bet jau labai subrendęs, kūrybingas „jaunuolis“, – Kalvarijos kultūros centro folkloro kolektyvas „Diemedis“, kuriam tarsi nevalia priimti sveikinimų, nepamaloninus gimtadienio svečių. Taigi pamalonino – visuomenės „teismui“ pateikė mistinį folklorinį miuziklą ,,Saulės ratu“, sukurtą pagal V. Pietario romaną ,,Algimantas“ ir lietuvių mitologines sakmes (libreto ir muzikos autorė, misterijos režisierė – „Diemedžio“ įkūrėja ir vadovė  Žydruolė Mankauskaitė-Zenevičienė).

    Pirmiausiai pribloškė scenografija: gausiai šienu nuklotoje scenoje – įspūdingos skulptūros, įprasminančios laiko bėgsmą nuo mitologinių laikų iki šių dienų. Šį įspūdį sustiprino atitinkama liuminescencija bei muzika, skambanti ir senoviniais tonais, ir šiuolaikiškais ritmais, kurios fone – stiprūs, išlavinti žmonių balsai. Tai, kas vyko toliau, gerokai praplėtė suvokimo – ypač emocinio – ribas…

    Lietuvių mitologijos kryptimi

    …Scenoje – nedidelis XII–XIII a. Sudavijos kaimelis. Žmonės („Diemedžio“ artistai) šmirinėja turguje: kas prekiauja, kas šoka, kas karčemoje linksminasi… Į turgų ateina ir Dainorius (aktorius Remigijus Endriukaitis), kuris pasakoja žmonėms istorijas apie dievus ir dievaičius, kurie dar kartu su žmonėmis giriose gyvenę, apie didžiavyriškus žygius, apie mirtį ir… gyvastį naują…

    Pirmasis Dainoriaus pasakojimas – Saulės, Mėnesio ir Aušrinės istorija – nukelia į mitologinius laikus.

    Deivė Saulė (Žydruolė Mankauskaitė–Zenevičienė) ir dievaitis Mėnuo (Valdas Maksvytis) seniai myli vienas kitą. Įvyksta vestuvių puota. Žmonės ir dievai džiaugiasi jungtuvėmis išskyrus dievaitę Aušrinę (Kotryna Zenevičiūtė), Saulės dukterį, kuri taip pat myli dievaitį Mėnesį. Po vestuvių puotos žmonės Saulę neša į šventąją girią, į vestuvių guolį, bet Aušrinė sulaiko Mėnesį ir jį suvilioja. Saulė, nesulaukusi Mėnesio, grįžta į puotos vietą ir užtinka Aušrinę su Mėnesiu vienas kito glėbyje. Saulė iš skausmo (čia jau skamba ne mitologinės būtybės, o išduotos moters gūdi kančia) prakeikia Mėnesį ir kardu perkerta jį pusiau, aptaškydama Aušrinės suknią krauju. Nuo to laiko Aušrinė negali nusiplauti kraujo ir, prieš patekant Saulei, matosi kruvina jos suknia, negali taip pat jie visi trys – nei Saulė, nei Mėnuo, nei Aušrinė – vienas kito matyti, susitikti… Visa ši istorija scenoje perteikiama su didžiu dramatizmu, įtaigumu, žmogišku meilės ir kančios suvokimu.

    Antrajame Dainoriaus pasakojime dominuoja laumės, Dangaus ir Žemės dievybės, duodančios ir atimančios gėrybes, vaisingumą, nešančios mirtį, gyvenančios giriose prie ežerų ir upių. Laumės, kurioms patinka linksmintis, šokti, dainuoti ir visokius darbus dirbti: skalbti, verpti, vaikus prižiūrėti. Laumės, žmonėms už gerus žodžius ar darbus paliekančios dovanų, bet ir linkusios suvilioti bei pražudyti. Miuzikle jaunuolis sunkiai, tačiau atsispiria laumių grožiui ir vilionėms, pabėga…

    Mitologija persipina su istorija

    Miuzikle  mitologinius laikus keičia istoriniai. Trečiajame pasakojime – karas. Netikėtai priešai užpuola kaimą. Vyrai skelbia pavojų, muša  būgnus, trimituoja ragais, šaukia vyrus į kovą. Vyrai ruošiasi į karą, moterys aprengia, paduoda kalavijus, išlydi į karą. Sūdaviečių taip mažai, bet jie ginasi iš paskutiniųjų, negaili gyvybių. Tyla… Motinos, dukros, sesės, mylimosios aprauda (scenoje rauda pasiekia miuziklo emocinę kulminaciją – taip viskas tikra, išgryninta…) mirusiuosius, prašo dievaičio Vėlino (Valdas Maksvytis), Požemio dievo, protėvių globėjo, tarpininko tarp gyvųjų ir mirusiųjų, įsileisti vėles į savo valdas ir pasodinti ant vėlių suolelio, aukoja jam aukas.

    Valdovo Vėlino valdose – vėlės prašo leidimo tarnauti jam. Vėlinas apžiūri vėles ir išsirenka sau tinkamas… (Šios scenos labai įspūdingos dėl ypatingų kostiuminių sprendimų).

    Pasaulis – amžinu ratu

    Ketvirtajame pasakojime – deivė Laima (Jurgita Jakubonytė), visa žinanti deivė, gimimo ir likimo sergėtoja.

    …Vieni išeina pas Valdovą Vėliną, o kitus atveda Deivė Laima. Ateina motina su kūdikiu ant rankų. Tėvas atlieka apeigą, prašydamas malonės kūdikiui. Deivė Laima paima kūdikį ant rankų ir sūpuodama nulemia jo likimą. Po to grąžina motinai ir apdovanoja. Žmonės džiaugiasi Laimos palinkėjimais, linksminasi.

    Ir – pabaigos žodis. Pasaulis sukasi ratu – Saulės ratu. Meilė, vestuvės, gimimas, mirtis. Pasaulis yra amžinas. Jis nuolatos kuriamas dviejų jėgų – šviesos ir tamsos. Jų sąveika kuria Visatos darną ir gyvąją būtį…

    Stebuklo kūrėjai

    Be kviestinių tolimesnių artistų, miuziklas buvo sukurtas pirmiausiai folkloro ansamblio „Diemedis“ pastangomis. Taigi „Diemedžio“ dalyviai miuzikle: Žydruolė Mankauskaitė – Zenevičienė (vadovė), Žilvinas Bukevičius, Dalia Arminienė, Juozas Arminas, Kotryna Zenevičiūtė, Algis Zenevičius,Nijolė Babeckienė, Algimantas Babeckas, Jurgita Jakubonytė, Juozas Kučinskas, Vilija Čmukaitė, Rasa Januškienė, Rimas Dudanavičius, Ilona Parchomikienė, Petras Kundrotas, Virginija Krasnickienė, Laima Bancevičienė, Dominyka Vosyliūtė, Teresė Zujeva,  Kornelija Baldauskienė,  Lina Leonavičienė, Marija Merkelienė, Jūratė Vilkelytė. „Diemedžiui“ talkino Šokio ir teatro studija (Marijampolė): Deivydas Valenta (vadovas), Ignas Jogminas, Armanta Matulaitytė, Ieva Rudzinskaitė, Akvilė Valukonytė, Emerita Draskinytė.

    Miuziklas vertas labai didelės scenos

    Kažin ar kada nors anksčiau Kalvarijos kultūros centro salė matė tiek žiūrovų, kiek jų susirinko stebėti miuziklo „Saulės ratu“. Be abejo, tai džiugu. Bet ir liūdna. Tokio lygio miuziklas, be jokių abejonių, vertas kur kas didesnės scenos, gerokai skaitlingesnės auditorijos…

    Žydruolė Mankauskaitė- Zenevičienė tokio pobūdžio spektaklius ėmė kurti „suaugusi“ su Kalvarijos „Diemedžiu“. Vadovė neslepia: „Diemedis“ jai – gyvenimo būdas. „Mes orientuojamės į autentišką muziką, etnokultūrą, atkuriame senuosius papročius, tradicijas, dainuojame daugiausia Sūduvos regiono dainas, o mūsų renginiai dažnai būna teatralizuoti, su šiuolaikiniais šou elementais“, – trumpai „Diemedžio“ veiklos pobūdį nusako ji. 

    Žydruolė stengiasi kiekvieną reikšmingesnį „Diemedžio“ veiklos paminėti ypatingai. Štai kolektyvo gyvavimo penkmečiui pažymėti kartu su Kalvarijos teatru „Titnagas“ sukūrė pirmąjį romansų spektaklį „Ak, ta meilė“. O vėliau tapo tradicija kiekvieną naują kolektyvo penkmetį vainikuoti spektakliu. „Diemedžio“ dešimtmetį palydėjo misterija „Bėgantis laikas“. 15 metų sukaktį vainikavo ypatingas renginys – romansų spektaklis „Nupink vainiką iš svajonių“. Bet penkmečių kūrybingai sielai pasirodė per maža: 2015 m. Kalvarijoje per Rasas (Jonines) parodyta misterija „Perkūno sakmės“ ne tik nustebino – tiesiog pribloškė jos kūrėjos Žydruolės Mankauskaitės-Zenevičienės kūrybine energija: rodos, kur dar eiti toliau? Pasirodo, yra kur. „Saulės ratu“ puikiausiai parodė, jog kuriantis žmogus žino tik vieną kryptį – pirmyn!

    Reimondo Tyro ir Laimutės Kraukšlienės nuotraukos.

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Per Lietuvą nusidriekė DAROM banga

    0

     

    DAROM, ir GAMTA TAU PADĖKOS! Tokiu šūkiu šiandieną pasitiko didelė dalis lietuvių, pilietiškai nusiteikusių susitvarkyti aplinką, dalyvaudami nacionalinėje, jubiliejinėje akcijoje DAROM.

    DAROM statistika

    DAROM 2017 akcijos organizatoriai planuoja sulaukti maždaug ketvirčio milijono Lietuvos gyventojų prisidėjimo. Tikimasi, kad oras nesutrukdys žmonėms atvykti ir drauge pagražinti mūsų visų aplinką. Kviečiama patogiai, šiltai apsirengti ir su draugais bei šeimos nariais prisijungti prie renginio.

    Kasmet surenkamų atliekų kiekis mažėja: 2016 metais surinkta 3 tūkstančiai tonų atliekų, tad šiais metais planuojame neperžengti šios ribos ir surinkti apie 2-3 tūkstančius tonų. Tikimasi, kad atliekų bus surinkta kuo mažiau ir galėsime dar kartą patvirtinti, kad lietuviai tampa tvarkingesni ir prižiūri savo aplinką.

    Akcijos dalyviai

    Jau ketvirtadienį (balandžio 20 d.) akciją atidarė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kartu su Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centro ,,Rastis” darbuotojais įkasė kelis sodinukus. Prezidentė tikisi, kad žydintys augalai padės greičiau atsigauti reabilitacijos centro globotiniams.

    Šiandien (balandžio 22 d.) tvarkosi visos Lietuvos gyventojai. DAROM oficialiuosius taškus tvarkyti užsiregistravo Lietuvos švietimo įstaigos – mokyklos, darželiai, taip pat visuomeninės ir  religinės organizacijos, gyventojų bendruomenės, asociacijos. Aktyviausiai registravosi įvairios Lietuvos įmonės ir įstaigos. Susidomėjimą parodė ir valstybės pareigūnai bei institucijos, tai ministerijos, įstaigos prie ministerijų, net pusė Lietuvos Respublikos Seimo narių vyks tvarkytis į pasirinktus taškus. Akcijoje dalyvauja visos Lietuvos savivaldybės.

    Taip pat prie akcijos prisijungs ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, aplinkos ministras Kęstutis Navickas bei Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Akcijos svečiai tvarkysis Vilniuje ir miesto apylinkėse.

    Taip pat prisijungia ir žymūs Lietuvos žmonės – DAROM patrulių komanda. Tai buvęs aplinkos viceministras Linas Jonauskas, televizijos projektų dalyvė Monika Šalčiūtė ir sveikos gyvensenos propaguotojas, treneris Ignas Bakėjus. Jų misija yra ne tik apsitvarkyti, bet ir stebėti vykdomus pažeidimus. Jei pastebėjote žmones, gabenančius savo asmenines atliekas iš namų į DAROM taškus, praneškite apie tai bendruoju pagalbos telefonu.

    DAROM 2017 akcentai

    Minime jau 10-ąją DAROM akciją, todėl ją lydi ir kitos mūsų iniciatyvos. Prisijungsime prie 100 piliakalnių tvarkymo – Tautinės giesmės aplink pasauly iniciatyvos. Liepos 7d ieną ant piliakalnių bus kviečiama tradiciškai giedoti Lietuvos himną.

    Mūsų akcijos pagrindinis akcentas yra 1000 projektų idėjos įgyvendinimas, kuris oficialiai prasideda iš karto po akcijos. Tai tęstinis projektas, kuris tęsis iki pat 2018 metų, kartu paminint ir Lietuvos 100-metį.

    Primename ir kviečiame

    Oficialius nacionalinės akcijos DAROM tvarkymosi taškus savo savivaldybėje rasite puslapyje (http://mesdarom.lt/darom-2017/tvarkymo-taskai.html) ir savo savivaldybių internetiniuose puslapiuose.

    Būtent iš šių taškų bus išvežami DAROM maišai ir kitos surinktos atliekos į sąvartynus akcijai pasibaigus. Atvykę dalyviai į DAROM taškus, gaus raudonuosius tvarkymosi maišus, tačiau darbo saugos priemonėmis DAROM organizatoriai prašo pasirūpinti patiems (pirštinėmis, guminiais batais, kremu nuo saulės, apsauga nuo erkių). Galite atvykti ir su DAROM raudonaisiais maišais, kurių rasite visuose didžiuosiuose prekybos centruose. Pirkdami šiuos maišus, prisidėsite prie DAROM organizacijos iniciatyvų įgyvendinimo.

    Visi galintys ir norintys kviečiami po tvarkymosi atvykti į Uno Parką (Lizdeikos g. Antakalnis, Vilnius), kuriame vyks viešas DAROM piknikas.

    Taip pat šiandien (balandžio 22 d.) Klaipėdoje 16 val. vyks finalinis DAROM konfertas, kuriame publiką sušildys Jurga Šeduikytė ir kiti atlikėjai. Koncertas nemokamas, visi laukiami „Raketa social“ klube.

    Sekite naujienas “Mes Darom” Facebook puslapyje, o visą reikalingą informaciją rasite www.mesdarom.lt.

     

    Baidarių ir valčių prieplauka Marijampolėje?

    0

     

    Marijampolės savivaldybės administracijoje lankėsi Kaliningrado srities Lazdynų (Krasnoznamensko) rajono administracijos vadovas Vladimiras Sitniukas, pavaduotoja Natalija Konon ir Karaliaučiaus srities visuomeninės žurnalistų sąjungos valdybos pirmininkas Anatolijus Starodvorskiju.

    Susitikimo metu Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Valančius, Planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Cinaitis, VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius su svečiais iš Lazdynų (Krasnoznamensko) rajono aptarė galimą bendrą projektą, kurį planuotų rudenį teikti Lietuvos ir Rusijos Federacijos (Karaliaučiaus srities) bendradarbiavimo per sieną programai. 

    Siekdami atsižvelgti į mūsų krašto gyventojų ir turistų lūkesčius, Marijampolės savivaldybės administracija kartu su VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuru pasirengė techninę dokumentaciją Šešupės kairiojo kranto tarp Vilkaviškio ir R.Juknevičiaus gatvių sutvarkymo projektui įgyvendinti. Jame numatoma sutvarkyti krantinę, įrengti baidarių ir valčių prieplauką, apšvietimą, pėsčiųjų ir dviratininkų takus, sporto ir automobilių stovėjimo aikšteles, suolelius ir kitą mažąją infrastruktūrą. VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuras kartu su apskrities savivaldybėmis yra parengęs techninę dokumentaciją poilsio aikštelėms ir informaciniams stendams bei kitiems mažosios architektūros elementams įrengti palei visą Šešupės upės vandens turizmo maršrutą Lietuvoje nuo Lenkijos iki Rusijos Federacijos Kaliningrado srities, o taip pat ir kaimyninėse šalyse, tame tarpe ir Lazdynų (Krasnoznamensko) rajone. Pasinaudojant šia dokumentacija, dalį paminėtų elementų Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių kaimiškųjų teritorijų ribose prieš pora metų įrengė Sūduvos ir Marijampolės vietos veiklos grupės, kartu įgyvendindamos Lietuvos kaimo plėtros programos dalinai finansuotą projektą.

    Jau keletą metų pastebimas ir skatinamas domėjimasis Šešupės upės vandens turizmu, aktyvaus ir pasyvaus poilsio galimybėmis plaukiant baidarėmis, ar poilsiaujant jos pakrantėse, todėl ruošiamas įgyvendinti projektas būtų naudingas tęsiant bendradarbiavimą Šešupės upės vandens turizmo ir aktyvaus poilsio plėtrai, gamtos ir kultūros paveldo objektų lankomumui ir pažinimui didinti.

    Svečiai taip pat buvo supažindinti su Marijampolės savivaldybės administracijos sėkmingai įvykdytais projektais, Poezijos parko ir Šešupės krantinių tvarkymu,  kultūros paveldo objektais, pristatyti numatomi ateityje įgyvendinti projektai.

    Marijampolės savivaldybės administracijos

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Danguolės Micutienės nuotrauka.

    Specifinės atliekos: ką su jomis daryti?

    1

     

    Ne tik pasaulyje ir Europos sąjungoje, bet ir Lietuvoje vis daugiau diskutuojama apie aplinkos taršos mažinimą. Atliekų rūšiavimas taip pat nėra naujiena, tačiau pastebima, kad specifinių atliekų, tokių kaip baterijos, termometrai ir kt., dar nemokame sutvarkyti teisingai.

    Baterijos

    Didžioji panaudotų baterijų dalis patenka į buitinių atliekų srautą. Apdorojus atliekas (pirmiausia po atliekų deginimo ir kompostavimo), išsiskiria aplinkai pavojingi sunkieji metalai, kurie užteršia aplinką ir žmogaus organizmą. Baterijos, patekusios į buitinių atliekų konteinerius kartu su kitomis atliekomis, irdamos skleidžia medžiagas, kurios gali pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą. Iš aplinkos sunkieji metalai gali patekti į maistui auginamus augalus, būti išplauti į vandens telkinius ir iš čia patekti į gyvūnų bei žmonių organizmą garų ar dulkių pavidalu tiesiogiai per kvėpavimo takus. Patekę į žmogaus organizmą sunkieji metalai gali pažeisti vidaus organus, padidinti tikimybę susirgti vėžinėmis ligomis. Dalis baterijose esančių metalų (manganas, cinkas, švinas) yra tinkami perdirbimui ir gali būti panaudojami pakartotinai. Baterijų, akumuliatorių atliekos turi būti surenkamos atskirai, tam skirtuose specialiuose konteineriuose, statinėse, dėžutėse ar kitokiose talpyklose. Baterijų, akumuliatorių atliekų negalima maišyti su kitomis atliekomis. Pagal atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, visos baterijų atliekos turi būti perduodamos šias atliekas tvarkyti turinčioms teisę įmonėms ir negali būti laikomos ilgiau nei 3 mėnesius.

    Iš baterijų surinkimo punktų tolimesniam tvarkymui perduotos baterijų atliekos ne tik nepatenka į aplinką ir leidžia išvengti pavojaus žmonių sveikatai, bet ir yra perdirbamos bei grįžta į apyvartą. Netinkamos pakartotinam panaudojimui dalys yra utilizuojamos, atiduodant jas specialioms atliekų perdirbimo įmonėms.Tokiu būdu yra tausojami ir racionaliau naudojami gamtos ištekliai.

    Termometrai

    Sudaužius senąjį gyvsidabrio termometrą, į aplinką patenka gyvsidabris. Kai aplinkos temperatūra yra 0º ir daugiau metalinis gyvsidabris garuoja – virsta gyvsidabrio garais, todėl labai lengva apsinuodyti gyvsidabrio garais. Pirmieji apsinuodijimo gyvsidabriu požymiai yra silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, seilėtekis, metalo skonis burnoje, kartais pilvo skausmai ir kraujingas viduriavimas.

    Jeigu sudaužėte termometrą ir gyvsidabris pasklido ant stalo ir/ar grindų, nevalykite jo šluoste, nesiurbkite siurbliu, nes gyvsidabris pasklis dar plačiau, o jo garavimo paviršius padidės.  Pirmiausiai iš patalpos išveskite vaikus ir nevaikščiokite patys po ją. Pasiruoškite stiklinį indą su vandeniu ir sandariu kamščiu, turėkite lazdelę (medinę arba stiklinę), guminę kriaušę, storesnio popieriaus lapą, lipnią juostą arba klijais pateptą popieriaus lapą. Gyvsidabrį reikia rinkti nuo užteršto ploto pakraščių vidurio link. Pačius didžiausius rutuliukus lazdele sustumkite ant storesnio popieriaus ir supilkite į butelį. Paskui gumine kriauše susiurbkite mažesnius rutuliukus, o pačius mažiausius lašelius surinkite su lipnia juosta ar klijais suteptu popieriumi. Visą surinktą gyvsidabrį supilkite į stiklinį indą su vandeniu ir sandariai uždarykite. Surinkto gyvsidabrio nedeginkite, nemeskite į buitinių atliekų konteinerį, nes taip galite užteršti visą patalpą. Indą su gyvsidabriu pristatykite į savivaldybės atliekų priėmimo aikštelę arba kitą pavojingų atliekų surinkimo vietą. Paviršių, ant kurio išsipylė gyvsidabris, nuvalykite vandeniniu kalio permanganato tirpalu arba muilo ir sodos tirpalu, po to patalpas dar kartą išplaukite ir gerai išvėdinkite.

    Senus gyvsidabrio termometrus iš gyventojų surenka vaistinės, kurios surinktus gyvsidabrio termometrus perduoda šių pavojingų atliekų tvarkytojams. Šiuo metu vaistinėse galima įsigyti stiklinių, tačiau be gyvsidabrio, elektroninių, infraraudonųjų spindulių, skystųjų kristalų termometrų. Visi nebenaudojami termometrai tampa atlieka ir turi būti utilizuojami pagal gamintojo nurodymus. Vaistinėse jau yra ir ekologiškų termometrų, jie įkraunami energija juos purtant, nenaudoja baterijų energijos, taip nesusidaro baterijų atliekos, todėl yra saugoma aplinka.

    Pasenę gydomieji preparatai

    Kiekvienoje šeimoje lieka nesuvartotų vaistų, gydomųjų tepalų, kremų, lašų ar purškalų. Elkimės atsakingai – nemeskime senų vaistų į buitinių atliekų konteinerį. Netinkamus vaistus nemokamai priima visos vaistinės ir perduoda juos atliekų tvarkytojui, kuris farmacines atliekas saugiai sudegina specialiame įrenginyje, taigi cheminės medžiagos nepatenka į gruntinius vandenis, ar dirvožemį ir nedaro žalos gamtai.

    Kievienas pirkdami tam tikrus produktus ar prekes tuo pačiu įsipareigojame ir tinkamai juos utilizuoti, kai įsigytas produktas tampa nebereikalingi. Tikslingas rūšiavimas yra pagalba mums patiems, nes daiktus grąžiname ten, kur reikia, ir taip nekenkiame aplinkai, kurioje gyvename. Būkime draugiški gamtai ir suvokime teisingo atliekų tvarkymo prasmę. Tausokime gamtą, kurios užterštumas veikia ir mūsų sveikatą, būkime atsakingi.

    Nuotraukoje – aplinkosaugos-ekologijos ekspertė Roberta Deveikytė.

    Tai, kas įvyko per 10 metų

    0

     

    Pamenu, kai prieš dešimtmetį startavusi akcija DAROM nebuvo savaime suprantamas dalykas. Pamenu, kiek reikėjo pastangų, ryžto ir noro tai pradėti. Visada sakiau ir sakysiu, kad norint pradėti kažką tokio kaip šis judėjimas, turi mažų mažiausiai būti bent šiek tiek altruistiška asmenybė. Tokie mes ir esam, tokia esu ir aš. Todėl po DAROM oragnizaciją sklando daug sėkmės istorijų, bet pati svarbiausia  – akcija DAROM, kuri įkvepia, moko, brandina ir kuria Lietuvos ateitį aukštesne prasme nei vien surinktos atliekos.

    “Darom” istorija

    Akcija „Darom” (idėjos autorius Ignas Brazauskas) Lietuvoje pirmą kartą suorganizuota 2008 m. pavasarį. Pirmąja ambicinga akcija siekta ne tik padaryti Lietuvą švaresne, bet ir pasiekti Guinness’o rekordą, konkuruojant su akcijos pradininkais estais, kas surinks daugiau atliekų. Nors rekordas ir nebuvo pasiektas – pirmoji „Darom” akcija sužadino pilietinę visuomenės atsakomybę bei „išlaisvino” Lietuvą nuo daugiau nei 500 tonų atliekų. Tais pačiais metais vėlyvą rudenį organizacija įgavo viešosios įstaigos juridinį statusą.

    2009 m.s avo masiškumu renginys pranoko organizatorių lūkesčius – į jį susirinko apie 45 tūkst. savanorių. Visi dalyvavusieji pademonstravo neabejingumą aplinkai, kurioje gyvena. 2009 m. lapkričio 7 d. įvyko primoji nacionalinė Idėjų diena.

    2010 m. buvo įregistruota per tūkstantį tvarkymosi taškų, kuriuose akcijos dieną tvarkėsi net 100 tūkst. savanorių ir buvo surinkta 12 tūkst. tonų atliekų. Sėkmingą akciją vainikavo įspūdingas koncertas, kuriame per 100 garsiausių Lietuvos atlikėjų ant scenos išreiškė padėką akcijos dalyviams. Tais pačiais metais akcijos metu buvo rastas ir Drąsiaus Kedžio kūnas.2010 m. birželio 12 d. įvyko antroji nacionalinė Idėjų diena.

    2011 m. „Darom“ akcija augo ir ketvirtaisiais akcijos gyvavimo metais dalyviai buvo pakviesti ne tik rinkti atliekas, bet ir jas rūšiuoti. Akcijos šūkis – „Kuo mažiau atliekų į sąvartynus!”. Akcija organizuota 3,5 tūkst. vietų visoje Lietuvoje ir sulaukė net 150 tūkst. savanorių, kurie surinko apie 5 tūkst. tonų atliekų.

    2012 m. penktoje – jubiliejinėje – akcijoje susirinko rekordinis skaičius dalyvių – 210 tūkstančių! Ir nors dalyvių skaičius buvo rekordinis, tačiau pastebėta atliekų surinkimo mažėjimo tendencija – surinkta 1,5 tūkst. tonų atliekų. Akivaizdu, kad akcija padeda švarinti Lietuvą ir atliekų mažėja. Be to, 2012 m. akcija pirmą kartą suorganizuota šimte pasaulio valstybių, todėl įgavo globalaus judėjimo vardą – „Let’s Do It World”. Akcijos metu Vilniuje startavo raudonieji DAROM maišai (idėjos autorė Roberta Ažukaitė – Zaharevičienė).

    2013 m. pirmą kartą akcija vyko ne balandžio, o gegužės mėnesį dėl ilgos žiemos. Akcijoje dalyvavo 150 tūkst. dalyvių, buvo surinkta per 2 tūkst. tonų atliekų. Akcijos tikslas buvo padėti išvalyti ir miškus, ne tik miestus.

    2014 metais buvo svarbu ne tik apsitvarkyti aplinką, bet ir suvaldyti piktavalius šiukšlintojus su DAROM patrulių komanda (Idėjos autorė Roberta Ažukaitė-Zacharevičienė)! Akcijos metu dalyvavo apie 200 tūkst. dalyvių, surinkta buvo apie 2 tūkst. tonų atliekų.

    2015 m. akcijos prioritetas buvo vandens telkinių tvarkymas. Dalyvavo 250 tūkst. dalyvių, surinkta apie 2 tūkst. tonų atliekų. Pirmą kartą DAROM istorijoje buvo pasirašytas memorandumas su LR Vyriausybe.

    2016 m.akcijos prioritetas buvo oro taršos mažinimas. Akcijoje dalyvavo 260 tūkst. dalyvių, surinkta apie 2 tūkst. tonų atliekų. Prekybos centruose bendradarbiaujant su UAB „Plasta“ pasirodė Lietuvos prekybos centruose raudonieji DAROM maišai. Dalis sumos nuo parduotų maišų atitenka organizacijos aplinkosauginiams projektams skatinti.

    Šių metų tikslas – kartu su Lietuvos šimtmečiu įgyvendinti 1000 projektų visoje Lietuvoje, kurių aktyvus įgyvendinimas prasidės iškart po akcijos DAROM 2017 (balandžio 22 d.). Visi, norintys įtraukti savo idėjas į projektų įgyvendinimą, jas gali registruoti ir dabar internetinėje svetaineje www.mesdarom.lt. Ten taip pat rasite visą aktualią informaciją apie šių metų akciją.

    Keliam sau naujus, kokybinius tikslus

    Per pastaruosius metus organizacijos viduje įvyko ne mažai permainų. Organizacijos stuburui pastiprinti 2014m.po organizacijos stogu gimė dar vienas renginys, t.y. „Nacionalinis DAROM forumas“ (idėjos autorės Roberta Ažukaitė-Zacharevičienė ir Roberta Deveikytė). Renginys LR vyriausybėje sėkmingai įvyko jau tris kartus. Renginio tikslas – suburti bendraminčius dėl akcijos DAROM tikslingo įgyvendinimo formato, datos, turinio. Organizacija organizavo ir daugiau, tik mažesnio formato renginių, edukacinių užsiėmimų kaip „Šypseniukas“, „Darom padangas“, „Išsaugokime Neringą“, “Mes už švarią jūrą”, „Žalieji mokymai“, „Darom geriau“ ir t.t.

    Šiandien organizacijoje taip pat veikia: DAROM ekspertų komanda (profesionalūs aplinkosaugos ekspertai, vadybos ekspertai ir kt). Žmonės, padedantys formuoti DAROM organizacijos pozicijas visuomenei, tam tikrais probleminiais klausimais.DAROM alumni klubas – tai buvę savanoriai, savo laiku vieni aktyviausių savanorių. Šiuo metu savo sričių profesionalai, verslininkai, politikai ir t.t. Ši erdvė suteikia galimybę išlaikyti buvusį DAROM aktyvą šalia organizacijos, suteikia jiems galimybę dalyvauti DAROM renginiuose, pasidalinti patirtimi. DAROM Patruliai (idėjos autorė – Roberta Ažukaitė-Zacharevičienė) – dažniausiai žinomi veidai, kurie visuomenei skleidžia žinutę, kad akcijoje DAROM reikia dalyvauti atsakingai ir nepalikinėti atliekų maišų bet kur, dalyvauti pagal bendras taisykles išvengiant nesusipratimų.

    DAROM startinė komanda:

    DAROM akcijos  startinė organizatorių sudėtis: Ignas Brazauskas, Vytautas Krasnickas, Laurynas Gerikas, Agnė Belickaitė, Nemunas Tumavičius, Vilma Grikišaitė-Tamolienė, Pavelas Druto, Edgaras Jakelaitis, Ingrida Dubinskaitė, Skirmantė Jakubauskaitė, Roberta Burinskaitė, Gediminas Vaičiūnas, Marijus Krasnickas, Roberta Ažukaitė, Edgaras Adomaitis, Ugnė Dubraitė, Kondradas Kazlauskas ir kt.

    Vadovų sudėtis: Ignas Brazauskas, Gediminas Vaičiunas, Inga Kalpakovaitė, Karolis Sargūnas, Roberta Ažukaitė-Zacharevičienė. Šiuo metu l.e.p Kristina Baranovaitė.

    Steigėjų/dalininkų sudėtis: Ignas Brazauskas (2008 m.), Vytautas Krasnickas (2010 m.) (pareigas ėjo Marijus Krasnickas), Tadas Langaitis (2010 m.).ŠiuometutikIgnasBrazauskas (2017).

    PARTERYSTĖ

    Pagrindiniai partneriai įgyvendinant akcijas DAROM – LR aplinkos ministerija (atliekų departamentas, miškų urėdijos, saugomos teritorijos), visos Lietuvos savivaldybės, atliekų tvarkymo centrai.

    Man asmenišai, kaip žmogui, organizacija reiškia labai daug,  tai buvo ir yra didžiausia mano gyvenimo praktika. Vadovavimas šiai organizacijai buvo vienas didžiausių ir tikrai sudėtingiausių iššūkių, kaireikėjo sugebėti, išmokti rasti bendrą kalbą tiek su vaiku, tiek su senjoru, tiek su versliniku ar valdininku. DAROM – tai geriausia ir unikaliausia savanorystės kalvė, kuri padeda formuoti turimus įgūdžius, leidžia įgyti naujų, suteikia galimybes eksperimentuoti.  Labai džiaugiuosi, kad mano naujai suformuotos veiklos po DAROM organizacijos stogu ne tik kad įvyko sėkmingai, bet ir toliau vyksta kaip tęstiniai projektai. Kaip kad ir aš,  taip ir kiekvienas iš jūsų gali realizuoti ar net sukurti naujas idėjas bei jas įgyvendinti DAROM organizacijoje ar kitoje. Kiekvieno mūsų indėlis yras varbus .Kiekvienas iš mūsų, kartu ir atskirai esame atspindys to, kokioje Lietuvoje mes gyvename.

    Per 9 metus akcijose DAROM dalyvavo 1361000 dalyvių ir surinkta  38000 tonų atliekų. Akcija DAROM yra didžiausias renginys, kurį organizuoja Všį „Mes Darom“. Organizacijos sėkmę atspindi tai, kad idėja gimė iš paprastų žmonių ir akivaizdaus rūpesčio gamta nelaukiant ir nieškant kaltų siekiant įgyvendinti gerus darbus Lietuvai. Pasaulinis DAROM judėjimas jungia daugiau nei 100 pasaulio valstybių, judėjimas yra patvirtintas JTO.

    Nuotraukoje – Roberta Ažukaitė-Zacharevičienė.

     

    Gyvenimas laisvėje – primiršta pamoka, kurią galima išmokti

    1

     

    „Galvojau, kad sapnuoju ir niekaip neįstengiu prabusti: vaikštau po lauką, gyvenu name, miegu patogioje lovoje, galiu naudotis ir internetu, ir telefonu,“ – pirmąsiasdienas Alytaus Pusiaukelės namuose prisimena jau beveik du mėnesius čia gyvenantis Aurimas.

    Antidepresantas – darbas virtuvėje

    Ragaujant Aurimo keptą skruzdėlyną vyriškis atsargiai rinkdamas žodžius pasakoja apie viltis, dedamas į naują gyvenimo etapą: persikraustymą iš Alytaus pataisos namų, kur praleido trejus metus, ir tik tik pradėtus kulinarijos mokslus: „Esu baigęs buhalterinę apskaitą, bet prie keptuvių ir puodų būdavau prilipęs visada. O ir žmona nelabai gaminti mėgsta, tad maistą vaikams dažniausiai ruošdavau aš. Dabar radosi proga to išmokti profesionaliai“.

    Kulinarija – daugiau nei pomėgis. Būtent maisto gamybą Aurimas vadina veikla, įgalinusia lengviau pakelti gyvenimo pataisos namuose kasdienybę. Dešimtmetį picerijų tinklo versle darbavęsis vyras  prie įkalinimo įstaigos sienų pratinosi itin sunkiai. „Niekada neįsivaizdavau, kad gyvenimas gali susiklostyti taip. Apribotą laisvę atlydėjo depresija, nuo patirto streso prasidėjo žvynelinė ir kitos sveikatos problemos,“ – apie pirmuosius psichologiškai itin sudėtingus pusantrų metų Alytaus pataisos namuose atviraujavyriškis. Gyvenimą čia palengvino uolus darbas pataisos namų virtuvėje.

    Ateitį mato Alytuje

    Kulinarines subtilybes Aurimas mielai demonstruoja kitiems Pusiaukelės namų gyventojams. Čia į laikinus namus kasdien po darbų ar mokslų grįžta 13 nuteistųjų. Vyrai sugyvena draugiškai, drauge sėda prie pietų ar vakarienės stalo, padeda vieni kitiems, dalinasi darbus ir mokosi gyventi laisvėje. „Dalinamės kasdieniais rūpesčiais, išgyvenimais ir patirtimis, po savaitgalių – gausiais įspūdžiais iš namų. Tokia atmosfera labai motyvuoja,“ – pasakoja Aurimas, kaip vieną iš veiksmingiausių motyvuojančių priemonių įvardindamas savaitgalio „kelialapį“ susitikti su šeima, mylimais žmonėmis. Tiesa, tam būtina gauti leidimą, kuris suteikiamas tik laikantis pagrindinių Pusiaukelės namų taisyklių: dirbti arba užsiimti aktyvia mokymosi veikla, laiku grįžti, atlikti reikalingus buities tvarkymosi darbus, nevartoti alkoholio ar kitų neleistinų medžiagų.

    Aurimui persikėlus gyventi į Pusiaukelės namus, šeima atsikraustė į Alytų, čia vaikai mins vietinės mokyklos slenksčius. Ir, nors ieškantis darbo jam teko patirti, kad stereotipai apie įkalinimo bausmę atliekančius asmenis yra itin gajūs, su šiuo miestu vyras sieja ir tolimesnius gyvenimo planus: „Noriu esminių pokyčių, galbūt pradėsiu savo verslą. Žinoma, Alytuje maitinimo įstaigų pasiūla yra gana didelė, bet pabandyti, manau, verta,“ – ateities veiklos gaires svarsto Aurimas.

    Iš mokyklos – į Pusiaukelės namus

    Grįžtant į gyvenimą laisvėje labai praverčia ne tik artimųjų, bet ir savo srities profesionalų – socialinių darbuotojų – parama, pagalba, patarimai. Pusiaukelės namų gyventojai apie čia dirbančias keturias socialines darbuotojas atsiliepia draugiškai. O ir darbuotojos teigiamai atsiliepia apie savo auklėtinius:  „Nuo pat pradžių tikėjau šiuo projektu net tada, kai skeptikų radosi daugiau nei idėjos palaikytojų. Jau dabar matau, kad užėmus žmones tinkama veikla ir dalinantis žmogiškąja šiluma, ne tik stiprėja motyvacija, bet ir pasikeičia bendravimo kokybė,“ – sako metus Pusiaukelės namuose dirbanti socialinė darbuotoja Inga Jakimavičienė. Beje, prieš įsidarbindama Pusiaukelės namuose moteris dirbo su priešmokyklinio amžiaus vaikais. „Pusiaukelės namų gyventojai kaip dideli vaikai, kuriems reikalinga visapusiška pagalba,“ – juokauja.“

    Nors gyvenant po vienu stogu nedidelių nesutarimų ir buitinių problemų neišvengiamai kyla, moteris įsitikinus: nėra namų be dūmų ir kasdieniai iššūkiai – visiškai natūralus dalykas. Svarbiausia – kalbėtis, išsiaiškinti ir susitarti.

    Išmoksta rūpintis

    Pusiaukelės namų gyventojai drauge švenčia ir didžiąsias metų šventes, mini gimtadienius, kitas reikšmingas sukaktis. Kai kuriems, šeimos ar artimųjų niekada neturėjusiems, tokios tradicijos – visiška naujovė, padedanti perprasti socialių ryšių svarbą, mokytis bendravimo subtilybių, kurti socialinį gyvenimą. „Pamenu vieną ankstų žvarbų rudens rytą netikėtai gavau žinutę „Būk atsargi, lauke slidu“. Ją parašęs žmogus per gyvenimą neturėjo kuo rūpintis ir – natūralu – tiesiog neišmoko to daryti, o ir poreikio nejautė. Tokios situacijos paliečia širdį, nes suvoki, kad esminiai pokyčiai žmogaus gyvenime pradeda vykti, o tu turi unikalią galimybę prie to prisidėti,“ – darbu Pusiaukelės namuose didžiuojasi I. Jakimavičienė.

    Alytuje pagal Norvegijos modelį įrengtuose Pusiaukelės namuose gyvena 13 nuteistųjų.  Jie džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe: beveik visi dirba, savaitgaliais reguliariai lanko artimuosius, laisvalaikiu padeda miesto bendruomenei.

    Nuotraukoje – Alytaus Pusiaukelės namai.

    Marijampolės moterų krepšinio „Sūduva“ pirmą kartą istorijoje tapo LMKL čempione

    0

     

    Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) 23-ojo sezono čempionėmis tapo Rimvydo Samulėno treniruojama „Sūduva“.

    Marijampolietės penktosiose finalo serijos rungtynėse nugalėjo titulą gynusias Kauno rajono „Hoptrans-Sirenas“ ir laimėjusios finalo seriją rezultatu 3:2 pasipuošė aukso medaliais.

    Balandžio 20 d. Birštone vyko Lietuvos moterų krepšinio lygos sezono uždarymo renginys: apdovanotos stipriausios čempionato komandos, geriausios krepšininkės, padėkota klubų vadovams bei rėmėjams.

    Marijampolės „Sūduvos“ komandos kapitonė Rita Milieškienė garbingai iškėlė čempionių taurę ir  kartu su komanda neslėpė didžiulės pergalės džiaugsmo.

    LMKL Marijampolės „Sūduvos“ komandai skyrė 3000 eurų prizinį fondą, o vadovas buvo apdovanotas poriniu kelialapiu praleisti savaitgalį „Eglės“ sanatorijoje ir pasilepinti SPA malonumais.

    „Sūduvos“ lyderė Laura Svarytė gavo daugiausiai asmeninių apdovanojimų: ji tapo rezultatyviausia, naudingiausia ir daugiausiai kamuolių atkovojusia žaidėja lygoje.

    Pagrindiniai komandos rėmėjai: Marijampolės savivaldybė, UAB „Mantinga“, UAB „Statybos ritmas“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB ICECO .

    Marijampolė švenčia: „Sūduva“ pirmą kartą istorijoje tapo LMKL čempione.

    Marijampolės savivaldybės administracijos

    Viešųjų ryšių tarnyba

     Augusto Didžgalvio ir Marijampolės moterų krepšinio klubo „Sūduva“ archyvo nuotraukos.

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Tautinis kostiumas – vienas iš etninio tapatumo ženklų

    0

     

    Kaip žinia, siekiant populiarinti tautinį kostiumą ir įprasminti jį valstybinėse šventėse, Lietuvos Seimas pastaruosius metus paskelbėTautinio kostiumo metais. Tad neatsitiktiniai balandžio 20 d. Marijampolės kultūros centro fojė atidaryta (ir veiks iki gegužės 4 d.) tautinio kostiumo paroda „Gyva tradicija“. Parodoje eksponuojama 15 iš lino pasiūtų lėlių ir aprengtų savitais Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos, Klaipėdos krašto bei Dzūkijos etnografinių regionų tautiniais kostiumais.Lėlių ir kostiumų autorė – tautodailininkė Liucija Kudžmienė (Sakavičiūtė), surengusi 18 personalinių parodų, dalyvavusi daugybėje grupinių parodų. Jos darbai pabuvojo ne tik kaimyninėse šalyse, bet ir Vokietijoje, Japonijoje.Parodą iniciavo ir iš Kauno atvežė Lietuvos Universitetų Moterų asociacijos (LUMA) prezidentė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkėDalia Poškienė. Tuo pačiu, visirenginio dalyviai (tiek vaikai, tiek suaugę) buvo pamokyti ir turėjo galimybę nusivyti sau trispalvę virvutę, kurią galėjo užsirišti sau ant riešo.

    Autorės nuotraukos.

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Įžymūs žmonės kviečia dalyvauti DAROM akcijoje/Jubiliejinė DAROM akcija – jau šį savaitgalį

    0

     

    DAROM, IR GAMTA PADĖKOS! nacionalinės DAROM 2017 akcijos šūkis, kuriuo organizatoriai kviečia prisidėti prie šio, jubiliejinio įvykio. Akcija vyks jau šį šeštadienį (balandžio 22 dieną), 10 val.

    Skaičiuojama, jog per devynerius veiklos metus akcijose dalyvavo 1 361 000 žmonių ir surinkta apie 38 000 tonų atliekų. Kiekvienais metais dalyvių skaičius auga, o surenkamų atliekų nedaugėja. Tai rodo, jog DAROM iniciatyva kuria pridėtinę vertę, nes ugdo pilietišką, sąmoningą ir draugišką aplinkai visuomenę.

    DAROM 2017 akcijos patruliai – įžymūs Lietuvos žmonės

    DAROM patruliai – organizacijos savanoriai, kurie rūpinasi savo šalies gerove ir juos supančia aplinka, o taip pat drausmina žmones, jeigu jie nepaiso aplinkos apsaugos įstatymų. Tarp akcijos DAROM 2017 patrulių yra net 4 įžymūs žmonės, kurie kviečia nelikti abejingais ir prisidėti prie akcijos DAROM 2017.

    Viena iš žymiausių aktorių Ineta Stasiulytė pasirodo yra tikras gamtos vaikas! „Žemė yra mano namai. Kur žingsniais paliečiu Žemę jaučiu poreikį ja pasirūpinti. Keičiu – „po manęs nors ir tvanas” į  „po manęs didžiulė meilė gamtai, mūsų visų bendrai planetai.” Kol turim – neįvertinam. Pradėkim šiandien”

    O štai sveikos gyvensenos treneris, sporto entuziastas Ignas Bakėjus paklaustas, kodėl tapo patruliu, nedvejojo: „Nes gamta man duoda tiek daug! Ir niekada neprašo atgal nieko, bet aš atsidėkodamas gamtai noriu pagelbėti, kad ji būtų gražesnė, švaresnė, nes ji čia buvo ir bus, jau taip 6500 metų ir dar daugiau, o mes ateiname ir išeiname. Yra toks posakis, kad paliktum po savęs taip, kaip norėtum rasti, o tai eina kalba apie viską: namus, darbą, savo kūną.”

    Kitas DAROM patrulis ir ilgametis DAROM draugas buvęs aplinkos viceministras, aplinkosaugos ekspertas Linas Jonauskas tvirtai sako: Mąstymas savaime nekinta, kartais reikia radikalių veiksmų, tam tikrų naujų taisyklių pokyčiams užtikrinti. Pareiga rūpintis aplinka turėtų tapti kiekvieno mūsų įpročiu.”

    Reklaminis veidas, televizijos projektų dalyvė, turinti būrį gerbėjų Monika Šalčiūtė nori paskatinti žmones nebūti tik stebėtojais, bet savo veiksmais keisti savo elgesį bei aplinką. Ji teigia: ,,Žmogaus manieros tai tam tikra etiketė. Ne vietoje išmesta šiukšlė parodo, kad žmogus negerbia nei kitų, nei aplinkos, kurioje gyvena.” Naujoji Darom patrulė pasiryžusi ir po akcijos šviesti žmonės bei kviesti juos būti draugiškais aplinkai, gerbti gamtą ir nešiukšlinti.  

    Visi DAROM patruliai sutinka, kad viešosiomis vietomis ir  gamta neužtenka pasirūpinti tik akcijos DAROM metu, o reikia nuolatos gyventi tvarkingai ir mąstyti apie savo veiksmų pasekmes aplinkai bei sau.

    Pagrindinė informacija

    Oficialius nacionalinės DAROM akcijos tvarkymosi taškus savo savivaldybėje rasite (http://mesdarom.lt/darom-2017/tvarkymo-taskai.html) ir savo savivaldybių internetiniuose puslapiuose.

    Būtent iš šių taškų bus išvežami DAROM maišai ir kitos surinktos atliekos į sąvartynus akcijai pasibaigus. Verta pabrėžti, jog DAROM akcijos metu yra tvarkomos tik viešos vietos.

    Atvykę dalyviai į DAROM taškus, gaus raudonuosius tvarkymosi maišus, tačiau  darbo saugos priemonėmis DAROM organizatoriai prašo pasirūpinti patiems (pirštinėmis, guminiais batais, kremu nuo saulės, apsauga nuo erkių).

    Taip pat visi galintys ir norintys kviečiami po tvarkymosi atvykti į Uno Parką (Lizdeikos g. Antakalnis, Vilnius), kuriame vyks viešas DAROM piknikas.

    Ieškokite specialių DAROM maišų visuose didžiuosiuose prekybos centruose. Maišai  yra pagaminti iš 100 proc. perdirbto plastiko žaliavos, dideli ir stipresni nei įprastai, todėl juos galėsite naudoti ir tvarkydami savo namus, sodus. Pirkdami šiuos maišus prisidėsite prie DAROM organizacijos iniciatyvų įgyvendinimo.

    Sekite naujienas Mes Darom Facebook puslapyje, o visą reikalingą informaciją rasite www.mesdarom.lt.

    DAROM, IR GAMTA TAU PADĖKOS!

    Marijampolėje vyko Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinio pasienio bendradarbiavimo darbo grupės posėdis

    0

     

    Balandžio 20 d. Marijampolėje vyko Lietuvos ir Lenkijos tarpvyriausybinės bendradarbiavimo per sieną komisijos Pasienio bendradarbiavimo darbo grupės (toliau – Grupė), kuris vyksta kas dveji metai, XII posėdis. Posėdžiui pirmininkavo Palenkės vaivada Bohdan Paszkowski, atstovaudamas Lenkijos Respublikos darbo grupės pusę ir Marijampolės regiono plėtros tarybos pirmininkas Metas Ražinskas, kuris pirmininkavo Lietuvos pusės darbo grupei.

    Posėdyje dalyvavo Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Vladislavas Kondratovičius, VSAT Varėnos rinktinės vadas Vytautas Išganaitis, Kauno teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkė Asta Kriaučeliūnaitė, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – apskr. VPK) viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas Harimantas Poškevičius, Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Kastytis Stankus, Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Alvydas Dirsė, VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius, Nacionalinio sveikatos centro prie SM Marijampolės departamento direktorė Asta Šaučiūnienė, VšĮ Marijampolės ligoninė direktorė Audronė Kuodienė, Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Barauskas, Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valdas Tumelis.

    Viešosios tvarkos palaikymo tarnybų ir policijos tarnybų bendradarbiavimą Grupei pristatė Palenkės vaivadijos policijos viršininko pavaduotojas Jacek Kumpialowski ir Marijampolės apskr. VPK viršininko pavaduotojas Harimantas Poškevičius.

    Harimantas Poškevičius skaitydamas pranešimą pabrėžė, jog viešosios tvarkos palaikymo tarnybų ir policijos tarnybų dvišalio bendradarbiavimo pagrindinis tikslas – užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą pasienio teritorijose, užkardyti ir išsiaiškinti nusikaltimus, skatinti ir remti pasienio teritorinių policijos įstaigų bendradarbiavimą. Bendradarbiavimas vykdomas organizuojant bendrus patruliavimus, dvišalius darbinius susitikimus, bendrus policijos pareigūnų mokymus, rengimai ir įgyvendinami bendri projektai.

    2016 m. buvo organizuoti treji bendri Lietuvos ir Lenkijos viešosios tvarkos palaikymo tarnybų ir policijos tarnybų mokymai. Šiuose mokymuose dalyvavo Marijampolės, Alytaus apskr. VPK ir Lenkijos Respublikos policijos pareigūnai. Per trejus mokymus iš kiekvienos įstaigos dalyvavo po 13-15 įvairių policijos padalinių pareigūnų, dauguma jų – patruliavimo funkciją vykdantys pareigūnai. Kasmet gruodžio pabaigoje vyksta dvišalis Marijampolės apskr. VPK Kelių policijos viršininko ir kolegos iš Lenkijos Respublikos pasitarimas.

    2015 m. buvo įvykdyta 11, 2016 m. – 13, 2017 m. – 3 bendri patruliavimai. 2016 metais patruliuojant Lietuvos Respublikos pusėje nustatyti 45 Kelių eismo taisyklių pažeidimai, 1 bandymas papirkti policijos pareigūną,1 nusikalstama veika (neteisėtas kuro pirkimo–pardavimo atvejis). Per pirmuosius šių metų mėnesius patruliuojant Lietuvos Respublikos pusėje nustatyti 5 Kelių eismo taisyklių pažeidimai.
    2016 metais Marijampolės apskr. VPK pareigūnai kartu su kitomis Lietuvos Respublikos policijos įstaigomis ir Lenkijos Respublikos Baltstogės vaivadijos policijos komendantūra parengė paraiškas tarptautiniams projektams: „Policijos pajėgų valdymo abipus sienos efektyvumo didinimas operatyvaus reagavimo srityje“, „Lietuvos ir Lenkijos pasienio kelių eismo saugumo stiprinimas“. Šie projektai buvo pateikti finansavimui gauti iš 2014–2020 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšų, tačiau po vertinimo šie projektai finansavimo negavo.

    Grupei išklausius ir patvirtinus XI posėdžio nutarimų vykdymo ataskaitą, nutarta toliau vykdyti viešosios tvarkos palaikymo tarnybų ir policijos tarnybų bendradarbiavimą – tęsti Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos tarnybų bendrus veiksmus, gerinant eismo saugumą „Via Baltica“ kelyje, vykdyti bendrą Lietuvos ir Lenkijos pareigūnų patruliavimą, organizuoti bendrus Lietuvos ir Lenkijos tarnybų renginius, įgyvendinant bendrus projektus.

    Posėdžio metu buvo aptarta ir kiti dvišalio bendradarbiavimo klausimai: tam tikrų ligų epidemiologinė, aplinkosaugos, priešgaisrinės saugos, gelbėjimo, krizių valdymo, pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bei bendradarbiavimo pasienio infrastruktūros gerinimo srityje.

    Marijampolės apskr. VPK informacija