Ketvirtadienis, 21 rugpjūčio, 2025
Daugiau
    Pagrindinis Blogas Puslapis 200

    Paukščių gripas!

    0

     

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad vakar, vasario 27 d., Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute 6 gulbėms nebylėms, rastoms nugaišusioms Nemune prie Kauno, patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas H5N8.

    Tokio tipo virusas Lietuvos istorijoje nustatytas pirmą kartą, bet manoma, kad tai bus ne vienintelis atvejis, virusas gali plisti ir toliau. Grėsmė, kad atšilus orams virusas gali būti perneštas su migruojančiais paukščiais, labai didelė, todėl VMVT tiria visus rastus nugaišusius vandens paukščius.

    Paukščių gripo atvejai jau kurį laiką užregistruojami aplinkinėse Europos Sąjungos valstybėse tiek laukiniuose vandens paukščiuose, tiek naminių paukščių laikymo vietose, kuriose dėl šios ligos jau sunaikinta apie 7,5 mln. paukščių.

    Specialistai pabrėžia, kad paukščių gripo virusas H5N8 labai pavojingas paukščiams, tačiau žmonių sveikatai grėsmės nekelia.

    Labai svarbu apsaugoti naminių paukščių ūkius, nes virusui patekus į paukščių laikymo vietas, ekonominiai nuostoliai bus didžiuliai. Kiekvienas augintojas atsako už savo laikomų paukščių sveikatą.

    VMVT primena paukštininkystės ūkiams ir pavienių paukščių augintojams, kad nuo kovo 1 d. mažiausiai vieną mėnesį (jeigu situacija neblogės) įsigalioja tam tikri draudimai:

    • laikyti naminius paukščius uždarose patalpose ir jų neišleisti į lauką arba išleisti tik į lauko aikšteles, įrengtas taip, kad naminiai paukščiai negalėtų turėti tiesioginio kontakto su laukiniais (pvz., lauko aikštelė iš visų pusių aptverta, o iš viršaus uždengta tinklu arba stogu);
    • nenaudoti atvirų paviršinių vandens telkinių vandens laikomiems naminiams paukščiams girdyti;
    • laikyti naminių paukščių pašarą taip, kad jis būtų apsaugotas nuo laukinių paukščių ir kitų gyvūnų;
    • apie pastebėtą naminių paukščių sirgimą ar gaišimą nedelsiant informuoti VMVT teritorinius padalinius, kurių kontroliuojamose teritorijose laikomi naminiai paukščiai.

    Pagrindiniai paukščių gripo simptomai:

    • pašarų ir vandens suvartojimas sumažėja daugiau nei 20%;
    • ilgiau kaip dvi dienas sumažėja kiaušinių dėjimas (daugiau kaip 5%);
    • paukščių gaišimas padidėja 3% per savaitę (keletą paukščių laikančiuose ūkiuose dviejų ir daugiau paukščių nugaišimas vienu metu – sunerimti verčiantis požymis!);
    • paukščiams pasireiškia klinikiniai požymiai ar pakitimai, leidžiantys įtarti susirgimą.

    Gyventojai, pastebėję laukinių vandens paukščių gaišenas, prašomi apie tai pranešti teritoriniam VMVT padaliniui arba visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40403.

     (parengta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informaciją)

    Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos

    Civilinės saugos skyriaus informacija

    Aštrus kiaulienos troškinys trintų pomidorų padaže

    0

     

    Reikės (4 porcijoms):

    500 g kiaulienos – mentės arba kumpio,

    vienos vidutinio dydžio morkos,

    vieno svogūno,

    4 skiltelių česnako,

    vienos paprikos,

    vieno indelio konservuotų trintų pomidorų,

    4–5 šaukštų „Salsa“ padažo,

    dviejų šaukštelių garstyčių,

    aliejaus,

    druskos,

    maltų juodųjų pipirų,

    rozmarino šakelės,

    aštrių grilio prieskonių.

    Kiaulieną supjaustome plonomis juostelėmis ir trumpam pamarinuojame garstyčių, smulkinto česnako, rozmarino, aštrių grilio prieskonių ir aliejaus mišinyje. Ant keptuvės pakepiname susmulkintus svogūną, morką bei papriką. Apskrudus daržovėms, į keptuvę sudedame marinuotos kiaulienos juosteles ir pakepinę apie 7–10 min. užpilame konservuotų trintų pomidorų tyre. Troškinį pagardiname „Salsa“ padažu (namuose turiu savos gamybos), maltais pipirais, druska. Įpilame pusę samčio buljono ar vandens ir viską troškiname apie 35–40 min., kol mėsa bus minkšta. Baigus troškinti, troškinį dedame į atskirą lėkštę – nesinori juk, kad pomidorų padaže paskęstų garnyras su salotomis. Aš troškinį paruošiau su bulvėmis ir šviežių kopūstų salotomis – jūs galite rinktis savo variantą. Skanaus! Visko nesuvalgėte? Ne bėda! Rytojaus dieną šį troškinį pašildius galima užpilti ant virtų makaronų ir užtarkavus gabalėlį Parmezano sūrio gausis dar vienas įdomus patiekalas.

    16990738_1442861215755814_1518780867_o

    untitled-1

    Patvirtintas Marijampolės savivaldybės 2017 metų biudžetas

    0

     

    Marijampolės savivaldybės taryba vasario 27 d. patvirtino 2017 m. savivaldybės biudžetą. Šiame pagrindiniame metų finansinis dokumente patvirtintos savivaldybės biudžeto pajamos ir asignavimai savivaldybės finansuojamoms įstaigoms. Šiemetis biudžetas savo dydžiu labai panašus į pernykštį – kiek daugiau kaip 41 mln. eurų. Per 688 tūkst. eurų sudaro metų pradžios lėšų likutis, kuris papildo esamą biudžetą. Asignavimai paskirstyti pagal vienuolika tikslinių programų.

    Daugiausia pajamų tikimasi surinkti iš gyventojų pajamų mokesčio ir valstybės dotacijų. Asignavimų planas patvirtintas pagal minėtų vienuolika tikslinių programų, kurios atitinka strateginį trimetį savivaldybės veiklos planą ir apima beveik visas gyvenimo sritis.

    Nors per pastaruosius metus savivaldybėje sumažėjo beveik trimis šimtais mokinių, daugiau kaip pusę biudžeto asignavimų sudaro švietimo ir ugdymo proceso kokybės užtikrinimas, antra pagal skirtas lėšas sritis – infrastruktūros objektų priežiūra ir plėtra bei aplinkos tvarkymas – 9 proc., trečioje vietoje – socialinės paslaugos ir kita parama gyventojams (8 proc.). Kultūros poreikiams skiriama 6,5 proc., sporto, turizmo ir jaunimo programoms – 4,7 proc. Kaip Tarybos posėdyje teigė Finansų komiteto pirmininkas Romualdas Makauskas, patvirtintas biudžetas užtikrina visas savivaldybės gyvybines funkcijas. Jei bus viršplaninių pajamų, jas tikimasi nukreipti paskoloms padengti, lengvatiniam keleivių vežimui, komunaliniam ūkiui.

    2017 m. planuojama tęsti P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos pastato modernizavimo ir paslaugų plėtros darbus, modernizuoti Marijampolės J. Totoraičio progimnaziją, atlikti kapitalinį Moksleivių kūrybos centro pastato R. Juknevičiaus g. 28 remontą, rekonstruoti pastatą Vytauto g. 49 pertvarkant jį į socialinį būstą ir kiti darbai. Biudžete numatyta lėšų ir kitiems svarbiems savivaldybės infrastruktūros objektams: pabaigti žiedinę sankryžą, rekonstruoti Geležinkelio ir P. Armino gatves, toliau tvarkyti miesto viešąsias erdves, pakeisti Marijampolės laisvosios ekonominės zonos ribas ir zonos teritorijos išdėstymą, kad geriau atitiktų investuotojų lūkesčius, atnaujinti gatves ir kelius. Per metus numatyta įrengti 15 automobilių stovėjimo aikštelių ir įvažiavimus į jas, atnaujinti 3 km gatvių dangos, renovuoti 13 daugiabučių namų, suremontuoti 4 švietimo įstaigas. Savivaldybėje bus prižiūrima 123 tūkst. kv. metrų gatvių ir beveik 250 tūkst. kv. metrų šaligatvių, kiek mažiau šiemet skiriama gėlynams prižiūrėti.

    Numatyta naujovė mokiniams – visiems antrokams bus suteikiama galimybė nemokamai išmokti plaukti. Savivaldybės administracijos pastate bus steigiamas realiai veikiantis miesto turizmo informacijos centras, kurio verkiant reikia artinantis 2018 metams, kai Marijampolė taps Lietuvos kultūros sostine.

    Nepamiršta sveikatos apsauga. Suplanuota finansuoti medicininės įrangos Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stočiai, medicinos priemonių ir specialių baldų Marijampolės ligoninei, kompiuterinės įrangos e. sveikatos projektui ir kitos įrangos įsigijimą bei patalpų remontą Pirminės sveikatos priežiūros centre, atlikti 28 maudyklų vandens tyrimus, 50 aplinkos taršos matavimų, suteikti 100 dantų protezavimo paslaugų, numatoma 18 tūkst. valstybinių prevencinių programų dalyvių.

    Asignavimai numatyti ir savivaldybės valdymo kokybei gerinti bei valstybinėms (savivaldybėms perduotoms) funkcijoms vykdyti.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Gal matėte, kaip perėjoje partrenkė moterį?

    0

     

    Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ieško eismo įvykio liudininkų. 2017-02-17 apie 09.38 val. gautas pranešimas, kad Marijampolėje V. Kudirkos-Gedimino g. sankryžoje automobilis PEUGEOT perėjoje partrenkė ir sužalojo pėsčiąją.

    Asmenis, mačiusius šį eismo įvykį ar galinčius suteikti vertingos informacijos, prašome atvykti į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (J. Basanavičiaus a. 2) 318 kabinetą arba skambinti tel. 8 700 60318.

    Marijampolės apskr. VPK informacija

    Apie prieškario madas ir miestą…

    0

     

    Maloniai  kviečiame š.m.  kovo 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. į knygos ,,Senoji Marijampolė fotografijose“ pristatymą, kuris vyks Beatričės Kleizaitės -Vasaris  meno galerijoje ( P. Butlerienės g. 5, Marijampolė).

    Knygos tikslas – supažindinti visuomenę su turtingu Marijampolės ir krašto  kultūriniu palikimu, parodyti tai, kas jau pranyko, kad turėtume saugoti ir puoselėti tai, ką turime, kas išliko.

    Sugrįžimas į istoriją – tai savotiškas  kalbėjimas ir  apie šiandieną. Senosios Marijampolės knyga – fotoalbumas –  tai ir vystymosi, ir gyvenimo veidrodis. Šis leidinys pasakoja ir apie kažkada draustus istorijos puslapius, to meto madas, amatus. Pažvelgdami į laiko nuspalvintas fotografijas, matome, kaip gražiai, skoningai puošėsi mūsų moterys, kaip jos neatsiliko nuo vakarietiškų madų, taip pat tobulino, puoselėjo tautinius rūbus.

    Kokie buvo amatininkai? Siuvėjai,  akmenskaldžiai, šoferiai ir degtindariai…

    Kadangi knyga talpina daugiausia archyvinių fotografijų, todėl pateikiamas pasakojimas apie Užnemunės prieškario fotografus: M. Buhalterį, J. Fridbergą, J. Vindsbergą, A. Pimšteiną ir kitus, kurie tapo holokausto aukomis. Publikacija apie fotografus – tai Lietuvos fotografijos istorijos, kultūros paveldo dokumentas.

    Užnemunės miestas su turtingomis kultūros, švietimo  tradicijomis turėjo daugybę  svarbių ūkinio gyvenimo židinių. Tarp jų  –  cukraus fabrikas, L.K. Vytenio pulkas. Apie pulko gyvenimą  turime sukaupę per 70 archyvinių fotografijų, kurių dauguma nematytos, nepublikuotos. Dauguma šių fotografijų talpinama knygoje.

    Kolekcininkas S. Andriušis sukaupė  didžiulę Užnemunės  prieškario policijos ikonografiją, jam maloniai sutikus  publikuoti archyvines fotografijas, matome, kokie buvo prieškario Marijampolės policininkai.

    Atėjo garbingi jubiliejai: prezidentui Kaziui Griniui 150  metų, jo veikla glaudžiai susijusi su Marijampole. Rygiškių Jono ( J. Jablonskio) mokykla taip pat  pasitinka garbingą 150 metų jubiliejų. Šioms progoms paskirtos iliustruotos publikacijos.

    Šios knygos  pagalba atsiranda galimybė visuomenei papasakoti ir  pasidžiaugti  reikšmingais mūsų  krašto  žmonėmis ir pasiekimais.

    Knygos sudarytojas ir autorius – Valentinas Juraitis.

    Marijampoliečiai žiemą trankiai išvijo

    1

     

    Marijampoliečiai nepabūgę lietaus sekmadienį gausiais susirinko J. Basanavičiaus aikštėje ir trankiai žiemą išvijo. Užgavėnių jomarkas pirkti kvietė, bet susirinkusieji linksmybių sulaukę aktyviai ratelius ėjo ir smagiai šoko bei visokius šmaikščias išdaigas krėtė.

    Užgavėnių šventės šurmuliui šarmingai vadovavo Gaspadinė ir Gaspadorius. Smagią nuotaiką palaikė, šokti, daunuoti ir linksmintis kvietė Laisvalaikio ir užimtumo centro folkloro ansamblis „Žibinyčia“ (vadovas Žydrūnas Rutkauskas), kantri kapela „Jovarai“ (vadovas Albinas Venclovas), Baraginės kaimo kapela „Svaja“ (vadovas Antanas Maziliauskas), Sūduvos gimnazijos moksleivių folklorinis ansamblis „Klevelis“ (vadovė Danutė Klevienė), Kultūros centro tautinių šokių kolektyvas „Sidabra“ (vadovė Virginija Sagulina).

    Ypatingai gausu buvo Užgavėnių persirengėlių: raganų, čigonų, velnių ir visokių gyvūnų. Pasidarytomis kaukėmis šiemet stebino ir vaikai ir suaugę. Į šventę susirinkę vaišinosi skaniais blynais ir karšta arbata. Persirengėliai šventėje ne tik varžėsi, kuris stipresnis, bet ir trankiai visus šokdino. Už tai buvo gaspadorių pagirti, o šauniausios kaukės apdovanotos. 

    Lašininis ir Kanapinis aktyviai rungėsi kas toliau valdys. Kanapinis žiūrovų palaikomas stipriai vargo, kol pergalę iškovojo, o laimėjęs žiemai nuosprendį paskelbė. Patys aktyviausi savo stiprumą ir miklumą išbandė Užgavėnių pramogose, vaikai po aikštę arkliukų traukiamu vežimaičiu vėžinosi.

    Tradiciškai daili Morė nuo ryto pasidabinusi šiemet vėl ne vieną šventėn atėjusį fotografuotis viliojo. Smagiai pasilinksminę šventės dalyviai žiemai iš Marijampolės pasitraukti įsakė, o kad visas blogis bei tamsa išnyktų, uždegė laužą ir Morę, kurie sudegdami paskelbė žiemos pabaigą.

    Žiema išviję marijampoliečiai pavasario laukti smagiai nusiteikė, o kas nespėjo Užgavėnių šventėje Marijampolėje dalyvauti, Morę deginti ir žiemą vyti galės antradienį – tikrąją Užgavėnių dieną.

    Marijampolės savivaldybės administracijos

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Danguolės Micutienės nuotraukos.

     

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

     

    „Būk saugus ant ledo“

    0

     

    Kalvarijos savivaldybės kultūros centro Akmenynų laisvalaikio salėje vyko renginys „Būk saugus ant ledo“, kuriame dalyvavo savivaldybės mokyklų mokiniai. Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus specialistai pravedė viktoriną. Mokiniai atliko įvairias užduotis, sprendė kryžiažodžius. Po nugalėtojų išaiškinimo visi vyko prie netoli mokyklos esančio tvenkinio, kuriame Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narai demonstravo, kaip reikia gelbėtis įlūžus, kaip naudoti smaigus. Taip pat demonstravo, kaip gelbėti kitus. Po to mokiniai apžiūrėjo gelbėjimo techniką bei narų aprangą.

    img_4613

    Kalvarijos savivaldybės administracijos informacija

    Aistės Lenkauskaitės nuotraukos.

    Kalbėdami apie mirtį, pirmiausiai šlovinkime gyvenimą!

    7
    V0007580 The figure of a woman divided in two parts: half skeleton, h Credit: Wellcome Library, London. Wellcome Images images@wellcome.ac.uk http://wellcomeimages.org The figure of a woman divided in two parts: half skeleton, half lady of fashion, standing next to a obelisk inscribed with biblical quotations. Etching, 17--, attributed to V. Green. By: Valentine Greenafter: James HerveyPublished: - Copyrighted work available under Creative Commons Attribution only licence CC BY 4.0 http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/

     

    „Man tu negirki mirties, Odisėjau, šviesusis herojau!

    Aš tai bevelyčiau, būdamas bernas, tarnauti pas kitą

    Žemdirbį žmogų beturtį, kuriam neužtenka nė maisto,

    Negu čionai karaliauti tarp mirusių dvasių bejėgių.“

    /Homeras „Odisėja“, vertė Jeronimas Ralys/

    …Viskas turi pradžią ir – pabaigą. Šią paprastutę tiesą Marijampolės ligoninės anesteziologijos ir intensyviosios terapijos tarnybos Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vyr. specialistas gydytojas kardiologas Vitas VYŠNIAUSKAS, kuriam suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas, kiekvieną dieną priverstas apmąstyti iš naujo, kai tenka kovoti dėl pabaigos – žmogaus gyvenimo pabaigos – atitolinimo. Ne visada ši kova yra sėkminga. Per daugiau nei 30 darbo metų gydytojas suskaičiavęs per 2000 tokių atvejų: per 1500 tiesiogiai dalyvavęs mirtyse, per 500 mirties aptarimuose dalyvavęs. Mirtys buvusios įvairios: staigios, lėtinės… Įspūdinga darbo patirtimi paremta statistika leidžia teigti, jog numirti nori tik keli procentai, visi kiti – nori gyventi (bent kelias dienas…). Per savo darbo praktiką V. Vyšniauskui teko gydyti ir apie 600 nesėkmingų (laimei!) savižudžių. Statistika taip pat įspūdinga: vos 6–7 proc. iš jų iš tikrųjų norėjo numirti, kiti – gyventi!  

    Bet mediko žinios, kompetencija, galų gale mokslo pasiekimai tokiais ir panašiais atvejais atsimuša į liaudies išmintį – su saule niekas negyvena… Darbas gyvenimo ir mirties paribyje, gilios filosofinės žinios, su patirtimi koja kojon žengianti išmintis V. Vyšniauskui nesibaigiančių klausimų – kas yra mirtis, kas yra gyvenimas – šaltiniai, net ir žinant, jog vieno tikslaus atsakymo į juos niekada nebus…

    Žmogus – kūno ir sielos visuma

    „Kalbėdami apie žmogaus gyvenimą ir mirtį, turėtume pradėti nuo metodologijos, – sako gydytojas. – Dvasinių dalykų kitokia metodologija nei materialinių. Materialiniai – teoremos, dėsniai – viskas, ką 1galima įrodyti empiriškai. Dvasiniai, ideologiniai – aprašymas, pasakojimas, tad ir išvados fragmentiškos, kintančios, daugiau interpretacinio pobūdžio, tai nėra išmatuojama, pasveriama, įvedama į formulę. Man priimtiniausias A. Maceinos būties apibrėžimas: „Būtis – buvimo pagrindas.“ Kol „būname“ (esame), mirties nėra, tačiau mirtis visada šalia. Mirtis, pasak V. Vyšniausko, filosofine prasme – etapas, transformacija, perėjimas. Mirtis – destrukcija, suirimas į pirmines daleles, po kurio žmogaus kūnas tampa statybine medžiaga bet kam: žolei, medžiui, dirvožemiui… Mat pagal egzistuojantį masės ir energijos tvarumo dėsnį nei masė, nei energija neišnyksta, tik pereina į kitas formas. Taip pat mirtis – sandūris tarp gyvybės ir nebūties.

    „Tai materialistinis požiūris, – sako gydytojas, – jis labai žiaurus. O štai idealistinis kitoks. Dievas šeštą dieną sukūrė žmogų, panašų į save, suteikė jam viešpatavimą viskam, kas gyva žemėje, ore, vandenyje. Dievas žmogų sukūrė kaip visumą: kūnas ir siela. Siela nemirtinga. Siela – žmogaus išaukštinimas. Tai tam tikras atskaitos taškas, santykio (ir socialinio) pagrindas: siela turiu rūpintis, ją puoselėti. Siela – paslaptis, tikėjimas, o tikėjime logika ne pirmu smuiku groja.“

    Anot V. Vyšniausko, reikėtų skirti sielą ir dvasią. Siela – jausmų buveinė, „ego“ (meilė, baimė, ašaros, žinoti, galvoti, atsiminti…), dvasia – nematoma, plevenanti (tik vienas Jonas Krikštytojas yra matęs dvasią balandžio pavidalu, nusileidžiančią ant Jėzaus, kai šis buvo krikštijamas).

    Taigi siela, žmogui mirštant, kūną palieka. Kur ji būna žmogui esant gyvam? Graikų filosofas Platonas sielą buvo „įdėjęs“ į širdį, šiuolaikinis mokslas – į smegenis. „Nei sielos, nei dvasios nemačiau, nepajaučiau, – pasakoja V. Vyšniauskas. – Hebrajiškai dvasia – pneuma, asocijuojasi su žmogaus kvėpavimu, siela graikiškai psichė – su gerkle, kvėpavimu, oro dvelksmu, gyvybės alsavimu. Taigi bet kuriuo atveju gyvybė pirmiausia – kvėpavimas. Atlikdamas savo darbą, ne kartą matau, kaip žmogų palieka siela: kvėpavimas tampa gilesnis, trūkčiojantis, retėjantis, neritmiškas, paskui tampa negilus, išnykstantis, po to seka gilus atodūsis ir… sustoja.“

    Akies krašteliu – į gyvybės slėpinius  

    Gyvybė (gr. bios) – gamtos tikrovės sritis, kuriai būdinga savijuda ir savarankiškas formavimas. „Gyvybė, – sako V. Vyšniauskas, – tai tvėrinys, kurį galime pavadinti organizmu, sudarytu bent iš vienos ląstelės, kurioje yra organinių medžiagų, tarp kurių pagrindinės – anglis ir vanduo (tiesa, visą Mendelejevo lentelę rasime ir gyvame, ir negyvame organizme): kur nėra vandens ir anglies, ten nėra gyvybės. Liaudies išmintis sako: „Nespjauk į vandenį, nes pats jį gersi.“ Pridurti norėčiau: nespjauk ir į anglies krūvą, nes be anglies nebūtų gyvybės. Beje, čia aš anglį pašlovinau, bet tam yra ir antiteorija: yra mokslininkų, kurie anglies absuliutinimą vadina anglies šovinizmu.“

    Gyvo organizmo svarbiausi požymiai: augimas ir vystymasis, judėjimas (tiek aplinkoje, tiek savo viduje: juda visos sudedamosios dalys iki molekulių, atomų), sąveika su aplinka, reagavimas į aplinką kintant ar prisitaikant, dauginimasis, kintamumas (pavyzdžiui, akmuo toks pats visąlaik yra), senėjimas (kiekviena ląstelė turi užprogramuotą mirtį – apaptozę), tarpusavio, tarprūšiniai santykiai. „Dalis mokslininkų sakytų: mulai patinai nesidaugina, ką, jie negyvi? O žvaigždės? Jos irgi negyvos? Gyvos! Mat dauginasi, sąveikauja viena su kita, net miršta. Ugnis taip pat turi gyvybės požymių: plinta, reaguoja, auga, vystosi, juda, senėja!..“ – tarsi pats sau prieštarauja gydytojas.

    Taigi, rodos, net nederėtų klausti, kuo gyvas daiktas skiriasi nuo negyvo – ir vis dėlto… „Pirmiausia (nors tai ir nėra svarbiausia), – sako V. Vyšniauskas, – gyvas daiktas turi įvairiapusišką santykį su aplinka: jis iš aplinkos ima ir aplinkai išskiria ką nors (kalbame apie tokius fiziologinius procesus kaip valgymas, gėrimas, medžiagų išskyrimas ir kt.). Kitas požymis – gyvas organizmas reprodukuoja į save panašius, t. y. dauginasi lytiniu ar nelytiniu būdu. Be to, gyvi daiktai turi socialinį santykį su aplinka, kuris gali būti tiek pozityvus, tiek negatyvus. Svarbiausias motyvas, dėl kurio vyksta socialinis bendravimas, – išlikimo būtinybė, gyvybės išsaugojimas, saugumo siekimas. Mokslininkai pastebėję, kad netgi tos pačios rūšies žolės „bendrauja“ tarpusavy – slopina kitų žolių augimą, kad netrukdytų savai rūšiai gyventi.“

    Žmogiškojo pažinimo ribos visada atveda į Dievo buvimo klausimą

    Gyvybės palaikymas ir saugumas, pasak mediko, yra varomoji veiklos jėga ir aukštesnėse gyvybės formose. Nustatyta, kad, tarkime, šimpanzės 75–85 proc. savo laiko praleidžia tam, kad susirastų maisto, ir tik kita, ta mažoji dalis viso laiko, skirta pavalgyti, bendrauti, miegoti. Panašiai ir žmogaus gyvenime: žmogus mokosi, dirba pirmiausiai dėl to, kad patenkintų fiziologinius poreikius, ir tik po to visa kita. Būtent todėl ir klostosi tarp žmonių ne vien pozityvūs santykiai – jei nereikėtų tenkinti fiziologinių poreikių, siekimo išsilaikyti aplinkoje, nebūtų tiek negatyvių dalykų bendravime.

    Žmogus, socialinė būtybė, tam, kad išsilaikytų aplinkoje, kad ji jam būtų saugesnė, pasitelkia ir vaidybinių elementų: vaidina gerą. Tai pradeda programuotis, pereina į gėrio suvokimą, o kai atsiranda ir intelektas, tas gėris jau tampa ir genetiškai koduojamas. Būtent šioje stadijoje ir atsiranda Dievo klausimas bei Jo reikmė žmogaus pasauliui, atsiradusi ir dėl to, jog žmogui nusibodo grumtis, ėmė jis trokšti ramybės, pradėjo mąstyti, kas jis yra, kodėl aplink tiek daug žiaurumo, pagaliau iš kur visa kilo.

    V. Vyšniauskas sako: „Tikrai, manau, kad kažkas yra. Tas „kažkas“, kuris davė pradžią veikti, veikia ir veiks, tačiau neįmanomas pajausti penkiais pojūčiais – Jis yra už žmogaus pažinimo ribų. Jo negalima apibrėžti žmogaus vartojamomis sąvokomis – ne žmogaus kalba Jis apibrėžiamas. Jis yra – ir taškas. Suprasti Dievo idėją beprasmiška.“

    Dievo reikia ieškoti žmonių tarpusavio santykiuose

    „Manyčiau, – sako V.Vyšniauskas, – didžiausia klaida pasireiškia neteisingai mąstant, jog visi parapsichologiniai, mokslui nežinomi reiškiniai yra Dievo sritis. Tai nelogiškas, nekorektiškas, ant blogų bėgių pastatytas suvokimas, kad jei kažkas mokslo atrandama, tai iškart „atimama“ iš Dievo, taip susiaurinant Jo pasireiškimo plotmę. Aš esu kategoriškai prieš tokį mąstymą. Neabejoju, kad Dievas yra visagalis, viską tvarkantis, tačiau save pažinti, mąstyti mums leidžia tik tiek, kiek to reikia mūsų išganymui. O ryšio tarp mokslo ir Dievo apskritai negalima ieškoti…“

    Anot gydytojo, Dievo reikia ieškoti… žmonių santykiuose. Ne tamsiosiose mokslo dėmėse, kurias atidengęs neva Dievą atradai, – jokiu būdu! – o savo bičiuliuose, artimuosiuose: čia Jis yra su mumis nuo pasaulio pradžios iki laikų pabaigos. Būtent žmogaus santykyje su žmogumi ir yra išganymo teorija, praktika, čia Dievas leidžia ir Save pajusti.

    Organizmas būna pasiruošęs net mirčiai

    Dievas leidžia save pajusti ir mirties akivaizdoje. Žmogus gimsta, gyvena, miršta – taip yra „užprogramuota“. „Svarbiausia, –sako V.Vyšniauskas, – jog žmoguje yra užkoduotas visiems šiems ciklams tam tikras pasiruošimas.“ Organizmas ruošiasi, kaip minėta, ir mirčiai – vyksta tam tikri fiziologiniai procesai, kuriuos ir galima įvardyti kaip pasiruošimą pabaigai. Mokslas nustatęs, jog organizme gyvenimo eigoje gaminasi endorfinai – medžiagos, savo savybėmis primenančios morfiną, leidžiančios organizmui senstant ar ištikus kokiam nors šokui toleruoti skausmą. Gydytojas prisimena atvejį, kai jo skyriuje gulėjo žmogus, patyręs 90 procentų kūno nudegimą. Į klausimą, ar labai skauda, pacientas atsakęs: „Truputį…“ Normaliomis sąlygomis mažytis nudegimas sukelia, rodos, baisų skausmą, o čia… „Tai rodo, jog veikia paties organizmo nuskausminamosios medžiagos“, – aiškina V.Vyšniauskas.

    Žmogus sensta, pripranta prie skausmo (būtent dėl šių medžiagų), vienišumo, susitaiko su mirtimi, tad jos akivaizdoje jau nebejaučia baimės (baisu paprastai būna tik jo artimiesiems). „Neretai teko būti šalia lėtinėmis ligomis mirštančių žmonių, kurie kalbėdavo: „Šį kartą jau tikrai mirsiu, daktare, nesistenkite… – dalijasi savo pastebėjimais V.Vyšniauskas. – Apie 90 procentų tokių pasakymų iš tikrųjų būdavo tiesa. Žmogus jaučia artėjančią mirtį be jokio streso – organizmas tam jau būna paruoštas.“ Natūraliai mirties fakto negali priimti mirštančiojo artimieji dėl paprasčiausios fiziologinės priežasties – jų organizmai tuo metu mirčiai dar nebūna pasiruošę (beje, kaip teigia psichologai, ašaros prie karsto laidotuvių metu dažniausiai reiškia savęs gailėjimąsi, ne mirusiojo…).

    Pasiruošimo mirčiai procesai organizme kartais vyksta nepaprastai greitai – netgi nesvarbu, ar žmogus senas, ar jaunas. Pasiruošimo mirčiai programos būna skirtingos: vaizdžiai tariant, ištęsta programa, kai žmogus miršta senas, ir skubi, kai mirtis, atrodo, būna netikėta, staigi. „Prisimenu vieną jauną merginą, kuri į mūsų skyrių pateko po didelės traumos, – sako gydytojas. – Kaip šiandien matau jos pramerktas akis, žvelgiančias į mane, girdžiu jos be galo ramų, gal šiek tiek nustebusį balsą. „Daktare, turbūt jau aš mirsiu“, – pasakė ji. Ir tikrai – tuoj pat mirė.“

    Mirtis – kiekvieno organizmo, individo fizinė baigtis

    Mirtis biologiniu požiūriu, pasak V. Vyšniausko, – organizmo gyvybės baigtis, negrįžtamas nukleino rūgščių ir baltymų apykaitos sutrikimas. O ontologijos požiūriu mirtis – kraštutinė gyvenimo priešprieša, netgi neišvengiama gyvybės, gyvenimo, gyvasties apibrėžtis, mat per ją atsiveria tikroji žmogaus gyvenimo vertė ir prasmė.

    Mirtis – kiekvieno organizmo, individo fizinė baigtis. Kasdienybėje girdime tokių palyginimų: „Tu kvailas kaip stovintis dyzelinis traukinys!“ arba „Tu asilas, žąsinas, gaidys!..“ Pirmuoju atveju daroma loginė klaida (gyvas organizmas negali būti lyginamas su negyvu!), antruoju – loginės klaidos nėra, yra tik… – gyvūnų įžeidimas…

    Taigi kokios mirties priežastys? Pirmiausiai – senėjimas (yra užprogramuotas kiekvienos ląstelės numirimas). Toliau – įvairūs patologiniai procesai, arba ligos (jų yra labai daug). Kitos priežastys – negatyvus išorinės aplinkos poveikis (nužudymai, avarijos, savižudybės…).

    Mirtis turi savo formas. Pirmoji mirties forma – klinikinė (ji trunka nuo 5 iki 15 min – iki smegenų mirties): sustoja širdis, kvėpavimas, kraujotaka; tai dar nėra pabaiga: iš klinikinės mirties dar galima žmogų „ištraukti“ gyveniman. Toliau, jei procesas nesustabdomas, – žūsta galvos smegenų žievė (sielos buveinė?), kuri atsakinga už aukštąją nervinę veiklą (mąstymas, atsiminimai, kalba, suvokimas). Antroji mirties forma – smegenų pamato (kamieno) mirtis, kitaip dar vadinama smegenų mirtimi, – tai mirties faktas. Trečioji mirties forma – biologinė mirtis (vyksta jau negrįžtami procesai), arba – galutinis taškas. Pasak gydytojo, šiuolaikinės medicinos technologijos: dirbtinis kvėpavimo aparatas, kardiostimuliatorius, širdies veiklą, net pačią širdį pavaduojantys prietaisai, dirbtiniai vožtuvai ir kt. žmogaus kūną leidžia gana ilgai išlaikyti – iki keliolikos metų, bet tai bus tik dužaus kūno išlaikymas – gyvas lavonas. „Jo sielos ten jau nėra, – įsitikinęs medikas. – Gal ji kartais sugrįžta pasižiūrėti, bet ten jau negyvena. Medicina neturėtų būti paternalistinė, kartais tiesiog turi netrukdyti žmogui numirti: padaryti viską, ką gali, o paskui netrukdyti. Tai nėra žiauru. Žiauriau – tęsti kūno be sielos gyvenimą.“ Anot V. Vyšniausko, nėra žinoma atvejų, kad po smegenų mirties žmogus atsigautų: rezultatas anksčiau ar vėliau tas pats – biologinė mirtis…

    Žmogaus ir mirties santykis visais laikais domino žmogų

    Gydytojas V. Vyšniauskas šią mintį iliustruoja „perbėgdamas“ per žmonijos istoriją. Štai, anot mediko, jau antikinėje mitologijoje žmogaus ir mirties klausimas buvo nagrinėjamas: Sizifas supančioja mirties dievą Tanatą ir džiaugiasi nemirtingumu, taip suardydamas dievų nustatytą tvarką. Dzeusas, vyriausias dievas, supyksta, pasiunčia karo dievą Arėją išlaisvinti Tanato, kuris išlaisvintas pirmiausiai išplėšia Sizifo sielą, o nusikaltėlis po mirties turi kentėti niekada nesibaigiančią bausmę. Kitas pavyzdys – senovės graikų mąstytojas Demokritas, teigęs, jog kūnas ir sielą turi tą patį struktūrinį pagrindą – atomą, kuris yra amžinas, nors atomų kombinacijos gali kisti, mirti. Mirtis nėra pabaiga, o tik viena begalinio ciklo fazė. Kitas graikų filosofas Platonas sujungė materialiosios būties priklausomybę nuo idealiosios, akcentavo kūno, dvasios, sąmonės vienovę (šią mintį vėliau išplėtos krikščionybė, tvirtindama, jog kūnas ir siela – kaip vienuma). Stoicizmas, remdamasis Demokrito atomo amžinumu, sako, kad mirtis atitinka prigimtį, žmogaus kūnas suyra į daleles ir prasideda naujas formavimasis.

    „O religija, – sako V. Vyšniauskas, – iškelia sielos nemirtingumą, individo išsigelbėjimo galimybę, anapusinio gyvenimo buveinę, transcendencijos egzistavimą, veda į viską kuriančio Dievo galybę, poreikį. Tiesa, religija taip pat kinta: jei krikščionybės pradžioje buvo akcentuotas anapusinis gyvenimas, sielos išganymas, tai dabar religija pradėjo mąstyti, kaip gyventi čia ir dabar, suvokiant, kad mirtis atitinka žmogaus prigimtį (o kas atitinka žmogaus prigimtį, tas negali būti bloga).“

    Žmogaus nepaprastas trapumas ir neįtikėtina stiprybė – likimo mįslė

    „Stebint kai kuriuos atvejus, kyla įspūdis, jog iš tiesų veikia dėsniai, žinomi net iš mitologijos, – pastebi gydytojas. – Atrodo, iš tikrųjų likimas yra nuverpęs gyvenimo siūlą, o deivė jį nukirpti turi būtent tam tikru metu – nei anksčiau, nei vėliau. Kartais tas siūlas, rodos, net neįmanomais būdais išlieka.“ Liaudies išmintis teigia, jog jei žmogui skirta, jis išliks ir po didžiausių sukrėtimų, jei ne – mirtis ištiks jį ir ramiai gulintį lovoje. „Neseniai teko stebėti, kaip likimas žaidžia netgi ir su mokslu, su mumis, medikais, – sako V. Vyšniauskas. – Po insulto skyriuje gulėjusi moteris atrodė visai be gyvybės ženklų. Jai jau buvo konstatuota smegenų mirtis, gyvybės, atrodė, išlaikyti jau neįmanoma. Kas akimirką jos būklė vis blogėjo, tad pagal visus požymius matėsi, jog po dviejų trijų valandų teks pripažinti dar vieną mirtį. Bet… Staiga be jokių vaistų, be jokio mūsų įsikišimo jai pakyla kraujospūdis, organizmo funkcijos ima taisytis. Po dviejų dienų būklė vėl staigiai blogėja, moteris pagaliau miršta. Vadinasi, tam, kad jos gyvenimo siūlas būtų nukirptas, ir trūko tų dviejų dienų, o iš mūsų, medikų, prognozių likimas tik pasijuokė.“

    Neįtikėtina gyvybės galia ir likimo įnoringumas gydytojui buvo pademonstruotas prieš daugelį metų, kai į skyrių buvo atvežtas aštuoniolikos metų vaikinas, patyręs didžiulį smegenų sužalojimą. Jį, Kauno klinikose operuotą, paralyžiuotą, komos būsenos į Marijampolės reanimacijos skyrių atvežė tiesiog… numirti: operavę medikai jokių vilčių neteikė. Daugiau nei du mėnesius vaikinas išgulėjo be jokių gyvybės ženklų, šiame pasaulyje palaikomas tik medicinine aparatūra – net kvėpuoti pats negalėjo. Kauniškiai medikai stebėjosi, kad jis tiek laiko dar nenumiręs. Netikėtai sužalotasis vaikinukas pabudo iš komos: iš pradžių pats kvėpuoti ėmė, vėliau – ir po truputį kalbėti. Jį invalido vežimėliu į namus tolesnei slaugai išsivežė artimieji. „Po pusantrų metų vėl jį teko susitikti ligoninėje, – prisimena V.Vyšniauskas. – Jį invalido vežimėliu buvo atvežusi motina. Buvau nustebintas, kai vaikinas, jau gražiai, logiškai kalbėjęs (po tokios traumos tai atrodė neįmanoma), netgi pasiklydusiai ligoninės labirintuose motinai teisingai nurodė kelią link išėjimo. Vėliau sužinojau, kad jis visiškai pakilo iš vežimėlio, ėmė savomis kojomis vaikščioti. Po penkiolikos metų vėl jį sutikau ligoninėje. Šįkart jis buvo paguldytas dėl trūkusios skrandžio opos. Sužinojau, kad jis ne tik puikiai mąsto, kalba, vaikšto, netgi ūkininkauja: pats vairuoja kombainą, pats tampo sunkius maišus, gyvena visiškai socializuotą gyvenimą. Žinoma, ir tąkart jis sėkmingai pakilo iš ligos, o jo sesuo, kuri raudojo dar tada, kai jis jaunutis buvo komos būsenos, jau nebegyva…“

    Prie likimo vingių, iliustruojančių žmogaus būties trapumą, gydytojas priskirtų koronarinės mirties atvejus, kurie staiga, netikėtai pakerta žmogaus gyvybę, rodos, esant netgi neįtikėtinoms situacijoms. „Štai skyriaus medicinos sesuo išvakarėse su kaimynu buvo kito kaimyno šermenyse. Pakalbėjo, išsiskyrė, o ryte atėjusi į darbą tą patį savo kaimyną rado čia gulintį, o netrukus netikėtai – ir mirusį, pasakoja V. Vyšniauskas. – Arba štai kitas atvejis. Jauna moteris į lovą atsigulė su visiškai sveiku vyru, o ryte pabudusi rado jį šalia gulintį nebegyvą…“ Tokių atvejų yra gana daug. Atrodytų, labai keista, tačiau teismo medicinos ekspertai atlikdami lavono skrodimą jokių pakitimų neranda – tie pakitimai, kaip teigia V. Vyšniauskas, būna tik ląsteliniame bioeletriniame lygmenyje. Netgi visiškai sveikoje širdyje gali įvykti kažkokie procesai, ir žmogų staiga ištikti koronarinė mirtis.

    Apie laikinumą ir… amžinumą

    „Dievas žmogų sukūrė laikiną, – sako gydytojas. – Laikinumas – viena iš esminių jo savybių. Žmogus juda erdvėje, laike, kinta ir – miršta.“ Žmogų, anot V. Vyšniausko, galima palyginti su dužiu daiktu, pakabintu už netvarios virvės kažkur palubyje. Jis kybo kaip švytuoklė, švytuodamas pirmyn atgal, o Kūrėjas į jį mėto pagalius. Pataiko – dužus daiktas nukrenta ir žūsta, nepataiko – toliau švytuoja. Nors Kūrėjas žmogui davė pakankamai ilgą egzistencijos periodą (žmogus su savo struktūra, organų potencija galėtų gyventi 200 metų), bet gyvena vidutiniškai tik 70–80 metų. Ir čia, matyt, ne Dievo plano, o santykių įvairiame lygmenyje reikalas, paneigiantis opaptozę (tai natūrali, programuota ląstelės mirtis). Yra ir žmogaus gyvenimo programa. Bet santykyje su išore žmogus praranda užprogramavimą…

    Mes dužūs. Kaip išlikti, pratęsti save? Pasak gydytojo, reikia gyventi čia ir dabar. Kas palaiko gyvybę, gyvenimą? Kas žmogui uždeda nevystantį vainiką? „Neabejotinai gyvenimą, sveikatą palaiko pozityvios mintys ir darbai, – įsitikinęs V. Vyšniauskas. – Į gyvenimą veda darbštumas, kūrybingumas, pareigingumas, išmintis, meilė, bendruomeniškumas, savojo „ego“ valdymas, pagarba, pagalba, atjauta, tvarka, teisumas, susivaldymas, susilaikymas, šaltakraujiškumas, jei norite, – pasišventimas, ištvermė, dosnumas, gėrio nepajudinamumas… I mirtį, nesveikatą, neviltį veda tingėjimas, nejudra, nesistengimas tobulėti, kvailumas, išglebimas, piktadariškumas, nelabumas, nemeilė, neapykanta, savojo „ego“ sudievinimas, betvarkė, gobšumas, vagystė, girtuokliavimas, ištvirkavimas, iškrypėliškumas, melas, neteisybės skleidimas, nesivaldymas, gėdos praradimas, nuodėmingumas. Negatyvas veda į mirtį!“

    Kiekvienas individas iš tikrųjų nori gyventi – tai užprogramuota jo genuose. Globaline prasme mirtis neturi esminio dėmens – asmeniškumo. Asmeninė prasmė – lokali prasmė, nors tai ir sunku suvokti, todėl ir kuriamos svajonės apie… nemirtingumą. Nemirtingumas, anot V. Vyšniausko, – tai atlikti darbai, žemiškoji veikla, be to, – palikuonys, o kalbant religine filosofine prasme – žmogaus išaukštinimas per sielą, kuriai mirtis nebaisi. „Labai svarbus paties žmogaus požiūris pirmiausiai į gyvenimą“, – sako gydytojas. Medikas pateikia tokią iliustraciją: trys darbininkai stato katedrą, kasa pamatus. Vienas paklaustas, kaip gyvena, tik skundžiasi, nurodydamas, kad jo gyvenimas blogas, pinigų trūksta, pavydi bendraklasiui, dirbančiam „su tušinuku“ ir gaunančiam tiek, kad užtenka ir poilsiui šiltuose kraštuose. Kitas į tą patį klausimą atsako, jog jam neblogai: turi darbo, gauna atlyginimą, išmaitina šeimą. O trečias labai didžiuojasi savo darbu: juk jis stato Katedrą, Dievo buveinę! Taigi viskas priklauso nuo požiūrio – ne tik į mirtį, bet, kaip minėta, pirmiausiai – į gyvenimą.

    Gydytojas padeda tiktai tam, kuriam leista padėti

    Per savo ilgametę praktiką ne tik stebėjęs daugelio žmonių amžiną išėjimą, bet ne vienam (tokių gerokai daugiau) padėjęs pakilti iš ligos patalo, netgi apgauti mirtį, gydytojas V. Vyšniauskas įsitikinęs, jog padedant pasveikti žmogui jo, kaip mediko, profesionalumas nieko per daug nereiškia. Gal kalba taip iš kuklumo? Gydytojas, įsitikinęs V. Vyšniauskas, gali padėti tiktai tam, kuriam leista padėti. „Tarsi nematomas scenarijus yra parašytas, – sako medikas, – žmogui, kuriam nelemta mirti, nelaimė atsitinka būtent toje vietoje, kai yra arti pagalba, o jei jau skirta mirti – miršta atokioje vietoje arba pagalba atskuba pavėluotai…“

    Savo darbo praktikoje gydytojas ne kartą pastebėjęs, kad į žaidimą su likimu medikai „įtraukiami“ tarsi pajuokai: kelias valandas vargsta prie žmogaus, stengdamiesi kaip nors jį išgelbėti, o jis, mirštantysis, tarsi juokiasi iš medikų bejėgiškumo: ‚Man reikia mirti, aš mirsiu, o tu nieko negali, tu – ne visagalis, tavo pastangos nieko nevertos.“

    Slėpiniai, kurių mokslas negali paaiškinti, o Dievas žmogui dar neleidžia žinoti

    „Su paslaptimi, kuri mums neduota pažinti, susiduriame gana dažnai, – sako V.Vyšniauskas. – Netgi ir tais atvejais, kai viskas atrodo aišku ir paprasta.“ Gydytojas prisimena, kaip kartą teko ieškoti artimųjų sutikimo organų transplantacijai, konstatavus pagal visus septynis požymius apie keturiasdešimties metų vyro smegenų mirtį – beliko tik gauti artimųjų sutikimą, prieš atjungiant gyvybę palaikančius aparatus. Jau buvo atvykusi ir organų paėmimo brigada, kai vyko diskusijos: kiti artimieji tarsi prieštaravo, lemiamas buvo mirštančiojo sūnaus žodis. Vaikinas kurį laiką dvejojo: sutikti – nesutikti… Tuo pat metu skyriaus sesutės, budinčios prie mirštančiojo, stebėjo keistą reiškinį: staiga padidėja širdies susitraukimų dažnis, pakyla kraujospūdis, netgi atsiranda kvėpavimas, rankų judesiai… Vaikinas sutinka paaukoti tėvo organus donorystei – visos pabudusios mirštančiojo organizmo funkcijos staiga dingsta… Konstatuojama mirtis.

    Nepaaiškinamų dalykų apskritai yra daug. Štai vasarą po traumos miršta jaunas žmogus. Palatos langai uždari, durys – taip pat. Uždegama žvakė. Konstatuojama mirtis. Tuo pat momentu tyliai ramiai atsidaro durys, paskui užsidaro, po to tarsi kažkas eitų koridoriumi, atidaryto pagalbinės patalpos duris, vėl jas uždaro. Vėliau darbuotojai ras pagalbinės patalpos atdarą orlaidę, kuri prieš tai buvusi uždara…

    …Naktis reanimacijos skyriuje. Pacientai stabilūs. budinti bendrosios praktikos slaugytojos padėjėja išeina į koridorių, kuriame nebuvo šviesos, ir pamatė vaikščiojančius tris žmones. „Man pasimaišė protas…“ – nusprendžia moteris, mat tie „žmonės“ kitokie. Vis dėlto žmonės… „Tu juos įleidai?“ – kreipiasi į kolegę. „Ne“, – atsako toji. Tuo metu iš kabineto išėjęs budintis gydytojas taip pat pamato trijulę ir apibara: esą dabar naktis, lankyti draudžiama, pareikalauja, kad visi trys išeitų. Jie ir išeina: slaugytojos padėjėjų akyse tiesiog ištirpsta sienoje… 

    Tokių nepaaiškinamų atvejų, tiesa, nelabai dažnai, bet būna: nei iš šio ne iš to varstosi durys, krenta daiktai, net dūžta puodynės.

    „Reanimacijos skyrius – energetiškai suardyta vieta: čia tiek daug kančios, kuri ardo biolauką. Tai dalis tik slėpinių, kurių mokslas negali paaiškinti, o Dievas žmogui dar neleidžia žinoti“, – įsitikinęs V. Vyšniauskas.

    Laima GRIGAITYTĖ

    Asociatyvioje nuotraukoje – Valentine Green graviūros kopija.

    Teisingumo ministerija supaprastino vardų ir pavardžių keitimo tvarką

    0

     

    Šių metų sausio 1 dieną įsigaliojo naujos teisingumo ministrės patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės, supaprastinančios vardų ir pavardžių keitimą.

    Nuo šiol dėl vardo ir pavardės keitimo asmenys gali kreiptis į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą. Išliko ir bene patogiausias būdas asmenims teikti prašymus elektroniniu būdu.

    Kita svarbi naujovė – į metrikacijos įstaigą, norėdami pasikeisti vardą ar pavardę, gali kreiptis asmenys ne nuo 18, kaip buvo anksčiau, bet nuo 16 metų. Tą jie daryti gali savarankiškai, be tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą sutikimo.

    Be to, numatoma daugiau pagrindų, kuriais asmuo galės kreiptis dėl pavardės pakeitimo. Įsigaliojus Civilinio kodekso pakeitimams, asmenys gali įgyti dvigubą pavardę, sudarytą iš skirtingų tėvų pavardžių. Pavyzdžiui, jeigu tėvo pavardė yra Uosis, o mamos – Liepaitė, jų sūnui bus galima suteikti arba suaugęs asmuo galės pats įgyti Uosio-Liepos arba Liepos-Uosio pavardę.

    Taisyklėse, atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pasiūlymus, numatoma ir daugiau sutuoktinių pavardžių darybos alternatyvių variantų (detaliau aptariama vienanarių ir dvinarių  pavardžių daryba, numatomi iki šiol netaikyti darybos variantai). Pavyzdžiui, Šutavičiaus – į Šutėno. 

    Keičiant jaunesnio negu 16 metų vaiko pavardę, numatyta keletas naujovių. Atsirado daugiau pagrindų, kuriems esant gali būti keičiama vaiko pavardė. Be to, vaiko pavardė nebeprivalo identiškai sutapti su kurio nors vieno iš jo tėvų pavarde. Nustatyti pavardės keitimo pagrindai, kai keičiant jaunesnio negu 16 metų vaiko pavardę nereikia gauti Teisingumo ministerijos leidimo,  o pakanka paprastos procedūros, kuri atliekama tik civilinės metrikacijos įstaigoje. Pavyzdžiui,  kai mergaitei norima suteikti pavardę be priesagos -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, taip pat, kai vietoj turimos nelietuviškos ir be lietuviškos galūnės pavardės jam norima suteikti tokią pačią pavardę, pridedant lietuvišką galūnę, arba atvirkščiai nuo nelietuviškos pavardės lietuvišką galūnę nubraukti.

    Primintina, kad jaunesnių negu 16 metų vaikų vardo keitimo tvarka iš esmės nesikeitė. Sprendimą dėl nepilnamečio vaiko iki 3 mėnesių amžiaus vardo pakeitimo priima civilinės metrikacijos įstaiga. Tačiau kai norima keisti vyresnio kaip 3 mėnesių amžiaus nepilnamečio vaiko vardą, prašymo pagrįstumą vertina ir Teisingumo ministerija. Prašyti pakeisti nepilnamečio vaiko iki 16 metų vardą galima tik tuo atveju, jeigu turimas vardas neatitinka vaiko interesų, o jo keitimas vaiko interesams neprieštarauja. Tais atvejais, kai pats vaikas yra sulaukęs 10 ar daugiau metų, be kitų dokumentų, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas raštiškas vaiko sutikimas dėl jo vardo ar pavardės keitimo.

    Atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui pakeitus vardą ar pavardę, popieriniai civilinės būklės aktų įrašų liudijimai  (gimimo, santuokos sudarymo ar jos nutraukimo ir kt.) nebeišduodami. Asmeniui pageidaujant, už papildomą mokestį išduodami šį aktą liudijantys išrašai. Vaiko gimimo įrašą liudijantis išrašas, pasikeitus kurio nors iš vaiko tėvų asmenvardžiams, pirmą kartą yra išduodamas nemokamai.

    Gijomas Muso

    0

    „Gyvenimas – ne vaizdo žaidimas su daugybe pasirinkimų. Laikas eina, ir mes einame kartu su juo, dažniausiai darydami tai, ką galime, o ne tai, ką norime. Visa kita priklauso nuo likimo, o lemtis visur pribarsto druskos. Štai ir viskas.“

    Užgavėnės Marijampolėje (fotogalerija)

    1
    wp gallery lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Vytenio SKROBLO nuotraukos.

    Moterys – potencialios ateities bedarbės?

    0

     

    Turbūt sunku būtų ginčytis, jog pastarųjų 50 metų technologinė pažanga buvo naudinga moterų emancipacijai. Gamybos procesų automatizacija ir sparti paslaugų sektoriaus plėtra reiškė sumenkusią fizinės jėgos ir išaugusią protinio darbo svarbą. Tai atvėrė didesnes galimybes moterims darbo rinkoje. Technologinė pažanga buityje taip pat leido atsiradusį laisvą laiką moterims panaudoti produktyviai veiklai, o inovacijos kontracepcijoje sudarė galimybes moterims pačioms planuoti savo profesinį gyvenimą. Visgi dėl tos pačios technologinės pažangos ir pernelyg lėtai besikeičiančių socialinių normų netolimoje ateityje moterų galimybės realizuoti savo potencialą gali pablogėti.

    Pastaruoju metu diskutuojama, kad ketvirtosios technologinės revoliucijos banga pasiglemš daugybę šiuo metu egzistuojančių darbo vietų. Pavyzdžiui, Oksfordo mokslininkai suskaičiavo, kad dėl automatizacijos JAV gali išnykti net 47 proc. darbo vietų. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo atliktu tyrimu, dėl technologinės pažangos iki 2020 metų darbo neteks panašus vyrų ir moterų skaičius. Visgi naujojoje ekonomikoje, kurioje daugiausia naujų darbo vietų bus sukurta STEM (angl. Science, technology, engineeringandmath) profesijų atstovams ir aukščiausio lygio vadovams, moterų įsidarbinimo perspektyvos gali būti gana niūrios. Pasaulio ekonomikos forumas skaičiuoja, kad viena nauja darbo vieta, skirta vyrams, pakeis maždaug  tris išnykusias jų darbo vietas. Tuo tarpu vienai naujai darbo vietai, skirtai moterims, teks net penkios prarastos jų darbo vietos.

    Tad jei moterų dalyvavimas veiklose, susijusiose su kompiuteriais, technologijomis ir inžinerija, ir toliau augs lėčiau nei šių sričių specialistų poreikis, didelė dalis jų ateityje rizikuoja tapti bedarbėmis. Nemenkai daliai jų taip pat gali tekti dirbti prasčiau apmokamus darbus, kurie reikalauja žemesnės kvalifikacijos nei turima. Šie procesai turėtų didžiulių neigiamų ekonominių pasekmių, nes didelė dalis darbo jėgos negalėtų pilnai išnaudoti savo potencialo, o technologijų įmonės susidurtų su darbuotojų trūkumu. Taip pat išaugtų ir atlyginimų atotrūkis tarp vyrų ir moterų bei sumažėtų moterų finansinė nepriklausomybė.

    Šios tendencijos greičiausiai neaplenktų ir Lietuvos. Nepaisant to, kad pagal EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) atliekamą 15-mečių gebėjimų vertinimą, vadinamąjį PISA tyrimą, Lietuvos mergaičių vidutiniai gebėjimai gyvybės moksluose ir matematikoje lenkia berniukų gebėjimus, šiuo metu daugiau vaikinų nei merginų renkasi studijuoti STEM mokslus. Pavyzdžiui, gyvybės mokslų, matematikos ir kompiuterių mokslų studijose vaikinai sudaro daugiau nei 60 proc. studentų, o inžinerijoje beveik 90 procentų. Panaši situacija atsispindi ir darbo rinkoje – aukštųjų technologijų sektoriuje apie 60 proc. darbuotojų sudaro vyrai, o informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje situacija dar liūdnesnė – tarp IRT specialistų tik penktadalis yra moterys.

    Apmaudu, jog moterys vis dar vangiai renkasi darbą sektoriuje, kuris pasižymi didžiausiais atlyginimais ir ypač sparčiu jų augimu. Pavyzdžiui, bruto darbo užmokestis informacijos ir ryšių veikloje yra 70 proc. didesnis už vidutinį šalyje, o nuo 2008 m. šioje veikloje jis išaugo daugiau nei 55 procentais. Palyginimui,  per tą patį laikotarpį vidutinis atlyginimas šalyje padidėjo apie 18 procentų. Be to, potencialas darbo vietų augimui IRT sektoriuje yra didžiulis.„Infobalt“ kartu su MOSTA(Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras) atliktas tyrimas parodė, kad per artimiausius trejus metus darbo vietų skaičius šiame sektoriuje išaugs beveik dvigubai, o jų užpildymas taps dar didesniu iššūkiu.

    Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios moterys vangiai renkasi STEM profesijas, yra susijusi su stereotipais, formuojamais tėvų, mokytojų ir visuomenės. Ypač paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad, neva, dėl įgimtų savybių moterys yra mažiau gabios tiksliesiems mokslams. Dėl šio stereotipo moterys gali nuvertinti savo gebėjimus, mažiau pasitikėti savimi, be to, šis stereotipas gali net neigiamai paveikti jų rezultatus. Pavyzdžiui, JAV atliktas tyrimas nustatė, kad merginų rezultatai pablogėja, jei testuojant jų matematikos gebėjimus lytį paprašoma nurodyti testo pradžioje, o ne pabaigoje.

    Šie stereotipai gajūs ir darbovietėje – moterys, dirbančios IRT sektoriuje, gali būti vertinamos kolegų vyrų kaip mažiau kompetentingos, todėl moterys tiesiog gali vengti sričių, kuriose jų gebėjimai nuvertinami, o galimybės karjerai miglotos. Moterys taip pat rečiau renkasi STEM profesijas, nes jos visuomenėje laikomos vyriškomis, jas gali atbaidyti ir vyriška darbo kultūra bei galimybių derinti darbą ir šeimą trūkumas.

    Stereotipus reikia keisti pasitelkus visuomenės, o ypač tėvų ir mokytojų, švietimą, daugiau dėmesio skirti moterų sėkmės istorijų viešinimui. Tuo tarpu technologijų įmonėms svarbu suvokti, kad konkurencija dėl STEM specialistų ateityje tik intensyvės, o moterų potencialas dar nėra pakankamai panaudotas. Tad įmonėse svarbu kurti klimatą, kuriame dirbti būtų malonu abiem lytims, būtina mažinti nesąmoningą diskriminaciją, pasiūlyti galimybes dirbti lanksčiai. O moterims verta palinkėti drąsiau imtis iššūkių ir nebijoti plaukti prieš srovę.

    Nuotraukoje – Laura Galdikienė.

    ,,Didžioji pavasario mugė’’ vėl aplankys Marijampolę

    1

     

    Pavasarį visoje Lietuvoje džiaugsmingai pasitinkančių mugių tradicija neapleis ir Marijampolės, kur balandžio 8 dieną Jono Basanavičiaus aikštė atgis ne pirmus metus iš eilės organizuojamu ir visų laukiamu renginiu ,,Didžioji pavasario mugė’’. Tai – tradicinė mugė, suburianti ūkininkus, sodininkus, daržininkus, tautodailininkus ir tiesiog visus norinčius nudžiuginti lankytoją jam parduodant savo išaugintą ar pagamintą produkciją.

    Nuo 10 iki 16 val miesto centre Marijampolės gyventojus ir miesto svečius džiuginsiantis renginys yra išskirtinis, nes jo metu pagarba atiduodama viskam, kas pulsuoja tradicijomis. Čia prekiaujama ne tik kaimiškais maisto produktais, inventoriumi daržui ar sodui, sodinukais, daigais, dekoratyviais augalais, bet ir tautodailininkų dirbiniais ir kt., vengiama tik alkoholio.

    Tradicijas kuriame ir išsaugome kartu, tad susitikime balandžio 8 dieną 10-16 valandomis Jono Basanavičiaus aikštėje, Marijampolėje. Platesnę informaciją ir registraciją rasite apsilankę Festivus.lt

    Marijampoliečiai rašė Nacionalinį diktantą

    0

     

    Marijampoliečiai, kaip ir visi šalies gimtosios kalbos patriotai, šį penktadienį nuo 10 val. ryto rašė Nacionalinį diktantą. Jau 10-ąjį tradicinį diktantą šiemet sumanyta rengti penktadienį, ne šeštadienį, kaip buvo įprastai, ir tai, tikėtina, sutrukdė kai kuriems dirbantiesiems prisijungti prie šios gražios akcijos. Nepaisant to ir pabjurusio oro, Marijampolės savivaldybės tarybos salėje rašyti diktanto susirinko 27 dalyviai. Tarp jų buvo galima sutikti ir tikrus Nacionalinio diktanto entuziastus, kurie savo raštingumo žinias yra linkę pasitikrinti kasmet. Tai gydytojas Vaclovas Greičius, Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Jūratė Zakaravičienė, teisininkas Aivaras Naujalis ir kiti. Diktanto nepraleido ir aktyvus dalyvis Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Isoda. Šiemet savo jėgas išbandė ir mero padėjėjas, buvęs Seimo narys Albinas Mitrulevičius, policijos, prokuratūros, visuomenės sveikatos biuro atstovai. Kiti marijampoliečiai rinkosi diktantą rašyti namuose, darbo vietoje, mokiniai – mokykloje.

    Šiemet teko rašyti diktoriaus Marijaus Žiedo diktuojamą Alvydo Šlepiko kūrinį „Bedugnė“, kuriame pasitaikė žodžių su nosine raide šaknyje, priebalsių asimiliacijos atvejų, tiesioginės kalbos ir kitų įmantrybių. Į finalą bus atrenkami tik geriausi atsisiųsti darbai – mokytojų komisija darbus tikrins tik iki 5–6 klaidos. Todėl parašius buvo siūloma pasilikti savo teksto kopiją ir pasitikrinti, kaip sekėsi, savarankiškai. Konkurso dalyviai varžosi raštingiausio moksleivio, raštingiausio suaugusiojo bei raštingiausio užsienio lietuvio kategorijose.

    Nacionalinio diktanto Marijampolėje organizavimą pirmą kartą koordinavo naujoji Savivaldybės kalbos tvarkytoja Zina Eklerienė, pradėjusi eiti šias pareigas pernai metų pabaigoje. Drąsindama susirinkusius į diktantą marijampoliečius ji sakė: „Tai ne egzaminas, tai diktantas, kur galite savo pasitikrinti. O gyvenimas be klaidų būtų prėskas, tad nereikia taip bijoti vienos kitos klaidelės“. Žinoma, ji palinkėjo visiems didžiausios sėkmės.

    Diktanto tekstas bus skelbimas www.diktantas.lt, www.vlkk.lt vasario 27 d. Finalas numatytas balandžio mėnesį. Diktantą organizavo VšĮ Pilietinės minties institutas. Pagrindinis organizatorių tikslas – paskatinti žmones didžiuotis unikalia lietuvių kalba, kalbėti ir rašyti ja taisyklingai. Itin aktualu išsaugoti taisyklingą gimtąją kalbą užsienio lietuvių bendruomenėse. Nacionalinio diktanto konkurse, deja, negali dalyvauti lituanistai.

    Nacionalinis diktantas nėra unikalus sumanymas, juos rengia prancūzai, olandai.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Aurelijos Baniulaitienės nuotraukos

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Kelių policija vasario pabaigoje–kovo mėn. vykdys prevencines priemones

    0

    Pagrindinės eismo nelaimių priežastys yra vairuotojų nesugebėjimas įvertinti eismo situacijos, pasikeitus važiavimo sąlygoms, saugaus važiavimo greičio ir atstumo nesilaikymas, iš anksto nenumatomi veiksmai, atsiradus kliūčiai kelyje, pėsčiųjų abejingas požiūris į savo saugumą kelyje.

    Atsižvelgiant į tai ir siekiant gerinti avaringumo situaciją keliuose, dar kartą atkreipti visų eismo dalyvių dėmesį ne tik į saugumą, bet ir kiekvieno atsakomybę už savo elgesį kelyje, siekiant skatinti kultūringą transporto priemonių vairuotojų elgesį, mažinti pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejų, dėl to įvykstančių eismo įvykių skaičių, neleisti kelių eisme dalyvauti asmenims, vairuojantiems transporto priemones, esant neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, mažinti eismo įvykių, įvykstančių dėl leistino važiavimo greičio viršijimo, skaičių, juose nukentėjusių žmonių skaičių, taip pat atsižvelgti į tai, kad keliuose pasirodo motociklų vairuotojai, mažinti tam tikrų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų, su jais susijusių eismo įvykių skaičių, ugdyti eismo dalyvių sąmoningumą, mažinti eismo įvykių, į kuriuos dėl savo kaltės patenka ir juose nukenčia pėstieji, dviračių vairuotojai, vadeliotojai, skaičių, sumažinti tikimybę eismo dalyviams išvengti atsakomybės už daromus KET pažeidimus, vasario pabaigoje ir kovo mėn. bus organizuojamos šios respublikinės prevencinės priemones, skirtos eismo dalyvių elgesiui kelyje kontroliuoti:

    Vasario 27 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimai.

    Vasario 27 – kovo 5 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo bei saugos diržų, šalmų naudojimo, vaikų vežimo automobiliuose taisyklių laikymosi kontrolė.

    Kovo 1 –5 d. – Rusijos Federacijos piliečių, vykstančių tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, kontrolė.

    Kovo 6 – 10 d. – transportų priemonių techninės būklės (padangos, žibintai) kontrolė.

    Kovo 10 – 12 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

    Kovo 13 – 19 d. – saugos diržų, vaikų vežimo automobiliuose taisyklių laikymosi, naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis kontrolė (inicijuota Europos kelių policijos tinklo TISPOL ). Taip pat pavojingo ir chuliganiško vairavimo, pėsčiųjų, dviračių vairuotojų, vadeliotojų kontrolė (šviesą atspindinčių elementų naudojimas tamsiuoju paros metu; pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimo arba ėjimo ja ten, kur draudžiama, kontrolė; nepaklusimo eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymo kontrolė; pėsčiųjų elgesys prie pėsčiųjų perėjų).

    Kovo 20 – 26 d. – leidžiamą važiavimo greitį viršijančių vairuotojų kontrolė.

    Kovo 27 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

    Kovo 27 – balandžio 2 d. – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų, vadeliotojų kontrolė (šviesą atspindinčių elementų naudojimas tamsiuoju paros metu; pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimo arba ėjimo ja ten, kur draudžiama, kontrolė; nepaklusimo eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymo kontrolė; pėsčiųjų elgesys prie pėsčiųjų perėjų).

    Primename, kad nuolat tikrinamas transporto priemonių vairuotojų blaivumas, apsvaigimas nuo narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Marijampolės Kelių policijos skyriaus pareigūnai prašo, kad gyventojai būtų pilietiški ir, pastebėję apgirtusį vairuotoją, neleistų jam sėsti už vairo arba nedelsdami apie tai praneštų bendruoju pagalbos telefonu 112.

    Marijampolės apskr. VPK Kelių policijos skyriaus informacija

    Marijampolėje – Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Arvydo Sabonio ir LKF atstovų vizitas

    0

     

    Marijampolėje lankėsi Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) delegacija: prezidentas Arvydas Sabonis, generalinis sekretorius Mindaugas Špokas, moterų rinktinės treneris Mantas Šernius ir projektų vadovė Lina Brazdeikytė. Vizito metu svečiai domėjosi moterų krepšinio situacija ir ateities perspektyvomis Marijampolės mieste.

     Savivaldybės administracijoje svečiai susitiko su mero pavaduotojais Povilas Isoda ir Irena Lunskiene, administracijos direktoriumi Sigitu Valančiumi, sporto skyriaus vedėju Vytautu Papečkiu. Susitikime, kuriame buvo aptariami  aktualūs moterų krepšinio klausimai, taip pat dalyvavo Marijampolės moterų krepšinio klubo „BC Sūduva“ direktorius Deividas Jurkša, klubo prezidentas Algis Žvaliauskas, UAB „Mantinga“ generalinis direktorius Kęstutis Svitojus, Marijampolės žaidimų sporto mokyklos direktorius Stasys Vasylius.  

    Diskusijos metu buvo svarstyti moterų krepšinio klubų finansavimo, dalyvavimo turnyruose, infrastruktūros gerinimo klausimai,  talentingų krepšiniui mergaičių paieškos ir ugdymo galimybės.

    „Mūsų visų tikslas – stiprinti susidomėjimą krepšiniu,  atrasti talentingų jaunųjų krepšininkų, padėti tobulėti ir įsitvirtinti Lietuvos krepšinio komandose. Ypatingai aktualu stiprinti moterų krepšinį, ugdyti jaunas krepšininkes ir padėti siekti meistriškumo“, – kalbėjo LKF prezidentas Arvydas Sabonis,.

    Savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Isoda patikino svečius, kad sportui savivaldybėje skiriamas pakankamai didelis dėmesys, susiklostė gražios krepšinio  tradicijos, pagal galimybes skiriamas finansavimas, prisidedama prie  turnyrų organizavimo,  stiprinama esamų sporto bazių infrastruktūra ir bus pradėta  naujos  sporto arenos statyba.  P. Isoda pritarė LKF atstovų iniciatyvai, kad krepšinio  ateičiai  būtinas sistemingas jaunųjų krepšininkų ugdymas ir sporto mokyklų, trenerių, klubų, federacijos ir savivaldybių bendradarbiavimas.

    „Labai svarbu, kad Marijampolės jaunieji krepšininkai ir treneriai aktyviai išnaudotų galimybes dalyvauti įvairiose  turnyruose, programose, galėtų semtis patirties, turėtų daugiau  motyvacijos įsijungti į Lietuvos krepšinio ateities kartos  ugdymą“, – sakė P. Isoda.

    LKF atstovai supažindino kokia situacija yra šiuo metu krepšinio pasaulyje ir kokios yra ateities perspektyvos, kaip planuojamos vystyti jaunųjų krepšininkų ugdymo  galimybės. Kalbėdamas apie tai, kaip suaktyvinti moterų klubų veikla, rinktinės treneris M. Šernius  siūlė, jog geriausi Lietuvos moterų krepšinio klubai turėtų aktyviau  rungtyniauti tarptautiniuose čempionatuose, kuriuose galima  būtų varžytis su stipriais  Europos  moterų klubais.

    „Krepšinis, o ypač moterų, yra Marijampolės vizitinė kortelė. Džiaugiamės, kad savivaldybės vadovų, rėmėjų, klubų vadovų dėka krepšinio tradicijos tęsiamos. „Sūduvos“ moterų komandos tikslai yra labai ambicingi, jinai Lietuvoje viena iš stipriausių komandų. Jus tikrai mylite krepšinį, puoselėkite jį  ir tai ateityje duos ir geriausius rezultatus“, – linkėjo LKF generalinis sekretorius M. Špokas.

    Susitikimo metu geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas A. Sabonis pasveikino Marijampolės krepšinio federacijos prezidentą Sigitą Valančių su gimtadieniu ir įteikė Lietuvos krepšinio federacijos padėką ir atminimo ženklą.

    Marijampolės savivaldybės administracijos

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Danguolės Micutienės nuotraukos

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Pradėta minėti Marijampolės istorinė sukaktis – Magdeburgo teisės suteikimo 225- metis

    0

    Marijampolei 2017-ieji – Magdeburgo teisės suteikimo 225 metų jubiliejaus paminėjimo metai. 1792 m. vasario 23 d. Lenkijos karalius Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis Marijampolei suteikė Magdeburgo savivaldos teisių privilegiją ir herbą.

    Marijampolės kraštotyros muziejus šiai sukakčiai paminėti surengė konferenciją „Sūduvos Dzūkijos krašto istoriniai tyrinėjimai J. Reitelaičio darbuose“, kurioje buvo prisimintas kraštietis kunigas, istorikas, kraštotyrininkas, publicistas, architektas, statytojas, bendruomenininkas  ir dar kitokių gabumų turėjęs Jonas Reitelaitis. Pasak konferencijos iniciatoriaus muziejininko Romo Linionio, minit mūsų miesto sukaktį, turime prisiminti, kad J. Reitelaitis buvo vienas pirmųjų, suradusių istoriniuose šaltiniuose Sūduvos, Jotvingijos vardą, surinkęs daug  svarbios mūsų kraštui istorinės ir kraštotyrinės  medžiagos, kuri dar nėra tyrinėtojų deramai išanalizuota.

    Prisiminimais apie J. Reitelaičio gyvenimą šiam renginiui specialiai filmuotoje medžiagoje dalinosi Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Įdomius J. Reitelaičio biografijos puslapius, jo darbinę,  kraštotyrinę, kūrybinę, bendruomeninę ir žolininko veiklą  bei kitus gebėjimus prisiminė šio projekto iniciatorius, kraštotyrininkas ir publicistas Arūnas Kapsevičius, Krikštonių kaimo bendruomenės pirmininkė Lena Švetkauskienė, Leipalingio vidurinės mokyklos A. Volungevičiaus kraštotyros muziejaus vadovė Laima Žukauskienė.  Apie J. Reitelaičio sukauptą istorinę ir kitą medžiagą kalbėjo Marijampolės muziejaus vyresnysis muziejininkas Laurynas Bernotas ir Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo vadovas Rimvydas Urbonavičius. Renginyje skambėjo ir J. Reitelaičio kūryba, kurią susirinkusiems skaitė Teatro draugijos „Gabija“ pirmininkė Alma Vosylienė. Kraštotyros muziejaus direktorius Antanas Pileckas dėkojo šios konferencijos ir parodos rengėjams bei pasidžiaugė, kad gausiai susirinkusiems marijampoliečiams ir svečiams iš Dzūkijos, kurioje didžiausią gyvenimo tarpsnį  gyveno  kunigas Jonas  Reitelaitis, tai buvo svarbus priminimas apie žmogų, kurio dėka galime pažinti gal nežinomas ar neatskleistas istorines mūsų miesto šaknis.

    Muziejaus „Saulėračio“ galerijoje taip pat atidaryta paroda „J. Reitelaitis: šaknimis į žemę, viltimis į dangų“, kurioje pristatoma su kunigo gyvenimu ir jo veikla susiję daiktai, dokumentai, nuotraukos. Paroda „Saulėračio“ galerijoje (Vytauto g. 31) veiks iki balandžio 15 d.

    Marijampolėje šiam istoriniam Magdeburgo teisės suteikimo 225 metų jubiliejui šiais metais bus skirti ir kiti renginiai bei didžioji miesto šventė „Miesto dienos“, kuri tradiciškai bus surengta paskutinį gegužės savaitgalį.

    Marijampolės savivaldybės administracijos

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Danguolės Micutienės nuotraukos

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

     

    Etretatas: uolos ir… akmenukai

    1

     

    Lankantis Normandijoje, neužsukti į Etretą būtų didžiausia klaida. Tai – viena iš vaizdingiausių Prancūzijos pakrančių, traukianti turistus kaip magnetas, dar kitaip vadinama Etretat skardžiu. Jos ilgis apie 120 km, uolų aukštis čia siekia iki 100 m. Vienas iš gražiausių šioje pakrantėje esančių gamtos paminklų – uola „Drambliukas“. Ji turi savo oficialų pavadinimą – Falaised‘Aval uola. „Drambliuko“ vardas prigijo todėl, kad ja besigrožint daugelis mato dramblį, įkišusį savo straublį į vandenį.

    Visai šalia jos iš vandens kyšo smaili uola, atsiskyrusi nuo pakrantės, vadinama adata (Aiguilled’Etretat). Apie šią 77 metrų aukščio smailę nuo seno pasakojamos legendos. Sakoma, kad ten paslėptas lobis, prie kurio veda slaptas takas. Vandeniui nuslūgus, gal ir būtų galima paieškoti slaptaviečių, tik kažin ar rastume brangenybių: legendos yra legendos, o didžiausias lobis – nuostabi Etratato pakrantė. Kuo toliau keliauji nuo pliažo, tuo ji darosi įspūdingesnė. Etretato miestelis ir paplūdimys įrėmintas batų uolų, ant kurių taip ir norisi kuo greičiau užkopti.

    Pakilimas į apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria vandenyno, miestelio, uolų panorama – pats įspūdingiausias momentas. Kuo aukščiau kyli, tuo gražesni vaizdai išnyra. Matai didingas vandenyno platumas, uolų baltumas rėžia akį, miestelis ramiai snaudžia prigludęs prie akmenuotos pakrantės. Rodos, eitum tomis uolomis iki pasaulio krašto – nematyti pabaigos, kuo toliau, tuo jos vis gražesnės, vis įspūdingesnės.

    Nors laiko turime labai mažai, nusileidę nuo uolų, trumpam nuklystame prie vandenyno. Vanduo šaltas, bangos nenuspėjamos ir… akmenys, akmenys, akmenys… Jeigu pas mus, Lietuvoje, Baltijos krantas smėlėtas, tai Etratate – kiaušinio dydžio akmenys: ir didesni, ir mažesni. Vos dirstelėjus paplūdimio pusėn nustebau, kaip galima ant jų gulėti ir degintis saulėje. Bet kai pati išsitiesiau paaiškėjo, jog nieko nuostabiau negali būti: vandenyno nugludinti akmenys visai neaštrūs, jie prisiderina prie tavo kūno linijų, pasislenka, o tarp jų atsiradusiuose tarpeliuose švelniai šiurena vėjelis, glostydamas pasilepinti nusprendusį kūną.

    Smagus užsiėmimas – laimės akmenukų paieškos: savotiškas žaidimas, bet kartu ir nepaprastai puikus masažas pavargusioms keliautojo pėdoms. Kad surastum laimę nešančią vertybę, reikia nemažai pastangų, pavaikščiojimo akmenuota pakrante, kurią laikas nuo laiko netikėtai trumpai akimirkai užlieja šaltos vandenyno bangelės. Laimės akmenukai – tai tokie, vandenyno kiaurai pergręžti, turintys skylutes, į krantą išmesti rieduliukai. Surandi tokį – kabink ant virvutės ir turėsi natūralų suvenyrinį pakabutį iš šio nuostabaus paplūdimio. Radau kelis. O ar atneš laimę – nežinau, sužinosiu ateityje. Bet kad buvau Etratate – jau esu laiminga. Pasiėmiau kelis tokius akmenėlius su savimi, parsivežiau namo kaip prisiminimą.

    Kiek tolėliau, paėjėjus pakrante, yra vietos, kur tarp akmenukų ir vandenyno augmenijos gyvena moliuskai (gal potvynio išplauti į tą akmenuotą krantą, o gal tai jų nuolatiniai namai). Ten vietiniai gyventojai juos gaudo samteliais. Radome jų ir mes. Tik nerinkome. Kam mums jie, lai gyvena savo gyvenimą tarp akmenėlių. 

    Pasivaikščiojimui vaizdinga Lamanšo sąsiaurio pakrante, besigėrint vandenyno atodūsių  suformuotomis uolomis, reikėtų skirti bent jau visą dieną. Kelių valandų tikrai mažai. Savo grožiu jos įkvėpė ne vieną menininką, kurie  nuostabaus grožio uolų vaizdus nutapė paveiksluose, apdainavo eilėse.

    O laikas tirpo. Autobusas jau nekantriai laukė, turėjome keliauti toliau. Oi, kaip nesinorėjo palikti šio gamtos stebuklo. Išvykome su viltimi – kada nors sugrįžti… ilgesniam laikui.

    Nuotraukos autorės ir Raimondos Jurčenkienės

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Rūkytos lašišos salotos

    0

     

    3–4 porcijoms reikės:

    – rūkytos lašišos kaulo,

    – pusės nedidelio svogūno arba 3 cm poro,

    – 3–4 cm agurko,

    – 4 šaukštų žaliųjų žirnelių,

    – 3–4 cm Pekino kopūsto,

    – 2 vnt. pievagrybių,

    – balto pelėsinio sūrio (apie 70 g),

    – 8–10 vnt. žaliųjų alyvuogių,

    – 2 šaukštų majonezo,

    – žiupsnelio šviežių krapų.

     Nukauliname rūkytos lašišos gabalėlius, stengdamiesi nepalikti ašakų, smulkiais gabalėliais supjaustome svogūną arba porą, pievagrybius, lapinę (viršutinę) dalį Pekino kopūsto, šiaudeliais supjaustome agurką, susmulkiname krapus ir žaliąsias alyvuoges. Viską dedame į dubenį. Ant viršaus dedame žaliuosius žirnelius ir viską permaišome. Tik tuomet ant viršaus dedame pelėsinio sūrio gabalėlius, pastoviai lengvai permaišydami mišrainės ruošinį (pelėsinio sūrio gabalėliai labai lipnūs, todėl nesinori, kad mišrainėje jie būtų sulipę į vieną didelį gabalą). Beliko uždėti kelis šaukštus gero riebaus majonezo ir viską išmaišyti. Viskas. Puošti galima, kaip tik širdis geidžia. Skanaus! Patiekalas tinka savaitgalio pusryčiams arba sulaukus netikėtų svečių prie vyno taurės. Gamybos laikas apie 20 min. (labai priklauso nuo to, kaip greitai sekasi nukaulinti lašišą). Tingite terliotis su žuvimi? Ją galima pakeisti rūkytos paukštienos gabalėliais.

    P.S. Rūkytos lašišos kaulų galima įsigyti visuose prekybos centruose.

    Raimundas MARUŠKEVIČIUS

    Autoriaus nuotrauka

    untitled-1

     

    Viešas informacinis renginys „Vaikų globa: iššūkiai ir galimybės“

    0

     

    Vasario 21 d. Kalvarijos savivaldybėje vyko viešas informacinis renginys „Vaikų globa: iššūkiai ir galimybės“, kurį inicijavo VšĮ SOTAS (socialinės tarnystės savanoriai) ir Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

    Šio susitikimo tikslas – skatinti ir inicijuoti globą (rūpybą) šeimoje, dalytis gerąja patirtimi, susipažinti su globos procesu, pagalbos vaikui ir šeimai būdais.

    Susitikimo metu VšĮ SOTAS atstovės Vilma Jarmalavičienė ir Konstancija Dauguvietytė pristatė E. Exitu filmą „Mano namai yra tavo namai“, pasidalijo savo patirtimi bei aktualijomis globos tema, bendravo, diskutavo su į susitikimą atvykusiais Kalvarijos savivaldybės bendruomenių nariais.

    Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija

    Dėl nesėkmių kalčiausia gali būti meilė

    0

     

    Keista istorija nutiko Jurbarko rajone. Vasario 21 d. vakare gautas moters (g. 1973 m.) pranešimas, kad sugyventinis jos neįsileidžia į savo namus, be to, turi šaunamąjį ginklą. Gavusi šį pranešimą, policija išvyko skubiai – atvejis priskirtas smurtui artimoje aplinkoje. Nuvykus paaiškėjo, kad policiją kvietusi moteris – policijai gerai žinoma asmenybė, beje, kaip ir vadinamasis sugyventinis (g. 1966 m.). Ją, kaip moterį, galimai įžeidė faktas, jog šis vyras jos neįsileido į namus. Tačiau, kad jau „nukentėjusioji“ užsiminė apie ginklą, policija turėjo tikrinti ir šį faktą. Ginklo nerasta, ir galbūt policija dėl meilės reikalų nebūtų „kriminalizavusi“ visos šios istorijos, jei ne įtarimą pareigūnams sukėlusios talpos su alkoholio kvapą turinčiais skysčiais. Jų labai giliai ieškoti net nereikėjo – paslėpti 185 talpas su skirtingais kiekiais (iš viso – 224 litrai) skysčio, turinčio naminės degtinės kvapą, realiai yra sudėtinga.

    Šioje istorijoje įdomiausia tai, kad, keršydama vyriškiui, kuris moters tiesiog neįsileido į savo namus, ji nusipelnė protokolo už melagingus parodymus. Dėl šiuose, Skirsnemunės seniūnijoje esančiuose, namuose rasto alkoholio kvapą turinčio skysčio (224 litrų) atsakomybę prisiėmė šeimininko bičiulis (g. 1970 m.), jis sulaikytas, skystis paimtas, o pagal LR BK 201 str. 2 d. (neteisėtas naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas) jam gresia laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų.

    Marijampolės apskr. VPK informacija

    Jurbarko r. PK nuotraukoje: policija rado 19 plastikinių maišų, kuriuose buvo: 6 vnt. plastikinių talpų po 3 l, 2 vnt. – po 2.5 l, 13 vnt. – po 2 l, 22 vnt. – po 1,5 l, ir 142 vnt. – po 1 l.

    Kviečia į mokymus gilinti žinias vaikų dingimo prevencijos ir dingimo atvejų vadybos srityse

    0

     

    Dingusių žmonių šeimų paramos centras (toliau – DŽŠPC), nevyriausybinė organizacija administruojanti tarptautinę karštąją liniją 116 000 pranešimams apie dingusius vaikus, kviečia Marijampolės, Vilkaviškio, Kalvarijos, Šakių ir Kazlų Rūdos savivaldybių Vaiko gerovės komisijos narius dalyvauti pirmuosiuose Lietuvoje mokymuose, skirtuose institucinių gebėjimų stiprinimui vykdant dingusių vaikų prevenciją ir atvejų vadybą Marijampolės apskrityje.

    Problema: LR Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per 2016 metus užregistruota 2208 paieškų dėl dingusių vaikų. 1193 paieškos užregistruotos dėl dingusių mergaičių, 1015 – dėl berniukų. Dažniausia dingimo priežastis yra vaiko pabėgimas iš namų ar globos įstaigos. Pabėgęs vaikas yra ypač pažeidžiamas, jam kyla pavojus būti įtrauktam į prekybos žmonėmis pinkles ar kitas nusikalstamas veikas.

    Tikslas: didinti Lietuvos savivaldybių Vaiko gerovės komisijos narių institucinius gebėjimus vaiko teisių apsaugos srityje, gilinant žinias vaikų dingimo prevencijos ir dingimo atvejų vadybos srityse. Siekiant šio tikslo įgyvendinimo organizuojami mokymai savivaldybių Vaiko gerovės komisijos nariams visoje Lietuvoje.

    Data/vieta: 2017 m. kovo 16 d. (ketvirtadienis) Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre adresu: P. Butlerienės g. 3, Marijampolė.

    Pažymėjimai: kiekvienam mokymų dalyviui po mokymų bus įteiktas pažymėjimas.

    Mokymų programa: priedas Nr.1.

    Registracija: iki kovo 9 d. 17.00 val. adresu: rugile@missing.lt nurodant mokymų dalyvio vardą, pavardę, pareigas ir miestą. Vietų skaičius ribotas.

    Mokymai Lietuvos savivaldybių administracijų

    Vaiko gerovės komisijų nariams

    LEKTORĖS

     Simona Bieliūnė, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro socialinė pedagogė, vaikų (re)socializacijos, nusikalstamumo prevencijos ekspertė.

    Odeta Intė, VšĮ Biuras „Pactum” direktorė, vaiko teisių apsaugos, šeimos teisės ekspertė, teisininkė, mediatorė.

    PROGRAMA, 2017 kovo 16 d.

    9.30 – 11.00  

    Linijos 116 000 pranešimas dėl dingusių vaikų: misija, tikslai ir galimybės

    11.00 – 11.15 Kavos petrauka
    11.15 – 12.45 Dingusio vaiko samprata ir stereotipai
    12.45 – 13.30 Pietų pertrauka
    13.30 – 15.00 Vaiko dingimo priežasčių identifikavimas ir prevencija
    15.00 – 15.15 Kavos petrauka
    15.15 – 16.45  

    Tarpinstitucinis bendradarbiavimas, dingus vaikui, atvejo vadyba savivaldybėse

    ARVI – banko, išpuoliais siekiančio įmonės bankroto, įkaitas?

    0

    Š.m. vasario 21 d. Marijampolėje, Mercure viešbučio konferencijų centre įvyko „Arvi ir ko“ valdybos pirmininko Vidmanto Kučinsko spaudos konferencija. V. Kučinskas atsakė į žurnalistų klausimus, susijusius su teisminiu ginču, kilusiu tarp Rusijos „Alfa“ banko ir Kaliningrado srityje veikiančios „Arvi“ NPK gamyklos.

    V. Kučinskas sakė, kad Rusijos Kaliningrado srityje veikianti „Arvi“ NPK gamykla ilgą laiką buvo pavyzdinis „Alfa“ banko klientas ne tik savo apyvarta, bet ir atsiskaitymų drausme. 2016 metais atsiskaitymai trumpam sutriko dėl trąšų rinkos nuosmukio ir kai kurių gamyklos vadovų klaidų. Tada gamykla pasiūlė bankui sprendimą, kuris būtų užtikrinęs veiklos tęstinumą: grąžinti dalį paskolos ir keliais milijonais eurų padidinti gamyklos apyvartinį kapitalą. Pasiūlymas buvo pakartotas keletą kartų, bet bankas į „Arvi“ NPK laiškus net neatsakė.

    „Sunkumus buvo galima gana greitai įveikti, jeigu gamykla būtų sulaukusi banko pritarimo ir paramos. Tačiau „Alfa“ bankas bendradarbiauti atsisakė: jie nesigilindami į situaciją ir net gavę papildomas garantijas kredito sutartį nutraukė ir pareikalavo visą kreditą grąžinti per du mėnesius“, sakė „Arvi ir ko“ valdybos pirmininkas Vidmantas Kučinskas. Realių priežasčių tokiems drastiškiems veiksmams nebuvo, nes gamyklos sąskaitose buvo nemažos pinigų sumos, o žaliavų ir nerealizuotų, bet paklausių trąšų sandėlyje buvo už kelis milijonus.

    Tikėtina, kad konfliktą su „Alfa“ banku pagilino ir „Arvi“ NPK sprendimas pereiti į kitą banką, kuris suteikė kreditą, kuriuo buvo perfinansuota „Alfa“ banko paskola. Beje, po šio žingsnio „Alfa“ bankas pareikalavo iš „Arvi“ NPK sumokėti dideles baudas.

    Šiuo metu vyksta „Arvi“ NPK ir „Alfa“ banko teisminis ginčas. Tuo pat metu „Arvi“ NPK įgyvendina gamyklos atgaivinimo planą, pagal kurį jau artimiausiu metu gali būti atnaujinta trąšų gamyba. Įvykdžius sanavimo programą, „Alfa“ bankas atgaus suteiktą kreditą, kaip numatyta galiojančiuose RF įstatymuose. Įstatymai reikalauja, kad sanavimui pritartų 51 procentas kreditorių. Šiuo metu renkami reikalingi kreditorių balsai.

    V. Kučinskas tvirtino, kad „Arvi“ NPK istorija labai panaši į daugelį kitų „Alfa“ banko kreditinių istorijų, aprašytų Rusijos žiniasklaidoje. Internetinėje žiniasklaidoje gausu pranešimų apie banko surengtas atakas prieš savo klientus. Žiniasklaida atskleidžia banko metodą: vos tik klientą ištinka pirmieji sunkumai, daroma viskas, kad kliento verslas subankrutuotų – teisme skubiai be perspėjimo atsiranda ieškiniai, o į gamyklą atvyksta bankininkai su ginkluota apsauga. Oligarcho O. Deripaskos atstovai irgi kaltino „Alfa“ banką neteisėtu turto užgrobimu. Jie tvirtino, kad ieškiniai buvo pateikti tada, kada gamykla jau rengėsi reikalaujamus pinigus pervesti. Netgi tada, kai pinigai buvo pervesti, bankas neatsiėmė savo ieškinio, rašo portalas www.ura.ru. Panašiais metodais bankas bandė perimti Krasnojarsko aliuminio gamyklą. Jos atstovai banko veiksmus pavadino reiderių ataka (www.ura.ru). Šios įmonės atlaikė spaudimą.

    Rusijos verslo pasauliui gerai žinoma reiderystės istorija, susijusi su „Kopernik Group“ grupės turto užgrobimu Maskvoje. Apie banko ataką pasakoja leidinys „Версии.ком“: „Užgrobimo strategija visur panaši. Pirmiausia pasirašoma griežta kredito sutartis, bankas gauna užstatą. Po kurio laiko bankas pareikalauja papildomo kredito garanto, o tada – sustabdomas finansavimas, pakeičiami vadovai, užgrobiami dokumentai ir  antspaudas, paperkami teisėjai ir bankas pasiskelbia naujuoju savininku“.  «Версии.ком»  reziumuoja: „Alfa“ bankas neteikia pinigų verslui plėtoti. Tai pseudobankas, kuris kredito mechanizmą panaudoja verslui užgrobti“. Ši istorija tapo chrestomatine, nes buvo aprašyta  Rusijos nacionalinio antikorupcinio komiteto ataskaitoje „Bankų reiderystės dominavimas užgrobiant ir perdalinant nuosavybę Rusijoje“.

    Panašu, kad „Alfa“ banko veiksmų jau netoleruoja ir Rusijos centrinis bankas. Neseniai jis pagrasino „Alfa“ bankui administracine atsakomybe už šalies bankininkystės įstatymų pažeidimą.

    „Arvi“ viešųjų ryšių skyrius

     

    Vištytyje – memorialinė lenta 1919–1920 metų nepriklausomybės kovų didvyriams

    0

     

    Vasario 16-ają dieną Vištyčio miestelio skvere atidengta memorialinė lenta, skirta 1919–1920 metų nepriklausomybės kovų Vištyčio valsčiaus Vyties kryžiaus kavalieriams ir savanoriams atminti.

    Šventinė diena miestelyje prasidėjo  Šv. Trejybes bažnyčioje – čia buvo aukojamos  šv. Mišios  už savanorius. Po mišių miestelio gyventojai ir svečiai dalyvavo memorialinės lentos atidengimo ceremonijoje, po to bendruomenės namuose visus džiugino garsiojo Kybartų orkestro koncertas.

    Antanas BENIULIS

    Autoriaus nuotraukos.

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Alytaus fotomenininkų retrospektyvinė paroda

    0

     Šių metų vasario 24 d. 16 val. Vilkaviškio kultūros centro parodinėse erdvėse atidaromos dvi  Alytaus menininkų Tęstinio kultūros projekto „VIZUALUS MENAS ALYTUS 2017“ retrospektyvinės parodos. „ALYTAUS DAILININKŲ RETROSPEKTYVINĖ PARODA“ bus surengta Vilkaviškio  kultūros centro 1-ojoje fojė. Erdvioje parodinėje erdvėje numatoma eksponuoti gerai žinomų profesionalių kelių kartų dailininkų – LDS narės Danutės Garlavičienės (keramika, tapyba), LDS nario Evaldo Griniaus (tapyba), LDS nario Benjamino Jenčiaus (akvarelė), LDS nario Artūro Matonio (keramika), Dariaus Miliausko (skulptūra), Justinos Abramavičiūtės (stiklas), Violetos Čiuplytės-Bogdanovič (tapyba), Rimanto Galecko (tapyba), Andriaus Grigaliūno (tapyba), Algirdo Judicko (tapyba), Agnės Krikščiūnaitės (grafika), Ilonos Kalibatienės (tapyba, keramika), Jolitos Jasevičienės (tapybinis koliažas), Kosto Poškaus (tapyba), Vidmanto Jankausko (tapyba), Vytauto Kolesnikovo (tapyba), Vytauto Remeikos (akvarelė), Loretos Skruibienės (tapyba), Arvydo Švirmicko (tapyba), Raimondo Šimkevičiaus (instaliacija), Petro Tunaičio (vitražas), Arūno Vaitkaus (tapyba), Vito Zabitos (tapyba, grafika) ir vizualius menus studijuojančių, dar tik pradedančių savo meninės veiklos kelią jaunųjų menininkų – Agnės Varpukevičiūtės (tapyba), Mindaugo Dvilinsko (tapyba), Raimondos Miliūtės (keramika) kūrybos darbai. Vilkaviškio  kultūros centro 2-ojoje fojė atidaroma „ALYTAUS FOTOMENININKŲ RETROSPEKTYVINĖ PARODA“, kurioje eksponuojamos profesionalių fotografų – Fausto Augustino, Zenono Bulgakovo, Linos Mokrecovaitės, Jūratės Marčiulaitienės, Zitos Stankevičienės, Zenono Šilinsko, Stasio Šmigelsko, Rasos Valiukevičiūtės fotografijos.

     Parodų ekspozicijas Vilkaviškio kultūros centro parodinėse erdvėse sudaro 2012–2016 m. sukurti ir Tęstinio kultūros projekto „VIZUALUS MENAS ALYTUS“ projektinėse parodose, tuo laikotarpiu rengtose Alytuje ir už jo ribų, eksponuoti Alytaus menininkų kūrybos darbai. Šios Vilkaviškio kultūros centre surengtos parodos yra antroji „stotis“ iš visus metus truksiančio Alytaus menininkų ir jų kūrybos pristatomojo turo 12-oje Lietuvos miestų. Tai pirmasis Alytaus vizualaus meno sklaidos istorijoje tokios apimties Alytaus miesto  kultūrą reprezentuojantis bei Alytaus  menininkus (vizualaus meno kūrėjus) ir jų kūrybą puoselėjantis „plačiaformatis“, visus metus plačiai Lietuvoje vyksiantis projektas.

     Nuo 2012 m. VšĮ „EGARTA“ Alytuje ir už jo ribų vykdo aktyvią vizualaus meno sklaidos ir puoselėjimo veiklą. VšĮ „EGARTA“ vadovo, dail. Evaldo Griniaus 2012 m. inicijuotas tęstinis kultūros projektas „VIZUALUS MENAS ALYTUS“ – didžiausias ir sėkmingiausias pastaraisiais metais Dzūkijos sostinėje vykdomas vizualaus meno projektas, 2017 m. bus pristatytas Lietuvos daugiatūkstantinei dailės, meninės fotografijos mylėtojų auditorijai. Marijampolės, Vilkaviškio, Lazdijų, Jurbarko, Tauragės, Šilutės, Telšių, Raseinių, Ukmergės, Kelmės, Dusetų, Utenos miestų pagrindinėse parodinėse (dailės galerijos, kultūros centrų galerijos, muziejai) erdvėse bus surengtos tęstinio kultūros projekto „VIZUALUS MENAS ALYTUS 2017“ retrospektyvinės Alytaus dailininkų ir fotomenininkų parodos. Ekspozicijas, papildytas naujais darbais, sudarys 2012–2017 m. sukurti Alytaus menininkų kūriniai. Parodų turą vainikuos metų pabaigoje tęstinio kultūros projekto „VIZUALUS MENAS ALYTUS 2017“ pristatymas Alytaus užsienio miesto partnerio Suvalkų (Lenkija) municipalinėje dailės galerijoje „Chłodna 20”.

    Projekto vadovas, parodų kuratorius dail. Evaldas Grinius.

    Tęstinio kultūros projekto „VIZUALUS MENAS ALYTUS 2017“ rengėja VšĮ EGARTA,

    el. p. egarta.lt@gmail.com   Fb Evaldas Grinius                                                                                              
    2012–2016 m. projektas buvo dalinai finansuotas Alytaus miesto savivaldybės bendrosios kultūros ugdymo ir etnokultūros puoselėjimo programos, rėmėjų, VšĮ „EGARTA“ lėšomis.

    Marijampolės TV Video reportažas ir kt. informacija apie Tęstinio kultūros projekto „VIZUALUS MENAS ALYTUS 2017“ pristatymą ir Alytaus menininkų retrospektyvinių parodų atidarymą Marijampolės kultūros centre

    Marijampolės TV, Žinios, 2017 02 03
    https://www.youtube.com/watch?v=b6USMRdo1j0

    Marijampolės kultūros centras, Parodos
    http://www.marijampoleskc.lt/vizualus-menas-alytus-2017-fo…/

    Vizualus menas. Alytus – 2017 | Fotoparodos pristatymas, Marijampolės kultūros centras, Galerija, 2017 02 04                                                                                                                                 http://www.marijampoleskc.lt/vizualus-menas-alytus-2017-fotoparodos-pristatymas-2/

    Dzūkijos sostinės menininkai okupavo Marijampolę ir tęs žygį per Lietuvą,  Alytausgidas.lt, 2017 02 17  

    http://alytausgidas.lt/alytaus-menininkai-okupavo-marijampole-ir-tes-zygi-per-lietuva/