Marijampolėje lankėsi susigiminiavusio Kvamo miesto vyrų choras „Laudamus“ iš Norvegijos. Evangelikų liuteronų bažnyčioje choras „Laudamus“ kartu su Kultūros centro vyrų vokaliniu ansambliu „Sūduvietis“ surengė bendrą koncertą, kuriame skambėjo sakralinės ir pasaulietinės muzikos kūriniai.
Koncerto metu vyrų atliekamos giesmės šlovinančios Dievą ir gražiai skambančios dainos sužavėjo susirinkusius žiūrovus darniu skambėjimu bei spalvingumu.
Marijampolės savivaldybės vardu svečius iš Norvegijos pasveikino „Sūduviečio“ ansamblio dainininkas, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Valančius.
Koncerto pabaigoje abu kolektyvai kartu atliko bendrą kūrinį „Tu mane pakylėjai“, kuris savo gražiu skambesiu suteikė harmoningą bendrystės jausmą, kuris parodė, kad muzika atveria stebuklingas galias ir ji neturi kalbos barjero.
Koncertą surengusiems kolektyvams klausytoju vardu padėkojo Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Vaidas Klesevičius.
„Džiaugiuosi, kad gražiai skambanti muzika ir darnūs marijampoliečių ir norvegų vyrų balsai pratutino bendruomenės kultūrinį gyvenimą ir sušildė klausytojų širdis“, – sakė kunigas V. Klesevičius.
Svečiai Marijampolėje lankėsi ir su vyrų ansambliu „Sūduvietis“ susitiko pirmą kartą. Tačiau šiltas pavasariu alsuojantis koncertas gal būt nuties pradžią draugystei su bendraminčiais ir leis išsipildyti ateities siekiui – dar kartą padainuoti kartu Lietuvoje arba Norvegijoje.
Maloniai kviečiame Marijampolės savivaldybės teritorijoje veikiančias įstaigas, organizacijas, menininkų klubus rodyti iniciatyvą ir teikti sumanymus bei originalias idėjas didžiajai metų šventei „Miesto dienos 2016“, kuri vyks gegužės 27–29 dienomis. Raginame paįvairinti ir praturtinti šventę savo organizuojamais pažintiniais, edukaciniais, kultūros ar sporto, verslo bendruomenės renginiais, kuriuos galėtumėte pristatyti miesto gyventojams ir svečiams.
Jūsų idėjinių siūlymų lauktume iki 2016 m. balandžio 11 d. el. paštu irena.lunskiene@marijampole.lt. Laiške prašome išdėstyti pačią idėją ir pasiūlyti jos įgyvendinimo laiką, numatomus finansinius išteklius, kontaktinius asmenis. Tikimės netikėtų gražių sumanymų ir už tai nuoširdžiai dėkojame!
Viešųjų ryšių tarnyba
Savivaldybės administracijos archyvo nuotrauka iš 2015 m. „Miesto dienų“ šventės.
Kas rytą tik atsikėlę išskalaukite burną vandeniu ir išgerkite šaukštą ryžių acto (atkreipkite dėmesį: ryžių actas tik – 2%). Būtent taip šešis tūkstantmečius elgiasi kinai ir todėl pusantro milijardo žmonių beveik neserga širdies ir kraujagyslių ligomis. Nepatariu užgerti vandeniu, nes ryžių actas labai silpnas ir gerai padeda net tiems, kas serga skrandžio opalige, skundžiasi skrandžio rūgštingumu, sunkumu, virškinimo bėdomis. Ryžių actas nesukelia rūgštingumo, o pagerina šarmines reakcijas. Burnos ir nosies skalavimas rytais ir vakarais rūgštiniu vandeniu – jokių gripų!!!
O dabar – svarbiausias dalykas: lietuviams lietuviškas sveikatinantis pagalbininkas – Vincento antigripinas, kuris apsaugos organizmą nuo gripo bacilų. Plakikliu (blenderiu) sutrinkite 700 g lietuviškų spanguolių, 500 g lietuviško medaus, 50 g kaimiškų česnakų, 50 g kaimiškų svogūnų. Taip pat sutarkuokite 20 g nuluptų laukų krienų, sumaišykite su spanguolėmis, po to įmaišykite 10 g lietuviško medaus žiedadulkių, 10 g lietuviškos bičių duonelės, 5 g šviežiai maltų garstyčių, 5 g šviežiai malto cinamono, 1g šviežiai maltų aitriųjų paprikų (galima sumalti kavos malūnėliu). Laikykite šaldytuve inde su dangteliu.
30 minučių po to, kai ryte išgėrėte ryžių acto, išsiskalavote burną rūgštiniu vandeniu, išgerkite šaukštą sveikatinančio Vincento antigripino. Kol siaučia epidemija, Vincento antigripiną gerkite ir vakarais.
* * *
Būtinai padėkite savo kūdikėlių imunitetui: nakčiai sutrinkite kelias česnako skilteles į košelę ir įdėkite kūdikėliui į kojinytes nakčiai taip, kad česnakas liestų padukus.
Be to. pasidarykite sveikatinantį apsauginį spanguolių arba bruknių gėrimą: sutrinkite plakikliu (blenderiu) 500 g uogų, sutrinkite trintuve arba išspauskite preseliu 50 g česnako, sumaišykite su 100 g medaus ir taip laikykite uždarame inde šaldytuve. Geriant į 150 g vandens įplakite 50 g uogų mišinio. Gerkite dažnai (per dieną – iki 2 litrų, o vaikeliams duokite per pusę mažiau).
* * *
Karšta arbata su imbieru – puiki priemonė peršalimui įveikti. 200 g nulupto imbiero supjaustyti labai smulkiais kubeliais, 2 citrinas (220 g) ypač kruopščiai ir gerai nuplauti, supjaustyti plonais griežinėliais ir viską išmaišyti su 180 g medaus. Laikyti uždarame inde šaldytuve. Patiekiant į stiklinę įdėti 30 g mišinio, užplikyti 150 g karšto vandens.
* * *
Sveikatinantis gyvas alus. 200 g gyvo alaus (jo sunku gauti, bet įmanoma) pakaitinkite iki 30 laipsnių, įmaišykite šaukštą medaus, šaukštelį trinto česnako, šaukštelį trintų krienų, pusę šaukštelio bičių duonelės, įlašinkite 20 lašų ežiuolės tinktūros.
* * *
Pradėję kosėti, gerkite karštą pienu su medumi ir česnaku. 200 g naminio pieno (jokiu būdu ne parduotuvinio, nes tai yra ne pienas, o tik pieno surogatas) pakaitinkite iki 30 laipsnių, ištirpinkite jame nubrauktą šaukštą medaus, šaukštelį trinto česnako ir mažais gurkšneliais išgerkite.
* * *
Suskaudus gerklei, pasidarykite ypač veiksmingą inhaliaciją: išvirkite bulvių su lupenomis, nupilkite vandenį ir, užsidengę galvą rankšluosčiu, kvėpuokite bulvių garais. Labai gerai padeda karštų bulvių kompresas: virtas karštas bulves sugrūsti, suvynioti į rankšluostį ir dėti ant krūtinės.
* * *
Gastritą, žaizdas skrandyje gydo bulvių sunka: du kartus dienoje pusvalandį prieš valgį reikia išgerti po pusę stiklinės šviežiai išspaustos bulvių sunkos, savaitę negerti ir po to dar savaitę gerti. Šiuos susirgimus ypač veiksmingos gydo kopūstų sunka: tris kartus per dieną, pusvalandį prieš valgį, reikia išgerti po pusę stiklinės šviežiai išspaustų kopūstų sunkos.
Vincentas SAKAS
Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
P. S. Be to, pasidarykite sveikatinantį apsauginį spanguolių arba bruknių gėrimą: sutrinkite plakikliu (blenderiu) 500 g uogų, sutrinkite trintuve arba išspauskite preseliu 50 g česnako, sumaišykite su 100 g medaus ir taip laikykite uždarame inde šaldytuve. Geriant į 150 g vandens įplakite 50 g uogų mišinio. Gerkite dažnai (per dieną – iki 2 litrų, o vaikeliams duokite per pusę mažiau). Toks natūralus papildas imunitetui tikrai bus naudingas.
Vyriausybė skęsta skandaluose, prarasdama visuomenės pasitikėjimą. Tačiau ir opozicijai reikia nepamiršti, kad politikai turi tarnauti žmonėms, o Lietuvą kuriame visi mes kartu.
Kalbant apie pastaruosius skandalus, mano bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pozicija yra labai aiški – aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas turi trauktis. Premjeras Algirdas Butkevičius privalo imtis iniciatyvos. Žmonių interesą ginantis Vyriausybės vadovas negali leisti, kad ministrų kabinete būtų susikompromitavusių, neprofesionalių asmenų.
Nesu teisininkas, tegu ministro pokalbių turinį vertina šios srities profesionalai. Tačiau valdžios skandalų istorijose pasigendu vieno esminio klausimo – o kur žmonių interesas? Socialdemokratai savo rinkimų kampanijose teigia, kad „svarbiausia žmogus“, tačiau vėliau tai pamiršta. Akivaizdu, kad niekam visuomenėje, išskyrus kelis įtakingus asmenis, skandale minimo Vyriausybės nutarimo nereikėjo.
Atrodytų, tai supranta ir opozicija. Tačiau, kai kurie opozicijos atstovų vieši pareiškimai rodo vertybinį susipainiojimą.Pavyzdžiui, užuot kalbėję apie tai, kokie yra svarbiausi visuomenės skauduliai, stebisi – kodėl per kovo 11 d. žmonės važiavo apsipirkti į kaimyninę šalį, gal jie nemyli Lietuvos.
Nesuprantu tokio vertinimo. Juk ne žmonės kalti, kad jie laisvą dieną turi paskirti tam, kad aprūpintų savo šeimas svarbiausiais maisto produktais. Juk ir emigruojama dėl tų pačių priežasčių – socialinės atskirties, nedarbo, aplinkos beviltiškumo, prie kurių smarkiai prisideda ir alkoholizmo problemos. Politikų tarpusavio vaidijimasis šių problemų nesprendžia, greičiau atvirkščiai, tik gilina.
Kol valdantieji ir opozicija šią kadenciją aiškinosi santykius, siekėme Lietuvą kurti darbais. O dideli darbai prasideda nuo mažų. Štai Naisių miestelyje sugebėjome išspręsti alkoholizmo problemas, žengėme į priekį mažindami socialinę atskirtį. Tai nebūtų įmanoma be žmonių, su kuriais kovo 11 d. Naisiuose iškėlėme dviejų šimtų metrų trispalvę, paramos ir tikėjimo.
Kitas pavyzdys, kaip politikai nutolsta nuo žmonių – švietimo sektorius. Švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė į mokytojus atkreipė dėmesį tik tada, kai pastarieji streikavo. Tačiau sprendimas skirti papildomų lėšų yra laikinas ir panašus į ministrės gelbėjimąsi. Didžiulės problemos išlieka: dėl ydingos mokinio krepšelio sistemos regionuose uždarinėjamos mokyklos, vaikų ugdymui neskiriama pakankamai dėmesio.
Jau keleri metai, kaip su fondu „Švieskime vaikus“, kurį įkūrėme kartu su dainininku Andriumi Mamontovu, važinėjame po Lietuvą. Užsiimame tuo, ko nesugeba padaryti didžiulius resursus turinti ministerija, ir tai darome sėkmingai – leidžiame knygas vaikams, skatiname vaikams rašančius žmones. Vien per pastaruosius du metus išleidome šimtus tūkstančių vaikiškų knygų ir jas padovanojome visoms Lietuvos mokykloms, vaikų darželiams, bibliotekoms…
Žinodamas iš praktikos, kad nuoširdžiai dirbant tikrai įmanoma sukurti geresnę Lietuvą, nepateisinu dabartinės politinės situacijos šalyje. Atrodo, kad valdžia tiesiog bando išvengti skandalų, o opozicija per daug susirūpinusi savo įvaizdžiu. Ignoruojamos svarbios, Lietuvos žmonėms labai gerai žinomos problemos.
Tačiau esu įsitikinęs, kad Lietuva esame ir ją kuriame kiekvienas iš mūsų. Itin svarbu tikėti ir veikti – tada nėra neįmanomų dalykų. O politikai negali pamiršti, kad yra išrinkti žmonių ir, visų pirma, tarnauja jiems.
Norėčiau sužinoti, iš kokių pajamų antstoliai negali išskaičiuoti skolų ir kokią dalį atlyginimo gali išskaičiuoti antstolis?
Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis
Pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas, numato Civilinio proceso kodekso (CPK) 739 straipsnis.
Išieškojimas yra negalimas iš valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; iš išmokų vaikams, mokamų pagal Išmokų vaikams įstatymą; iš išeitinės išmokos; iš sumų, kurios mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; iš kompensacinių išmokų už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą; iš laidojimo pašalpų; iš išmokų, mokamų pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą (šalpos pensijų, šalpos našlaičių pensijų ir kt.); iš kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo pašalpų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo.
CPK 736 straipsnyje reglamentuojami skolų išieškojimo dydžiai darant išskaitas iš darbo užmokesčio.
Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA dydis šiuo metu yra 350 eurų), išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: iki 50 procentų ( jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą. Visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, iš MMA išieškoma 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų.
Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu išskaitoma 70 proc. dalis gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.
Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas.
Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk
Marijampolėje Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena šiemet paminėta raštingiausių marijampoliečių pagerbimu ir šventiniu vietos vaikų bei jaunimo koncertu „Šalis, kuri augina“ Kultūros centro didžiojoje salėje. „Augti kartu“ gausiai susirinkusius žiūrovus kvietė jaunieji dainininkai ir šokėjai iš įvairių Marijampolės meno kolektyvų. Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos šventinių įžvalgų marijampoliečiai klausėsi vidudienį aukotų Mišių metu.
Šventinio renginio pradžioje žodis buvo suteiktas jaunimo kartos atstovui Ričardui Bagdanavičiui, gimusiam ir augusiam jau nepriklausomoje ir laisvoje Lietuvoje. Vėliau Ričardas įsiliejo į koncerto meninę šokių programą. Atėjusius švęsti Kovo 11-osios marijampoliečius pasveikino savivaldybės meras Vidmantas Brazys. Tautišką giesmę giedoti padėjo vaikų ir jaunimo choro „Vyturėlis“ solistai. Tylos minute pagerbti žuvusieji už Lietuvos nepriklausomybę, išneštos atminimo gėlės prie Lietuvos laisvės gynėjo Rimanto Juknevičiaus kapo senosiose miesto kapinėse.
Vėliau į sceną buvo pakviesta Marijampolės savivaldybės vyriausioji kalbos tvarkytoja Marija Žvinakevičienė, nacionalinio ir marijampolietiško diktanto koordinatorė bei organizatorė. Ji padėkojo visiems, prisidėjusiems prie gimtosios kalbos šventės – diktanto – surengimo. Jau dešimtus metus organizuoto marijampolietiško diktanto (nacionalinis visoje šalyje surengtas tik aštuonis kartus) laimėtojos šiemet buvo Vasarė Papečkytė (slapyvardžiu Kovė), kuriai buvo įteiktas Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Valančiaus įsteigtas prizas-parkeris, ir Ieva Brazytė (Ieva28), kuriai prizą-parkerį dovanojo Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Artūras Visockis.
Šventinę koncerto pynę „supynė“: Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos penktokas, „Dainų dainelės“ konkursų dalyvis Kristupas Šarūnas Šalna (mokytoja Žydrūnė Zubrickienė), vaikų lopšelio-darželio „Rūta“ folkloro ansamblis „Patrimpas“ (vadovės Virginija Grigaitienė ir Regina Bartninkienė) ir solistė Monika Petrauskaitė, vaikų ir jaunimo choras „Vyturėlis“ (vadovės Bronislava Barauskienė ir Laima Venclovienė, koncertmeisteris Arūnas Barauskas), Petro Armino pagrindinės mokyklos šokėjai (choreografė Aistė Grinevičienė), Marijampolės muzikos mokyklos tautinių šokių kolektyvo „Javonėlis“ jaunučiai ir jaunimo grupė (choreografė Kristina Brazienė), Muzikos mokyklos tautinių šokių kolektyvo „Javonėlis“ jaunimas (choreografė Alina Kvietkauskienė), vaikų ir jaunimo popchoro „Kotita“ atlikėjai (vadovė Rasa Burinskienė), Ričardas Bagdanavičius kartu su Petro Armino pagrindinės mokyklos ir Marijampolės muzikos mokyklos berniukais (choreografės Aistė Grinevičienė ir Alina Kvietkauskienė).
Marijampolės dailės ir „Ryto“ pagrindinės mokyklų jaunieji keramikai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai parengė keramikos darbelių instaliaciją „Kovo 11-osios spalvos“. Instaliacija pristatyta šventės išvakarėse Marijampolės savivaldybės administracijos pastato I a. fojė. Vadovaujami mokytojų keramikių Eglės Ambraziūnaitės ir Almos Kisnieriūtės, keramikos būrelių lankytojai visą pusmetį kūrė Lietuvos trispalvės spalvų darbelius, kuriuos eksponuoja ant mūsų valstybės Nepriklausomybės kelią simbolizuojančios plokštumos, kurią nušvietė 26 žvakelės. Žvakeles instaliacijos pristatymo dieną turėjo garbės uždegti Savivaldybės meras Vidmantas Brazys, kiti savivaldybės vadovai.
Kaip pasakojo Marijampolės dailės mokyklos direktorė keramikė E. Ambraziūnaitė, šis kūrinys buvo padarytas gana „lengva ranka“, neįdedant labai daug žaliavos ir kitų resursų, „svarbiausia – turėjome pakankamai laiko, nes idėja buvo vystoma nuo praėjusio rugsėjo“. Į pagalbą kuriant instaliaciją buvo pasikviesta kita žinoma keramikos mokytoja A. Kisnieriūtė, dirbanti su mokiniais „Ryto“ pagrindinėje mokykloje. Esminis dalykas, įgyvendinant viziją, anot E. Ambraziūnaitės, buvo trys proporcingai išdėstytos Lietuvos vėliavos spalvos – geltona, žalia ir raudona, o mokiniai patys galėjo rinktis darbelio idėją ir formą. Kelios grupės jaunųjų keramikų, iš viso apie septynios dešimtys, nuosekliai, nespaudžiant savęs į griežtus laiko rėmus, kūrė nedidelius darbelius, tarp kurių galima rasti įvairių vaisių, daržovių ir gėlių žiedų formų ir kitų augalinių motyvų, angelų ir išraiškingų žirgų galvų.
Mokinių gražią užmačią savitai paminėti Tėvynės nepriklausomybės atkūrimo 26-ąją sukaktį gerai įvertino „Ryto“ pagrindinės mokyklos direktorius Vladas Klasavičius. Bet tulpių žiedus šį kartą jis skyrė mokytojoms keramikėms, kurios įkvėpė mokinius kurti.
Marijampolės dailės mokyklos keramikai 2012 m. jau yra dovanoję savivaldybės administracijai savo darbų pano, kuris iki šiol puošia pastato fojė. Tai buvo siurprizas savo miestui, švenčiančiam 220-ąjį savivaldos jubiliejų.
Kovo 18–19 dienomis Lietuvoje rengiama priešvelykinė „Maisto banko“ akcija. Geros valios žmonės kviečiami solidarizuotis su nepritekliuje gyvenančiomis šeimomis, socialinių organizacijų globojamais vaikais, neįgaliaisiais, senyvo amžiaus žmonėmis ir aukoti jiems maitinti reikalingiausių ilgo galiojimo produktų.
Pernai „Maisto banko“ akcijos metu Lietuvos gyventojai skurstantiems paaukojo 426 tonas ilgai negendančių maisto produktų už daugiau kaip 631 tūkst. eurų. Žmonių paaukoti maisto produktai pasiekė 56 tūkst. Lietuvos nepasiturinčiųjų.
Vykdydamas šią akciją, „Maisto bankas“ bendradarbiauja su 407 socialinėmis įstaigomis ir organizacijomis, maistą prekybos centruose surinkti kaskart padeda 8 tūkstančiai savanorių.
Gyventojų apklausos rodo, kad „Maisto banko“ akcijose dalyvauja per 40 proc. šalies gyventojų, o pati akcija vertinama kaip viena stipriausių socialinės atsakomybės iniciatyvų šalyje.
Geros valios žmonės kviečiami pirkti ir aukoti miltų, kruopų, makaronų, aliejaus, konservų, kavos, arbatos, konservuotų vaisių ir daržovių, džiovintų vaisių ir kitų ilgai negendančių produktų.
„Baigiantis žiemas mažas pajamas turinčioms šeimoms tenka nemenkas iššūkis balansuojant dideles būsto šildymo ir neretai sveikatos priežiūros išlaidas su poreikiu pilnavertiškai maitintis“, – sako „Maisto banko“ vadovė Kristina Tylaitė.
Telktis kovai su skurdu kviečia ne tik visuomenininkai. Praeitą savaitę susitikime su Seimo frakcijų vadovams Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentavo, kad socialinio saugumo užtikrinimas ir pažeidžiamiausių žmonių apsauga išlieka svarbiausias šalies uždavinys.
„Maisto banko“ akcija Lietuvoje prasidės šį penktadienį (kovo 18 d.) 15 val. ir tęsis iki 21 val. Šeštadienį (kovo 19 d.) „Maisto banko“ akcijos savanoriai aukotojų parduotuvėse lauks nuo 10 iki 20 valandos.
„Intelektualas paprastai esti žmogus, savo intelektu niekuo nesiskiriantis nuo kitų. Jis priklijuoja sau intelektualo etiketę, norėdamas kompensuoti savo prigimtinį bejėgiškumą. Tai senas dalykas, kaip ir posakis: „Pasakyk, kuo didžiuojiesi, ir aš pasakysiu, ko tau trūksta.“ Tai kasdienė mūsų duona. Neišmanėlis dažnai prisistato kaip žinovas, žmogžudys – kaip pagailos vertas žmogus, nusidėjėlis – kaip šventeiva, lupikautojas – kaip geradarys, miesčionis – kaip patriotas, arogantas – kaip nusižeminęs žmogus, storžievis – kaip elegantas, o silpnaprotis – kaip intelektualas.“
„Savas vaikinas“ – toks įvaizdis jam kaip etiketė prilipo, ko gero, nuo pat paauglystės laikų ir išliko, visai nepaisant to, jog jo biografijoje jau įrašyta daug ir išties solidžių dalykų, tokių kaip universiteto dėstytojas, sėkmingos tarptautinės įmonės įkūrėjas ir vadovas. Vis tik sportinio stiliaus drabužiais dažniausiai vilkintis šis žmogus panašesnis į „gerietį“ iš senų rusų filmų nei į XXI amžiaus kapitalistą. O jei dar akies krašteliu žvilgteltume į jo pomėgius, paradoksai tiesiog priblokštų.
Taigi susipažinkime: Vilius SENKUS, verslininkas, UAB „Stevila“ direktorius, lakūnas, turintis teisę pilotuoti ir motorizuotą skraidyklę, ir ultralengvąjį lėktuvą, Marijampolės aeroklubo narys, tanketės (!) vairuotojas ir savininkas… Ir tai – toli gražu ne pabaiga. Su tuo pačiu jaunatviniu užsidegimu nuolat einantis į priekį, realizuojantis save įvairiose srityse, nebijantis vis naujų iššūkių, kuriuos priima vadovaudamasis aštraus racionalumo kupinu protu bei įgimto lengvumo sklidina siela, Vilius yra nestereotipinės asmenybės, kuri ir žavi, ir uždega, pavyzdys. Gal todėl ir savas?
Iš kaimynystės su aerodromu vaikystėje – dangaus trauka ir… meilė technikai
Vilius Senkus (g. 1966 m.) – iki pat panagių marijampolietis: gimęs ir užaugęs miesto Tarpučių rajone, tuomet buvusiame kaimynystėje su aerodromu, tad nuo pat mažumės jam, kaip ir daugeliui jo amžininkų berniūkščių, lėktuvų (ypač AN 2!) gausmas augant buvęs iki kaulų smegenų pažįstamas garsas, vertęs nuolat kelti galvą padangėn – ten, kur skraido jie, tuomet geltoni „kukurūzninkai“. Ne vieną tas gausmas pašaukė aviacijos keliu, o Viliui, kurį tas gausmas taip pat šaukė, tuomet aviacija atrodė tabu: silpnas regėjimas, vertęs nešioti akinius, svajones raižyti dangų tupdė į racionalumo narvą – neleis jam dėl silpno regėjimo siekti aviacijos mokslų, „nurašys“, tad susitaikęs su tuo vaikystę, paauglystę leido su aitvarais, modeliukais (tėtis – sklandytojas, sklandymo instruktorius, šio meno mokęs net aviacijos bei kosmonautikos legendą Rimantą Stankevičių), žinoma, ir dviračiais, mopedais, motociklais, kartingais…
Nuo pat vaikystės jį lydėjo ir trauka technikai. Viskas gavosi be galo natūraliai, įsigijus pirmąją savo transporto priemonę – dviratį. Smagu juo važiuoti, tačiau kai sugenda – bėda. Pirmąkart tėtis parodė, ką, kur, kaip taisyti, o vėliau jau teko pačiam. Iš būtinybės turėti savo „arkliuką“ sveiką atsirado ir malonumas pačiam savo rankomis ne tik oro į padangas prisipūsti, bet ir viską susiremontuoti. O ir smagu buvo „čiupinėti“ detales, perprasti jų paskirtį, veikimo principus. Po dviračio – motorinis dviratis. Ne tik važinėjimo, bet ir taisymo nauji įgūdžiai. (Negi gerokai vėliau, kai įsigijo pirmąjį automobilį: „Zaporožec“ – irgi jokio autoserviso, išskyrus Viliaus rankas, neregėjęs. Net kai turėjo tuomet rimtą automobilį – „Žiguli“, į niekieno rankas jo taisymo nepatikėjo, netgi, reikalui buvus, visą jo variklį buvo išsiardęs.)
Mokslai ir armija: nuo nuobodybės – iki didžiulio polėkio
Mokėsi tuometinėje Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje. Kaip pats sako, sukandęs dantis šiaip ne taip baigė vidurinę. Jį domino vienintelis dalykas – technika, o mokykloje to mokė mažiausiai, tad vos gavęs brandos atestatą pasuko į Kauno tuometinį KPI, Mašinų gamybos fakultetą. Vos tapęs studentu, iš džiaugsmo nešokinėjo: bendrieji teoriniai dalykai jam buvo tarsi mokyklos tąsa. Nuobodžias studijas nutraukė būtinoji karinė tarnyba, į kurią… ne iš karto pateko. Prisimena: vos įstojusį pirmakursį studentą lapkričio mėnesį pašaukia būti kareivėliu. Reikia – tai reikia. Šauktinius plikai nukerpa, suvaro į sporto salę ir tam tikrais intervalais skaito „išrinktųjų“ pavardes. O štai Viliaus pavardės taip ir neperskaito. Kas belieka? Atgal į mokslus. Taip ir nuvyko visas plikas į institutą, išsilaikė sesiją ir iki pavasario buvo ramus. Šįkart jau ne tik plikai nukirpo, pavardę kaip „išrinktojo“ perskaitė, bet ir nuvežė į Gruziją, į VVS (karinės oro pajėgos). Vilius tarnavo kaip mechanikas, ginklininkas. Būtent čia atsivėrė lėktuvo MIG-29 „aukštumos“. Tarnyba sekėsi. Užsitarnavęs seržanto laipsnį, Vilius ne tik iš labai arti susipažino su tuomet galinga karine oro technika, bet ir leisdavo sau patirti tikrų malonumų. Su džiugesiu prisimena, kaip naikintuvą, prikabintą prie „Uralo“, tempia kokius 5 km, o jis, įsėdęs į lėktuvo kabiną, užsidaręs gaubtą, visus tuos 5 km „pilotuoja“ jį. Kariuomenėje (1985–86 m.) Vilius pirmąkart pamatė ir „spalvotą“ kompiuterį – tuomet tai buvo tikras stebuklas.
Dvejų metų pertrauka nuo studijų buvo ir pažinimas, ir naujų apmąstymų metas. Kadangi mokslai nepateisino lūkesčių, jau svarstė apie galimybę negrįžti studijuoti, bet, laimei, šios minties neįgyvendino. Pirmieji dveji studijų metai – teoriniai bendrieji dalykai – baigėsi atsikankinus, o vėliau prasidėjo specializacija. Tai buvo įdomu, ten jis jautėsi savame kailyje, tad netrukus iš šiaip ne taip tempiančio studento virto pirmūnu.
Universiteto dėstytojai pasineria į verslą: nuo garažo – iki šiuolaikiškos tarptautinės įmonės
Kartu su Viliumi tą pačią specialybę studijavo ir zanavykė Irma, kilusi iš Kriūkų, Šakių rajono. Trečiame kurse, 1989 m., du studentai tapo šeima… Apskritai, jau žvelgiant iš ne vienų metų perspektyvos, Irma Viliaus gyvenimo kelyje – laimingasis likimo loterijos bilietas: jie abu, kaip pora, yra tas tandemas, kuris leido ir leidžia vykti išties dideliems dalykams.
Senkai mokslus baigė 1991 m. Ką toliau daryti? Darbo nėra: jokių paskyrimų, patiems reikia savo ateitį kurti. Kadangi abu buvo „pavyzdukai“, tad ir sprendimas niekam nebuvo netikėtas – aspirantūra. Tiesa, specializacija skirtinga: Viliaus sritis – medžiagų atsparumas, Irmos – gamybos valdymo sistemos. 1996 m. abu Senkai, jau baigę aspirantūrą, tampa dėstytojais toje pačioje „Alma Mater“, kurią ir patys baigė, įsikuria Kaune. O po metų, 1997 m., įkuriama „Stevila“. Visokių minčių, tiesa, prieš tai būta. Kaune tuomet kūrėsi picerija. Senkai, stebėdami šį procesą, mąstė apie panašų savo verslą, bet ne pica, o makaronais ketino maitinti kauniečius ir miesto svečius. Galutinai apsispręsti padėjo Irmos, Tarptautinių studijų centro specialistės, kelionė į Vokietiją, Berlyno universitetą, bei susitikimas ten su vokiečiu Stefanu (su juo, dar studentu, Senkai susipažino anksčiau Kaune). Po šios kelionės, atkūrusios pažinties tiltus, Vilius su Stefanu ėmė generuoti idėją – detalių gamybą. Pradėjo nuo paprasčiausių veržlyčių. Viliaus tėtis Marijampolėje turėjo garažą, kuris tapo naujai iškeptos UAB „Stevila“ arena. Čia ir vyko pirmieji įmonės darbai. Pradžia kukli: vos trys darbuotojai, įskaitant ir Vilių, dirbantį dėstytoju universitete ir savo, kaip dėstytojo, atlyginimu maitinantį ką tik įregistruotą įmonę. Stefanas su Viliumi taip pasiskirstė veiklos sferas: Vilius rūpinosi gamyba, o Stefanas – pagamintos produkcijos realizacija.
Šiandien UAB „Stevila“ – žinoma metalo apdirbimo pagal užsakovų pateiktus brėžinius įmonė, 99 proc. to, ką pagamina, parduodanti užsienyje. Įmonės pagrindiniai užsakovai ir partneriai yra automobilių, medicinos, automatizavimo pramonės šakų atstovai. Šiuo metu „Stevilos“ gaminamos detalės iš metalo pasižymi itin aukšta kokybe, dideliu tikslumu. Tai – ne vien profesionalių darbuotojų darbas, bet ir modernių programinių metalo apdirbimo staklių įdiegimo rezultatas. Nuo garažo iki programinių staklių – 4 metai. Šiuo metu įmonėje, įsikūrusioje netoli Marijampolės esančiame Mokolų kaime, dirba apie 140 žmonių. Įmonė linkusi plėstis natūraliai, jokiu būdu ne į kiekybę. „Viską kontroliuoja žmogus, – sako VIlius. – Įmonė – tai gyvas organizmas.“ Šiuo metu UAB „Stevila“ darbuojasi visa Senkų šeima: Vilius – direktorius, jo žmona Irma, 2013 m. galutinai palikusi akademinį darbą, – IT direktorė, dukra Indrė – pirkimų padalinio vadovė, Vilniaus universitete baigusi ekonomiką (beje, Indrė yra surinkusi visus tėčio genus: pradėjusi laurus skinti studentiškose automobilių slalomuose, nuo 2013 m. yra Lietuvos automobilių sporto federacijos narė, daugelio Lietuvos žiedinių lenktynių, greituminių slalomų prizininkė – visiška automobilių sporto fanatikė).
Beldžiant į dangaus vartus
Irma ir Vilius Senkai jau dveji metai atsisveikinę ir su Kaunu: gyvena sodyboje netoli Sasnavos aerodromo. Tarsi kitaip ir būti negalėję: juk Vilius savęs be aerodromo turbūt ir įsivaizduoti dabar jau negalėtų… Lakūnas, galintis pilotuoti ir motorizuotą skraidyklę, ir ultralengvąjį lėktuvą, žvelgia tolyn į ateitį, nepamiršdamas ir savo kelio į dangų pradžios.
…Senkai tuomet gyveno Kaune, Aleksote, netoli aerodromo. Vilius turėjo motociklą, kuriuo nuvažiavęs į aerodromą iš tolo stebėdavo skraidūnus, vis tik nedrįsdamas prisiartinti prie jų. Tai tęsėsi mėnesį, antrą…, kol galiausiai jį pastebėjo ir pakvietė su motorizuota skraidykle paskraidyti (veltui!). Tai buvo jo antras skrydis gyvenime (dar vaikas būdamas su lėktuvu AN-2 skrydžio laimę išbandė tuometiniame Tarpučių aerodrome). Prisimena: apsuko ratą su skraidykle, kitą – patiko. Štai taip ir viskas prasidėjo. Toliau – artyn, artyn… Tapo savotišku skraidyklininkų padėjėju, kurį ir vėl paskraidino… Nejučia Vilius ėmė regzti mintis: o jeigu taip pačiam… Juolab kad išmokti skraidyklę pilotuoti ne taip brangu kaip lėktuvą… Netgi kirbėjo mintis pačiam pasigaminti skraidyklę! Vilius pasiryžo: mokslai, praktiniai skraidymai, ir 2004 m. jau vienas pats kaip skraidyklininkas pakilo į orą! Tiesa, pats skraidyklės negamino – nupirko ją iš vieno oro brolio, pritaręs minčiai, jog nori skraidyti (pasirinkimas: ar nori skristi, ar skraidykles gaminti?).
Skraidykle skraidė apie 5 metus Tai buvo, kaip pats teigia, fantastiškas laikas: ore jauti viską – ir kiekvieną vėjo šuorą, ir, vos pakilus nuo žemės, atsiveria puikiausi vaizdai, ir neapsakomas palaimos jausmas, leidžiantis save identifikuoti su paukščiu… Kaip sako Vilius, su skraidykle išmaišė visą Lietuvą. Potyriai – labai dažnai sunkiai žodžiais nusakomi…
Ilgą laiką Vilius, nors ir pats su skraidykle ir visą Lietuvą išraižęs, manė, jog nešiojant akinius negalima galvoti apie lėktuvo pilotavimą. Mitas buvo sugriautas netikėtai. Tame pačiame Aleksoto aerodrome rengėsi kaip keleivis apžvalginiam skrydžiui lėktuvu. Laukia, ateina vyrukas su akiniais. Pasirodo – pilotas. Kaip čia būtų? Pasirodo, akiniai – ne problema tapti lakūnu! Tai apvertė Viliaus suvokimą. Nieko nelaukdamas, vėl puolė į aviacijos mokslus ir 2008 m. jau PPL išsilaikė!
Skraidymas Viliui leido pasirinkti priklausyti ne Kauno, o Marijampolės aeroklubui. Kai skraidė Kaune su skraidykle, norom nenorom turėdavo bent kartais užsukti ir į Sanavos aerodromą, kuriame bazuojasi Marijampolės aeroklubas. O ten nusileisti smagu: randi bendraminčių, gyvenimas verda… Žingsnis po žingsnio, ir Vilius tapo Marijampolės aeroklubo nariu, netgi angarą Sasnavos aerodrome pastatęs!
Jau 5 metai, kai Vilius skraido tik su lėktuvu. Galvoja jau ir apie akrobatinį skraidymą, ir tai – ne toli į ateitį nusviestos svajonės, o konkretūs planai: mat suvokia, jog šis malonumas labai jau priklauso nuo amžiaus, ne tik nuo sveikatos, koordinacijos.
Į kavinę cepelinų pavalgyti su… tankete!
Vilius neslepia: visa jo „popamokinė“ veikla – tai tik nuoseklus visų vaikystės svajonių realizavimas. Kalbame ne vien apie skraidymą. Prieš dvejus metus Vilius įsigijo tanketę – tai „duoklė“ vaikystėje imponavusiam filmui „Keturi tankistai ir šuo“. Vis tik kodėl ne tankas? Žinoma, galima būtų buvę įsigyti ir tanką, tačiau jis būtų stovėjęs kaip eksponatas, o Viliui reikia, kad technika veiktų, kad ją būtų galima naudoti. Taigi tanketė atitiko visus reikalavimus: ir į vaikystės filmą sugrąžina, ir puiki transporto priemonė, nors kol tokia tapo, reikėjo kryžiaus kelius nueiti.
Tanketę susirado per internetą. Tanketė Čekijoje – sena rusiška mašina, nuo 1990 m. nejudinta, praktiškai – metalo laužas. Bet visgi ją nusipirko. Ilgai užtruko, kol susitvarkė visus dokumentus. Tanketė, arba BRDM-2, neveikė, pasiklausinėti nėra pas ką, visą įmanomą informaciją susirinko internete (hidraulikos, pneumatikos, elektros schemas), su brolio sūnumi sutvarkė, o Marijampolės aeroklubo mechanikas Jonas Kurtinaitis variklį perrinko. Taigi tanketė prisikėlė naujam gyvenimui.
Didžiausia „atrakcija“, kaip sako Vilius, – su tankete nulėkti į Gudelių karčemą cepelinų pavalgyti. Nors ir nesiafišuoja per daug, o važinėjimas tokia mašina prilygsta žaidimui, dėmesio netrūksta – netgi per daug. Gerai, kad tik fotografuotis tanketės fone žmonės tenori, bet buvę ir atvejų, kai rūpestingi piliečiai ėmę skambinti pavojaus varpais: esą paklydęs rusų šarvuotis (nepamatė valstybinių numerių) grėsmę kelia! Net policija ėmė Viliaus ieškoti, skambinti jam. „Aš iš policijos!“ – teigia balsas į telefoną ragelį. Vilius nepėsčias: „O aš iš prezidentūros!“ (Jam nereikia aiškinti, kaip veikia telefoniniai sukčiai). Pareigūnas pasirodė supratingas: „Paskambink 112.“ Paskambino, sujungė su tuo pačiu pareigūnu, išsiaiškino – tėvynė gali ramiai miegoti!
* * *
Vilius Senkus gyvenime vadovaujasi labai paprasta išmintimi: jei matysi tik tamsius debesis, visas gyvenimas atrodys begalinė niūruma, viskas yra gerokai paprasčiau: būna ir gerų, ir blogų dienų, tad jei šiandien pasaulį gaubia rūkas, rytoj tikrai švies saulė. O jo didysis autoritetas – Mikė Pūkuotukas, teigiantis, jog smagiausias momentas – prieš pat medaus valgymą. Štai tokia filosofija ir yra sėkmingo žmogaus gyvenimo pamatas!
Š. m. kovo 17 d. Marijampolės miesto bendruomenę, moksleivius, studentus – visus gamtos mylėtojus kviečiame atvykti į Pašešupio parką (R. Juknevičiaus g.) ir dalyvauti akcijoje – inkilų kėlimo šventėje „Pasitikime paukščius“.
Jau tradicine tapusios akcijos metu kelsime Jūsų atsineštus ir Marijampolės pataisos namų pagamintus inkilus.
Vaikų su mokytojais, tėveliais ir seneliais – visų Jūsų, su inkilu ar be jo, 14.00 val. laukiame Pašešupio parke (prie R. Juknevičiaus g. esančios vaikų žaidimo aikštelės). Savivaldybės administracija kartu su Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centru žada įdomių pasakojimų apie paukščius ir inkilų kėlimo subtilybes bei karštos arbatos, o gerą šventinę nuotaiką tikimės atsinešite Jūs.
Panevėžyje vyko 2015–2016 m. m. Lietuvos mokyklų žaidynių šachmatų finalinės varžybos. Dėl nugalėtojų titulo varžėsi 18 komandų iš įvairių šalies miestų ir rajonų. Varžybos buvo vykdomos 7 ratų šveicariška sistema. Užimtos vietos buvo nustatomos pagal didžiausią komandos surinktų taškų skaičių. Po įtemptų kovų išaiškėjo nugalėtojai ir prizininkai, kurie buvo apdovanoti taurėmis, medaliais, diplomais ir žaidynių marškinėliais.
Marijampolės marijonų gimnazijos moksleiviai Paulius Pultinevičius, Arnas Žukauskas, Augustas Vaškevičius, Simona Ambraziejūtė tapo žaidynių šachmatų finalinių varžybų vicečempionais. Komandos vadovė – kūno kultūros mokytoja Kristina Plūkaitė.
Lietuvos mokyklų žaidynių šachmatų finalinių varžybų nugalėtojais tapo Šiaulių miesto Juliaus Janonio gimnazijos komanda, trečią vietą laimėjo Plungės Senamiesčio mokyklos komanda.
Kovo 9 dieną, 12 valandą, Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos iškilmių salė tapo Lietuvos vaikų rekordo „Daugiausiai grojančiųjų puodeliais“ siekimo aikštele. Šio rekordo siekė 141 mokinys. Su plastikiniais ir popieriniais puodeliais buvo grojama grupės „Kastaneda“ daina „Truputį laimės“.
Mokyklos mokiniai puodeliais groti pradėjo prieš metus, ruošiantis 2015 metų Žemės dienos minėjimui. Grojimo puodeliais idėja kilo geografijos mokytojai Nijolei Birštonienei, o ją įgyvendinti padėjo muzikos mokytoja Žydrūnė Zubrickienė. Mokiniai stropiai mokėsi puodelių partiją, kurios negali pamiršti ligi šiol… Todėl šiemet, minint Lietuvos Nepriklausomybės dieną, mokinių taryba nusprendė siekti Lietuvos vaikų rekordo „Daugiausiai grojančiųjų puodeliais“. Anksčiau toks rekordas Lietuvoje nebuvo fiksuotas. Todėl gavus agentūros Factum“ leidimą fiksuoti šį rekordą, nedelsiant mokiniai ėmėsi atsakingai ruoštis.
Rekordo siekimą fiksavo Marijampolės ir „TV3“ televizijos. Užfiksuotą medžiagą pateiksime agentūrai „Factum“ ir lauksime atsakymo. Džiaugiamės mokinių aktyvumu ir iniciatyvumu įgyvendinant netradicines idėjas.
Šiandien renginyje “Moters galia”, kuris rengiamas jau antrą kartą, už ryžtą, pastangas ir atsidavimą, įgyvendinant bendruomeninius, socialinius ar regioninius projektus, apdovanotos dešim labiausiai pasižymėjusių Suvalkijos moterų. Renginio globėja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, įteikdama apdovanojimus, pabrėžė, kad kiekvienos jų veikla yra įkvepiantis šeimyniškumo, bendruomeniškumo ir atsakingo visuomeniškumo pavyzdys.
“Tai, kad šalia šeimos pareigų Jūs imatės atsakingų socialinių projektų, rūpinatės tais, kuriems reikia pagalbos, dalinatės savo gebėjimais su kitais bendruomenės nariais, kelia nuoširdžią pagarbą. Jūsų darbai įrodo, kad kiekviena esate tikras bendruomeniškos, šeimyniškos ir visuomeniškai aktyvios moters pavyzdys. Žaviuosi Jūsų sugebėjimais, kūrybiškumu ir prasmingomis iniciatyvomis. Jūs esate lyderės ir nusipelnote būti ir įvertintos, ir apdovanotos”, – sveikinimo kalboje sakė ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Šių metų renginiu “Moters galia”, kuris vyko Marijampolėje, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė tęsia prieš kelerius metus pradėtą iniciatyvą – pagerbti moteris, darančias reikšmingus darbus ištiktiems nelaimės žmonėms, kaimynams, artimiesiems ir visuomenei, dažnai už tai neprašant nei dėmesio, nei atlygio.
Šiemet apdovanotos moterys – aktyvios bendruomenininkės ir visuomenininkės, mamos, mokytojos, verslininkės, kūrėjos, besidalijančios savo kūrybiškumu, išmanymu, meile ir šiluma su kitais bendruomenės nariais, vaikais ir jaunimu, neįgaliaisiais.
Apdovanojimu pagerbta Šakių rajono policijos komisariato darbuotoja Aušra Mockevičiūtė – aktyvi pareigūnė, organizuojanti šviečiamuosius renginius jaunimui ir vaikams apie alkoholio, narkotikų, tabako žalą, saugų eismą ir kt.
Tarp apdovanotų socialinių projektų įgyvendintojų – ir Kazlų Rūdos socialinės paramos centro direktorė Renata Andriušienė, savo darbui negailinti nei jėgų, nei laiko, bei Rasa Kazlauskienė – projektų specialių poreikių turintiems vaikams iniciatorė, daug dėmesio skirianti ir jaunimo lyderystės įgūdžiams ugdyti, pozityvios tėvystės mokymui. Daugiavaikė mama, mokytoja ir verslininkė Vaida Lukšienė dabar augina keturis vaikus, nes rūpinasi ir buvusia vaikų namų globotine.
Už kūrybišką veiklą apdovanota Višakio Rūdos kaimo šviesuolė Margarita Jaselskienė, įkūrusi rankdarbių klubą, vienijantį darbščias bendruomenės moteris; ji rengia edukacinius užsiėmimus ir aplinkinių miestelių bendruomenių žmonėms.
Žydruolė Zenevičienė yra folkloro ansamblio “Diemedis” vadovė, aktyvi etnokultūros puoselėtoja, j kuria muziką koncertams, festivaliams ir spektakliams, yra teatralizuotų renginių scenarijų autorė ir režisierė.
Tarp apdovanotųjų – ir Diana Dambrauskienė, ilgametė vaikų popgrupės “Rojaus obuoliukai” vadovė; taip pat literatų klubo įkūrėja, Kalvarijos Trečiojo amžiaus universiteto vieno iš fakultetų kuratorė ir renginių organizatorė Asta Jankeliūnienė; neįgaliųjų draugijos folkloro ansamblio “Gija” vadovė Danė Jančienė bei kūrėja, renginių vedėja, aktorė ir vaikų mylima mokytoja Stefanija Navickienė.
Dar dešimt Suvalkijos krašto moterų už visuomeniškumą, pilietiškumą, nuoširdų rūpestį bendruomene, kultūrinę veiklą renginyje pagerbtos padėkomis. Padėkos įteiktos Nijolei Linionienei, Onai Miliauskienei, Aldonai Abramavičienei, Adolfinai Blauzdžiūnienei, Irmai Maurienei, Rasai Martinkevičienei, Jūratei Sinkevičienei, Birutei Zavistauskienei, Irenai Čukauskienei ir Rasai Alaburdienei.
Praėjusį šeštadienį, kovo 5 d., Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta neformalaus moterų buities dizaino klubo „Kartu – smagu!“ bei Ramučio Skirpstaičio darbų paroda, kurioje eksponuojami meniški 14 klubo narių darbai, atlikti sutažo, žguto vėrimo, keramikos, modelino, stiklo puošimo, tapybos ant šilko, ebru, kvilingo, odos, dekupažo ir kt. technikomis, bei R. Skirpstaičio origami technika atlikti darbai.
Parodos atidarymo ceremoniją pradėjo klubo „Kartu – smagu!“ vadovė Virginija Gelčytė, akcentuodama, jog klubo narės, įvairaus amžiaus, įvairių profesijų moterys, „nusipirkusios bilietą į vieną pusę“, mat jų kredo – peržengti savo galimybių ribas: sužinoti, patirti, išmokti. Beveik 10 metų gyvuojantis toks neformalus klubas Marijampolėje vienija moteris, kurios reguliariai renkasi ne paskalomis dalintis, o kurti įvairiausius rankdarbius. Šioms moterims realizuoti idėjas padeda mokytojai – įvairiausių technologijų žinovai. Ilgiausiai klubą „Kartu – smagu!“ mokiusi (net septynerius metus!) vilkaviškietė Laura Augustaitienė parodos atidaryme teigė, jog jai smagiausia būdavo matyti moteris, patikėjusias savo galimybėmis, sklidinas bendravimo džiaugsmo, noro tobulėti.
Origami technikos meistras R. Skirpstaitis, šių darbų ėmęsis prieš penkerius metus, neslėpė, jog jam tai – didžiausia atgaiva (kiti pasakys – tik popierius, nors iš tiesų tai – didžiulė kantrybė ir kruopštumas). Pradėjęs nuo gulbių, dabar jis daro bet ką – su ta pačia kantrybe, kruopštumu ir – fantazija.
Parodos atidarymo šventę įstabiu dainų, muzikos atlikimu papuošė Agnė Uldinskaitė, talentinga Muzikos akademijos III kurso studentė ir Marijampolės muzikos mokyklos dėstytoja Birutė Pavalkienė.
Kovo 5 dieną Vilniaus „Fight Academy“ klube vaikų ir jaunimo Muaythai lygos iniciatyva Vilniaus, Trakų, Kauno, Marijampolės, Trakų Vokės ir Kelmės jaunieji kovotojai susirinko išbandyti savo jėgas „Muaythai“ ringe. Pirmosios kovos – jauniausiųjų. Jie savo trykštančia energija kovojo iki pat paskutinės sekundės.
4 klasės mokinys Marijampolės sporto klubo „Remeris“ narys Margiris Slaboda sako : „Ringe jaučiau baimę, kad galiu pralaimėti, bet laimėjau ir tuo džiaugiuosi“.
Vėliau, po 10 susitikimų, prasidėjo jaunimo kovos. Jie visą savo jėgą ir drąsą išspaudė stengdamiesi laimėti. 10 ir 11 klasės Kauno „Kadetų Muaythai klubo“ nariai Dargirdas Šimkus ir Arnoldas Merkelis kalbėjo: „Mes atėjome į Muaythai norėdami sustiprėti ir fiziškai, ir dvasiškai, sutvirtinti savo charakterį. Prieš įžengiant į ringa mes jautėme jaudulį, bet tik atsistoje prieš priešininką visos pašalinės mintys dingo.“ Merkelis ir Šimkus šią dieną nepatyrė pralaimėjimo, jie savo ryžtu įrodė, kad gali laimėti. Treneriai taip pat netausoja savęs palaikydami savo kovotojus. Stovėdami prie ringo, jie kartu su savo auklėtiniu kovoja prieš priešininką. Pertraukos tarp raundų metu jie turi keturiasdešimt sekundžių perteikti visas pastabas aiškiai, suprantamai. Nuo to priklausys kovos rezultatas.
Marijampolės Muaythai klubo „Remeris“ vadovas Remigijus Kulikauskas sako : „Labai šaunu, kad atsirado tokia vaikų ir jaunimo Muaythai lyga. Mūsų vaikai gali išbandyti savo jėgas ir parodytų ką jie išmoko, kad galėtų toliau treniruotis ir tobulėti“.
Kitos vaikų ir jaunimo Muaythai lygos varžybos balandžio 9 dieną.
Vaikų ir jaunimo Muaythai lyga vadovaujasi 2015 m. naujai patvirtintomis IFMA (Tarptautinė Muaythai federacija) 10 – 11 metų vaikams kovos metu draudžiami smūgiai į galvą. 12 – 13 metų draudžiami smūgiai alkūnėmis ir keliais į galvą. 14 – 15 metų vaikams galima pilma Muaythai technika. Jaunieji sportininkai kovos metu dėvi galvos šalmus, apsaugines liemenes, kojų apsaugas bei kovoja su 10 oz kovos pirštinėmis.
Muaythai – Tailando boksas. 1630 metais Siamo karalystės, Ajutijos dinastijos metraščiuose buvo pirmą kartą paminėtas vardas Muaythai. Muaythai, tai dvikovinė sporto šaka gimusi mušio lauke. Šiuolaikinės Muaythai taisyklės buvo ivestos valdant karaliui Ramai VI (1920-1925m.). Buvo leista naudoti bandažą, bintus iki alkūnių, buvo įvesti penki raundai. Pirmą kartą – ringas su apsauginėmis virvėmis, kurio viduje teisėjavo du referi ir du šoniniai teisėjai.
Prieš kiekvieną kovą atliekamas ritualas , Wai Khru ( Khru tailandietiškai- mokytojas), tai trys nusilenkimai klūpint ringo centre, taip atiduodant pagarbą savo Mokytojui, savo Tėvams ir Dievui, kuriuo tikima. Toliau seka ritualinis šokis Ram Muay kurio metu kovotojas nusiteikia artėjančiai kovai ir apšyla savo raumenis. Muaythai galimi smūgiai kojomis, rankomis, alkūnėmis ir keliais.
Muaythai plačiai naudojamas JAV Jūrų pėstininkų “Jūros ruoniai” programoje, Vokietijos, Anglijos ir Norvegijos specialiųjų tarnybų bendro fizinio pasiruošimo programose. Muaythai tai ne tik kovinė sporto šaka, bet ir gyvenimo stilius. Jis padeda geriau susiorientuoti įvairiose gyvenimo situacijose.
Odeta LIORANČAITĖ
LMTS vaikų ir jaunimo Muaythai lygos spaudos atstovė
Kovo 3 d. Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Kunigas Simonas Norkus. Rinktiniai raštai“. Tai knyga apie kunigą, visuomenininką, poetą, kilusį iš Santakos kaimo (Kalvarijos sav.), Simoną Norkų, dirbusį Punsko (Lenkija) parapijoje.
Leidinį pristatė jo sudarytojai, svečiai iš Punsko: „Aušros“ leidyklos redaktorius Sigitas Birgelis ir šios leidyklos darbuotoja Božena Bobinienė, kraštotyrininkas Juozas Sigitas Paransevičius ir kunigas Marius Talutis. Svečiai apžvelgė kunigo Simono Norkaus biografiją, kalbėjo apie jį kaip apie neeilinį žmogų: išsimokslinusį, pamėgusį darbą, blaivybę ir tvarką, aktyviai besireiškiantį visuomenėje – rašantį į daugelį lietuviškų laikraščių, bendraujantį su Lietuvos atgimimo veikėjais. Neužmiršti buvo ir kunigo nuveikti darbai Punsko miesteliui: užbaigta statyti bažnyčia, špitolė ir kiti lig šių dienų išlikę svarbūs kultūriniai bei istoriniai pastatai, įrengtos kapinės, kuriose pastatuta koplyčią (joje kunigas ir palaidotas). „Aušros“ leidyklos redaktorius Sigitas Birgelis pristatė kunigo kūrybą, paskaitė jo parašytus eilėraščius.
Baigiantis renginiui, buvo sugiedotas Lietuvos himnas.
Daugiau apie mūsų kraštietį kunigą Simoną Norkų galėsite sužinoti paskatę knygą „Kunigas Simonas Norkus. Rinktiniai raštai“. Ją galite rasti Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) kasmet tenka vis daugiau ginčų spręsti tarp vartotojų ir verslininkų bei paslaugų teikėjų. Pernai ši tarnyba išnagrinėjo 2127 ginčus sprendimo ne teisme tvarka, o 2014 m. tokių skundų buvo 1421.
„Pusantro karto išaugęs ginčų skaičius įrodo, kad vartotojai vis geriau išmano savo svarbiausias teises bei žino, į kurią instituciją kreiptis dėl jų gynimo. Taip pat tai yra ir rimtas ženklas ir verslininkams, kad pirmiausia reikia galvoti ne apie pelną, o apie prekių ir paslaugų kokybę“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
2015 m. tarpininkaujant VVTAT 460 atvejų ginčo šalims pavyko susitaikyti. 1137 atvejais tarnyba priėmė nutarimus, kuriais vartotojų pretenzijos visiškai ar iš dalies patenkintos (2014 m. buvo priimti 574 tokie nutarimai). 174 atvejais ginčų nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes vartotojai nepateikė reikalingų dokumentų.
„Pernai verslininkai įvykdė 739 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtus nutarimus, kuriais visos ar dalis vartotojų pretenzijų buvo pripažintos pagrįstomis. Dėl kai kurių neįvykdytų nutarimų tarnyba kreipėsi į teismą su civiliniais ieškiniais vartotojų pažeistam viešajam interesui ginti“, – pažymi teisingumo ministras.
Daugiausiai vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų ginčų išnagrinėta vartojimo prekių srityje (59 proc.), laisvalaikio paslaugų srityje (13 proc.), elektros, vandens bei statybos ir būsto priežiūros paslaugų srityje (8 proc.).
„Šiemet Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai jau yra privalomi verslininkams, todėl tokios problemos, kuomet atsisakoma tenkinti pagrįstus vartotojų skundus, nebeliks“, – teigia J. Bernatonis.
2015 m. nemažą dalį skundų sudarė ginčai dėl internetu ar telefonu sudarytų sutarčių. Vartotojai skundėsi dėl laiku nepristatomų prekių, dėl negrąžintų pinigų, dėl ne tokių, kokios buvo užsakytos, prekių pristatymo.
Taip pat nemažai skundų gauta dėl galimai suteiktų nekokybiškų autoservisų paslaugų bei dėl renginių organizatorių veiklos. Dėl pastarųjų vartotojai dažniausiai skundėsi, kad negrąžinami pinigai už neįvykusius koncertus.
„Pernai pirmą sykį gauta ir nemažai skundų dėl privačių darželių teikiamų paslaugų kokybės bei ugdymo įstaigų atsisakymo nutraukiant sutartis grąžinti iš anksto sumokėtus pinigus. Pastaraisiais metais daugėja pirkėjų skundų dėl padėvėtų daiktų kokybės. Dažniausiai tokie daiktai perkami radus skelbimus socialiniuose tinkluose neįsitikinus pardavėjų patikimumu“, – pasakoja J. Bernatonis.
Deja, tokiais atvejais VVTAT negali spręsti tokių ginčų, o pirkėjams patariama neišsprendus ginčo taikiai kreiptis į teismą.
VVTAT taip pat atsakė į daugiau kaip 11 tūkst. vartotojų paklausimų bei prašymų suteikti konsultacijas. Didžioji dalis šių klausimų buvo apie vartojimo prekes.
Tarnybos specialistams tenka spręsti ne tik rimtus skundus, bet ir aiškintis šypseną keliančias istorijas. Pavyzdžiui, tarpininkaujant VVTAT, pavyko taikiai išspręsti ginčą tarp pirkėjo, kuris skundėsi girgždančiu klozeto dangčiu, ir pardavėjo. Prekė pirkėjui buvo pakeista.
Kitas vartotojus skundėsi, kad jis užsisakė didžkukulius į namus ir paprašė grietinės ir spirgučių padažą pateikti atskirai, o jis buvo pateiktas sumaišytas. Klientui dėl šio nesusipratimo įmonė grąžino pinigus.
Dar vienas asmuo pateikė skundą dėl kaimo turizmo sodybos: skelbime buvo nurodyta, kad joje yra kepsninė, tačiau jos ten nebuvo, todėl atsivežta šviežia mėsa sugedo. Vartotojo paprašius pateikti įrodymus apie įsigytus maisto produktus, šis jų nepateikė, todėl ginčas toliau nebuvo nagrinėjamas.
Taip pat buvo gautas skundas, kad prekiautojai turgavietėje neleidžia pirkėjams patiems išsirinkti vaisių ir daržovių. Turgavietės administracija atsakė tarnybai, kad visi prekiautojai dėl šio skundo įspėti.
Kitas vartotojas skundėsi, jog parduotuvėje nusipirko sėklų, kurios nesudygo. Tas skundas buvo persiųstas Valstybinei augalininkystės tarnybai, o ši atliko sėklų patikrinimą ir nustatė, kad sėklos atitinka minimalius daigumo reikalavimus ir gali būti teikiamos rinkai.
Daugiau informacijos:
Teisingumo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Sergejus Tichomirovas tel. 8 (5) 266 2904,8 (671) 84621
Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyrius tel. 8 (5) 2191882, 8 (686) 50011
Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinėje mokykloje įvyko Lietuvos mokinių istorijos olimpiados savivaldybės etapas. 2016 metų XXVI Lietuvos mokinių istorijos olimpiados tema ,,Mažoji Lietuva – istorinis Lietuvos regionas XVI–XX a.“
Savivaldybės etape dalyvavo 48 pirmų – ketvirtų gimnazijos klasių mokiniai. Olimpiadoje mokiniai atliko testą, nagrinėjo iliustracijas ir istorinius šaltinius bei remdamiesi žemėlapiu atliko kūrybinę užduotį.
Geriausiai olimpiados savivaldybės etape pasirodė ir prizines vietas laimėjo šie mokiniai:
9 (1 gim.) kl. grupėje laimėtojai: I vieta – Rytis Domarkas, Rygiškių Jono gimnazija (mokytoja Gražina Druskienė) ir Roberta Nevieraitė, Sūduvos gimnazija (mokytoja Vaida Pituškienė), II vieta – Gražina Matulaitytė, Rygiškių Jono gimnazija (mokytoja Rita Bobinienė), III vieta – Gabija Vidrinskaitė, Marijonų gimnazija (mokytoja Laima Grinkienė).
10 (2 gim.) kl. – I vieta – Augustas Valaitis, Šv. Cecilijos gimnazija (mokytoja Dalia Žarskienė) ir Augustė Vaznytė, Rygiškių Jono gimnazija (mokytoja Rita Bobinienė), II vieta – Gabija Tubelevičiūtė, Rygiškių Jono gimnazija (mokytoja Gražina Druskienė), III vieta – Gabrielė Lelkaitė, Rygiškių Jono gimnazija (mokytoja Rita Bobinienė) ir Kotryna Makackaitė, Rygiškių Jono gimnazija (mokytoja Gražina Druskienė).
11 (3 gim.) kl. – I vieta – Augustė Deniušytė, Marijonų gimnazija (mokytoja Laima Grinkienė), II vieta – Monika Morkūnaitė, Šv. Cecilijos gimnazija (mokytoja Dalia Žarskienė), III vieta – Miglė Matulionytė, Sūduvos gimnazija (mokytoja Vaida Pituškienė).
12 (4 gim.) kl. – I vieta – Tautvydas Bašinskas, Sūduvos gimnazija (mokytoja Vaida Pituškienė), II vieta – Gytis Kričena, Šv. Cecilijos gimnazija (mokytoja Dalia Žarskienė), III vieta – Paulius Juškauskas, Marijonų gimnazija (mokytoja Laima Grinkienė ) ir Neringa Leonavičiūtė, Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazija (mokytoja Rasa Burinskienė).
Savivaldybės etapo laimėtojos – Marijonų gimnazijos 3 klasės gimnazistė Augustė Deniušytė ir Šv. Cecilijos gimnazijos 3 klasės gimnazistė Monika Morkūnaitė, surinkusios daugiausia taškų, įgijo teisę atstovauti Marijampolės savivaldybei šalies mokinių istorijos olimpiados finaliniame etape, kuris įvyks 2016 m. balandžio 22-23 d. Klaipėdos Baltijos gimnazijoje.
Sveikiname jaunuosius istorikus ir dėkojame savivaldybės mokyklų istorijos mokytojams, ruošusiems olimpiados dalyvius bei komisijos nariams, vertinusiems mokinių darbus.
Angelė MIKULIENĖ,
Marijampolės savivaldybės administracijos
Švietimo, kultūros ir sporto departamento
Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė
UAB „Arvi Fertis“, adresu Marijampolėje, Gamyklų g. 5, įvyko technologinių procesų sutrikimai ir į atmosferą galimai išsiskyrė sieros vandenilis. Dėl to dalyje Marijampolės miesto buvo jaučiamas neintensyvus pašalinis kvapas. Šiuo metu židinys lokalizuotas.
Marijampolės visuomenės sveikatos centras primena, kad pirminiai apsinuodijimo požymiai gali būti pykinimas, galvos svaigimas, dusinimas, mėtymas į šonus, seilėtekis, ašarojimas. Pajutus šiuos požymius būtina kreiptis į medikus. Taip pat rekomenduojama laikyti uždarytus langus, būti uždarose patalpose, be būtinybės neiti į lauką ir neleisti vaikų į žaidimo aikšteles.
Nuo šių metų vasario mėnesio turistai, miestelėnai bei Marijampolės miesto svečiai turi naują ir išskirtinę galimybę plačiau susipažinti su tradiciniu Sūduviu verslu – cukraus gamyba bei apsilankyti seniausiame Lietuvoje Marijampolės cukraus fabrike.
Marijampolės turizmo informavimo centro iniciatyva, bendradarbiaujant su Marijampolės savivaldybe bei aktyviais miesto istorikais bei visuomenės veikėjais buvo sukurti du visiškai nauji, išskirtiniai ir vieninteliai Lietuvoje turizmo maršrutai – „Saldžiamiestis“ ir „Runkeluko kelionė“, kurių metu visi miestelėnai bei miesto svečiai kviečiami plačiau susipažinti su įkvepiančia seniausio Lietuvoje cukraus fabriko istorija bei pamatyti paslaptingą cukraus gamybos kelią.
„Naujieji turizmo maršrutai Marijampolės cukraus fabrike – išskirtinė galimybė susipažinti su tradiciniu Sūduvos amatu, kuriuo garsėjame nuo seno, pabuvoti senoviniuose, šimtamete patirtimi kvėpuojančiuose pastatuose bei išgirsti turtingą šio krašto istoriją“ – teigia vienas iš idėjos iniciatorių ir turizmo maršrutų gidas Giedrius Šlekys.
Visi norintys apsilankyti Marijampolės cukraus fabrike gali pasirinktu vieną iš dviejų siūlomų maršrutų: pažintinė ekskursija „Runkeluko kelionė“- kurios metu kviečiama susipažinti su baltojo cukraus, gaminamo iš cukrinių runkelių arba cukranendrių gamyba, pamatyti, kaip ne itin išvaizdus augalas – cukrinis runkelis, virsta akinamai baltu, saldžiu kristalu. Ekskursantai turi išskirtinę galimybę apsilankyti žaliavų ir gamybos laboratorijose, istoriniuose cukraus fabriko pastatuose, iš arti pamatyti visą cukraus gamybos procesą.
Antrasis turizmo maršrutas – „Saldžiamiestis“, kurio metu pristatomas ilgas ir sudėtingas Marijampolės cukraus fabriko kelias, supažindinama su fabriko istoriniu kultūriniu paveldu, statiniais bei įrenginiais, saugomais Kultūros vertybių apsaugos departamento. Vienas patraukliausių maršruto objektų – mechaninėse dirbtuvėse esančios 1906 metais pagamintos staklės veikiančios iki šių dienų.
Tikimasi, kad šie naujieji turizmo maršrutai taps dar vienu traukos centru bei laisvalaikio praleidimo būdu tiek miestelėnams, tiek Marijampolės miesto svečiams bei ženklia dalimi prisidės prie 2018 metų Lietuvos kultūros sostinės vizijos įgyvendinimo.
Daugiau informacijos bei registracija į ekskursijas: tel. +370 642 23003 arba el. paštu tic@marijampole.lt
„Kaip žinoma, meilė gali būti ir tikra, tačiau tai įvyks tik tada, kai jums nieko nereikės, – štai koks sunkumas. Panašiai veikia bankai. Jei jums prireikia pinigų ir jūs nueinate į banką, jums niekas jų neduos. O jeigu turite pinigų užtektinai ir jums jų daugiau nereikia, jie ateis pas jus patys ir jums jų pasiūlys. Kai jums kito žmogaus nereikia, kai esate visiškai patenkinti būdami vieni, kai jaučiatės laimingi ir apimti ekstazės – sulaukiate meilės. Tiesiog jūsų išorė ima atspindėti vidinę jūsų būseną, štai taip viskas paprasta.“
2016 m. vasario 27 d. po sunkios ligos, Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose, mirė Vilkaviškio vyskupijos katedros kapitulos kanauninkas Juozas BARKAUSKAS.
Kanauninkas Juozas Barkauskas gimė 1929 m. gruodžio 14 d., Kapsuko raj., Radziškės kaime.
Mokėsi Naujųjų Alksnėnų pradinėje mokykloje, Sangrūdos pagrindinėje mokykloje ir Kalvarijos vidurinėje mokykloje.
1951 – 1956 m. studijavo Kauno Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje.
1955 m. gruodžio 18 d. vyskupo Julijono Steponavičiaus buvo pašventintas kunigu.
Kanauninkas Juozas Barkauskas darbavosi šiose pareigose:
nuo 1956 m. birželio 13 d. – Kėdainių parapijos vikaras;
nuo 1957 m. gegužės 17 d. – Ukmergės parapijos vikaras;
nuo 1958 m. gruodžio 22 d. – Kelmės parapijos vikaras;
nuo 1963 m. kovo 5 d. – Leipalingio parapijos vikaras;
nuo 1964 m. kovo 17 d. – Slavikų parapijos klebonas;
nuo 1968 m. birželio 11 d. – Kaimelio parapijos klebonas;
nuo 1985 m. gegužės 28 d. – Leipalingio parapijos klebonas;
nuo 1988 m. gegužės 20 d. – Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo parapijos altarista;
nuo 1993 m. rugpjūčio 27 d. – Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio parapijos altarista;
nuo 1995 m. gruodžio 12 d. iki 2006 m. birželio 29 d. – Marijampolės dekanato dekanas;
nuo 1999 m. lapkričio 24 d. – Vilkaviškio vyskupijos katedros kapitulos kanauninkas;
nuo 2005 m. kovo 22 d. – Vilkaviškio vyskupijos katedros kapitulos kanauninkas emeritas;
nuo 2007 m. gegužės 18 d. – gyveno Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose.
Kanauninkas Juozas buvo poetiškos dvasios, išleidęs daug poezijos rinkinių, draugiškas, visų mylimas ir uolus kunigas.
Kanauninkas Juozas amžinojo poilsio atgulė Marijampolės senosiose kapinėse šalia savo artimųjų.
