Iš amžių glūdumos paveldėta moralė ar gyvenu kaip noriu (nors nežinau, ko ir kaip noriu)?Informacijos gausa, prasilenkianti su veikla (žinau, bet nieko nedarau), ir visuotinė abejingumo, vangumo būsena – toks šiuolaikinės visuomenės apibūdinimas. Apie tai kalba Bronė GUDAITYTĖ, filosofijos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto lektorė, radijo laidų
Plačiau
7534 (2016) m. – Dievo Trejybės Tako 24 Dievo Didžiausiųjų Dvasių altoriai sujungti su Sūduvos Vyriausios bažnyčios (katedros) altoriumi. Uždarytas dangus. 7535 (2017) m. – Dievo ir Tautos kalbos valymo pradžia. 7536 (2018) m. – Tautos vaikų atgailos pradžia. 7537 (2019) m. – Dievo Trejybės pažinimas: AMŽ, MAŽ, ŽMA. 7538 (2020) m. – Pieno
Plačiau
Ką studijuoti ir kokį karjeros kelią pasirinkti? Kokių asmeninių savybių ir profesinių kompetencijų labiausiai reikės po dešimtmečio? Kas geriau – siaura, bet gili specializacija, ar kompetencijų įvairovė? Kokios specialybės bus paklausiausios ateityje? Tokius ir panašius klausimus abiturientai kiekvienais metais kartoja rinkdamiesi studijų kryptį. Lengvų atsakymų čia nėra, bet kelis svarbius
Plačiau
Koks buvo išskirtiniausias 2016-ųjų metų bruožas? Gal tai pergalingo populizmo ir protesto prieš elitą banga? O gal niekingas ir niokojantis ekstremizmas bei terorizmas? Arba skurdą sumažinusios, bet pajamų nelygybę padidinusios globalizacijos pažeidžiamumas ir status quo trapumas? Tikrai taip, tačiau yra kai kas, kas praeinančiais metais vienijo visus šiuos reiškinius. Prisiminkime kai
Plačiau
Nemažai mąstančių individų užduoda sau klausimą, kas yra malda, kam jos reikia, iš kur ji atsirado, kokia jos kilmė. Vienaip ar kitaip tai dvasinė praktika – subjekto ir objekto santykis. Norint išsiaiškinti tą santykį, reikėtų paanalizuoti patį subjektą, užsiimantį šia praktika. Bet iš pradžių truputis istorijos, kuri pasiekiama padavimuose, šventraščiuose,
Plačiau
Savo samprotavimais išdrįsau nueiti į vieną nuostabiausių šalia mūsų esantį pasaulį, kuriam daviau vardą iš didžiosios raidės – Nežinomybė. Šį žodį vartojame gana dažnai, bet retas kuris jaučia jį kaip milžinišką, neaprėpiamą pasaulį, realiai egzistuojantį šalia mūsų. Tam tikra prasme mūsų pragmatiška auklėjimo ir švietimo sistema mus yra gerokai nuskriaudusi
Plačiau
Iš šių teiginių kyla dar viena natūrali išvada – pasiekusi pakankamą globalios civilizacijos išsivystymo ir proto lygį (pabrėžiu – kalbama ne apie atskirų individų išsivystymą ir protingumą, bet apie globalios civilizacijos sugebėjimą priimti pozityvius, išlikimo siekiančius sprendimus), tokia civilizacija, nepaisydama pavojų ir grėsmės (tai, kas dažnai propaguojama mūsų pseudo meninių
Plačiau
Kiekvienas jaunas žmogus, sugebantis ir turintis prigimtinį norą apspręsti ir valdyti savo ateities gyvenimo kelią, jaučia esąs apsuptas, tiesiog paskendęs milžiniškos informacijos jūroje apie savo ateities galimybes. Tėvai, broliai ir seserys, giminės, draugai, draugų tėvai, mokykla, knygos, menas, religija, enciklopedijos ir bibliotekos – tai vis informacija apie tavo ateities galimybes.
Plačiau
Toks vienos valstybės (Lietuvos!!!) juridinis, moralinis ir etinis vystymosi kelio posūkis sukeltų kai kurias konfliktines juridines situacijas Europos Sąjungoje. Turiu galvoje tarptautines žmogaus teises ir laisves ir galimą jų dalinį apribojimą absoliutaus prioriteto šviesoje. Skaitau Franko Fennerio, Australijos nacionalinio universiteto mikrobiologijos garbės profesoriaus prognozę, kad žmonių rasė išnyks per ateinančius
Plačiau
Bet po mokyklos ir lygiagrečiai su mokykla yra ir bus gatvė, televizorius, internetas, brutalių, pelno siekiančių kino filmų tvanas. Niekas man neįrodys, kad jaunam, bręstančiam jaunimui galimybė kiekvieną pripuolamą akimirką internete matyti pornografijos gyvuliškumą ar filmuose aukštinamą jėgos, prievartos ir žudymo „vyriškumą“ yra žmonijos ir demokratijos pasiektos žmogaus teisių ir
Plačiau
Vertybių ugdymas Taip, doros, ugdymo programų yra. Nuo darželinukų iki gimnazijų absolventų. Perskaičiau – daug gražių ir prasmingų tekstų. Kalbėjausi su mokytojais. Mačiau jų ironiškas šypsenas ir atlaidžius paaiškinimus: „Esmė juk ne čia, esmė – paruošti mokinius egzaminams“. Suprantama, doros ugdyme egzaminų nėra ir būti negali, nes dora – tai ne
Plačiau
Pasakysiu tai, ką visi žinome, ką labai taikliai pasakė de Sent-Egziuperi: visi mes atėjome iš savo vaikystės. Iš vaikystės, kur bausmė už melą ar kitą prasižengimą taps neužmirštama visą gyvenimą, kur vakarais į miegą nuneš tėtės ar mamos sekama pasaka, kur tiesos, užuojautos, gailestingumo, meilės ir teisingumo įtvirtinti stulpai bus
Plačiau
...Sąrašas gali būti labai ilgas: Jonaitis, Jonaitienė, Daktaras, Panevėžio mafijos gauja, išprievartavimų virtinė, mušamos ir engiamos moterys, išsityčiojimai mokyklose, dėl tos pačios priežasties besižudantys vaikai, vagiantys, plėšiantys ir jau peržengę ribą, sugebantys žudyti paaugliai, klaiki moksleivės žmogžudystė Šiauliuose ir dar klaikesnė Panevėžyje. Pro tokią prizmę pažvelgus, karai keliuose, korupcija, politikų
Plačiau
„Žinau ženklą“ – „aš turiu dvasią, kuri supranta tą dvasią“. Vienas įdomesnis tautos ženklas – rašto pasirodymas XVI amžiuje. Jam klausimų šimtai, atsakymų – tūkstančiai, o naudos – tik klaidų kalnas. Todėl reikia prisiminti žodžius: „tauta“ – „tėvo tėvūnai“, „tėvo sūnūs ir dukros“, „Dievo Tėvo sūnūs ir dukros“ ir kitus: „Sūduva,
Plačiau
Daug kas kalba apie mokesčius ir piktinasi, kad jie dideli. O jei jie sužinotų visą tiesą apie mokesčius ir visa tai suvoktų, tai, ko gero, taip atsitiktų, kad valstybei liktų ir jų pensijos. Visa žmonija yra užhipnotizuota ir panardinta į iliuziją. Netikite? Ir tai yra natūralu bei normalu. Šio straipsniuko
Plačiau
Žiniasklaidoje dažnai tenka girdėti įvairiausių valstybinių institucijų pareigūnų pasisakymus apie Lietuvos florą ir fauną. Iš tų pranešėjų pasisakymų galima pamanyti, kad mūsų šalis stūkso miškų apsuptyje, ir laukiniai žvėreliai tiesiog žmonėms trukdo laisvai judėti per jų populiacijos gausumą... Tikriausiai keista būtų, jei jie visi kalbėtų tiesą.... Pats gyvenu prie miško, o
Plačiau
Vyriausybė skęsta skandaluose, prarasdama visuomenės pasitikėjimą. Tačiau ir opozicijai reikia nepamiršti, kad politikai turi tarnauti žmonėms, o Lietuvą kuriame visi mes kartu. Kalbant apie pastaruosius skandalus, mano bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pozicija yra labai aiški – aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas turi trauktis. Premjeras Algirdas Butkevičius privalo imtis iniciatyvos.
Plačiau
Valdžia turi būti kuo arčiau piliečių, o piliečiai – dar arčiau valdžios. Prieš daugiau nei metus mano ir kolegų socialdemokratų iniciatyva dešimtmetį svarstyta tiesioginių merų rinkimų idėja tapo realybe. Esu įsitikinęs, kad atėjo laikas žengti dar toliau – atverti teismus visuomenei įvedant visuomeninių teisėjų (tarėjų) institutą. Kviečiu visuomenę rimtai diskusijai,
Plačiau
Premjero Algirdo Butkevičiaus pareiškimai dėl mokytojų streiko ir neva egzistuojančių mokytojų profsąjungų ryšių su Rusija peržengė bet kokias padorios politikos ribas. Premjero bandymai diskredituoti pedagogų profesines sąjungas klijuojant jiems „Rusijos įtakos“ etiketes rodo absoliutų nesugebėjimą ieškoti sprendimų kritinėse situacijose. Tokia derybų su profesinėmis sąjungomis taktika verčia abejoti ne tik Vyriausybės vadovo
Plačiau
Sporto principų naudojimas asmeninių finansų valdyme nėra naujas dalykas. Pagrindinės sėkmę nulemiančios taisyklės – orientacija į rezultatą, disciplina ir motyvacija – yra identiškos tiek norint pagerinti fizinę formą ar sveikatą, tiek pakeisti finansinius įpročius ar sutaupyti konkretiems tikslams. Vadinasi, jei sėkmingai galite deginti kalorijas, tirpdyti kilogramus ar auginti kietesnius raumenis,
Plačiau