Pagrindinis > Toli – arti (Page 13)

Pasaulio tradicijos Naujųjų sutikimui, kad jie būtų turtingi

Bent vienas iš mūsų Naujųjų metų pažadų dažnai yra susijęs su finansine padėtimi. Prisipažinkime – nors kartą esame žadėję sau mažiau išlaidauti, susitaupyti dideliam pirkiniui ar net užsidirbti milijoną. Naujų metų pradžioje motyvacija tokius tikslus pasiekti būna didžiausia ir viskas atrodo įmanoma, tačiau kodėl savo sėkmės nepastiprinus keliais ritualais? Nors lietuvių

Plačiau

IV artilerijos pulkas Vilkaviškyje

Kareivinių rajonas – taip mieste buvusį karinį kompleksą vadindavo vietiniai. Carinėje okupacijoje iškilusios „kazernos“ 1944 m.  buvo visiškai sugriautos  vokiečių karo aviacijos. Vienintelis liudininkas menantis kareivinių praeitį – trijų aukštų namas S.Nėries g. Praeityje Vilkaviškis  buvo sukarintas miestelis, turėjęs puikiai išvystytą militarinę infrastruktūrą. Dariaus ir Girėno gatvėje (dabartinė – S.Nėries) stovėjo

Plačiau

Kybartų klestėjimo metai

Širvintos kairysis intakas. Lieponos upelis. Šalia stovi ūkininko Kybarto namas. O aplink – vientisas laukas, žaliuojančios lankos ir gėlėtos pievos. Ir vienišas upelis. Daugybę metų buvęs „rubežium“ tarp prūsų ir lietuvių. 1894 m. tuščio lauko jau nebebus. Vietoj jo iškils aukščiausios klasės Virbalio vardu pavadinta traukinių stotis. Kuriam laikui taps

Plačiau

Futbolo nykštukai iš Kybartų: nuo lopšio iki istorinio 100-mečio

Iš miestų ir miestelių kūrėsi Lietuva, iš nykštukų ir milžinų – kūrėsi istorija. Smarkius futbolo nykštukus, virtusius legendomis, augino ir Kybartai. Šis pasienio miestas vadinamas vienu pirmųjų besikuriančios Lietuvos futbolo lopšiu. Futbolas Kybartuose turi gilias šaknis ir tradicijas, jos tęsiasi beveik 100 metų – klubas „Sveikata“ suburtas 1919 m. Tai įrodo

Plačiau

Lietuvos kulinarijos paveldas: žąsys Lietuvoje ir žąsis šv. Martynui

  Iš žąsų istorijos Lietuvoje Paukštininkystė Lietuvoje turi gilias tradicijas. Istoriniai dokumentai liudija, kad Lietuvos karaliaus nuostatose dvarų valdytojams minima duoklė vištomis ir kiaušiniais, „kurie paliekami mūsų virtuvėms“. Lietuviai iki mūsų dienų išlaikė 40-ties paukščių šventę, o žemaičiai tebežino ir tebemoka ruošti apeiginius sakralinius valgius iš kiaušinių. 1557 m., Lietuvos karaliaus Žygimanto Augusto

Plačiau

Žengiant pro simbolinius Rudens lygiadienio vartus

Laiko ratas, ištirpdęs ledo rūmų spindesį, išbarstęs pavasario sodų žydėjimą, kieton saujon surinkęs vasaros šilumą, trumpam stabteli prie pilnos rudens kraitės – meto, kai susilygina diena su naktimi. Rugsėjo 22 - oji – ne vien Rudens lygiadienis, bet ir Baltų vienybės diena. Ko gero, nedera manyti, kad tai, jog tautų,

Plačiau

Karo nusikaltimas prie Alvito

  Lietuvos karo lakūno Jono Pyragio atsiminimuose ,,Karo audroje“ (,,Plieno sparnai“ 1997 m. Nr.4), aprašomas jį sukrėtęs karo žiaurumas, matytas pirmą karo dieną jam su vokiečių kariuomene įžengus į Lietuvą: ,,Pagaliau atėjo lauktasis rytmetis. Labai ankstų rytą, prieš patekant saulei, išrinktiems vokiečių kariuomenės daliniams perskaitytas Fiurerio įsakymas pradėti žygį į Rytus. Tai

Plačiau

Sąjūdžio suvažiavimas ir partinė konferencija, LKP skilimas

  Artūras Simanavičius netrukus buvo išrinktas į Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio Seimą. Neprieštaraudavau, kaip V. Vitkausko vidurinės mokyklos vadovas, kad į Seimo posėdžius vyktų  ir pamokų metu. Tuo metu mokykla tapo lyg ir Sąjūdžio būstine. Spalio 23-iąją turėjo vykti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas. Susirinkę bibliotekoje sudarėme suvažiavimo narių sąrašą. Asmeniškai siūliau į sąrašą

Plačiau

Antrasis mitingas. Akistata su tikrove

  Spalio 16-ąją surengtas ir antrasis mitingas. Iniciatyvinėje Sąjūdžio grupėje, A. Simanavičiui pasiūlius, nuspręsta, jog mitingą teks vesti man. Dar niekada neteko kalbėti prieš tokią minią. ,,Truko daugiau nei dvi valandas“, –  publikacijoje („Pergalė“, 1988 m. spalio 20 d.) rašė apie mitingą žurnalistė B. Nenėnienė. Pacituosiu jos rašinio ištrauką, liečiančią mano

Plačiau

Su Kaino ženklu, arba kaip gimė savarankiškoji

  Tvarkydamas savo archyvą, suradau 1996 metais rašytą rašinį. Po Nepriklausomybės paskelbimo praėjus 30 metų, keletas Seimo narių parengė rezoliuciją, nukreiptą prieš buvusius LKP funkcionierius. Seniai parašytas dokumentas, manau, aktualumo nepraradęs. Sugrįžkime į 1989 m. įvykius. Nenorėdamas įsivelti į ginčą apie tiesos kalbėjimą savarankiškosios LKP rajono partinės organizacijos sekretoriaus K. Kazlausko straipsnyje

Plačiau

Vieta, laikas ir saikas: kai baltas virsta juodu ir – atvirkščiai

  Šįkart su Marijampolės ligoninės anesteziologijos ir intensyviosios terapijos tarnybos Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vyr. specialistu gydytoju kardiologu Vitu VYŠNIAUSKU, puikiu savo srities specialistu bei žmogumi, kuris domisi ne vien medicina, visų laikų mokslu, bet ir dvasiniais, penkiais pojūčiais neapčiuopiamais dalykais, kalbamės apie gėrį ir blogį. Argi to reikia? –

Plačiau

,,Mirsime drauge, bet, kol gyvi, kovosime“

  Antrojo pasaulinio karo metais skaudžiausią netektį patyrė žydai. Visoje nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje nužudyta beveik 95 procentai žydų bendruomenės. Rizikuodami žydų ir savo artimųjų gyvybėmis dalis lietuvių ryžosi nuo tikros mirties gelbėti savo kaimynus žydus. Vilkaviškio rajone žydus gelbėjusių lietuvių sąrašuose yra per 120 asmenų. Kai kurie iš jų

Plačiau

Laikas žinoti: kaip kūrėsi Sąjūdis Vilkaviškyje. Pradžia

Prieš 30 metų rugpjūčio 27 d. Vilkaviškio profesinės mokyklos stadione įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas. Neaprėpiama žmonių jūra vilnijo priešais tribūnas. Žmonės stovėjo ir pirmą kartą po penkiasdešimties metų tvirtai rankose spaudė trispalves. Tribūnose švietė užrašas: ,,Čia mūsų žemė – Lietuva!“ Nuo atmintinų dienų prabėgo 30 metų. Jau užaugo Nepriklausomos Lietuvos jaunoji

Plačiau

Porceliano servizas sugrįžo į Paežerių dvarą

  Surastas dėžėje Vilkaviškietė Ona Šumskienė Vilkaviškio krašto muziejui perdavė itin vertingą eksponatą, manoma,  Paežerių dvaro pietų servizo devynis išlikusius porceliano indus. Nors senienų supirkėjai už šį rinkinį pasiūlė  pusę tūkstančio eurų, moteris sandėrio atsisakė. ,,Noriu, kad šie brangūs daiktai sugrįžtų į dvarą“, – dovanodama brangią šeimos relikviją sakė Ona Šumskienė. Pasak itin

Plačiau

Vilkaviškio krašto muziejų papildė vertingi žydiški eksponatai

  Kur senelio čiuožinėta Iš JAV į Vilkaviškį atvykęs Aleksanderis Kahanskis kartu su tėvu ieškojo tėvo ir senelio gimtųjų vietų Vilkaviškyje, Šelvių ir Būdviečių kaimuose. Aleksanderis, puikiai kalbantis angliškai ir rusiškai, atvežė vertingų eksponatų. Tai Pirmojo pasaulinio karo Vilkaviškio fotografijos. Itin reta nuotrauka, kurioje vokiečiai kareiviai kalbasi su žydais, sėdinčiais ant sinagogos

Plačiau

UNICEF misija Etiopijoje: penktosios dienos dienoraščiai

  Ričardas Doveika – dienoraštis, 5 diena Skambutis žadintuve vėl parodo 05.30 val. Dar vienas ankstyvas rytas. Šiąnakt stipriai lijo. Vėsu. Lauke tik 12 laipsnių. Įprastas ryto bėgsmas. Puodelis arbatos arba kavos. Kuklūs pusryčiai. Dienos aptarimas ir leidžiamės į dar vieną misijos dieną. Link žmonių kasdienybės. Tradiciškai, pakeliui, pasitinka bezdžionių pulkeliai. Arčiau

Plačiau

UNICEF misija Etiopijoje: ketvirtosios dienos dienoraščiai

  Karolina Meschino – dienoraštis, 4 diena Paskutinės dvi dienos buvo skirtos Justės ir Ričardo misijoms. Abi istorijos buvo be galo stiprios ir sunkios, ypač Justei, kuri yra jautresnė nei aš, nebuvo lengva viską išgyventi. Mano pareiga tuo tarpu buvo visiems asistuoti, prireikus pagalbos filmavimų metu, tad tuo pačiu turėjau galimybę iš labai

Plačiau

Lietuvos savanorių kelias (6)

  Liūdynės savanorių kapų paslaptys Aiškinantis Liūdynės savanorių kapuose palaidotų karių asmenybes, išaiškėjo du savanoriai ta pačia pavarde. Tai Vincas Šukaitis. Vienas iš jų – Vyčio kryžiaus kavalierius iš Vyštyčio valsčiaus Kamionkos kaimo. 1919 m. rugsėjo mėnesį už narsą kovose su bolševikais apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi ,,Už Tėvynę“. Narsusis savanoris žuvo (dingo

Plačiau

UNICEF misija Etiopijoje: trečioji diena, Jazzu dienoraštis

  Šiandien apsilankymo Berak vietinių migruojančių žmonių stovykloje diena (ang. Internally displaced people center). Tai 9000 žmonių, kuriems teko bėgti palikus savo namus, be vandens ir maisto bėgti dieną ir naktį, kad išgelbėtų savo gyvybes. Istorija viena baisesnė už kitą ir paprastos žmonių svajonės. Deja, nepaisant visų pastangų, pagalbos vis dar

Plačiau

UNICEF misija Etiopijoje: antrosios dienos dienoraščiai

  Antroji misijos diena. Dulkėti Etiopijos vieškeliai, vos 40 km/val greitis ir pagaliau ligoninė. Šiandien – dalyvius sukrėtusi gimimo ir mirties istorija, afrikietiškos misijos dalyvių kelionės sąlygos ir gimtadienio tortas - ant sausainio uždėta žvakelė -  R.Doveikai.    Karolina Meschino – dienoraštis, 2 diena Guliu lovoje „kiaura galva“ ir visiškai nežinau nuo ko

Plačiau