Bent vienas iš mūsų Naujųjų metų pažadų dažnai yra susijęs su finansine padėtimi. Prisipažinkime – nors kartą esame žadėję sau mažiau išlaidauti, susitaupyti dideliam pirkiniui ar net užsidirbti milijoną. Naujų metų pradžioje motyvacija tokius tikslus pasiekti būna didžiausia ir viskas atrodo įmanoma, tačiau kodėl savo sėkmės nepastiprinus keliais ritualais? Nors lietuvių
Plačiau
Kareivinių rajonas – taip mieste buvusį karinį kompleksą vadindavo vietiniai. Carinėje okupacijoje iškilusios „kazernos“ 1944 m. buvo visiškai sugriautos vokiečių karo aviacijos. Vienintelis liudininkas menantis kareivinių praeitį – trijų aukštų namas S.Nėries g. Praeityje Vilkaviškis buvo sukarintas miestelis, turėjęs puikiai išvystytą militarinę infrastruktūrą. Dariaus ir Girėno gatvėje (dabartinė – S.Nėries) stovėjo
Plačiau
Širvintos kairysis intakas. Lieponos upelis. Šalia stovi ūkininko Kybarto namas. O aplink – vientisas laukas, žaliuojančios lankos ir gėlėtos pievos. Ir vienišas upelis. Daugybę metų buvęs „rubežium“ tarp prūsų ir lietuvių. 1894 m. tuščio lauko jau nebebus. Vietoj jo iškils aukščiausios klasės Virbalio vardu pavadinta traukinių stotis. Kuriam laikui taps
Plačiau
Iš miestų ir miestelių kūrėsi Lietuva, iš nykštukų ir milžinų – kūrėsi istorija. Smarkius futbolo nykštukus, virtusius legendomis, augino ir Kybartai. Šis pasienio miestas vadinamas vienu pirmųjų besikuriančios Lietuvos futbolo lopšiu. Futbolas Kybartuose turi gilias šaknis ir tradicijas, jos tęsiasi beveik 100 metų – klubas „Sveikata“ suburtas 1919 m. Tai įrodo
Plačiau
Iš žąsų istorijos Lietuvoje Paukštininkystė Lietuvoje turi gilias tradicijas. Istoriniai dokumentai liudija, kad Lietuvos karaliaus nuostatose dvarų valdytojams minima duoklė vištomis ir kiaušiniais, „kurie paliekami mūsų virtuvėms“. Lietuviai iki mūsų dienų išlaikė 40-ties paukščių šventę, o žemaičiai tebežino ir tebemoka ruošti apeiginius sakralinius valgius iš kiaušinių. 1557 m., Lietuvos karaliaus Žygimanto Augusto
Plačiau
Laiko ratas, ištirpdęs ledo rūmų spindesį, išbarstęs pavasario sodų žydėjimą, kieton saujon surinkęs vasaros šilumą, trumpam stabteli prie pilnos rudens kraitės – meto, kai susilygina diena su naktimi. Rugsėjo 22 - oji – ne vien Rudens lygiadienis, bet ir Baltų vienybės diena. Ko gero, nedera manyti, kad tai, jog tautų,
Plačiau
Lietuvos karo lakūno Jono Pyragio atsiminimuose ,,Karo audroje“ (,,Plieno sparnai“ 1997 m. Nr.4), aprašomas jį sukrėtęs karo žiaurumas, matytas pirmą karo dieną jam su vokiečių kariuomene įžengus į Lietuvą: ,,Pagaliau atėjo lauktasis rytmetis. Labai ankstų rytą, prieš patekant saulei, išrinktiems vokiečių kariuomenės daliniams perskaitytas Fiurerio įsakymas pradėti žygį į Rytus. Tai
Plačiau
Artūras Simanavičius netrukus buvo išrinktas į Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio Seimą. Neprieštaraudavau, kaip V. Vitkausko vidurinės mokyklos vadovas, kad į Seimo posėdžius vyktų ir pamokų metu. Tuo metu mokykla tapo lyg ir Sąjūdžio būstine. Spalio 23-iąją turėjo vykti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas. Susirinkę bibliotekoje sudarėme suvažiavimo narių sąrašą. Asmeniškai siūliau į sąrašą
Plačiau
Spalio 16-ąją surengtas ir antrasis mitingas. Iniciatyvinėje Sąjūdžio grupėje, A. Simanavičiui pasiūlius, nuspręsta, jog mitingą teks vesti man. Dar niekada neteko kalbėti prieš tokią minią. ,,Truko daugiau nei dvi valandas“, – publikacijoje („Pergalė“, 1988 m. spalio 20 d.) rašė apie mitingą žurnalistė B. Nenėnienė. Pacituosiu jos rašinio ištrauką, liečiančią mano
Plačiau
Tvarkydamas savo archyvą, suradau 1996 metais rašytą rašinį. Po Nepriklausomybės paskelbimo praėjus 30 metų, keletas Seimo narių parengė rezoliuciją, nukreiptą prieš buvusius LKP funkcionierius. Seniai parašytas dokumentas, manau, aktualumo nepraradęs. Sugrįžkime į 1989 m. įvykius. Nenorėdamas įsivelti į ginčą apie tiesos kalbėjimą savarankiškosios LKP rajono partinės organizacijos sekretoriaus K. Kazlausko straipsnyje
Plačiau
Šįkart su Marijampolės ligoninės anesteziologijos ir intensyviosios terapijos tarnybos Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vyr. specialistu gydytoju kardiologu Vitu VYŠNIAUSKU, puikiu savo srities specialistu bei žmogumi, kuris domisi ne vien medicina, visų laikų mokslu, bet ir dvasiniais, penkiais pojūčiais neapčiuopiamais dalykais, kalbamės apie gėrį ir blogį. Argi to reikia? –
Plačiau
Antrojo pasaulinio karo metais skaudžiausią netektį patyrė žydai. Visoje nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje nužudyta beveik 95 procentai žydų bendruomenės. Rizikuodami žydų ir savo artimųjų gyvybėmis dalis lietuvių ryžosi nuo tikros mirties gelbėti savo kaimynus žydus. Vilkaviškio rajone žydus gelbėjusių lietuvių sąrašuose yra per 120 asmenų. Kai kurie iš jų
Plačiau
Prieš 30 metų rugpjūčio 27 d. Vilkaviškio profesinės mokyklos stadione įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas. Neaprėpiama žmonių jūra vilnijo priešais tribūnas. Žmonės stovėjo ir pirmą kartą po penkiasdešimties metų tvirtai rankose spaudė trispalves. Tribūnose švietė užrašas: ,,Čia mūsų žemė – Lietuva!“ Nuo atmintinų dienų prabėgo 30 metų. Jau užaugo Nepriklausomos Lietuvos jaunoji
Plačiau
Surastas dėžėje Vilkaviškietė Ona Šumskienė Vilkaviškio krašto muziejui perdavė itin vertingą eksponatą, manoma, Paežerių dvaro pietų servizo devynis išlikusius porceliano indus. Nors senienų supirkėjai už šį rinkinį pasiūlė pusę tūkstančio eurų, moteris sandėrio atsisakė. ,,Noriu, kad šie brangūs daiktai sugrįžtų į dvarą“, – dovanodama brangią šeimos relikviją sakė Ona Šumskienė. Pasak itin
Plačiau
Kur senelio čiuožinėta Iš JAV į Vilkaviškį atvykęs Aleksanderis Kahanskis kartu su tėvu ieškojo tėvo ir senelio gimtųjų vietų Vilkaviškyje, Šelvių ir Būdviečių kaimuose. Aleksanderis, puikiai kalbantis angliškai ir rusiškai, atvežė vertingų eksponatų. Tai Pirmojo pasaulinio karo Vilkaviškio fotografijos. Itin reta nuotrauka, kurioje vokiečiai kareiviai kalbasi su žydais, sėdinčiais ant sinagogos
Plačiau
Ričardas Doveika – dienoraštis, 5 diena Skambutis žadintuve vėl parodo 05.30 val. Dar vienas ankstyvas rytas. Šiąnakt stipriai lijo. Vėsu. Lauke tik 12 laipsnių. Įprastas ryto bėgsmas. Puodelis arbatos arba kavos. Kuklūs pusryčiai. Dienos aptarimas ir leidžiamės į dar vieną misijos dieną. Link žmonių kasdienybės. Tradiciškai, pakeliui, pasitinka bezdžionių pulkeliai. Arčiau
Plačiau
Karolina Meschino – dienoraštis, 4 diena Paskutinės dvi dienos buvo skirtos Justės ir Ričardo misijoms. Abi istorijos buvo be galo stiprios ir sunkios, ypač Justei, kuri yra jautresnė nei aš, nebuvo lengva viską išgyventi. Mano pareiga tuo tarpu buvo visiems asistuoti, prireikus pagalbos filmavimų metu, tad tuo pačiu turėjau galimybę iš labai
Plačiau
Liūdynės savanorių kapų paslaptys Aiškinantis Liūdynės savanorių kapuose palaidotų karių asmenybes, išaiškėjo du savanoriai ta pačia pavarde. Tai Vincas Šukaitis. Vienas iš jų – Vyčio kryžiaus kavalierius iš Vyštyčio valsčiaus Kamionkos kaimo. 1919 m. rugsėjo mėnesį už narsą kovose su bolševikais apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi ,,Už Tėvynę“. Narsusis savanoris žuvo (dingo
Plačiau
Šiandien apsilankymo Berak vietinių migruojančių žmonių stovykloje diena (ang. Internally displaced people center). Tai 9000 žmonių, kuriems teko bėgti palikus savo namus, be vandens ir maisto bėgti dieną ir naktį, kad išgelbėtų savo gyvybes. Istorija viena baisesnė už kitą ir paprastos žmonių svajonės. Deja, nepaisant visų pastangų, pagalbos vis dar
Plačiau
Antroji misijos diena. Dulkėti Etiopijos vieškeliai, vos 40 km/val greitis ir pagaliau ligoninė. Šiandien – dalyvius sukrėtusi gimimo ir mirties istorija, afrikietiškos misijos dalyvių kelionės sąlygos ir gimtadienio tortas - ant sausainio uždėta žvakelė - R.Doveikai. Karolina Meschino – dienoraštis, 2 diena Guliu lovoje „kiaura galva“ ir visiškai nežinau nuo ko
Plačiau