Olelka – Kopyliaus ir Slucko kunigaikštis apie 1398–1440 m., Kijevo kunigaikštis 1440–1454 m., Slucko kunigaikščių Olelkaičių giminės pradininkas Olelka (Aleksandras) buvo vyriausiasis Kijevo kunigaikščio Vladimiro Algirdaičio sūnus. Iš jo tėvo Vytautas 1394 m. atėmė Kijevo kunigaikštystę ir vietoj jos davė jam valdyti Kopyliaus – Slucko kunigaikštystę. Nors Kijevą nuo 1395 m.
Plačiau
Pagaliau keičiame kursą. Iš arčiau kita Vokietijos žemė – Meklenburgas-Pomeranija. Trumpai lyg koks istorikas apžvelgsiu, kas tai yra. 7–12 a. čia vyravo slaviškos obodritų (vakarinėje dalyje) ir liutičių (rytinėje dalyje) gentys. 1160 m. Meklenburgą nukariavo Saksonijos kunigaikštis Henrikas III Liūtas, ir vietos gyventojai buvo apkrikštyti. Obodritų vadas Pšibislavas tapo Henriko III
Plačiau
Dėl augančios tendencijos atostogauti Lietuvoje du kartus per metus, pirmą kartą iš eilės, paskutinis vasaros mėnuo sukėlė ažiotažą turizmo industrijoje. Žmonės pavargę nuo ribojimų skuba atostogauti daugiau nei vieną kartą metuose, o tai parodo, kad išvykomis žmonės yra susidomėję, o populiariausios kelionės yra ten, kur galima mėgautis saulės teikiamais malonumais. Nors
Plačiau
Vytautas Didysis – Lietuvos didysis kunigaikštis 1392–1430 m., pergalingai užbaigęs karą su vokiečių ordinu ir pasiekęs Lietuvos galybės viršūnę. Vytautas gimė apie 1350 m. Senuosiuose Trakuose, buvo Kęstučio ir Birutės pirmagimis. Vytautas buvo numatytas Trakų paveldėtoju ir kartu su Algirdo sūnumi Jogaila turėjo tęsti savo tėvų bendradarbiavimą. Tačiau po Algirdo mirties kryžiuočių
Plačiau
Šiandien aplankysime Hamburgo administruojamas teritorijas. Juk šis miestas taip pat turi savo teritorijoje keletą miestelių. Bet prieš tai pasistiprinkime tikra hamburgietiško maisto mozaika viename. Manoji pica atspindi šį internacionalinį miestą, kurio dalimi ir aš šiuo metu esu.... „PAPA TONI'S pizza mozzarella gigante“ padas (IT), rusiškos kiaulienos faršas, pakepintas ir paruoštas
Plačiau
„Visą amžių keliaujam, visą amžių kelionėj“... – dainavo grupės „Hiperbolė“ atlikėjai. Visuomet savo pasakojimus pradedu kitu rakursu. Ir štai ką surandu bekeliaudamas po Vokietiją. Nors tai tikriausiai tik sutapimas? Michailas Garberis (g. 1951 m. gegužės 24 d.) – nuo 1975 m. grupės „Hiperbolė“ vokalistas (tenoras) ir lyderis. 2003 m. vasario 3 d.
Plačiau
Paskutiniu metu gaunu daug skaitytojų laiškų, kuriuose teiraujamasi, kada keliausime į kitas Vokietijos žemes, nes tik Šlėzvigas-Holšteinas „čiupinėjamas“? Kantrybės. Kaip toje „Hiperbolės“ dainoje: „...čia kelio pradžia, čia kelio pradžia...“ Prižadu, kad dar du straipsniai apie minėtą Žemę, ir bastysimės po kitus regionus. Šiandien apžvelgsime tikruosiuos Šlėzvigo-Holšteino kurortus. Jų čia penki. Sakysit,
Plačiau
Skirgaila – Polocko kunigaikštis 1378–1380 m. ir 1387–1394 m., Trakų kunigaikštis 1382–1392 m., Jogailos vietininkas Lietuvoje 1387–1392 m., Kijevo kunigaikštis 1394–1395 m. Skirgaila gimė apie 1353–1354 metus. Jis buvo antrasis Algirdo ir Julijonos sūnus, todėl įsivaizdavo, kad ir Lietuvos kunigaikščių hierarchijoje turėtų užimti antrąją vietą po brolio Jogailos. Tam trukdė dėdė
Plačiau
Vos tik įkeli koją į Vokietiją, įregistruodamas gyvenamąją vietą čia, jau po kelių dienų gauni laišką, kad turi susimokėti televizijos mokestį, pasirinkdamas mokėjimo planą: kas mėnesį (17 Eur su centais) arba kas tris (apie 54 Eur). Jeigu ne, tai „užlupsime“ baudomis. Išpila šaltas prakaitas: kokį mokestį, už ką, kodėl, juk
Plačiau
Elžbieta Habsburgaitė – Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė 1454–1505 m., karaliaus ir didžiojo kunigaikščio Kazimiero žmona. Elžbieta gimė 1437 m. Vienoje Alberto II, Austrijos kunigaikščio, netrukus tapusio Vengrijos, Čekijos ir Romos karaliumi, bei Elžbietos Liuksemburgietės šeimoje. Būdama dvejų metų neteko tėvo, penkerių – motinos. Augo globojama imperatoriaus Frydricho III Habsburgo.
Plačiau
V. – Guodotinas broli Jonai! Ar žinai, kokia šiandien diena? J. – Liepos 21 –oji, Vinculi. Kuo tau ji ypatinga: diena – kaip diena. Lyg ir karščiai aplėgo. Kalendoriuje irgi nieko nežymėta. V. – Matau, primiršai, kad prieš 81-erius metus mūsų Lietuvėlė prarado laisvę ir nepriklausomybę. Rusų tankams įvažiavus į Kauną, Maskva
Plačiau
Nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios mūsų valstybė išgyveno tragiškiausius įvykius, nusinešusius daugybę gyvybių. Pirmoji sovietinė okupacija ir tremtys į Sibirą nuo 1940 m. liepos iki 1941m. birželio 14 dienos. Po to nacistinė okupacija ir brutalus žydų tautos naikinimas, priverstinė jaunimo į Vokietijos gamyklas tremtis, antroji sovietinė okupacija ir kovos už
Plačiau
Vladimiras Algirdaitis – Kijevo kunigaikštis 1362–1394 m., Slucko kunigaikštis 1394–1398 m. Vladimiras buvo ketvirtasis Algirdo ir jo pirmosios žmonos Vitebsko kunigaikštytės Marijos sūnus. Laimėjęs pergalę prieš totorius Mėlynųjų Vandenų mūšyje, Algirdas perdavė Vladimirui Kijevą, kurį iki tol valdė totoriams pavaldus Gedimino brolis Teodoras. Taip Kijevo kunigaikštystė buvo galutinai įjungta į Lietuvos valstybės sudėtį.
Plačiau
Paslaptinga Raudonoji jūra savo gylyje slepia nematomų spalvų povandeninį pasaulį, o aplinkinės auksinės dykumos, tokios kaip nesuderinami kontrastai, subtiliai papildo viena kitą. Tai Egiptas - viena pirmųjų turistinių vietų, kurias traukia smalsūs žmonės iš viso pasaulio. Jie ne tik nori savo akimis paliudyti kitos gamtos grožį, bet ir pamatyti vieną
Plačiau
Jau pasakojau, kad važinėjant autobanais vaizdas pro langą būna gan monotoniškas. Visą laiką knieti sukti šonan, į kokį mažą keliuką, kur išsimėtę maži miesteliai, bažnytkaimiai ar driekiasi ūkininkų valdos. Toks ekspromtu pakeistas kelionės planas beveik visuomet pateikia staigmenų. Įdomiausia tai, kad aplankai kažkokį objektą, tik sugrįžęs išsiaiškini, kur tu čia
Plačiau
Andrius Algirdaitis – Pskovo kunigaikštis 1342–1349 m., 1378–1387 m., 1394–1399 m., Polocko kunigaikštis 1342–1378 m., 1381–1387 m., 1394–1399 m. Andrius buvo antrasis Algirdo ir jo pirmosios žmonos Vitebsko kunigaikštytės Marijos sūnus. 1342 m. kai Algirdas padėjo apginti Pskovą nuo kryžiuočių ir pskovėnai pasiūlė jam tapti Pskovo kunigaikščiu, jis, nenorėdamas išsižadėti savo
Plačiau
Šiandien keisime kursą, pasukdami į Šlėzvigo-Holšteino pietų pusę, aplankydami du unikalius miestelius, iš kurių vienas "įsitaisęs" Šlėzvigo-Holšteino, Žemutinės Saksonijos ir Meklenburgo-Vakarų Pamario trikampyje. Bet apie viską – iš eilės... Prieš vykdami į piečiausią Šlėzvigo-Holšteino miesta Lauenburg/Elbe, užsukame į Reinbeko pilaitę, menančią 1572-uosis. Kažkada, nuo 1250 m., šios pilaitės teritorijoje buvo cisterciečių
Plačiau
Marijampolės krašto ir prezidento K.Griniaus muziejaus kartu su Vokietijos istorijos institutu Varšuvoje surengtame seminare „Naujausios Užnemunės mokslinių tyrinėjimų perspektyvos“ metu atskleisti nauji iš įvairių šalių archyvų surinkti istoriniai faktai apie Užnemunės istoriją. Marijampolės ištakų beieškant Taip savo pranešimą įvardijo Marijampolės archyvo vedėjas istorikas Rimvydas Urbonavičius. Nagrinėjant Marijampolės kaimų kūrimosi istoriją, pasak
Plačiau
Prieš 80 metų prasidėjęs Vokietijos–Sovietų Sąjungos karas sovietiniuose vadovėliuose įvardijamas Didžiuoju Tėvynės karu. Studijų metais teko mokytis iš šešiatomės Didžiojo Tėvynės karo istorijos. Vakarų istorikų, o tuo labiau Vokietijos Vermachto generolų ar karo dalyvių atsiminimai buvo ignoruojami ir kritikuojami. Istorijos dėstyme buvo pabrėžiama Vokietijos klastingas be karo paskelbimo taikios Sovietų darbininkų
Plačiau
Prieš 81-erius metus, birželio 15 d., į Lietuvą įžengus Raudonajai armijai, Prezidentas A. Smetona, protestuodamas prieš saviškių (krikščionių demokratų ir liaudininkų) nusigręžimą nuo šalies vadovo bei parodytą didžiosios kaimynės brutalumą, pasitraukia į Kybartus. Gimnazijos patalpose įsikūrė laikinoji prezidentūra. Su raginimais grįžti Kaunan į Kybartus skambino prezidentą vaduojantis A. Merkys. Vėliau
Plačiau