Kuo toliau, tuo daugiau žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Taip skelbia statistikai ir socialiniai darbuotojai. Užtat vis netrūksta įvairių akcijų, skirtų vargšams paremti. Bet net ir tie, kurie aktyviai pritaria tokioms akcijoms, vis tiek neretai paburbuliuoja atverdami piniginę: „Kiek galima duoti ir duoti?!“ Daug kam nemalonu jaustis kaltam, kad duodamas
Plačiau
Šį klausimą padiktavo parduotuvės eilėje nugirstas pokalbis. Kalbėjosi senokai nesimačiusios, bet gana artimos pusamžės moterys. Vienai jų pasiteiravus, ar bičiulė vis dar tebeturi problemų su garbaus amžiaus ir ligota savo mama, toji atsakė: „Jau nebeliko jokio vargo. Mamą įkurdinome senelių namuose. Ten labai gerai – ir mama tarsi kitokiu žmogumi
Plačiau
Gegužė – Paskutinio skambučio mėnuo, netrukus po to – paskutinis egzaminas, paskutinė diena mokykloje, išleistuvės ir – būtinai! – pažadas toliau bendrauti, nenutolti, organizuoti susitikimus kone kasmet. O pažadas neretai ir telieka tik pažadas. Bet būna ir stebinančių išimčių – išgirsti, kad į klasės draugų susitikimą skubėjo žilagalviai 70-mečiai, 80-mečiai,
Plačiau
Lietuvoje imta plačiai skambinti pavojaus varpais: tampame beraščių tauta! Rašytinis žodis, taip saugotas ir gintas, būtent nepriklausomoje valstybėje lengva ranka gujamas lyg ta našlaitė žiemą į mišką žibučių parnešti net iš mokyklinių sąsiuvinių. Apie augančią beraščių kartą kalba ir aukštųjų mokyklų atstovai, piktindamiesi netgi disertacijų rašto kultūros stoka (esą mokyklos
Plačiau
Socialiniai darbuotojai... Be jų šiuolaikinės visuomenės gyvenimas kažin ar įsivaizduojamas. Socialinio darbo pradininku laikomas kunigas, pamokslininkas Šv. Vincentas Paulietis, gyvenęs XVI a. Prancūzijoje. Jis skatino žmones vadovautis krikščioniškosios pagalbos kitam tiesomis: pavalgydinti alkaną, pagirdyti ištroškusį, aprengti vargšą, priglausti keleivį, sušelpti kalinį, aplankyti ligonį, palaidoti mirusį, taip pat – nemokamai pamokyti,
Plačiau
Kai technologijos dar nebuvo taip smarkiai pažengusios į priekį, knyga žmogui buvo viena iš geriausių laisvalaikio praleidimo priemonių. Gera knyga naudojama ne tik kaip mokslo priemonė, bet ir yra skirta turiningai praleisti laiką, moko mus gyventi, puoselėja tam tikras vertybes. Bėgant laikui, knygų skaitymo populiarumas vis mažėjo. Pastebima, kad jas
Plačiau
Prokuroras – daugelio įsivaizduojamas kaip žmogus „per atstumą“: rimtas, retai besišypsantis, nuobodžiai narstantis kodeksų straipsnius, kalbantis dalykiškai ir ieškantis tik kaltės, ne bet ką pasirenkantis sau į draugiją. „Mūsų savaitė“ teiravosi kelių Marijampolės apylinkės prokurorų, kodėl jie rinkosi tokią esą „šaltą“, savotiško „žmogaus futliare“ (rusų literatūros klasiko Antono Čechovo žodžiais)
Plačiau
Renginių organizatoriai, norėdami kam nors atsidėkoti ar siekdami, kad apie jų veiklą būtų kuo plačiau žinoma, tam tikrą žiūrovų salės vietų dalį skiria pakviestiems žmonėms. Kiti žiūrovai, kaip ir įprasta, perka bilietus (kartais – gana nepigius). Apmaudžiausia, kai tokie žiūrovai kasoje išgirsta, kad bilietų į renginį jau nėra, o vėliau
Plačiau
Nuotrauka – sustabdyta kasdienybės akimirka, įamžintas gyvenimo momentas. Pačios maloniausios sustabdytos akimirkos dažnai tampa interjero dalimi, puošmena – parinkus rėmelių spalvą, pritaikius foną, radus neįprastą formą. Net ir darbo kabinetuose gausu įrėmintų fotografijų – šitaip direktoriai, pavaduotojai, vadybininkai, meistrai, gydytojai, teisėjai, prokurorai, policininkai (ir t. t.) kiekvieną minutę tarnyboje gali mėgautis
Plačiau
Tėvai – nuo pat mažens mus auginę, mumis rūpinęsi, mylintys ir niekada savo energijos nestokojantys asmenys, kuriuos be jokios abejonės galime pavadinti pačiais artimiausiais žmonėmis. Jie yra mūsų pirmieji mokytojai, kurie gyvenimo mokykloje negaili patarimų ir rūpestingumo. Vaikai tėvams taip pat jaučia meilę, prisirišimą, šilumą, artimumą, pagarbą. Kiekviena šeima puoselėja
Plačiau
Teismas iki šiol buvo tokia institucija, apie kurią dažnas žmogus pasakydavo maždaug taip: „Ir ten tikrojo teisingumo nėra – jis nuperkamas pinigais arba įtakingomis pažintimis.“ Taip, beje, kalbėdavo ir žmonės, nė karto savo gyvenime neperžengę teismo pastato slenksčio, bet tokią nuomonę susidarę iš skandalingų straipsnių spaudoje ir televizijos publicistinių laidų.
Plačiau
Štai po vieno koncerto Kultūros centre nugirstas dviejų pusamžių moterų pokalbis, aidint džiaugsmingų plojimų audrai ir joms pačioms nuoširdžiai, skambiai plojant: – O gėlių artistams vėl niekas neneša į sceną... – pusbalsiu sako viena moteris savo kolegei. – Ir aš ką tik tą patį pagalvojau. Gėda, norisi slapta pabėgti... –
Plačiau
„Gamta skęsta šiukšlėse ir dėl jų besikaupiančiose nuodingose medžiagose!“ – šiurpina gamtos mylėtojai bei saugotojai. Jie skambina pavojaus varpais ir ragina visus rūšiuoti įvairias atliekas, kad kuo mažiau žalos būtų daroma mūsų aplinkai. Prieš keletą metų Lietuvoje prasidėjusi spalvotų šiukšlių konteinerių „era“ – populiariausias paskatinimas rūšiuoti šiukšles, kurioms net vieta
Plačiau
Kontrabandos mastai auga kaip ant mielių, o kontrabandininkai nepažabojami net ir griežtomis sankcijomis. Be to, jie vis labiau sparčiai lenkia savo „priešininkus“ – policijos, muitinės, pasienio pareigūnus – techninėmis galimybėmis ir sugebėjimais (pvz., kaitalioja taktiką). Tai pripažįsta ir aukščiausi Lietuvos policijos pareigūnai, suprasdami, kad kontrabandinių prekių paklausą lemia kainų skirtumas:
Plačiau
„Ligos ir nelaimės neatostogauja – kasdien kraujo reikia daugiau nei 200 ligonių“, – skelbia Nacionalinis kraujo centras. Turbūt nėra žmogaus, kuris nesuprastų, koks reikalingas ir todėl svarbus bei kilnus yra poelgis – duoti kraujo. Bet donorų ir jų kraujo visada trūksta! Visoje Lietuvoje. Medikai labai džiaugtųsi, jeigu būtų kuo daugiau
Plačiau
Išsipūtusios pašto dėželės, bet ne nuo laiškų ar prenumeruojamos spaudos, o nuo nemokamai platinamos reklamos – jau seniai kasdienybė. Vieni tokių reklamų gavėjai sako, kad taip brukama verslininkų reklama išvis neveiksminga, nes tik erzina jos nenorinčius žmones, reklaminius leidinius vadinančius šiukšlėmis. Antri sako, kad reklamos, kurių neskuba išsiimti gyventojai, yra
Plačiau
Nors jau daug dešimtmečių garsiai skelbiama apie lygias vyrų ir moterų teises, tačiau teiginys „čia ne vyrų darbas“ (ir atvirkščiai) – kasdienybė. Taip, daugybė moterų vairuoja automobilius, bet remontuoja juos dažniau vyrai. O daugybė vyrų užklysta į virtuvę prie viryklės, bet vis tiek dažniau virtuvė pavadinama moters – šeimininkės –
Plačiau
Kasdienybėje netrūksta situacijų, kurios net ir subrendusiam, daug šilta ir šalta mačiusiam žmogui atrodo kaip naujos ir netikėtai išmuša iš įprastų vėžių. Štai pasakoja pusamžė marijampolietė: „Vieną vėlų vakarą, sėdėdama prie kompiuterio, pasidomiu, kas naujo socialiniame tinklalapyje „Facebook“, ir mane ištinka šokas. Viena mergina iš mano puslapio draugų rato savo
Plačiau
Lankantis bare, kavinėje, restorane ar viešbutyje, naudojantis taksi paslaugomis – visur aptarnavimo sferoje susiduriama su neprivalomu, bet lyg ir būtinu mokesčiu už teikiamas paslaugas. Tai – arbatpinigiai arba, kaip sako jaunimas, „taupantis“ kalbos ženklus, – „arbata“. Senosiose Europos valstybėse arbatpinigiai egzistuoja nuo labai seniai, kaip ir kai kuriose kitose pasaulio
Plačiau
...ir „kelialapis“ į artimiausią policijos komisariatą skųstis, prašyti surasti sukčių? Tokių skundų Marijampolės apskrities policijos įstaigose būna neretai – mažiausiai vienas kas savaitę. Policijos įvykių suvestinės rodo, kad daugiausia patiklių žmonių, „padovanojusių“ savo kelias šimtines ar net kelis tūkstančius litų nepažįstamiems asmenimis, interneto skelbimuose apsimetusiems pardavėjais, yra Vilkaviškyje ir Marijampolėje.
Plačiau