Mus, suvienytus idėjos keliauti, kasmet keliaujančius pažinti kuo daugiau Lietuvos (ir anos – istorinės, tolimų laikų ), neatsitiktinai šį kartą paviliojo Mažoji Lietuva. Juk švenčiame susijungimo su Lietuva 100-metį! Todėl ir mes savo išvyką paskyrėme šiam jubiliejui pažymėti
„Kitoks kraštas. Regionas, apglėbiantis unikaliausias Lietuvos vietas, – į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Kuršių Nerija, paukščių giesmėmis apipinta Nemuno delta, senasis Rusnės miestelis, Minijos kaimas, kurio gatvėmis plaukia laivai, Ventės ragas, pro kurį suka Didysis paukščių migracijos takas, senieji Uostadvario ir Ventės rago švyturiai. Klaipėdos krašte – kitos taisyklės ir kitos tradicijos. Joms darė įtaką Kryžiuočių ordinas, Prūsijos kunigaikštystė ir Vokietijos imperija.“
Ypatingas kraštas, dvelkiantis ne tik Nemuno pievų ir slėnių aromatu, žavintis prūsiška (turiu galvoje Prūsijos karalystės laikotarpį) architektūra, iškiliai ir ramiai pasibeldžiantis į širdį liuteronišku dvasingumu. Tik paviršutiniškai praskambėjo J. Bobrovskio, K. Donelaičio, M. Mažvydo, M.Jankaus, Vydūno, I. Simonaitytės vardai…kai kurių stendus matėme Šilutės Hugo Šojaus muziejuje.
Daug pamatėme, bet dar daugiau nepamatėme ir nepatyrėme, o to ir neįmanoma padaryti per vieną dieną. Susipažinome ir dabar turėsime galimybę sugrįžti su šeimomis, artimaisiais ir draugais. Iš Rusnės ar Drevernos nuplaukti į Juodkrantę ir Nidą. O pamatyti, patirti tikrai yra ką! Mūsų kelionė tikrai buvo įspūdinga: pradedant Vilkyškių Istorijos inkubatoriumi, per Šilutę (aplankytas Hugo Šojaus dvaras-muziejus), Rusnę (nusilenkta paminkliniam Indijos nepriklausomybės didvyriui Mahatmai Gandhi (Mahatmai Gandžiui) ir šiame miestelyje gimusiam jo draugui žydui architektui Hermanui Kallenbachui (Hermannui Kalenbachui), Kintus (tyliai ir ramiai snaudė miestelis lietučiui lyjant), Mingės kaimą (kurio nepamatėme dėl laiko stokos ir lietaus, kuris plaukti upe-gatve visai nebūtų trukdęs) ir baigiant Dreverna, kur kaip tyčia pataikėme į 770 metų kaimelio paminėjimą, sulaukėme atplaukiančio Neptūno, prisivalgėme skanios žuvienės, pašokome, prisipirkome žuvų ir…namo!
Drauge su savais gidais, papasakojusiais, pristačiusiais kelionės objektus, visi kartu kūrėme džiaugsmingą atmosferą: daug pamatėme, sužinojome ir dainuodami grįžom į jau naktinę Marijampolę!
Vida Mickuvienė, kelionės organizatorė
Fotografijų autoriai R. ir K. Kazakevičiai ir daug daug vaizdų asmeniniuose telefonuose