Ketvirtadienis, 21 rugpjūčio, 2025
Daugiau
    Pagrindinis Blogas Puslapis 196

    DAROM ekspertė: žmonės tampa vis sąmoningesni

    0

     

    Sigita Matulevičiūtė – UAB „Horeca sprendimai“ projektų vadovė, DAROM ekspertė, sutiko pasidalinti savo patirtimi apie atliekų rūšiavimą ir dabartinę situaciją Lietuvoje, kuri, anot Sigitos, sparčiai gerėja.

    – Galbūt galėtumėte papasakoti apie darbo maisto rūšiavimo srityje praktiką?  

    Jau 11 metų dirbame maisto ir ne maisto atliekų surinkimo ir perdirbimo srityje.  Surenkame netinkamas vartoti maisto atliekas iš įvairiausių taškų: mokyklų valgyklų, prekybos centrų, taip pat mūsų paslaugomis naudojasi gamyklos, importuotojai, muitinės tam, kad susidariusios gamybos, kontrabandinės, užterštos ar neatitinkančios ES reikalavimų atliekos nepakliūtų į aplinką, rinką. Šiuo metu net esame įsidiegę elektroninių važtaraščių sistemą, nenaudojame popieriaus dokumentams pildyti, taip tausodami gamtos išteklius. Tikslu laikome surinkti, išrūšiuoti bei perdirbti visas atliekas, išsaugant švarią ir saugią aplinką.

    – Kokia rūšiavimo nauda?   

    Tai grandinės veiksmų, kuri naudinga ne tik šiandienai, bet ir ateičiai, dalis. Rūšiuojamos atliekos suteikia galimybę panaudoti jas antrą kartą, kompostuoti arba išgauti alternatyviąją energiją. Tai – itin didelis laimėjimas prieš opią atliekų problemą, kadangi tik išrūšiuotas atliekas galima atkurti antram gyvenimui.

    – Kokia situacijos kaita matoma Lietuvoje ir kokia dabartinė maisto rūšiavimo būklė? Ar žmonės linkę rūšiuoti?  

    Situacija tikrai keičiasi į gera. Žmonėms tapo svarbu, kas vyksta su atiduotomis atliekomis, kur jos keliauja ir koks yra galutinis rezultatas. Jie vis labiau domisi naujovėmis, konsultuojasi, kaip tvarkytis su atliekomis, atsakingiau rūšiuoja. Sulaukiame skambučių ir užklausų iš gyventojų apie galimybes rūšiuoti arba kaip panaudoti maisto atliekas, ką su jomis daryti. Tai, manau, labai sveikintina.

    – Ką turėtų daryti žmonės nežinantys, kaip reikia tinkamai rūšiuoti? Nuo ko pradėti?

    – Visų pirma reikia nusiteikti, jog rūšiuosite. Iš pat pradžių tai gali atrodyti kaip darbas, tačiau vėliau taps maloniu įpročiu.

    Sąlygos rūšiavimui:

    Buitinių atliekų tvarkytojai išduoda konteinerius stiklui, popieriui ir plastikui (jei gyvenate nuosavame name).

    Daugiabučių gyventojai kieme jau turididžiulius konteinerius paruoštus rūšiavimui.

    Svarbiausia – nemesti visko į vieną konteinerį. Kai kurie žmonės rūšiuoja namie, turi atskiras šiukšlių dėžes, kiti išsirūšiuoja prieš išmetant. Tai priklauso nuo Jūsų pasirinkimo. Įdomu tai, kad pradėję rūšiuoti pamatysite, kiek ir kokių išmetate atliekų. Tai tikrai nustebins! O vėliau pastebėsite, jog imate vis mažiau vienkartinių maišelių produktams arba įsigysite daugkartinio naudojimo maišelį pirkiniams.

    Taip pat, pastaruoju metu dažnai pastebiu pasipiktinimą žmonių, jei aplink nėra rūšiavimui skirtų šiukšlių dėžių, o tai reiškia, kad lietuviai tampa vis sąmoningesni šiuo klausimu.

    – Ką manote apie DAROM akciją?  

    Akcija turi daug įtakos mūsų aplinkai, bendruomeniškumui. Vis daugiau žmonių imasi pavyzdžio ir patys organizuoja talkas, tvarkosi savo kiemus bei palaiko švarą. Su metais akcija DAROM įgauna kitą prasmę: pradžioje ji priminė mums, jog reikia tvarkytis, o dabar ugdome jau įgautus įgūdžius. Tikiuosi, jog entuziazmas žmonėse neišnyks.

    – Kaip elgtis turėtume, kad aplinka, kurioje gyvename taptų švari ir jauki? Ir ko norėtumėt palinkėti Lietuvos žmonėms?

    – Mūsų šalis – mūsų namai. Kai namuose bus švaru ir jauku, iš jų bėgti niekada nesinorės. Kelios minutės kasdieniam susitvarkymui tikrai nesugaišins jūsų, o jauku bus visiems! Taip pat ir su akcija DAROM, tik vieną dieną metuose, tačiau paliekanti žymę ilgam!

    Gerai pagalvokime vieni apie kitus, ir sugrįžti į mėgstamas vietas bus gera. Ypač dabar, kai artėja vasara, o visi taip mėgtame būti gamtoje, prie ežerų, parke. Susitvarkyme po savęs, palikime kitiems tvarkingą aplinką.

    11157383_834557013259051_3820956169772370252_o

    Susitvarkyti aplinką kviečiame jau balandžio 22 dieną!

    Šiais metai akcija vyks balandžio 22 dieną, 10 valandą oficialiuose DAROM taškuose, esančiuose visoje Lietuvoje. Nuo balandžio 10 d. mesdarom.lt DAROM taškų ieškokite savivaldybių internetiniuose puslapiuose. Būtent iš šių taškų bus išvežami raudoni DAROM maišai į sąvartynus akcijai pasibaigus.

    Norintys prisidėti prie akcijos DAROM 2017 organizavimo: tapti DAROM regionų ar miestų koordinatoriais, patruliais ar draugais-rėmėjais, rašykite el.paštu: hr@mesdarom.lt.

    Visuose didžiuosiuose prekybos centruose jau galite įsigyti DAROM šiukšlių maišų. Pirkdami šiuos maišus prisidėsite prie DAROM organizacijos iniciatyvų įgyvendinimo.

    Sekite naujienas Mes Darom Facebook puslapyje, o visą reikalingą informaciją rasite www.mesdarom.lt.

    DAROM, ir GAMTA TAU PADĖKOS!

    Jau paskelbti oficialūs DAROM 2017 akcijos taškai

    0

     

    DAROM, IR GAMTA PADĖKOS! – su tokiu šūkiu akcijos organizatoriai kviečia dalyvauti jubiliejinėje nacionalinėje tvarkymosi akcijoje DAROM 2017, kuri balandžio 22 dieną 10 valandą suburs visus Lietuvos žmones. Jos tikslas –  dar kartą suvienyti žmones, skatinti bendruomeniškumą ir atkreipti dėmesį į taršos, aplinkosaugos problemas.

    Džiugu pranešti, jog jau galite rasti oficialius nacionalinės DAROM akcijos tvarkymosi taškus savo savivaldybėje! (http://mesdarom.lt/darom-2017/tvarkymo-taskai.html)

    Būtent iš šių taškų bus išvežami DAROM maišai ir kitos surinktos atliekos į sąvartynus akcijai pasibaigus. Verta pabrėžti, jog DAROM akcijos metu yra tvarkomos tik viešos vietos.

    DAROM taškuose raudonuosius maišus gausite, tačiau darbo saugos priemonėmis prašome pasirūpinti patiems (pirštinėmis, guminiais batais, kremu nuo saulės, apsauga nuo erkių).

    Taip pat visi galintys ir norintys kviečiami po tvarkymosi atvykti į Uno Parką (Lizdeikos g. Antakalnis, Vilnius), kuriame vyks DAROM viešas piknikas.

    Jau galite įsigyti raudonuosius DAROM maišus!

    Ieškokite specialių DAROM maišų visuose didžiuosiuose prekybos centruose. Maišai  yra pagaminti iš 100 proc. perdirbto plastiko žaliavos, dideli ir stipresni nei įprastai, todėl juos galėsite naudoti ir tvarkydami savo namus, sodus. Pirkdami šiuos maišus prisidėsite prie DAROM organizacijos iniciatyvų įgyvendinimo.

    Norintys prisidėti prie akcijos DAROM 2017 organizavimo: tapti DAROM regionų ar miestų koordinatoriais, patruliais ar draugais-rėmėjais, rašykite el.paštu: hr@mesdarom.lt.

    Sekite naujienas “Mes darom” “Facebook” puslapyje, o visą reikalingą informaciją rasite www.mesdarom.lt.

    DAROM, IR GAMTA TAU PADĖKOS!

    Kalvarijos viešojoje bibliotekoje – naujos kalvarijiečio knygos pristatymas ir margučių paroda

    0

     

    Balandžio 7 d. Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko renginys „Bendraukime per kūrybą“. Jo metu buvo pristatyta  kalvarijiečio literato Edmundo Venslovos  knyga „Vidurnakčio lietus“  bei Kalvarijos bendruomenės narių margučių paroda.

    Romanas „Vidurnakčio lietus“ – dvidešimt penktoji kalvarijiečio knyga. Autorius pasakojo, kaip gimė šis kūrinys, buvo prisimintos ir kitos Edmundo Venslovos išleistos knygos. Ištrauką iš naujo leidinio skaitė Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyrius vedėja Sigita Palionienė.

    Pristatant margučių parodą, kalbėjo Kalvarijos bendruomenės pirmininkas Algirdas Valenta. Jis pasidalino mintimis ir bendruomenės planais, visus kvietė aktyviai įsijungti į bendrą veiklą, apžvelgė jau nuveiktus darbus. Apie margučių parodą, jos autorius kalbėjo margintoja Salomėja Belevičienė. Nuotaikinga muzika renginio metu džiugino Kalvarijos bendruomenės ansamblis „Jovaras“, vadovaujamas Inos Ziminskienės. Renginį „Bendraukime per kūrybą“ vedė Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Asta Jankeliūnienė.

    Renginio dalyviai sveikino Edmundą Venslovą, išleidusį naują knygą, ir margintojas, surengusias puikią parodą. Visiems linkime neužgęstančios kūrybinės liepsnos, gražių ir prasmingų darbų.

    Paroda bibliotekoje veiks iki balandžio 24 d.

    Kviečiame ją aplankyti.

    Bibliotekos informacija

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Justinas Marcinkevičius

    0

    „Kas ta mūsų taip dažnai linksniuojama žmogaus širdis? Ar ne praraja, į kurią bijome ar nemokame atvirai ir tiesiai pažvelgti, o tuo labiau parodyti ją kitam? Vieniša, vieniša savo dorybėm ir ydom.“

    Integruotas matematikos, gamtos mokslų ir informacinių technologijų konkursas „Gamtos mokslų protų mūšis“

     

    Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos gamtos mokslų metodinė grupė balandžio 6 dieną organizavo konkursą „Gamtos mokslų protų mūšis“, kurio tikslas – ugdyti mokinių komunikacinę kompetenciją, skatinti juos domėtis tiksliaisiais mokslais, ugdyti loginį ir kritinį mąstymą, stiprinti mokinių savivertę ir pasitikėjimą savimi, padėti ugdytis mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, atvirumą, atkaklumą.

    Konkurse dalyvavo penkios Marijampolės savivaldybės aštuntų klasių mokinių komandos: Šaltinio pagrindinės mokyklos (mokytoja Alvyra Butrimanskienė), Mokolų pagrindinės mokyklos (mokytoja Ieva Šmulkštienė), Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijos (mokytoja Laimutė Žakienė) ir dvi Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos.

    Renginį sveikinimo žodžiais ir geriausiais linkėjimais nugalėti pradėjo mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vida Bačinskaitė. Konkursą vedė Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos 8a klasės mokinės Aušrinė Lietuvninkaitė ir Aida Paukštytė.

    „Gamtos mokslų protų mūšis“ vyko 4 turais. Pirmuose dviejuose komandos gavo užduotis su pasirenkamais atsakymais, trečiajame moksleiviai atsakinėjo į klausimus, o ketvirtame ture atliko praktines užduotis. Kol komisija skaičiavo rezultatus, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vida Bačinskaitė svečius supažindino su mokykla, mokyklos muziejumi.

    Po įtemptos proto „mankštos“ pirmą vietą iškovojo Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos 8a klasės mokinių komanda, kuri pirmavo nuo pirmo turo, antrieji buvo Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijos mokiniai, trečia vieta atiteko Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos 8b klasės mokinių komandai. Puikiai pasirodė ir kitos komandos, bet fortūna buvo palankesnė ne joms. Nugalėtojai buvo apdovanoti padėkos raštais, rėmėjų dovanomis ir saldumynais. Likusios dvi komandos gavo padėkos raštus ir saldžias dovanėles. Apdovanojimus įteikė ir padėkos žodį mokiniams, mokytojams ir renginio organizatoriams pasakė Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos direktorė Asta Ivoškaitė.

     Integruotas protų „gimnastikos“ konkursas patiko ir dalyviams, ir žiūrovams. Sirgaliai taip pat turėjo galimybę pasireikšti, pamąstyti, atsakyti į klausimus ir laimėti nedidelį prizą. Konkurse pralaimėjusių nebuvo! Įspūdžių, emocijų ir nuotraukų buvo daug!

    Užduotis konkursui ruošė biologijos mokytoja Rita Dijokienė, fizikos vyresnysis mokytojas Mindaugas Greviškis, informacinių technologijų mokytoja metodininkė, matematikos mokytoja Neringa Urbonavičienė, chemijos mokytoja Laimutė Žakienė, matematikos vyresnioji mokytoja Vilija Brusokienė,.

    Konkursą „Gamtos mokslo protų mūšis“ rėmė lankininkų klubas „Ugninė strėlė“, Marijampolės sveikatingumo centras „Sveikatos banga“ ir kino teatras „Spindulys“.

    Nuoširdus ačiū rėmėjams, dalyviams, užduotis ir mokinius ruošusiems mokytojams, renginio vedėjoms ir sirgaliams.

    Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos metodinės tarybos pirmininkė 

    Vilija BRUSOKIENĖ

    Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos gamtos mokslų metodinės grupės pirmininkė

    Neringa URBONAVIČIENĖ

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Balandžio 7-ąją LSDP Marijampolės skyrius išsirinko naują pirmininką

    0

     

    2017 m. balandžio 7 d. (penktadienį), vyko LSDP Marijampolės skyriaus (Skyriaus) ataskaitinė-rinkiminė konferencija.

    Konferencijos metu buvo pristatytos Skyriaus tarybos ir frakcijos savivaldybės taryboje, Finansų komisijos bei Etikos ir procedūrų komisijos ataskaitos.

    Naujai 2 metų kadencijai iš dviejų kandidatų išrinktas naujas Skyriaus pirmininkas, juo tapo Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Isoda.

    Pasveikinti naujojo pirmininko atvyko Seimo narys Juozas Olekas ir LSDP Marijampolės skyriaus koordinatorė Zita Eidukaitytė.

    Po sveikinimo kalbų ir naujojo pirmininko padėkos buvo išrinkti pirmininko pavaduotojai, jais tapo Irena Lunskienė, Albinas Mitrulevičius, Agnė Pavelčikienė ir Karolis Podolskis.

    Taip pat buvo patvirtinta nauja Skyriaus taryba, Etikos ir procedūrų komisija, Finansų komisija, kandidatai į LR Seimo rinkimus vienmandatėse apygardose.

    Klausimas dėl LSDP Marijampolės skyriaus kandidato paskyrimo išankstiniuose tiesioginiuose Marijampolės savivaldybės mero rinkimuose išsisprendė gana lengvai, kadangi pasiūlyta buvo vienintelė kandidatė – Irena Lunskienė, šiuo metu laikinai einanti savivaldybės mero pareigas. Ji ir buvo patvirtinta atviru balsavimu kandidate mero rinkimuose.

    Skyriaus Tarybai pasiūlius buvo svarstomas klausimas dėl LSDP Garbės Pirmininko vardo suteikimo Vidmantui Braziui.

    LSDP Marijampolės skyriaus informacija

    Sen Malo: Prancūzijos piratų, korsarų sostinė ir tradicijas puoselėjantys kirai

    0

     

    Sen Malo– miestas vakarų Prancūzijoje, šiaurės rytų Bretanėje, vos penkiasdešimt kilometrų nutolęs nuo Sen Mišelio. Tai – buvęs turtingų pirklių ir piratų miestas, pavadintas šventojo garbei. VI amžiuje čia įkurtas vienuolynas, o pats miestas savo gyvavimą pradėjo XII amžiuje.

    Sen Malo buvo žinomas kaip Prancūzijos korsarų miestas, dažnai vadinamas net jų „sostine“. Korsarai nuo piratų skiriasi tuo, kad jiems plėšti laivus leisdavo pati valstybė. Jie nebuvo už tai baudžiami. Priešingai – Prancūzijos valstybė korsarus labai gerbė: jiems buvo įsteigtos mokyklos, kuriose pradedančius apmokydavo plėšikavimo meno. Turėdami tokią didelę paramą korsarai jautėsi saugiai ir drąsiai leisdavosi į žygius. Tačiau ir jiems galiojo nustatytos plėšikavimo taisyklės. Pavyzdžiui: neliečiami buvo tik su Prancūzijos vėliavomis plaukiojantys laivai. Vargas kitų šalių pirkliams, kurių laivybos keliai susikirsdavo su korsarais. Beveik visas jų grobis būdavo atiduodamas valstybei – ji tuo metu turėjo didelių finansinių sunkumų. Labiausiai pageidautina buvo užgrobti anglų laivus.

    Sen Malo – apgaulingas miestas: senųjų pastatų jame beveik nelikę, mat1944 m. buvo sugriauta 85 proc. senamiesčio. Vietiniai gyventojai išnaršę archyvus, nubraižę ir sutikrinę planus 1948–1960 m. miestą atkūrė tokį, koks buvo kadaise. Ir tai padarė labai kokybiškai – vaikštant miesto gatvėmis jauti Viduramžių alsavimą ir niekaip neįtartum, kad tvirtovių, bažnyčios ar gyvenamųjų namų sienos atstatytos palyginus visai neseniai.

    Mieste – daug architektūros paminklų: viduramžių miesto siena, Sen Malo pilis (dabar joje veikia muziejus), XIV a. Solidoro bokštas, įtvirtinta Peti Bė salelė, XII a. gotikinė Šv. Vincento katedra, XVII a. fortas ir daug kitų aplankyti vertų objektų.

    Sen Malo – miestas ant vandenyno kranto, apjuostas gynybine siena, kuria galima apeiti visą senamiestį. Ja pasivaikščioti – nepakartojamas jausmas ir malonumas: atsiveria fortų, salų ir Atlanto vandenyno panorama.

    Įspūdinga pamatyti vandenyno atoslūgius ir potvynius. Ryte, vaikštant pakrante, gali matyti bangas, lipančias tiesiog ant miesto gynybinių sienų, o netoliese esančios salelės skęsta vandenyne. Po poros valandų vandenyną jau rasi atsitraukusį toli nuo kranto. Saleles, su jose esančiomis tvirtovių liekanomis, galėsi pasiekti jo dugnu pėsčiomis. Priklausomai nuo mėnulio fazės, ties Sen Malo vandenynas nuo krantų atsitraukia iki trylikos kilometrų. Belieka matyti tik švarus, gražus, smėlėtas jo dugnas. Beje, teko pasivaikščioti vandenyno dugnu po atoslūgio. Prisipažinsiu – buvau nustebusi. Tikėjausi, kad vandeniui atsitraukus klimpsiu iki kelių. Pasirodo, dugnas lieka tarsi suplūkta asla, tik drėgna. Keista buvo vaikštinėti pakrante, kuri po pusdienio vėl buvus užlieta vandeniu. Netoliese matėsi apgriuvusi tvirtovė. Ją aplankyti buvo galima tik atoslūgio metu. Tačiau nesiryžome. Jei pavėluotume grįžti, būtume įkalinti saloje, tuomet gali tekti laukti apie šešias valandas, kol vanduo nuslūgs. Dėl suplanuotos kelionės programos tiek laiko sau leisti negalėjome. Reikėtų prisiminti – vanduo sugrįžta labai dideliu greičiu. Kai pastebi jį kylant, leistis į krantą būna jau vėlu ir pavojinga – gali būti bangos pavytas ir pasiglemžtas.

    Įspūdingo potvynio pamatyti nesuspėjome, mat buvome nuklydę pasigrožėti miestu ir  pasimėgauti kavos puodeliu.Sugrįžus prie vandenyno, ant miesto gynybinės sienos, mus pasitiko įžūlūs kirai. Jie akiplėšiškai atiminėjo iš turistų atsineštus pyragėlius.Netoliese buvusią moterį paukštis sužeidė – jai snapu prakirto galvą, mat viešnia paukštį paerzino ir nepasidalino su juo skanumynais. Taigi, Sen Male senąsias piratų tradicijas puoselėja kirai. Būkite atsargūs…

    O vandenynas prie gynybinių sienų jau buvo sugrįžęs…

    Autorės nuotraukos.

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Pameistrystė – vaistas nuo emigracijos, vitaminai užsienio investuotojams ir šalies ekonomikai

    0

    Pramonės įmonių atstovai jau kurį laiką mėgina atkreipti dėmesį, kad švietimo įstaigų paruošiamų specialistų skaičius ir iš dalies specialybių spektras neatitinka verslo poreikių. Dėl neefektyviai organizuotos švietimo sistemos nukenčia ir verslas, negaunantis reikalingos kvalifikuotos darbo jėgos, ir patys moksleiviai / studentai, nerandantys darbo pagal savo specialybes, ir mokesčių mokėtojai, mokėdami už tai, kas prasilenkia su tikrove.

    Pramonės įmonėse reikalingų darbininkų ir inžinierių / vadybininkų santykis yra 5:1, todėl jos vis garsiau kelia profesinio orientavimoir pameistrystės mokymo formos klausimus – kaip padidinti mokinių skaičių profesinėse mokyklose, atitinkamai sumažinant mokinių skaičių, kuris nukreipiamas į aukštąjį mokslą. Rūpinantis universitetų reforma, svarbu lygiagrečiai pasirūpinti ir profesinio orientavimo bei priėmimo į profesines mokyklas planavimo klausimais. O efektyviai reguliuoti profesinio švietimosituaciją galima tik užsiimant stipria vadyba ir kryptingustrateginiuplanavimu. Profesinio orientavimo vadybos iniciatyvų imasi Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA), taip pat į sektorinių praktinio mokymo centrų vadybos iššūkius besigilinanti viešoji įstaiga „Darbui pasirengęs“.

    Profesinėse mokyklose mokosi 47 tūkst. mokinių. Tačiau egzistuoja tinkamo profesinio orientavimo problema. Priėmimas į profesines mokyklas vyksta nederinant poreikio su dirbančiųjų skirtinguose pramonės sektoriuose statistika. Tai lemia, kad kai kuriuose sektoriuose, kur dirbančiųjų yra maždaug 30 tūkst., ruošiama apie 7 tūkst. moksleivių. O, pavyzdžiui, pramonėje dirba 212 tūkst. žmonių, betšiam sektoriui paruošiama vos daugiau nei 3 tūkst.specialistų. Yra pramonės sektorių, kuriems specialistai apskritai neruošiami. Vienas iš jų – plastikų sektorius, kuriam stinga kvalifikuotų plastikų mašinų operatorių.

    Tokia deorientuota sistema lemia didelius iškraipymus regionų darbo rinkoje. Blogiausia, kuomet neapgalvotai ruošiami specialistaitiems sektoriams, kuriuose tokios didelės paklausos nėra (pvz., grožio ir sveikatingumo sektorius). Tiespecialistai, kurių parengiama per daug, vėliau neranda kur įsidarbinti, todėl jiems lieka vos keli pasirinkimai. Vienas – įsidarbinti sektoriuje, kuriame trūksta specialistų, bet užimti nekvalifikuoto darbuotojo poziciją, nes jo įgyta kvalifikacija yra kita. Kitas kelias – mėginti konkuruoti dėl darbo vietos savo kvalifikacijos sektoriuje, tačiau didėjant darbuotojų pasiūlai, mažėja darbo užmokestis – žmogaus laukia nusivylimas. Norėdamas taisyti situaciją, žmogus vėl turi du pasirinkimus: arba grįžti į mokyklą ir keisti kvalifikaciją, kad pritaptų darbo rinkoje, arba siekti persikvalifikuoti per darbo biržos aktyvaus įdarbinimo priemonių sistemą. Mažiausiai pageidaujamas, bet populiarus tokioje situacijoje esančio žmogaus pasirinkimas – emigruoti. Bet kuris kelias žlugdo žmogaus orumą, neskatina džiaugtis savo įgyta profesija. Tokiu būdu per neefektyvią profesinio orientavimo sistemą mes netiesiogiai prisidedame prie emigracijos srautų didėjimo.

    Dar viena problema dėl deorientuotos profesinio švietimo sistemos – Lietuvai vis sunkiau pritraukti užsienio investicijas. Potencialūs investuotojai pripažįsta, kad Lietuvoje sukurtos sąlygos ir infrastruktūra investavimui yra patrauklios – įmonę galima įsteigti per 1 dieną. Tačiau jie nemato, kas užims darbo vietas, jeigu šalis kasmet praranda po 30–40 tūkst. žmonių.

    Tokia padėtis trukdo ir eksportuojančioms įmonėms. Inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) atliko savo narių apklausą ir nustatė, kad bet kuri įmonė galėtų 30 proc. padidinti savo produktyvumą ir gauti užsakymų. Klientai pasirengę šiuos užsakymus Lietuvai perduoti, o juos priimti, reiškia – didinti gamybos pajėgumus, dirbti papildomai dviem, o kartais net trimis pamainomis. Iššūkis tas pats – iš kur gauti trūkstamų darbuotojų? Padidinus pramonėsproduktyvumą 30 proc., Lietuva galėtų gauti papildomų 1,5 mlrd. eurų pajamų. Tačiau specialistų stygius akivaizdžiai mažina galimybes šias pajamas uždirbti. 

    Problemą gali išspręsti savalaikis, kuo ankstyvesnis jaunimo integravimas į darbo pasaulį, dar mokymosi metu jiems suteikiant žinias, kurios jiems bus reikalingos darbo vietoje. Mokantis įprasta mokymo forma mokykloje – to padaryti neįmanoma. Praktikų laikotarpis per trumpas, žinios, suteikiamos praktikų metų, yra fragmentiškos. Problemą galima išspręsti profesinį mokyklinį mokymą pradėjus vykdyti pameistrystės mokymo forma.

    Tapęs pameistriu, įdarbintasir atlyginimą gaunantis žmogus būtų labiau motyvuotas mokytis ir įgyti žinias, kurių jam reikiakonkrečioje darbo vietoje. Mokantis pameistrystės mokymo forma, net iki 70 proc. žinių įgyjama praktiškai jas pritaikant darbo vietoje. Likusi dalis žinių suteikiama teorinio mokymo metu mokymo įstaigoje. Lietuvoje mokymas pameistrystės būdu reglamentuojamas profesinio mokymo įstatymu ir įgyvendinamas pasirašius trišalę sutartį tarp profesinio mokymo įstaigos, įmonės ir pameistrio. Šalyje pameistrystės mokymą siūlo 12 profesinio mokymo įstaigų ir 5 darbo rinkos mokymo centrai. Tačiau stiprių pameistrystės mokymo tradicijų šalyje dar nėra.

    LINPRA ir joje susivieniję darbdaviai vieningai siūlo kuo greičiau priimti sprendimą ir visose profesinėse mokyklose pradėti vykdyti mokymus pameistrystės mokymo būdu. Šiame kontekste visai nepagrįsta atrodo Švietimo ir mokslo ministerijos baimė, kad pramonės įmonės visų besimokančių pameistrių nenorės ar nepajėgs priimti į savo gamyklas. Visgi 212 tūkst. darbuotojų įdarbinančiame sektoriuje papildomai įdarbinti dar 3  tūkst. profesinėse mokyklose besimokančių jaunuolių yra visiškai realus uždavinys. Viskas priklauso nuo to, kokias sąlygas šių jaunuolių mokymuisi pameistrystės būdu sukurs pati ministerija.

    Inžinerinė pramonė ir ją atstovaujanti LINPRA jau yra atlikusi pirmuosius žingsnius ir pasiūliusi kurti sektorinius profesinių kompetencijų centrus, sujungti į klasterį profesinio mokymo paslaugas sektoriui teikiančias mokyklas ir stiprinti pačių praktinio mokymo centrų vadybą. Profesines kompetencijas ugdantis klasteris galėtų užtikrinti jaunimo profesinį orientavimą, kelti įmonių personalo kvalifikaciją, formuoti naują inžinerinės pramonės įmonių veiklos efektyvinimo kultūrą, ugdyti profesijos mokytojų technologines ir paslaugų pardavimų, vadybos kompetencijas, rūpintis sektoriaus stebėsena, valdyti sektoriaus mokymo programas, dalyvių tinklą.

    Kryptingai vystant profesinio švietimo mokyklų tinklą, diegiant pameistrystės mokymo formą, bendradarbiaujant sektoriuje dirbantiems verslo ir švietimo darbuotojams, būtų galima sukurti didesnę pridėtinę vertę sektoriaus įmonėms bei valstybei ir padidinti Lietuvos verslo ir profesinio mokymo įstaigų konkurencingumą. Be to, kryptingai padedant jaunimui integruotis į milžinišką darbo vietų potencialą turintį inžinerinės pramonės sektorių, susikurti geresnį gyvenimą, šeimoms ir visuomenei.

    Nuotraukoje – Gintautas Kvietkauskas.

    Gaisrai gamtoje. Kilimo priežastys, atsakomybė

    0

     

    Kiekvieną pavasarį išdega tūkstančiai hektarų Lietuvos pievų. Dažniausiai tai atsitinka dėl specialiai deginamos žolės ar neatsargaus augalinių atliekų deginimo. Kasmet taip padaroma ne tik didelė žala gamtai, aplinkai, bet kartais pasitaiko ir žmonių aukų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, Marijampolės apskrityje šiemet per kovo mėnesį jau buvo gesinta 16 tokių gaisrų, bendras išdegęs plotas – 1325 arai.

    Didelė problema – durpingos nešienaujamos teritorijos, grioviai. Šiose vietose numesta nuorūka ar degtukas, paliktas be priežiūros neužgesintas laužas gali padaryti daug žalos. Turėtume rūpintis ir kontroliuoti vaikų laisvalaikį, nes gaisrus kartais sukelia vaikai, žaidžiantys su ugnimi. Taip pat primename ir įspėjame, kad už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus baudžiami jų tėvai.

    Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus asmenys gali būti nubausti nuo trisdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų bauda, o juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys – nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

    Jeigu žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, jiems gali būti skirta nuo trisdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų bauda.

    Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skirta nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų bauda.

    Dažniausiai gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą. Miške, kur yra daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų (sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų), kur gausu deguonies prisotinto oro, viskas dega daug sparčiau, todėl liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug rūpestingiau negu įprastai. Laužus galima kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona, t.y. iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti šalia esančius medžius. Esant sausam ir karštam orui, kūrenti  miške laužus draudžiama. Išvykstant būtina įsitikinti, kad laužas gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis.

    Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis – automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę. Tad per sausrą į mišką geriau nevažiuoti.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, bet pasistengti patiems juos užgesinti, nelaukiant, kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.

    Būkite atsargūs su ugnimi gamtoje!

    Kristina MICKIENĖ

    Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento
    vyriausioji civilinės saugos specialistė

    Vaikų ugdymas ir auklėjimas – aktuali tema marijampoliečiams

    1
    OLYMPUS DIGITAL CAMERA

     

    Marijampolėje vėl startavo renginių ciklas „Rask laiko sau“. Susitikimų metu moterys gali skirti laiką aktualių temų nagrinėjimui, diskusijoms, o jų mažaisiais tuo metu pasirūpina „Lauko darželio“ profesionalės. 

    Šįkart buvo nagrinėjama pozityvios tėvystės tema. VšĮ Vaikų žaidimų studijos „Kodėlčius“ steigėja, pozityvios tėvystės programų STEP ir Th. Gordono P.E.T. sertifikuota instruktorė Rasa Kazlauskienė atsakė į ramybės neduodančius klausimus, tokius kaip: geriau vaikui būti tėvais ar draugais, kaip padėti vaikui atpažinti savo emocijas ir jas tinkamai reikšti. Susirinkusios šeimos dalinosi savo istorijomis ir R. Kazlauskienės padedamos ieškojo sprendimo būdų. „Pozityvios tėvystės kursuose žmonės dažnai supranta, kad reikia keisti ne vaikų elgesį, bet patiems keisti savo požiūrį į tam tikrus vaikų elgesio aspektus bei savo reakcijas į netinkamą vaikų elgesį, įtraukti vaiką į sprendimų priėmimą ir kartu nubrėžti ir labai aiškias ribas”, – pradėdama susitikimą sakė R. Kazlauskienė. 

    Susitikime netrūko klausimų, asmeninių istorijų, kurios būdingos ir aktualios daugeliui šeimų. „Šia iniciatyva norime burti moterų bendruomenę Marijampolėje, paskatinti dalintis gerąja patirtimi, ugdytis ir tobulėti, kelti moterims aktualius klausimus ir juos spręsti. Gausus dalyvių skaičius, tik parodo, kad tokie renginiai ir bendruomenės stiprinimas yra reikalingi“, – sakė asociacijos „Marijampoliečiai“ pirmininkė ir susitikimo organizatorė Vaida Kelerytė – Burokienė. 

    Marijampolės bibliotekos Draugystės padalinyje organizuotame renginyje panoro dalyvauti daugiau nei šimtas moterų. Kol tėvai gvildeno ugdymo klausimus, mažieji leido laiką lauke. „Mums rūpi vaikų ateitis, jų gerovės kūrimas, laisvės nesuvaržymas ir pagarbos išsaugojimas. Juk visko pradžia yra šeima, joje formuojamos vaikų vertybės, požiūris į pasaulį, saugumo jausmas, pasitikėjimas ir tikėjimas ateitimi. Lauko darželis „Pienės pūkas“ su dideliu noru prisideda prie šio renginio, nes norime skatinti seminarų, skirtų tėvams, organizavimą ir sudaryti sąlygas tėvams juose dalyvauti kartu su vaikais, kurių turiningu užimtumu pasirūpintume mes“, – sakė Lauko darželio Marijampolėje įkūrėja Violeta Didikė. 

    Pasak organizatorių, tokių renginių, kada mamos gali atvykti su vaikais, labai trūksta. Moterys dažnai negali skirti tiek laiko sau, kiek norėtų, todėl ir pasirinktas toks susitikimų formatas,  leidžiantis moterims juos lankyti. 

    „Turime nelaukti, kol už mus kas nors padarys gerus darbus, o pačios imtis iniciatyvos kuriant veiklas. Todėl kviečiame ne tik į renginius, bet raginame moteris ir prisidėti juos organizuojant, siūlant temas“, – ragino renginio organizatorė Jolanta Staniulienė. 

    Organizatorės į kitą susitikimą pakvies jau gegužės 4 d., bus gvildenama verslios moters psichologijos tema, dalinamasi gerąja patirtimi.

    Organizatorių informacija

     

    Saugumas kelyje priklauso nuo kiekvieno

    3

     

    Balandžio 6-ąją minint Saugaus eismo dieną, akcentuojama, jog esminis faktorius, siekiant išvengti nelaimių kelyje – žmogus, jo atsakomybė už savo elgesį kelyje. Kiek bemažėtų eismo įvykių, kuriuose nukenčia ar žūsta žmonės, tai neguodžia tų, kurie neteko artimųjų ar patys buvo sužaloti, o galbūt sužalojo kitus eismo įvykių metu.

    Šiemet Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – apskr. VPK) Kelių policijos skyriaus pareigūnai, bendruomenės pareigūnės su jaunaisiais policijos rėmėjais ir su kitomis eismo saugumu besirūpinančiomis organizacijomis. Lietuvos automobilių kelių direkcijos VĮ „Marijampolės regiono keliai“ atstovas Egidijus Lovkis, VĮ „Regitra“ ir SDG Akademija atstovai Marijampolėje eismo dalyviams dalino lankstinukus, kalendoriukus, priminė saugaus eismo kelyje svarbą.

    Saugaus eismo akcija „SAUGUS KELYJE – KAI ŽINAU!“ vyksta vairavimo mokyklos ARV-AUTO klasėje. Jos tikslas – sudaryti sąlygas miesto gyventojams plėtoti savo, kaip eismo dalyvio (pėsčiojo, keleivio, vairuotojo), saugaus eismo kompetenciją, daugiau dėmesio skiriant savo ir aplinkinių saugumui užtikrinti. Akcijos metu gyventojai pakviesti pasitikrinti KET žinias. Jaunesniems eismo dalyviams paruoštos užduotys pagal jų amžių. Mokyklos dėstytojai ir policijos pareigūnai (nuo 14 val. iki 18 val.) pasirengę atsakyti į saugaus eismo klausimus, konsultuoti apie Kelių eismo taisyklių pakeitimus.

    Vaikų darželyje „Vaivorykštė“ vyko renginys „Aš saugus, kai policija lydi mus“, o “Nykštuko” darželyje – „Saugaus eismo ABC“ bei tarnybinio automobilio apžiūra, praktiniai užsiėmimai, susitikimas su policijos bičiuliu Amsiu.

    Praėjusį sekmadienį, balandžio 2-ąją, Saugaus eismo diena paminėta ir bažnyčiose.

    Žmogus yra pats svarbiausias ir pažeidžiamiausias saugaus eismo sistemos elementas. Daug yra daroma dėl eismo saugumo. Kuriami įstatymai, reglamentuojantys saugų eismą, skiriamos didžiulės lėšos įvairių saugaus eismo priemonių įgyvendinimui, vykdoma švietėjiška veikla. Tačiau dažniausiai užtenka saugaus greičio pasirinkimo, nevairavimo išgėrus, tolerancija vieni kitų atžvilgiu, atšvaitų ir liemenių dėvėjimas tamsiu paros metu, tai pagrindiniai veiksniai, kurie gali jus apsaugoti nuo nelaimės.

    Renginiai vyko visose apskrities savivaldybių teritorijose – keliuose, mokyklose, kur prisijungė ir jaunieji policijos rėmėjai.

    Apie eismo įvykius Marijampolės sav. – skaičiais

    Marijampolės miesto ir savivaldybės teritorijoje 2016 metais iš viso įvyko 173 eismo įvykiai, iš jų 50 – įskaitinių, kuriuose buvo sužaloti 67, žuvo 3 žmonės. 2016 metais nustatyti 272 neblaivūs vairuotojai, 26 iš jų sukėlė eismo įvykius, 5 iš šio skaičiaus – įskaitiniai eismo įvykiai (kai nukentėjo žmonės). 2017 m. Marijampolės sav. jau žuvo 2 žmonės (A5 kelyje 2017-03-29 žuvo Latvijos piliečiai).

    Marijampolės savivaldybėje 2016 m. sužeista 11 vaikų (5 mieste ir 6 savivaldybėje).

    2016 m. sausio-vasario mėnesiais Marijampolės savivaldybėje įvyko 26 eismo įvykiai (2017 m. per tą patį laikotarpį – 28). Pernai dėl neblaivių vairuotojų kaltės sausio-vasario mėn. kilo 8 eismo įvykiai, šiemet – 4. Vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę, pernai per du minėtus mėnesius nustatyta 40 neblaivių asmenų, šiemet – 26.

    2015 m. Marijampolės mieste pėsčiųjų perėjose buvo sužaloti 9 žmonės, žuvusiųjų nebuvo. 2016 m. sužaloti 7, žuvo 1 žmogus. O šiemet per du mėnesius jau sužaloti 3 žmonės.

    Saugaus eismo diena Vilkaviškio r.

    Minint saugaus eismo dieną Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. policijos komisariato pareigūnai lankėsi Vilkaviškio pradinėje mokykloje. Bendruomenės pareigūnė Rūta Kairienė papasakojo kaip saugiai pereiti gatvę ar kelią, nuo kokio amžiaus leidžiama važiuoti dviračiu ir kur galima jais važinėtis.
    Vaikams buvo rodomi filmai „Saugaus eismo pamokos visiems“. Vėliau vyko jų vyko aptarimas bei aktyviausiems ir teisingai atsakiusiems į klausimus apie saugų eismą buvo padovanoti atšvaitai.

    enginys baigėsi mokyklos kieme, kur policijos patruliai Žydrūnas Brazaitis ir Tadas Rožas papasakojo apie patrulių darbą. Vaikai smalsiai apžiūrinėjo policijos tarnybinį automobilį.

    Pareigūnai priminė kam reikalinga segėti atšvaitus, dėvėti liemenes. Palinkėjo, kad kelyje vaikai elgtųsi atsakingai ir saugiai, laikytųsi kelių eismo taisyklėse numatytų pareigų.

    Visos organizacijos, besirūpinančios eismo saugumu, taip pat ir policijos pareigūnai, sveikina eismo dalyvius saugaus eismo dienos proga ir linki nepamiršti, kad kelyje esame ne vieni. Norėdami būti saugūs, nepamirškime savo pareigų. Linkime, kad saugaus eismo diena tęstųsi visus metus.

    Marijampolės apskr. VPK informacija

    Marijampolės medikams – apie ankstyvos mitybos svarbą ilgalaikei sveikatai

    0

     

    Marijampolės savivaldybės administracijos salėje balandžio 6 d. vyko nemokamas mokslinis-praktinis seminaras, skirtas visų profesinių kvalifikacijų gydytojams, visuomenės sveikatos ir slaugos specialistams, apie ankstyvos mitybos svarbą ilgalaikei sveikatai. Seminare pranešimus skaitė visoje šalyje ir net užsienyje pripažinti gydytojai, tokie kaip gydytojas vaikų endokrinologas dr. Robertas Kemežys ir gydytoja gastroenterologė doc. Rūta Kučinskienė ir kiti. Seminaras organizuotas Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos kartu su Nestle mitybos institutu (Nestle Nutrition Institute) ir bendradarbiaujant su Lietuvos dietologų draugija.

    Marijampolės medikai išgirdo naujienas apie baltymų įtaką metaboliniam programavimui ankstyvosios mitybos laikotarpiu, naujausius alergijos pienui tyrimus ir gydymo būdus, pogimdyminių psichikos sutrikimų gydymą, jų poveikį vaiko sveikatai. Seminare papildytos žinios apie motinos pieno privalumus, probiotikų įtaką, gydant vaikų funkcines ir ūmias infekcines virškinimo trakto ligas.

    Nestle mitybos instituto, kurio centrinė būstinė įsikūrusi Šveicarijoje, atstovas Darius Praninskas sakė, kad šio seminaro tikslas – dalintis moksline informacija su visuomenės sveikatos specialistais, šeimos gydytojais, pediatrais, slaugytojais kūdikių ir vaikų mitybos srityje. Nestle mitybos institutas atlieka fundamentinius mokslinius tyrimus ir kaupia naujausią informaciją. D. Praninskas priminė, kaip svarbu pirmieji vaiko gyvenimo metai, kada vyksta spartus augimas. Šio periodo mityba vaidina labai svarbų vaidmenį tolesnei sveikatai ir gali nulemti nutukimą, alergijas ir kitas patologijas. Žinoma, mokslininkai skatina kūdikius maitinti motinos pienu, jei tai neįmanoma – gydytojams parinkti pačias geriausias rekomendacijas. Perteklinis baltymų vartojimas ankstyvajame periode gali būti pavojingas, nes gali skatinti per greitą kūdikio augimą. Seminare kalbama ir apie naujas alergijos, pastarųjų amžių „Dievo rykštės“, profilaktikas – imuninės sistemos tolerancijos vystymą. Šioje srityje vykdomi išsamūs tyrimai.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Aurelijos Baniulaitienės nuotrauka.

    Kviečiame į akciją DAROM MARIJAMPOLĖ 2017

    0

     

    Jau dešimtus metus iš eilės visoje Lietuvoje, šurmuliuos visuomeninė akcija „Darom“. Tik gausaus įstaigų, įmonių, organizacijų, kaimo bendruomenių, jaunimo klubų, švietimo įstaigų ir visų aplinkos išsaugojimui neabejingų žmonių dėka š. m. balandžio 22 d. nuo 10 val. jau 10-ąjį kartą susitiksime akcijoje „Darom Marijampolė 2017“.

    Kviečiame didesnes įmones ir organizacijas registruotis iš anksto, tai padės tiksliau paskirstyti dalyvių srautus į akcijos dieną tvarkomas teritorijas.

    Akciją „Darom Marijampolė 2017“ organizuoja Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centras bei Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyrius.

    Kaimiškose vietovėse akcijos koordinatoriai yra seniūnai, jiems talkina seniūnaičiai, kaimų bendruomenių pirmininkai.

    Registruotis ir visą informaciją apie akciją kviečiame sekti adresu internete: www.darommarijampole.lt

    Registruojantis, prašome nurodyti norimos tvarkyti teritorijos numerį ir pavadinimą.

    Iškilus klausimams prašome kreiptis į Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centro projektų vadovą, renginių organizatorių Saulių Lisauską, mob. (8-603)  51 751; (8-646) 34 143, el. paštas saulius.lisauskas@mluc.lt

    Priemonės akcijai bus išduodamos Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkos valdymo skyriuje 305 kab., kreiptis į Vyr. specialistę Reginą Pakrosnevičienę,
    tel. (8-343) 90 056, mob. (8-620) 78 879, el. paštas regina.pakrosneviciene@marijampole.lt

    Troškinta kalakuto krūtinėlė su daržovėmis ir makaronais

    0

     

    4 porcijoms reikės:

    kalakuto krūtinėlės (400 g),

    brokolio,

    saldžiosios paprikos,

    cukinijos,

    pievagrybių (5 vnt.),

    svogūno,

    česnako,

    aliejaus,

    pieno (apie 0,5 l),

    grietinėlės,

    prieskonių vištienai,

    druskos,

    maltų juodųjų pipirų,

    Provanso žolelių mišinio,

    greitai išverdančių makaronų,

    rozmarino šakelės,

    tarkuoto fermentinio sūrio (apie 150 g).

    Kalakuto krūtinėlę supjaustome kubeliais, užberiame prieskonius, permaišome ir, sudėję į įkaitintą keptuvę su trupučiu aliejaus, kepiname 8–10 min. (pastaba: šiam patiekalui tinka bet kokio paukščio krūtinėlė). Apkepintus kalakutienos gabalėlius trumpam išimame iš keptuvės, o joje pakepiname smulkintas daržoves, pievagrybius, rozmariną. Daržovėms apkepus, beriame paukštienos gabalėlius atgal keptuvėn ir dar viską patroškiname kartu apie 5–6 min., pagardindami trupučiu grietinėlės. Troškinį sudedame į puodą, įdedame saują makaronų ir užpilame pienu iki viską apsems. Gaminys bus baigtas, kada išvirs makaronai. Baigus troškintis patiekalui, ant viršaus beriame tarkuotą fermentinį sūrį ir viską permaišome. Beliko patiekalą dėti į lėkštes ir skanauti. Aš prie patiekalo pasiruošiau gražgarstės salotų. Jos puikiai tiko. Skanaus!

    17758953_1496795820362353_924720078_o

    17693070_1496796100362325_219469828_o

    17522529_1496796770362258_1337113222_o

    17693092_1496797250362210_1365886406_o

    17692718_1496797493695519_442677355_o

    17693025_1496797927028809_795850591_o

    17758974_1496792903695978_1692065668_o

    untitled-1

    Kviečiame į diskusiją „Marijampolė – 2018 m. Lietuvos kultūros sostinė“!

    0

     

    2018-aisiais Marijampolė taps Lietuvos kultūros sostine. Kviečiame balandžio 6 d., ketvirtadienį, 16 val. į diskusiją Beatričės Kleizaitės-Vasaris galerijoje (P. Butlerienės g. 5).

    Kviečiame visus burtis Lietuvos kultūros sostinės programos idėjų bankui papildyti. Laukiame iš Jūsų naujų kultūrinių idėjų bei iniciatyvų!

    Savivaldybės pateikta paraiška suteikia puikią galimybę visai Marijampolės bendruomenei dalyvauti projekte „Laikas keičiasi ir keičia“, kuris bus vykdomas Valstybės 100-ojo jubiliejaus metais: kūrybiškai atskleisti savo miesto istorijos puslapius, asmenybes, palikusias pėdsakus šalies kultūriniame, politiniame bei visuomeniniame gyvenime, pristatyti kūrybingus vietos žmones, kupiną kultūros vyksmą skambančiose ir žydinčiose erdvėse, kurti aktyvaus, inovacijoms atviro ir tolerantiško miesto įvaizdį.

    Laiko kaitą Marijampolės kultūros ir istorijos vyksme atspindi ir specialiai sukurtas logotipas, kuriame pavaizduotas varpas – istorinės praeities, aktyvios dabarties ir veržlios ateities šauklys.

    Turime progą drauge įrodyti, kad laikas gali tapti miesto istoriją ir ateities vizijas jungiančiu elementu. Kad galime tapti tokia kultūros sostine, kurią pajaustų ir didžiuotųsi marijampoliečiai, kad ji būtų matoma šalies ir tarptautiniame kontekste.

    Pagal pateiktą paraišką programos renginiams formuoti pasirinktos keturios kūrybinės platformos: „Istorija ir pažinimas“; „Pasaulis ir atspindys“; „Susitikime čia“; „Šventė ir erdvė“.

    „Marijampolė – 2018 m. Lietuvos kultūros sostinė“ – tai laimėjimas, iššūkis ir naujos galimybės. Kviečiame jungtis ir dirbti drauge!

    Marijampolės savivaldybės administracijos

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Marijampoliečiams – apie konkurencijos naudą

    0

    Marijampolėje kovo paskutinę dieną vyko antrasis Konkurencijos tarybos seminarų apie konkurenciją ciklo #SuKonkurencijaPoLietuvą renginys, skirtas viešojo ir privataus sektoriaus atstovams. „Mercure“ viešbučio konferencijų salėje surengtas renginys sudomina savivaldybės įmonių atstovus, privačius vežėjus, smulkius verslininkus. Konkurencijos tema domėjosi ir Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Isoda.

    Renginio metu savo įžvalgomis apie konkurenciją, valstybės pagalbą, valstybės veiksmus užtikrinant konkurenciją, kartelius viešuosiuose pirkimuose ir reklamą dalijosi tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas, tarybos narė Jolanta Ivanauskienė bei tarybos ekspertai Agnė Adomaitytė, Daumantas Grikinis, Jūratė Mikelaitytė ir Milda Kankevičiūtė. „Konkurencijos problemos aktualios ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose, tad diskusija su viešojo administravimo subjektais ir verslu – tai puiki galimybė atvirai kalbėti apie konkurenciją, jos teikiamą naudą ir būdus galimiems konkurencijos ribojimams išvengti”, – renginio metu sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas. Jo įsitikinimu, konkurencija visada turi nešti naudą vartotojui, nes garantuoja mažesnes kainas, didesnį pasirinkimą, geresnę kokybę ir inovacijas. Kaip puikius pavyzdžius jis pateikė pigių skrydžių bendrovių atsiradimą, kritusias kainas ir įvairovę telekomunikacijų sektoriuje, prekybos tinklo „Lidl“ atėjimą į Lietuvą, kuris, taikydamas naują rinkodarą, „suardė ramybę ir neleidžia užmigti“. Tiesa, „mūsų tikėjimas konkurencija dar nėra labai gilus“, pripažino tarybos vadovas, nes daugelis dar prisimename laiką, kai reikėjo „gauti“, o ne „pirkti“. Tarybos narė Jolanta pripažino, kad kartais monopolijos yra pateisinamos, nes gali pagaminti pigiau. Galimos natūralios monopolijos o vandens, šilumos energijos tiekimo, saugumo užtikrinimo, sveikatos, patentų apsaugos srityse.

    Specialistai pripažino, kad jų darbas yra nelengvas, mat tenka dirbti su stambiomis įmonėmis, Vyriausybe. Tyrimus pradeda, kai gauna skundus, kartais – analizuojant rinkas savo iniciatyva. Kartelinio susitarimo tarp konkurentų dalyviai kartais patys prisipažįsta, kai išeina iš susitarimo. Tad pavojus būti atskleistam visada yra, o baudos nustačius konkurencijos pažeidimus yra negailestingos.

    Seminare dalyvavęs mero pavaduotojas P. Isoda įvertino tarybos darbuotojų profesionalumą ir nusiteikimą, sakydamas, kad tai yra „viena geriausiai dirbančių šalies viešųjų įstaigų“.

    Konkurencijos tarybos ekspertai savo žiniomis dalysis ir kituose šalies miestuose – Alytuje, Panevėžyje, Utenoje, Tauragėje, Šiauliuose, Telšiuose, Klaipėdoje ir Vilniuje. Seminarai finansuojami Europos Sąjungos techninės paramos ir Konkurencijos tarybos lėšomis.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Parengta pagal organizatorių informaciją

    Aurelijos Baniulaitienės nuotrauka.

    Ieškomas dingęs nepilnametis

    0

     

    2017-03-31 apie 03.45 val. iš namų, esančių Marijampolės sav. Šunskų mstl., šviesios spalvos BMW automobiliu pasišalino nepilnametis Deividas Rožkovas (g. 1999 m.). Išvykdamas vilkėjo šviesios spalvos megztinį, mėlynus džinsus. Vaikinas yra apie 170 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, už ausies turi randą.

    Ką nors žinančius apie Deivido Rožkovo buvimo vietą arba turinčios kitos svarbios informacijos, prašome atvykti į Marijampolės apskr. VPK (Marijampolė, J. Basanavičiaus a. 2, 111 kab.) arba paskambinti telefonu 8 -700 60414 arba 112.

    Marijampolės apskr. VPK informacija

    Bronė Gudaitytė: „Mano kalbėjimas turi būti veikla“

    0

     

    Iš amžių glūdumos paveldėta moralė ar gyvenu kaip noriu (nors nežinau, ko ir kaip noriu)?Informacijos gausa, prasilenkianti su veikla (žinau, bet nieko nedarau), ir visuotinė abejingumo, vangumo būsena – toks šiuolaikinės visuomenės apibūdinimas.

    Apie tai kalba Bronė GUDAITYTĖ, filosofijos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto lektorė, radijo laidų vedėja, dvasinės ekologijos propaguotoja. Dėstytoja, ypač mylima ir gerbiama studentų, VDU tradiciniuose bendruomenės rinkimuose ne kartą laimėjusi „Metų širdies“ apdovanojimą.

    Šiuolaikinis žmogus – be moralinio stuburo

    „Šiais laikais trūksta moralinio stuburo“, – sako filosofė. „Moralinis“, anot B. Gudaitytės,  žymi mūsų elgesį, o „doros veidas“ reiškia, jog žmogus yra laisvas elgtis, rinktis pagal savo valią (dora – tų dalykų taikymas). Rinktis žmogus privalo visada, o pasirinkęs – kažką ir padaryti. „Jei nesirenkame nieko, netampame žmonėmis“, – akcentuoja filosofė.

    Šiuolaikinis žmogus „užmigdomas“: jam įteigiama, jos jis esąs laisvas gyventi nesirinkdamas, mat už jį pasirenka TV laidos, tam tikros knygos, reklama… Bet tokia laisvė yra pelėkautai, mat ji nėra siejama su sąžine. Į pasąmonę įteigtas siekinys: „Ne gyvenk, o norėk!“ žmogų paverčia robotu, kurio gyvenimą pavaduoja televizija, kitos medijos, reklama. Prancūzų rašytojas Frederikas Beigbederis, pagavęs šiuolaikinio žmogaus egzistencijos akligatvį, teigia, jog reklama žmogui pasako, ko norėti. Supraskime: šiuolaikinis žmogus pats jau negeba net norėti, netgi tam jam reikalinga pagalba iš šalies! Ir visa tai – nauja tvarka.

     „Nauja tvarka“ madinga, – sako B. Gudaitytė, – bet ji ardo tai, kas sukurta Dievo, o kai ardoma Dievo sukurta tvarka, į gerą visa tai neišeina. Kai Dievą pakeičia autoritetas (pvz., Stalinas), suardoma moralė.“ Suardytos moralės padarinius filosofė grindžia faktais – skirtingais laikotarpiais direktorių įvardytų problemų mokyklose analize. Žengiame į sudėtingą XX amžių. Mokiniai nepaklusnūs (sugriautas įsakymas „Gerbk tėvą ir motiną“ ateina ir į mokyklą) – konstatuoja direktoriai. Po 30 metų: stipri mokinių nepagarba vienas kitam (muštynės, patyčios ir kt.). Šiais laikais realybė dar baisesnė: išprievartavimai, narkotikai, abortai, baimė, kad vaikai mokyklose nebūtų nužudyti, kad patys ten nenusižudytų…

    Kultūra, alsuojanti mirties dvasia

    Jonas Paulius II (1920–2005) teigęs: „Šiuolaikinė kultūra alsuoja mirties dvasia.“ Ir išties: XX a. – rojus, kaip manoma buvo, bet tas amžius – žudymo amžius. „Šiuolaikinė JAV kultūra rodo, kad slibinas atgijęs. Vakarų kultūra turi slibino antspaudą – žudyti, – sako B. Gudaitytė. – Velnias pažada rojų, bet veda į mirtį.“ Kas atsitinka, kai paniekinamas Dievas? Lieka blogis, arba – velnias, kurio politika nuožmi: gyvenimas „rojuje“, o paskui – baimė. Lieka pinigų troškimas, nuspalvinęs viską. Pinigai garantuoja laimę? Truputėlis tyrimų: JAV moterų malonumas – apsipirkinėjimas, rodantis, jog valdo godumas, o ne seksualinė trauka, taigi šeimoje nelieka net kūniškų instinktų…

    Į aukštesnį tikslą – su pagrindiniu vidiniu įrankiu – valia

    „Pasaulis gali atsistatyti tik pripažindamas moralę, – teigia B. Gudaitytė. – Moralinis pagrindas orientuotas į amžinybę. Jei mūsų pasirinkimai dera su amžinybės keliu, jie geri.“

    Bet amžinoji tiesa, pasak Dekarto, nėra pažįstama. Tad lieka laikinosios tiesos. Bet… Žmogaus laikinosios tiesos turi derėti su amžinosiomis. „Jei kas prasilenkia su dešimčia Dievo įsakymų, prasilenkia su moraliniu pasirinkimu“, – sako filosofė, akcentuodama žmogaus moralinį pagrindą. Be moralinio pagrindo žmogus nėra žmogus, o tik protingas gyvulys. Gyvūnus valdo instinktai, o žmogus turi laisvą valią rinktis.

    „Valia – įrankis, reguliuojantis tai, ką atrandu savyje“, – teigia B. Gudaitytė. Kai to įrankio nėra, žmogus nėra laisvas, jį valdo vadinamosios reptilinės smegenys, kūno poreikiai. O štai laisvas žmogus žino, jog gali pakentėti, laisvai valdyti reptilines smegenis.

    „Kur rasiu džiaugsmą, ramybę – jutiminiuose ar dvasiniuose dalykuose? Ar įniršį ir geismą pats valdysiu, ar būsiu viso to pats valdomas?“ – retoriškai klausia filosofė. Išvada paprasta: žmogus viską pripažįsta, bet turi būti aukščiau. Dar daugiau: viso gyvenimo tikslas turi būti aukštesnis už tai, kas praeina.

    Informacija su minuso ženklu

    Pasak filosofės, šiais laikais klesti informacijos gausa su minuso ženklu: tu viską žinok. Deja,  tos žinios nepritaikomos. „Neužtenka žinoti, reikia tas žinias pritaikyti, – sako B. Gudaitytė. – Žinojimas prasilenkia su gyvenimu – mes „užmigdyti“. Nėra raumenų daryti. Mes žinome, kas yra teisinga, bet nieko nenorime daryti.“ Abejingumas, vangumas tampa dominuojančia būsena, mūsų kultūros dalimi, netgi gyvename taip, kad nieko nereikėtų daryti, nors nė vienoje pasaulio kultūroje nesakoma, kad baimė, ištižimas yra gerai – visos kultūros orientuotos į absoliučias vertybes: grožį, tiesą, gėrį. O tos absoliučios vertybės siekiamos tik veikiant. „Nieko nedarydamas, nieko ir nepadarysi, – reziumuoja filosofė. – Mano tyla pritaria blogiui, mano kalbėjimas turi būti veikla.“

    Nuotraukoje – Bronė Gudaitytė.

    Nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos kariai išleisti į atsargą

    0

     

    Balandžio 3 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione vyko nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos karių išleidimo į atsargą ceremonija. Šią dieną su batalionu atsisveikino ir tapo Lietuvos kariuomenės rezervu 161 karys, iš jų trys – moterys. Visi prieš 9 mėnesius tarnybą batalione pradėję kariai čia atėjo savanoriškai. Net 50 karių pareiškė norą tęsti tarnybą Krašto apsaugos sistemoje kaip profesinės karo tarnybos kariai, 34 kariai tęs tarnybą Vytenio batalione.

    Karių išleidimo į atsargą ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, laikinai einanti Marijampolės savivaldybės mero pareigas Irena Lunskienė, administracijos direktorius Sigitas Valančius, statutinių organizacijų atstovai, karių artimieji.

    Ceremonijos metu karius sveikino garbingi svečiai, ką tik pareigas pradėjęs eiti bataliono vadas mjr. Julius Gaižauskas. Išeinančius į atsargą karius palaimino Marijampolės įgulos kapelionas mjr. Edvardas Baniulis. Atsisveikindami su batalionu kariai iškilmingai pražygiavo rikiuotės aikšte, vėliau visi buvo pakviesti įsiamžinti bendroje nuotraukoje. Karių artimiesiems ta proga buvo organizuota bataliono ginklų ir technikos paroda, vėliau – vaišės kareiviška koše ir arbata. Kaip kurie iš jų į išleidimo ceremoniją atskubėjo net iš užsienio.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Parengta pagal LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono informaciją.

    Nuotraukos – št. srž. Juozo Slabodos.

    jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Kviečiame ruoštis Šv. Velykoms

    0

     

    Artėjant Šv. Velykoms, balandžio 8 d. 13 val. Marijampolės kraštotyros muziejus kviečia jaunimą, senelius, tėvelius ir vaikučius  į edukacinį užsiėmimą „Margučio magija“. Renginio metu dalyviai išbandys dvi skirtingas kiaušinių marginimo technikas: marginimą karštu vašku ir dekoravimą augalų atspaudais. Kalbėsimės apie augalinių dažų gamybą, virsime margučius juodalksnio dažuose.  Užsiėmimo metu taip pat aptarsime senuosius Šv. Velykų papročius, drauge gaminsime Šv. Velykų stalo atributą – sviestinį avinėlį. Nepraleiskite progos smagiai ir turiningai praleisti gražią šeštadienio popietę!

    Užsiėmimas vyks Marijampolės kraštotyros muziejuje Vytauto g. 29. Renginio kaina: 1 EUR. Būtina išankstinė registracija tel. 8 343 54575.

    „Uodo“ šeimos turgelis atkeliauja į Marijampolę

    0

    „Uodo“ šeimos turgelis, kiekvieną savaitgalį aplankantis vis kitą miestą, jau tapo maža tradicija Lietuvoje. Laukiamas ir mylimas jis padeda šeimoms gyventi taupiai ir atsakingai bei skatina atsakingą vartojimą ir bendruomeniškumą.

    Pagaliau turgelis atkeliauja ir į Marijampolę ir visus marijampoliečius bei miesto svečius kviečia į atsakingą vartojimą ir šeimos vertybes puoselėjantį pirmąjį „Uodo“ šeimos turgelį Marijampolėje!

    Balandžio 8 d. (šeštadienį) sporto centre „Sūduva“, nuo 11 iki 15 val. visas šeimynėles pakviesime pirkti, parduoti, mainyti savo šeimos turtelius, bendrauti ir pramogauti!

    Būsimi „Uodo“ šeimos turgelio” dalyviai džiaugiasi, kad pagaliau „Uodo“ turgelis atkeliauja ir į Marijampolę. Tikime, kad ir pas mus šis renginys  taps maža, gražia, šeimynine tradicija, kuri padeda gyventi taupiai ir atsakingai.

    Turgelyje esami ir būsimi tėveliai dalinasi šeimyniniais džiaugsmais, vaikučiai prisipildo žaismingų emocijų, o nebenaudojami daiktai atranda naujus namus! Tai, kas sena ar įprasta, kažkam tampa nauja ir pirmąkart patirta – tebūnie tai žaislas, drabužis, namų apyvokos daiktas ar naudingas patarimas! 

    Turgelyje galima prekiauti asmeniniais, nebenaudojamais savo šeimos daiktais: drabužiais, avalyne, vaikiškomis prekėmis, smulkmenomis namams ir buičiai, rankdarbiais.
    Vaikučių ir jų tėvelių lauks pramogos ir linksmybės. Turgelyje dalyvaus ir gerumu pasidalinti kvies labdaros organizacija. Kviesime visus prisidėti, paremti skurdžiau gyvenančias šeimas.

    Norinčius prekiauti organizatoriai kviečia registruotis tinklapyje www.seimosturgelis.lt, užpildant registracijos formą.

    Kontaktai pasiteirauti:  el.p. seimosturgelis@uodas.lt, arba tel.pasiteiravimui: 8 635 11612.
    Daugiau informacijos apie renginį facebooke: https://www.facebook.com/events/282429902191385

    Apsilankymas nemokamas, nes šypsena nieko nekainuoja. Ateikite su šeima ir pasikvieskite draugus!

    Tai aktualu: naujai skaičiuojami mokesčiai už atliekų tvarkymą

    0

     

    Pastaruoju metu UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centre ir jo padaliniuose, esančiuose visose savivaldybėse – klientų gausa. Atliekų turėtojai sulaukė sąskaitų už atliekų tvarkymą ir kai kuriems jų  kilo daug neaiškumų dėl naujai  suskaičiuotų mokesčių.

    Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės  nutarimus nuo 2017 metų sausio 1 d. Marijampolės regione( Marijampolės savivaldybėje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, Kalvarijos savivaldybėje, Vilkaviškio rajono savivaldybėje ir Šakių rajono savivaldybėje) įvesta dvinarė mokesčių už atliekų tvarkymą sistema ,   kurioje  mokesčius sudaro dvi dalys: pastovioji dalis ir kintamoji dalis.  Pagal savivaldybių tarybų nutarimus pastovioji dalis, kurią sudaro atliekų tvarkymo sistemos išlaikymo kaštai,  skaičiuojama kiekvienai gyvenamajai valdai pagal jojedeklaruotų asmenų skaičių.

    Kintamoji dalis skaičiuojama pagal deklaruotų ir šiuo metu valdoje gyvenančių asmenų skaičių.Į šią dalį įskaičiuojami kaštai, kurių reikiaeinamaisiais  metais atliekoms surinkti bei sutvarkyti. Asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą būste (bute, name), bet ten negyvenantiems ilgiau kaip 3 mėnesius, pateikusiems dokumentus apie laikiną išvykimą , kintamosios dalies mokėti nereikia ir ji neskaičiuojama.

    UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras mokesčiams skaičiuoti naudojosi Gyventojų registro duomenimis  apie būste deklaruotus asmenis . Šiuos duomenis suderinti arba patikslinti reikia seniūnijose pagal gyvenamąjį adresą.

    Pastoviosios dalies tarifas  1 asmeniui (su PVM) – 1,03 eur/ mėnesiui.

    Kintamosios dalies tarifas 1 asmeniui (su PVM) – 1,08 euro/ mėnesiui.

    Mokesčiai dabar skaičiuojami gyvenamajam būstui (butui, namui) nepriklausomai nuo jo dydžio tik pagal jame deklaruotų asmenų skaičių.

    Mokesčio dydis Eur/ mėn 1 asmuo 2 asmenys 3 asmenys 4 asmenys ir daugiau asmenų
    Pastovioji dalis 1 mėn. 1,03 2,06 3,09 4,12
    Kintamoji dalis 1 mėn. 1,08 2,16 3,24 3,24
     

    VISO už mėnesį:

     

    2,11

     

    4,22

     

    6,33

     

    7,36

    Pastovioji dalis 3 mėn.

     

    3,09 6,18 9,27 12.36
    Kintamoji dalis 3 mėn. 3,24 6,48 9,72 9,72
     

    VISO už ketvirtį:

     

    6,33

     

    12,66

     

    18,99

     

    22.08

    Atliekų turėtojams , turintiems sodų valdas su nameliais sodų bendrijose ir garažus garažų bendrijose, irgi  nustatyti mokesčiai už atliekų tvarkymą: 0,90 euro už sodo valdą  ir 0,60 už garažą per mėnesį .

    Fiziniams asmenims, kuriems UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro suformuotame pasiūlyme  mokesčiams  už komunalines atliekas suskaičiuoti  yra naudoti tikslūs ir teisingi duomenys, niekur kreiptis nereikia. Prašome sumokėti mokesčius.

    Dėl duomenų, naudotų skaičiuojant mokesčius už atliekų tvarkymą,  tikslinimo galima kreiptis į UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro klientų aptarnavimo skyrių Marijampolėje, Vytauto g. 27, tel . 8 343 50034, mob. tel. (8 698 17850),el.p. informacija@maatc.lt    arba į jo padalinius savivaldybėse:

    1. Kalvarijoje – Dariaus ir Girėno g. 7,(8 343) 21023, mob. tel.  (8 652) 45175, el.p. kalvarija@maatc.lt
    2. Kazlų Rūdoje- Vytauto g. 45, t(8 343) 30 687, el.p. kazlu_ruda@maatc.lt
    3. Šakiuose – Sodų g. 15, t/faks.(8 345) 51 030, el.p. sakiai@maatc.lt
    4. Vilkaviškyje – Basanavičiausa. 11-210, tel./faks.8-342-20700, el. p vilkaviskis@maatc.lt.

    UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras

    Tradicinė Velykų puošmena jau džiugina laukiančiuosius gražiausios pavasario šventės

    1

     

    Devintosios Velykos

    Kad artėja viena iš gražiausių metų švenčių – Velykos, bene pirmiausia kasmet praneša prekybininkai, viliojantys spalvingų ir žaismingų prekių reklamomis bei akcijomis. O netoli Marijampolės miesto esančiame Skaisčiūnų kaime bene pirmieji apie artėjančias Velykas jau devintus metus iš eilės paskelbia kaimo senbuvių Zubrickų sodybos, esančios prie pat judraus kelio, atvedančio nuo Tarpučių, gyventojai. Jau gana seniai mirus tėveliams, čia sėkmingai tvarkosi dviejų jauniausiųjų Zubrickų atžalų – Vidos Giraitienės ir Laimos Pajaujienės – šeimos.

    Pirmąkart – 50 margučių

    Įvairių naujovių į sodybos, o kartu ir į plačios Zubrickų giminės kasdienybę nuolat įneša kūrybinga, visada ieškanti ir fantazijos nestokojanti Giraičių šeimos pirmagimė Vaida, beje, šiuo metu jau ne pirmus metus einanti ir Skaisčiūnų kaimo bendruomenės pirmininkės pareigas. Tai jos dėka kelią į kaimo bendruomenės namus (buvusią Skaisčiūnų mokyklą) numynę ne tik muzikos ir kitokių linksmybių mėgėjai, bet ir jau pagarsėję kaimo sportininkai, kūno linijas tobulinančios moterys, žaidimų aikštelės ir smagaus bendravimo su bendraamžiais ieškantys vaikai, taip pat – darbo nesibaidantys aplinkos švarintojai.

    Būtent Vaidai šovė į galvą mintis šv. Velykas namie pasitikti kitaip nei anksčiau – nuotaikingai, kasdien šventiškai. „Kartą, važiuodama Marijampolės–Kalvarijos keliu, prie pat Marijampolės, pastebėjau margučiais papuoštą nedidelio medelio ar krūmo šaką, – prisimena Vaida. – Man buvo labai gražu. Akimirksniu aplankė kita mintis – o jeigu taip papuoštume visą obelį savo kieme!“

    Vaidos mintį palaikė ir namiškiai. Pirmuosius margučius jie įsigijo įvairiose parduotuvės. Tuokart, 2009-aisiais, jų ant obels pakibo gal apie 50.

    Pildo visus metus

    „Papuošta obelis džiugino ne tik mūsų akį, bet ir per Velykas atvykusių artimų giminaičių, – „Mūsų savaitei“ pasakojo Vaida. – Ne vienas jų fotografavosi prie Velykų obels. O mano dėdės Vido šeimai ši „procedūra“ tapo netgi tradicija – jie prie mūsų šventinio medžio fotografuojasi kasmet, turi jau visų 8-erių metų nuotraukų prie šio Velykų medžio kolekciją. Šiemet Velykų dieną, neabejoju, jų kolekciją papildys devintoji nuotrauka.“

    Šiemet Velykų obelį puošia jau ne 50, o 250 margučių. Daugiausia jų įsigijo patys namiškiai. Anot Vaidos, plastikiniai ir kitokie margučiai kasmet perkami ne tik Velykų išvakarėse – visus metus. Kas iš namiškių pamato tokią prekę kur nors – prekybos centruose, dėvėtų drabužių parduotuvėse, gėlių parduotuvėse, tas ir nuperka. Labai džiugina akį didesnieji kiaušiniai, pagaminti iš vadinamosios statybinės putos, nes juos dar reikia patiems nudažyti, galima paįvairinti karoliukais, lipdukais – išeina spalvingi meno kūrinėliai.

    Puošia visi namiškiai

    Puošti Velykų obelį nesibodi visi sodybos gyventojai, o jų čia yra devyni, tačiau bene aktyviausiai planuoja šį darbą ir skatina Vaidos mama Vida. Ji prieš puošimą kruopščiai apžiūri visus sukauptus margučius, nes kai kuriuos po praėjusio sezono reikia pataisyti, padažyti, pakabinimą sutvirtinti. O tuomet į kiemą išeina visi, kas tik tuo metu namuose, ir kabina margučius. Pastaraisiais metais savo ranką prie puošiamos obels vis prideda jau ir jauniausias sodybos gyventojasJoris, Vaidos sūnelis, gimęs tuoj po to, kai ši obelis kieme margučiais buvo papuošta jau antrus metus iš eilės.

    Smalsuoliai ir pasekėjai

    Kiemo puošmena traukia pravažiuojančiųjų ir praeinančiųjų akį – ne vienas smalsuolis sustoja pasigrožėti, o kai kurie žmonės ir savo vaikus atsiveža parodyti jiems „kitaip“ atrodančią obelį. „Jeigu graži idėja žavi kitus ar netgi užkrečia juos tai padaryti savo aplinkoje, reikia tik džiaugtis! – sako Vaida. – Juk kuo daugiau grožio, spalvų ir žaismingumo aplinkui, tuo nuotaikingiau gyvename!“

    Skaisčiūnuose jau yra keletas pasekėjų – gyventojai puošia margučiais krūmą sodybos kieme arba tik medžio šaką.

    Nuotaika – svarbiau

    Paklausta, ar brangu kasmet puoselėti tokią Velykų puošmeną, Vaida nusišypsojo ir numojo ranka: „Neskaičiuojame, nes ne tiek pinigų išleidžiame kartais ir nelabai reikalingiems dalykams. Kai perkame margučius ne iš karto, tai ir neatrodo brangu. O dar ir akcijos padeda pataupyti! Svarbiau – gražus vaizdas ir jo kuriama nuotaika.“

    Medis – lyg metraštis

    Šis Velykų medis kartu dar yra ir tarsi metraštis, nes sukauptos jo nuotraukos primena, koks tais metais buvo oras per Velykas, kokia apranga buvo reikalinga.

    Štai Velykų obels ir žmonių prie jos nuotraukos liudija, kad nuo 2009-ųjų pačios vėlyviausios (balandžio pabaigoje) šv. Velykos buvo 2011-aisiais ir 2014 metais. Pačios ankstyviausios – kovą – 2013 metais ir 2016-aisiais. Beje, pernykštės Velykos, kaip primena nuotraukos, vos išvengė sniego, mat ši obelis buvo puošiama Verbų savaitgalį, o per patį Verbų sekmadienį staiga pasnigo – kiemo puošmeną kaipmat apdengė sniegas. Velykų obelis atrodė tikrai įspūdingai!

    Apie Skaisčiūnų gyventojų sodyboje margučiais kasmet puošiamą obelį žino jau daug žmonių, pažįstančių šios sodybos šeimininkus, jų giminaičius, draugus, bičiulius. Ypač – aktyviau dalyvaujantieji socialiniuose tinkluose. Ne vienas jų prie paskelbtų Velykų obels nuotraukų nuoširdžiai parašo: „Jau laukiau šio jūsų grožio šiemet!“ 

    Vida KARALIŪNAITĖ

    Šeimos albumo nuotraukos.

    2009-ųjų balandis: prie pirmą kartą sodyboje dar labai kukliai papuoštos Velykų obels įsiamžino jos „krikšto mama“ Vaida (dešinėje) ir Vaidos dėdė su dėdiene. Pernai obelis buvo papuošta prieš pat Verbų sekmadienį, o šią dieną kiemo puošmeną dar pagražino puraus sniego sluoksniai. Obelį puošia visi, kas tuo metu yra namuose. Obelį puošia visi, kas tuo metu yra namuose. Obelį puošia visi, kas tuo metu yra namuose. Ne vieną margutį ant Velykų obels yra pakabinęs ir jauniausias sodybos gyventojas Joris, beje, per Velykas švęsiantis savo 7-ąjį gimtadienį. jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1

    Franceskas Miralesas

    0

    „Svarbu, ne kas esame, o ką nuveikiame būdami tas, kas esame. Nesvarbu, ar gyvensime 650000 valandų, ar šešias su puse valandos. Tos valandos bevertės, jei nežinome, ką su jomis veikti.“

    Miško dovanos

    4

     

    Miške galima surasti daug ir įvairių jo dovanų. Visada ten rasime gryno oro, pamatysime ar išgirsime vieną kitą paukštį. Pavasarį miškus užplūsta žibuokliautojai, vasarą – uogautojai, rudenį – grybautojai. Nors, tiesą sakant, grybauti galima ir pavasarį, ir vasarą. O ką gi miške galima rasti žiemą? Taigi didžiausią miško dovaną – elninių žvėrių ragus. Kalbant konkrečiau – stirninų, elnių, briedžių ir danielių. Ragus augina tik šių žvėrių patinai kasmet naujus, o patelės jų niekada neturi.

    Pradėsiu nuo smulkiausių. Stirnos. Tai dažniausiai sutinkami Lietuvos elniniai žvėrys. Gyvena tiek miškuose, tiek laukuose. Kai kurie gamtininkai pagal tai jas net skirsto – laukų stirnos paprastai stambesnės už miško. Bet kalba – ne apie tai, kalba apie jų ragelius. O juos stirninai meta nuo rudens vidurio iki pat naujųjų metų, pirmiausiai vyresni, galiausiai – patys jauniausi. Šviežiai numestą jauno stirnino ragelį esu radęs net kovo mėnesį, taigi išimčių, ypač pas pirmamečius, kartais pasitaiko.

    Briedžiai ragus mesti pradeda iš karto po stirninų – didžiausius ir gražiausius palieka jau gruodį, kartais net lapkritį, iš karto po rujos. Antramečiai savo ragais atsikrato žiemos pabaigoje, vasario mėnesį.

    Taurieji elniai taip neskuba. Jie savo karūnas padeda nuo vasario pabaigos iki balandžio mėnesio galo. Kaip ir kiti, elniai laikosi tos pačios tvarkos: pirma vyresnieji, galiausiai – jauni patinai. Tuo metu dauguma stirninų jau pradeda naujus valytis… Danieliai ragus meta iš karto po elnių.

    Svarbiausias klausimas – kur tų numestų ragų ieškoti? Atsakymas visiškai paprastas – ten, kur žvėrys gyvena. Ragai nukrenta tada, kai tam ateina laikas. Ir visai nesvarbu, ką tuo metu žvėris veikia – eina, guli ar maitinasi. Lengviausia ragus surasti – tuo ir naudojasi dauguma ragų rinkėjų – žiemkenčių laukuose. Žvėrys juose paprastai praleidžia didžiąją tamsios paros dalį. Dar vienas privalumas – pasėlių laukuose paprastai labai geras matomumas, tad didesnį ragą galima pastebėti ir iš toliau. Smulkūs ragai, tokie, kaip stirnų, dažniausiai randami renkant laukuose akmenis.

    Kita potenciali vieta – kirtavietės ir jaunuolynai, bet ten reikia jau daugiau pastabumo. Labai lengva praeiti visai greta rago ir jo nepastebėti. Visi elniniai žvėrys mėgsta maitintis tokiose vietose, nes vyresniame miške jiems maisto palyginus su šiomis vietomis – visai nedaug.  Į šią kategoriją galima įtraukti ir medžiojamų žvėrių šėryklas, ypač jei pasėlius dengia storas sniego sluoksnis. Taip pat verta apžiūrėti ir vėjo ar bebrų nuverstus medžius, ypač drebules. Jų šakelių ir jaunos žievės skoniui retas žvėris atsispiria…

    Žvėrių dienojimo ar poilsio vietos gali būti pačios įvairiausios, norint jas išsiaiškinti, reikia ilgai stebėti gyvūnų įpročius. O kur dar galimybė numesti ragus keliaujant tarp maitinimosi ir poilsio vietų?

    Taigi ragus surasti galima bet kur, kur tik žvėrys praleidžia daugiau laiko. Tai daugiausiai priklauso nuo sėkmės, bet žvėrių įpročių žinojimas suradimo tikimybę labai padidina.

    Aš esu laukinių gyvūnų fotografas, o tai sunkiai suderinama su ragų ieškojimu. Fotografuodamas praleidžiu daugybę laiko vienoje vietoje, o jei ir vaikštau po mišką ar laukus, mano akys visada ieško judesio ar žvėries silueto, o ne rago. Taip tikrai esu nemažai jų praėjęs, bet niekas nežino – kiek…

    Pirmuosius ragus Buktos miške (ribojasi su Žuvinto rezervatu) radau dar ten dirbdamas girininko pavaduotoju, prieš daugiau nei dešimtmetį. Du, ką tik numestus, dviejų šakų briedžio ragus radau eidamas kirtavietės pakraščiu, bet ne toje pačioje vietoje, ir net ne tais pačiais metais. Abu kartus ieškojau antrų pusių, bet veltui… Anksčiau girininkijai priklausė dalis Žuvinto aukštapelkės (dabar ten gamtinis rezervatas), nuėjęs ten paklajoti radau du jau senokai ten gulinčius dvišakus briedžio ragus vieną greta kito – kur gulėjo, ten paliko. Po keleto savaičių iš ten pat parsinešiau dar vieną jau trijų šakų briedžio ragą. Visi rasti briedžių ragai – jau pabalę nuo saulės… Radau ir keletą stirnų ragų – visus grybaudamas.

    Po labai ilgos pertraukos mano ragų paieškos atsinaujino visai netikėtai – ilgai ir visiškai tuščiai pralaukęs žvėrių, patraukiau tiesiog paklajoti po mišką. Ir kai iš tolimiausio taško pasukau namo, eidamas vilkų pėdomis tiesiog ant jų tako pamačiau gulintį penkių šakų elnio ragą. Net kojas pakirto… Jau metus laiko pragulėjęs, bet man jis – pats nuostabiausias.

    Po poros dienų išėjau į mišką su žmona ir vaikais. „Prasijojome“ beveik visą kvartalą, ir žmonos rankose – elnio rago fragmentas! Dar kitą dieną žmona surado jauno elnio penkių šakų ragą, diena vėliau, beieškant poros žmonos rastam penkiašakiui – dviejų šakų briedžio ragą. Taip prasidėjo savotiškos lenktynės, kurias su dideliu susidomėjimu stebi draugai ir sekėjai mano socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Artimiausią darbo dieną turėjau laisvą rytą, tad su žmona vėl dviese nuvažiavome į mišką. Rezultatas – aš radau greičiausiai vilkų suėsto jauno stirnino likučius ir kaukolę su mažučiais rageliais, iš jų vienas dar buvo likęs. Bet jau toks mažytis, vos 35 mm ilgio… O žmona rado briedžio trišakį. Rytojaus pavakare mes vėl miške. Aš radau jauno elnio rago „graužtuką“ su išlikusia rože, o žmona – jau porą metų pagulėjusį stirnino ragą.

    Pasijutome tikrais ragų ieškotojais. Ne juokas: penkios dienos – septyni ragai. Nors tarp surastų nei vieno iš šio sezono metimo, bet juk ne pardavimui renkame… O ir tie „graužtukai“ – dauguma ragų rinkėjų jų net ragais nelaiko. Bet mums jie brangūs. O kokie brangūs, galėjome įsitikinti po keleto dienų visiškai tuščių paieškų. Kartą išėjęs vienas miške prakilpojau virš septyniolikos kilometrų – per brūzgynus, pelkes, išvartas. Ir nieko.

    Tiesa, dar vieną „graužtuką“ vis tik radau, bet tikslas buvo surasti elnius. Jų neradau, bet užtat ant to elnio rago gabalėlio tiesiog užmyniau. Visa laimė, kad mano guminių batų padai minkšti, o paieškose praleistos dienos įpratino kas kiek laiko pažiūrėti ir kas po kojomis guli.

    Būna ir „stebuklingų“ dienų. Kartą į mišką ištrūkome porai valandų, jau pavakare. Apvaikščiojome numatytą kvartalą – žvėrių veiklos žymių gausybė, o ragų nėra… Ir jau pasukus namo žmona rado du nedidukus briedžio dvišakus ragus. Stipriai apgraužti šernų, bet vis dar guli vienas šalia kito… O už vos kelių dešimčių metrų – dar vieną seną, nors net už stirnos mažesnį, tačiau vis tik briedžio ragelį. Bet… Stebuklai tuo ir ypatingi, kad vyksta labai retai… Daugiau tokių turtingų radiniais dienų nebuvo. Vėl keletas „tuščių“ dienų, ir vėl pasisekė. Vidutinio amžiaus miške aš radau šį sezoną numestą stirnino ragelį, o žmona – ilgai jos laukusią stirnino kaukolę su rageliais…

    Atrodytų, kad miške ragų turėtų būti daugybė. Juk raguočiai juos meta kasmet. O randamas tik vienas – kitas… Tai kurgi jie dingsta? Atsakymas – juos daug kas mėgsta. Ragus graužia peliniai graužikai, lapės, net šernai pakramto. Galų gale per keletą metų jie tiesiog suyra… Užtat tie, kuriuos pavyksta surasti, tampa mūsų namų puošmenomis.

    Autoriaus nuotraukos.

    Pirmasis surastas elnio penkiašakis. Žmonos surastas elnio rago fragmentas. Žmonos surastas jauno elnio penkiašakis. Beieškant poros elnio ragui, žmonos surastas briedžio dvišakis. Tik 35 mm. Nors panašus į pirmamečio, bet dantys rodo ne mažiau kaip dvejus metus. Žmonos surastas briedžio trišakis. Elnio rago fragmentas su „rože“. Lede įšalęs stirnino ragelis. Jauno elnio rago dalis su išlikusia „akine“šaka. Rekordinė diena – nors ir daug miške pragulėję, nors ir nedidukai, bet trys rageliai! Vienintelis per sezoną surastas „šviežias“ stirnino ragelis ir daug mačiusi kaukolė. jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1