Pirmadienis, 26 spalio, 2026
Daugiau
    Pagrindinis Blogas Puslapis 266

    Mecenatės jubiliejaus garbei – retro stiliaus „Apskritas stalas“

    0

    Marijampolės garbės pilietė, meno mecenatė ir dailininkė Magdalena Birutė Stankūnienė šių metų sausio 5 dieną savo namuose Čikagoje (JAV) minėjo garbingą 90-ties metų jubiliejų. Marijampolės kultūros centro Dailės galerijoje jubiliejaus proga surengtas „Apskritas stalas“ retro dvasia, kurio dalyviai pasakojo pažinties su šia garsia moterimi įspūdžius, klausėsi Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centro folkloro ansamblio „Žvirgždė“ (vadovė Eglė Alenskaitė) atliekamų romansų.

    Įspūdžiais ir prisiminimais apie įspūdingą, tvirto charakterio, mokančią dalintis su kitais asmenybę dalijosi buvęs Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas, žurnalistė Nijolė Treinytė-Linionienė, su mecenate daug laiko praleidę Algis ir Vida Vaškevičiai, jubiliatės vaikystės sodyboje (Oželių k. Šunskų sen.) šiuo metu su šeima įsikūrusi mokytoja Valė Klesevičienė ir kiti. Daugelis kalbėjusiųjų tvirtino besižavintys Magdalenos Birutės gyvenimo keliu ir laukia naujų susitikimų Lietuvoje. Tai gali įvykti šiemet pavasarį, tad šiam laikui planuojama susukti apie mecenatės gyvenimą ir veiklą dokumentinį filmą.

    Prieš dešimtį metų dailininkė paaukojo solidžią sumą asmeninių lėšų Marijampolės dailės galerijai steigti. Jos iniciatyva Marijampolėje veikia Magdalenos Stankūnienės menų ir Marijampolės dailės galerijos, kuriose eksponuojami šiuolaikinių ir jau Anapilin išėjusių iš Sūduvos krašto kilusių garsių menininkų kūriniai. Taip Marijampolėje buvo pradėta meno galerijų era – šiuo metu jų yra kelios. Pati mecenatė Marijampolės dailės galerijai yra dovanojusi vertingą darbų kolekciją ir paskatinusi tai daryti kitus savo kolegas. Jos kūriniais papuošta viešoji Petro Kriaučiūno biblioteka, Marijampolės ligoninė, kitos Lietuvos įstaigos, dalis paveikslų autorės sprendimu dovanota privatiems asmenims.

    Marijampolės savivaldybės taryba 2008 m. Magdalenai Birutei Stankūnienei už Marijampolės miesto vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje, svarų indėlį, kuriant Marijampolės savivaldybės gyventojų kultūrinę ir dvasinę gerovę, suteikė Marijampolės garbės piliečio vardą.

    Garbaus jubiliejaus proga meras Vidmantas Brazys nusiuntė jubiliatei visų Marijampolės krašto žmonių vardu sveikinimą.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Aurelijos Baniulaitienės nuotraukos.

    „Mamų skrynia“ vėl sulaukė mero dėmesio

    0

    Marijampolė ligoninėje Trijų karalių dieną, sausio 6-ąją, jau ne vienus metus sulaukiama svečių, kurie dovanomis papildo vadinamą „Mamų skrynią“. Tai daugiau kaip penkerius metus iš eilės vykdoma socialinė akcija, kai geradariai dovanoja įvairių naujagimiams reikalingų daiktų: drabužėlių, sauskelnių, lovyčių, vežimėlių ar žaislų. Šie daiktai Akušerijos ginekologijos skyriaus darbuotojų rūpesčiu atitenka naujagimio susilaukusioms sunkiau besiverčiančioms šeimoms. Šia akcija ir siekiama paskatinti visuomenės narius sušelpti kraitelio neišgalinčias susikrauti mamas.

    Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėja Elina Rutkauskienė dėkojo padėkoti dar negalinčių mažųjų vardu visiems dovanotojams, kurių, anot medikės, yra žymiai daugiau nei „Trys karaliai“.

    Atiduodamas „Mamų skryniai“ šiemetes dovanas Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys spaudė medikėms rankas ir džiaugėsi, kad ligoninėje metų darbai praėjo sklandžiai, ligoninė nuo 2006 m. turi naujagimiui palankios ligoninės statusą ir nuolat siekia atsinaujinimo. Meras turėjo vienintelį prašymą – dar daugiau naujagimių, nes savivaldybėje mirčių skaičius vis dar lenkia gimimų. Skyriaus duomenimis, praėjusiais metais, palyginti su 2013 m., gimė penkiais naujagimiais daugiau – 443: 211 mergaičių ir 232 berniukai. Visi naujagimiai gimė sveiki, nė vieno nebuvo atsisakyta.

                Šiemet prie „Mamų skynios“ turinio papildymo prisidėjo Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentas, socialinės pagalbos centras, Marijampolės jaunieji socialdemokratai.

    Viena iš akcijos sumanytojų ligoninės direktorė Audronė Kuodienė džiaugėsi, kad žmonės atjaučia vieni kitus ir akcija „Mamų skrynia“ tapo gražia kasmetine tradicija. Jos teigimu, ligoninė pasirengusi vykdyti du svarbius projektus, dėl kurių išgražės ir taps patogesnė Akušerijos ginekologijos skyriaus aplinka, bus įsigyta reikiamos medicinos įrangos, medikai tobulins kvalifikaciją.

    Į skyriuje esančią simbolinę „Mamų skrynią“ mažyliams reikalingus daiktus galima pristatyti visus metus.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Aurelijos Baniulaitienės nuotraukos.

    Sveikinimai ir padėka meno mecenatei Beatričei Kleizaitei-Vasaris

    0

    Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys su 90-uoju gimtadieniu pasveikino meno mecenatę Beatričę Kleizaitę-Vasaris. Šios iškilios JAV lietuvių ir Lietuvos kultūrininkės, išeivijos dailės paveldo puoselėtojos ir tyrinėtojos, meno mecenatės dėka 2014 m. Marijampolėje Meilės Lukšienės švietimo centre atidaryta Beatričės Kleizatės-Vasaris menų galerija.

    Meras V. Brazys brandaus jubiliejaus proga Beatričei Kleizatei-Vasaris už ypatingus nuopelnus Marijampolei ir Sūduvai įteikė Šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, ordiną, kuris buvo paskirtas 2014 m.  gruodžio mėn. Savivaldybės Apdovanojimų komisijos sprendimu.

     „Esate nuostabus žmogus ir iškili meno mecenatė, kuri tikrai verta kultūros ir meno žmonių bei visų marijampoliečių  pagarbos. Jūsų gyvenimo erdvė plati ir žvilgsniu neaprėpiama, o veiklos metai pažymėti gražiais nuveiktais darbais. Jūs turtinga vidumi ir noru dalintis savo gyvenimo turtais su aplinkiniais. Ačiū Jums už tai, kad praturtinote savo neįkainuojama meno dovana mūsų miestą ir mūsų sielas“, – sveikindamas jubiliatę ir linkėdamas daug sveikatos bei prasmingų metų, sakė meras V. Brazys.

    Beatričė Kleizaitė-Vasaris, teatralės, režisierės, pedagogės, bibliotekininkės, aktyvios visuomenininkės ir kultūros veikėjos, švenčiančios solidų savo jubiliejų, visas gyvenimas kupinas išmintingos ir prasmingos veiklos.

    2013 m. Beatričė Kleizaitė-Vasaris norėdama atsidėkoti savo kraštui – Sūduvai, iš kurios pati yra kilusi, Marijampolei padovanojo dešimtmečius kauptą meno kūrinių kolekciją: daugiau kaip 400 tapybos, grafikos ir skulptūros darbų, kuriuos sukūrė per 30 autorių. Joje – žymiausių Lietuvos išeivijos menininkų Vytauto Kašubos, Viktoro Vizgirdos, Adomo Galdiko, Vytauto Igno, Kazimiero Žoromskio, Viktoro Petravičiaus, Prano Gailiaus, Romo Viesulo, Albino Elskaus, Prano Lapės, Sofijos Veiverytės, Vidos Krištolaitytės ir kitų dailininkų tapybos, skulptūros, grafikos darbai, taip pat piešiniai, akvarelės, kūrinių eskizai. Drauge su meno kolekcija padovanota ir 204 meno leidinių apie pasaulio ir Lietuvos dailę biblioteka, sukaupta gyvenat Europoje, Lotynų Amerikoje, JAV ir Kanadoje, o nuo 1989 m.  papildyta jau gyvenant Lietuvoje. Kol Marijampolėje  buvo įsteigta nuostabi galerija, savivaldybės merui V. Braziui su meno mecenate B. Kleizaite-Vasaris pasirašius menų galerijos steigimo sutartį, net keturis mėnesius Meilės Lukšienės švietimo centre truko patalpų galerijai įrengimo ir pritaikymo darbai.

    „Labai džiaugiuosi ir esu laiminga, kad Marijampolė turi galeriją, kurioje žmonės gali susipažinti su profesionaliuoju menu. Man šis apdovanojimas yra mano veiklos pripažinimas. Neabejojau, kad meno kolekcija kada nors suras vietą Marijampolėje. Visada troškau, kad mano sukaupta iškilių menininkų darbų kolekcija būtų prieinama žmonėms, kad nuolatinei ekspozicijai atsirastų tinkama vieta, galerija būtų  lankoma“, – sakė B. Kleizaitė-Vasaris.

    Beatričė Kleizaitė -Vasaris į Lietuvą grįžo 1989 metais su  gražia nuostata – skleisti meno akcijas ir meno kūrinių propagavimą. B. Kleizaitė-Vasaris vadovavo Vilniuje Gedimino paminklo sukūrimui. Ji įsteigė didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo šalpos fondą ir daug prisidėjo statant paminklą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui Katedros aikštėje Vilniuje.

    2010 m. Beatričės Kleizaitės-Vasaris dėka  Anykščiuose atidarytas Angelų muziejus, kuriame eksponuojama per 200 angelų – skulptūros, tapybos, keramikos pavyzdžių.

    B. Kleizaitės-Vasaris yra parašiusi ir išleidusi vertingą knygą apie mūsų dailininkų kūrinius JAV šventovėse „Lietuvių menininkų darbai Šiaurės Amerikos šventovėse”, įtaigią ir nepamirštamą studiją-albumą apie vitražų kūrėją JAV šventovėse Albiną Elskų „Albinas Elskus: Grožio ir vizijos dailininkas” bei unikalią knygą-albumą „Angelai“.

    2002 m Beatričė Kleizaitė-Vasaris buvo pirmoji moteris, kurią Vilniaus miesto savivaldybė už nuopelnus Lietuvai ir Vilniui apdovanojo Barboros Radvilaitės medaliu. Už didžiulius nuopelnus Lietuvai B. Kleizaitė yra apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

    Marijampolės savivaldybės administracijos

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Danguolės Micutienės nuotraukos.

    Problema – mąstymas savos piniginės ribose

    0

     

    Gaudynės, šūviai į automobilių padangas – kaip įtempto siužeto kine. Nelegali naftos bazė, bet kada į orą galėjusi pakelti pusę kaimo. Ir šv. Velykų laukimas, klijuojant cigarečių pakelius į blokus. Tokiame kontekste policijos pareigūnai stengiasi užkirsti kelią nelegaliai prekybai tabako gaminiais, alkoholiu ir naftos produktais. Šiuo požiūriu 2014 -ieji buvo sėkmingų policijos operacijų metai. Už nelegalų disponavimą minėtomis prekėmis pradėta 17 ikiteisminių tyrimų o administracinės atsakomybės sulaukė apie 500 asmenų visoje Marijampolės apskrities VPK veiklos teritorijoje – Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos bei Šakių, Jurbarko ir Vilkaviškio savivaldybėse.  

    Cigarečių kelias – per Kalvariją į Vakarų Europą

    Net keturis kartus 2014 -aisiais akis į akį su nusikaltėliais stojo Kalvarijos policijos pareigūnai. Sulaikyti 4 automobiliai, vežę didelius kiekius tabako gaminių – nuo 15 489 vnt.  pakelių (117 251 Lt vertės) iki 18 608 vnt.pakelių (139 001 Lt vertės). Sulaikymo operacijos keliskart vyko kaip kine – pareigūnams teko vytis ne tik automobiliais, bet ir nuosavomis kojomis bandančius sprukti bėglius, buvo iššauti perspėjamieji šūviai tarnybiniais ginklais. Šiems kontrabandininkams po ikiteisminių tyrimų teko baudžiamosios atsakomybės. Ir ne tik už cigarečių pervežimą – vieno Lenkijos piliečio automobilio salone rasti galimai suklastoti itališki bei lenkiški valstybinių numerių ženklai bei savadarbiai metaliniai spygliai padangoms pradurti. Nusikaltėliai savo veikloms ruošiasi atsakingai, bet jiems vis dažniau nesiseka.O policija šiais atvejais galėjo džiaugtis ne tik sėkmingomis operacijomis, bet ir tuo, kad susidūrimas su viskam pasiruošusiais pažeidėjais baigėsi be tragiškų pasekmių.

    Laimė, kad nesprogo

    Įdomus radinys Šakių r. PK pareigūnų laukė privataus asmens sodyboje Šakių-Kauno rajonų riboje – čia laikyta apie 34 tonos įvairų naftos produktų. Kaip pasakojo pareigūnai, talpyklose talpyklėlėse, statinėse ir statinaitėse laikyta ir dyzeliniai degalai, ir tepalai, o kai kuriose visko buvo tiek primaišyta, kad laboratorijoje nepavyko nustatyti, koks tai produktas. Iš statinaičių visas šis nelegalus gėris be perstojo lašėjo. Tai jau tapo pavojumi ne tik dėl neteisėtos veiklos, bet ir dėl galimos nelaimės aplinkai – gamtosaugine prasme. O sprogus tokiam kiekiui naftos produktų, į orą galėjo išlėkti ne tik šios nelegalios naftos bazės savininko namai, bet ir kaimynai. Netrukus ši byla pateko į teismą, pagreitinto proceso tvarka nelegalaus verslo atstovui  baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda.

    Gerumo akcijos: „kaimynas neturi pinigų degalams“

    Jurbarko pareigūnai pernai iškėlė 25 administracines bylas dėl nelegalių tabako gaminių, 2 baudžiamąsias ir 16 administracinių bylų dėl nelegalaus alkoholio laikymo ar pardavimo, 13 administracinių bylų dėl disponavimo nelegaliais naftos produktais. Jurbarkiškiai, įkliuvę pilantys į automobilį degalus, pareigūnams tradiciškai aiškina, kad kaip tik dabar skolina degalų draugui, nes pastarajam baigėsi benzinas (dyzelis), o pinigų šiuo metu jis neturi.Ir pataikyk tu man, pareigūne, kaskart į gerumo akcijas!

    Neįprastas Velykų laukimas

    Vilkaviškio r. PK Viešosios policijos skyriaus viršininkei Kristinai Siriūnienei šv.Velykų išvakarėse užėjus į gyventojo namus, prieš akis iškilo visai ne velykinis vaizdelis – nors tuo metu žmonės margina margučius, pilietis lipnia juosta klijavo cigarečių pakelius į blokus. Jo namuose pareigūnė rado daugiau kaip 20 dėžių cigarečių. Šiam ir dar keturiems, disponuojantiems dideliu kiekiu tabako gaminių bei penkiems nelegalaus alkoholio (didelio jo kiekio) turėtojams iškeltos baudžiamosios bylos.

    Kriminalinės žvalgybos rezultatai – ne atsitiktinumas

    Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko Eugenijaus Biskio teigimu, akcizais neapmokestinamų prekių sulaikymas – įvairių policijos pajėgų darbas: tokią veiklą vykdo ir Kelių policijos skyriaus, ir Viešosios policijos pareigūnai, ir Organizuotų bei Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriai. Dirbama įvairiomis kryptimis: vyksta reidai, tikrinama pilietiškų gyventojų teikiama informacija, taip pat ir anoniminė, gaunama pasitikėjimo telefonu (8 343) 91260. Tačiau didžiausi kontrabandinių prekių kiekiai surandami atliekant kriminalinę žvalgybą – gruodžio mėnesį Marijampolės apskr. VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai piliečio namuose rado ypatingai didelį kiekį – 36 dėžes cigarečių ( apie 18 tūkst. pakelių).

    Pasak pareigūno, 2013-iaisiais už disponavimą tabako gaminiais iškeltos 3 baudžiamosios bylos, o pernai – net 14.

    Kas iš to?

    Žiūrint tik iš savo „kiemo“, kontrabandinės prekės (ir tai suprantama) yra pigesnės, nes už jas nesumokėti mokesčiai, kurie turėtų patekti į valstybės biudžetą. O menkas biudžetas reiškia visiems mums juntamus dalykus: mažesnės pensijos, kuklūs bibliotekininkų, mokytojų, gydytojų, taip pat ir policininkų atlyginimai, menkesnės socialinės garantijos. Šiame kontekste atsirandantys nelegalūs pinigai (labai dideli pinigai!) iškraipo mūsų valstybės socialinį ir ekonominį gyvenimą. Didžiausias blogis, kad daugelis mūsų mąstome tik savos piniginės turinio ribose.

    Marijampolės apskr. VPK informacija

    Marijampolės policijoje – istorinis įvykis

    0

    Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS), jau kelerius metus vykdydamas projektą  „Socialinio dialogo skatinimas Lietuvos Respublikos policijos sistemoje“, finansuojamą Europos sąjungos lėšomis, 2014 m.  liepos 18 dieną pasirašė šakinę kolektyvinę sutartį su Policijos departamentu. Jos tikslas – skatinti socialinę partnerystę, gerinti santykius tarp darbdavio ir profesinių sąjungų, sudaryti palankias, sąžiningas darbo bei poilsio sąlygas, derinti šalių interesus, formuoti policijos tradicijas, kultūrą: stiprinti darbuotojų lojalumą, moralę, etiką ir skleisti vertybes.

    2014 metų spalio7-ąją Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (apskr. VPK)Marijampolės apskr. VPK viršininkas ir Jungtinė atstovybė (Lietuvos policijos profesinė sąjunga (LPPS), LR Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (LR ITĮPS), Vilkaviškio r. VRS darbuotojų profesinė sąjunga ir Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga) pasirašė susitarimo protokolądėl derybų kolektyvinei sutarčiai parengti. Po tris mėnesius trukusių derybų,daugiau kaip 51 procentui įstaigos darbuotojų pritarus Kolektyvinės sutarties projektui, 2015 metų sausio 6-ąją Marijampolės apskr. VPK viršininkas Skirmantas Andriušis bei LPPS pirmininkė Roma Katinienė, LR ITĮPS pirmininkas Tomas Vaitkunskas, Vilkaviškio r. VRS darbuotojų PS pirmininkė Kristina Siriūnienė pasirašė Marijampolės apskr. VPK Kolektyvinę sutartį.

    „Vykstantys pokyčiai policijoje didina reikalavimus profesionalumui, sukuria poreikį turėti ir išlaikyti kvalifikuotus, motyvuotus, atsakingus darbuotojus, gebančius efektyviai vykdyti pavestas funkcijas, todėl nuoširdžiai tikiu, kad kolektyvinė sutartis padės kurti patrauklias darbo sąlygas, užtikrinančias mūsų darbuotojų socialines, ekonomines garantijas, skaidrią atrankos, mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo aplinką”,- susitikimo metu sakė Marijampolės apskr. VPK viršininkas S. Andriušis.

    LPPS pirmininkė R. Katinienė padėkojo darbo grupei, kuri labai aktyviai teikė siūlymus, diskutavo, derėjosi. „Ši diena ypatingai svarbi Jūsų įstaigos darbuotojams – ji atvers naujas galimybes, o įstaigai ji taps istorinė – nes tokia sutartis Marijampolės aps. VPK pasirašyta pirmą kartą.Svarbu, kad ji būtų „gyva” ir padėtų rasti geriausius sprendimus,naudingus abiem šalims – ir darbdaviui, ir darbuotojui. Sėkmės juos įgyvendinant,“– linkėjo R. Katinienė.

    LR ITĮPS pirmininkas Tomas Vaitkunskas  pastebėjo, jog 2014 m. vasarą pasirašyta Lietuvos policijos šakos kolektyvinė sutartis buvo pripažinta viena geriausių, o šiandien jau reikėtų ją tobulinti.  „Linkiu, kad geriausios idėjos ir pasiūlymai ateityje būtų ne tik įrašyti į šią sutartį, bet ir taptų kasdieninio gyvenimo dalimi – nes tik vidinės gerovės pojūtis užtikrina gerus darbo rezultatus“, –  susitikimo pabaigoje linkėjo LR ITĮPS pirmininkas.

    Marijampolės apskr. VPK informacija

    Kviečiame prisijungti prie visuotinės pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“, skirtos paminėti Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną

    0

     

    Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti  vėl kviečia švietimo įstaigas, valstybės institucijas, įstaigas ir organizacijas bei visus geros valios žmones  kartu paminėti prieš dvidešimt ketverius metus pasiektą pilietinę pergalę prieš agresorių  ir prisijungti prie tradicija tapusios  pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“.

    Sausio 13 d., antradienį, 8.00 valandą kviečiame visus kartu dešimčiai minučių languose uždegti vienybės ir atminties žvakutes.

      2015 m.  pilietinė iniciatyva  „Atmintis gyva, nes liudija“ Lietuvoje vyks jau aštuntą kartą. Pirmą kartą ši pilietinė akcija pradėta organizuoti 2008 metais, tuomet dalyvavo per 100 mokyklų. Kasmet šią iniciatyvą palaikančių švietimo įstaigų ir kitų institucijų daugėja. 2014 metais akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“ dalyvavo daugiau nei 1200 mokyklų ir kitų institucijų. Artėjantis Sausio 13 -osios minėjimas yra puiki proga parodyti sau ir visam pasauliui, kad  ir šiandien esame vieningi ir pasiruošę apginti iškovotą laisvę.

    Visuotinę pilietinę iniciatyvą „Atmintis gyva, nes liudija“ globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

    Ketinančius prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ prašome užpildyti registracijos formą,  esančią tinklalapio www.komisija.lt Naujienų skiltyje arba kairėje pusėje tinklalapio meniu viršuje (žaliame fone užrašas: REGISTRACIJA)

    Išsamesne informacija: telefonais 8 706 63818, 8 706 63804,  el. paštu: i.vilkiene@lrv.lt arba  komisija@lrv.lt,

    Marijampolės savivaldybės administracijos

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Kalėdinis dziudo turnyras

    0

    2014-ųjų pabaigoje Šakių JKSC salėje vyko tradicinis, kalėdinis dziudo turnyras Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių r. PK taurei laimėti.

    Varžybas organizavo Šakių sporto klubas „Audra“ kartu su Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK ir Šakių JKSC.  Kad šakiečiams būtų įdomiau kovoti, turnyre dalyvavo sportininkai iš Jonavos ir Marijampolės.

    Prieš varžybas buvo pagerbti geriausi 2014 metų klubo „Audra“ sportininkai, kuriems šio klubo prezidentas Kęstutis Smirnovas įteikė padėkas už aukštus sportinius pasiekimus ir klubo rėmėjos UAB „Maxima“ dovanotus saldumynus. Džiugu, kad 2014-aisiais Lietuvos čempionais ir prizininkais tapo net 29 klubo sportininkai.

    Geriausių sportinių rezultatų praėjusiais metais pasiekė ir buvo apdovanoti šie sportininkai: Aurelija Šukytė, Tautvydas Antanaitis, Neringa Žebrauskienė, Tautvydas Gumauskas, Irmantas Kutkaitis, Ričardas Musvydas,  Elvis Krakauskas, Ernestas Albušis, Ernestas Musvydas, Gabrielius Baltrušaitis,  Tomas Vikšraitis, Julija Smirnovaitė, Aida Vasiliauskaitė, Gytis Petkevičius, Augis Povilaitis, Karolis Mikolaitis, Linas Sniečkus, Gabrielius  Merkeliūnas, Simonas Puidokas, Vakaris Grudzinskas, Gytis Povilaitis, Ignas Žekonis, Justas Sinkevičius, Mantas Stanaitis, Stepas Grigė, Marius Lekečinskas, Linas Valuckas, Vaidas Jakštys ir Giedrius Merkevičius.

    Jauniesiems klubo sportininkams buvo įteikti baltų diržų (6 KYU)  išlaikymo pažymėjimai ir budo  pasai.

    Poapdovanojimų vyko dziudo varžybos. Nugalėtojais savo svorio kategorijose tapo: Solveiga Grigytė, Joris Lebedžinskas, Adolfas Preisas, Nojus Šimkonis, Donatas Klimovas, Augis Povilaitis, Mantas Stanaitis, Gytis Petkevičius, Gabrielius Merkeliūnas. Antrąsias vietas iškovojo Julija Smirnovaitė, Antanas Tarnauskas, Jonas Janušaitis, Grantas Akelis, Adas Kazlauskas, Elvinas Birgiolas, Gytis Povilaitis, Aurimas Juknaitis ir Linas Sniečkus. Trečiąsias vietas iškovojo Rita Smelstoriūtė, Haroldas Stanaitis, Rokas Kažemėkaitis, Tomas Plioplys, Mantas Bacevičius, Dovydas Račiukaitis, Eimantas Pečiukaitis, Gytis Stankevičius, Salvijus Stonkus, Aronas Klimašauskas, Marius Juočiūnas, Matas Kavaliauskas, Deimantas Sluoksnaitis, Simonas Puidokas.

    Dėl absoliutaus varžybų nugalėtojo vardo ir Šakių rajono PK įsteigtos taurės  kovojo stipriausi JKSC bei klubo „Audra“ sportininkai: Gytis Petkevičius, Deimantas Sluoksnaitis, Gabrielius Merkeliūnas, Aurimas Juknaitis ir Linas Sniečkus. Varžybų nugalėtoju tapo ir taurę iškovojo Linas Sniečkus.

    Į renginį atvyko Šakių rajono policijos komisariato viršininkas Mindaugas Akelaitis, kuris turnyro prizininkus apdovanojo diplomais ir medaliais, o varžybų nugalėtojus – ir taurėmis.

    O koks kalėdinis turnyras be saldumynų? Jas klubui dovanojo UAB „Maxima“, o juos įteikti klubo prezidentui Kęstučiui Smirnovui padėjo geriausia 2014 metų  klubo „Audra“ sportininkė Aurelija Šukytė.

    Šakių JKSC treneris-metodininkas ir sporto klubo „Audra“ prezidentas Kęstutis Smirnovas dėkoja  kalėdinio turnyro rėmėjams: UAB „Maxima“, Šakių JKSC, VšĮ greitosios medicinos stočiai ir UAB „Aletovis“.

    Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK

    Marijampolėje Trys karaliai vaikams dovanojo miesto eglę puošusius atšvaitus

    0

    Pagrindinėje Marijampolės miesto aikštėje 12 metrų eglė buvo papuošta beveik 3 tūkstančiais atšvaitų, kurie per Tris karalius atiteko Marijampolės savivaldybės mokiniams. Tamsiu paros metu nešiojami atšvaitai vaikams suteiks saugumo kelyje ir primins praėjusias Kalėdas.

    Kalėdinę eglę puošė 2760 margaspalvių atšvaitų. Būtent tiek Marijampolėje ir jos apylinkėse mokosi vaikų nuo pirmos iki penktos klasės. „Tai yra tas vaikų amžius, kai jie jau pradeda vaikščioti savarankiškai be suaugusiųjų, tačiau atidumo ir atsakingumo gatvėje dar stinga. Todėl pagalvojome, kad vaikams po švenčių nešioti tokius atšvaitus bus ir saugu, ir smagu, nes primins gražiausias metų šventes“, – sakė Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys.

    Originalią idėją Marijampolės savivaldybei pasiūlė tarptautinė autobusų kompanija, kuriai itin svarbu pėsčiųjų saugumas gatvėse. Marijampolė – tranzitinis Lietuvos miestas, ir čia per savaitę vien ECOLINES autobusų pravažiuoja apie pusšimtį. „Tikrai džiugu, kad Marijampolės savivaldybės vadovai įvertino mūsų pasiūlymą kurti „Saugiausią Lietuvos eglę“, nes tai ne tik patraukli eglės idėja, bet ir svarbus socialinės atsakomybės žingsnis“, – teigė ECOLINES Lietuvoje vadovas Remigijus Dvareckas.

    Atsisveikinti su Kalėdų puošmena į J. Basanavičiaus aikštę sugužėjo per 600 pradinukų, lydimų savo mokytojų. Kadangi Trys karaliai, atlydėti į aikštę įspūdingos avinėlių palydos, buvo „nekalbūs ir nerangūs“, už juos atšvaitus vaikams teko dalinti Marijampolės savivaldybės merui V. Braziui, ECOLINES atstovui regione Olegui Vilučiui ir netyčia mieste užsilikusiam Kalėdų seneliui. Šventinę programą paįvairino Marijampolės kultūros centro pučiamųjų orkestras su šokių grupės „Arabeskas“ šokėjomis. Į aikštę neatėjusius mokinius atšvaitai pasieks po Trijų karalių šventės. Kiekvienas jų turės šiltą ir gražų prisiminimą apie Kalėdas, kuris padės ir būti matomam gatvėse ir keliuose.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Marijampolės savivaldybės administracijos nuotraukos.

    Marijampolės nevyriausybinių organizacijų nariai dalijosi metų planais

    0

    Marijampolės kultūros centro kavinėje sausio 5 d. rinkosi nevyriausybinių organizacijų, dirbančių socialinėje srityje, vadovai ir atstovai. Susitikime su Marijampolės savivaldybės vadovais jie aptarė praėjusių metų rezultatus ir pristatė šių, naujų, metų veiklos planus.

    Tai kasmetinis susiėjimas metų pradžioje, kurį inicijuoja Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentas. Šiemet su socialine veikla užsiimančiais nevyriausybininkais susitiko Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Gintautas Stankevičius, Savivaldybės tarybos socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas Alvydas Kirkliauskas. Renginyje dalyvavo ir Seimo narys Albinas Mitrulevičius. Tai gera proga pasidalinti informacija, įtraukti į planuojamas veiklas kolegas, sulaukti trūkstamos paramos.

    Marijampolės apskrities moters veiklos centro vadovė Adolfina Blauzdžiūnienė priminė, kad šiemet centras minės 20-ąsias veiklos metines, tad per praėjusius metus nuveikta daug – padėta žmonėms jiems sunkiais momentais. Ji paminėjo tik vieną pavyzdį, kaip marijampolietė, buvusi prieš tai skurde, dalyvavo centro vykdytame projekte ir išmoko floristės amato. Vėliau moteris buvo išvykusi į užsienį ir šiuo metu jau dairosi su naujuoju gyvenimo draugu pirkti nedidelį namą išgražėjusios Marijampolės apylinkėse. Žmonės naudojasi krizių centro paslaugomis. Keičiasi tik tai, kad pagalbos vis dažniau prisireikia ir vyrams.

    Dar seniau įsisteigė cukriniu diabetu sergančiųjų klubas „Diabetas ABC“ – lygiai prieš 25 metus. Kaip pasakojo jo pirmininkė Genovaitė Naidzinavičienė, klube vykdoma švietėjiška veikla, o pastaruosius metus ir sportuojama. Šiemet respublikinės sporto varžybos vyks jau antrus metus iš eilės Marijampolėje, kadangi klubo nariai pasirodė geriausiai šalyje.

    Sasnavos labdaros fondo pirmininkė Elena Senkuvienė džiaugėsi, kad vykdant Sasnavos vaiko dienos centro veiklą pavyko tarpininkaujant Darbo biržai įdarbinti 12 žmonių. Ji teigė planuojanti kiek keisti bendradarbiavimo su Nyderlandų labdaros fondu pobūdį. Anksčiau svarbiausias bendradarbiavimo elementas buvo olandų labdara lietuvių šeimoms. Nuo šiol didžiausias dėmesys bus skiriamas savanorystės mūsų krašte propagavimui, tačiau nebus atsisakyta apsikeisti ir jaunimo delegacijomis.

    Maltos ordino Pagalbos tarnybos vadovė Marija Miliauskienė pasidžiaugė, kad vienai jaunai maltietei iš Marijampolės pavyko sėkmingai parengti 14 tūkst. eurų vertės projektą, kuris bus įgyvendinamas visoje Lietuvoje. Ji dėkojo visiems, prisidėjusiems prie kalėdinės maltiečių sriubos akcijos.

    Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Marijampolės padalinio vadovė Ramutė Lepšienė pristatė savivaldybės seniūnijose vykdomą projektą apie alternatyvas vaikų institucinei globai. Jį įgyvendinant bus siekiama tobulinti esamą vaikų globos sistemą. Pasitelkiant kvalifikuotus psichologus bus dirbama tiesiogiai su rizikos šeimomis, kad vaikai augtų biologinėse šeimose, o jei neteko tėvų globos, gautų pačias geriausias sąlygas augti ir rengtis savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

    Daug puikių rezultatų per metus pelnė ir Marijampolės krašto žmonių su negalia sporto klubo „Siekis“ sportininkai. Kaip teigė klubo pirmininkas Narvydas Antanas Buzas, sportininkai prizus nešasi namo, nes ekspozicijos jau pilnos. Klubą lankė 58 nariai, jie kultivuoja net aštuonias sporto šakas. Kelios komandos tapo Lietuvos čempionėmis.

    Savo rūpesčiais ir džiaugsmais pasidalijo ir Marijampolės pagyvenusių žmonių asociacijos, „Bočių“ draugijos, Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto, gailestingumo namų „Samarija“, Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“, neįgaliųjų draugijų ir kitų organizacijų atstovai.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Aurelijos Baniulaitienės nuotraukos.

    Algio firminė silkė

    0

     

    Buvęs policininkas Algis Jaškauskas tarp savo artimų bičiulių yra žinomas ir kaip „Algio firminės silkės“ gamintojas. Nors šiaip vyras tikina nelaikantis savęs geru kulinaru, tačiau dėl minėto silkės patiekalo nesikuklina – draugai tikrai visada primena apie ją, kai tik organizuojamas koks nors vakarėlis. Net ir vykdamas į linksmybes už kelių šimtų kilometrų, marijampolietis raginamas atsivežti „tos firminės silkės“.

    „Mūsų savaitės“ skaitytojams buvęs policininkas mielai padovanojo „Algio firminės silkės“ receptą ir pridūrė, kad tai labai skanu ir paprasta.

    Reikia silkės ir, anot Algio, kaimiškų gėrybių: namuose marinuotų grybų, morkų, svogūnų, obuolių ir moliūgo. Visko – pačių numatytą kiekį. Pasiruošus silkę gabalėliais, reikia keptuvėje, į kurią įpilta aliejaus, pirmiausia pakepinti griežinėliais pjaustytų morkų, netrukus pripjaustyti svogūnų, obuolių, galiausiai – moliūgo. Įdėti marinuotų grybų, o po kelių minučių – pomidorų padažo. Viską gerai išmaišyti ir porą minučių dar patroškinti. Kai šis padažas atvės, užpilti jį ant silkės. Ir – skanaus!

    Anot Algio, labai gero skonio padažas gali būti valgomas net ir be silkės – tik kaip mišrainė ar garnyras.

    Tikrai paprasta ir visai nebrangu, jeigu šį patiekalą gamins savo darže daržovių užsiauginusi ir miške grybų prisirinkusi šeimininkė (ar šeimininkas).

    Vida KARALIŪNAITĖ

    Trijų karalių dieną gimusieji džiaugiasi tų karalių vertingomis gyvenimo dovanomis

    0

     

    Sausio 6-oji – Trijų karalių, trijų išminčių, diena. Taip ją įvardija mūsų kalendoriai ir pastebi, kad tądien baigiasi apie dvi savaites trukusios šv. Kalėdų linksmybės. O Šventajame Rašte aiškinama, kad tai diena, kai Trys karaliai – Kasparas, Merkelis ir Baltazaras – buvo pasiųsti aplankyti ir pagarbinti gimusio Kristaus, kuriam nunešė prasmingų dovanų – aukso, smilkalų ir miros.

    Yra žmonių, kurie sausio 6-ąją mini kaip dvigubą šventę: be Trijų karalių, ir savo gimimo dieną.

    Dovana – geri žmonės…

    Marijampolietė Ona Elvyra Jokubauskienė, mieste žinoma teisininkė, keliolika metų dirbusi juriste tuomečiame Putliųjų verpalų fabrike, o pastaruosius dešimt metų – Marijampolės rajono apylinkės prokuratūroje, jau penkeri metai yra pensininkė.

    Buvusi prokurorė „Mūsų savaitei“ sakė, kad jos gimtadienis jai išties atrodo esantis kitokia diena nei žmonių, kurie gimę kalendoriuje jokiomis progomis nepažymėtą dieną. „Tas šventinis šurmulys sausio 6-ąją mums prasideda jau namuose, nes vyras yra Marijampolėje gerai žinomo folkloro ansamblio „Žibinyčia“ narys ir eina koncertuoti į mieste vykstančius renginius, – pasakojo O. E. Jokubauskienė. – Einu ir aš kartu. O mieste – dar didesnis šurmulys: persirengėliai, daug žiūrovų, puiki nuotaika. Gali atrodyti, kad visi mano gimtadienį švenčia! Bet mane su gimimo diena pasveikina tik tai žinantys sutikti žmonės. Daugiau sveikinimų tądien sulaukiu Trijų karalių dienos proga.“

    Paklausta, kuo ją per gyvenimą simboliškai apdovanojo Trys karaliai, marijampolietė pirmiausia pradėjo minėti savo buvusius kolegas iš Marijampolės prokuratūros. „Draugai, kurie prisimena, ir buvę bendradarbiai yra man tarsi gyvenimo dovana, – džiaugėsi O. E. Jokubauskienė. – Jie mane ne tik per gimtadienį sveikina ar aplanko, bet ir neužmiršta, kai patys ką nors kolektyve švenčia. Visada pasikviečia. Argi reikia geresnės gyvenimo dovanos – jaustis neišbrauktam iš kolektyvo, su kuriuo kasdien jau nebesi?!“

    … ir mylima šeima

    Trijų karalių diena buvusiai prokurorei įsimintina ir dėl to, kad šią dieną ji išėjo į užtarnautą poilsį – į pensiją. Bet dėl šių žmogaus gyvenimo permainų marijampolietė sakė nė kiek neišgyvenusi – dirbant jai visada trūkdavę laiko tvarkant namų aplinką, triūsiant darže. „Ir turistinės kelionės mus visada džiugindavo, todėl važinėjame ir dabar, – džiaugėsi pašnekovė, įterpdama, kad ir šis atrastas gyvenimo džiaugsmas – kaip Trijų karalių nulemta dovana jai.

    „O dar vienos – pačios didžiausios – dovanos tai nė minėti turbūt nereikėtų. Tai mano šeima: vyras, dvi dukterys ir trys anūkai, – sakė O. E. Jokubauskienė. – Džiaugiuosi artimu ryšiu su jais visais, galimybe mielai bendrauti, vienam kitą greitai suprasti.“

    Trijų karalių dieną gimusi moteris atviravo, kad iki šiol nepuoselėjo religinės tradicijos žymėti savo namų duris Trijų karalių vardų pirmosiomis raidėmis, bet tuoj pat berte išbėrė visų Trijų karalių vardus. „Augant nebuvo tokios tradicijos mūsų šeimoje, todėl ir aš jos nesilaikau, – sakė O. E. Jokubauskienė. – Tačiau žinau, kad pagal krikščioniškąją legendą tų namų, kurių durys ar staktos pažymėtos minėtomis raidėmis, gyventojai bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių. Gal ir gera tradicija? Tikėti kuo nors – labai gerai!“

    Ir dar „Mūsų savaitės“ „paegzaminuota“ teisininkė prisipažino, kad nežino, ar kas nors iš įžymių žmonių yra gimęs sausio 6-ąją. Priminus, kad vienas iš tokių yra XX a. lietuvių rašytojas ir poetas Vincas Mykolaitis-Putinas, sakė kažkada tai girdėjusi. „Jis irgi buvo apdovanotas gera Trijų karalių dovana, tik kitokia nei mano – literatūriniu talentu“, – apibendrino O. E. Jokubauskienė.

    Durų raidėmis neženklina

    Per Tris karalius savo gimtadienį švenčia ir marijampolietis Algimantas Jaškauskas. Apie 24 metus policijoje dirbęs vyras yra jaunas policijos tarnybos pensininkas. (Policijos sistemoje į tarnybinę pensiją galima išeiti dirbus 20 metų. – V. K.)

    „Mano gimtadienis skirtis nuo kitų žmonių gimtadienių pradėjo tik prieš porą dešimtmečių, kai Lietuvoje buvo atkurta nepriklausomybė, – pasakojo 1987 metais diplomuotu istorijos ir teisės mokytoju tapęs (baigė tuometį Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą) A. Jaškauskas. – Tada prasidėjo masiniai renginiai Trijų karalių garbei – persirengėlių eitynės, karnavalai, šią dieną garsiai mini TV laidos, spauda. Man ši diena dar asocijuojasi su naujamečių eglučių „mirties“ diena – kai visi raginami organizuotai nešti nupuoštas eglutes į miesto centrą ir su jomis atsisveikinti.“

    O anksčiau, dar iki studijų metų, A. Jaškauskas Trijų karalių neminėdavo, kaip ir jo bendraamžiai. Tiesa, tėvai nuo pat vaikystės primindavo, kad Algimantas gimęs Trijų karalių dieną, tačiau berniukas per daug nesidomėjo, ką tai reiškia. „Galbūt todėl ir Trijų karalių vardų pirmosios raidės ant mano durų staktos atsiras gal tik tada, kai būsiu senas ir dažniau gyvensiu tik viltimis, norais“, – šyptelėjo A. Jaškauskas.

    A. Jaškauskas sakė neprisimenantis, kad kada nors artimieji, draugai, bičiuliai, sveikindami jį su gimtadieniu, būtų linkėję ko nors Trijų karalių dvasia – trigubos laimės dozės ar trijų didelių vertybių neva iš kiekvieno karaliaus. „Žinote, kartais būna, kad sveikina kelias dienas prieš ir kelias dienas po tikrojo gimtadienio, tad Trijų karalių diena būna užmiršta“, – linksmai pasakojo A. Jaškauskas, kompanijų siela.

    Dovanos – gabumai

    Jis Trijų karalių dovanomis drąsiai pavadino savo gabumus ir jį lydinčią sėkmę. Ne be jų baigtos studijos dviejose aukštosiose mokyklose (antroji – dabartinis Mykolo Romerio universitetas, kuriame mokėsi, kai po pedagoginių studijų nuskubėjo dirbti ne į mokyklą, o tiesiai į policiją – tardytoju, tai yra tyrėju. – V. K.), ne be jų gauti trys diplomai (pats pirmasis – Kauno politechnikume. – V. K.).

    „Moksluose mane visada lydėjo sėkmė, – sakė buvęs policininkas. – Gal ją man ir dovanojo Trys karaliai? Jeigu per egzaminus traukdavau bilietą, tai išsitraukdavau tik tą, pagal kurį viską puikiai žinodavau! Aišku, visko būdavo – studentui juk visada pritrūksta vienos nakties, todėl ir aš ne viską gerai išmokdavau, bet niekada neištraukiau tokio bilieto, kad nieko nemokėčiau.“

    A. Jaškauskas apdovanotas ir muzikalumu, skambiu balsu – groja gitara, yra dainavęs žymiajame tuomečio Pedagoginio instituto dainų ir šokių ansamblyje „Šviesa“, o ir užstalėje iki šiol sakė vienas pirmųjų dainą užplėšiantis! Kauno politechnikume studijas jaunuolis paįvairindavęs pramoginių šokių repeticijomis – neblogas šokėjas ir iki šiol. Vienas saviveiklininkų kolektyvas Kalvarijoje, kur A. Jaškauskas yra dirbęs policijoje, ir dabar vilioja jį į savo gretas. „Kas žino, gal ir patrauksiu, nes tokios veiklos aš dabar ilgiuosi“, – tarsi garsiai pasižadėjo buvęs policininkas, ne kartą scenoje linksminęs žiūrovus su Marijampolės policijos darbuotojų humoro grupe, kuriai vadovavo visoje Lietuvoje gerai žinoma tokių grupių vadovė marijampolietė Ona Mačiulienė.

    Beje, populiarusis britų aktorius Rovanas Atkinsonas (Rowan Atkinson), garsusis ponas Bynas, irgi yra gimęs sausio 6-ąją. Tad kas galėtų paneigti, kad ir jis – Trijų karalių apdovanotasis?..

    Talentą vaidinti A. Jaškauskas ne kartą yra pademonstravęs ir Tarptautinės policijos asociacijos, kurios narys yra, renginiuose – jis yra šios asociacijos Kalvarijos skyriaus aktyvus narys.

    „Dar sugebu ir neblogai piešti – už tai buvau giriamas nuo mokyklos laikų“, – toliau vardijo savo talentus, už kuriuos galbūt dėkingas simboliškiems Trims karaliams, meniškos prigimties marijampolietis.

    Vida KARALIŪNAITĖ

    Ričardas Bachas

    0

    „Vienintelė pareiga kiekvieną gyvenimo akimirką – būti ištikimam sau“.

    Kokie buvo 2014 –ieji, su kokiomis viltimis pasitinkame 2015 -uosius?

    1

     

    Stovėdami ant metų sandūros slenksčio, kaip niekad kitu metu būname ir praeityje, ir ateityje. Praeityje – mat apmąstome nueitą metų kelią, padėkojame visiems, kurie buvo su mumis šiame kelyje, apžvelgiame atliktus darbus, pagaliau giliai širdyje pasakome AČIŪ už įgytą patirtį, kad ji vėliau virstų (jei dar nevirto!) išmintimi. Ateityje – mat Naujieji – naujas startas, kupinas ne tik mūsų troškimų, svajonių, planų, bet ir didžiosios nežinios, kuri į mūsų planus, svajones įsiterpia kaip nematoma likimo ranka, mūsų buitiškai dažnai pavadinama (ne)palankiomis aplinkybėmis, (ne)tikėtais sutapimais.

    Palydint senuosius ir sutinkant naujuosius metus – tą trumputę akimirką, kai esame praeityje ir ateityje daugiau nei dabartyje, – galbūt derėtų praeinančių metų apžvalgą iškart derinti su ateinančių viltimis, šiuo metu išsiliejančiomis linkėjimais. „Mūsų savaitė“ būtent taip paprašė pasižiūrėti visų Marijampolės apskrities savivaldybių merų: apžvelgti 2014 metus (kokie jie, jų akimis, buvę savivaldybėms) ir – su kokiais linkėjimais, viltimis žengiama į 2015 -uosius.

     Vidmantas BRAZYS, Marijampolės savivaldybės meras:

    b– 2014 -ieji Marijampolei, mūsų miestui, savivaldybės centrui, įsimintini: būtent šiais metais minėjome Marijampolės vardo grąžinimo 25 -metį. Kita vertus, tai buvo išties džiugūs metai mūsų žmonėms: baigėme visus darbus, finansuojamus ES, miesto viešosioms erdvėms sutvarkyti, įsisavinome 250 mln Lt. Taip pat padaryta didelė įžanga į daugiabučių namų renovaciją: LR Vyriausybei priėmus sprendimą kompensuoti 40 proc. renovacijos išlaidų, jau esame 18 daugiabučių namų renovavę, pasiruošę dar 60 renovuoti (aritmetika paprasta: valstybė, kompensuodama gyventojams už šildymą, sutaupo gerokai daugiau, investuodama į namų renovaciją: šios išlaidos, laikui bėgant, pasidengia su kaupu, kita vertus, savivaldybės statybos įmonės tuo tikslu turi darbo, tad ir į biudžetą įplaukia lėšos).

    Galime pasidžiaugti, kad į taip vadinamą Marijampolės laisvą ekonominę zoną investuota 11 mln Lt. Tai teikia labai daug vilties, jog jauni žmonės, padirbę užsienyje, grįš čia, kai jau turės tinkamo darbo, pasistatę čia namus.

    Negaliu nepaminėti ir „Rail Baltica“: nors dabar ir miestas „suskaldytas“ (uždarytos trys sankryžos), savivaldybė vis tik įsisavins 100 mln Lt ES lėšų (šia linkme jau dirbama), kurias panaudos protingai.

    Man asmeniškai 2014 metai nebuvo išskirtiniai. Tiesa, galiu pasidžiaugti, jog jau ilgokai negulėjau ligoninėje, šeimoje – viskas gerai: sveiki vaikai, anūkai. Be to, dirbu mėgstamą darbą, džiaugiuosi gerais praeinančiais metais, o ir į miesto gyvenimą pažiūrėjus džiugios mintys apima: nors ir mes esame linkę dejuoti, vis tik gera pastebinčių žmonių yra, ko gera, daugiau.

    Ateinančiais metais sau linkiu išlikti tokiu, koks dabar esu, o savivaldybės žmonėms – daugiau tarpusavio santarvės, užuojautos vienas kitam, rasti savo vietą čia, savame krašte, kad nereikėtų važiuoti į užsienį. Tikiuosi, kad ateinantys metai bus dar geresni, tad linkiu kuo daugiau sveikatos, optimizmo visiems.

    Valdas ALEKNAVIČIUS, Kalvarijos savivaldybės meras:

    c– 2014 metai , manyčiau, savivaldybei buvo vieni geriausių. Išliko aiški finansinė tvarka, nebankrutuojame kaip sostinė Vilnius. Tai ne tušti žodžiai: visi laiku gauna atlyginimus, visi darbai finansuojami laiku, neturime įsiskolinimų tiekėjams. Pabaigėme nemažai investicinių projektų: suremontuota Kalvarijos bažnyčia, pastatytas naujas tiltas, suremontuoti Jungėnų , Akmenynų kultūros namai. Paruošta medžiaga 2014–2020 m. ES investiciniam laikotarpiui. Jau kitų metų pradžioje, tikimės, bus pabaigti rengti techniniai projektai Kalvarijos miesto centrinės dalies sutvarkymui, Kalvarijos sinagogų komplekso remontui, Arklių pašto komplekso ir Vokiečių bažnyčios (kirchės) išorės sutvarkymui. Pradėsime Karališkojo parko rekonstrukcijos projektą (planuojama įrengti scena, žiūrovų tribūna, vaikų žaidimo aikštelės, treniruoklių ir aktyvaus poilsio zonos). Taip pat laukia Lietuvos–Lenkijos programa. Su kolegomis Lenkijoje jau aptariame bendrus planus. Tai ligoninės, policijos pastatų rekonstrukcija, sporto aikštynų įrengimai, kultūros namų remontai.

    Didžiausia problema liko geriamojo vandens kokybė. Tačiau LR Aplinkos ministerija jau patvirtino investavimo gaires ir galime tikėtis paramos vandens kokybės gerinimui.

    Planų daug, gerai pasiruošta, jaudina tik rinkimų laikotarpis. Lietuvoje taip jau įprasta, kad rinkimų metu niekas nedirba, o pasikeitus valdžiai viskas braukiama ir pradedama daryti „kitaip“…

    2014 m. man asmeniškai išskirtiniai buvo tuo, kad sūnus Vilius baigė mokslus Vilniaus universitete ir pradėjo savarankiškai dirbti, taip pat tapo pasaulio jaunimo šaškių čempionu. Dukra Ugnė baigė gimnaziją ir išvyko mokyti į Didžiąją Britaniją. Namuose likome tik aš, žmona ir katinas…

    Tikiu, kad kiekvieni ateinantys metai bus vis geresni. Naujųjų metų proga Kalvarijos savivaldybės gyventojams linkiu ramybės, susikaupimo ir Dievo palaimos. Mes visi esame savo laimės kalviai, todėl belieka visus metus palaikyti tinkamą kaitrą žaizdre, kad galėtume tobulai kalti savo ateitį. Šilumos Jūsų namams!!!

    Vytautas KANEVIČIUS, Kazlų Rūdos savivaldybės meras:

    d– Mano manymu, 2014-ieji mūsų savivaldybei buvo sėkmingi. Ne tik dėl to, kad šie metai buvo jubiliejiniai Kazlų Rūdos metai, bet ir dėl to, kad per šiuos metus buvo nuveikta iš tiesų daug svarbių darbų, be to, atsakingai suplanuoti ir apgalvoti būsimi darbai. Ypač galiu pasidžiaugti tuo, kad prieš keletą savaičių pradėjo dirbti naujoji Kazlų Rūdos miesto biokuro katilinė. Dar vienu reikšmingu darbu laikyčiau kelio Kazlų Rūda–Pažėrai išasfaltavimą bei miesto parko infrastruktūros sutvarkymą. Manau, visi šie darbai tikrai yra svarbūs kiekvienam mūsų nedidelės savivaldybės gyventojui.

    Naujuosius metus pasitinku tik su pačiomis geriausiomis ir šviesiausiomis mintimis. Esu kupinas optimizmo, naujų sumanymų, ir, tikiuosi, galėsiu visa tai įgyvendinti jau netolimojoje ateityje.

    Visiems savo savivaldybės žmonėms ateinančių metų proga pirmiausiai linkiu sveikatos, kurios nenupirksi už jokius pasaulio pinigus. Taip pat norėčiau visiems palinkėti santarvės namuose, džiaugsmo širdyje ir laimės kiekvieną dieną.

    Algirdas NEIBERKA, Vilkaviškio rajono savivaldybės meras:

    a– Norisi sakyti, kad praeinantys 2014 -ieji metai Vilkaviškio rajono savivaldybei buvo išties geri, svarbių pokyčių ir permainų metai. Šiais metais pradėti daugiabučių namų renovacijos darbai mūsų rajone, o iki pavasario galėsime įvertinti pirmuosius užbaigtus renovuoti namus. Vilkaviškio rajono savivaldybė apdovanota už proveržį įgyvendinant daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo projektus.

    Taip pat rajone pradėti ir kiti reikšmingi bei labai laukti darbai: prasidėjo modernaus Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos sporto aikštyno rangos darbai, kuriuo nau­do­sis ne tik „Auš­ros“ gimna­zi­jos mo­ki­niai, bet ir visi norintys Vilkaviškio rajono gyventojai, taip pat pra­dėta Vilka­viškio miesto centrinės aikštės rekonstruk­cija. Savo eilės modernizavimui laukia Vilkaviškio ligoninė ir Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras. Sulaukėme pokyčių ir šilumos ūkyje: paskelbta ofi­cia­li naujo biokuro ka­ti­lo sta­ty­bų pra­džia, kurį pastačius vilkaviš­kiečiai taps energetiš­kai nepriklausomi ir ateityje apie 8 procen­tais sumažė­s šilu­mos kaina.

    Be to, bai­giantis 2007–2013 m. laikotar­piui Ūkio mi­niste­ri­ja kiekvie­name Lie­tu­vos re­gione or­gani­zavo ge­riau­sių ES paramos projektų rinki­mus. Ge­riau­siu pro­jek­tu energe­tikos srity­je iš­rink­tas pro­jek­tas „Vil­kaviš­kio vaikų lopše­lio-darže­lio  „Bu­ratinas“ pastatų rekonstruk­cija ir energe­tikos siste­mų mo­dernizavimas“, ku­rį vyk­dė Vil­kaviš­kio rajo­no savival­dy­bės administracija, taigi tuo labai džiaugiamės.

    Šiais metais sulaukėme ir puikių iniciatyvų iš visuomenės: aptartos dviračių tako aplink Paežerių ežerą, pristaty­tos parko, esančio prie Vilkaviš­kio sta­dio­no, sutvarkymo vizijos bei anksčiau svarstyta koncepcinio pa­siū­ly­mo „Šeimenos paupio parkas Vilka­viš­ky­je“ pla­nai bei są­ma­tos.

    Puošiasi ne tik rajono centras, bet ir mažesni miesteliai, kuriems ateinančiais metais bus skiriamas ypatingas dėmesys.

    Aišku, ir rūpesčių mūsų rajone yra, bet reikia stengtis ir dirbti taip, kad juos kuo greičiau ir efektyviau išspręstume. Taip stengsiuosi daryti ir ateinančiais metais.

    Esu įsitikinęs, kad vienas žmogus negali išspręsti visų mūsų problemų, nepriklausomai nuo to, kokius įgaliojimus mes jam suteiktume. Pripratau dirbti komandoje, todėl man labai svarbu įsiklausyti į žmonių pageidavimus, lūkesčius. Todėl galiu pasakyti, kad dirbant su mūsų rajono žmonėmis ir jų labui šie metai buvo man įsimintini, atsakingi ir kupini laimingų akimirkų, kada su visais kartu galėjau pasidžiaugti nuveiktais darbais, mačiau gražėjantį mūsų rajoną ir besišypsančius jo gyventojus.

    Pirmiausia norisi, kad vyktų pradėtų darbų tęstinumas, kad nekiltų nenumatytų nesklandumų juos vykdant ir kad kuo greičiau galėtume pasidžiaugti tų darbų rezultatais.

    Taip pat norisi išpildyti Vilkaviškio rajono gyventojų norą turėti patogią ir jaukią aplinką, kur jie jaustųsi saugiai, norėtų gyventi, kurti šeimas, tęsti pradėtus darbus. Taip pat labai norėtųsi, kad Vilkaviškio rajonas pasidaryti patraukli vieta ne tik čia gyvenantiems, bet ir atvykstantiems, kad norėtųsi čia sugrįžti.

    Artėjančių švenčių proga noriu palinkėti, kad senųjų metų patirtis įkvėptų naujoms idėjoms bei prasmingiems darbams, kad išsipildytų visų mūsų lūkesčiai ir tylios svajonės, kad visi susibūrę draugėn nudirbtume dar ne vieną gerą darbą rajono labui, kad būtume sveiki ir laimingi.

    Juozas BERTAŠIUS, Šakių rajono savivaldybės meras:

    e– 2014 -ieji buvo gana sėkmingi mūsų savivaldybei: atlikome visus suplanuotus darbus, įvykdėme visus užsibrėžtus projektus (tarp jų – tęstinius). Metus baigėme be skolų, laiku ne tik visi atlyginimai darbuotojams išmokėti, netgi ir priedai iš sutaupytų lėšų, su visais esame atsiskaitę, taip pat ir euro įvedimui esame tinkamai pasiruošę. Tiesa, Laisvosios rinkos instituto tyrimai, mūsų savivaldybę „nustūmę“ į paskutines vietas, nors ir turėtų kelti nerimą, išties nėra mūsų veiklos atspindys: skolų turime tik dėl projektinės veiklos, savo biudžetą tvarkome išmintingai ir sėkmingai, o kad dirbame ne „bizniui“, o žmogui, tuo tik didžiuojamės (mūsų savivaldybėje prioritetinės sritys – kultūra, švietimas, sportas, taip pat kaimuose neuždaryti felčerių medicinos punktai, neuždarytos bei neišnuomotos nė valgyklos mokyklose, 12 mln Lt esame investavę į mokyklų energetinius projektus, 150 savivaldybės gyventojų gauna socialines paslaugas, kurias teikia 70 šios srities specialistų ir t.t.).

    Man asmeniškai praeinantieji metai labai kažkuo neišsiskyrė: tai buvo darbingi, kūrybingi metai, šeimoje – taip pat viskas gerai, jokių didelių pokyčių.

    2015 -aisiais visiems, ypač Zanavykijos žmonėms, linkiu daugiau meilės, šviesos, vilties, tikėjimo, džiaugsmo, o visus iškilusius sunkumus įveikti drauge, tad linkiu ir susiklausymo, bendruomeniškumo jausmo.   

    Laima GRIGAITYTĖ

    Asmeninių albumų nuotraukos.

    Marijampoliečių sukurtomis netradicinėmis puošmenos padabinta Lukšių miestelio eglė

    0

    Marijampolės kūrybinių dirbtuvių „Prie meno” narių sukurtos netradicinės kalėdinės puošmenos papuošė Šakių rajono Lukšių eglę.

    Eksperimentuoti mėgstančios menininkės  iš kūrybinių dirbtuvių „Prie meno” kartu su pora dešimčių lukšiečių artėjant šventiniam kalėdiniam laikotarpiui Zyplių dvare kartu sukūrė netradicines eglės puošmenas: kaitino vienkartinius šaukštus ir iš jų ant medinio pagrindo lipino savotiškas „ledines“ gėles. Šiais marijampoliečių  ir gausaus pagalbininkų  būrio sukurtais papuošimais ir lemputėmis sužibusi Lukšių miestelio netradicinė eglutė  dabar džiugina  lukšiečius, miestelio svečius ir visus pravažiuojančius. Lukšiečiai pastaraisiais metais  atsisako įprastų kalėdinių žaisliukų ir ieško vis naujų sprendimų savo miestelio eglės papuošimui. Medinis eglišakėmis apkaišytas karkasas kasmet puošiamas vis kitokiais  žaisliukais: pernai –  šiaudiniais, o šiemet eglę papuošė žaisliukai iš  maždaug 2000 plastikinių šaukštų.

    Marijampolės kūrybinių dirbtuvių „Prie meno”  narės džiaugiasi, kad lukšiečiai priėmė jų pasiūlymą pagaminti netradicinius eglutės papuošimus, o kartu tai buvo smagus gamybos procesas ir  širdingas kalėdinis  pabendravimas išgražėjusiame Zyplių dvare.

    Jeigu žiemos švenčių laikotarpiu dar važiuosite pro Lukšius sustokite ir pasigrožėkite Marijampolės kūrybinių dirbtuvių „Prie meno” narių  puošmenomis padabinta eglute.

    Marijampolės savivaldybės administracijos

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Nuotraukos  iš Marijampolės kūrybinių dirbtuvių „Prie meno” archyvo.

    Policija atkreipia vairuotojų dėmesį: nuo Naujųjų metų įsigalioja kai kurie Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai

    0

     

    Informuojame, kad 2015 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) pakeitimo įstatymas (Teisės aktų registras, 2014-10-28, Nr. 2014-15013).

    Šiuo įstatymu iki 2014 m. gruodžio 31 d. ATPK galiojusios baudos litais, perskaičiuotos ir nurodytos eurais.

    Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo 543 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog įstatymai, kuriuose dėl litais nurodytų baudų perskaičiavimo į eurus ar baudų dydžių suapvalinimo baudos sumažėja, nelaikomi įstatymais, švelninančiais administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus ir tokiais atvejais netaikomos ATPK 8 straipsnio 2 dalies nuostatos.

    Pateikiame ATPK pakeitimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais:

    ► 123 straipsnio 1 dalies dispozicija papildyta nauja veika, t. y. atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį numatyta už transporto priemonių, kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą. Už tokį pažeidimą numatyta bauda nuo 28 iki 43 eurų.

    ► 124 straipsnio 6 dalies (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą) sankcijoje panaikinta administracinė nuobauda – administracinis areštas.

    ► 1241 straipsnis papildytas nauja 7 dalimi, kurioje numatyta nuobauda už vaikų (mokinių) vežimo mokykliniu autobusu ar transporto priemone su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais tvarkos pažeidimą. Už tokį pažeidimą numatyta bauda nuo 57 iki 86 eurų.

    ► 126 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta atsakomybė už vairavimą, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės) taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba turinčių daugiau kaip 9 sėdimas vietas, arba vežančių pavojinguosius krovinius, vairuotojams, taip pat pradedantiesiems vairuotojams.
    Pradedantiesiems vairuotojams už šį Kelių eismo taisyklių reikalavimo nesilaikymą numatyta bauda nuo 231 iki 289 eurų.

    Kitiems ATPK 126 straipsnio 2 dalyje nurodytų transporto priemonių vairuotojams – nuo 144 iki 289 eurų.

    ► 131 straipsnis nebus taikomas mopedų ir lengvųjų keturračių motociklų vairuotojams, t. y. šių transporto priemonių vairuotojai atsakomybėn bus traukiami pagal bendrus, kitų transporto priemonių vairuotojams taikomus, ATPK straipsnius.

    ► 134 straipsnyje atsakomybė numatyta ne tik už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą, bet ir naudojimo vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis pažeidimą. Numatyta bauda – nuo 28 iki 57 eurų (vairuotojams ir (ar) keleiviams).

    ► Be to, už šio straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą pažeidimą (tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą) panaikinta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

    Prašome visų eismo dalyvių paisyti nustatytos tvarkos kelyje, kad būtume ne tik saugūs, bet ir išvengtume nereikalingų rūpesčių ir nemalonumų.

    Lietuvos kelių policijos tarnybos informacija

    Nykštukai iš Puponautų planetos dovanojo šventę

    0

    Gruodžio 29 dieną Vilkaviškio rajono policijos komisariate skambėjo vaikų juokas ir šūksniai. Šią dieną rinkosi policijos komisariato darbuotojų vaikučiai ir jų tėveliai. Į kalėdinę šventę taip pat buvo pakviesti vaikučiai iš socialinės rizikos grupės šeimų kartu su jų tėveliais, globėjais bei socialiniais darbuotojais.

    Policijos komisariato „02 grupė“ kolektyvas prie eglutės vaikams dovanojo nykštukų Kalėdinę kelionę erdvėlaiviu į naujai atrastą Puponautų planetą.

    Vaikai kartu su nykštukais žaidė žaidimus, darė mankštą, šoko ir dainavo, augino žaliąją žolytę. Labiausiai ir linksmiausiai vaikus nustebino, kai nykštukai iš Puponautų planetos atvežė vaikams 3 kibirus sniegelio, kurį visi džiaugsmingai ir išbarstė.

    Sukūrę žiemos nuotaiką žaismingomis ir pilnomis laukimo akutėmis, vaikučiai sulaukė Kalėdų senelio, kuris pasitaikė linksmas, išradingas ir pilnas energijos.

    Kalėdų senelis, atsidėkodamas vaikams už gražias daineles, už išsakytus linkėjimus ir eilėraščius, dovanojo kalėdines dovanėles.

    Atsisveikinę su visais, nykštukai ir Kalėdų senelis grįžo į didžiulį erdvėlaivį ir išskrido lankyti jų kitų jo laukiančių vaikučių.

    Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK informacija

    Pareigūnų kalėdinės dovanos senjorams

    0

    Artėjant Naujiesiems, bendruomenės pareigūnai sveikina rajono gyventojus ir linki saugių bei prasmingų ateinančių metų!

    Baigiantis metams, Vilkaviškio r. PK Prevencijos poskyrio pareigūnai tapo Kalėdų seneliais.  Įgyvendindami  prevencijos projektą „ Saugią aplinką kurkime kartu“, kurį, kaip ir kiekvienais metais,  finansavo  Vilkaviškio rajono  savivaldybė, lankė vienišus,  atokiau gyvenančius senjorus.

    Bendruomenės pareigūnai ilgai suko galvas, kaip tikslingiausiai panaudoti lėšas, kol kilo mintis apšviesti vienišų, labiausiai pažeidžiamų,  nesulaukiančių  artimųjų  dėmesio, senjorų sodybas.

    Pareigūnai, pasitelkdami aktyvius seniūnus bei vietinių bendruomenių atstovus, tarėsi, kam pagalba reikalingiausia ir kartu vyko į atokiausias sodybas, kur dovanojo ekonomiškus lauko šviestuvussu judesio davikliais.

    Senjorai sulaukę tokio dėmesio nustebdavo, net sutrikdavo išvydę tiek seniūnijų ir policijos atstovų,  klausdavo, kiek kainuos dalinami šviestuvai, nevienas susigraudindavo – esą taip gali nutikti tik prieš Kalėdas. O pareigūnai priminė – šviestuvus reikėtų laikyti budėjimo režime, kad pas juos užeinantys  asmenys būtų apšviečiami ir matomi.

    Kol seniūnijų elektrikaimontuodavo  šviestuvus, policijos pareigūnai senoliams pasakojo apie turto apsaugą, apie galimus sukčiavimo atvejus, dalino su euro įvedimu susijusius lankstinukus bei atšvaitus.

    Vilkaviškio kaimo bendruomenių atstovai, dalyvavę projekte ir palaikydami gerą idėją bei matydami  vienišų senjorų padėtį,padedant Vilkaviškio rajone veikiančios įmonės „Elektra“ direktoriui, įsigijo ir išdalino  dar dešimt šviestuvų kurie turėtų nors truputėlį  palengvinti ir padaryti saugesnę senyvo amžiaus gyventojų  kasdienybę. Išties – bendromis pastangomis galima nuveikti daug gerų ir prasmingų darbų !

    Pareigūnai prašo žmones būti neabejingus savo ir kaimynų saugumui , esant reikalui kviečia kreiptis į Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK bendruomenės pareigūnus A. Kinderį (mob. tel. 8 655 47280) ir V. Grybauskienę (tel. (8 342) 66 088), el. paštu: arunas.kinderis@policija.lt , vilija.grybauskiene@policija.lt arba atvykti į policijos komisariatą (Vilkaviškis, Vytauto g. 6, 201, 211 kab.).

     Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK informacija

    Kalėdinės eglutės kultūros centre dar džiugins iki Trijų Karalių

    0

    Kalėdinis šurmulys jau pasibaigė, o Marijampolės kultūros centre dar vis džiugina savivaldybės mokyklų mokinių ir technologijų mokytojų papuoštos žaliaskarės.

    Tai  tradicinis integruotas Marijampolės savivaldybės mokyklų ir kultūros centro projektas „Kalėdų belaukiant…“ Šių metų kalėdinių eglučių puošimo akcijoje dalyvavo 15 ugdymo įstaigų: Rimanto Stankevičiaus pagrindinė mokykla, Sūduvos gimnazija, Liudvinavo Kazio Borutos pagrindinė mokykla,  Jono Totoraičio progimnazija, „Šaltinio“ pagrindinė mokykla, Rygiškių Jono gimnazija, Želsvos pagrindinė mokykla,  Jaunimo mokykla, Padovinio pagrindinė mokykla, Marijonų gimnazija, Petro Armino pagrindinė mokykla, Šv. Cecilijos gimnazija, „Ryto“ pagrindinė mokykla, Degučių pradinė mokykla-darželis ir  vaikų lopšelis-darželis „Rūta“.  Mokiniai, vadovaujami technologijų mokytojų, liko ištikimi senosioms tradicijoms ir natūralias eglutes padabino kalėdinėmis puošmenomis ir žaisliukais, kuriuos pagamino patys savo rankomis iš pačių įvairiausių medžiagų: popieriaus, audinio, siūlų, gamtinių medžiagų, molio ir medžio.

     Parodoje, kurią jau ne pirmi metai organizuoja technologijų mokytoja D. Matulaitienė,
    džiugina neišsenkantis vaikų ir suaugusiųjų kūrybiškumas ir fantazija.

    Pasigrožėti kalėdinių eglučių paroda Marijampolės kultūros centre dar galima  iki sausio 6 d. – Trijų Karalių dienos.

    Marijampolės savivaldybės administracijos

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Vieni kitiems linkėjo sveikatos

    0

    Besibaigiant metams, Marijampolės savivaldybėje jau tapo tradicija sukviesti į būrį čia veikiančių medicinos įstaigų vadovus ir aptarti besibaigiančių metų rezultatus, pokyčius bei perspektyvą. Medikus artėjančių švenčių proga pasveikino Savivaldybės meras Vidmantas Brazys, mero pavaduotojas Gintautas Stankevičius, Savivaldybės tarybos Socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas Alvydas Kirkliauskas, Socialinių reikalų departamento direktorė Daiva Pankauskienė. Renginyje svečio teisėmis dalyvavo Seimo narys Albinas Mitrulevičius. Prieššventiniame susitikime padėkota už bendradarbiavimą ir palinkėta… pirmiausia sveikatos kitiems ir sau. Popietės nuotaiką praskaidrino Marijampolės kultūros centro kamerinio ansamblio „Cantare“ (vadovė Svetlana Maurutienė) atliekamos melodijos.

    Marijampolės savivaldybės gydytojo tarnybos vedėja Odeta Aleksienė, pristatydama metų pokyčius, teigė, kad šiemet įsisteigė dar viena įstaiga – UAB ,,MediCA klinika“, tad medicinines paslaugas savivaldybės gyventojams teikė 16 privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų. Pasikeitus įstaigų savininkams, UAB ,,Marimeda“ lyg ir tapo šios, naujosios, įstaigos filialu. Anot savivaldybės gydytojos, Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras, atsižvelgdamas į laikmečio aktualijas – visuomenės senėjimą ir sergamumo didėjimą – integruoja sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas, steigiamas 15 vietų socialinės globos padalinys. Mažėjant savivaldybės gyventojų, taip pat ir prie įstaigos prisirašiusių pacientų, didelis dėmesys šioje įstaigoje turės būti skiriamas valdymo struktūros pokyčiams ir naujų paslaugų – ypač mobilių medicininių paslaugų – plėtrai.

    Kelerius metus šalyje vyksta greitosios medicinos pagalbos įstaigų, greitosios medicinos pagalbos dispečerinių tarnybų reorganizacija. O. Aleksienė pasidžiaugė, kad Marijampolės GMPS direktorius nepasiklydo reformų labirintuose ir nuosekliai integruojasi į Bendrosios pagalbos centro struktūrą bei sėkmingai vykdo įstaigos teikiamų paslaugų modernizavimą. Marijampolės ligoninėje, kaip teigė savivaldybės atstovė, nuolat vyksta atskirų skyrių rekonstrukcija bei modernizavimas, įrangos atnaujinimas, baigiami ir pradedami įgyvendinti nauji projektai iš ES ir Valstybės investicijų programos lėšų. Ligoninės ateities planai ir tikslai – sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas, naujų vadybos priemonių įgyvendinimas.

    Kalbėdama apie Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biurą, O. Aleksienė pripažino, kad ši įstaiga šiemet priėmė didelius iššūkius, nes nuo 2014 m. visuomenės sveikatos priežiūra tapo ne savarankiška, bet valstybės perduota savivaldybėms funkcija. Įstaigos darbuotojai uoliai sprendžia iškilusias problemas, nes iki šiol nėra tinkamo teisinio veiklos reglamentavimo. Atliktas dar vienas didelis darbas – įstaigos parengta ir pateikta vertinti projekto „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose gerinimas Marijampolės savivaldybėje“ paraiška, siekiant paramos iš Norvegijos finansinio mechanizmo.

    2014 m. Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis buvo įgyvendintas 76 visuomenės sveikatinimo projektai, nes sveikatos stiprinimas, sveikos gyvensenos propagavimas išlieka svarbi šios veiklos dalis.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Aurelijos Baniulaitienės nuotraukos.

    Gyvenimo kokybei pagerinti – hipoterapija

    0

     

    Prie netradicinių gydymo būdų priskiriama hipoterapija (gydymas jojimu) – dar labai neįsišaknijęs  reiškinys mūsų šalyje, nors ir kitur Europoje, ir JAV tai jau prigijęs dalykas. Hipoterapija mūsų krašte užsiima Saulė MERECKIENĖ, jojimo trenerė, turinti tris nuosavus savo žirgus, iš kurių du, ypač kumelaitė Deivė, puikiausiai tinka ligoniukams padėti. Tiesa, šiuo metu, jau senokai panaikinus VšĮ „Suvalkijos žirgai“, S. Mereckienė dirba darbą, visiškai nesusijusį su jos pašaukimu, tačiau veikli moteris hipoterapijos neapleidžia, nors tam tėra skirtas tik jos laisvalaikis. Trenerės sukaupta patirtis bei žinios iš tiesų leidžia garsiai sakyti, jog būtent hipoterapija leidžia pagerinti gyvenimo kokybę, padėti daugelio ligų atveju, ypač vaikų, sergančių cerebraliniu paralyžiumi, dalią palengvinti.  

    Domėjimasis hipoterapija – lemtingo atsitiktinumo dėka

    Saulė Mereckienė jojimo trenere dirbo nuo 1985 m. Kilusi iš Kaišiadorių, į Marijampolės rajoną, tuometinį Sudavijos žirgyną atvyko dirbti pagal paskyrimą. Jauna specialistė šiame krašte pasiliko: sukūrė šeimą, gyvena šiuo metu Patašinės kaime.

    Hipoterapija moteris  rimtai domėtis pradėjo 2001 m., bankrutavus Marijampolės žirgynui, kuriame ji dirbo jojimo trenere. Saulė įsidarbino Birštono žirgyne. Štai ten ir įvyko lemtinga pažintis su dviem norinčiom išmokti joti gydytojomis, kurios ir paskatino domėtis hipoterapija. Tos pačios gydytojos iš savo jojimo praktikos pastebėjo, kad jojimas labai atpalaiduoja, netgi vidinius raumenis išjudina, tad visiškai natūralu, jog gali padėti ir žmogui, turinčiam negalią.

    S. Mereckienė vis labiau ėmė gilintis į hipoterapijos subtilybes. Lankydama įvairius kursus, važinėdama šiuo tikslu ir po užsienio šalis, sužinojo, jog gydymas jojimu – naujovė tuomet tik mūsų krašte. Štai, pavyzdžiui, netgi kaimyninėje Latvijoje hipoterapija sanatorijose kultivuojama kaip viena iš procedūrų ir yra apmokama iš ligonių kasų (lygiomis teisėmis kaip masažas, plaukiojimas, kitos procedūros).

    Su pacientais dirbo šešerius metus

    Jau Birštone S. Mereckienė, turėdama Deivę, hipoterapijai tinkamą meilų, stabilų, pakantų, ramų, taisyklingo sudėjimo žirgą, pradėjo taikyti praktikoje įgytas žinias. Žirgas, kurio žingsnis lygiai toks kaip žmogaus, ramiai eidamas šildo pacientą savo kūnu, atpalaiduoja jo raumenis, priverčia juos dirbti, jo raumenys pamažu stiprėja. Juda žirgas – juda ir žmogus, tad pusvalandžio seansas ypač padeda cerebraliniu paralyžiumi sergantiems pacientams, kurie nevalingai priešinasi bet kokiam raumenų darbui. Hipoterapijos metu pacientas sodinamas ant žirgo be balno, o ant gūnios, dedama balnelio pavarža su dviem rankenomis priekyje laikytis. Kai kuriems ligoniams būtina speciali įranga: keltuvai, paaukštinimai ir kt.

    S. Mereckienė Birštone dirbo su pacientais (daugiausiai – vaikais), kurie sirgo cerebraliniu paralyžiumi, autizmu, turėjo iškrypusį stuburą. Procedūrų nauda buvusi akivaizdi: po metų vaikas, lovos ligonis, ėmė sėdėti pats, kitas netgi vaikščioti pradėjo, nors liga pacientus buvo pasmerkusi visiškai negaliai. Birštone hipoterapiją S. Mereckienė taikė šešerius metus – tol, kol gyvavo Birštono žirgynas.

    Šiuo metu, kaip minėta pradžioje, S. Mereckienei hipoterapija – kaip laisvalaikis, pomėgis, mat iki galimybės visas jėgas būtent tam skirti, reikia ir kitokio visuomenės požiūrio. Saulė neslepia: pas mus dar labai gaji nuostata slėpti judėjimo negalią turinčius žmones, ypač vaikus, nesistengiant ieškoti būdų jų gyvenimo kokybei pagerinti. Žinoma, hipoterapija ligos nepanaikins, tačiau jos nauda ligoniui akivaizdi. Štai todėl S. Mereckienė noriai padeda visiems, į ją besikreipiantiems.    

    Hipoterapija – viena iš kineziterapijos rūšių

    Daugelyje užsienio šalių gydymas jojimu – hipoterapija (hippos (gr.) – arklys) – taikomas fizinei, socialinei ir psichologinei neįgaliųjų reabilitacijai..

    Hipotareapiją šiandien galima vadinti viena iš kineziterapijos rūšių, nors ji ir skiriasi nuo kitų. Pirmieji šį metodą prieš keturis dešimtmečius pradėjo taikyti vokiečių ir šveicarų specialistai. JAV mokslininkas Jennifer Bream teigia, kad šis metodas padeda ir šeimos nariams. Mat ligoniai tampa savarankiškesni, įgyja naujų bendravimo įgūdžių. Iki tol linkę užsisklęsti ir vengę dėmesio, jie tampa ryžtingesni, pajunta gyvenimo džiaugsmą. Ypač jauni žmonės vengia pašaliečių žvilgsnių, o būdami balne jie net siekia būti pastebėti. Neįgalieji kitaip pradeda vertinti tuos, kurie jiems padeda. Savo ruožtu tėvai, nesitikėję, kad vaikas taps savarankiškesnis, mato jį besidžiaugiantį. Pensilvanijos valstybiniame universitete jau du dešimtmečius dėstoma hipoterapijos disciplina, ruošiami bakalaurai. Anglijoje vykdoma neįgaliųjų mokymo joti programa, organizuojamos varžybos. Pastebėtas dvejopas hipoterapijos poveikis: neįgalieji įsitikina, kad gali judėti (nors ir ne savomis kojomis), o tai atveria kelius ne tik emocinei ir socialinei integracijai, bet ir fiziniam stiprėjimui. Dauguma neįgaliųjų, kurių judėjimo-atramos aparatas pažeistas, negali išlaikyti pusiausvyros, jiems keblu orientuotis aplinkoje. Mokslininkų įrodyta, kad šiems ligoniams taisyklinga sėdėsena balne yra saugi ir gydanti poza – jojimas mažina raumenų skausmą, padeda sugrąžinti judesių koordinaciją bei pusiausvyrą, gerina orientaciją, kraujotaką, virškinimą, skatina proprioreceptorių veiklą, o ritmingi judesiai koordinuoja nervų ir raumenų sistemos darbą. Sėdėjimas balne gerina kūno ir galvos padėtį, valdant arklį, kojų raumenų darbas „užgesina“ stuburą kaip atramą veikiančias jėgas. Raitelio svorio centras subalansuojamas. Jo nebeslegia apie 70 proc. juosmeninei stuburo daliai ir apie 80 proc. krūtininei daliai tenkančio svorio. Judėjimo funkcijos kompensacija stimuliuoja galvos smegenų požievio pakitimus.

    Hipoterapija padeda esant raumenų distrofijai, sulėtėjusiam vystymuisi, nestiprios formos protiniam atsilikimui, autizmui, cerebraliniam paralyžiui, ortopedinėms ligoms, išsėtinei sklerozei, sensorikos sutrikimams, netgi aklumui, amputacijai ir kt. Šio metodo negalima taikyti esant atlantoaksiliam nestabilumui, visų lėtinių ligų paūmėjimui, kraujo ligoms, epilepsijai ir kt. Tiesiog prieš nusprendžiant užsiiminėti hipoterapija būtina pasitarti su gydytoju.

    Laima GRIGAITYTĖ

    Autorės nuotraukos.

    ausveitis

     

     

     

     

     

     

     

    Švenčių išvakarėse pristatytas naujas Kazlų Rūdos policijos viršininkas

    0

    2014 metamas baigiantis, Marijampolės apskrities policijoje – praeinančių metų apžvalga ir ateinančiųjų  planai bei keliami uždaviniai.

    Gruodžio 23 -ąją Marijampolės apskr. VPK viršininkas Skirmantas Andriušis Kazlų Rūdos policijos darbuotojams pristatė Marių Jakštą, kuris, laimėjęs atranką, paskirtas eiti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininko pareigas.

    Marius Jakštas gimė 1973 m. kovo 12 d. Rokiškyje. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis teisinis, 2003 m. Lietuvos teisės universitete jam suteiktas teisės bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 2001 m. gegužės 8 d. Tardymo skyriaus prie Lazdijų rajono policijos komisariato tardytoju. Po Tardymo departamento reorganizacijos nuo 2003 m. gegužės 1 d. paskirtas Lazdijų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus inspektoriumi, nuo 2003 m. gruodžio 8 d. ėjo to paties skyriaus tyrėjo pareigas. 2004 m. liepos 8 d. buvo paskirtas į Lazdijų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pareigas, kuriose dirbo iki 2008 m. spalio 1 d. įvykusios policijos sistemos reorganizacijos. Po reorganizacijos, nuo 2008 m. spalio 1 d., buvo paskirtas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas. Nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. pradėjo tarnybą Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Ikiteisminio tyrimo koordinavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigose, kuriose dirbo iki 2014 m. gruodžio 22 d.

    S. Andriušis padėkojo darbuotojams už jų nuveiktus darbus, apžvelgė ateinančiųjų metų planus bei keliamus uždavinius ir linkėjo sėkmės nelengvame darbe užtikrinant bendruomenės saugumą, juolab, kad kriminogeninė situacija šiame regione nėra bloga. „Glaudžiai bendradarbiaukite su socialiniais partneriais, tarkitės ir generuokite naujas idėjas“, – linkėjo Marijampolės apskr. viršininkas įteikdamas simbolinę dovanėlę.

    Susitikime su policijos pareigūnais dalyvavo ir Kauno apygardos Marijampolės apskrities prokuratūros viršininkas Rimas Bradūnas jo pavaduotoju Arūnas Žukauskas bei Kazlų Rūdos savivaldybės meras Vytautas Kanevičius. 

    Kazlų Rūdos savivaldybės meras Vytautas Kanevičius, sveikindamas naująjį policijos vadovą, pabrėžė, jog Kazlų Rūda nėra „Twinpyksas“, tikėdamasis, jog ir naujasis vadovas glaudžiai bendradarbiaus su savivalda. Meras pasveikino darbuotojus su artėjančiomis šventėmis ir linkėjo jiems sotaus vaišių stalo bei ramios tarnybos.

     Kauno apygardos Marijampolės apskrities prokuratūros viršininkas Rimas Bradūnas linkėjo sėkmės bei ambicingų darbų naujajam vadovui.

    Marijampolės apskr. VPK informacija

    Senovės kinų išmintis

    1

    „Tą, kuris reiklus sau, bet koks darbas išgydo kaip naminis vaistas. Tą, kuris ieško trūkumų kituose, kiekviena mintis žeidžia kaip ieties smaigalys. Pirmasis visiems mums atveria duris į gėrį. Antrasis visus įtraukia į blogio klampynę. Jie tolimi vienas kitam kaip debesys danguje ir purvas žemėje“.

     

    „Mūsų savaitės“ herojus – naujame amplua

    1

     

     

    „Mes nepagausime savo svajonės, jei jos nesivysime“, – prieš daugiau nei pusmetį „Mūsų savaitei“ kalbėjo buvęs marijampolietis Kęstutis MAČIULIS, jau beveik septyniolika metų gyvenantis JAV. Šis žmogus, besivaržantis daugiausiai su… savimi, siekiantis suvokti ir peržengti savo galimybių ribas: parašiutininkas, sukaupęs per 2600 šuolių bagažą, tarp jų – ir labai pavojingų, dėl to pelnęs „Crazy Kęstas“ pravardę, kultūristas, nuskynęs daugybę laurų šioje srityje bei pagaliau gavęs šio sporto profesionalo kortelę JAV, ir… žmogus, nuo mažens puoselėjantis svajonę – būti aktoriumi. Štai šios svajonės išsipildymo pradžia tapo ir šių Kalėdų stebuklu, kai Kęstutis tapo reklaminiu televizijos kanalo „Cartoon Network“ veidu. Netikėtai sau pačiam jis buvo pakviestas  reklamuoti garsios žaislų kompanijos „Hasbro“ produkciją. Pirmasis žingsnis į didįjį ekraną? Galima pavadinti ir taip!

    JAV – neribotų galimybių šalis?

    K. Mačiulis yra puikus pavyzdys ne vien žmogaus, viską pasiekusio savo jėgomis, bet pagiriamasis žodis JAV, šaliai, kurią, kaip tvirtai įsitikinęs Kęstutis, išties galima vadinti neribotų galimybių šalimi. „Amerika, – sako K. Mačiulis, – vienintelė šalis, kurioje  iš tikrųjų tu gali būti tuo, kuo nori būti, jei turi proto ir valios. Deja, Lietuvoje siaučia legali mafija – valdžia, užkertanti kelią gerai idėjai, gražiems sumanymams…“

    Praėjusių metų gruodžio pabaigoje K. Mačiulis pradėjo lankyti 30 -ties savaičių trukmės aktorinio meistriškumo pagrindų ir modelio darbo kursus, prieš tai atlaikęs gana nemažą konkurenciją (iš 200 kandidatų buvo atrinkta tik 30, tarp jų – ir K. Mačiulis). Po kursų baigimo užsimezgė ryšiai su agentūra, jį atstovaujančia, išliko ir jo „profilis“, kuriame jis pristato save, savo galimybes. Štai būtent šio „profilio“ nuotrauka ir susidomėjo „Hasbro“ žaislų kompanija, savo produkcijos reklamai ieškojusi ilgaplaukio blondino.

    „Aš, be abejo, sutikau“

    „Pirmąjį elektroninį laišką gavau iš savo agentūros, – pasakoja Kęstutis, – jame buvo teiraujamasi, ar sutikčiau dalyvauti atrankoje. Jos metu turėjo būti renkamas vyras, reklamuosiantis garsios JAV kompanijos „Hasbro“ žaislus. Sutikau. Netrukus gavau tekstą, kurį reikėjo įrašyti, o vaizdo medžiagą nusiųsti į prodiuserių kompaniją. Beje, pasiūlymo sulaukiau vėlų penktadienio vakarą, jokių vilčių nepuoselėjau ir nuoširdžiai nesitikėjau, jog būsiu atrinktas, maniau, kad vien mano akcentas užkirs tam kelią. Vis dėlto nusprendžiau pabandyti: sekmadienį ekspromtu įrašiau tekstą. Netrukus paaiškėjo, jog kompanija atrinko du kandidatus: mane ir kitą vyruką. Kaip supratau, man buvo suteikta pirmenybė: jeigu būčiau atsisakęs priimti kompanijos pasiūlymą, šis darbas būtų atitekęs tam kitam vyrukui. Aš, be abejo, sutikau. Jau antradienį įvyko interviu „Skype“. Jiems patikau, netrukus gavau kitą tekstą, o trečiadienio vėlų vakarą mano agentė pranešė, jog televizijos kanalo „Cartoon Network“ atstovai galutinai patvirtino samdysiantys mane“.

    Filmavimas – lyg pasaka

    Spalio 28 d. iš Šiaurės Karolinos (kur gyvena) K. Mačiulis patraukė į Atlantą, kurioje kitą dieną turėjo vykti filmavimas.

    „Kadangi šioje srityje neturiu jokios patirties, šiek tiek jaudinausi, – įspūdžiais dalijasi K. Mačiulis, – tačiau sulaukiau tikrai nemažai pagyrų, kad šauniai susitvarkiau. Kai kurie, išgirdę, jog tai – mano pirmas tokio pobūdžio bandymas, nuoširdžiai nustebo ir tikino negalintys patikėti“.

    Studijoje atsidūręs jau septintą valandą ryto, Kęstutis laukė, kol prasidės filmavimas, tačiau tai šiek tiek nusitęsė: viskas užtruko ilgiau, nei buvo planuota. Gal keturis kartus buvo keičiamas reklamos tekstas, be to, nebuvo paruoštas nei arklys, nei vežimas su žaislais (būtini atributai filmavimui). Filmavimas prasidėjo apie vienuoliktą valandą ryto ir, rodos, truko apie aštuonias valandas. Buvo parengtos trys reklamos, kurių kiekvienoje reklamuojami skirtingi žaislai. Filmavo iš visokių kampų, vėliau studija atsirinko tai, ko jai reikėjo.

    Procesas K. Mačiuliui pasirodė tikrai įdomus. „Nepaprastai patiko, jaučiausi lyg sapne, – vėliau sakys jis. – Visada labai norėjau kažką panašaus išbandyti, patirti savo kailiu. Filmavimo metu dirbo apie šešiasdešimt žmonių – kas arkliu rūpinosi, kas mano plaukus tvarkė, kas prakaitą šluostė, vandenį nešiojo. Jaučiausi šiek tiek sutrikęs, nerimavau, kad dėl pernelyg didelio man, apsitaisiusiam kostiumu vien iš žaislų, skiriamo dėmesio neužtruktų filmavimas. Darbuotojai patikino, jog tikrai nėra ko jaudintis, ir sakė girdėję prodiuserio pagyras, skirtas man. Po filmavimo jis pats man asmeniškai prasitarė, kad jau dabar galvojantis, kokiam kitam projektui mane pakviesti. Pasak prodiuserio, jam patiko dirbti su manimi, nes puikiai susitvarkiau su man skirtu vaidmeniu. Išgirdau kalbų, jog ši reklama man gali suteikti kur kas daugiau galimybių lengviau bei paprasčiau gauti ir kitų pasiūlymų. Beje, studijoje mano plaukais bei išvaizda rūpinosi viena moteris, dirbanti su daugeliu garsių žmonių. Ji buvo nustebusi, kad aš taip greitai išmokau tekstą, kuris buvo keičiamas ne vieną kartą. Pasak šios vizažistės, „žvaigždės“ klysta kur kas dažniau… Ji taip pat man patarė susirasti agentą Atlantoje. Šiame mieste vyksta daug panašaus pobūdžio filmavimo darbų, o vėliau ir Kalifornijoje. Aš galiu turėti daugiau nei vieną agentą“.

    …Ši reklama televizoriaus eteryje pasirodė prieš pat Padėkos dieną, lapkričio 24-ąją. Ji buvo rodoma televizijos kanalu „Cartoon Network“.

    * * *

    Ar šis projektas buvo naudingas finansiškai? Kęstutis neslepia: už tai gavo 1000 JAV dolerių, kaip neslepia ir tai, jog būtų filmavęsis ir be jokio užmokesčio…

    „Mes nepagausime savo svajonės, jei jos nesivysime, – sako save realizuojantis vis naujuose iššūkiuose buvęs marijampolietis. – Jei tik svajosime, o nieko nedarysime, nejudėsime norima kryptimi, niekas nepasikeis“. Šios išminties niekaip nepaneigsi: juk daugybė žmonių, kurie bijo kažką keisti, judėti, bijo, ką žmonės pasakys, kaip atrodys kitų akyse, ar kas nors nepasijuoks, stovi toje pačioje vietoje, iš kurios svajoja ištrūkti“.

    * * *

    Iš naujo amplua Kęstučiui liko žaislinis šuniukas, diskas ir šautuvas – tuos žaislus po filmavimo jam leido pasilikti. Ir – viltis užkariauti Holivudą…

    Laima GRIGAITYTĖ

    Asmeninio albumo nuotraukos.

         

    Sklandant Kalėdų dvasiai: dvi novelės

    1

     

    Mamyte, saugokis babaušių!

    Vytukas sėdi su močiute virtuvėje. Močiutė ant kėdės, o jis ant suoliuko. Norėtų palakstyti, bet senelė neleidžia: ji sena, kojos ištinusios, skauda vaikštant. Mama visus namų kampus išblizgindavo – močiutė nepajėgia. Dėl to priviso pilni kampai baubų, net pakrutėti baisu. Naktį, kai reikia nusileisti žemyn laiptais iš savo kambario palėpėje, taip baisu, taip baisu… Gerai, kad senelis žiebtuvėlį davė.

    Mama nusišypsodavo, priglausdavo, paglostydavo – taip gera pasidarydavo. Ir tėtis linksmas buvo. O dabar atvažiuoja, paklausia, ar jis, Vytukas, sveikas, ar suvalgo pietų košę, ar klauso ir greitai išvažiuoja namo. Mamytė išvyko dirbti į kažkokią sujungtą karalystę. Karalystėje yra ir raganų, ir slibinų, ir babaušių. Visi vaikai tai žino. Jie labai pavojingi. Norėtų jis parašyti laišką mamytei, įspėti, kad neitų į senas pilis, gūdžius miškus –visur ten, kur pavojinga. Bet jis nemoka rašyti. Siunčia piešinius, bet mama nesupranta, kas nupiešta. Vytukas nupiešė žvynuotą babaušį, patį pavojingiausią, o mama laiške parašė: „Kokia graži tavo žuvytė!“ Šuniuko Amsiaus jie nebeturi. Močiutei nepatiko, kad jo plaukai visur veliasi. Pasišaukė tokį bjaurų kaimyną su vyšnine nosim, kad Amsiuką nuneštų į laivą, mamytei nuvežti. Amsius tokiomis liūdnomis akimis žiūrėjo į jį. Paskui šunelį įkišo į maišą – tokios taisyklės, vežant į karalystę. Kažin, o vaikus ar taip pat maiše veža?

    Artėja Kalėdos. Kituose namuose dega, blykčioja lemputės. Senelis norėjo nupirkti eglutę, bet močiutė nenorėjo, kad spyglių pribirtų. Kai jie gyveno savo namuose, prieš Kūčias visi trys: tėtukas, mamytė ir jis, Vytukas, pašaukdavo vėlai vakare:

    –           Zuikiai, zuikiai, atneškite eglutę.

    O ryte atsibudęs svetainėje rasdavo papuoštą eglutę, o po ja daug dovanų: mašinyčių, saldainių, apelsinų. Visi namai kvepėdavo apelsinais. Mama paskambindavo Kalėdų seneliui ir pasakydavo, kokių dovanų jis norėtų. Gaila, kad mama užmiršo palikti telefono numerį. Jis pats paskambintų Kalėdų seneliui ir pasakytų, ko jis labiausiai nori. Na, mašinytes, saldainius tegu neša Kalėdų senelis kitiems vaikams. Ir karnavalinės kaukės gali nesiūti. Nors kaukės reikėtų… Jei senelis suspėtų ją įdėti į kojinę prieš darželio šventę, jis galėtų vaidinti peliuką vaidinime apie ropę. Dabar per šventę turės būti namuose, nes iš kur senelė gaus kaukę.

    Bet pabus jis namuose. Tiek jau to. Jis turi svarbesnį norą: kad Kalėdų senelis įsisodintų į roges mamą ir parvežtų namo. Kokios gražios būtų Kalėdos: eglutė, atkeliavusi į namus Kūčių rytą, vizginantis uodegą Amsius, balta staltiesė, kalėdaičiai, mamos kepti sausainiai. Mama šypsotųsi, tėtis paimtų jį ant rankų, pamėtytų aukštyn, kad didesnis augtų. Jei Kalėdų senelis išpildytų jo norą – jis būtų labai geras vaikas, pats klusniausias pasaulyje. Kalėdų senelis mėgsta eilėraščius: Vytukas moka net septynis. Būtinai Kalėdų seneliui pasakytų šešis. Tik nesakytų to eilėraščio, kuriame yra žodžiai:

    Saulutė viena,

    Mamytė viena…

    Nes labai graudu pasidaro, kai tokius žodžius sakai. Dabar jis pasiims spalvas, nupieš savo norą, priklijuos prie lango. Kalėdų senis pamatys, supras, ir vėl jis galės augti taip, kaip turi augti vaikai – su tėčiu ir mamyte…

     

    Princas-peliukas

    Skiriu kaimynei, kurios durys buvo visada atviros mūsų namo vaikams

    Ją pažadino pro langą įspindęs saulės šviesos pluoštas, o jame sukosi daugybė dulkelių. Gražus bus šeštadienis, pamanė moteris.

    – Metas didžiajam namų tvarkymui, – nusprendė, įsijungdama televizorių.

    Po kelių filmų tvarkymo entuziazmas dar pakirbino sąžinę, bet jau vėso. Per diskusijų laidą prisnūdo, kai nubudo nutarė, kad pats laikas išsivirti ko nors skanaus. Pradėti tvarkytis kambarius jau nevertėjo. Maža virtuvėlė prisipildė garų. Ji pajuto, kaip pasiilgo mažojo žmogaus, kurį augino tol, kol pradėjo lankyti darželį . Daug jų globota per jos amžių. Bet princą turėjo vienintelį. Jai trūko vaikiško šūksnio:

    – Vėl darai piešininius langus!

    Senutė įsipylė puodelį kavos ir jau norėjo vėl atsisėsti prie savo savaitgalių ir švenčių draugo televizoriaus. Tik netikėtai suskambo durų skambutis. Prie durų stovėjo princas su ausine kepure, ant striukės juodavo šaunumo ženklas – voras.

    – Labas, – pasisveikino.

    Moteris pajuto tokį graudulį, kad net atsakyti nesumojo. Ji svarstė, kaip pradėti pokalbį be tų šūksnių: „Vaje! Kaip tu užaugai!“, „Kaip sekasi darželyje?“ (mažas, rimtas didelėm tamsiai mėlynom akim žmogus būtų giliai pasislėpęs savyje ir ėmęs kalbėti vaiko-suaugusiojo kalba, kuri yra ne kalba, o tik žaidimas tam tikra proga derančiais sakyti žodžiais). Jis pasiteiravo:

    – Kaip gyveni? Kaip sveikata? Ar nesiskundi užmarštimi?

    Šalia jo prie durų stovėjo didokas krepšys. Princas laikė jį už rankenų. Jame kažkas spurdėjo. Pastebėjęs , kad moteriškė žiūri į krepšį, paaiškino:

    – Čia Rausvius (jei berniukas) arba Rausvė (jei mergaitė). „Aibės“ pardavėja atidavė. Iš kažkur jis ten priklydo. Tas katinas myli mane. Labiau negu tėtis, kuris visą laiką prie kompiuterio. Po to, kai mamą bjaurus direktorius gražiai išvarė iš darbo, dar ir knygą padovanojo, ji pasidarė nelinksma ir mažai bekalba su manim ir tėčiu. Tėtis atvežė mudu su katinu pas tave. Katinams patinka nesutvarkyti namai. Neišmetė, kad aš sutikčiau augti pas senelę Mėtą, kol mama grįš iš Vokietijos. Sutikau.

    – Eik vidun, – pasakė moteris savo princui. Apžiūrėjo ryšulį. Jame buvo katė.

    – Kodėl tėtis neužėjo?

    – Skubėjo į parduotuvę mane apipirkti, greitai grįš ir išveš mane. Be to, bijojo, kad pyksi dėl Rausvės. Atvažiuok pas mane, kai būsiu pas senelę Mėtą, – greitai, kad balsas neišduotų nerimo, liūdesio ir visai arti besislepiančio ir galinčio prasiveržti kūkčiojimo šaute iššovė žodžius: – Ar galėsiu retkarčiais Rausvę aplankyti?

    – Tau patiks pas senelę Mėtą. Tu mane turi kaip nors vadinti. Galėtum vadinti močiute- auklyte.

    – Nepatinka tas ilgas ir piktas žodis. Ar galiu tave vadinti Voveraite?

    – Kodėl tu manai, kad man tiktų toks vardas?

    – Pati pagalvok: ar gali būti sena moteriškė vardu Agnė, Gabija, Rasa? Voveraitė yra toks labai geltonas grybas. Tu kalbi su manimi labai geltonai, todėl gali būti Voveraitė. Kodėl neklausi, ar patiko karnavalas?

    – Ar patiko?

    – Žinoma ,ne. Šiemet buvau peliuku. Visi vaikai, kurių tėvai užmiršta, kad reikia kostiumo karnavalui, būna peliukais. Tų pelių daugėja…

    – O kuo tu norėtum būti?

    – Paprastu savimi. Arba princu. Agnė nešoka su peliuku.

    Trinktelėjo, sužvangėjo koridoriaus durys. Abu susižvalgė. Tikriausiai orbitų suartėjimo laikas baigiasi. Juk abu negalėjo išsiplėšti iš sūkurių, kur suktis įsakė didysis gyvenimo chaosas. Princams lemta klajoti toli nuo tų, kuriuos myli, ieškoti laimės ir kovoti su drakonais, užuot gėrus arbatą su senele-voveraite. Juos daugybė raganių, raganų ir burtininkų nuolat nori įbrukti į peliuko kailį. Tik pasiilgęs auklytės žvilgsnis nuima kerus…

    Princui metas į savo planetą. Rausvė įsitaisė ant kompiuterio klaviatūros. Ant piešininių langų ėmė skleistis žiemos tulpės. Tai todėl, kad čia buvo užsukęs princas ir išbėgo kovoti už savo laimę, nešdamasis auklytės-voveraitės meilę ir palaiminimą…

    Mindaugas JONUŠAS

     

    2014 m. Vilkaviškio vyskupo kalėdinis sveikinimas

    1

    Šventų Kalėdų laikas kasmet ypatingas. Jį kai kada net vadiname stebuklingu. Šiuo laiku vieni kitiems parodome daugiau gerumo, keičiamės dovanomis, atsigręžiame į silpnuosius, skurstančius. Šiltesnis bendravimas bent trumpam pakeičia kasdieninį santykį su aplinkiniais žmonėmis, skatina parodyti daugiau geranoriškumo.

    Papuoštos vitrinos, pastatai, namų vidus, visas šventinis sujudimas kartais net nustelbia pačią svarbiausią priežastį, šį metą darančią tokį nepaprastą. Tad norisi atkreipti dėmesį į tai, kas Kalėdose svarbiausia. O pagrindinę šios šventės žinią Viešpaties angelas perteikia Betliejaus piemenėliams. Ją girdime skaitomą Bernelių šv. Mišių Evangelijoje: „Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“ (Lk 2,10–11).

    Taigi Jėzaus – Išganytojo, Viešpaties, Mesijo – gimimas Betliejuje yra svarbiausia šventinė žinia.

    Per šv. Kalėdas dažnai minime Šventąją Šeimą. Juozapas ir Marija yra patys artimiausi iš visų žmonių į pasaulį ateinančiam Dieviškajam Kūdikiui. Šiemet džiugiu švenčių laiku, kartu užbaigdami Šeimos metus, prisiminkime ne tik Mariją ir Juozapą su kūdikiu Jėzumi, bet ir daugybę šeimų mūsų krašte. Tas, kurias gerai pažįstame, su kuriomis dalijamės kasdienos rūpesčiais ir džiaugsmais. Taip pat ir tas, kurioms gyvenimas klostosi sunkiai, kurioms stinga sutarimo, darbo, namų šilumos, reikia palaikymo, pagalbos iš šalies.

    Kiekviena šeima yra daug kuo panaši į Šventąją Nazareto šeimą. Ji priima gyvybę, kuri vienija visus jos narius. Šeimoje geriausiai rūpinamasi vaikų, o kartu ir visų jos narių gerove. Šeima moko, auklėja, tampa saugiu prieglobsčiu. Ji kartu ir bendrystės vieta, kurioje mokomasi gerbti, vertinti, mylėti savo artimą.

    Šventoji Šeima, ypač šiuo šventu Kalėdų laiku, mus moko suprasti, kokia palaiminga ir svarbi yra šeima tiek kūdikiams, tiek vyresniems vaikams, kiek daug ji duoda ir suaugusiems, ir senoliams. Ji Dievo Kūrėjo norėta, numatyta ir yra palaiminga žmogui visais laikais bei visais gyvenimo tarpsniais.

    Marija su Juozapu, globodami Jėzų, patyrė daug išbandymų, vargų, net persekiojimų. Tuo Dieviškoji Apvaizda mus moko, kad šeimas turime palaikyti, joms padėti įvairiose sunkiose gyvenimo situacijose. Mūsų laikais daug yra šeimų, kurias slegia ekonominiai sunkumai, nedarbas, negebėjimas apsirūpinti būtiniausiais dalykais. Daug yra šeimų, kurių nariai sunkiai serga, kurios sunkumų akivaizdoje praranda viltį. Nemažai sutuoktinių neištvėrę išsiskiria taip sužeisdami vaikus, atnešdami daug skausmo artimiesiems. Šventosios Šeimos pavyzdžiu Dieviškoji Apvaizda mus moko, kad šeimas turime palaikyti, joms padėti įvairiose sunkiose gyvenimo situacijose.

    Šiuo šventu Kalėdų laiku melskime, kad Dievas, užtariant Šventajai Nazareto šeimai, lydėtų ir stiprintų visas šeimas. Melskime, kad jos pajėgtų įveikti kasdienio gyvenimo sunkumus ir žengti vienybės keliu. Melskime, kad jaunimas nebijotų įsipareigoti visą gyvenimą trunkančiai ištikimybei, kad tarpusavio meilė, pagarba ir supratimas kartu su gyvu tikėjimu būtų mūsų krašto šeimų tvirtumo pagrindas.

    Visus nuoširdžiai sveikinu ir linkiu džiaugsmingų šv. Kalėdų vienybėje su Viešpačiu.

    Rimantas NORVILA

    Vilkaviškio ordinaras vyskupas

    Laimos Grigaitytės nuotrauka.