Sofija Alšėniškė – Lenkijos karalienė ir Lietuvos aukščiausioji kunigaikštienė 1422–1434 m., ketvirtoji Jogailos žmona. Sofija, dar žinoma kaip Sonka, buvo Jono Alšėniško sūnaus Andriaus ir Drucko kunigaikštytės Aleksandros antroji žmona. Gimė apie 1405 m. galbūt Kijeve, kurį tuo metu valdė jos tėvas. Tačiau kai Andrius Alšėniškis mirė, Sofija, dar nesulaukusi pilnametystės, ir jo
Plačiau
Prieš 80 metų, 1941 m. „juodąjį birželį“, prasidėjo pirmoji masinė Lietuvos gyventojų tremtis į Sibirą. Tarp ištremtųjų buvo ir apie 3000 Lietuvos žydų – mokytojų, gydytojų, verslininkų ir paprastų darbininkų, kurie kartu su kaimynais lietuviais atsidūrė Sibiro platybėse. Jų istorijos – dar vienas žiaurių sovietinių represijų prieš taikius gyventojus liudijimas.
Plačiau
Jadvyga Anžu – Lenkijos karalienė 1384–1399 m. ir Lietuvos aukščiausioji kunigaikštienė 1386–1399 m., pirmoji Jogailos žmona. Jadvyga buvo Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko Didžiojo iš Anžu dinastijos jauniausioji duktė, gimė 1374 m. pradžioje. Ji buvo sužadėta su Vilhelmu Habsburgu, nes tėvas jai ketino palikti Vengriją, o Lenkiją – jos vyresniajai seseriai
Plačiau
Jogaila – Lietuvos didysis kunigaikštis 1377–1381 m. ir 1382–1392 m., nominalus Lietuvos aukščiausiasis kunigaikštis 1392–1434 m., Lenkijos karalius 1386–1434 m., Lietuvos krikštytojas. Jogaila buvo vyriausias Algirdo sūnus iš antrosios santuokos su Tverės kunigaikštyte Julijona, gimęs apie 1352 metus. Nuo vaikystės Jogaila artimai draugavo su Kęstučio sūnumi Vytautu, ir ši draugystė turėjo
Plačiau
Marijampolės archyve saugomi buvusių kolūkių archyvai. Rinkdamas Rūdos kaimo istoriją, peržvelgiau 1951–1961 m. Gižų kolūkio valdybos protokolų knygas. Jaunoji karta jau neįsivaizduoja, kaip galima buvo gyventi ir išgyventi sovietinės baudžiavos laikais, kai buvo kontroliuojamas ir reguliuojamas asmeninis žmogaus gyvenimas. Gižų kolūkio pradžia laikoma 1949-ieji metai. Minima, kad pirmuoju kolūkio pirmininku buvo
Plačiau
Liubartas – Volynės kunigaikštis 1340–1384 m., prijungęs Volynę prie Lietuvos didžiosios kunigaikštystės. Liubartas buvo septintasis, jauniausias, Gedimino sūnus, gimęs apie 1312–1315 metus. Jo pirmoji žmona Agripina buvo kilusi iš Haličo-Volynės kunigaikščių – greičiausiai ji buvo Haličo kunigaikščio Andriaus Jurjevičiaus duktė, laikoma kunigaikštystės paveldėtoja. Vesdamas Liubartas priėmė stačiatikių krikštą Dmitrijaus vardu ir
Plačiau
Vaidotas – Kauno ir Naugarduko kunigaikštis, Kauno pilies gynėjas 1362 m. Vaidotas buvo Trakų kunigaikščio Kęstučio sūnus iš pirmosios santuokos. Kęstutis jam pavedė valdyti strategiškai svarboje vietoje pastatytą Kauno pilį, kuri užėmėm išskirtinę vietą Lietuvos gynybos sistemoje. Ji buvo mūrinė. Prie Nemuno – pagrindinėje kovų su kryžiuočiais linijoje – stovėjo tik dvi mūrinės
Plačiau
Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo šio asmens gimimo. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai. Liudvikas Lazaris Zamenhofas gimė
Plačiau
Birutė – Trakų kunigaikštienė 1348–1382 m., Lietuvos didžioji kunigaikštienė, antroji Kęstučio žmona, charizmatiškiausia viduramžių Lietuvos moteris. Birutė buvo kilusi iš Palangos, bet jos giminė nesulaukė metraštininkų dėmesio. Birutė išgarsėjo pati – išmintimi, grožiu ir tuo, kad pasirinko tarnavimą dievams nesaugioje pasienio pilyje. Kęstutis apie ją išgirdo ir panoro susitikti. Galbūt jį
Plačiau
Kęstutis – Lietuvos Didysis kunigaikštis 1381–1382 m., labiau pasižymėjęs kaip Trakų ir Žemaitijos kunigaikštis (nuo 1337 m.) ir kovų su Vokiečių ordinu koordinatorius dramatiškiausiu jų laikotarpiu. Kęstutis buvo penktasis Gedimino sūnus, greičiausiai gimęs apie 1300 m., nes jo sūnūs iš pirmosios santuokos nuo 1336 m. dalyvavo karo žygiuose. Trakų kunigaikštystę ir
Plačiau
Julijona Tveriškė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė 1350–1392 m., Algirdo antroji žmona, po vyro mirties išprovokavusi vidaus karą Lietuvoje. Julijona buvo Tverės didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir Haličo kunigaikštytės Anastasijos duktė. Po tėvo žūties 1339 m. Tverėje tarp Julijonos brolių ir dėdės prasidėjo vidaus karas, ir motina ją kartu sus seserimi išvežė į
Plačiau
Algirdas – Lietuvos didysis kunigaikštis 1345–1377 m., didžiausias užkariautojas Lietuvos istorijoje, per savo valdymą padvigubinęs valstybės teritoriją. Algirdas buvo trečiasis Gedimino sūnus, gimęs pačioje XIII a. pabaigoje. Apie 1320 m. vedė Lietuvos įtakoje buvusio Vitebsko kunigaikštytę Mariją ir perėmė šios kunigaikštystės valdymą. Iš tėvo dar gavo valdyti Krėvą. Jaunučio valdymo metais
Plačiau
Narimantas – Didžiojo Naugardo kunigaikštis 1333–1348 m., Pinsko kunigaikštis 1340 – 1348 m. Narimantas buvo antrasis Gedimino sūnus, gimęs XIII a. pabaigoje. Politinės karjeros galimybės jam atsivėrė 1330 m., kai Didžiajame Naugarde buvo nušaltinas promaskvietiškas arkivyskupas Moisejus ir vietoj jo išrinktas Vasilijus Kaleka. 1331 m. birželį, vykdamas į Volynę gauti įšventinimo
Plačiau
Margiris – lietuvių kunigaikštis, Gedimino vietininkas Žemaitijoje, kurio dramatiška mirtis 1336 m. ginant Pilėnų pilį tapo lietuvių kovų su kryžiuočiais simboliu. Margiris pirmą kartą paminėtas Žano d‘Utremiozo (del Prezo) pasakojime apie Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgiečio 1329 m. žygį į Žemaitiją (čia jis vadinamas Margaliu). Riteriškojo Jono Liuksemburgiečio priešininką kronikininkas aprašė kaip
Plačiau
Dovydas Gardiniškis – rusėnų kilmės Lietuvos kunigaikštis, Gardino pilininkas 1314–1326 m., Pskovo kunigaikštis 1323–1326 m., žymiausias Gedimino laikų Lietuvos karvedys. Dovydas pirmą kartą pasižymėjo 1314 m., kai vokiečių ordino kariuomenei puolant Naugarduką su savo kariais sunaikino kryžiuočių atsitraukimo kelyje saugotas maisto atsargas ir išsivarė pakeisti paliktus žirgus – kryžiuočiai dėl bado
Plačiau
Gediminas – Lietuvos didysis kunigaikštis 1316–1341 m., Lietuvos didvalstybės kūrėjas. Gediminas turėjo būti Vytenio pusbrolis: rygiečiai vadino Vytenį Gedimino broliu, tuo tarpu Gedimino anūkai Andrius ir Dmitrijus Algirdaičiai savo proseneliu įvardijo ne Butvydą, o Skalmantą. Iki Vytenio mirties Gediminas viešpatavo Žemaitijoje – čia nuo 1305 m. minima Gedimino pilis (lokalizuojama
Plačiau
Vytenis – Lietuvos didysis kunigaikštis 1295–1316 m., pertvarkęs Lietuvos valstybę pagal nuolatinio karo su vokiečių ordinu poreikius. Vytenis buvo Butvydo sūnus, pradėjęs aktyviai veikti dar prie tėvo gyvos galvos ir įvedęs valstybę į naują amžių ne tik laiko, bet ir politine prasme. Vytenis išsprendė dar jo tėvui valdant prasidėjusius nesutarimus su
Plačiau
Daumantas – Nalšios kunigaikštis iki 1265 m., Pskovo kunigaikštis 1266–1299 m., stačiatikių šventasis Daumantas buvo vedęs karaliaus Mindaugo žmonos Mortos seserį. Jis gali būti neįvardintas Mindaugo svainis, pasižymėjęs Vorutos pilies gynybos metu 1251 metais. Bet vėliau jiedu tapo priešininkais. Apie 1262 m. mirus karalienei Mortai Mindaugas sulaikė į laidotuves atvykusią Daumanto
Plačiau
Butvydas (Pukuveras) – Lietuvos didysis kunigaikštis 1291–1295 m. Butvydas buvo Butigeidžio brolis, pirmą kartą paminėtas 1289 m., kai kartu su Butigeidžiu sudarė su Volyne taikos sutartį. Trumpas jo valdymo laikotarpis pasižymėjo nuolatinėmis kovomis su Vokiečių ordinu ir Lenkija. 1291 m. žlugus Akros tvirtovei baigėsi kryžiaus karai Šventojoje žemėje, ir Baltijos kryžiaus
Plačiau
Nameisis – žiemgalių Tervetės žemės kunigaikštis 1279–1281 m., paskutinio žiemgalių sukilimo prieš vokiečius ordiną vadas. Nameisis turėjo aktyviai dalyvauti ir ankstesniame 1259–1272 m. žiemgalių sukilime, kadangi jo pilis Tervetė buvo tapusi pagrindiniu Livonijos kryžiuočių taikiniu. 1259 m. pabaigoje ji atlaikė galingą puolimą, tačiau 1272 m. kryžiuočiams vis dėlto ją pavyko užimti. Netrukus
Plačiau