Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais (Page 2)

Viskas apie esperanto

Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais.  2019 metais sukako 160 metų nuo šio asmens gimimo. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai. Liudvikas Lazaris Zamenhofas gimė

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Birutė

Birutė – Trakų kunigaikštienė 1348–1382 m., Lietuvos didžioji kunigaikštienė, antroji Kęstučio žmona, charizmatiškiausia viduramžių Lietuvos moteris. Birutė buvo kilusi iš Palangos, bet jos giminė nesulaukė metraštininkų dėmesio. Birutė išgarsėjo pati – išmintimi, grožiu ir tuo, kad pasirinko tarnavimą dievams nesaugioje pasienio pilyje. Kęstutis apie ją išgirdo ir panoro susitikti. Galbūt jį

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Kęstutis

Kęstutis – Lietuvos Didysis kunigaikštis 1381–1382 m.,  labiau pasižymėjęs kaip Trakų ir Žemaitijos kunigaikštis (nuo 1337 m.) ir kovų su Vokiečių ordinu koordinatorius dramatiškiausiu jų laikotarpiu. Kęstutis buvo penktasis Gedimino sūnus, greičiausiai gimęs apie 1300 m., nes jo sūnūs iš pirmosios santuokos nuo 1336 m.  dalyvavo karo žygiuose. Trakų kunigaikštystę ir

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Julijona Tveriškė

Julijona Tveriškė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė 1350–1392 m., Algirdo antroji žmona, po vyro mirties išprovokavusi vidaus karą Lietuvoje. Julijona buvo Tverės didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir Haličo kunigaikštytės Anastasijos duktė. Po tėvo žūties 1339 m. Tverėje tarp Julijonos brolių ir dėdės prasidėjo vidaus karas, ir motina ją kartu sus seserimi išvežė į

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Algirdas

Algirdas – Lietuvos didysis kunigaikštis 1345–1377 m., didžiausias užkariautojas Lietuvos istorijoje, per savo valdymą padvigubinęs valstybės teritoriją. Algirdas buvo trečiasis Gedimino sūnus, gimęs pačioje XIII a. pabaigoje. Apie 1320 m. vedė Lietuvos įtakoje buvusio Vitebsko kunigaikštytę Mariją ir perėmė šios kunigaikštystės valdymą. Iš tėvo dar gavo valdyti Krėvą. Jaunučio valdymo metais

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Narimantas

Narimantas – Didžiojo Naugardo kunigaikštis 1333–1348 m., Pinsko kunigaikštis 1340 – 1348 m. Narimantas buvo antrasis Gedimino sūnus, gimęs XIII a. pabaigoje. Politinės karjeros galimybės jam atsivėrė 1330 m., kai Didžiajame Naugarde buvo nušaltinas promaskvietiškas arkivyskupas Moisejus ir vietoj jo išrinktas Vasilijus Kaleka. 1331 m. birželį, vykdamas į Volynę gauti įšventinimo

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Margiris

Margiris – lietuvių kunigaikštis, Gedimino vietininkas Žemaitijoje, kurio dramatiška mirtis 1336 m. ginant Pilėnų pilį tapo lietuvių kovų su kryžiuočiais simboliu. Margiris pirmą kartą paminėtas Žano d‘Utremiozo (del Prezo) pasakojime apie Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgiečio 1329 m. žygį į Žemaitiją (čia jis vadinamas Margaliu). Riteriškojo Jono Liuksemburgiečio priešininką kronikininkas aprašė kaip

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Dovydas Gardiniškis

Dovydas Gardiniškis – rusėnų kilmės Lietuvos kunigaikštis, Gardino pilininkas 1314–1326 m., Pskovo kunigaikštis 1323–1326 m., žymiausias Gedimino laikų Lietuvos karvedys. Dovydas pirmą kartą pasižymėjo 1314 m., kai vokiečių ordino kariuomenei puolant Naugarduką su savo kariais sunaikino kryžiuočių atsitraukimo kelyje saugotas maisto atsargas ir išsivarė pakeisti paliktus žirgus – kryžiuočiai dėl bado

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Gediminas

Gediminas – Lietuvos didysis kunigaikštis 1316–1341 m., Lietuvos didvalstybės kūrėjas. Gediminas turėjo būti Vytenio pusbrolis: rygiečiai vadino Vytenį Gedimino broliu, tuo tarpu Gedimino anūkai Andrius ir Dmitrijus Algirdaičiai savo proseneliu įvardijo ne Butvydą, o Skalmantą. Iki Vytenio mirties Gediminas viešpatavo Žemaitijoje – čia nuo 1305 m. minima Gedimino pilis (lokalizuojama

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Vytenis

Vytenis – Lietuvos didysis kunigaikštis 1295–1316 m., pertvarkęs Lietuvos valstybę pagal nuolatinio karo su vokiečių ordinu poreikius. Vytenis buvo Butvydo sūnus, pradėjęs aktyviai veikti dar prie tėvo gyvos galvos ir įvedęs valstybę į naują amžių ne tik laiko, bet ir politine prasme. Vytenis išsprendė dar jo tėvui valdant prasidėjusius nesutarimus su

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Daumantas

Daumantas – Nalšios kunigaikštis iki 1265 m., Pskovo kunigaikštis 1266–1299 m., stačiatikių šventasis Daumantas buvo vedęs karaliaus Mindaugo žmonos Mortos seserį. Jis gali būti neįvardintas Mindaugo svainis, pasižymėjęs Vorutos pilies gynybos metu 1251 metais. Bet vėliau jiedu tapo priešininkais. Apie 1262 m. mirus karalienei Mortai Mindaugas sulaikė į laidotuves atvykusią Daumanto

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Butvydas (Pukuveras)

Butvydas (Pukuveras) – Lietuvos didysis kunigaikštis 1291–1295 m. Butvydas buvo Butigeidžio brolis, pirmą kartą paminėtas 1289 m., kai kartu su Butigeidžiu sudarė su Volyne taikos sutartį. Trumpas jo valdymo laikotarpis pasižymėjo nuolatinėmis kovomis su Vokiečių ordinu ir Lenkija. 1291 m. žlugus Akros tvirtovei baigėsi kryžiaus karai Šventojoje žemėje, ir Baltijos kryžiaus

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Nameisis

Nameisis – žiemgalių Tervetės žemės kunigaikštis 1279–1281 m., paskutinio žiemgalių sukilimo prieš vokiečius ordiną vadas. Nameisis turėjo aktyviai dalyvauti ir ankstesniame 1259–1272 m. žiemgalių sukilime, kadangi jo pilis Tervetė buvo tapusi pagrindiniu Livonijos kryžiuočių taikiniu. 1259 m. pabaigoje ji atlaikė galingą puolimą, tačiau 1272 m. kryžiuočiams vis dėlto ją pavyko užimti. Netrukus

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Butigeidis

Butigeidis – Lietuvos didysis kunigaikštis 1285–1291 m., pirmasis giminės, iš kurios išaugo gediminaičių dinastija, atstovas. Tikėtina, kad Butigeidis buvo kažkaip susijęs su Vaišalgu, mat kai 1286 m. lietuviai kartu su Volynės kunigaikščiais puolė Mazovijos kunigaikščio Boleslovo valdas, Vaišalgo žudikas Levas įspėjo savo sūnų nežygiuoti su lietuviais, nes šie gali keršyti už Vaišalgo

Plačiau

Atmintis gyva

 Vakar, gegužės 9 dieną, Rusijoje kariniais paradais pažymėta pergalės prieš  nacistinę Vokietiją diena.  Kraujo ir nesuskaičiuojamų aukų kaina žymi šią dieną.  Sovietų Sąjungos stalinistinė vadovybė dėl savo įnorių išplėsti socializmą visame pasaulyje telkė jėgas prie Vokietijos sienų, bičiuliavosi su nenuspėjamu Hitleriu ir taip atvedė Rusijos žmones į karą, kuriame žuvo

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Skomantas

Skomantas – sūduvių (jotvingių) kunigaikštis ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio karvedys (neturėtų būti painiojamas su kitu Skomantu, žuvusiu apie 1244–1245 m. kovose su Haličo–Volynės kunigaikščiais). Jotvingių žemių XIII a. gviešėsi net trys galingos jėgos: Haličas–Volynė, Mazovijos kunigaikščiai, o nuo šeštojo dešimtmečio pradžios – ir vokiečių ordinas. Jotvingiai natūraliai suartėjo su Lietuva,

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Traidenis

Traidenis – Lietuvos didysis kunigaikštis 1268/1269–1281 m., atkūręs valstybės galią po 1263–1268 m. suirutės. Apie Traidenio kilmę patikimų duomenų nėra. Pasak vėlyvų legendų, jaunystėje jis buvo pasiųstas valdyti jotvingių. Ir tai gali būti tiesa, nes vėliau Traidenio santykiai su jotvingiais (sūduviais) iš tikrųjų buvo glaudūs. Jo šeimos kilimas tikriausiai prasidėjo Vaišalgo

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Girdenis

Girdenis – Nalšios kunigaikštis, Polocko kunigaikštis 1264 – 1267 m.  Girdenis pirmą kartą minimas 1260 m. kaip Mindaugo akto, kuriuo šis perleido Lietuvos sosto paveldėjimo teisę Vokiečių ordinui, jei mirtų be įpėdinių, liudininkas. Kai kurie istorikai abejojo šio akto autentiškumu, nors tokio paveldėjimo teisės užrašymas viduramžiais buvo gana įprastas. Taip pat manoma, kad

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Švarnas Danilovičius

Švarnas Danilovičius – Cholmo kunigaikštis 1264–1269 m. , nominalus Didysis kunigaikštis 1267–1269 m. Švarnas buvo vienas iš Haličo–Volynės kunigaikščio (nuo 1253 m. Rusios karaliaus) Danilo sūnų. Jo ryšiai su Lietuva užsimezgė 1254 m., kai jis vedė vardu nežinomą Mindaugo dukterį, sutvirtindamas taiką tarp Lietuvos ir Halčo–Volynės, kurios valdovai rėmė Mindaugo konkurentą

Plačiau

Pažinkime Lietuvos kunigaikščius: Vaišalgas

Vaišalgas – Lietuvos Didysis kunigaikštis 1264–1267 m., vienintelis stačiatikis valdovas Lietuvos istorijoje. Vaišalgas buvo vyriausias Mindaugo sūnus. Savo politinę karjerą pradėjo XIII a. 5-ajame dešimtmetyje kaip tėvo vietininkas Naugarduke. Iš pradžių valdiniai prieš jį maištavo, tačiau Vaišalgas rado kompromisą:  priėmė stačiatikių krikštą ir taip tapo jiems savas. Šis Vaišalgo sukurtas precedentas

Plačiau