Pagrindinis > Toli - arti > Istorijos pėdsakais (Page 5)

Vinco pasikalbėjimai su Jonu dar kartą apie V. Kudirkos klėtelę ir Vinco „atsivertinimą“ į lietuvius

  – Godotinas broli Vincai! Man visai neramu dėl tavo klėtelės, gal ką ministeriai sostapilėje Vilniuje nutarė? – Vai, Joneli, – tik suaimanavo Vincas, nešinas Steigiamojo Seimo nario Albino Rimkos knygele „Vincas Kudirka savo raštuose“, (Kaunas 1924). – Mušasi sesutės dėl mano tėviškėlės. Žaibais viena kitą vanoja. Štai anądien prie klėtelės atbirbė

Plačiau

Vasario 16-osios signatarų takais: Petras Klimas – žmogus, sukūręs Lietuvos valstybės atkūrimo viziją

  Pristatome dar vieną Vasario 16-osios akto signatarą Petrą Klimą – teisininką, publicistą, diplomatą, Lietuvos Tarybos narį, jos sekretorių. Valstybės vėliava – piktžolių jūroje Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Česlovas Laurinavičius, įvertindamas jauniausio Lietuvos Tarybos nario Petro Klimo nuopelnus, rašė: „(...) jis pateko tarp tų lietuvių politinių veikėjų, kuriems teko laimė ir garbė iškelti

Plačiau

Vasario 16-osios signatarų takais: Saliamonas Banaitis – Lietuvos didybės gaivintojas

  Per klampynę – į Banaitynę Susiruošusiems į Vasario 16 – osios Akto signataro tėviškę Vaitiekupių kaime (Šakių rajonas) rekomenduoju pasirūpinti patikimu apavu. Derlinga, molinga zanavykų žemė po lietaus virsta slidžia čiuožykla. Tą dieną, kai lankiausi signataro tėviškėje, be perstojo pliaupė lietus. Ekstramalių pojūčių mėgėjams tai puiki jėgų, vikrumo išbandymo trasa. Svirduliuodamas lyg

Plačiau

Vasario 16-osios akto signatarų takais: lankomės Justino Staugaičio tėviškėje

  Tupikai – signataro Justino Staugaičio tėviškė Palikęs smėlingus Kazlų Rūdos šilus, per Višakio Rūdą keliauju į Žvirgždaičių miestelį. Ten, sankryžoje, signataro Justino Staugaičio tėviškė, manęs laukia Šakių savivaldybės paminklosaugininkė Inga Navlikienė. Iš Višakio Rūdos keliaudamas link Tupikų kaimo, išvystu zanavykų žemėje įspaudą iš krašto apgyvendinimo istorijos, palikusios čia vietovardžius: Tamošbūdis, Bliūviškiai,

Plačiau

Vasario 16-osios akto signatarų takais: Kazlų Rūdos miškų apsuptyje

Iš Vasario 16-osios akto signataro J. Vailokaičio puoselėto Paežerių dvaro iškeliauju į signatarų gimtines. Artėja Lietuvos valstybės 100-tis, tikimės išvysti kraštiečių jiems parodytą pagarbą. Gražu ir prasminga būtų parengti turistinį maršrutą „Suvalkijos signatarų takais“.  Tad keliaukime. Pradžia – Paežerių dvaras. Kol kas (kritika ir sau) jokio ženklo, jokio stendo, kad

Plačiau

Sūduvos žemė – etnonimas Sūduva

  Pietvakarinės Lietuvos žemėse, jos erdvėse plyti nuostabaus gamtos grožio, turtingos proistorės ir istorijos, kultūros ir gilaus dvasinio paveldo kraštas Sūduva. Etnonimas Sūduva, į pasaulio istoriją įrašytas II amžiuje, yra stebinantis perlas Lietuvos istorijos karūnoje. Čia, pietuose, į dangaus mėlį kyla Sūduvos aukštuma su apvalėjančiomis kalvų viršūnėmis, čia mus vilioja savo

Plačiau

Sūduviai tremtiniai – įžymieji gintarautojai Semboje

  Pratarmė Tolimoje senovėje baltai gyveno didelėje Centrinės ir Rytų Europos teritorijoje. Ją, be dabartinės Lietuvos ir Latvijos, sudarė Baltarusija, šiaurės vakarinė Ukrainos dalis, vakariniai Rusijos rajonai, Karaliaučiaus kraštas ir nemažas šiaurės rytų Lenkijos rajonas. Manoma, kad visas šis apibrėžtas plotas viršijo 860 000 km2 (Z. Zinkevičius, Lietuvių tautos kilmė, 2005, p. 26).

Plačiau

Marijampolės žydai iki 1918 metų

Ne vienu metu žydai įsitvirtino Užnemunėje: jie pirmiau gavo teisę prekiauti bažnytkaimiuose, išsimėčiusiuose aplink Marijampolę. Pirmieji žydai į Marijampolę atsikraustė maždaug XVIII amžiaus viduryje. Visi kiti pasakojimai apie žydų sinagogas, čia stovėjusias XVII amžiuje, tėra faktais neparemti mėginimai „pasendinti“ žydų kūrimosi mieste istoriją. 1758 metais, įtvirtinant marijonams vienuoliams dovanotas žemes, buvo

Plačiau

Ilguvos dvaro rūmų interjero mozaika

  Šios vasaros pradžioje įvairių su paveldosauga susijusių sričių specialistai suvažiavo į Ilguvos dvarą, stovintį ant pusšimčio metrų aukščio Nemuno kranto. Šiame gražiame Šakių krašto kampelyje daugiau kaip penkis šimtus metų rymo medinio Ilguvos dvaro rūmai, kurie buvo apie 1995 metus aptvarkyti ir ... užrakinti. Kalbėjomės, svarstėme, siūlėme, kaip būtų galima

Plačiau

„Napoleonmetis“ Marijampolės krašte

  Napoleonas, sėkmingai žygiuodamas per Europą, siekė sukelti buvusios Abiejų Tautų Respublikos visuomenės viltis atkurti valstybę ir išsivaduoti iš Rusijos priespaudos. 1807 m. jis įkūrė Varšuvos kunigaikštystę, į ku­rios sudėtį pateko ir Lietuvos Užnemunė. Čia buvo panaikinta ir baudžiava. Valstiečiai gavo asmens laisvę, tačiau be žemės. 1807–1808 metais Napoleono kodeksas „iškraipė“

Plačiau

Kada Užnemunėje pradėjo žaisti futbolą?

Užrašiau pavadinimą ir tik tada susimąsčiau, ar nereikėtų straipsnelį įvardinti globaliau, pvz. „Kada Lietuvoje pradėjo žaisti futbolą?“. Vis tik nusprendžiau, kad nelįsiu į miglotus Klaipėdos sporto istorijos įvykius, kuriuose gal ir slypi atsakymas su paminėta dar senesne data. Nelengva aiškintis pirmuosius sporto karaliaus „pasispardymo“ Lietuvoje žingsnius, nes mes net neturime oficialios

Plačiau

Jie gyveno ir dirbo tarpukario Marijampolėje

  Kartais mintyse pajuokauju, kad dar aname tūkstantmetyje buvau rašęs apie Marijampolės pastatus, kuriuose gyveno žymūs žmonės. Gyveno, bet jų atmintis nėra deramai įamžinta (nieko dėl to nekaltinu ir neteigiu, kad tai būtina atlikti visiems straipsnyje paminėtiems atvejams), o ir miestiečiams bei miesto svečiams tos istorijos yra mažai žinomos. Taigi, nusprendžiau

Plačiau

Marijampolės burmistras Justinas Staugaitis ir Marijampolė XX a. I p.

  Ilgai istorijos tyrinėtojų ieškotą šio žmogaus kapą aptikau atsitiktinai tik pirmąją 2016 metų dieną, kai lankiau artimųjų palaidojimo vietą. Buvusio Marijampolės burmistro kapas yra pagrindinio tako asfalto pabaigoje, kairėje pusėje – trečias. Raskime kartais laiko stabtelėti ties šio miestui nusipelniusio žmogaus amžinojo poilsio vietos. Gimė 1876 m. vasario 8 d.

Plačiau

Marijampolės kalėjimų istorijos štrichai (iki 1940 m.)

  LDK laikais Marijampolėje nebuvo jokios kalinimo įstaigos. XVIII a. pradžioje prūsai, okupavę Užnemunę, Kalvarijoje pastatė didžiulį mūrinį kalėjimą. Dėl šios priežasties jo ilgai nereikėjo turėti kitiems aplinkiniams miestams. Suimti Marijampolės gyventojai buvo vežami į Kalvarijos ar Suvalkų kalėjimus (pastarasis pastatytas vėliau). Kai 1797 m. kariškiai miesto apylinkėse sulaikė didelę plėšikų

Plačiau

Iš Marijampolės cerkvių istorijos

  Apie cerkvės stačiatikiams statybą kalbų ir planų būta dar 1850 m. Jau rinko sklypą, net nupirko kažkiek medžiagų, bet jokių darbų ir nepradėjo, nes čia neįsikūrė karinis dalinys. 1863 m. sukilimas nugąsdino caro valdininkus ir jie nusprendė mieste dislokuoti gausesnes, o ne policinę priežiūrą atlikusias, karines pajėgas.  Šiaurinėje miesto dalyje, Degučių

Plačiau

1926 m. rinkimai į Respublikos Seimą bei 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo priežastys

  Siūlome dar vieną ištrauką iš spaudai rengiamų LR Prezidento Kazio Griniaus (1866–1950) atsiminimų. * * * „(...) 1926 m. rinkimai į Seimą išėjo krikščionių demokratų nenaudai, pirmą kartą jie pasiliko mažumoj. Kiek atsimenu, liaudininkai buvo gavę bene 22 atstovus, socialdemokratai 15, klaipėdiečiai ir vokiečiai 5 ar 6 (visi vokiečių nacionalistų orientacijos),

Plačiau

Sūduvos praeities paslaptys – archeologo akimis

  Marijampolės ir jos apylinkių archeologiniai tyrinėjimai drąsiai leidžia teigti apie turtingą mūsų krašto praeitį. Neseniai Marijampolės Prezidento K. Griniaus memorialiniame muziejuje lankęsis archeologas Vilniaus universiteto Archeologijos katedros vedėjas doc. dr. Algimantas Merkevičius su susitikimo dalyviais pasidalijo savo Sūduvos tyrinėjimo įspūdžiais. Meškučiai archeologams negailėjo sensacijų Marijampolės savivaldybės užsakymu, 2006–2010 m. buvo

Plačiau

Sūduvos krašto vandenvardžių slėpiniai

  (Pabaiga. Ankstesnis straipsnis čia) Seinų ir Punsko kraštas – sūduvių etninės žemės Sūduvos krašto Seinų, Punsko etninėse lietuvių žemėse upių ir ežerų vandenvardžiai mena baltų kultūros raidos procesus priešistorėje ir istoriniais laikais. Tai mūsų tautos gyvoji istorija, kurios nevalia nutylėti, o juo labiau užmiršti. Jau daugiau kaip 90 metų Maros baseine gyvenantys lietuviai

Plačiau

Sūduvos krašto vandenvardžių slėpiniai

  (Tęsinys. Ankstesnis straipsnis čia) Maros upės baseinas     Maros upė yra Juodosios Ančios kairysis intakas ir kartu su josios baseinu patenka į Nemuno kairės pusės aukštupio baseiną. Abiejų upių baseino plotas užima 1916 km2 Sūduvos krašto žemių. Atskirai Maros upės  pabaseinis yra 432,4 km2 dydžio ir ribojasi su Baltosios Ančios, Kirsnos baseinais,

Plačiau