Telefoniniai sukčiai patiklius Lietuvos gyventojus melagingais skambučiais mulkina ir apvagia jau mažiausiai 13 metų. Iki šiol apgavikai yra nesustabdomi – jie nuolat keičia, tobulina savo metodus ir toliau sėkmingai kraunasi grobį. Teisėsaugininkai skelbia, kad telefoninio sukčiavimo lopšys yra „zona“, tai yra savo išmone ir fantazijomis niekada nenustojantys stebinti kaliniai. Bet, atrodo, šiuo metu aktyviausieji mulkintojai, kalintys Marijampolėje, gerokai nuliūdinti.

Itin veiklūs kaliniai

Vos tik išgirstama apie naują telefoninių sukčių auką, pirmiausia keikiami kaliniai, nes jie – šios „veiklos“ pradininkai Lietuvoje, vėliau nudriekę savo voratinklį net ir į Estiją, Lenkiją, Vokietiją… Tiesa, teismuose už telefoninį sukčiavimą dažniausiai nuteisiami tik pagrindinių sukčių pagalbininkai – vadinamosios kojos, tai yra laisvėje esantys asmenys, kurie už sutartą atlygį pildo už grotų kalinčių nusikaltimo organizatorių užgaidas ir laksto nurodytais adresais paimti sutartų pinigų. O pinigus „kojoms“ dažniausiai atiduoda garbaus amžiaus pensininkai, lengvai patikėję paskambinusių ir policininkais, gydytojais, bankų darbuotojais apsimetusių sukčių graudžiomis pasakomis apie namiškių nesėkmes ar neva įsilaužimus į bankų sąskaitas.

Tokių nusikaltimų organizatoriai – vadinamosios smegenys – ant Temidės svarstyklių patenka kur kas rečiau, nes „kojos“ arba jų neišduoda, arba įtikinėja, kad neva net nepažįsta. Esą sulaukė nepažįstamojo skambučio, išgirdo, ką reikia padaryti, sužinojo apie pažadėtą atlygį ir – pirmyn.

Vis dėlto teisėsaugininkai, sulaikę „kojas“, dažniausiai išsiaiškina, kad šiuos „berniukus“, kaip marionetes, valdo kaliniai. Ne vienas pastarųjų jau sulaukęs ir teismo bausmės už telefoninį sukčiavimą, o įkalinimo įstaigose ne kartą buvo aptikti tikri telefoninių sukčių „štabai“ – visų Lietuvos rajonų telefono abonentų knygos su įvairiais atžymėjimais jose, stori sąsiuviniai su gyventojų adresais ir telefono numeriais. Jau nekalbant apie per kratas kalėjimuose krūvomis randamus mobiliuosius telefonus, kurie „zonos“ gyventojams yra draudžiami ir už juos baudžiama.

Kalinys iš Kybartų

Štai ir visai neseniai teismo nuosprendį išgirdo telefoniniai sukčiai, patiklius žmones maustę vadovaujant kaliniui iš Kybartų pataisos namų (PN). Byą išnagrinėjo Šiaulių apylinkės teismas. 

Kaltinamųjų suole sėdėjo 3 teisiamieji: net 11 kartų teistas Tadas Kubeckas (30 m.), Pasvalio rajono gyventojas, Kybartų PN kalinys, 2 kartus teistas šiaulietis Vytautas Garipovas (20 m.) ir nepilnametis šiaulietis D. L. (17 m.). Kalinys T. Kubeckas buvo nusikaltimų organizatorius, tai yra „smegenys“.

Teismas nustatė, kad organizuota sukčių grupė per mėnesį (2013–2014 m.) apgavo 8 garbaus amžiaus Šiaulių krašto gyventojas (77–92 m.). Šios patikliosios po pokalbių telefonu atėjusiems sukčiams, „kojoms“, atidavė iš viso 20 909,53 euro.

T. Kubeckas Kybartų PN turėjo ir pagalbininkų, tačiau šie liko nenustatyti. O kiti du teisiamieji darbavosi būdami laisvėje.

Teismas konstatavo, kad įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog kaltinamieji nusikalto organizuotoje grupėje, ir organizatoriui T. Kubeckui skyrė kalėti 3 metus ir 3 mėnesius, jo pagalbininką V. Garipovą nuteisė kalėti 2,5 metų, o nepilnamečiui D. L. paskirtos 2 metų ir mėnesio nelaisvės bausmės vykdymą atidėjo 2,5 metų.

Teismas tenkino 8 nukentėjusiųjų ieškinius: iš kaltinamųjų solidariai priteisė 20 909,53 euro.

Beje, kalinys T. Kubeckas už telefoninį sukčiavimą nuteistas jau ne pirmą kartą.

Trečias kartas nemeluos?

Pastaruoju metu nelaisvės bausmę gavę telefoniniai sukčiai gabenami kalėti į Marijampolės PN. Būtent čia jie įkurdinami todėl, kad spalį šioje kalinimo įstaigoje pradėjo veikti, kaip skelbiama, itin moderni ir galinga mobiliojo ryšio blokavimo sistema, pirmoji Lietuvoje ir tobuliausia iki šiol. Įranga, pagaminta Izraelyje, atsiėjo valstybės biudžetui per 300 000 eurų, ji buvo montuojama, derinama ir bandoma net pusantrų metų.

Marijampolės PN ši įranga buvo reikalinga siekiant sustabdyti Lietuvoje itin išplitusį telefoninį sukčiavimą. Tiriant bylas buvo nustatyta, kad didžioji dalis apgavikų skambučių – būtent iš „zonos“ Marijampolėje.  

Blokuoti draudžiamus kalinių skambučius Marijampolėje bandyta ir anksčiau jau du kartus, tačiau abu kartus įranga buvo tokia, kad kartu blokavo ir gyventojų, įsikūrusių netoli Marijampolės PN, ir dirbančiųjų šiame rajone mobilųjį ryšį. Mat kalinimo įstaiga yra pačiame mieste. Todėl toji įranga tuokart buvo išmontuota ir perduota kitoms šalies kalinimo įstaigoms, esančioms atokiau nuo vietos gyventojų.

„Niekas nesigauna…“ 

Policijos departamento duomenimis, telefoninių sukčių aukoms padaryta žala per metus vis siekia net iki 1 milijono eurų, kasmet pradedama per 1000 ikiteisminių tyrimų dėl šių nusikaltimų. Telefoniniai sukčiavimai sudaro maždaug 20 proc. visų sukčiavimo atvejų. Užtat ir negalima sėdėti rankų sudėjus – todėl vis ieškota ir tebeieškoma naujų būdų, kaip bent kiek pažaboti telefoninį sukčiavimą, plintantį iš „zonos“.

Įdiegus moderniąją ryšio blokavimo įrangą Marijampolės PN, kaliniai skųsdamiesi žurnalistams atviravo, kad tikrai nebegali skambinėti mobiliaisiais, nes, vos surinkę numerį, telefono aparate tuoj pamato užrašą, kad „skambutis baigtas“.

„Niekas nesigauna – viską išmetėm, – nežinia, meluodamas ar tiesą sakydamas, teigė vienas nuteistasis. – Liūdna, nes dabar net anūkams negalėsiu paskambinti.“

Žinoma, nė vienas kalinių nepasakė skambindavęs telefoninių sukčių aukoms – visi esą tik šeimos nariams, draugams, giminaičiams.

Beje, skambinti savo artimiesiems nuteistieji, kaip oficialiai leidžia galiojanti tvarka, gali iš telefono automato (taksofono), kuris tebėra „zonoje“. Tiesa, nepasislėpę ir negalėdami mulkinti savo pašnekovų keliasdešimt minučių. Nors, kaip teigė Marijampolės PN pareigūnai, kartą buvęs atvejis, kai nuteistasis ieškojo telefoninio sukčiavimo naujos aukos ir naudodamasis taksofonu.

Kaliniai viliasi: nebeveiks

Vis dėlto Marijampolės PN pareigūnai teigė, kad ir pradėjus veikti naujajai ryšio blokavimo įrangai paketai su mobiliaisiais telefonais ir toliau tebeskraidinami kaliniams per „zonos“ tvorą. Mat naujoji įranga visiškai blokuoja tik vieną kalėjimo sektorių, kuriame gyvena dėl telefoninio sukčiavimo jau pasižymėję kaliniai, ir skleidžia trukdžius į kitas, tolimesnes, kalėjimo teritorijos vietas, tačiau vis tiek dar likę „kampelių“, kurių ši blokavimo įranga neapima. Tokių vietų nuteistieji kantriai ir ilgesingai ieško…

Kalbinti kaliniai teigė esą nuliūdinti, tačiau vis dėlto netikintys, kad naujoji įranga veiks ilgai. Esą ją tuoj turėsią išjungti, tada vėl būsią „geri laikai“. Kaliniai turėjo mintyse prie pat „zonos“ gyvenančius marijampoliečius, kurie neva ilgai nekentės dėl nuolat trūkinėjančio ryšio ir skųsis. Bet kol kas tokių gyventojų skundų nesulaukta. Be to, nuteistieji jau skundžiasi, esą dėl naujosios įrangos jiems jau nesveika – pradėję skaudėti galvą, pykina, maudžia visur, svaigina. Tokių skundų jau sulaukė PN administracija. Tačiau ši – irgi ne iš kelmo spirta! Mat iš anksto pasirūpinta šia problema, kurios ir tikėtasi – dėl įrangos galimo poveikio gautas išsamus Visuomenės sveikatos centro atsakymas, kad viskas ištyrinėta ir nustatyta, jog įranga nekelia jokio poveikio aplinkinių sveikatai, todėl ir duotas leidimas jai. Štai taip į kalinių skundus atsako ir Marijampolės PN pareigūnai.

Daugiapusė kova

Marijampolės „zonoje“ sumontuota naujoji ryšio blokavimo įranga, skirtingai nei kitose tokiose įstaigose jau anksčiau įrengta panaši technika, blokuoja ne tik mobilųjį ryšį, bet ir internetą. Tad kaliniai čia atkirsti ir nuo galimybės be saiko naudotis internetu.

Beje, PN vadovų telefonai net ir blokuojamoje teritorijoje visuomet veikia, nes moderni elektronika atpažįsta jų numerius.

Taigi dabar, kai kaliniai Marijampolėje nebegali skambinti draudžiamais jiems turėti mobiliaisiais, labai tikimasi, kad ne tik telefoninio sukčiavimo aukų pamažės, bet ir nustos skraidyti mobilieji telefonai, parūpinami geradarių iš laisvės kaliniams į „zoną“. Juk iki šiol kasmet Lietuvos kalinimo įstaigose būdavo aptinkama 8–9 tūkstančiai nelegaliai laikomų mobiliųjų telefonų. Vien šiais metais už grotų paimta iš nuteistųjų jau per 6 500 telefonų ir per 200 mobiliojo internetinio ryšio modemų.   

Kalėjimų departamento pareigūnų teigimu, su telefoniniu sukčiavimu kovojama ir sukūrus specialų algoritmą, leidžiantį blokuoti sukčiautojų telefonus. Vien tik šiemet ryšio bendrovių operatoriai blokavo 356 telefonus ir 772 SIM korteles (Marijampolės PN blokuoti 178 telefonai ir 444 SIM kortelės). Taip pat dar aktyviai svarstoma, kad išankstinio apmokėjimo kortelės būtų parduodamos tik pateikus asmens dokumentą.

Su telefoniniu sukčiavimu padeda kovoti ir Kalėjimų departamentui grąžinta kriminalinės žvalgybos funkcija. 

Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė įsitikinusi, kad telefoninių sukčių pataisos įstaigose labai sumažėtų, jeigu mūsų kaliniai gyventų ne bendrabučio tipo patalpose (po 20–30 nuteistųjų), o kamerose (po kelis). Juk mažose patalpose žymiai paprasčiau užkardyti neteisėtus nuteistųjų veiksmus. „Kaimyninėse valstybėse tokių problemų beveik nekyla, nes ten nuteistieji įkalinimo įstaigose gyvena kamerose“, – teigė Ž. Mikėnaitė.

Esminis lūžis kovoje

Bet kol kas, kol Lietuvoje kaliniai dėl lėšų stokos negali būti apgyvendinti vien kamerų tipo patalpose, šviesesnės ateities potencialioms telefoninių sukčių aukoms tikimasi tik minėtos moderniosios ryšio blokavimo įrangos dėka. „Tikiuosi, kad tokią techniką jau kitais metais pavyks įrengti ir Alytaus PN“, – teigė šalies teisingumo ministras Juozas Bernatonis, naujovę Marijampolėje pavadinęs esminiu lūžiu kovojant su telefoniniais sukčiais.

Beje, nuteistieji paprastai gadina ir laužo tai, kas jiems trukdo. Ne kartą būta, kad Marijampolės, Alytaus, Pravieniškių PN nuteistieji šokinėjo prieš ryšio blokavimo įrangas, gadino jas, laužė. Dabar, Marijampolės naujuoju atveju, tikimasi, kad to bus išvengta, nes ši technika įrengta specialiame konteineryje, įrangą saugo signalizacija, vaizdo stebėjimo kameros ir akylūs pareigūnai.  

Tik faktai:

Baudžiamajame kodekse numatytos įvairios bausmės už sukčiavimą – nuo viešųjų darbų ar baudos iki įkalinimo iki 8 metų, tačiau už telefoninį sukčiavimą paprastai skiriamos tik švelnios bausmės, todėl sukčiai ir tęsia savo „medžioklę“.

Šių metų pavasarį ryšio blokavimo įranga buvo sumontuota ir Kybartų pataisos namuose, ji apima dalį „zonos“; o dar anksčiau tokios įrangos sulaukta kitose šalies „zonose“.

Skaičiuojama, kad bene didžiausia suma, kurią pavyko gauti iš telefoninių sukčių apgautos aukos Lietuvoje, yra 311 000 litų (90 000 eurų), kuriuos 2013 metais per kelis kartus sukčiams, Alytaus PN gyventojams ir jų pagalbininkams, atidavė apgauta 75 metų kaunietė.

Šiemet, kai litus Lietuvoje pakeitė eurai, patiklūs gyventojai, patikėję sukčių melu, jau ne kartą neteko savo santaupų – po 20–30 tūkstančių eurų.

Karolina ZUBRAITĖ

Jau beveik tris mėnesius (nuo rugsėjo 1-osios) Lietuvos įkalinimo įstaigose galioja kelios Bausmių vykdymo kodekso (BVK) naujovės, kurioms prieš tai gana aršiai ir organizuotai įvairiais būdais priešinosi dauguma kalinių. Šiuo metu, Kalėjimų departamento atsakingų darbuotojų teigimu, įkalinimo įstaigose jau vėl įprastas kasdienybės ritmas. O vienokių ar kitokių neramumų „zonoje“ būna visada, kai tik paskelbiama apie įvedamas naujoves.

Užaugino sparnus

Naujoves įkalinti nuteistieji paprastai priima kaip diktatą, primestą tvarką, todėl ir šiaušiasi. Be to, kaip linkę manyti kalbinti šalies pataisos įstaigų pareigūnai, kalinių neramumams žalią šviesą dar 2012 metais su savo pavaduotojų ir patarėjų komanda uždegė Remigijus Šimašius, dabartinis Vilniaus meras, o tuomet – Lietuvos teisingumo ministras. Mat tų metų kovo pradžioje buvo paskelbta, jog įsigaliojo keli teisingumo ministro R. Šimašiaus įsakymai, kuriais reglamentuojama nauja tvarka, ribojanti nuteistųjų galimybes įsigyti ir turėti kai kurių maisto produktų ir kitų daiktų. Kaliniai į tai reagavo labai triukšmingai – protestais ir bado akcijomis. Ir jie itin greitai pasiekė savo – vos po kelių savaičių tas pats teisingumo ministras išleido kitus įsakymus ir jais pripažino netekusiomis galios kai kurias kovo pradžioje išleistų įsakymų dalis dėl minėtų naujovių. Jau tada „užkulisiuose“ buvo kalbama, kad ministras, vienais savo įsakymais užbraukdamas kitus, paprasčiausiai nusileido kaliniams. O tai augina sparnus tiems, kas pasiekė savo.

Taip ir buvo. Vos tik šalies „zonos“ gyventojai šių metų vasarą vėl išgirdo apie įsiteisėsiančias BVK naujoves nuo pat pirmos rudens dienos, tuoj pradėjo šokdinti visus, kas nors kiek gali prisidėti prie jų siekiamos pergalės. Vienus pirmųjų „zonos“ gyventojai panūdo telktis pagalbon žiniasklaidos atstovus.

Žurnalistus atšaldė

Užbėgant būsimam pasakojimui į priekį, reikia pasakyti, kad kai kurie žurnalistai nuo paskutiniojo vasaros sekmadienio, kai tądien kaliniai jiems itin gausiai skambinėjo ir siuntinėjo trumpąsias žinutes, šaukdamiesi pagalbos lyg prieš pasaulio pabaigą, linkę dabar jau atsargiau ir įtariau vertinti panašius nuteistųjų skundus, nes paaiškėjo, kad tai buvo melas – tik siekta bet kokia kaina atsivilioti žurnalistų į „zoną“ ir apskųsti jiems būsimas naujoves, idant šios būtų sustabdytos. O sužalotų ir vežamų į ligoninę nuteistųjų, apie kuriuos tuokart kalbėjo skambinusieji, net nebuvo.

Taip žurnalistams tomis dienomis tvirtino kelių pataisos įstaigų vadovai, tikindami, kad leistų susitikti su konkrečiais nuteistaisiais, šaukusiais pagalbos, bet tik nežiną, su kuriais kaliniais rengti žurnalistų susitikimą, nes skambinusieji norėjo likti neįvardyti…          

Nuteistieji tuokart, labai nenorėdami naujovių, gausiai atakavo žiniasklaidos atstovus. Visi net ne prašė, o reikalavo skubaus susitikimo, nors žino, kad tokius susitikimus „zonoje“, tvoromis izoliuotoje nuo tos vietovės (miesto ar miestelio) gyventojų, pastaruoju metu „palaimina“ tik Kalėjimų departamento atsakingi darbuotojai. 

„Atvykite kuo skubiau! Pas mus kaukėti pareigūnai žiauriai muša nuteistuosius ir net nepasako, už ką!“ – žurnalistei šaukė į slapta naudojamo telefono ragelį vienas kalinys, bausmę atliekantis Marijampolės pataisos namuose (PN). Kitas iš ten pat kitu skambučiu papildė: „Gelbėkite, nes mums galvas tie kaukėtieji kiša į klozetus! Betvarkė! Susidorojimas!“ Trečias irgi beldėsi į žurnalistės jausmus: „Mes sukruvinti ir dar toliau daužomi – kas gi čia vyksta?!“

Netrukus tai pačiai žurnalistei jau skambino vyras, prisistatęs kalinio tėvu, kiek vėliau – ir moteris – esą kalinčiojo žmona. Jie irgi kančios iškreiptais balsais meldė skubiai vykti į „zoną“ ir „daryti tvarką“, kad nebūtų „sunkiai sužalotų ar net užmuštų“.

Vengė papildomų akių

Tuokart žurnalistė operatyviai gavo žinią iš Kalėjimų departamento, kad už grotų kone visuose šalies PN nuteistieji nerimsta ne dėl esą pareigūnų smurto, o dėl artėjančios BVK naujovių dienos, todėl „tokiu metu susitikti su nuteistaisiais įkalinimo įstaigose – ne laikas“.

Žurnalistai, kaip žinia, turi ir asmeninių draugų, giminaičių, dirbančių PN, o ne vien tik oficialiai bendrauja su tokių įstaigų vadovais, turinčiais teisę informuoti žiniasklaidą. Taigi tuokart vieno tokio draugo, PN prižiūrėtojo, neoficialus (draugiškas ir atviras) paaiškinimas, kad Marijampolės „zonoje“ tikrai ramu, tik kaliniai nekenčia kelias savaites pas juos dirbančių Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnų, visai nuramino žurnalistus ir išgujo mintį tuokart bandyti žūtbūt patekti į „zoną“ neva gelbėti kalinių.

Kiek vėliau jau ir atsakingi pareigūnai paaiškino, kad uniformuoti ir kaukėti VST pareigūnai išties kelias savaites darbavosi „zonoje“ – patruliavo, padėjo prižiūrėtojams, nes jau turima patirties, kad prieš visas naujoves kaliniai bruzda, tad jau iš anksto ir saugotasi galimų konfliktų, išpuolių, riaušių. „O juk papildomos poros akių, tai yra didesnė kontrolė, nuteistiesiems, nuolat ieškantiems progų nelegaliai pasinaudoti telefonu, nuolat rezgantiems kokį nors nelegalų sandėrį su likimo draugais, yra nepageidaujamas reikalas, todėl ir ieškota kelių, kaip apskųsti tuos VST pareigūnus, tikėtasi, jog jie greičiau išvyks iš „zonos“, – paaiškino Marijampolės PN pareigūnai.

Ne viskas „kenkia“

Tad kaip ir kodėl bruzdėjo kaliniai prieš priimant BVK naujoves? Ir kokios tos naujovės?

Nuo rugsėjo 1-osios PN gyventojams draudžiama rūkyti ir turėti tabako gaminių kameros tipo patalpose. Tai liečia tik apie 3 procentus nuteistųjų, kurie dėl nederamo elgesio gauna nuobaudą terminuotą laiką gyventi kamerose. Vertinant iš šalies, tai yra tik sveikintina, nes juk rūko ne visi nuteistieji, tad rūkantieji ir neturi „dūminti“ kitų asmenų. Rūkoriai „zonoje“ dabar gali rūkyti tik tam tikrose nustatytose vietose. Daugeliui rūkančių kalinių tai ir nepatinka. Ypač – vadinamiesiems vierchams (viršūnėms, vadams, autoritetams), kurie neįpratę gyventi paklusdami kitiems.

Kaliniams dabar nepatinka ir tai, kad jie, išeidami į laisvę, nebegauna grynųjų pinigų kelionės bilietui į namus nusipirkti, nes bilietus nuperka PN administracija. Taip nutarta dėl to, kad anksčiau nuteistieji, užverdami PN vartus, sakydavę, jog važiuos į tolimą miestą, o iš tikrųjų nusipirkdavę bilietą į gerokai artimesnę vietovę, tada už likusius nuo bilieto pinigus lėbaudavę su panašaus plauko sėbrais, o tada – jau ir iki naujo nusikaltimo netoli…

Nuo rudens pirmosios dienos įsigaliojo ir Pusiaukelės namų koncepcija. Į šiuos namus jau gali persikelti bebaigiantys bausmę nuteistieji, ten jie mokosi lengviau prisitaikyti visuomenėje. Taip pat dar viena pataisa – nuteistieji gali gauti vokų su pašto ženklais ir rašymo popieriumi, asmeninę patalynę.

Taigi ne visos naujovės tik „kenkia“ kaliniams. Beje, jos gimusios ne per vieną naktį ir ne kam nors jas susapnavus, o, kaip teigė šalies teisingumo ministras Juozas Bernatonis, ne vienai specialiai sudarytai komisijai gerai išanalizavus padėtį už grotų, ilgai svarsčius, derinus, pasirėmus Vakarų Europos valstybių gerąja patirtimi, kartu atsisakant nuostatų, būdingų senajai sovietinei sistemai kalėjimuose. „Šiomis pataisomis Lietuva žengia modernesnės kalinimo sistemos link“, – rašoma Kalėjimų departamento pranešime.

„Badavo“ ir pjaustėsi

Protestuodami prieš BVK naujoves, kaliniai porą savaičių gausiai skelbė bado akcijas, bet tuo nieko nesugraudino, nes jie tuo pat metu pilna burna valgė savo turimą maistą – tik ne „zonos“ valgyklos. Taip pat įprastai apsipirkinėjo ir PN parduotuvėse. Tokių „badautojų“ buvo per 3000 (iš visų 7100 kalinčiųjų Lietuvoje). Po dviejų savaičių bado akcijos visur buvo baigtos.

Vienu momentu kaliniai Vilniuje, Marijampolėje, Alytuje ir kitose „zonose“ organizuotai pjaustėsi rankas ir demonstravo kraujuojančias žaizdas, tačiau rimtos medikų pagalbos nė vienam neprireikė.

Kybartų PN vienas kalinys buvo porą kartų užlipęs ant kelių aukštų pastato stogo ir grasino nušoksiąs žemyn, jeigu nesulauksiąs žurnalistų, tačiau galiausiai buvo įkalbėtas saugiai nulipti.

Padėtimi kalėjimuose tuokart aktyviai domėjosi ir Žmogaus teisių komitetas Seime, jo nariams šviežiausią informaciją kaskart teikė teisingumo ministras. Kraštutinių pagalbos kaliniams priemonių neprireikė.

Tomis dienomis, kai kaliniai porą savaičių bruzdėjo, „zonose“ vis lankėsi įvairios komisijos, kalbėjosi su nuteistaisiais, žymėjosi jų pastabas, vertino jų valgomą maistą, gyvenimo sąlygas, tačiau itin rimtos kritikos nesulaukta. 

Neramumai – įprasta

Kalėjimų departamento direktorės Živilės Mikėnaitės teigimu, triukšminga nuteistųjų reakcija į naujoves ir pakeitimus – „ne naujiena bausmių vykdymo sistemoje tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu“.

O teisingumo ministras J. Bernatonis akcentavo, kad valstybė neturėtų nusileisti kalinių reikalavimams, jeigu šie yra nepagrįsti. Antraip ta netvarka, kuri įsigalėjusi už grotų, niekuomet nesibaigs. „Valstybė neturi atsitraukti nusikaltėlių autoritetams spaudžiant“, – sakė J. Bernatonis.

Beje, per visus tuos neramumus kaliniai užsidirbo dar daugiau skaudžių strėlių  iš dalies visuomenės, nes juk visada stebimasi, kodėl įkalintieji skundžiasi gyvenimu, jeigu jie taip yra nubausti už kitiems padarytą skausmą ir žalą, be to, išties gyvena kur kas geriau nei didelė dalis skurstančių šalies pensininkų.

Įdomu tai, kad, kaip patikino kalbinti PN pareigūnai, visas tokias „akcijas“ už grotų organizuoja vos keli „vierchai“, o kalinių mases jie arba prikalbina palaikyti, arba priverčia. Tai yra triukšmas keliamas svetimomis rankomis. O tuomet dar į „gąsdinimo akcijas“, deja, įtraukiami ir kalinių artimieji laisvėje, kurie aklai tiki saviškių skundais.

Tik faktai:

Kiti BVK pakeitimai dar įsigalios ir nuo 2016-ųjų balandžio 1-osios, ir nuo 2017-ųjų sausio 1-osios, todėl neatmetama, kad ir tuomet bus įvairių neramumų „zonose“. 

Įsigalios draudimas rūkyti ir įkalinimo įstaigų ligoninių stacionaruose, ir PN Sveikatos priežiūros tarnybų padaliniuose.

Nebeliks kaliniams 2 dienų ilgalaikių pasimatymų su namiškiais – jie sutrumpės iki paros; tačiau vietoj 4 tokių pasimatymų per metus numatomi 6, o dar galimi ir papildomi pasimatymai gero elgesio kaliniams.

Ilgalaikiuose pasimatymuose negalės dalyvauti poros vaikai, nes šie paprastai mažai matosi su savo šeimos kaliniu – būna perduodami PN darbuotojams, kad leistų porai pabūti be „žiūrovų“.

Bus apribotos PN parduotuvėse kaliniams leidžiamos išleisti pinigų sumos maistui: paprastoji įkalintųjų grupė galės išleisti 114 eurų, lengvoji – 152, o prasižengusiųjų drausminė grupė – 76 eurus per mėnesį; į šias sumas nebus įskaičiuojamos būtinosios higienos prekės, būtini elektros prietaisai, raštinės prekės.

Nuteistieji tai kritikuoja, tačiau, statistikos duomenimis, už grotų gyvena tik keli procentai tokių nuteistųjų, kurie yra turtingi ir gali sau leisti daugiau pinigų skirti prekėms, o didžioji dauguma kalinių tokių normų dėl savo ribotų materialinių galimybių net ir nepasiekia – kas mėnesį „zonos“ parduotuvėje išleidžia apie 90 eurų.

Irena ZUBRICKIENĖ