Šeštadienis, 2 rugpjūčio, 2025
Daugiau
    Pagrindinis Blogas Puslapis 246

    Marijampolės krepšininkės po dešimties metų pertraukos užkopė ant prizininkių pakylos

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

     

    Lietuvos moterų krepšinio A lygos (LMKAL) čempionato nugalėtoja antrus metus iš eilės tapo Vilniaus „Svajos“ komanda. Ji finale sekmadienį po atkaklios kovos 74:62 (18:18, 21:14, 15:12, 20:18) įveikė Marijampolės „Kolegijos-Sūduvio“ krepšininkes.

    21-ojo LMKAL čempionato finalo ketverto turnyras surengtas Marijampolės žaidimų sporto mokyklos salėje.

    Ramunės Gilienės vadovaujamos „Svajos“ krepšininkės LMKAL čempionėmis tapo trečią kartą. Pirmą kartą jos šiose pirmenybėse triumfavo 2009 metais, o atsinaujinęs ir sustiprėjęs Marijampolės klubas medalius iškovojo pirmą kartą. Paskutinį kartą Marijampolės miesto komandai ant prizininkių pakylos pavyko užlipti lygiai prieš dešimt metų. Tai pavyko padaryti „ŽSM-Strampo“ komandai.

    Stipriausių lygos komandų rungtynės buvo vertos finalo vardo, o kova aikštėje vyko iki finalinės sirenos. Rungtynių pradžia geriau susiklostė Marijampolės ekipai, kurių gretose puikiai žaidė Ligita Kinkevičienė ir Ina Komisaraitienė. „Kolegija-Sūduvis“ puikiai sužaidė pirmąjį kėlinį, kuriame beveik visą laiką pirmavo. Tačiau puikią formą visą sezoną demonstravusios vilnietės ėmė aktyviau gintis ir penkias minutes neleido varžovėms pelnyti nė taško. Marijampolietėms pavyko prieš ilgąją pertrauką sušvelninti atsilikimą iki septynių taškų (39:32). „Svajos“ krepšininkės į aikštę sugrįžo nusiteikusios dar rimčiau ir per kelias akimirkas susikrovė 15 taškų persvarą. Po šalto dušo „Kolegijos-Sūduvio“ ekipa nebeatsitiesė.

    Čempiones į pergalę vedė didysis ekipos trejetas – Andra Gabalytė, Agneta Morkūnaitė ir Reda Kontvainytė. Krepšininkės kartu pelnė net 54 taškus. Andra Gabalytė surinko 20 taškų ir atliko 10 rezultatyvių perdavimų. Dvigubą dublį surinko ir Agneta Morkūnaitė. Jos sąskaitoje 14 taškų ir tiek pat atkovotų kamuolių. 20 taškų ir 8 atkovotus kamuolius pridėjo Reda Kontvainytė.

    „Kolegijos-Sūduvio“ ekipoje lyderės vaidmuo išliko Ligitos Kinkevičienės rankose. Ji surinko 24 taškus, atliko 4 rezultatyvius perdavimus, perėmė 6 kamuolius ir išprovokavo 7 varžovių pražangas. Ina Komisaraitienė pataikė 4 iš 7 mestų tritaškių ir Marijampolės ekipoje buvo antra pagal rezultatyvumą. Jos sąskaitoje 21 taškas ir 6 atkovoti kamuoliai.

    Bronzos medalius iškovojo Alytaus RKL krepšininkės. 2003 ir 2012 metų LMKAL čempionės, vadovaujamos Kristinos Grižienės, kovoje dėl trečiosios vietos 65:48 (13:14, 14:9, 20:11, 18:14) nugalėjo pirmą kartą finalo ketverto turnyre žaidusią Kauno „SKK-Versan-KTU“ ekipą.

    Po dviejų kėlinių alytiškės pirmavo 27:23, po trijų – 47:34, o įpusėjus ketvirtajam kėliniui – 63:41.

    Nugalėtojų ekipai 21 tašką pelnė Milda Sauliūtė (7 atk. kam.; 38 naud. b.), 11 – Inga Brusokaitė, 10 – Egidija Paužuolienė.

    Kauno komandai 9 taškus pelnė Birutė Brovkienė, 8 – Živilė Petrauskienė (14 atk. kam.), 7 – Eglė Navickaitė.

    RKL komanda per keturis pastaruosius sezonus iškovojo visų spalvų medalius.

    Pirmajame pusfinalyje šeštadienį „Svaja“ be didesnio vargo įveikė „SKK-Versan-KTU“ ekipą 79:29 (25:8, 19:8, 12:8, 23:5).

    Reda Kontvainytė „Svajos“ ekipoje sužaidė puikias rungtynes ir pasižymėjo dvigubu dubliu: 23 taškai ir 14 atkovotų kamuolių. Andra Gabalytė pridėjo 18 taškų ir 9 rezultatyvius perdavimus, o Agneta Morkūnaitė surinko 13 , atkovojo 11 ir perėmė 4 kamuolius.

    Kauno komandai 9 taškus pelnė Birutė Brovkienė, 7 – Živilė Petrauskienė (11 atk. kamuolių).

    Antrajame pusfinalyje „Kolegija-Sūduvis“ po atkaklios kovos 73:67 (13:15, 21:18, 20:15, 19:19) įveikė RKL krepšininkes.

    Atkakliose rungtynėse rezultatas net devynis kartus buvo lygus, o pirmaujanti komanda keitėsi šešis kartus. Tačiau vadžias savo rankose laikė marijampolietės, kurios žengė priekyje net 32 minutes, bet RKL kepšininkės visą laiką alsavo joms į nugarą ir neleido susikrauti didesnės nei septynių taškų persvaros. Aikštės šeimininkės kovą dėl atšokusių kamuolių laimėjo 48-36. Rungtynių nugalėtoja paaiškėjo paskutinėmis ketvirtojo kėlinio minutėmis. Marijampolietėms svarbų tritaškį pelnė Renata Lenčiauskaitė, du dvitaškius pridėjo Ina Komisaraitienė ir to pakako, kad „Kolegija-Sūduvis“ patektų į LMKAL finalą.

    Nugalėtojų komandoje daugiau nei 15 taškų surinko net keturios žaidėjos. Po dvigubą dublį surinko Ina  Komisaraitienė ir Ligita Kinkevičienė. Pirmosios sąskaitoje – 17 taškų ir 13 atkovotų kamuolių, o antrosios – 16 taškų, 13 atkovotų kamuolių ir 6 rezultatyvūs perdavimai. Milda Navickaitė ir Renata Lenčiauskaitė pridėjo atitinkamai 17 ir 16 taškų.

    Alytaus komandoje rezultatyviausia buvo Dalia Juodžentė. Ji pelnė 15 taškų bei atkovojo 9 kamuolius. 13 taškų pridėjo Inga Brusokaitė, 10 – Egidija Paužuolienė.

    Naudingiausia finalinio turnyro žaidėja išrinkta Andra Gabalytė („Svaja”), o į simbolinį geriausiųjų žaidėjų penketą pateko Ligita Kinkevičienė, Ina Komisaraitienė (abi – „Kolegija-Sūduvis“), Reda Kontvainytė („Svaja“), Inga Brusokaitė (RKL) ir Birutė Brovkienė („SKK-Versan-KTU“).

    Turnyro Mis išrinkta Eglė Navickaitė („SKK-Versan-KTU“).

    LMKAL čempionate dalyvavo 13 komandų.

    LMKAL informacija

    Tomo Gaubio nuotraukos.

    Vilniaus „Svaja" (I vieta). Marijampolės „Kolegija-Sūduvis" (II vieta). Alytaus RKL komanda (III vieta). Andra Gabalytė (MVP). Finalo ketverto turnyro laureatės. lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Apie akmens, nepajudinamo atskaitos taško, dvasią

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

     

    Jau pamiršti tie laikai, kai akmenis, surinktus iš laukų (žinia gi – iš po žiemos, pavasarį, jie tarsi dygte dygdavo lyg tie grybai po lietaus), išveždavo tarsi nereikalingą balastą į kokias dykvietes. Dabar netgi prekiaujama akmenimis, mat jie tapo itin paklausūs. Sodybų savininkai, puoselėjantys savo gyvenamosios vietos grožį, ko gero, neįsivaizduoja aplinkos be vienokių ar kitokių kompozicijų su akmeniu. Akmuo didesnis, mažesnis, akmenėlių sankaupos tinka ne tik alpinariumus, gėlynus papuošti – rodos, visur pilkas lauko brolis randa tinkamą vietą, ,,prigyja” džiugindamas akį ir širdį. Ar akmuo – tik puošybinis elementas? „Toli gražu ne“, – vienareikšmiškai atsako vilkaviškietis etnokultūros specialistas Albinas KURTINAITIS, akmenyje matydamas kur kas daugiau nei spalvų ir formų įvairovę.

    Visose kultūrose akmuo – pagrindinis istorinis paminklas

    „Akmuo, – teigia A. Kurtinaitis, – yra nepajudinamas atskaitos taškas, nuo kurio kažkas prasideda ir toliau vystosi.“ Tas „kažkas“, anot etnokultūros specialisto, žvelgiant į tūkstančiais metų skaičiuojamą mūsų tautos praeitį, apima daug labai svarbių sričių: senajame tikėjime kūdikis buvo krikštijamas ant akmens (akmeninis krikštasuolis visada stovėjo namo kertėje), kunigai (senovės dvasininkai) buvo įšventinami pareigoms stovėdami ant akmens. 

    Ne šiaip sau akmuo dažnai „eina“ su vandeniu (senojo tikėjimo krikšto apeigose abu šie pirmapradžiai elementai dalyvauja „lygiomis teisėmis“): vanduo judantis, nepastovus, akmuo – stabilus, nekintantis, tačiau per šiuos elementus sujungiamos priešybės, kad rastųsi harmonija (A. Kurtinaitis pateikia paprastą pavyzdį: žmogus siekia tikslo, kurį simbolizuotų akmuo, o tam, kad tas tikslas būtų pasiektas, turi būti kaip vanduo – judantis, besikeičiantis).

    Akmuo simbolizuoja stabilumą. Žvelgdami į pasaulio istoriją, matome, jog iki šiol aiškiai tebekalba praeitis tų tautų, kurios savo pėdsakus paliko akmenyje (senovės graikų, majų, egiptiečių ir kt. istorija, ko gero, tiek nepapasakotų, jei nebūtų išlikusių akmeninių paminklų). Mūsų tautos senovės istorija, dėl gamtinių sąlygų negalėjusi būti įrašyta į akmenį, liko sudeginta, sutrypta…  „Akmuo visur toks pats, – sako A. Kurtinaitis, – jo vertė, kitose kultūrose išlikusi akmeninėse šventyklose, bent jų kolonose, mūsų kultūroje pažįstama per išlikusius senovės šventovių altorių akmeninius stalus, aukurus.“

    Neišsemiama akmens atmintis ir paslaptinga dvasia

    Kiekvienas akmuo, įskaitant ir didžiulį kalną, ir, rodos, menkutį, lietuvišką lauko riedulį, turi savo dvasią ir atmintį. Beje, anot A. Kurtinaičio, atmintį turi visa kas. Akmens (beje, kiekvienas akmuo turi savitą spalvą, formą, net garsą), kaip ir vandens, atmintis ypatinga: ji siekia pačią pradžią, tad natūralu, jog su sodybos puošimu akmenimis žmogus savo dvasia nesąmoningai priartėja prie savo ištakų, jo mąstymas keičiasi, atsiremia į pirmaprades vertybes, stiprėja žmogaus ryšys su gamta, be to, apvaloma siela, kuri artėja prie Dievo. „Senovėje žmogus save laikė Dievo dalimi, – sako etnokultūros specialistas, – mat viskas aplink buvo suvokiama kaip dievybės apraiška. Egzistuoja penki santykio su Dievu požiūrio laipsniai. Pirmasis, kai žmogus nežino, kad Dievas yra, antrasis – žmogus žino, kad Dievas yra, trečiasis – žmogus Dievą pažįsta kaip žmogų, ketvirtasis – Dievas žmogaus pažįstamas kaip aukštesnis už save, na, ir penktasis – žmogus suvokia, jog yra Dievo dalis. Deja, pastaruoju metu galima stebėti tik šio suvokimo degradaciją, nors pavienių aukštesnio suvokimo apraiškų ir esama…“

    A. Kurtinaitis, kalbėdamas apie akmens dvasią (šiam etnokultūros specialistui nepatinka sąvoka „akmens energetika“ – tai ne lietuviška…), sako, jog kiekvieno akmens, kaip ir žmogaus, dvasia skirtinga: būna akmenų geros, ramios dvasios, bet būna ir piktos… Itin atsargiai reikėtų savo sodyboje „įkurdinti“ akmenis, mat gali būti, jog su akmens atėjimu į namus gali ateiti ir nelaimė. „Pavyzdžiui, yra akmenų, prie kurių prisilietus gali ištikti ne tik nelaimė, bet ir mirtis, – įsitikinęs A. Kurtinaitis. – Tarkim, žmogus nežinodamas į sodybą atsigabens šventovės altoriaus akmenį, ant kurio buvo aukojama, ar bažnyčios stalo akmenį. Net prisilietus prie tokio akmens, gali ištikti nenumatyti dalykai.“ Etnokultūros specialistas, puošiant sodybą akmenimis, pirmiausiai pataria savęs paklausti: kam žmogui to reikia. Atsakymas kitą kartą gali būti intuityvus, žodžiais nenusakomas, tačiau plaukiantis iš vidinių paskatų, o ne iš kvailo beždžioniavimo ar mados šauksmo. Jeigu akmuo „susidraugauja“ su žmogumi, tuomet teikia ne tik grožį, bet ir dvasinę ramybę, iš amžių atėjusią pilnatvę.

    Laima GRIGAITYTĖ

    Autorės nuotraukos.  

    Albinas Kurtinaitis. Kiekvienas akmuo turi savo dvasią ir atmintį. Kiekvienas akmuo turi savo dvasią ir atmintį. Kiekvienas akmuo turi savo dvasią ir atmintį. Kiekvienas akmuo turi savo dvasią ir atmintį. lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1
      

    Masinis bėgimas pritrauks šimtus žmonių į Marijampolę

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

     

    Antrąkart organizuojamas masinis bėgimas „Bėgam už Marijampolę 2015“ pritrauks šimtus žmonių į Marijampolės miesto dienas. Jau dabar www.marijampolieciai.lt svetainėje registruojasi dalyviai iš įvairių Lietuvos miestų.

    Prieš metus asociacija „Marijampoliečiai“ pirmąkart surengė masinį bėgimą už miestą, jame dalyvavo daugiau nei 200 bėgimo entuziastų iš 9 Lietuvos miestų. Šiais metais dalyviai gegužės 30 dieną 10 val. kviečiami jėgas išbandyti penkių arba dešimties kilometrų trasoje.

    Organizatoriai asociacija „Marijampoliečiai“ kartu su Marijampolės lengvosios atletikos sporto klubu ir partneriais Marijampolės savivaldybe bei sporto centru „Sūduva“ tikisi sulaukti net pusės tūkstančio dalyvių.

    Asociacijos „Marijampoliečiai“ pirmininkė Vaida Kelerytė–Burokienė sako, kad tai galimybė pristatyti miestą Lietuvai ir vienyti bendruomenę. „Bėgimas yra paprastas būdas suvienyti bendruomenę, pakviesti bendram laisvalaikiui šeimas, organizacijas, draugus, svečius iš kitų miestų. Tikiu, kad miesto bėgimas virs gražia tradicija ir kitais metais jau virs atskira sporto švente mūsų mieste“, – sakė V. Kelerytė-Burokienė. 

    Be pagrindinių – 5 km ir 10 km – distancijų vyks vaikų ir neįgaliųjų 500 metrų bėgimas, čia registracija nemokama. „Į sporto renginius turime įtraukti kuo įvairesnes amžiaus grupes, nepamiršti neįgaliųjų bendruomenės ir sudaryti sąlygas dalyvauti tokio pobūdžio renginiuose. Per renginį pirmąkart bėgę dalyviai gal pradės lankyti ir nuolatines treniruotes, taip stiprindami savo sveikatą“, – sakė Marijampolės lengvosios atletikos klubo pirmininkas Darius Kemeraitis.

    Šiemet bėgimas taps viena iš miesto šventės programos dalių, tad po renginio svečiai iš kitų miestų galės neskubėti namo ir pasinerti į šventine nuotaika pulsuojančią Marijampolę.

    Registraciją ir informaciją apie bėgimą bei miestą rasite portale www.marijampolieciai.lt 

    Video kvietimas dalyvauti bėgime: https://www.youtube.com/watch?v=x5gQv7Q0toA

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Andrius Užkalnis: „Džiugina stiprėjantis mūsų žmonių asmeninės atsakomybės jausmas“

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

     

    „Praeitis slypi mūsų kraujyje ir mūsų kauluose. Praeitį pažinti – protinga”, – teigia Andrius  UŽKALNIS, penkių knygų autorius, neseniai išleidęs „Antrąją Evangeliją pagal Užkalnį“, antrąją tokio pobūdžio knygą, kurioje rašytojas ir žurnalistas, beveik dvi dešimtis metų gyvenęs ir dirbęs Londone, bet vis tik atsisakęs emigranto dalios ir 2011 m. grįžęs tėvynėn, žvilgteli į Lietuvą. Į tą, kurioje, atrodo, gyvenome taip neseniai ir apie kurią kartais išgirstame sakant: „O tarybiniais laikais buvo geriau.“ Balandžio 23 d., pirmąją Nacionalinės bibliotekų savaitės dieną, Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vykusio susitikimo su knygos autoriumi Andriumi Užkalniu metu susitikimo dalyviai išgirdo pačias įdomiausias detales iš knygos kūrimo proceso, diskusijos metu uždavinėjo rūpimus klausimus pačiam knygos autoriui, savo „evangelijose“ teigusiam, jog tarybinis gyvenimas nebuvo toks gražus, kaip to meto animacija, ar toks blogas, koks buvo baisumu nepralenkiamas ligoninių maistas. Visą tą saldžiarūgštę praeitį ir aprašęs A. Užkalnis su būdingu kandžiu humoru bei taikliomis įžvalgomis, be nostalgijos, laužydamas mitus bei stereotipus. Pirmojoje, itin didelio populiarumo susilaukusioje šio autoriaus knygoje (beje, prieš penkerius metus taip pat pristatytoje ir Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje) skaitytojai įžvelgė tik vieną blogybę, kurią teko girdėti ir pačiam autoriui: „Ją perskaitę, žmonės teigė, jog ji lengvai skaitoma, tik per greitai baigiasi. Dar tiek visko neparašyta, ką buvo galima parašyti. Ši knyga – istorijos apie Tarybų Lietuvą ir tarybinius žmones tęsinys – apie mus pačius, kurie tada buvom suaugę, apie paauglius, vaikus arba dar negimusius“.

    Skaitytojų dėmesiui – „Mūsų savaitės“ pokalbis su „evangelijų“ autoriumi.

    – Abiejų jūsų knygų pavadinime dominuoja žodis „evangelija“…

    – Ir tai neturi nieko bendro su religija.  Evangelija (gr. ευανγέλιον – geroji naujiena), tačiau prieš daugiau nei du tūkstančius metų evangelijomis būdavo vadinamos visos naujienos. Taigi ir knygos apie mano vaikystės Lietuvą – evangelijos, arba kitaip – Tarybų Lietuvos evangelijos, mat tie laikai jau tampa istorija, o mes dar galime (mėgstame) tai prisiminti. Apskritai skaitytojui knygų  skaitymas suteikia du džiaugsmus: pažinimo ir atpažinimo, taigi savo knygomis juos ir bandau suteikti, mat pažinimas būtų tikslingas jaunesniajai kartai, gimusiai ir užaugusiai jau ne Tarybų Lietuvoje, o atpažinimas – visiems tiems, kam tų laikų realijos buvo kasdienybė.  Pavyzdžiui, vienas iš labiausiai vykusių „antrosios evangelijos“ skyrių – apie tarybinių metų vaistus (man patinka rašyti apie smulkmenas, mat smulkmenos labiausiai ir yra įsimenamos): vos kelių rūšių pavadinimų vaistai būdavę kiekvieno namuose (kai kuriuose – dar iki šiol išlikę…), tad skaitytojui labai smagu tai atpažinti. O kur dar šiukšlių išvežimas – irgi smulkmena, bet charakteringa: tarybiniais laikais mašinos, atvažiuojančios sutartu laiku, laukdavo su šiukšlių kibirais ištisų kvartalų gyventojai (šiuo metu tai atrodo nesuvokiama).

    – Kaip jūs manote, kodėl tarybiniai laikai vis dar prisimenami su nostalgija?

    – Rašant knygas, patiko man fiksuoti, kaip keičiasi visuomenės supratimas ir atmintis apie tuos laikus, kurie – jau istorija. Apskritai atmintis viską išgrynina, tad praeitį mato gerokai gražesnę, būtent todėl sakoma, jog anksčiau buvę geriau. Be to, žmonės mėgsta pasakoti įspūdingus dalykus apie praeitį neretai ją pagražindami, iš vieno įvykio sakydami „visada“ . Kita vertus, nuo gerų prisiminimų gyventi lengviau.

    – Ar bus trečioji evangelija pagal Užkalnį?

    – Apie tarybinius laikus daugiau „nespausiu“, tačiau, manau, rašysiu apie atgimimo laikus (juk niekas iki šiol dar nerašė apie tų laikų buitį: apie Landsbergį, Brazauską, mitingus rašyta daug, o štai apie to meto buitį, tą laisvės pojūtį, didžiulių galimybių dvelksmą, kuris atvesdavo prie greito praturtėjimo, o netrukus – ir greito žlugimo tragedijos, – nieko).

    – Kokį jūs Lietuvos žmogų, praėjusį tarybinius laikus, Nepriklausomybės kelius ir klystkelius, matote šiandien?

    – Dauguma Lietuvos žmonių yra užsispyrę gerąja prasme, nepasiduodantys. Šiais laikais matomas žmonių noras būti individualistais, ir tai skiriasi nuo lietuviams būdingos, valstietiškosios gyvenimo būdo sampratos, susiformavusios per šimtmečius. Taigi civilizacijos bei besivystančios ekonomikos dėka mes galime būti individualistai: laisvai rinktis gyvenamąją vietą, kur galėtume save realizuoti (ypač tai būdinga jauniems žmonėms). Kita vertybė, kuri anksčiau nebuvo taip išryškėjusi, – atsiradęs asmeninės atsakomybės jausmas (tarybiniais laikais labiau būdavo akcentuojama kolektyvinė atsakomybė, „žmogaus-sraigtelio“ samprata, kuri aiškiai rėkė, jog niekas nuo tavęs nepriklauso). Kita vertus, slegia visuotinis pasipiktinimas, pasireiškiantis kad ir tokiais stereotipais: visa valdžia vienoda, nebalsuosiu. Taigi niekas tos valdžios jums iš dangaus nenuleido: politikai – irgi mūsų ir iš mūsų!

    – Jūs, kaip žurnalistas, dažnai „apdalijamas“ epitetais „provokuojantis“, „ciniškas“, „sarkastiškas“, „akiplėša“… Kas už to slypi?

    – Toks rašymo būdas, nevengiant stipresnių, drastiškesnių dalykų, – didelė dalis vaidmens, kurio tikslas – supurtyti, kad žmonės atsibustų, išgirstų, o išgirdę pradėtų mąstyti. Tai ir savotiškas juokdario vaidmuo, aktoriaus pasirodymas, skirtas, kaip jau minėjau, supurtyti (tam toks aktorius  naudoja gana platų raiškos diapazoną, stiprią leksiką, netgi keiksmažodžius, juoką, ironiją, sarkazmą). Koks viso to tikslas? Tikslas pasiektas, jei žmonės nuo viso to labiau susimąsto, ima labiau savim pasitikėti ar išleidžia neigiamą energiją ir taip „išsiskleidę“ lieka geresni. Būna, kad žmonės įsižeidžia, kai iš jų pasijuokiama, taigi jei pasirinkai tokią poziciją, nesitikėk, kad visi tavimi žavėsis. Kita vertus, kai kuriems žmonėms dar yra per anksti susidurti su aštria pašaipa, kritika.

    – Palieskime jūsų rašinius apie maistą. Ar ragavote Marijampolėje?

    – Ne. Rašyti apie restoranų, kitų maitinimo įstaigų maistą pradėjau prieš 3–4 metus, ir žmonės įsivaizduoja, kad tik tuo gyvenu, nors iš tikrųjų tokie rašiniai, pasirodantys kartą per savaitę, sudaro tik 10 proc. viso to, ką rašau. Nesu ekspertas, mano kriterijai „patiko–nepatiko“, tačiau ši mano patirtis rodo tą patį: su kai kuriais žmonėmis negalima juokauti, nes jie viską priima rimtai.

    – Ar nesigailite, jog grįžote į Lietuvą?

    – 16,5 metų Anglijoje turėjęs gerai apmokamą darbą (tiesa, svajonių darbas vienaip atrodė pradžioje, kitaip – vėliau) grįžau į Lietuvą dėl… baimės pasenti svetimoje šalyje. Teko matyti emigrantus, kurių dalios nenorėčiau: juk emigrantai tarsi pakibę tarp žemės ir dangaus, jie gyvena vis tiek svetimoje šalyje, o ir sava šalis jiems jau svetima. Taigi, manau, man pasisekė, kad galėjau grįžti.

    – Ką knygų autorius Andrius Užkalnis pats skaito?

    – Kelionių literatūrą, žymių žmonių biografijas, XIX a. romantikų kūrinius, mistiką ir vis grįžtu prie klasikos.

      – Dėkoju už pokalbį.

    Laima GRIGAITYTĖ

    Vytenio Skroblo nuotraukos ir video interviu.     

    Andrius Užkalnis. Andrius Užkalnis. A. Užkalnio knygos apie tarybinius laikus. Susitikimo su A. Užkalniu Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje akimirka. Susitikimo su A. Užkalniu Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje akimirka. Susitikimo su A. Užkalniu Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje akimirka. Susitikimo su A. Užkalniu Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje akimirka. lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    „Kolegija vis dar turi savo vietą po saule!“

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

     

    Gegužės 5 d. Marijampolės kolegijoje (kolegija) vyko kasmetinė Apskritojo stalo diskusija „Marijampolės kolegija miestui ir regionui“. Diskutuoti, aptarti ateities realijas ir išsakyti savo nuomonę kolegijos atžvilgiu buvo kviečiami Marijampolės ir aplinkinių savivaldybių merai, viešojo ir verslo sektoriaus atstovai, socialiniai partneriai.

    Diskusiją pradėjo Kolegijos direktorius doc. dr. Vaidotas Viliūnas apžvelgdamas, kaip kolegija gyvena šiandien ir kokios yra ateities perspektyvos. 2014–2015 mokslo metais kolegijoje studijuoja beveik 1000 studentų, užsiėmimus veda 120 dėstytojų. „Pastarosios tendencijos sako, jog didelis studijų programų skaičius dar negarantuoja studentų antplūdžio, taigi reikia stiprinti tas programas, kurias turime“, – sakė kolegijos direktorius doc. dr. Vaidotas Vilūnas. Diskusijos metu  paminėta, kad 60–65 % kolegiją baigusiųjų studentų įsidarbina. Lieka atviras klausimas: kokia veikla užsiima likusieji absolventai?

    Kaip kolegiją ateityje mato miesto valdžia? Kokios įžvalgos, perspektyvos? Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius S. Valančius pabrėžė, jog požiūris į kolegiją yra ir visada buvo tik teigiamas, o norint, jog sąlygos regioninėms kolegijoms pagerėtų, turėtų pasikeisti valstybės politika.

    Diskusijoje dalyvavęs Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) generalinis direktorius Simonas Petrulis įvardino pagrindines sritis, kurių specialistai tikrai bus reikalingi įsikūrus LEZ‘ui, t.y. žemės ūkis, logistika, maisto pramonė, medienos gamyba, statyba. Vienas iš prioritetų gauti gerai apmokamą darbą – gebėjimas komunikuoti keliomis kalbomis, pasinaudoti galimybėmis.

    Regioninės plėtros departamento Marijampolės apskrities skyriaus vedėjas Evaldas Ulevičius pabrėžė, jog kolegija vis dar turi savo vietą po saule. Jis taip pat akcentavo, jog svarbiausia yra parengti specialistą, kuris gebėtų prisitaikyti greitai besikeičiančioje aplinkoje.

    Marijampolės teritorinės darbo biržos direktorius Kęstutis Šnipas įvardino studijų programas, kurias baigę specialistai greičiausiai įsidarbina ir įsilieja į darbo rinką:

    • informacinių sistemų technologijos;
    • automobilių ir traktorių techninis eksploatavimas;
    • buhalterinė apskaita;
    • viešasis maitinimas;
    • verslo anglų kalba (tačiau akcentuojama gebėjimas komunikuoti ir rusų kalba);
    • socialinis darbas;
    • teisė.

    Darbo rinkos prognozes 2015 -iems metams pristatė Marijampolės teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Zita Naruševičienė. Ji teigė, jog remiantis atlikta darbdavių apklausa ir tyrimu galima teigti, kad nedarbas mažės, bus priimama daugiau darbuotojų nei atleidžiama, o daugiausiai specialistų numatoma įdarbinti pramonės sektoriuje.

    Kai kurių Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavusių svečių mintys:

    „Teisės specialistų visada reikia ir jie yra vertinami“, – Rimas Bradūnas, Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras.

    „Svarbu, kad baigę studijas specialistai matytų savo ateitį kuriant verslus ir darbo vietas kitiems“, – Vygantas Dilys, Marijampolės sav. Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius.

    „Jeigu žmogus  vystosi kaip asmenybė, viską gali pasiekti. Svarbu noras tobulėti ir siekti geriausio. Kolegija turi formuoti laimingą žmogų“, – Juozupas Zimnickas, UAB „Juodeliai“ generalinis direktorius.

    „Reikalinga specialybė – bendrosios praktikos slaugos specialistas“, – Marijampolės ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Rita Kepalavičienė.

    „Lengviau dirbti yra su tais specialistais, kurių vertybiniai pamatai yra stipresni. Svarbu kūrybiškumas, veržlumas, motyvacija. Mokėjimas pasiimti, naudotis, rasti“, – Harimantas Poškevičius, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas.

    Marijampolės kolegijos bendruomenės vardu kolegijos direktorius doc. dr. Vaidotas Viliūnas dėkojo visiems dalyvavusiems, tikėdamas, jog tokių diskusijų dėka komunikuojant galima sužinoti kiekvienos suinteresuotos pusės norus, lūkesčius, išgirsti patarimus ar pageidavimus. Tik žinodami vieni kitų interesus, galime kurti ir tobulėti!

    Aistė LENKAUSKAITĖ,

    Marijampolės kolegijos viešosios komunikacijos skyriaus vedėja

    Antano Gudelevičiaus nuotrauka.

    Kviečiame į Justino Sajausko kūrybos pristatymą!

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

     

    Gegužės 7 d. kviečiame į rašytojo, muziejininko Justino Sajausko kūrybos pristatymą!

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, gegužės 7 d., nuo 18 iki 19 val., „Vagos“ knygyne Marijampolėje (Bažnyčios g. 38, PC „Maxima“ II aukšte) savo kūrybą pristatys rašytojas, redaktorius Justinas Sajauskas.

    Lietuvos Rašytojų sąjungos ir Knygnešio draugijos narys, Marijampolės visuomenės veikėjas, muziejininkas Justinas Sajauskas yra apsakymų rinkinio „Prūs_ja“, istorinio romano „Voverė ant vilkų tako“, miniatiūrų romanų „Suvalkijos geografija“, „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ ir kitų knygų autorius.

    Maloniai kviečiame dalyvauti!

    Hermanas Hesė

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

    „Viską pasaulyje galima pamėgdžioti ir suklastoti, tik ne meilę: meilės neįmanoma pavogti, pamėgdžioti, ji gyvena tik toje širdyje, kuri moka visa atsiduoti. Tai yra kiekvieno meno šaltinis.“

    Verslo plano paruošimas

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    9
    Hand drawing a game strategy

     

    Kuriant naują verslą, neužtenka vien tik unikalios ir išskirtinės idėjos, kad jis taptų sėkmingas.  Verslo planas yra kuriamo verslo ateities aprašymas, dokumentas, nurodantis, ką  ir kaip ketinama daryti vykdant verslą. Jis leidžia pagrįsti verslo idėją, suplanuoti jos įgyvendinimo etapus ir tam būtinus išteklius, atsižvelgiant į nuolatos besikeičiančią aplinką ir permainas. Detalus planavimas yra vienas iš būtinų elementų, padėsiančių tikslingai įgyvendinti savo verslo idėją.

    Mūsų ketvirtasis iš 12 straipsnių ciklo padės jūsų nuostabias idėjas sistemingai išdėstyti ant popieriaus, kad tai nebūtų tik dar vienas nereikalingas segtuvas, o darbinis dokumentas, sudarantis verslo augimo ir plėtros pagrindą, nuolat kintantis ir atnaujinamas, kad galėtumėte bet kada palyginti esamą pažangą su planuojama.

    1p

    2p

    3p                                                           

    Verslo planas – įrodymas, kad pagalvojote apie savo verslą. Jis rodo, kad jūsų požiūris yra profesionalus ir dalykiškas. Pirmiausiai meskite mintį iš galvos, kad verslo planas reikalingas tik tada, kai einama prašyti paskolos iš banko, nes norinčių jį perskaityti ratas kur kas didesnis.

    Kas skaitys jūsų verslo planą?

    • Jūs patys ir jūsų kolegos;
    • Bankas, iš kurio norite skolintis lėšas;
    • Išoriniai investuotojai, kurie mato potencialą jūsų veikloje ir nori investuoti;
    • Verslo subsidijų teikėjai;
    • Potencialus jūsų verslo pirkėjas;
    • Potencialūs partneriai.

    Sudarinėjant verslo planą, reikėtų pirmiausia atsižvelgti į jūsų pačių poreikį ir kam jis bus naudojamas. Verslo planas gali būti paprastas ar išplėstinis, trumpas arba ilgas. Pavyzdžiui, jei verslo planas ketinamas pristatyti kitiems asmenims, jis turėtų užimti iki 10 puslapių ir būti labiau koncentruotas. Tačiau bet kokiu atveju jis turi būti įtikinantis. Viena iš didžiausių klaidų sudarinėjant tokį planą yra pernelyg didelis teigiamos informacijos kiekis. Tokiu atveju gali kilti įspūdis, jog nėra pakankamai atsižvelgiama į rizikas ir galimus iššūkius. Sunkumai turėtų būti taip pat aprašyti, tačiau su apsvarstytais ir galimais jų sprendimo būdais.

    Rizikos neturint verslo plano Naudos turint verslo planą
    • Nepakankamos lėšos, apyvartinių trūkumas;
    • Išlaidų nekontroliavimas;
    • Skolų nekontroliavimas;
    • Pernelyg greita plėtra;
    • Prastas veiklų planavimas, valdymas ir priežiūra;
    • Per aukštos ar per žemos kainos;
    • Prarasti tiekėjai, klientai ir partneriai.
    • Jis padeda įsitikinti, kad jūsų verslas yra reali galimybė.
    • Jis skatina realistišką požiūrį.
    • Jis priverčia tvarkyti visus verslo aspektus.
    • Jis primena, kodėl buvo priimti tam tikri sprendimai ir koks jų tikslas.
    • Jis padeda sužinoti, kada tikslas pasiektas.
    • Jis padeda matyti, kada nukrypote nuo kurso ir taip galite kontroliuoti savo verslą.
    • Jis padeda parduoti jūsų verslo idėją klientams, rėmėjams, tiekėjams ir partneriams.

    Viena iš svarbiausių verslo plano dalių yra santrauka. Ji turėtų sudominti potencialius investuotojus, kurie perskaitę būtent šią dalį sprendžia, ar skaityti planą toliau. Santraukoje turėtų būti išdėstytos priežastys, paskatinusios kurti verslo planą,  trumpa įmonės charakteristika, svarbiausi idėjos ypatumai, numatomų gaminti produktų rinka ir jų nauda vartotojams, nurodomos reikiamos lėšos ir finansavimo sąlygos. Tuomet reikėtų aprašyti laukiamus įmonės rezultatus bei personalo kvalifikaciją ir patirtį. Santrauką patariama rašyti jau po to, kai bus parengtos likusios verslo plano dalys.

     

    Verslo plano santrauka:

    1. Verslo idėja ir trumpas jos apibūdinimas – kuo ji kitokia?
    2. Produktas ir/ar paslauga – kokias vartotojų problemas išspręsite?
    3. Kas jūsų vartotojas – kokio dydžio rinka ir tipinis jūsų klientas?
    4. Konkurentai – kas sprendžia tokias pat problemas?
    5. Plėtra – galimybės augti ir stiprėti?
    6. Finansinė dalis – kiek reikia investuoti ir kada atsipirks?
    7. Komanda – ar sugebėsite visa tai, kas aprašyta aukščiau, įgyvendinti?

    Toliau yra galimos tokios verslo plano dalys:

    1. Įmonės pristatymas – tai turėtų būti bendra informacija apie įmonę, keli faktai apie jos istoriją bei dabartinė įmonės situacija (kokia veikla užsiimama).
    2. Tikslų apibrėžimas – jie turėtų būti kuo aiškesni ir trumpesni.
    3. Rinkos analizė ir rinkodaros planas – čia aprašomi rinkos tyrimų rezultatai, pateikiamos prognozės bei galimos kitimo tendencijos. Rinkodaros plane reikėtų išdėstyti, kokia paklausa yra šiuo metu ir kokios tikimasi ateityje įvertinant ir konkurentus. Taip pat svarbu nurodyti, kuo jūsų produktas vartotojams bus išskirtinis ir į kokią tikslinę rinką esate orientuoti, kokia planuojama pardavimo ir rėmimo strategija įeinant į rinką.
    4. Vietos analizė – įvertinama, kokią įtaką produkto gamybos ar paslaugos teikimo procesui turi vieta – ar vieta patraukli vartotojams, ar patogus susisiekimas, įvertinamos sąlygos ryšiams su tiekėjais.
    5. Patalpos ir įrengimai – apibūdinama, ar turimos patalpos tinkamai pritaikytos planuojamai veiklai, jei numatomi keitimai ar naujos statybos – aprašomos to priežastys bei su tuo susiję kaštai. Taip pat įvardijami jau turimi reikalingi įrengimai bei įsigyjamų įrengimų sąrašas ir jų charakteristika. Nurodoma, kokiu būdu jie bus įsigyti, įrengimų balansinė vertė, nusidėvėjimas bei likvidumas.
    6. Logistika – numatoma, ar organizacija naudos savo transportą, ar naudosis tiekėjų bei kitų įmonių paslaugomis, bei su tuo susijusios sąnaudos.
    7. Žaliavos ir tiekėjai – aprašomos medžiagos, reikalingos produkto gamybai ar paslaugos teikimui, taip pat ir tiekėjai, aprūpinantys šiomis žaliavomis. Svarbu numatyti ne tik reikiamas žaliavas, bet ir galimas jų alternatyvas, reikalingą kiekį, kainą, apmokėjimo sąlygas, planuojamą rezervą, kaip dažnai bus vykdomi užsakymai.
    8. Valdymas ir personalas – šioje dalyje nurodoma ne tik kokios kvalifikacijos darbuotojai bus samdomi, bet įvardinama ir kiek jų reikėtų, koks planuojamas jų darbo užmokestis. Nustatoma, kaip bus organizuojama įmonės struktūra, valdymas bei kaip ketinama sudaryti vadovybę.
    9. Finansinis planas – pateikiami skaičiavimai ir finansiniai rezultatai, kuriais remiantis bus sprendžiama, ar projektas bus finansuojamas. Turi būti pagrįstai nurodoma, kiek ir kam reikės lėšų, kokie galimi finansavimo šaltiniai bei kokią naudą ir kada gaus finansuotojai. Kadangi apskaičiuoti tikslią reikiamą lėšų sumą yra sunku, galimi šiokie tokie nukrypimai.
    10. Prognozuojamo pelno ataskaita – čia svarbu apskaičiuoti pardavimo prognozę, o pagal tai – planuojamas pajamas. Įvertinus apskaičiuotas sąnaudas, galima atlikti pelno/nuostolio ataskaitas. Šie skaičiai svarbūs tiek įmonei, planuojančiai veiklą, tiek investuotojams ar bankui, jei ketinama imti paskolą.
    11. Pinigų srautų prognozės – šioje dalyje fiksuojami realūs pinigų gavimai bei mokėjimai, o ne sąnaudos ir pajamos. Duomenys šiai prognozei naudojami tokie patys kaip ir pelno ataskaitai, todėl jos sudarinėjamos kartu. Taip pat turėtų būti pridedamas ir įmonės buhalterinis balansas.
    12. Rizikos analizė – įvertinamos rizikos, kurios galbūt nepateko į anksčiau išvardintas verslo plano dalis, bei jų galimi sprendimo būdai.

    Verslo planas neturėtų būti statiškas – besikeičiant rinkai ir aplinkai, jį reikėtų nuolatos peržiūrėti. Atsiradus naujų iššūkių ir kliūčių, jas vertinti iš naujo ir ieškoti naujų sprendimų. Verslo planas turi būti nuolatos koreguojamas ir tobulinamas, nes ne viskas visada bus tiksliai taip, kaip buvo suplanuota.

    Verslo planus reikėtų rengti ir atnaujinti:

    • prieš pradedant verslą;
    • kaskart keičiant jo kryptį;
    • plečiant verslą;
    • kuriant naują paslaugą ar produktą;
    • tai turėtų būti nuolatinio proceso dalis, paprastai kartą per metus.

    Paulius ŠŪMAKARIS

    Straipsnių ciklas parengtas įgyvendinant projektą „Verslumo ir inovacijų paramos paslaugų plėtra – VIPPP“, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo.

    Daugiau apie projektą:

    Įgyvendinant iš dalies ES Struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Verslumo ir inovacijų paramos paslaugų plėtra – VIPPP“ sutarties Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-008, sukurtas straipsnių ciklas, skirtas verslumo skatinimui. Projektas vykdomas pagal Lietuvos 2007 – 2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir verslo aplinkos gerinimas“ priemonę „Asistentas – 4” ir finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo.

    Projekto vykdytojas: asociacija „Lietuvos mediena“

    logo

    Dviese

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

    Dešimt metų brandinta svajonė, kaip turėtų atrodyti namas, išsipildė su kaupu

    Autorius
    Mūsų savaitė
    -
    5

    Meškučių kaime (Marijampolė sav.)  gyvenantis Kęstutis BUDREIKA, išpuoselėtos sodybos šeimininkas, sako, kad nuo pat vaikystės turėjo susikūręs aiškią savo svajonių namo viziją. Ir štai buvęs Afganistano karo veteranas kartu su žmona Vida jau du dešimtmečius puoselėja savo namus ir jų aplinką: lauke ošia pušynėlis, tyvuliuoja nedidelis tvenkinys, o namuose šeimininkams nuotaiką skaidrina didžiulis akvariumas, pilnas įvairiausių žuvyčių. Kęstutis teigia, kad jam smagu rūpintis jomis, kaip ir pačiais namais, kuriuos jis pats „sulipdė“ savo rankomis. Daugybę sukauptų žinių, kurias jam perdavė senoliai, jis pritaikė savo namų interjere tikėdamas, kad jų sukauptą patirtį reikia puoselėti. „Mūsų savaitei“ pavyko pakalbinti sodybos savininką, kuris papasakojo, kaip tikrove tapo vaikystės svajonė.

    Savo svajonių namą pasistatė per vienerius metus

    „Grįžau po armijos, pradėjau dirbti technikume. Kadangi buvau karo veteranas, tuomet gavau beprocentinę paskolą namui statyti. Taip atsirado man puiki proga pasistatyti tokį namą, apie kokį svajojau“, – sako Kęstutis. Anot jo, dar tuo metu buvo labai nemažai kliūčių statyti tokį objektą, kokį norėjai. Žmogus galvojo apie rąstinį namą, tačiau tuo metu vykęs gyvenvietės plėtros projektas bei paskolos įsipareigojimai privertė atsisakyti šios idėjos: „Laimei, pažįstami architektai padėjo perkurti iš valstybės gautą tipinį namo planą. Pagal mano pageidavimus nubraižėme, kaip turėtų atrodyti namas, taip pat pavyko pakeisti ir patį fasadą – iš keturkampės dėžės jis įgavo naują formą, kokią turėjau susikūręs savo vaizduotėje. Tą, ką sukūrėme, architektas užtvirtino, komisijai pateikėme užklausą, ir gavau leidimą statyti“. Kadangi vienas iš paskolos įsipareigojimų buvo laiko terminas – jis metus laiko sunkiai plušo.

    Jis pasakoja, kad dabartinėje sodybos vietoje prieš gerus du dešimtmečius stūksojo technikumo dirbtuvių aikštelė, pilna įvairios žemės ūkio technikos, o dabartinis tvenkinys virto iš pelkės, kuri buvo visa užversta tepalais, metalo bei  statybinėmis atliekomis. Kadangi jis statėsi šioje vietoje namą, Kęstutis neapleido tuometinės pelkės, pats ją išvalė, iš jos ištraukė tonas šiukšlių – nuo naftos produktais sklidinų statinių iki joje paslėptų didžiulių statybinių blokų. Atlikęs valymo darbus, šeimininkas nusprendė padidinti ją, ir šiandien čia yra nuostabus tvenkinėlis, į kurį teka vanduo iš Kęstučio sukurto fontano.

    Vyras juokauja, kad šviesios dienos tuomet jis nebuvo matęs, o miegodavęs tik po dvi–tris valandas per parą. Į pagalbą jis buvo pasitelkęs tik santechniką ir mūrininkus, o nuo pamatų iki vėtrungės viską užbaigė vienui vienas. Be to, po plano pridavimo Kęstutis dar daug ką pakoregavo pagal save – išgriovė kelias pertvarines sienas, kad kambariai būtų erdvesni.

    Apie prieš 28 -erius metus pradėtą statyti namą žinojo tik pats Kęstutis. Tuo metu nei jo žmona, nei vaikai ilgokai nenutuokė, kad jis paslapčia jau plušėdavo statybvietėje. „Vieną kartą man prireikė pagalbos vežant statybines medžiagas, kurias galėčiau išsikrauti. Kai pasiekėme vietą ir jau turėjau paaiškinti, ką aš čia veikiu, šeimynai kilo nedidelis šokas. Kadangi gyvenome bute Marijampolėje, sužinoję, kad turėsime atskirus namus, visi buvo labai ilgai nustebę“, – prisiminimais dalijasi Kęstutis.

    Šiuo metu vaikai jau seniai savarankiški, abu gyvena užsienyje – sūnus Norvegijoje, o duktė Airijoje. Namuose jie reti svečiai, atvyksta paviešėti pas tėvus kartą–du per metus.

    Namų puoselėjimui paaukotas visas laisvalaikis

    Kęstučio ir jo žmonos Vidos sodyboje karaliauja augmenija – kur bepasisuksi, žydi gėlės, auga įvairūs krūmai, medeliai. Sodybos savininkas 1979 -aisiais  įgijo zootechniko diplomą, taip pat  yra išklausęs agronomijos kursą, o grįžęs iš kariuomenės įsidarbino zootechniku, tačiau juo dirbo tik pusmetį. Jis teigia, kad ši specialybė buvo neperspektyvi, todėl ėmėsi statybininko amato. Tačiau jo įgytos žinios padeda sukurti vieną ar kitą augalų kompoziciją. Šeimininkas tikina, kad pastovumas kalbant apie gėles atsibosta, taigi dažnai tai ir keičia, persodina gėles ir lauke, ir namuose. Tačiau paklaustas apie pakeitimus interjere, Kęstutis mano, kad to, kas sukurta, keisti negalima, keistų nebent tik spalvines gamas.

    Namuose nuostabą kelia esanti oranžerija, pilna gėlių, kurioje savo kampą atrado ir nedidelis fontanėlis. Joje kvapą gniaužia neapsakomas būrys įvairiausių kaktusų. Šeimininkai taip pat kambaryje laiko akaciją, citrinmedį, tropinę lianą, orchidėją, agavą, draceną, juką. Lauke auga eglės, maumedžiai, graikiniai ir lazdyno riešutmedžiai, taip pat bijūnai, raganė, magnolija, tulpės, narcizai, pelargonijos, hiacintai, kampelį sodyboje rado ir rožynas. Taip pat auga ir turkiškas riešutas.  Sodybos pasididžiavimas – pakraštyje esantis 22 arų pušynėlis. Jį kartu su žentu airiu Kęstutis pasodino prieš gerus septynerius metus. Pasidomėjus, kaip Kęstutis viską suspėja susitvarkyti sodyboje, tikina, kad būtent tam yra paaukotas visas jo ir žmonos laisvalaikis, ir priduria, kad į jų sodybą neretai atvyksta žmonių, norinčių „įsiamžinti“. „Neretai žmonės užsuka nusifotografuoti, dažniausiai vestuvininkai. Be to, vieni, kurie buvo čia apsilankę, taip susižavėjo mano statytu namu, kad net jie patys Kaune pasistatė kone identišką namą“, – šypsosi Kęstutis. Jis  vis dar turi daugybę idėjų, tačiau, kaip pats sako, viską lemia finansai. Kęstutis svajoja įsikurti mini zoologijos sodą, kuriame daugiausiai augintų paukščius, o tvenkinį taip pat užpildyti įvairiausiomis žuvimis. „Reikėtų uždengti dalelę tvenkinio bei dalelę miško. Norėčiau savo sodybą papildyti karveliais, povais, antimis, fazanais, kai kuriuos veisti ir prekiauti jais. Tai viena iš mano svajonių“, – sako Kęstutis.

    Pašnekovas džiaugiasi turįs puikius kaimynus. Pasak jo, jie dažnai kartu organizuoja talkas aplinkos darbams, padeda vieni kitiems, dalijasi mintimis, patarimais. „Mūsų kaimynystė puiki. Dažnai susitinkame, padiskutuojame, tvarkomės. Geras kaimynas yra ramstis“, – teigia vyras.

    Patirties sėmėsi ir iš senolių, ir dirbdamas JAV

    Kęstutis teigia, kad patirties sėmėsi iš savo tėčio baldininko-restauratoriaus, kuris į įvairius darbus kartu pasiimdavo ir sūnų, net visai vaiką. Kęstučiui įsimintiniausia  patirtis – bažnyčių restauravimas, darbas, reikalaujantis ypatingo kruopštumo bei atidumo. Ši neįkainojama patirtis ir padėjo vėliau susikurti svajonių namus. „Dauguma žmonių mane laikydavo keistuoliu, kadangi aš visada bendraudavau su senoliais, – sako Kęstutis, akcentuodamas senovines savo namų interjero detales. – Būtent iš jų patirčių aš semdavausi idėjų, atidžiai išklausydavau jų patarimus, kurie iš tikrųjų yra laiko patikrinti. Tad tvirtai esu įsitikinęs, jog senolių patirtį reikia puoselėti“.

    Sodybos šeimininkas pasakoja, kad yra pastatęs ne tik savo namą – net apie 60 kitų, ir daugumą iš jų jis padaręs „nuo nulio“ iki pat pabaigos. Jis taip pat po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo dvejus metus dirbo kitapus Atlanto – JAV: Niujorko valstijoje jis statė karkasinius namus. Grįžęs į gimtinę, savo sukauptą patirtį ir žinias pradėjo pritaikyti Lietuvoje – tai, kas buvo įprasta JAV, čia buvo tiesiog  didžiausio lygio naujovė. Pašnekovas neslepia, kad buvo nemažai nepritariančių toms naujovėms, tačiau po tam tikro laiko nepritariantieji vis dėlto turėdavę pripažinti Kęstučio tiesą ir patirtį…

    Svajojantiems apie savo būstą pataria… neskubėti

    Kalbėdamas apie jaunus žmones, norinčius pasistatyti savo būstą, Kęstutis pirmiausiai pataria… neskubėti. „Dažnai tenka konsultuoti įvairius žmones, planuojančius statytis namą. Ir čia pastebiu, kad dauguma iš jų neturi jokių idėjų ar iliuzijų. Tada jie pradeda rinkti informaciją internete, remiasi draugų nuomone, tad tokioje „makalynėje“ ne retas ir sutrinka. Norint statyti namą, reikia jo mintį brandinti nuosekliai – iki paties paskutinio sraigtelio, o jau tada pradėti dirbti. Savo namo mintį aš puoselėjau beveik dešimt metų, per tą laiką daug ką apmąsčiau, keitėsi norai, nuomonės, o dabar daugelis prisiklauso įvairių patarimų, kurie praktiškai pastatą tik sudarko, nes viskas pagrįsta pigumu (ne be reikalo yra patarlė: pigią mėsą šunys ėda). Aš sakau, kad patirties kaupimas yra būtinas, nes ne visada teorija lygi praktikai“, – apie jaunimo ketinimus kurti savo būstą kalba pašnekovas. Jis taip pat priduria, jog su visomis technologijomis žengti kartu nesuspėsi, visada atsiras kažkas naujo, tad laikas apmąstymams tiesiog būtinas, kad svajonių namai išties taptų tokiais.

    Paulius KULBIS

    Nuotraukos autoriaus ir iš asmeninio Budreikų albumo.

    Daugiau: paskolos

    šlifavimo juostos

    Akį veria augalų įvairovė Budreikų sodyboje. Aplinką puošia įvairūs medeliai. Sodybos pasididžiavimas - pušynėlis. Fontanas. Tvenkinėlis. Vanduo iš fontano teka į tvenkinėlį. Namų aplinkoje gausu įvairių gražių detalių. Akvariumas, džiugina ne tik šeimininkus, bet ir svečius Viskas daryta Kęstučio rankomis. Svečių kambarį puošia įvairūs senoviniai akcentai. Svetainė. Svetainė sujunga su virtuve. Svetainė. Oranžerijos puošmena - fontanėlis. Oranžerijoje apstu gėlių. Soybos šeimininkas Kęstutis Budreika. Kadaise čia buvo pelkė, užteršta tepalais. Kęstutis prie fontano, iš kurio vanduo teka į tvenkinėlį. Kęstučio ir Vidos Budreikų namai. Namai, kurių idėja brandinta 10 metų. Sodybos šeimininkai mėgsta pakeliauti - nuotraukoje jie vieši Kretoje, Graikijoje. lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Remigijus Pačėsa: šešėlis rodo šviesą

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

     

    Pavasaris jau įsibėgėjo, medžiai pražydo – gražu. Ar tai džiugina? Mes visi kažkur skubame, skubame ir… taip daug nepastebime, daug nespėjame. Skuba ir pats gyvenimas. Kartais pajunti, kad net kažkur pro šalį, kad net nejauti to gyvenimo. Ir nevertini. O jis toks trumputis. Kiekvienas tik laikinai čia turime teisę pabūti ir kažką sukurti ar nuveikti. Susimąstome tada, kai pribloškia netektis: kažkas išėjo į TEN, iš kur negrįžtama. Vakar išėjo fotomenininkas Remigijus PAČĖSA. Taip neseniai, tik šių metų vasario 28 d. (paties menininko gimtadienis!), Marijampolėje, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje, veikė jubiliejinė Remigijaus Pačėsos fotografijų paroda, ir jo pasveikinti atvyko draugai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus: menotyros mokslų dr. Agnė Narušytė, fotomenininkai Gintaras Česonis, Vytautas Pletkus, Vytautas Stanionis. Remigijus tuomet sveikatos problemų neakcentavo, bet sakė, kad TAI – paskutinė jo personalinė paroda…

    Paskutinius dešimt metų Remigijus fotografavo tik Marijampolę – savo gimtąjį miestą: savaip jo ieškojo, rado. Ieškojo atidžiai, atsakingai, pagarbiai ir su meile. Su meile ne tik paprastai tiesai, bet ir pačiam procesui, fotografijai, kaip meno ir kūrybos žanrui.

    Tik faktai

    Remigijus Pačėsa gimė 1955 m. Marijampolėje. 1973–75 m. studijavo Vilniaus muzikos akademijos Klaipėdos fakultete muzikos pedagogiką, 1976–79 m. Vilniaus technologijos technikume (mokėsi fototechniko specialybės). Apie 10 metų dirbo fotografu Vilniaus statybos projektavimo institute – fotografavo pastatų eksterjerus ir interjerus. Pastaruoju  metu buvo laisvas menininkas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1982 m. Mirė 2015 m. balandžio 30 d. Marijampolėje.

    Personalinės R. Pačėsos parodos: 1983 m. fotografijos paroda (su A. Budvyčiu) Meno darbuotojų rūmuose Vilniuje, 1984 m. fotografijos galerijoje Vilniuje, 1994 m. paroda „Fotografijos ir monotipijos“ (galerija „Koridorius“, Vilnius), 2001 m.  paroda „Fotografija ir monotipija“ (Šiuolaikinio meno centras, Vilnius), 2007 m. paroda „Fotografija, akvarelė, monotipija ir koliažas“  (Marijampolės P. Kriaučiūno viešoji biblioteka). Svarbiausios grupinės parodos: 1980 m. III Lietuvos jaunųjų fotografų paroda. Fotografijos galerija, Vilnius [katalogas], 1981 m. „Gintaro kraštas‘81“. Baltijos respublikų fotografija, Talinas, Estija [katalogas], 1982 m. „Penki fotografai iš Lietuvos“, Blue Sky Gallery, Portland‘as, JAV. 1983 m. „Gintaro kraštas‘83“. Baltijos respublikų fotografija, Fotografijos muziejus, Šiauliai [katalogas], 1986 m. „Lietuvos fotografija“, Maskva, Rusija, 1987 m. „Gabrov-87“,  Humoro ir satyros namai. Gabrovas, Bulgarija [apdovanotas bronzos medaliu], 1988 m. „Žmogaus ženklai:skulptūra, piešiniai, fotografija“, Parodų rūmai, Klaipėda [katalogas], 1990 m. „Metų fotografija“,  Fotografijos galerija, Vilnius, 1992 m. „Baltijos respublikų fotografijos paroda“,  Fotografijos muziejus, Helsinkis, Suomija, 1995 m. „Kasdienybės kalba“,  Vilniaus miestas [katalogas], 1998 m. „Po dešimt metų“, Fotografijos galerija, Vilnius [katalogas], 2003 m. „Klubui „13 ir Ko“ – 10 metų“,  Lietuvos medicinos biblioteka, Vilnius, 2007 m. „Vietos ir laiko ženklai“, tarptautinio fotografų (iš Suvalkų (Lenkija) ir Marijampolės) plenero darbai, Marijampolės kultūros centras [katalogas]. 

    Apie kūrybą

    Remigijaus Pačėsos minimalistinė kūryba buvo išskirtinė sovietmečiu – kūrybai pasirinkti kasdienybės objektai tarsi laiko ženklai subtiliai perteikė nykų „sovietmetį“. Autorių galima laikyti vienu pirmųjų postmodernizmo atstovu Lietuvoje – kūrybai būdingas ekspresyvumo atsisakymas, formų ir priemonių saikingumas, fragmentiškas požiūris į pasaulį.

    XX a. devintojo dešimtmečio fotografijoje pastebimos tokios Remigijaus kūrybinės raiškos formos, kaip nutylėjimai, simboliai, alegoriniai sugretinimai. Ypatingą dėmesį fotografas rodo formaliai vaizdo struktūrai, objektų sukomponavimui, paprastai ir nykiai kasdienybei. Realybei atsiverti padeda nuorodomis, tekstų prirašinėjimais. Naudoja paspalvinimus (fotografika), jei ta spalva gali kažką reikšti. Šviesa – pilka, šešėliai dar pilkesni, sutirštėję. Dvigubas kadras jo fotografijoje kuria nerealias vizijas – kitą pasaulį, kuriame kitokia tvarka.

    Žiūra „iš akių lygio“ vaizdą dar labiau supaprastina, subanalina ir verčia atidžiau įsižiūrėti, nes jo pasirinktas objektas tarsi tampa reikšmingesnis. Pačėsos kuriama kasdienybės estetika dvelkia ramybe (neviltim). Rinkdamas laiko (ar santvarkos) ženklus, Pačėsa perteikia ir savo ironišką požiūrį, o kartais ir atvirą sarkazmą.

    Vėlesnė jo kūryba pakitusi,  bet ne iš esmės – fotografija ir liko minimalistinė. Peizažas ne toks skurdus, bet „sulopyto“ kelio, sujauktos stadiono „žolės“ (sintetinės dangos) jis negalėjo nefotografuoti. Išlikusi begalinės erdvės, tokios ramios ir didingos, fiksacija. Neieško žmogaus. Minimalistinės ir akvarelės, monotipijos, koliažai.

    Fotografijoje atsirado spalva. Lygindama devintojo dešimtmečio fotografiją su šiandienine, teksto autorė (kaip ir pats fotografas) spalvai neteikia didelės reikšmės, nors kartais ji tokia svarbi, reikalinga. Spalva naikina monotoniją, tačiau tylos ir pauzių, subjektyvaus vienatvės ir egzistencijos pojūčio daug. Šešėliai, sienos, tvoros, stulpai – svarbūs objektai menininkui ir vėliau, tačiau svarbūs ir… debesys, dangaus erdvė. Kūrybai Pačėsa skyrė daug laiko, dėmesio, – fotoaparatą nešiojosi, „savo“ kadro ieškojo. Džiugu, kad sėkmingai jį atrado.

    Kalbant apie Remigijaus Pačėsos fotografijų kompozicijas, tenka pastebėti, kad ir vėliau jose yra daug šešėlių, kurie vaizdą daro depresyvų. Šešėlių Pačėsos kūryboje buvo ir anksčiau, tik vėliau jie pakitę. Šešėliai krenta ir nuo medžių, ne tik nuo sienų ar tvorų. Medžių metami šešėliai jau karpyti, jie ne tokie tamsūs, slegiantys, jie – lengvesni. 2008 -aisiais surengtą parodą Remigijus pavadina „Šešėlis rodo šviesą“. Tai daug  paaiškina, sudeda taškus ant „i“. Tai suvokiant, šviesos jo fotografijose galima išvysti ir daugiau.

    Ar TAI kažkas daugiau?

    Daugelį žavėjo fotomenininko minimalizmas, atidus žvilgsnis ir pastebėjimai. Daugelį džiugino ir maloniai stebino Remigijaus fotografijos facebook’e. Linkėdami ramybės ir lengvos žemelės, rašo, kad pasiilgs… Pabaigai – Simono Simenkovo kreipinys: „Remi, dabar tu matai, ŠTAI (ant fotografijų Remigijus dažnai užrašė shtai..) prieš tave visas tavo gyvenimas… draugai… menai… darbas… norai… džiaugsmai… Kas TAI dabar ? Ar TAI kažkas daugiau, nei tu jautei, kai kalbėjom? Kai laukei, jautei, kad kažkas kinta? Juk niekas nepakito: nei tu, nei tas, ką tu matei, nei tas, ką tu norėjai, kad pamatytų kiti…“

    Laimutė KRAUKŠLIENĖ

    Po paskutiniosios R. Pačėsos parodos pristatymo. Vytenio Skroblo nuotrauka. Po paskutiniosios R. Pačėsos parodos pristatymo. Vytenio Skroblo nuotrauka. Po paskutiniosios R. Pačėsos parodos pristatymo. Vytenio Skroblo nuotrauka. Remigijaus Pačėsos nuotrauka. Remigijaus Pačėsos nuotrauka. Remigijaus Pačėsos nuotrauka. Remigijaus Pačėsos nuotrauka. Remigijaus Pačėsos nuotrauka. Remigijaus Pačėsos nuotrauka. Remigijaus Pačėsos nuotrauka. Remigijaus Pačėsos nuotrauka. lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Marijampolės tinklininkų auksas – didžiausias siurprizas!

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    1

     

    Praėjusį šeštadienį ir sekmadienį, balandžio 25–26 dienomis, Šiauliuose Lietuvos vyrų tinklinio čempionate pirmą kartą aukso medalius laimėjo Marijampolės „Sūduvos“ tinklininkai. Tai istorinė pergalė. Aukščiausioje lygoje Marijampolės tinklininkai žaisdavo tik epizodiškai. Praėjus kelioms dienoms po iškovotos pergalės laimingus sportininkus ir jų trenerius bei rėmėjus priėmė Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys.

    Marijampolės savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vedėjas Vytautas Papečkys, pristatydamas komandą, sakė, kad „pergalė atėjo su trenksmu – niekas nesitikėjo“. Net ir meras V. Brazys prisipažino dar niekada nesilankęs šios sporto šakos varžybose, nors yra tradicinio sporto – futbolo ir krepšinio – didelis aistruolis. Po šios pergalės meras pažadėjo pradėti domėtis tinkliniu ir stengtis siūlyti Tarybai skirti jam daugiau savivaldybės biudžeto lėšų. Kol kas didžiausias komandos rėmėjas – verslininkas Gintaras Vilutis, dalyvavęs susitikime su meru. Tinklininkų komandai buvo įteikta 2 tūkstančių eurų vertės premija ir vardiniai suvenyrai. Komandos vadovui ir treneriams buvo įteiki albumai apie Marijampolės miestą. Komandos atstovai taip pat neliko skolingi – dovanojo tinklinio kamuolius ir komandos nuotrauką šventinę akimirką.

    Komandos vyr. treneris Romas Sujeta džiaugėsi, kad ten, Šiauliuose, sportininkus karštai palaikė suvažiavę sirgaliai ir gerbėjai. „Mūsų pergalė yra efektinga, bet labai trumpalaikė. Jau rytojaus dieną ėmėmės naujų darbų“, – sakė komandos vyriausias strategas. Anot antrojo trenerio Raimondo Bendžiūno, finalinėse varžybose kaip tik ir atsiskleidė marijampoliečių kovingumas. Varžovams šiauliečiams buvo atsakyta galingais Andriaus Gaidžio, Martyno Lyniko, Jono Rakicko smūgiais. Komandos „Sūduva“ vadovas Valdas Valiukas dėkojo rėmėjams, ypatingai G. Vilučiui, kuris patikėjo komanda, savivaldybei, nuoširdžiai dirbantiems treneriams. Užsienio komandose ne kartą žaidęs vilnietis tinklininkas Andrius Gaidys prisipažino, kad niekur nesulaukė tokio bendruomenės palaikymo kaip Marijampolėje.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Agnės Čėsnaitės nuotraukos.

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Kaip elgtis, jei noriu surašyti testamentą?

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

     

    Kausimas:

    Noriu surašyti testamentą. Ar būtina kreiptis pas notarą?

    Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis

    Testamentas yra geriausias būdas numatyti, kam po asmens mirties atiteks tiek jo turtas, tiek su juo susiję įsipareigojimai, todėl verta žinoti, kaip jį surašyti. Jei norite surašyti testamentą, pirmiausia turėkite omenyje, kad galite pasirinkti, ar vykti pas notarą ir surašyti oficialų testamentą, ar sėsti prie rašomojo stalo ir surašyti asmeninį testamentą. Abi galimybes numato Civilinis kodeksas.

    Kuo skiriasi oficialus ir asmeninis testamentai? Oficialus testamentas – tai testamentas, nuvykus pas notarą ar Lietuvos Respublikos konsulinį pareigūną atitinkamoje užsienio valstybėje surašytas raštu dviem egzemplioriais ir notaro ar pareigūno patvirtintas. Vienas egzempliorius atitenka testatoriui, kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje.

    Informacija apie oficialaus testamento sudarymą ir jo turinį išlieka konfidenciali. Tokio testamento sudarymo fakto ginčyti negalima. Jeigu testatoriaus ar kito asmens turimas testamentas neatitinka pas notarą saugomo testamento, kilus ginčui pirmenybė teikiama pas notarą saugomam testamentui.

    Tuo tarpu asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Surašant šio tipo testamentą, jokie kiti asmenys nedalyvauja – asmuo savo testamentą gali surašyti ir vienas namuose. Todėl jį dažnai renkasi asmenys, norintys visiško konfidencialumo. Tačiau surašant asmeninį testamentą jo nepatikrina specialistas, tad turite labai aiškiai suformuluoti jo turinį.

    Asmeninį testamentą galima saugoti dviem būdais. Viena vertus, jis gali būti užklijuotas voke ir perduotas saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje. Perduotas saugoti asmeninis testamentas prilyginamas oficialiajam, jei testamentą perduoda pats testatorius, pareikšdamas, kad testamente išreikšta jo asmeninė valia, jis perduodamas užklijuotame, testatoriaus ir priimančio asmens pasirašytame ir nuo pažeidimų apsaugotame voke ir apie perdavimą surašomas aktas. Priimtas asmeninis testamentas saugomas priėmusios įstaigos seife, testatorius bet kada gali jį atsiimti.

    Asmeninis testamentas gali būti saugomas ir ne pagal aukščiau aprašytą tvarką. Bet tokiu atveju jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas. Be to, asmeninis testamentas privalo būti surašytas ranka, o ne spausdinimo ar kompiuterine technika. Kito asmens surašytas, o testatoriaus tik pasirašytas testamentas negalioja.

    Nesvarbu, ar pasirinksite surašyti oficialų, ar asmeninį testamentą, žinokite, kad jo tekstą galite bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydami naują dokumentą. Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą ankstesnį testamentą arba jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam.

    Testamentu galite palikti visą savo turtą arba jo dalį. Paveldėtojais gali tapti vienas ar keli asmenys, nepriklausomai nuo to, jie yra ar nėra įpėdiniai pagal įstatymą. Turto dalis, likusi testamentu nepaskirta, padalijama įpėdiniams pagal įstatymą. Turtą testamentu galima palikti ir valstybei, juridiniams asmenims, taip pat visuomenei naudingam tikslui arba labdarai.

    Bet kurios rūšies testamentą asmuo privalo surašyti pats, laisva valia, be prievartos. Be to, testamentą sudaryti gali tik veiksnus asmuo, jo turinys turi būti teisėtas.

    Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas.

    Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk

    Nuotraukoje – teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

    Geriausia šalies bibliotekininkė gyvena Marijampolėje!

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

     

    Balandžio 27 d. LR Seime tarptautinės konferencijos „Biblioteka: informacija ir žinios – kiekvienam“ metu buvo suteikti Metų geriausių bibliotekininkų vardai ir įteiktos Kultūros ministerijos premijos bibliotekų specialistams už reikšmingiausius darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus per 2014 metus. 

    2014 metų geriausio bibliotekininko vardas suteiktas Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Metodikos skyriaus vyriausiajai metodininkei Almai Stočkuvienei už inovatyvių paslaugų šeimoms kūrimą. Suteikus vardą, įteikta ir solidi ministerijos skirta piniginė premija.

    Marijampolietė bibliotekininkė taip aukštai įvertinta už atnaujintos modernios ir interaktyvios, visai šeimai skirtos „Draugystės“ bibliotekos projektą. Šios bibliotekos infrastruktūra pritaikyta šeimoms su vaikais, žmonėms su negalia. Čia įrengta mediateka, vaikų žaidimų, technologijų, susitikimų, edukacinių užsiėmimų zonos. Parodoms įkurta Mažoji galerija. Neįprastas, pirmą kartą Lietuvoje panaudotas bibliotekos modelis buvo nusižiūrėtas Skandinavijoje, kur yra gilios šeimų laisvalaikio leidimo bibliotekoje tradicijos. Bibliotekos atnaujinimo projektas remtas iš Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos pasienio bendradarbiavimo programos.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Parengta pagal viešosios bibliotekos informaciją.

    Marijampolės savivaldybės tarybos nariai pasiskirstė atsakomybėmis

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

     

    Balandžio 28 d. įvyko antrasis 8-ojo šaukimo Marijampolės savivaldybės tarybos posėdis.

    Jis prasidėjo naujojo tarybos nario Artūro Visockio priesaika. Šis socialdemokratas, tapęs jauniausiu Marijampolės savivaldybės tarybos nariu, pakeitė administracijos direktoriumi išrinktą Sigitą Valančių.

    Vienas iš svarbiausių posėdžio klausimų buvo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų skyrimas.

    Tarybos narių sprendimu, administracijos direktoriaus pavaduotojais išrinkti Arvydas Bajoras ir Valdas Tumelis. Šie socialdemokratai pavaduotojų pareigas ėjo ir praeitą tarybos kadenciją.

    Kaip savo prisistatyme kalbėjo A. Bajoras, tiek jo vadovaujamoje viešųjų pirkimų, tiek saugaus eismo komisijoje laukia daug darbų.

    „Dėl geležinkelio pervažų tvarkymo, kitų savivaldybėje vykstančių darbų tenka laikinai uždaryti vienas ar kitas gatves, bet tikiuosi, jog gyventojai supras, jog neįmanoma pastatyti kažką nejaučiant nepatogumų“, – kalbėjo A. Bajoras.

    Anot Valdo Tumelio, Marijampolės laukia dideli projektai, kuriuos jis, kaip administracijos direktoriaus pavaduotojas, yra pasiruošęs kuruoti.

    „Sieksiu prisidėti prie didžiųjų projektų įgyvendinimo viešųjų erdvių sutvarkyme, integruotos teritorijos programos įgyvendinime, daugiafunkcinio centro statybose, Šešupės kairiojo kranto sutvarkyme, taip pat esame numatę atokesnių gatvių renovavimo priemones, todėl tikiuosi visų bendro darbo įgyvendinant šiuos ir kitus tikslus“, – sakė V. Tumelis.

    Naujoji savivaldybės taryba priėmė sprendimą sudaryti tarybos komitetus ir nustatyti komiteto narių skaičių 4–5, laikantis proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo.

    Į Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komitetą išrinkti Gediminas Akelaitis, Juozas Isoda, Benjaminas Mašalaitis, Petras Pavilonis, Kęstutis Mažeika.

    Į Finansų ir ekonomikos komitetą išrinkti Romualdas Makauskas, Kęstutis Traškevičius, Jonas Grabauskas, Arvydas Bajoras, Vytautas Narušis.

    Į Plėtros, ūkio ir verslo vystymo komitetą išrinkti Artūras Venslauskas, Karolis Podolskis, Metas Ražinskas, Darius Kemeraitis, Andrius Vyšniauskas.

    Į Socialinės ir sveikatos apsaugos komitetą išrinkti Alvydas Kirkliauskas, Vaida Giraitytė, Ramūnas Burokas, Artūras Visockis, Povilas Isoda.

    Į Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetą išrinkti Gintautas Stankevičius, Valdas Tumelis, Snaiguolė Raguckienė, Valdas Pileckas, Rolandas Jonikaitis.

    Kontrolės komiteto pirmininku išrinktas konservatorius Kęstutis Traškevičius, pavaduotoju socialdemokratas Juozas Isoda.

    Atstovauti Marijampolės savivaldybės interesams Marijampolės regiono plėtros taryboje išrinkti socialdemokratai Vidmantas Brazys ir Karolis Podolskis bei Darbo partijos atstovas Metas Ražinskas.

    Posėdyje taip pat deleguoti atstovai į Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimą. Delegatais išrinkti savivaldybės meras Vidmantas Brazys, socialdemokratų frakcijos seniūnas Karolis Podolskis ir konservatorių atstovas Petras Pavilonis.

    Kiti tarybos posėdyje priimti sprendimai:

    1. Marijampolės savivaldybės veiklos reglamento projekto rengimo darbo grupės pirmininku išrinktas mero pavaduotojas Povilas Isoda.
    2. Marijampolės savivaldybės administracinės komisijos pirmininke išrinkta mero pavaduotoja Irena Lunskienė.
    3. Marijampolės savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininke paskirta savivaldybės Teisės departamento direktorė Violeta Švetkauskienė.
    4. Marijampolės savivaldybės korupcijos prevencijos komisijos pirmininku išrinktas socialdemokratų frakcijos atstovas Ramūnas Burokas.
    5. Marijampolės savivaldybės privatizavimo komisijos pirmininku išrinktas socialdemokratas Jonas Grabauskas.

    LSDP Marijampolės infocentro informacija

    Marijampolės policija atskleidė kaimo sodybos paslaptis

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

     

    Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai balandžio 27 d., turėdami informacijos apie Kazlų Rūdos sav. Katinų k. esančioje sodyboje laikomus ginklus, kartu su Kazlų Rūdos PK pareigūnais nuvyko į minėtą sodybą.

    Atlikus kratą, rasti ir paimti 5 granatų sprogdikliai, 3 trotilo briketai po 200 g, 4 indeliai su galimai paraku, 5 signalinės raketos, 6 dėžutės su galimai paraku pripildytomis kapsulėmis, 8 šaunamieji ginklai, apie 500 vnt. įvairių šovinių ir daug įvairių ginklų dalių. Sprogmenis išsivežė išminuotojai.

    Sodybą prižiūrintis 51-erių vyras ir Vilniuje gyvenantis 72-iejų sodybos savininkas sulaikyti 48 valandoms.

    Atsižvelgiant į tai, kad įtariamieji  geranoriškai sutiko bendradarbiauti, Kauno apygardos prokuratūra nusprendė nesikreipti į teismą dėl jų suėmimo, jiems  bus skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

    Marijampolės apskr. VPK informacija

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Dešimtoji jaunosios dailininkės, tapančios kojele, paroda

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

     

    Balandžio 23–29 dienomis buvo švenčiama penkioliktoji nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema „Biblioteka: informacija ir žinios – kiekvienam“. Marijampolės „Draugystės“  bibliotekoje balandžio 24 d. buvo pristatyta marijampolietės Vainetos VERBANOVAITĖS, išskirtinio talento jaunosios dailininkės, kuri savo nuostabiuosius paveikslus tapo koja ir turi neeilinių gabumų meno, literatūros ir, be abejo, informacinių technologijų srityse.

    Prieš penkerius metus „Draugystės“ bibliotekoje taip pat Nacionalinės bibliotekų savaitės metu Marijampolės visuomenei buvo pristatyta pirmoji Vainetos piešinių paroda „Pasaulis mano akimis“, kurios metu buvo išreikšta viltis po kelerių metų surengti naują parodą mūsų bibliotekoje, galbūt jau suremontuotose patalpose.

    Per šį laikotarpį Vaineta su savo darbais dalyvavo žmonių su negalia bendrijos „Viltis“ organizuotame renginyje Seimo III rūmuose (2011–09–13), atstovavo Lietuvos neįgaliesiems Londone (2011–11–24), kur jos paveikslas buvo parduotas aukcione. Vainetos paveikslai buvo eksponuoti Neįgaliųjų dienos renginyje Kauno „Žalgirio“ arenoje (2011–12–03).  Rašytojo, režisieriaus Vytauto V. Lansbergio pagalba Vainetos paveikslai iškeliavo į Los Andželą (JAV), kur vyko lietuvių bendruomenės Padėkos dienos renginiai (2012–04–25). 2014 m. lapkričio–gruodžio mėn. Vainetos darbai buvo eksponuoti socialiniame tinklapyje „Facebook“.

    Personalinės Vainetos parodos buvo surengtos  Druskininkų vaikų sanatorijoje „Saulutė“, 4 parodos Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijoje, Marijampolės kultūros centre. Vaineta su savo darbais dalyvavo tarptautiniame Lietuvos–Lenkijos–Rusijos projekte. Bendrame Marijampolės „Draugystės“ bibliotekos ir Kaliningrado srities Černiachovsko miesto viešosios bibliotekos projekte Vaineta pristatė skenuotų paveikslų parodą „Pasaulis mano akimis“ Černiachovsko bibliotekoje (bendravimas vyko virtualioje erdvėje).

     Vaineta Verbanovaitė kartu su savo ištikimaisiais ir geraisiais pagalbininkais – seneliais Roma ir Vasilijumi, dailės mokytoja Angele – pristatė dešimtąją, jubiliejinę, personalinę darbų parodą. Tai nelengvo, kruopštaus, ypač nagingo, reikalaujančio daug valios, kantrybės ir pastangų, bet kartu, labai malonaus, įdomaus ir intriguojančio Vainetos užsiėmimo  rezultatas. Parodos paveikslai tapyti nauja technika – monotipijos su akvarele. Į kiekvieną kūrinį įdėta daug pastangų. Darbuose atsispindi fantazijos, svajonės, šiluma ir meilė. Darbai yra unikalūs tuo, kad jaunoji dailininkė geba piešti tik kojele, nes tai atstoja jai rankas. Vaineta tiki, kad visi žmonės gali nuoširdžiai bendrauti, padėti vieni kitiems, kurti grožį, juo džiaugtis ir dovanoti vieni kitiems. Vaineta labai mėgsta bendrauti su įvairiais žmonėmis, mėgsta gauti dėmesio, kuris suteikia pasitikėjimo savimi ir skatina siekti naujų tikslų…

     „Draugystės“ bibliotekoje Vainetos Verbanovaitės dailės darbų paroda veiks iki gegužės 12 d. Maloniai kviečiame apsilankyti!

    Danutė LUKŠIENĖ,

    Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos „Draugystės“ padalinio vedėja

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Marijampoliečiams – galimybė tapti krepšinio istorijos liudytojais

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

     

    Marijampolės moterų krepšinio komanda „Kolegija-Sūduvis“ pirmą kartą klubo istorijoje pateko tarp 4 stipriausių Lietuvos moterų krepšinio A lygos ekipų ir galbūt po 10 metų pertraukos savo miestui iškovos tauriųjų metalų medalius. Marijampoliečiams suteikiama unikali galimybė patiems išvysti šias svarbiausias akimirkas – stebėti stipriausių LMKAL komandų kovas dėl medalių.  

    LMKAL finalo ketverto varžybos vyks jau kitą savaitgalį, gegužės 9–10 dienomis, Marijampolėje,  Žaidimų sporto mokyklos salėje, Gamyklų g. 1. Marijampolės „Kolegija-Sūduvis“ komandoje žaidžia ir rezultatyviausia A lygos žaidėja Ligita Kinkevičienė, todėl žiūrovų laukia ir daug įspūdingų akimirkų.

    Laikas, kada keturios stipriausios Lietuvos moterų krepšinio „A“ lygos komandos gegužės 9–10 dienomis stos į kovą dėl čempionių titulo Marijampolėje:

    Gegužės 9 d.: 11.00 val. pusfinalio rungtynės Vilniaus „Svaja“ – Kauno „SKK-Versan-KTU“;             13.10 val. pusfinalio rungtynės Marijampolės „Kolegija-Sūduvis“ – Alytaus „RKL“.

    Gegužės 10 d.: 11.00 val. rungtynės dėl III vietos;

     12.40 val. rungtynės dėl I vietos.

    Kviečiame žiūrėti.

    Organizatorių informacija

    Dviračiu į plukių žydėjimą kartu su policija

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

     

    Balandžio 26 dieną (sekmadienį) Vilkaviškio miesto bendruomenė organizavo kasmetinį pavasario žygį „Dviračiu į plukių žydėjimą“ į Sūdavos kalvas, kuriame dalyvavo ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojai su šeimos nariais, bendruomenės pareigūnai.

    Organizatoriai dalyviams parinko ir sudėtingesnių trasų, teko įveikti ne vieną kalnelį. Žygio, kurio maršruto atstumas 29 kilometrai, o numatyta jo trukmė apie 4,5 val., dalyviai startavo nuo Vilkaviškio kultūros centro. Žygis prasidėjo paradu Vilkaviškio miesto gatvėmis, toliau Klampučiai – Šukiai – Karkakalnis – Kaukakalnis – Čyčkai –  Paežerių dvaro rūmai.

    360 žygio dalyvių, prieš startą atlikę fizinės mankštos pasirengimo pratimus, papuošę savo dviračius mūsų valstybės simboliu – Lietuvos trispalve, linksmai nusiteikę patraukė Uosijos miško link. Kiek pavažiavę ir pailsėję ąžuolyne, kirtę Širvintos upę, dviratininkų kolona vyko Klampučių dvaro link. Pervažiavę Šukių kaimo gyvenvietę aplankė šio kaimo kalnelius: Smailiakalnį, Kartakalnį ir Kaukakalnį. Trumpai sustoję pailsėti Čyčkų kaimo parkelyje, dviratininkai įvažiavo į dviračių taką link Paežerių. Paežerių dvaro rūmai buvo šio žygio pabaiga. Žygio dalyvių jau laukė VĮ „Marijampolės regiono keliai“ įsteigti prizai, karšta sriuba ir diplomai žygio dalyviams.

    Žygio metu, kad visi jaustųsi saugūs ir saugotų vieni kitus, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnai Arūnas Kinderis ir Vilija Grybauskienė, kartu su VĮ „Marijampolės regiono keliai“ darbuotojais žygio dalyviams dalino šviesą atspindinčias liemenes, atšvaitus ir lipdukus, kuriuos noriai visi klijavo kas prie dviračių, kas prie kuprinių ir šalmų.

    Pareigūnai ne tik dalino atšvaitus, bet ir priminė Kelių eismo taisykles bei paragino jų laikytis ir dėvėti šviesą atspindinčias liemenes. Priminė kur leidžiama saugiai važiuoti dviračiu, kaip elgtis jei eismas intensyvus, kas yra draudžiama dviračių vairuotojams bei atsakinėjo į kitus dalyvius dominančius klausimus.

    Žygio dalyviai ir organizatoriai džiaugėsi bendruomenės pareigūnų ir VĮ „Marijampolės regiono keliai“ darbuotojų dėmesiu ir vylėsi, kad susitiksime kitame, kasmet organizuojamame rudeniniame žygyje.

    Marijampolės apskr. VPK Vilkaviškio r. PK informacija

    Lietuvoje visais įmanomais būdais „populiarinamas“ moterų futbolas

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

     

    Futbolo klubas „Šešupė“, vykdydamas savo veiklą ir ruošdamasis LFF I lygos moterų futbolo čempionatui, dalį savo treniruočių atlieka kokiam nors stadione. Kaip neatsiejama sportinio pasiruošimo dalis yra  moterų, vyrų futbolo komandų rungtynių stebėjimas tiek televizijos ekrane, tiek Lietuvos stadionuose.

    2015-04-23 dieną Kauno futbolo akademijos manieže vyko dvejos UEFA WU 18  jaunųjų talenčių turnyro rungtynės: 14 val. susitiko Ukraina U18 ir Latvija U18, o 18 val. Lietuvos U18 ir Farerų salos U18 merginų futbolo komandos.

    Norėdamas, kad daliai mano komandos merginų, kurios treniruojasi Kauno rajone (13 merginų) būtų suteikta galimybė nemokamai stebėti šias varžybas, paskambinau LFF moterų futbolo generaliniam direktoriui Vytautui Tutliui. Paaiškinęs, kad jis šiuo momentu yra išvykęs, generalinis direktorius informavo mane, kad tikrai jokių kliūčių nebus, tik turėčiau susisiekti su Lietuvos futbolo federacijos vadybininke Vilma Šeškaityte, kuri yra Kaune kartu su Lietuvos rinktinės merginomis. Pastaroji, išklausiusi mano pageidavimą, informavo, kad nemokamų rungtynių stebėjimo klausimus turiu derinti su bilietų pardavėjais ir atsisakė 13 FK „Šešupės“ merginų nemokamai įleisti į stadioną stebėti UEFA WU 18  jaunųjų talenčių turnyro varžybų.

    Viešai ir garsiai deklaruodami apie moterų futbolo populiarinimą Lietuvos futbolo federacijos darbuotojai, atsakingi už tą patį moterų futbolą, elgiasi priešingai – jį griauna.

    Pirmų rungtynių metu stadiono tribūnos buvo visiškai tuščios, antrose rungtynėse buvo apie 30 žiūrovų, kur didžiąją dalį sudarė žaidėjų artimieji, LFF atstovai ir apsaugos darbuotojai.

    LFF, taip „populiarindama“ moterų futbolą ir ruošdamasi 2018 metų Europos U17 finaliniam čempionato etapui, kuris vyks Lietuvoje, liaudiškai sakant, „kerta šaką“, ant kurios pati ir sėdi.

    Vytautas PAUNKSNIS

    Marijampoliečiai – švariausi visoje respublikoje?..

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

     

    Praėjusį šeštadienį visoje Lietuvoje gyventojai buvo pakviesti į kasmetinę švaros akciją „Darom 2015“. Marijampolės mieste darbavosi apie 1300 gyventojų, kaimiškosiose teritorijose kiek daugiau – apie 1500 talkininkų. Mieste už akcijos organizavimą atsakingi Savivaldybės administracijos Aplinkos valdymo skyriaus specialistai buvo numatę tvarkyti 43 vietas. Pavyko sutvarkyti 32 iš jų. Daugiau dėmesio šiemet skirta vandens telkinių pakrantėms ir paties vandens švarinimui. Dar sunku įvardyti surinktų atliekų kiekį, nes viskas keliaus išrūšiuoti kaip antrinės žaliavos.

    Ypač skaitlingos buvo švietimo įstaigų bendruomenės. Net 200 Saulės pradinės mokyklos mokinukų su auklėtojomis visą savaitę tvarkė Šešupės pakrantę Pašešupio parke. Taip pat Šešupės pakrantę nuo šiukšlių gelbėjo gausus vietos futbolo komandos fanų „Sūduvos sakalai“ būrys kartu su pačiais futbolininkais. Jeruzalės parką Karklų gatvėje švarino Rygiškių Jono gimnazijos kolektyvas. Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojai šeštadienį darbavosi Marių parke. Gausiai dalyvavo ir partijų atstovai – jaunieji socialdemokratai kartu su vyresniaisiais kolegomis, jaunieji liberalai. Jų dėka švaresnis tapo Teatro skveras ir Šešupės pakrantė, Ramybės parkas. Regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai iš valties tvarkė Kempingo g. pakrantes. UAB „Gelmių stichija“ skyrė 10 savo žmonių su nardymo įranga valyti Marijampolės II tvenkinio dugną Poilsio gatvėje. Buvo aktyvūs jaunųjų verslininkų klubo nariai, Nacionalinės mokėjimų agentūros Marijampolės skyrius, Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir kitos organizacijos. Anot Aplinkos valdymo skyriaus vedėjo Mindaugo Lelešiaus, šiemet pačių šiukšlių surinkta daug mažiau, bet talkininkų sulaukta gausiau. Puiki tendencija – kasmet šiukšlių mažiau, dalyvių – daugiau. Galbūt tai reiškia, kad tampame kultūringesni? Galbūt tikrai galėsime džiaugtis Marijampole kaip švariausiu miestu visoje šalyje?.. Tačiau akcijoje dalyvavę žmonės vis dar stebėjosi, kaip kyla ranka iškylauti išsiruošusiam jaunimui ar gamtos mylėtojais save laikantiems žvejams mesti pakrantėse po kojų viską, ką atsinešė iš namų ar prekybos centro…

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Organizatorių ir dalyvių nuotraukos.  

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Būkime atidūs – sukčiavimo mastai auga

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

     

    Kasdien visuomenei primenama apie sukčius, kurie iš asmenų ar įmonių išvilioja pinigus. Į jų tinklą patenka ne tik patiklūs senjorai – kartais jų aukomis tampa (ar gali tapti) jauni, išsilavinę žmonės arba verslo įmonės, sporto klubai ir kt.  Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate per tris šių metų mėnesius registruoti 63 sukčiavimo atvejai (2014-aisiais per visus metus – 58). Šiemet jau ištirtos ir į teismą iškeliavo 34 sukčiavimo bylos (kai kuriuos jos pradėtos ankstesniais metais – 2013-aisiais ar 2014-aisiais).

    1:0 sukčių nenaudai

    Į privačią medicinos kliniką Marijampolėje jo savininkei paskambinęs asmuo prisistatė esąs iš FNTT ir paklausė, kodėl ši neatvyko į posėdį. Nustebusiai gydytojai paaiškino, kad „per jūsų sąskaitą grobstomas valstybės turtas“. „Pareigūnas“ informavo, kad tuo įtariami trys žmonės iš savivaldybės (paminėjo pavardes!). Vienas šių žmonių – klinikos buhalterės giminaitis. Dar daugiau – per įmonės sąskaitą „iš fondo, skirto vaikų gydymui, paimta apie 30 tūkstančių litų“.  Dabar  įmonės sąskaitoje „dega raudona atžyma, vadinasi, šiuo metu į ją bandoma įsibrauti. Reikia skubiai ją blokuoti“.

    Gydytoja buvo „tiesiogiai sujungta“ su „centriniu banku“. Jaunas „bankininkas“ kalbėjo greitai ir daug, vartojo daugybę bankininkystės terminų, po to, kaip pašnekovei pasirodė, pats pavargęs nuo savo kalbos, vėl „sujungė“ su „FNTT pareigūnu“, kuris paprašė padiktuoti visus skaitmenis iš kodų generatoriaus. Gydytojai atsisakius tai padaryti, vadinamasis FNTT pareigūnas aiškiai dėl to susinervino. Moteriai dingtelėjo – sukčius! Ir ji neklydo. Situacija susiklostė 1:0 sukčių nenaudai.

    Išradingumui nėra ribų

    Marijampolės apskr. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Saulius Liorentas patvirtino, kad dažniausiai skambinama iš įkalinimo įstaigų. Tačiau ne tik. Kaip rodo praktika, kartais sukčiai vaikšto tarp mūsų, pasivadinę socialiniais darbuotojais, pareigūnais ir pan. Šiais visuotinio viešumo laikais nusikalsti linkę žmonės gali laisvai ištyrinėti įvairių įstaigų, įmonių tinklalapius, sužinoti apie vykdomą veiklą, rasti vadovų, finansininkų vardus ir pavardes ir t.t. Todėl paskambinę pasakoja tikslingai sukurtas istorijas, kurios gali išmušti iš vėžių net atsargius žmones. Puikus informacijos šaltinis gali būti ir socialiniai tinklai, ir paprasta telefonų knyga, kurioje – ne tik vardas, pavardė, bet ir adresas. Štai kodėl vienas „pareigūnas“ senoliams (dažniausiai – būtent jiems) skambina telefonu dėl padirbtų pinigų, o kitas tuo metu jau skambina durų skambučiu – mat ateina tikrinti „padirbtų eurų“.

    Policija primena ir ragina gyventojus būti budrius ir nepamiršti paprasčiausio atsargumo – svetimų, nepažįstamų žmonių neįsileisti į namus ir nesivelti į pinigų keitimo sandorius. Sukčiai gali prisistatyti policijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais, Valstybinės mokesčių inspekcijos, bankų, pašto ar socialiniais darbuotojais ir pasakoti apie netikrų pinigų tikrinimą, surašymus. Sukčiai internetu gali pardavinėti nesančius automobilius, neturimas prekes, „laisvus“ bilietus į koncertus ir pan. Jie gali Jums el. paštu rašyti, kad esate įvardinti kokio amerikono milijonų paveldėtojais, jums tereikia susimokėti vieną kitą mokestį ir minėti milijonai – jūsų. O visos „degančios raudonos atžymos“ jūsų banko sąskaitoje – visiškas kliedesys, bandant išvilioti žmonių el. bankininkystės prisijungimo kodus.

    Pareigūnai akcentuoja: visus su jūsų sąskaitomis susijusius reikalus reikia tvarkyti nuėjus į banką, o ne telefonu.

    Bylos – į teismą

    2014-aisiais Marijampolės apskr. VPK ištirtos ir į teismą pateko 56 bylos. Iš jų 5 – dėl ypatingai didelės vertės (pvz., kai iš asmens buvo išviliota 85 tūkst. litų) ar organizuoto sukčiavimo (kai grupuotė įkliuvo bandydama pasipinigauti internetu „pardavinėdama“ nesančius automobilius ir iš susidomėjusiųjų ėmusi „rezervacijos mokestį“).

    2015-aisiais ištirtos ir į teismą iškeliavo 68 bylos (iš jų 4 – dėl ypatingai didelės vertės ar organizuoto sukčiavimo). Kai kurie ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti ir ankstesniais – 2013 ar 2014 metais – juos atlikti reikia nemažai laiko, nes dažniausiai atsiranda naujų aplinkybių.

    O kiek sukčiavimo tyrimų pradėta ne tik Marijampolėje, bet ir visoje Lietuvoje, kai nežinia iš kokių šalių rašantys „jaunikiai“ tikro aukso ir deimantų kalnus žada mūsų moterims!

    Lietuvoje sukčiavimo bylų ištiriama ir į teismą patenka 69,8 proc. (2014 m. duomenys). Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Marijampolės apskr. VPK tyrėjai ištyrė ir į teismą atidavė 77,3 proc. bylų (iš jų kai kuriuos pradėtos tirti ankstesniais metais).

    Už sukčiavimą numatytos bausmės – nusikaltę asmenys baudžiami viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Jei sukčiavimas vyko organizuotoje grupėje ar apgaule įgytas didelės vertės svetimas turtas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnis numato laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų.

    Apie sukčiavimą reikia kalbėtis

    Policijos pareigūnai kreipiasi į vyresnio amžiaus piliečių vaikus ir kitus artimuosius prašydami pasikalbėti su senoliais apie sukčiavimą ir įspėti juos, kad būtų atsargūs. Patikliems, sąžiningiems ir doriems žmonėms taip pat reikėtų atidžiau vertinti įvairius pasiūlymus, telefono skambučius, elektroninius laiškus. O kilus įtarimų, kad susiduriate su sukčiais, būtinai nedelsiant praneškite policijai bendruoju pagalbos numeriu 112.

    Marijampolės apskr. VPK informacija

    Įspėjame gyventojus nesėti daržų projekto teritorijoje

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

     

    Marijampolės savivaldybės administracija įgyvendina dviejų lygių sankryžos geležinkeliu Marijampolės miesto Aušros gatvėje rekonstravimo projektą. Įspėjame gyventojus, kad nesėtų daržų, kaip buvo įpratę, Marijampolės miesto Telšių gatvės atkarpoje į pietų pusę nuo Jevonio upelio tarp geležinkelio ir Javonio skerstgatvio tęsinio, kadangi tame ruože greitu laiku bus atliekami minėto projekto statybos darbai.

    Marijampolės savivaldybės administracija

    Artūras Šopenhaueris

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

    „Šiaip jau taisyklė yra tokia: juo vėliau šlovė ateina, juo ji tvirtesnė, nes juk visa, kas vertinga, bręsta ilgai. Šlovė, pretenduojanti į ilgaamžiškumą, panaši į ąžuolą, išauganti iš gilės labai pamažu; staigi, efemeriška šlovė primena vienmečius, sparčiai besistiebiančius augalus, o tariama šlovė – tai lyg be paliovos dygstanti piktžolė, kuri kuo greičiau raunama lauk. Šis reiškinys paaiškinamas tuo, kad juo labiau kūrėjas priklauso ateičiai, būsimoms kartoms, t.y. apskritai visai žmonijai, juo svetimesnis jis yra savajai epochai, nes tai, ką jis sukuria, nėra skirta specialiai jai – tuo metu gyvenančiai kartai, o pridera šiai tiek, kiek ji sudaro žmonijos dalį…“

    „Mokyklos diena 2015″

    Autorius
    Laima Grigaitytė
    -
    0

     

    Balandžio 24 dieną Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos bendruomenė ir miesto gyventojai dalyvavo „Mokyklos dienos 2015″ renginiuose. Ši šventė, tai renginių ciklo, skirto lakūno bandytojo Rimanto Stankevičiaus tragiškos žūties 25 – osioms metinėms paminėti, pradžia. 1990 m. rugsėjo 9 d. Italijos mieste Trevizoje vyko parodomieji skridimai. Rimantas Stankevičius demonstravo lėktuvą SU – 27. Lėktuvas patyrė avariją. Rimantas galėjo katapultuotis, tačiau tuomet   galinga oro mašina būtų įsirėžusi į gyvenamąjį rajoną. Jis nuskraidino krentantį lėktuvą į šalį ir žuvo.

        Apie lietuvį didvyrį moksleiviams edukacinės pamokos metu pasakojo mokytojos Vida Bačinskaitė ir Jurgita Papečkytė. Taip pat vaikai muziejuje  apžiūrėjo parodą, kuriai originalius eksponatus padovanojo Rimanto Stankevičiaus sesuo Janina Jakubauskienė, aptarė filmą „Atminties sparnai”. Pamokos pabaigoje moksleiviai, teisingai atsakę į klausimą apie Rimantą Stankevičių, buvo apdovanoti kalendoriais su mokyklos vaizdu.

       Moksleiviai tą dieną dalyvavo ir kitose edukacinėse veiklose. Gražino mokyklos koridoriuose stovinčius suoliukus kartu su dailės mokytoja Ernesta Boželyte – Liobiene, kūrė filmą su mokytoju Artūru Lazausku. Mokytojų Neringos Kavaliauskienės, Rimos Jančiauskienės, Ritos Dijokienės ir Linos Lelešienės padedami iš kartono gamino linksmus žmogeliukus  ir spalvotus drugelius, kuriais papuošė mokyklos kiemą.  Šokti ir dainuoti vaikus mokė choreografė Daina Misiukevičienė bei muzikos mokytoja Žydrūnė Zubrickienė.

        Baigiamoji renginio dalis prasidėjo „Puodelių daina”, kurią atliko vyresniųjų klasių mokiniai.  Meniškai žongliruodami popieriniais kavos puodeliais vaikai pasidžiaugė sugrįžusiu pavasariu, atnešusiu atgimimą ir džiaugsmą. Po to moksleiviai žaismingai pristatė „klasės darbus”, kuriuos ruošė edukacinių pamokėlių metu. Šoko, dainavo, dalinosi įspūdžiais. Mokyklos direktorė Asta Ivoškaitė pasidžiaugė moksleivių išradingumu, noru pažinti, kurti ir būti kartu. Ji taip pat padėkojo visiems už gražią šventę ir apdovanojo klasių kolektyvus.

    Finalinis šventės akcentas – kompozitoriaus Teisučio Makačino ir poeto Stanislovo Žlibino daina „Berniukai”, kuri jau spėjo tapti mokyklos bendruomenės himnu. Ją iš širdies traukė ir maži, ir dideli, o klausėsi tie dešimt tūkstančių narcizų, renginio dieną išsiskleidusių kieme, ir tarp jų įsitaisęs didžiulis spalvotas drugelis, teikiantis džiaugsmą ne tik moksleiviams, bet ir visiems miestiečiams..

      „Mokyklos diena” – tai tradicinė šventė. Taigi visus marijampoliečius kviečiame  į susitikimą ir kitais metais.

    Jurgita PAPEČKYTĖ

     Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos mokytoja

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    1...245246247...278Puslapis 246 iš 278