Antradienis, 27 spalio, 2026
Daugiau
    Pagrindinis Blogas Puslapis 251

    Kaip paruošti vyrą į kariuomenę?

    0

     

    Jūsų vyriškį pašaukė kariuomenėn. Pirmąjį vakarą Jūs puolėte į ašaras, prišniurkštėte tris dešimtis vienkartinių nosinaičių ir iškėlėte dramą teigdamos, kad čia jis kaltas, jog Jūs turėsite būti viena visus tuos mėnesius. Antrąjį vakarą namo grįžote nusipirkusi antrankius (gal neišeis, jei bus prirakintas?) ir liepėte pasirinkti vietą, kur jam būtų maloniau prisirakinti. Nepaisant išties nemažų Jūsų kūrybinių pastangų išlaikyti mylimąjį kuo arčiau savęs, vyriškis Jūsų nesuprato ir nepalaikė antrankių idejos – bernvakariui Zigmo panaudosim, tai neprapuls, – bandė pajuokaut. Tačiau vos negavo nosin nuo plačiu mostu jo pusėn paleistų geležinių meilės įrodymų… Aš tau visai nerūpiu!

    O dabar giliai įkvėpkite. Ir iškvėpkite. Jūsų vyriškis Jūsų nepalieka (na, bent jau po pirmosios tokios dramos – neturėtų, po antrosios ar trečiosios – visko gali būti…) – jis eina atlikti pareigos, beje, dar ir garbingos. Juk tokiu vyru šalia savęs reikėtų didžiuotis, taip? Tad vietoj ašarų upės ir savęs gailėjimosi jūros geriau padėti savo vyrui pasiruošti išbandymams. Rodykite meilę veiksmais, o ne riksmais!

    Fizinė forma

    Pradėkite nuo fizinio pasirengimo, kuris pastaruosius kelerius metus sėdint prie kompiuterio ar vaikštant iki automobilio ir atgal yra, neslėpkim, – patižęs. Jūsų tikslas – nebūtinai tos šešios pilvo kaladėlės ar rankas nuleisti trukdantys bicepsai. Įjunkite moterišką strategiją – buto langai jau senokai valyti, o grindys seniai nebeblizga, ką jau kalbėti apie vonią ar orkaitę… Juk ne vienas straipsnis parašytas apie tai, kad dirbant elementarius buitinius darbus, kūnas visai neblogai pasportuoja. O jei dar su Bobiku kas vakarą išsiųstumėte pabėgioti, tai ir ištvermė atsistatytų! (Jau nekalbant apie dvasinę ramybę šeimoje – juk Jūs kas vakarą turėtumėte grožio minutę sau).

    Nepamirškite ir mitybos – pagaliau turite rimtą priežastį išbandyti praktiškai bet kokią dietą! Jei dieta – drastiška, galite argumentuoti tuo, kad karo lauke – ne maistas svarbiausia, o ištvermė ir valia. Tad Jūs tiesiog padedate jam tą valią ugdyti. O jei dietą sudaro itin keisti ingredientai (pvz., burokėlių sultys ar kopūsto nuoviras), Jūs tiesiog pratinate savo mylimąjį išgyventi tokiomis sąlygomis, kai maisto išvis nebus. Tik nepersistenkite – alkanas vyras dažnai suirzta (ir minėtieji antrankiai gali laisvai būti panaudoti Jums).

    Psichologinis grūdinimas

    Jei minėtos dramos su pakeltu balsu ir tykštančiom ašarom Jūsų poroje – įprastos, tai šį punktą galite praleisti – Jūsų vyras JAU psichologiškai užgrūdintas.

    Jei visgi gyvenate ramiau, turėsite pasistengti labiau. Sunku pakelti balsą? Galite išbandyti kitus išvedimo iš kantrybės būdus – netikėtą mergaičių susibėgimą Jūsų bute (per krepšinio varžybas), priverstines šokių pamokas ar meilės istorijos su Hugh Grant peržiūrą. Ne, tai nėra psichologinis kankinimas – tai psichologinis grūdinimas. Juk kariuomenėje nuolat reikės taikytis prie to, kas galbūt neteiks malonumo. Tačiau juk viskas – dėl kilnaus tikslo (t. y. valstybės gynybos ir Jūsų laimės).

    Užpildymas moteriška meile

    Fiziškai ir psichologiškai grūdindama vyrą, nepamirškite pasirūpinti ir jo vyriškąja sveikata. O ją geriausiai stiprina Jūsų moteriška meilė, kurios per tarnavimo laiką jam tikrai pritrūks.

    Kariuomenėje dabar – nebe toks bernvakaris kaip anksčiau – moterų tik daugėja. Tačiau bernvakario žaidimai, tikėtina, išlieka (pvz., kas surinks daugiausiai merginų telefono numerių). Pripažinkime – ten, kur vyrų gausa, o moterų mažuma, vyriški instinktai sustiprėja kelis kartus. Tad pasirūpinkite, jog Jūsų mylimasis laukiniškais instinktais vadovautųsi tik namuose. Na, nes tik Jūs esate tokia pat laukinė, kaip jis!

    Naudingi įgūdžiai

    Visuomet pravers maisto gaminimo įgūdžiai. Netgi ir tada, kai maistas visiems duodamas vienodas. Elementarus žinojimas, kaip kūrybingai pasiskaninti sausą, prie liežuvio limpantį kareivišką sausainį ar kaip iš kirvio ir grybo išvirti sriubą, suteiks daugiau šansų ne tik nelikti alkanam gamtoje, bet ir sublizgėti išgyvenimo užduotyje.

    Vertinga būtų tobulinti ir indų plovimo talentą. Jis naudingas norint įsiteikti (ar išpirkti kaltę) kareivinių virtuvei, o ir rankų raumenis padeda tvirtinti… Jūs gi per tuos visus mėnesius dar spėsite raumenis paauginti, o Jūsų vyriškiui tvirtėti reikia jau dabar pat.

    Tiesiog būtinas sugebėjimas – idealus lovos paklojimas. Žinoma, pagal Jūsų nurodymus. Jūsų vyriškis kareivinėse tai darys kasdien, o iš pradžių, tikėtina, prie tvarkos netgi bus pratinamas kraštutinėmis priemonėmis – kasdien ras sujauktą lovą, nors ryte ją ir gražiai pasiklojo. Taigi, jau dabar pradėkite pratinti mylimąjį prie pedantiškos tvarkos ir kasrytinio ritualo. Vertėtų netgi panaudoti spidometrą… Taip, tai Jūsų – Valdovės – metas: Peeenkios keeeturios tryyys… Brangusis, apkloto kampelį palikai užlenktą… dviii vienaaa VISKAS! Šaunuolis, šiandien – tik dvi rykštelės laukia, pupuli!

    Na, ir žinoma, pasirūpinkite, kad Jūsų herojus būtų bent kartą rankose laikęs ginklą. Ne, ginklo pirkti nereikia (nes dar anyta užsuks netinkamu metu…) – geriau kartu nuvažiuokite į šaudyklą, kur instruktorius paaiškins, kaip ten viskas veikia, kaip laikyti ginklą reikia ir kodėl taikytis būtina aukščiau nei norisi…

    Estetinė tvarka

    Jūsų išrinktasis – madingas vyriškis, su įmantria hipsteriška šukuosena (lengvai krentanti plaukų banga ir išraiškingas sklastymas…) ir augalota barzda? Deja, su šiais gaurais teks atsisveikinti. Jums gal netgi džiaugsmingai, tačiau Jūsų vyrui, tikėtina, gan skausmingai. Tad darykite tai pamažu, kad susitaikymas su pokyčiais vyktų palengva.

    Žinoma, galima nedaryti nieko ir palikti viską, kaip yra. Tačiau kas geriau – atsisveikinimas su brangiausiom garbanom švelniu moterišku rankų prisilietimu ar grubia karininko ranka? Faktas yra tai, kad atsisveikinimas – neišvengiamas, tad geriausia, ką galima padaryti – daryti tai švelniai (juk žinome, kas iš tiesų yra toji jautrioji lytis).

    Tinkamas atsisveikinimas

    Juk Jūs suprantate, kad kūkčiojimo kupinas vakaras ir užtinę akys – tai nėra tai, ką Jūsų vyras norėtų išlaikyti atminty. O ir pats pesimizmas tikrai nieko gero neduos. Grįškime prie džiugesio – garbės išleisti savo drąsuolį liūtą į misiją dėl kilnaus tikslo. Tai reiškia, kad yra ką švęsti!

    Kaip tai padaryti geriausiai, žinote tik Jūs. Nes gi čia Jūsų liūtas! Vienas džiaugsis slapta suorganizuotu vakarėliu-staigmena su draugais, kitas mėgausis gardžia Jūsų pagaminta vakariene, o trečias kartu su Jumis norės leistis į naujus nuotykius. Juk potyriai dviese įsimena ilgiausiai.

    Na, ir žinoma, nepamirškite atmintin įrašyti savo išskirtinio moteriško švelnumo – to jis pasiilgs labiausiai, tad pasistengti verta labiausiai!

    Eglė NEŠUKAITYTĖ

    Liudvinavo miestelis, minėdamas 296 -ąsias įkūrimo metines, alsavo sportu, teatru bei dainomis

    0

     

    Marijampolės savivaldybėje esančiame Liudvinavo miestelyje jau tradicija tapusi šventė, kasmet rengiama paskutinį rugpjūčio savaitgalį, ir šiemet džiugino miestelio ir aplinkinių gyvenviečių gyventojus bei svečius. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet tris dienas trunkanti miestelio šventė prasidėjo nuo įvairių sportinių rungčių ir varžybų, o vainikuota buvo įvairių kolektyvų bei atlikėjų pasirodymais.

    Nuo rugpjūčio 28 d. iki 30 d. trukusi šventė prasidėjo sportinėmis rungtynėmis: pirmąją dieną gyventojai susirinko varžytis lauko teniso, biliardo, stalo teniso, šaškių, šachmatų rungtyse, o antrąją miestelio šventės dieną žaidėjai konkuravo tinklinio, futbolo, krepšinio ir lauko teniso varžybose.

    Vakaro programoje kultūros namų salėje vyko teatrų festivalis „Žalias sodas“, kuriame dalyvavo Liudvinavo laisvalaikio salės vaikų teatras, žiūrovams dovanojęs spektaklį „Raganos miltai“. Taip pat vaidinimus surengė aktoriai iš Birštono kultūros namų teatro (spektaklis „Plutelė ir pelės“) bei Marcinkonių kaimo teatro atlikėjai, suvaidinę spektaklį pagal B. Villimaitės kūrinį „Mirusiųjų reikalai“. Renginio pabaigoje Liudvinavo laisvalaikio salės teatro „Žalias sodas“ aktoriai buvo pakviesti į sceną atsiimti apdovanojimų už jau pernai vykusioje suaugusiųjų mėgėjų teatrų šventėje „Atspindžiai 2014“ pripažintą spektaklį ,,Mediniai stebuklai”.

    Po šio renginio prie Liudvinave esančio fontano būriavosi minios žmonių – visi jie susirinko pasiklausyti televizijos projekto „Lietuvos balsas“ laureato Pauliaus Bagdanavičiaus atliekamų baladžių.

    Paskutiniąją šventės dieną miestelio gyventojai bei svečiai rinkosi į atlaidų šv. Mišias Liudvinavo parapijos bažnyčioje. Šalia jos, kaip ir kasmet, išsirikiavo prekybininkų turgelis – vieni pardavinėjo saldainius, kiti suvenyrus, treti siūlė rankdarbius iš medžio. Bene daugiausiai dėmesio sulaukė Liudvinavo proginės monetos – tereikėjo pasirinkti vieną iš siūlomų monetos reversų, ir moneta buvo iškalama čia pat. Pasibaigus šv. Mišioms, dauguma prekiautojų persikėlė į miestelio parką, kuriame nuo 17 valandos prasidėjo oficiali šventės dalis. Visą vakarą iki pat 23 valandos vyko įvairūs koncertai ir pasirodymai: šoko šokių kolektyvas „Žaltytis“, grojo Baraginės laisvalaikio salės kapela „Svaja“, dainavo ir miestelėnus linksmino estrados atlikėjas Radži, šventėje pasirodė ir kiti atlikėjai. Šventė baigėsi diskoteka jaunimui.  

    Jau tryliktus metus Liudvinavo laisvalaikio salės vadovu dirbantis Paulius Ulevičius teigė, kad atlaidų Šv. Mišios parapijos bažnyčioje vyksta jau nuo neatmenamų laikų, o  miestelio šventė rengiama jau penkioliktąjį kartą. Pasak jo, buvusi Liudvinavo seniūnijos seniūnė, dabartinė Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoja Irena Lunskienė buvo viena iš pirmųjų, pradėjusių organizuoti miestelio šventę. Pirmaisiais metais šventės renginiai buvo nedideli, kuklūs, tačiau kiekvienais metais didėjo ir tapo savita miestelio tradicija. Kaip pasakojo laisvalaikio salės vadovas, šiais metais šventėje dalyvavo gausybė muzikos, teatro, šokių kolektyvų, vyko įvairių atlikėjų pasirodymų, tarp kurių populiariausias buvo atlikėjo Radži koncertas.  „Norėčiau padėkoti Liudvinavo seniūnijos seniūno pavaduotojai Astai Matukynaitei, kuri suorganizavo didelę dalį visos miestelio šventės, meno vadovei Vitai Gvazdaitienei, kuri padėjo pasirengti, pasipuošti šventei, taip pat savo kolegai Rimvydui Gucaičiui. Taip pat dėkoju ir atėjusiems į šventę – šiemet jų buvo neapsakomai daug, tikiuosi, kad kitąmet jų bus dar daugiau“, – kalbėjo meno vadovas.

    Paulius KULBIS

    Autoriaus nuotraukos.

    Šventėje buvo galima pasidaryti monetą. "Atlaidiniai" saldainiai. Šventinė procesija. Liudvinavas ūžia. IMG_6322 Spektaklis „Raganos miltai“. Spektaklis „Raganos miltai“. Scenoje – teatro „Žalias sodas“ kolektyvas. Kalba meno vadovė Vita Gvazdaitienė. Scenoje – teatro „Žalias sodas“ kolektyvas. V. Gvazdaitienė sako padėkos žodį teatro artistams. Pauliaus Bagdanavičiaus koncertas vyko prie Liudvinavo fontano. Žmonės gausiai rinkosi į šv. Mišias. Bažnyčios teritorijos pašonėje įsikūrė prekiautojai. Gatvės prekyba. Scenoje Radži. Mes - scenoje! Šokio sūkury. Šokio sūkury. Mes - scenoje! Ryškiau už pilnatį! Liudvinavas švenčia! Liudvinavas švenčia! lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Minint lakūno Rimanto Stankevičiaus mirties 25-ąsias metines: „Paskraidęs kosmose, sugrįšiu į Lietuvą“

    3

     

    Vasarą per vieną radijo stotį išgirdau diskusiją apie gatves, kurių pavadinimai – dar sovietmečio palikimas. Pasirodo, prie Šiaulių esančio Zoknių oro uosto yra gatvė, pavadinta lakūno bandytojo, sovietų didvyrio Valerijaus Čkalovo vardu.  Laidos dalyviai ginčijosi, ar tikslinga šią gatvę taip vadinti, kokiu vardu būtų galima pakeisti, siūlė įvairius variantus. Tačiau nė vienas nepaminėjo lietuvio lakūno Rimanto Stankevičiaus vardo. Tai didis profesionalas, vienas pirmųjų daugkartinio kosminio laivo „Buran” bandytojų. Su Rimantu siejome viltis turėti lietuvį kosmonautą, tačiau  joms nebuvo lemta išsipildyti. Laikmetis padarė savo darbą.

    Šiemet sukanka 25 metai nuo šio iškilaus lakūno mirties. Kol Rimantas Stankevičius buvo gyvas, apie jį Lietuvoje žinojo nedaugelis. Gal dėl to, kad didžiąją gyvenimo dalį jis praleido Rusijoje, tarnavo šios šalies aviacijos bazėse. Tačiau net ir tiems, kuriems teko laikyti rankose R. Stankevičiaus kosmonauto  bandytojo liudijimą, jo gyvenimas buvo didelė mįslė. O Rimantas, kaip ir kiekvienas žmogus, gyveno savo dabartyje, kasdienybėje. Įtemptai, lydimas nuolatinės rizikos dirbo trimis tvoromis aptvertame bandymų aerodrome. Tais laikais žinoti apie tokius dalykus būdavo baugu. Saugumo ausys visur kyšojo. Plačiau apie šį žmogų prabilta tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Šiandien jau galime tikėtis gatvėje sutikti marijampolietį, žinantį  lakūno  bandytojo, kosmonauto, tyrėjo Rimanto Stankevičiaus vardą. Jis – vienintelis lietuvis, sovietmečiu sugebėjęs pasiekti tokių aviacijos aukštumų. Štai kaip Rimantą Stankevičių yra apibūdinęs „Burano“ erdvėlaivio generalinis konstruktorius Jurijus Semionovas: „Rimas – didelis talentas. Bandydamas „Buraną“, jis vienuolika kartų buvo su juo pakilęs į orą. Visada būdavo žvalus“. Daug gražių žodžių apie lietuvį lakūną yra pasakęs ir Baikonūro kosmodromo darbuotojas Antonas Zavališinas: „Tai žaibiškos orientacijos ir geležinių nervų vyras. Ar jūs matėte rodeo, kai įpykęs bulius negali nuo savęs numesti raitelio? Toks yra lietuvis Rimas“.                              

    Rimantas Antanas Stankevičius gimė 1944 m. liepos 26 d. Marijampolėje. 1962 m. baigė Marijampolės (tuomečio Kapsuko) 2 -ąją vidurinę mokyklą. Aviacija susižavėjo būdamas moksleiviu. Į Černigovo aukštąją karo mokyklą įstojo 1962 m. Lakūnų mokykloje Rimantas iš karto tapo lyderiu. Ją baigė su pagyrimu. Tarnavo aviacinėse bazėse Lenkijoje, Egipte, Vidurinėje Azijoje. Išėjęs į atsargą, įstojo į lakūnų bandytojų mokyklą. Per septynerius skraidymo metus užsitarnavo pirmos klasės bandytojo vardą. 1982 m. dalyvavo kosminėje „Sojuz –T“ programoje. Treniravosi skrydžiams su kosminiu laivu „Sojuz – Saliut“.                        

    1984 m. rengėsi skrydžiui daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu „Buran“ ir mokėsi valdyti jį rankiniu bei automatiniu būdu. Skraidė su lėktuvais-laboratorijomis „Tu–154“ ir „MiG–25“, kuriuose  buvo įrengtos „Buran“ valdymo sistemos.  Rimantas Stankevičius turėjo būti pirmo „Buran“ skrydžio antruoju pagrindinės įgulos pilotu, tačiau Mokslinis gamybinis susivienijimas „Energija“ manė, kad kosmose bus reikalingi borto inžinieriai, o ne antrieji pilotai, todėl planavo ir rengė jį „Buran“ vadu skrydžiui kartu su kosmonautais A. Balandinu bei V. Zabolotskiu.

    Rimantas atliko 6 riedėjimo bandymus ir 14 skrydžių specialiu erdvėlaivio „Buran“ egzemplioriumi OK-GLI (lėktuvas – analogas BTS-02). Jis užėmė tiek įgulos vado, tiek antrojo piloto pareigas. 1987 m. paskirtas Ryšių skrydžio instituto kosmonautų būrio vadu. 1988 m. tapo kosmonautų bandytojų komplekso viršininko pavaduotoju.

    1989 m. vėl rengėsi kosminiam skrydžiui į orbitinę stotį „Mir“, tačiau vėl buvo pakeisti „Mir“ eksploatacijos planai ir rugsėjo mėnesį pasirengimas buvo nutrauktas. Atliko 11 bandomųjų skridimų žemės atmosferoje kosminiu laivu „Buran“, bet į kosmoso platybes nebuvo išleistas.

    Tuometinėje Tarybų Sąjungoje jis buvo laikomas pačiu patikimiausiu bandytoju: galėjo skraidyti net 57 modelių lėktuvais. Rimantas išlaikė tris kosminio parengimo programas. Ne kartą jis pažįstamų klausęs, kaip jį sutiktų Lietuvoje. Labiausiai norėjęs sužinoti, ar žmonės nesmerks, kad dirbo Rusijoje. Tai buvęs taurios sielos žmogus. Ir jo tragiška mirtis buvo tauri. 1990 m. rugsėjo 9 d. Italijoje, Trevizo provincijos Salgareda aerodrome, vyko aviacijos šou. Jo metu Rimantas vykdė eilinį parodomąjį skrydį naikintuvu „Su–27“. Darydamas vertikalią pilotažo figūrą, jis pradėjo kilpą aukščiausiame jos taške. Šis taškas buvo kiek žemiau apskaičiuotojo. Rimantas beveik išlygino lėktuvą prie žemės, tačiau nesugebėjo sulaikyti jo žemėjimo – lėktuvo masė tapo nepavaldi patyrusio piloto rankai. Lėktuvas palietė žemę „pilvu“ ir sprogo. Katastrofa nusinešė puikaus piloto ir vienintelio Lietuvos kosmonauto gyvybę.

    Rimantas yra sakęs, kad paskraidęs kosmose, sugrįš į Lietuvą. Sugrįžo. Visiems laikams. Iškilus lakūnas amžino poilsio atgulė Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, netoli S. Dariaus ir S. Girėno, o Žukovskio miesto kapinėse yra memorialinis paminklas. Beje, Žukovske yra gatvė, pavadinta Rimanto Stankevičiaus vardu.

    Jurgita PAPEČKYTĖ,

    Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos mokytoja

    D. Grybauskaitė lankėsi Marijampolėje, kur dalyvavo vaikų globos namų „Putinas“ uždaryme

    0

     

    Pirmadienis, rugpjūčio 31 d. (Marijampolė). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Marijampolėje, kur dalyvavo vaikų globos namų „Putinas“ uždaryme. Prezidentė kartu su vaikais ant globos namų durų pakabino užrašą „Vaikų namai uždaryti. Vaikai gyvena bendruomenėje“. Uždarydama šiuos globos namus, Prezidentė pabrėžė, kad tai – pirmas žingsnis siekiant, kad Lietuvos vaikai augtų šeimose.

    19 vaikų iš reorganizuotų vaikų globos namų „Putinas“ pradeda naują gyvenimo etapą ir persikelia gyventi į 3 bendruomenės namukus. Nuo šiol vaikai gyvens šeimai artimoje aplinkoje, kur galės geriau integruotis į visuomenę ir pasirengti savarankiškam gyvenimui.

    „Nepaisant didelio pasipriešinimo, ilgai laukta vaikų globos sistemos pertvarka pagaliau prasidėjo. Šie uždaryti vaikų namai yra pavyzdys, kad viską įmanoma padaryti, kai pirmiausia galvojama apie vaikų, o ne apie biurokratinio aparato interesus. Tačiau ryžtingų sprendimų vis dar laukia daugiau nei 3 tūkstančiai Lietuvos vaikų, gyvenančių globos namuose. Jie turi gyventi saugioje, šeimai artimoje aplinkoje“, – sakė Prezidentė.

    Pasak šalies vadovės, vaikų globos sistemos pertvarka yra visos valstybės prioritetas. Už tai, kad kiekvienas Lietuvos vaikas augtų šeimoje ar šeimai artimoje aplinkoje, yra atsakinga ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet ir savivaldybės. Svariai gali prisidėti ir nemažai vertingos patirties sukaupusios nevyriausybinės organizacijos.

    Prezidentė pabrėžė, kad svarbu ir toliau ieškoti sprendimų, kurie padėtų paskatinti supaprastinti įsivaikinimą. Reikia kurti modernias paslaugas ir teikti reikalingą pagalbą tėvams, globėjams ir įtėviams, ypač auginantiems neįgalius vaikus. Prezidentė yra inicijavusi įstatymų pataisas, kuriomis siūloma skatinti ir spartinti globos bei įvaikinimo procesus. Prezidentės iniciatyva pradėta ir Švėkšnos specialiojo ugdymo centro pertvarka.

    Šiuo metu Lietuvoje daugiau nei 3 tūkst. vaikų gyvena vaikų globos įstaigose. Visų globos namų išlaikymas valstybei kainuoja apie 40 mln. eurų per metus.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Pasitinkant naujus mokslo metus, kalbėta apie švietimo prioritetus ir aktualijas

    0

     

    Pasitinkant naujų mokslo metų pradžią, vyko tradicinis Marijampolės savivaldybės ugdymo įstaigų vadovų pasitarimas. Jame aptartos 2015–2016 mokslo metų ugdymo proceso esminės gairės ir naujovės.

    Šį kasmetinį susitikimą, kuriame dalyvavo Savivaldybės vadovai, Tarybos nariai, administracijos darbuotojai, prieš rugsėjo 1-ąją organizuoja Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrius.

    Renginys prasidėjo šiltu ir šventiniu lopšelio-darželio „Želmenėliai” mažųjų moksleivių sveikinimu, kuris tarsi priminė, kad vaikai jau pasiilgę savo klasės, mokytojų  ir pasiruošę sugrįžti į mokyklas.

    Savivaldybės meras Vidmantas Brazys, sveikindamas švietimo bendruomenę su naujų mokslo metų pradžia, padėkojo už profesionalų vadovavimą visoms mokykloms bei nuoširdų, kūrybingą pedagoginę veiklą ugdant jaunuosius marijampoliečius ir linkėjo sėkmingo ugdymo proceso, darnos ir susiklausymo sprendžiant visas iškilusias problemas.

    Linkėdami mokytojams kompetencijos ir susiklausymo, sveikatos ir kūrybiškumo ugdant savo mokiniuose žinių troškimą nuoširdžiausius sveikinimus išsakė LR Seimo narys Albinas Mitrulevičius, Savivaldybės mero pavaduotoja Irena Lunskienė, Administracijos direktorius Sigitas Valančius.

    Švietimo skyriaus vedėja Asta Vaznienė supažindino su 2015–2016 m.m. švietimo prioritetais ir aktualijomis ir pakvietė puoselėti bendruomeniškumą, kad visus mokslo metus, visur ir visada ugdymo įstaigų bendruomenes lydėtų sėkmė ir susiklausymas.

    Finansų ir biudžeto departamento direktorė Gražina Rainienė susirinkusiesiems kalbėjo apie švietimo įstaigų finansavimo galimybes, racionalus lėšų panaudojimą ir linkėdama sėkmingų  mokslo metų kvietė bendradarbiauti su savivaldybe sprendiant iškylančias finasines problemas

    Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Vygantas Dilys pristatė Marijampolės savivaldybės švietimo strategijos įgyvendinimą. Apžvelgdamas rugpjūčio pradžioje surinktus duomenis, V. Dilys, akcentavo, kad 2015–2016 m.m. Marijampolės savivaldybės mokyklose mokysis apie 7400 mokinių,  laukiama, kad mokyklas pradės lankyti 600 pirmokų, o dvyliktose klasėse mokysis apie 700 abiturientų. Mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų priešmokyklinio ugdymo grupėse bus ugdoma apie 580 priešmokyklinukų, o lopšelio ir darželio grupes ikimokyklinį ugdymą teikiančiose įstaigose lankys daugiau negu 1850 vaikų. Detartamento direktorius pasidžiaugė ir gražia perspektyva investicijoms į švietimo įstaigų modernizavimą. Marijampolės savivaldybės administracija ir ŠMM Švietimo aprūpinimo centras 2015-08-12 pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kurioje numatyta įgyvendinti 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų projektą ,,Bendrojo ugdymo mokyklų (progimnazijų, pagrindinių mokyklų) modernizavimas ir šiuolaikinių mokymosi erdvių kūrimas“. Įgyvendinant šį projektą, bus modernizuota dalis Jono Totoraičio progimnazijos edukacinių erdvių.

    Prieššventinis švietimo įstaigų vadovų pasitarimas, kupinas sveikinimų ir linkėjimų, – tarsi graži pradžia su dideliu įpareigojimu, kad kiekviena mokykla būtų atvira iniciatyvoms, taptų stipria bendruomene ir atrastų savitą kelią į kiekvieno vaiko širdį.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Danguolės Micutienės nuotrauka.

    Prieš pusiaunaktį – tragiškas eismo įvykis

    0

     

    2015-08-30 gautas pranešimas, kad apie 23.15 val. kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda nuo Kauno miesto pusės 64 kilometre Raudonės kaimo ribose kaktomuša susidūrė du automobiliai – „Audi A6“,  vairuojamas 35-erių Jurbarko gyventojo, ir „Škoda Fabia“, vairuojamas 17-mečio kauniečio. Eismo įvykio metu nukentėjo „Audi A6“ automobiliu važiavęs vairuotojas (sužalota koja ir krūtinė), 33 m. moteris (kūno sumušimas) ir jų 2 mėnesių mergaitė (kūno sumušimas). Šie asmenys išgabenti į Kauno klinikas. Automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojas mirė Jurbarko ligoninėje.

    Marijampolės apskr. VPK informacija

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Tautos Šventraščio trupinėliai tautiečiui

    0
    OLYMPUS DIGITAL CAMERA

     

    Tautos Šventraščio turinys: lietuvių kalbos žodynas, žodžių reikšmių žodynas, vietovardžiai, vandenvardžiai, žvaigždėvardžiai, vardai, pavardės, pravardės, priežodžiai, patarlės, posakiai, mįslės, atsitikimai, padavimai, sakmės, pasakos, lopšinės, lelionės, dainelės, dainos, giesmės, sutartinės, garbstymai, raudos, rypavimai, poringės, aimanos, dejonės, riksmai, klyksmai, krykštavimai, kūdikių žodynas, šūkavimai, šaukiniai, vilionės, gąsdinimai, mėgdžiojimai, įkalbėjimai, užkalbėjimai, atkalbėjimai, keiksmai, užkeikimai, atkeikimai, kreipiniai, atgailavimai, paniekinimai, pažeminimai, pajuokimai, gėdijimai, melagystės, veblionės, guodimai, gyrimai, aukštinimai, garbinimai, sveikinimai, linkėjimai, laiminimai, patarimai, sutarimai, prašymai, įsakymai, dėkojimai, atsakymai, klausimai, žadiniai, pažadai, apžadai, įžadai, laužažodžiai, burtai, kerai, spėlionės, pranašavimai, sapnai, maldelės, maldos, papročiai, taisyklės, įstatymai, tikėjimai, garso, žodžio ir sakinio kirtis, gaida, tvarka ir įstatymas, kitų tautų liudijimai apie mūsų tautą „Vox populi, vox dei“.

    1. Kiekviena vieneto dalis yra vienetas arba kiekviena Dievo dalis yra Dievas – įstatymas.
    2. Mintis ir žodis yra Vieno Dievo skirtingos dalys.
    3. Dievas – minties, žodžio, kalbos gimdytojas, Kūrėjas, mokytojas, tvirtintojas, gyvybė ir įstatymas.
    4. Tautos kalba savo žmogų supažindina su Dievu per akimirksnį arba Dievas savo dalį supažindina su savimi per akimirksnį.
    5. Tautos kalba – seniausia pasaulio kalba, galinti tiesiogiai susikalbėti su Dievu, arba mūsų senelė – kalba, dėl amžiaus skirtumo nesusikalba su kitomis kalbomis.
    6. AŽ (aš) – A Dievas Tėvas, Ž – Dievo Dvasia arba pirmutinė ir paskutinė. Juodviejų junginys yra Dievo Kūnas, Dievo Sūnus, Dievo Žodis, Dievo ŽMAgus.
    7. ŽMAgus: Ž – Dievo Dvasia, M – Dievo Sūnus, A – Dievas Tėvas – Dievo Trejybė – Vienas Dievas – AMŽinas
    8. Aš žmogus Amžino dalis kaip ir visos Jo dalys. Aš kalbu ir darau gerai ar blogai tik Dievui, man kalba ir daro gerai ar blogai tik Dievas, aš valgau ir geriu tik Dievą, aš ateinu ir grįžtu niekur neišeidamas iš Dievo.
    9. Aš – nelinksniuojamas, neasmenuojamas, nelaipsniuojamas, nepadidinamas, nesumažinamas, nekintantis ugnyje, vandenyje, laike, erdvėje, Dieve.
    10. Dievo Trejybės – Amžinojo ypatumai: Dievas Tėvas neturi nei laiko, nei erdvės – jis yra čia ir dabar. Dievo dvasia turi laiką – pradžią ir pabaigą, bet neturi erdvės. Ji yra čia ir visur. Dievo Sūnus turi laiką ir erdvę – jis čia yra, ten jo nėra, jis buvo, yra ir bus arba nebuvo, nėra ir nebus. Toks yra Vienas Dievas. Vienas, susijungęs su vienu, yra du arba Tėvas, susijungęs su Savimi, yra Dievo Dvasia. Vienas, susijungęs su dviem, yra trys arba Tėvas, susijungęs su Dievo Dvasia, yra Dievo Trejybė – Amžinas.
    11. Kol neturiu erdvės, esu tik aš, kai prisijungiu ar prie manęs prijungia mintį „gimti“, aš įgaunu naują dvasią ir esu Rojuje – Rujoje.
    12. Rojuje Tėvas iš karto man duoda dvasių lobį: likimą, dalią, žmogaus mastą, tikėjimą, sargą ir vienintelę nepakartojamą asmenybės dvasią – klausti, žinoti, pažinti, gauti, turėti, galėti, bendrauti, išvengti, prašyti ir sugrįžti pas Tėvą.
    13. Rojuje gautas dvasių lobis negrįžtamai vystosi ir pamatau save nuo gimimo iki mirties – be grįžimo atgal. Čia pat Dievo dvasia Gabija savo ugnimi iš mano atminties atskiria visas dvasias (žinias) ir jas padeda į Dievo Tėvo archyvą. Dabar Dievo Garnio dvasia mane „pasodina – atneša“ į mano pirmą ląstelę.
    14. Soste per motinos akis ir ausis pradedu pildyti savo švarią (tuščią) atminties („kortelę“) dvasią, nors nieko nesuprantu, nežinau, nepažįstu ir nesuvokiu, kad aš esu, kas esu, kur esu ir ką turiu, bet man ir nereikia žinoti ir suprasti, nes esu karalius, kuriuo rūpinasi „žemė ir dangus“ ir saugoja įstatymai.
    15. Tėvo duotas mastas tiksliai atmatuoja laiką, mane išveda iš sosto, atmerkia akis, atidaro ausis, pražiodina burną, o aš jau pagal sukauptas dvasias ir Tėvo įdėtus dar du įstatymus vykdau: pirma – „Viską vertink „gerai“ arba „negerai“ ir antra – „Šauk ir aš atsiliepsiu“. Pagaliau Dievo Trejybės krikštu gaunu vardą – galiojimą bendrauti su visomis Dievo Trejybės dvasiomis.
    16. Mano visos likimo dvasios man nuolat signalizuoja apie praeitį, kurias sutikau ir pagimdžiau, ir apie ateitį, kurias sutiksiu ir pagimdysiu. Dabar jau žinau, moku ir galiu: praeities nereikalingų dvasių atsikratau – atgaila, ateities – išvengiu ar pasiekiu prašymais.
    17. Visų mano klausimų ir reikalų autorius yra Tėvas (nors sakau: „aš sugalvojau“). Tėvo klausimą pakartoju jo tarnybai, gautą atsakymą pateikiu Tėvui, o Jis pasako, ką reikia daryti. Įstatymas: „Kai tu pasakysi, klausyk, ką tau atsakys, o Tu atėjęs man pasakysi“.
    18. Visada mano reikalų pirmas pasiteiravimo klausimas: „Ar man reikia žinoti?“ ir antras: „Ar aš galiu sužinoti?“. Šiais dviem klausimais pasiteiravimas užbaigiamas arba tęsiamas toliau, klausinėjant Dievo Dvasią AR(Ą), kuri atsako tik „taip“ arba „ne“. Galiu kalbėti ir dirbti nepasiteiravęs, t.y. žaisti.
    19. Visa, ką pamačiau, išgirdau, sužinojau, įtikėjau, padariau, ištariau, yra MANO TURTAS, įregistruotas mano vardu (mano angelai ir velniai). Tai mano dvasios, kurios man padeda kilti ir kristi, augti–nykti, artėti–tolti, skaidrėti–temti ir t.t. Įstatymas: „Pasaulyje yra neklystančių žmonių, bet be klaidos nėra nė vieno“, todėl visi privalo atgailauti.
    20. Mano didžioji klaida, nusikaltimas, nuodėmė sau pačiam, šeimai, bendruomenei, valstybei, tautai ir Dievui – pyktis, baimė, melas, nepasiteiravimas (nepasitarimas, nepasiklausimas), nes įstatymas sako: „Gal pyksti? Gal bijai? Gal meluoji? Tai kodėl neklausi?“
    21. Visos Dievo dvasios: didelės – mažos, galingos – silpnos, teisingos – klaidingos, geros – blogos ir t.t. yra saugojamos Dievo sargybos. Įstatymas: „Tik neperženk slenksčio (ribos), nes negrįši – susitvarkyk su sargais“.
    22. Būtinai reikia žinoti dalyvių ir kartojimų skaičių prieš pradedant garbinti, dėkoti, atgailauti ar prašyti.
    23. Visiems ir visada būtinai reikalingas tarpininkas ir tik tas (tie) ir ne kitas – mintis, žodis, šviesa, tamsa, jėga, tikėjimas, kūnas, žmogus, augalas, gyvūnas, virgulės, garsas, kvapas ir t.t., jų yra milijardų milijardai.
    24. Dievo galingiausios dvasios yra žodis ir tikėjimas. Įstatymas: „Ką ištarsi ir ką įtikėsi, tą ir turėsi“. Juodviejų galiomis prie bet kurio kūno ar dvasios galima pridėti, atimti, padauginti, padalinti, neišsekinti ar sunaikinti. Pirmiausiai Dievo Tėvo ir Dievo Dvasios junginys yra tyras Dievo kūnas ar tyra bekūnė Dievo dvasia. Jų galimybės neišmatojamos ir nenusakomos – galima įdvasinti, pašventinti, krikštyti, paversti kitu kūnu, paslėpti, suteikti neišsenkamumą ir t.t. Mes neturime tiek daiktavardžių, būdvardžių, veiksmažodžių ir kitų kalbos dalių, kad galėtume išreikšti jų visų galimybes. „Aš vienu kviečio grūdu galiu išmaitinti jo visą kariuomenę“, „O aš vienu lino pluoštu…“.
    25. Mūsų tautos kiekvienas žingsnis ir akimirksnis iki dabartinio tikėjimo yra įdvasintas, pašventintas, pakrikštytas, atsiklaustas ir Dievo patvirtintas, todėl mums nereikėjo rašto, istorijos, skulptūrų (stabų), rūmų, miestų, vergovės, baudžiavos, save saugoti nuo paklydimų ar išnykimo, nes tiesą ir klaidą, gyvenimą ir žaidimą įvardijo ne žmogus, bet Dievas. Įstatymas: „Kalbėk ir dirbk tik pasiteiravęs Dievo“. Todėl Dievas tautai nedarė jokių stebuklų, o tauta – jokių stabų.
    26. Tautos ir jos kiekvieno žmogaus aukščiausias, didžiausias ir galingiausias kreipinys ir siekinys – Dievo Trejybė, Vienas Dievas (tekstas): „Vardan…, Vardu…, Valia…, Įstatymu…, Galia…, Galybe…, Aukštybė…, Garbė…, Šlovė…, Šviesybė…, Aukoju…, Garbinu…, Aukštinu…, Dėkoju…, Klausiu…, Meldžiu…, Myliu…, Prašau…, Tikiu…, Atleisk…, Apsaugok…, Atsiųsk…, Atskirk…, Nuplauk…, Padėk…, Pasigailėk…, Pagimdyk…, Sukurk…, Sunaikink…, Suteik…, Ačiū…, Dėkoju… (tolesnio teksto linksnis pagal kreipinį). Dievas Tėvas, Dievo Sūnus, Dievo Šventoji Dvasia – Dievo Trejybė – Vienas Dievas. Per amžius (tolesnio kreipinio–siekinio tekstas ne daugiau penkių žodžių, jeigu toks turi būti). Pagal šį kreipinį–siekinį mūsų tauta gyvena dešimtis tūkstančių metų, nes jis yra Dievo esybės pamatas. Visos pasaulio krikščioniškos tautos šį kreipinį sužinojo tik nuo Kristaus laikų, bet jų tekstas sumenkintas, tuo pačiu ir Dievo galios žmogui. Mūsų Dievo Trejybės tekstas yra keturratis su keturiais ratais, jų visų tekstas yra keturratis su trimis ratais, todėl jie žaidimą vadina gyvenimu – laime ir nelaime. Jų ateitis – nežinomybė, beprasmybė ir baimė.
    27. Aš Dievo dalis bendrauju su visomis Dievo Trejybės dalimis pagal savo dvasių galimybes ir kreipiuos pagal įstatymą:

    „Tas, kuris…“ – kai nežinau vardo, o nurodau jo galias;

    Netariu vardo dėl pagarbos, galybės ar didybės;

    Ištariu vardą vieną kartą dėl artumo, išskirtinumo;

    Ištariu vardą du kartus dėl gailesčio, skundo, skausmo;

    Ištariu vardą tris kartus (trečią su priesaga -eli, -ele);

    Šiuo ištarimu pagarbinu, kreipiuosi, siekiu Dievo Trejybės pagalbos, o viskas priklauso nuo teksto trumpumo, tikslumo ir mano tikėjimo. Pavyzdžiui, „Debesy, debesy, debesėli…“.

    1. Visos tautos mokosi iš klaidų, jų mokytoja – Klaida. „Mes klaidas privalome naikinti“, – sako mokytojas Dievas.
    2. Tautos nepažįsta Dievo Trejybės nei prisikėlimo. Jie sako, kad jiems yra paslaptis – nežinomybė. Mūsų pažinimą liudija Dievo Trejybės trys šventyklos kiekvienoje Dievo Girioje ir prisikėlusiųjų kapai mūsų žemėje.
    3. Kartais aš paklystu, kai prarandu ryšį su Dievo dvasiomis, bet su Dievo Trejybe ryšys amžinas.
    4. Prisikelti galėjo tik gyvi Sūduvoje, o po mirties kūnas buvo laidojamas Sūduvoje prisikėlusiųjų kapuose, nepriklausomai kokiame žemyne numirė.
    5. Atgailą visi vykdė tik Dievo Trejybės maldyklose, o dabar bet kur ir bet kada tik Dievo Sūnaus – Dievo Žodžio vardu.
    6. Dievo pažinimo penkiapakopis įstatymas:

    aš negirdėjęs žodžio Dievas – trys merginos nežino Žilvino – ateizmas;

    Dievas nesuprantama būtybė – Eglė ir kalbantis žaltys – totemizmas;

    Dievas panašus į žmogų – Eglė ir jaunikaitis – politeizmas;

    Dievas galingesnis už žmogų – Eglė bijo Žilvino, todėl veidmainiauja ir pataikauja – dualizmas;

    Dievas mano tobulybė – Eglė negrįžta į sodžių, o laukia Pieno Putos – monoteizmas.

    Šiuo „Eglės žalčių karalienės“ Dievo pažinimo penkiapakopiu įstatymu užbaigiu Tautos Šventraščio trupinėlį, kurio kiekvienam pakanka sužinoti, išmokti, galėti, žaisti ir gyventi Dievo Trejybėje, kad pamatytum Pieno Putą. Svarbiausia, atsiminkime ir supraskime, kad pradžios mokykla yra ĮSČIOS, o jos pirmutinė mokytoja – MAMA, – ruoškime mamas.

    Albinas KURTINAITIS

    Naujų mokslo metų proga – dovanos vaikams

    0

     

    Šį savaitgalį vykusios akcijos „Būk pirmūnas“ metu savanoriai didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse visoje Lietuvoje rinko mokyklines prekes. Akcijos organizatoriai džiaugiasi, kad septintą kartą vykusios akcijos metu pavyko surinkti paramos mokyklinėmis prekėmis už 36 tūkst. eurų. Prekės jau pirmąją rugsėjo savaitę akcijos savanorių pagalba pasieks sunkiai besiverčiančių daugiavaikių šeimų vaikus.

    „Jau daug metų pastebime, jog daugiavaikės, socialiai remtinos ar mažas pajamas gaunančios šeimos neretai susiduria su finansiniais sunkumais rengdamos savo vaikus naujiems mokslo metams. Kartais neužtenka valstybės paramos, norint jaunas atžalas paruošti mokyklai, t.y. nupirkti visas būtinas mokymosi priemones. Be to parama teikiama tik kartą metuose, o priemonės greitai yra sunaudojamos, nusidėvi. Ši problema ir įkvėpė mus kiekvienais metais organizuoti šią akciją ir bent truputį prisidėti“, – sako akcijos organizatorius Ramūnas Burokas.

    Pasak R. Buroko, rengiant akciją malonu matyti, kaip vaikai, kurie dalyvavo akcijoje prieš šešerius metus, šiais metais sėkmingai baigia mokyklą, įstoja į aukštąsias mokyklas ir toliau tęsia mokslus. „Lankome šeimas, matome kokią pažangą jos daro. Tai įkvepia ir motyvuoja”, – kalbėjo R. Burokas.

    Per dvi akcijos dienos gausiausiai buvo rinkta sąsiuvinių, rašiklių, piešimo popieriaus, spalvotų pieštukų, guašo, flomasterių. Rečiau žmonės dovanojo brangesnių priemonių, kaip kuprinės, penalai, nes jos sunkiau įperkamos. Akcijos metu buvo paaukota 200 kuprinių, iš jų net 100 pirmąją akcijos dieną padovanojo įmonė „Maxima LT“.

    Į savaitgalį vykusią akciją visoje Lietuvoje įsitraukė daugiau kaip 500 savanorių: organizacijų atstovai, tėveliai kartu su vaikais, jauniausiai akcijos savanoriai iš Jurbarko buvo vos septyneri. „Nepaprastai džiaugiamės, kad pilietiška savanoriška veikla įtraukia ir šeimas. Taip geroji patirtis ir geri darbai yra perduodami ir jaunajai kartai. Akcijos metu įsiminė viena akimirka, kai maždaug aštuonerių metų mergaitė atnešė ir padovanojo piešimo sąsiuvinį sakydama “aš tai turiu, bet čia tam, kad ir kiti vaikučiai turėtų”. Ši akcija yra dar vienas pavyzdys, kad kai esame susitelkę ir vieningi, galime pasiekti labai daug gražių rezultatų“, – pasakojo R. Burokas.

    Daugiausiai paramos mokyklinėmis prekėmis buvo surinkta Elektrėnuose – už 2700 eurų, Vilniuje – už 2000 eurų, Marijampolėje – už 1600 eurų, Visagine – už 1500 eurų, Kelmėje – už 1200 eurų.

    Akcijos savanoriai baigia skaičiuoti ir rūšiuoti mokyklines prekes.  „Skubame, kad suspėtume jas perduoti savivaldybių socialinės pagalbos centrams arba socialinės paramos skyriams, kad mokyklinės prekės padedant nevyriausybinėms organizacijoms ir mūsų akcijos savanoriams pasiektų vaikus dar iki pirmosios savaitės rugsėjo savaitės pabaigos“, – sakė R. Burokas.

    Akcijos globėjas – Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

    Daugiau informacijos:

    Ramūnas Burokas

    Tel.: 8 612 01265

    El. paštas: ramunas.burokas@gmail.com

    Tomas Edisonas

    0

    „Mūsų didžiausias trūkumas, kad pernelyg greitai nuleidžiame rankas. Daug teisingesnis kelias – visą laiką bandyti dar vieną kartą“.

    Ar yra greitas būdas užkasti karo kirvį?

    0

     

    Leisti konfliktą išspręsti teismui ar perimti atsakomybę į savo rankas ir mėginti susitarti? Vakarų šalyse populiari praktika ginčą spręsti ne teisme, o bendru susitarimu įsitvirtina ir Lietuvoje. Mediatorių teigimu, žmonės vis dažniau renkasi tarpusavio derybas, taip išvengia didelių išlaidų teismo procesams ir sutaupo laiko bei nervų.

    „Žmonės dažnai kreipiasi į teismą net nežinodami savo teisių ir įstatymų, nebūna girdėję apie taikinamuosius tarpininkus. Norvegų programos dėka nuo šių metų pradžios mediaciją sėkmingai taikome baudžiamuosiuose procesuose, kai abi pusės turi galimybę sutarti dėl moralinės ir materialinės kompensacijos. Mediacija naudinga, nes nereikia mokėti žyminio mokesčio, samdyti advokato, o sprendimai priimami greičiau nei teismo procese. Svarbiausia, kad pasinaudojus mediatorių pagalba ir pasiekus abipusį sutarimą, nelieka pralaimėjusių, kaip būna vienai iš konflikto pusių teisme“, – pabrėžė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

    Europos Parlamento duomenimis, mediacija Europoje plačiausiai taikoma Vokietijoje, Italijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje. Per metus taikiai išsprendžiama daugiau kaip 10 tūkst. bylų.

    Vilniaus regiono mediatorė Renata Mikalauskaitė sako, kad svarbiausia jų misija – padėti megzti dialogą tarp nukentėjusio ir nusikaltusio asmens.

    „Laimi abi pusės: nusikaltęs labiau nori pasitaisyti, o nukentėjusiajam atlyginama ne tik materialinė žala, bet atkuriama ir vidinė ramybė“, – sakė specialistė.

    Daugelyje Europos valstybių taikoma mediacija vertinama kaip geriausia alternatyva bylinėjimuisi teismuose. Pavyzdžiui, Norvegijoje, kuri buvo pirmoji mediaciją baudžiamosiose bylose ėmusi taikyti Skandinavijos šalis, 2010 m. buvo išnagrinėtos 8 684 bylos dėl vagysčių, chuliganizmo, grasinimų, smurto ir pan. Beveik 90 proc. atvejų tarp nusikaltusio ir aukos buvo pasirašyti susitarimai. Ginčų sprendimas taikant mediaciją žymiai palengvino Norvegijos teismų ir teisėjų krūvį – šalies apylinkės teismuose išnagrinėjama tik 16 tūkst. bylų per metus.

    Lietuvoje mediacijos paslaugos baudžiamojoje justicijoje pradėtos teikti nuo š.m. vasario mėn. ir yra nemokamos.

     Daugiau informacijos:

    Teisingumo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Sergejus Tichomirovas  tel. 8 (5) 266 2904, 8 (671) 84621

    Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyrius tel. 8 (5) 2191882, 8 (686) 50011

    Mokslo ir žinių dienos šventė Marijampolėje

    0

     

    Rugsėjo 1 d., antradienį

    Šventiniai 2015–2016 mokslo metų pradžios renginiai švietimo įstaigose (švietimo įstaigų numatytu laiku).

    12.00 val. Šv. Mišios Mažojoje bazilikoje.

    13.00 val. „Spindulio“ kino teatre animacinis nuotykių filmas visai šeimai „Išvirkščias pasaulis“ (3D formatu) (kvietimus atsiimti kino teatro kasoje nuo rugpjūčio 28 d.).

    15.00 val. Dailės mokyklos moksleivių diplominių darbų parodos pristatymas Kultūros centre (Vilkaviškio g. 2 II a.).

    18.00 ­val.  Grupės How2Music koncertas  (informacija adresu https:// facebook. com/atvirasmikrofonas) Poezijos parke.

    19.00–22.00  val. diskoteka moksleiviams Kultūros centro Mažojoje salėje (Vilkaviškio g. 2).

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Atsisveikinant su vasara, pasitinkant rudenį

    3

     

       „Norime to ar ne, bet vasara jau baigiasi, – sako marijampolietė kūrėja Aldona MURAUSKIENĖ, kurios vasariškai rudeniškais eilėraščiais dalijamės su skaitytojais. – Kartu su išskrendančių paukščių garsais kažkur dingsta ir ji, savo vietą užleidusi rudeniui – mylimiausiam mano metų laikui: gal todėl, kad ir pati, gimusi spalio mėnesį, esu „rudeninis paukštis“, gal todėl, kad ruduo toks nepakartojamas ir be galo įvairus, žemę papuošiantis nuostabiausių spalvų palete, trapių ir pažeidžiamų voratinklių šilku, ore paskleidžiantis tylų nukritusių lapų šnabždesį?  Įsiklausykime į jį. Išgirskime…“

    ***

    Mūsų vasara baigias, deja,
    O atrodė – mes jos neišsemsim.
    O atrodė – tik žengiam į ją,
    Tik mes patys jos vertę nulemsim.
    Ji – trumputė šių metų dalis,
    Nuostabiausiais žiedais iškaišyta.
    Mes galvojom tiek visko dalys
    Tarsi vis pasitinkantis rytas.
    Bet kasdien vis tirščiau, vis pilkiau
    Žemę žaliąją debesys gaubia.
    Ir ruduo jau čia pat. Jau tuojau
    Mums jo vartai vėl versis paslaugiai.
    Bet dar vasaroj mes ir vis tiek
    Savim jaučiam jos tirpstantį grožį.
    Taip smagu susitikt ir tikėt,
    Kad nuvysti gali tik rožės,
    Kad nelaimės neatkeliaus,
    Neatpūs jų rudenio vėjas,
     Kad laimingai gyvensim toliau,
    O Lemtis ištesės, ką žadėjo.
    Na, ir kas, kad arimai apklos
    Tai, kas dygo, skleidėsi, nyko,
    Kas, kad Vasara vėl tik pamos,
    Bet jos aidas mums džiaugsmą paliko…

     

    Rugpjūtis
    Paskutinis vasaros mėnuo

    Su vos juntamu rudens atsidūsėjimu.
    Pilnas laiko lyg vandens dubuo.
    Jį ištaškėm, pasidžiaugti nesuspėjome.
    Nužydėjo viltys gėlėmis,
    Nunešė svajas pietinis vėjas,
    Vasaros darbai debesimis
    Nuplaukė, net vykdyt nepradėjus.
    Liūdna, matant nukirstus rugius,
    Kupetosna krautą kvapnų šieną,
    Vis dažniau apniūkstantis dangus,
    Vis trumpėjančios dar šiltos dienos.
    Ir nostalgiški rugpjūčio vakarai,
    Ir rūkai, lyg piene paskandinantys.
    Kaip prie laužo būdavo gerai,
    Pasėdėti, nuo uodų vis ginantis.
    Visko buvo: saulės ir lietaus,
    Paukščių klegesio, gėlių margumo.
    Nepavyt dienų skubėjimo spartaus,
    Neišsaugot Saulės stebuklingo rūmo…

     

    Rugpjūtis

    Sukruskime visi! Jau baigias Vasara!

    Į Rudenį varteliai atkelti.

    Nubyra dienos tarsi vaiko ašaros.

    Nekaltinkim dėl to savęs. Mes nekalti.

    Eikliais žirgais jau Vasaros vežimą

    Beširdis Laikas vėl kažkur išveš.

    Kodėl ir vėl į širdį smelktis ima

    Juodasis Liūdesys? Jį vėl priglausiu aš.

    Suspėkim pasidžiaugt, dar žydi gėlės,

    Vanduo malonus ir vaiskus dangus.

    Spalvingą vėliavą aukštai iškėlęs,

    Rugpjūtis vėl keliauja per rugius.

    Prie vartų jau Ruduo. Jis beldžias tyliai,

    Nedrąsiai, tarsi nekviestas svetys.

    Vis tiek lietaus lašais į mus prabilęs,

    Nuplaus neišsipildžiusias viltis…

     

    Ruduo

    Gyvenime viskas ratu: gimimai, žydėjimai,  mirtys.
    Kiek dingo kartų prarastų, kiek spėjo likimų subirti.
    Ir metai tvarkingai, ramiai laikų karuselėje sukas.

    Lyg stropūs gamtos mokiniai. Ateina ir sklaidos kaip rūkas.

    Taip vasarą keičia ruduo. Painus ir nepaprastas metas.

    Žiūrėk, dar nešaltas vanduo ir jau upę padengė ledas.

    Dar medžių vešli lapija, o šai jie – belapiai varguoliai.

    Voratinklių grožis, deja, vis vėjų sudraskomas uoliai.

    Tą Bobų vasaros trumpumą

    Ir lapų spalvotą mozaiką,

    Tą mirusių šventės trapumą

    Mes jausim kaip rudenio laiką.

    Saulėgrąžos, astros, jurginai,

    Vėlyvosios Rudenio gėlės

    Ir atriektos žemės  arimai

    Tikrai neprišauks vasarėlės…

     

    Rugsėjis

    Jau vėsta vėl  rugpjūčio vakarai,

    Miglom bespalvėm dienos nusagstytos.

    Į kraičio skrynią krauna aitvarai

    Neišsipildžiusias viltis, vietas matytas.

     

    Prabėgo vasara – sesuo greita.

    Gėlėm žydėjo ir žole žaliavo.

    Kankinta saulės ir lietaus prausta.

    Kai kam padėjo, o kai ką apgavo.

     

    Rugsėjis. Ir protingas, ir dosnus

    Skambiu vaikų juoku mus pasitinka.

    Jis pradeda mokyklinius metus

    Pažėręs džiugesį ir nerimą aplinkui.

     

    Į mokslo šalį, į žinių erdves

    Palydi dvyliktokai pirmokėlių būrį.

    Toliau daugybė mokytojų ves

    Visus, kurie šiandien su baime žiūri.

     

     Juos tik nuo šiandien pavadinsim mokiniais.

    Tik nuo dabar ir jie  pradės klases skaičiuoti.

    Daug sužinot, išmokt jiems mokytojai leis.

    Kai baigs mokyklą, bus visai kitoki.

     

    ***

    Ištiško rudenio rudi dažai

    Ir lapų šnabždesys gatves užpildė.

    Lyg liūdesio šio būtų per mažai

    Dar vėjas beldėsi į langus ir į širdį.

    Tirštėjo vakarinė sutema,

    Spalvotą spalį laikrodžiai skaičiavo.

    Rytus jau laižė balzgana šalna

    Ir saulę rudeninę ketvirčiavo.

    Tekėjo metų laikas per pirštus.

    Diena lyg audinys vis bluko, vis trumpėjo.

    Nuplovė viltis rudenio smarkus lietus

    Ir paukščių išskrendančių negirdėjo.

    Gal būt  kaip tik dabar žmonių būtis

    Tokia skaidri, tokia trapi atrodo –

    Stotelės dvi: „Gimimas „ ir „Mirtis“

    Kryptis nepermaldoma per žmonijos sodą…

     

     

    Rudens simfonija

     Į rudeninę puokštę įsilieja

    Ir vėjo gūsiai, ir lietaus lašai.

    Ir auksaplaukis  skubantis rugsėjis,

    Ir pirmos šalnos – sniego pranašai,

    Ir kuždesys tylus  bejėgių lapų,

    Ir deimantinė rudenio žolė,

    Ir liūdesio paminklais  medžiai tapę,

    Nakties šaltos paglostyta gėlė.

    Ir vėl ruduo simfoniją užgroja,

    Įpindamas keistus žmonių jausmus.

    Vėl metų ciklą mėnesiai kartoja,

    Nustebindami, džiugindami mus.

    Rudens allegro. Toks veržlus. Toks greitas

    Lyg žirgas rudenėjančiais laukais nubėgs.

    Andante vėl surinks spalvingą kraitę,

    O scherzo lietų nesibaigiantį pakvies.

    Tik neišsaugosim  rudens, ateis finale

    Su nerimu, su gruodžio laukimu.

    Dar prisiminsim Vėlinių žvakelę

    Ir šilumą jaukių, ramių namų.

    Aldona MURAUSKIENĖ

    Grožio oazė – iš įgimto harmonijos jausmo

    2

     

    Įgimtam grožio, harmonijos pojūčiui bei poreikiui, einančiam koja kojon su darbštumu, kruopštumu, atsakingumu, kad gimtų, augtų ir klestėtų tikri stebuklai, nereikia nei didelių mokslų, nei skambių vardų, pagrindžiamų diplomais ar kitokiais raštais. Ir amžius tam visiškai nesvarbus. Tai patvirtina kalvarijietė Marija NUSKIŪNAITĖ (g. 1926 m.), jau daugelį metų vienos iš gražiausių sodybų, ko gero, net tik Kalvarijos savivaldybėje savininkė, kurios namų valda visais metų laikais išsiskiria ypatingu grožiu, skoningumu, tvarkingumu. Garbaus amžiaus moters išpuoselėtoje sodyboje dailias visžalių medelių, krūmelių, žolynų kompozicijas šiltuoju metų laiku puošia sodria gyvybe net karščiausią vasaros dieną plieskiantys ryškūs begonijų, vasaros pradžioje – vilkdalgių, pelargonijų žiedai. Visa tai – nuolatinės priežiūros, besitęsiančios diena iš dienos daugybę metų, rezultatas. Ir meilės.

    Augalai aplinkai gražinti – savo rankomis išauginti

    M. Nuskiūnaitė į Kalvariją kartu su savo mama atsikėlė tuoj po karo, kai gimtieji namai kaime buvo sudeginti. Pasistatė Kalvarijoje namus, įsikūrė ir iškart puolė tvarkytis, gražinti aplinką. Tiesa, šiais darbais kurį laiką labiau užsiimdavo M. Niuskūnaitės mama, mat pati Marija turėjo ne tik namuose dirbti. Nuo 1950 m. ji buvo Kalvarijos vaikų darželio virėja, išdirbusi šiame darbe net 40 metų, buvo vertinama darbštumą, sąžiningumą, kruopštumą (gavusi ne vieną padėkos raštą).

    Polinkis puoselėti gėles M. Nuskiūnaitei, ko gero, įgimtas: jos mama labai mylėjusi augalus, tad šią aistrą, matyt, perdavė ir vienturtei savo dukrai. Tuomet, kai jos tik kūrėsi Kalvarijoje, buvo sunkūs laikai: žmonėms labiau rūpėjo duonos kąsnis, o ne namų ir jų aplinkos grožis, pinigų būtiniausioms reikmėms vos užteko, tad mama ir dukra net svajoti nesvajojo gėlių ar visžalių dekoratyvinių spygliuočių pirkti. Bet jų namų aplinka plieskė nuostabiais žiedais ir puikiomis augalų kompozicijomis kone nuo pat pradžių! Moterys pačios prisisėdavo gėlių, jas užsiaugindavo, išlaikydavo per žiemą. Marijos mama netgi dekoratyvinius medelius ir krūmelius prisigydžiusi iš atžalėlių (dabar net neįtartum, jog šie augalai ne iš specializuotų augalų parduotuvių įsigyti!) ir išauginusi. Netgi dabar, kai M. Nuskiūnaitė gyvena viena (mama mirė prieš daugiau nei 20 metų), begonijas išlaikiusi dar mamos sėtas. O spygliuočių, kuriuos formuoja pati Marija, kompozicijos iki šiol stebina estetiškumu, skoningumu.

    Sodyba pripažinta gražiausia ne kartą

    Ant M. Nuskiūnaitės gyvenamojo namo kabo lentelė su užrašu „Gražiausia sodyba“. Dar sovietiniais laikais į šią sodybą, kaip į gražiausią, buvo atkreiptas dėmesys: 1987 m. paskelbtame Kapsuko rajono Kalvarijos miesto aplinkos tvarkymo konkurse pripažinta pirmoji vieta. Marija, kaip pavyzdingai tvarkomos sodybos savininkė, ne kartą buvo apdovanota padėkos raštais už meniškai ir pavyzdingai tvarkomą sodybos aplinką. Iš tikrųjų ir dabar šioje sodyboje yra kur akis paganyti. Be minėtų visžalių spygliuočių kompozicijų, akį veria žemaūgių žolynėlių mozaikos, po visą sodybos teritoriją skoningai išdėstytos žydinčios begonijos, pelargonijos, visur išlaikytas saikas – jokio perkrovimo, viskas savo vietose, tad sodybos visuma išties harmoninga. Sodybos 14 arų sklypas sumaniai padalintas į dvi dalis: daržą su bulvių vagomis, kitų daržovių lysvėmis, šiltnamiu nuo pavyzdinės dekoratyvinės aplinkos skiria vynuogėmis apaugusi simbolinė sienelė. 

    Grožiui puoselėti netgi suprastėjusi sveikata netrukdo

    Tam, kad sodyba būtų graži, tvarkinga, M. Nuskiūnaitė apie augalus tupinėti turi kiekvieną dieną: žiūrėk, reikia paravėti, nudžiūvusį lapą ar nuvytusį žiedą nuskinti, neleisti plėstis spygliuočiams… „Jei nori, kad gėlė džiugintų gražiais, gausiais žiedais, prižiūrėti ją turi su meile kaip vaiką, –  sako M. Nuskiūnaitė. – O jei tik pasodinai, prigydei ir pamiršai – nieko nebus.“  Ir tokia M. Nuskiūnaitės teorija puikiai dera su praktika.

    Darbų visada yra, tik, deja, sveikata jau nebe ta… Garbaus amžiaus moteriai netgi vaikščioti dėl stuburo problemų, išretėjusių kaulų sunku. „Akys – marios: norėtų, – liūdnai juokauja M. Nuskiūnaitė, – bet net į bažnyčią jau nenueinu…“ Daugelį darbų tenka perleisti giminaičiams, sau pasiliekant tik gėlynų priežiūrą. Vis dėlto, žvelgiant į išpuoselėtą sodybą, net įtarti nedrąsu būtų,        jog čia gyvena viena moteris, slegiama metų naštos, negalinti džiaugtis stipria sveikata. Štai ką reiškia poreikis grožiui, meilė gėlei, medžiui, krūmui…

    Laima GRIGAITYTĖ

    Autorės nuotraukos.

    Pavyzdinės sodybos šeimininkė Marija Nuskiūnaitė. Kai būna pats vilkdalgių žydėjimas. Kai būna pats vilkdalgių žydėjimas. Kai būna pats vilkdalgių žydėjimas. Gyvų kilimų mozaikos. Gyvų kilimų mozaikos. Gyvų kilimų mozaikos. Gyvų kilimų mozaikos. Gyvų kilimų mozaikos. Gyvų kilimų mozaikos. Gyvų kilimų mozaikos. Visžalių spygliuočių kompozicijos. Sodyba jau seniai pripažinta pavyzdine. Kiekvienas kampelis stebina subtiliu grožiu. Kiekvienas kampelis stebina subtiliu grožiu. Pavyzdinės sodybos šeimininkė Marija Nuskiūnaitė. Kiekvienas kampelis stebina subtiliu grožiu. Kiekvienas kampelis stebina subtiliu grožiu. Kiekvienas kampelis stebina subtiliu grožiu. Sodyba jau seniai pripažinta pavyzdine. Visžalių spygliuočių kompozicijos. Visžalių spygliuočių kompozicijos. Visžalių spygliuočių kompozicijos. Visžalių spygliuočių kompozicijos. Sodyba jau seniai pripažinta pavyzdine. Sodyba jau seniai pripažinta pavyzdine. Kiekvienas kampelis stebina subtiliu grožiu. Kiekvienas kampelis stebina subtiliu grožiu. Visžalių spygliuočių kompozicijos. lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Alina Kvietkauskienė: tautinio šokio ritmu

    1
    MINOLTA DIGITAL CAMERA

     

    Ko gero, labiausiai yra pastebimi tie žmonės, kurie visiškai nesiekia viešumo, o su didžiule meile dirba tai, ką moka geriausiai. Tiesa, jų gyvenimas sukasi, rodos, įprastu ratu, kuriame  visada yra vietos buičiai, namams, šeimai, kasdieniams rūpesčiams. Jie nenori kažko nustebinti, jiems nereikalingas išskirtinis dėmesys, jie linkę būti netgi nepastebimi, nesureikšmindami savo darbo, nors juo tiesiog gyvena…  

    Tokia yra ir marijampolietė choreografė Alina KVIETKAUSKIENĖ, Marijampolės muzikos mokyklos choreografijos skyriaus mokytoja metodininkė, tautinių šokių kolektyvų „Jotvingis“ vadovė ir viena iš tautinio šokio kolektyvo „Javonėlis“ vadovių: pasinėrusi į tautinių šokių propagavimą, jau ne vieną šokėjų kartą išugdžiusi su ta pačia meile savo darbui, žmonėms, šokiui… Ilgametis atsidavimas tautiniam šokiui ne kartą viešai įvertintas: Alinos vadovaujamam šokių kolektyvui „Jotvingis“ už 2014 m. veiklą skirta prestižinė „Aukso paukštės“ nominacija, pačiai vadovei 2013 m. įteiktas garbingas Šv. Jurgio medalis, taip pat jai už nuopelnus kultūrai skirtas „Mažasis angelas“.  

    Meile šokiui dega nuo pat mažens

    A. Kvietkauskienė kilusi iš Kalvarijos. Tautinis šokis ją lydėjo nuo pat mažumės. Kaip pati sako, tą „bacilą“ joje pasėjo miestelio kultūros namų bei „Orijos“ fabriko šokių kolektyvo vadovė Ulevičienė, pas kurią Alina šoko iki pat vidurinės mokyklos baigimo.

    Laikydama rankose brandos atestatą, dar blaškėsi: norėjo būti ir mokytoja, ir vaistininke, ir bibliotekininke, žinoma, ir šokis viliojo… Apsisprendimą lėmė lyg netyčia ištarti bendraklasės žodžiai. „Stočiau į choreografiją, bet tėvai neleis…“ – guodėsi toji mergina draugėms. Alina ne tik sukluso, bet ir iškart tarsi suprato, kurlink suks jos gyvenimo kelias. Tėvai dėl dukters sprendimo per daug didelio entuziazmo nerodė, tačiau ir nemanė jos stabdyti. Įstojusi į tuometinės Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakultetą studijuoti choreografijos, šokio nemetė: šoko fakulteto tautinių šokių kolektyve „Vėtrungė“. Norėjo ir garsiojoje „Lietuvoje“ šokti, buvo atrinkta į tą prestižinį kolektyvą, tačiau neišleido rektorius, motyvuodamas, jog čia ruošiami šokių vadovai, o ne šokėjai…

    Baigusi mokslus, Alina trejus metus pagal paskyrimą turėjo dirbti tuometinio Kapsuko kultūros namuose šokių būrelio vadove. Tuomet galbūt nemanė, jog „treji metai“ Marijampolėje taps visu jos gyvenimu. Šiame mieste ji ne tik „įsivažiavo“ kaip šokių kolektyvų vadovė, čia ji ir šeimą sukūrė, čia ir abu jos sūnūs gimė (abu dabar – jau savarankiškai gyvenantys, Alina jau ir dviejų anūkių sulaukusi).   

    15 metų mokiusi šokių kultūros namuose, paskui pradėjo dirbti Marijampolės muzikos mokykloje, kur dirba iki šiol.    

    „Sėdžiu savo rogėse“

    A. Kvietkauskienės įdirbis per ilgus darbo metus išties labai didelis. Ji, kaip tautinių šokių kolektyvų vadovė, pelniusi pripažinimą ne vien Marijampolėje. Jos rengti kolektyvai dalyvavo visos respublikinėse dainų šventėse, dažnai su koncertais keliauja po Lietuvą, net užsienį (šokta Portugalijoje, Turkijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje). Štai šią vasarą su „Jotvingiu“ dalyvavo festivalyje Sardinijoje, kur lietuvių tautinis šokis, perteiktas Marijampolės kolektyvo, buvo labai aukštai įvertintas.

     Šokis (ypač tautinis!) šiai moteriai – viso gyvenimo ašis, apie kurią sukasi visa kita: buitis, namai, pomėgiai. Dabar Alina jau drąsiai pasakytų, jog gyvenime ji išties radusi savo vietą, jog tikrai sėdi savo rogėse, mat šokis jai – ne vien judesio plastika, sklandanti muzikos garsuose, bet (gal tai ir svarbiausia?) ir bendravimas. Ji net nepajuto, kaip pradėjo gyventi pagal žmones, kuriems reikia tautinio šokio, kurių akys blizga, kai jis pagauna, įsuka ir… nepaleidžia. Be to, tautinis šokis – savotiškas „komandinis žaidimas“, kuriame būtinas vienintelis principas: visi už vieną, vienas – už visus. Būtent šio principo laikantis, ugdomas kolektyviškumo jausmas, šokių kolektyvas pamažu virsta viena darnia šeima.

    „Jotvingio“ vadovė realistė: mato, kurlink juda šis pasaulis, kuriame viena didžiausių varomųjų jėgų – globalizacija – milžinišku greičiu mina tai, kas savita: tautinį paveldą užgožia kiti dalykai – dažnai abejotini, netgi menkaverčiai, tačiau tokia šio beprotiško amžiaus kaina… A. Kvietkauskienė su nerimu galvoja apie tą laiką (neduok, Dieve, jis ateis!), kad gali ir tautinio šokio poreikio nelikti, mat jis laikosi tik ant entuziastų, savo darbo fanatikų…

    Kasmet – koncertai „Kartų kaita“

    Su A. Kvietkauskienės vardu yra siejamas ir tradicinis koncertas „Kartų karta“. „Kaip kiekvienai mamai norisi savo vaikus, išėjusius iš gimtų namų, vis matyti, taip ir man labai svarbūs susitikimai su buvusiais šokėjais, dabartiniais studentais“, – sako A. Kvietkauskienė apie kasmetinius koncertus „Kartų kaita: draugų būryje“, organizuojamus nuo 2003 m. Jau tapo tradicija kiekvienų metų sausio paskutinį savaitgalį, pasibaigus studentų žiemos sesijai, sukviesti visus savo šokėjus – esamus ir buvusius – į įspūdingas šokių šventes – susitikimus.

    Tautinių šokių koncertas ,,Kartų kaita“, žiūrovus į Marijampolės kultūros centrą sukviečiantis  paskutinį sausio šeštadienį, dovanoja ne tik gražią šokio fiestą, kurioje mirga ir tradiciniai lietuvių, ir kitų tautų šokiai, bet ir susitikimo su buvusiais „Javonėlio“, „Jotvingio“ šokėjais, jau studentais, jaudulį. Mainosi poros, skrieja rateliai, lietuvių tautinius šokius keičia kitų tautų šokiai, o žiūrovus pagauna laisva ritmo ir geros nuotaikos banga. Šokiuose plastišku judesiu ir iš tautos istorijos glūdumų paveldėta muzika perteikiamos mūsų tautos vertybės: namai, šeima, tarpusavio santykių harmonija, neatsiejamas žmogaus ir gamtos ryšys, nepamirštamas ir mūsų gyvenamasis laikotarpis, kurio dvasios elementai plazda muzikoje, šokyje.

    Laiminga jaučiasi, kai kitiems šalia jos yra gera

    Po koncertų būna savotiška pauzė – kartais ilgesnė, kartais trumpesnė: būtina tuomet pabūti pačiai su savimi, sukaupti jėgų naujiems sumanymams, kad su nauja energija būtų galima kibti į darbus. Štai tuomet Alinai (galbūt taip būna ir kiekvienam jautriam žmogui, gyvenimą suvokiančiam kaip kūrybą, nesibaigiantį procesą…) būtina pabėgti į gamtą (nors trumpam), pasilikti pačiai su savimi, skirti laiko knygai, gėlei, rankdarbiams.

    Po to – vėl ėjimas į žmones. Tautinio šokio puoselėtoja be žmonių savęs neįsivaizduoja, o laiminga jaučiasi tada, kai šalia jos kiti gerai jaučiasi. O toji paprastoji moteriška laimė? Alina sako, jog ji jaučiasi laiminga, kad gyvenime, jei viską tektų kartoti nuo pradžių, viską rinktųsi taip pat. Į jos laimę telpa mėgstamas darbas, šeima ir… labai paprasta filosofija, kuri remiasi gebėjimu apriboti savo norus bei pastangomis matyti gyvenime visas spalvas, ne vien juodą ir baltą…

    Laima GRIGAITYTĖ

    Asmeninio albumo nuotraukos.

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Festivalis „Marijampolė Music Park“ sudrebino miesto parkus

    0

     

    Rugpjūčio 21–23 dienomis Marijampolės miesto parkuose ir kiemeliuose skambėjo antrojo klasikinės ir džiazo muzikos vasaros festivalio „Marijampolė Music Park“ koncertai. Juose žiūrovai galėjo mėgautis klasikine ir džiazo muzika, poezija bei smėlio piešiniais, kurie gimė lydimi džiazo improvizacijų. Visi renginiai buvo nemokami. Tai VšĮ „Sol artis“ ir Marijampolės savivaldybės bei rėmėjų dovana marijampoliečiams.

    Festivalio atidarymo koncerte Poezijos parke pasirodė trimitininkas Bo Fuglsang iš Londono karališkosios filharmonijos: Lietuvoje visame pasaulyje šlovę pelnęs trimitininkas viešėjo pirmą kartą. Kartu su trimitininkui iš Londono nuostabiausius W. A. Mozarto kūrinius atliko vienas profesionaliausių kamerinės muzikos kolektyvų šalyje – Lietuvos kamerinis orkestras (meno vad. Sergej Krylov), diriguojamas Roberto Šerveniko. Dar viena festivalio atidarymo vakaro intriga buvo Lietuvos operos ir baleto teatro primadona, auksinio balso savininkė Joana Gedmintaitė, kuri žavėdama savo balso spalvingumu ir nepriekaištinga virtuoziška technika atliko W. A. Mozarto ir kitų autorių kūrinius.

    Šeštadienio popietę žiūrovai rinkosi į vadinamą „Kačių kiemelį“, kur vyko muzikos ir poezijos popietė „Moters portretas“. Popietėje dalyvavo trys kuriančios moterys, kurios kiekviena savaip bandė atskleisti kūrybiškąjį moters pasaulį. Aktorė Adrija Čepaitė, smuikininkė Agnė Doveikaitė ir pianistė Eglė Kasteckaitė pristatė programą, kurioje skambėjo eilės apie moters meilę ir gyvenimą, muzikos perlai, sukurti moterų kompozitorių, ir kūriniai, įkvėpti didžiųjų moterų mūzų.

    Tą patį šeštadienį marijampoliečių laukė interaktyvus džiazo vakaras, pavadintas „Smėlio džiazu“. Vytauto Didžiojo parke saulei nusileidus karaliavo laureatų vardus pagrindiniuose džiazo konkursuose pelniusio ansamblio „Made in 234“ džiazo improvizacijos bei smėlio menininkės Jurgitos Minderytės smėlio piešiniai.

    Rugpjūčio 23-osios vakarą festivalis pakvietė pasiklausyti geriausio ir profesionaliausio Lietuvoje a capella stiliumi dainuojančio ansamblio „Jazz Island“ (vad. Artūras Novikas) muzikinių viražų nuo populiariausių klasikinių instrumentinių kūrinių iki džiazo ir lietuviškų šlagerių.

    Aldonos Katilienės, Laimos Kraukšlienės, Aurelijos Baniulaitienės ir Vytenio Skroblo nuotraukos.

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Gurmaniškos pramogos mažo miestelio šventėje

    0

     

    Rugpjūčio 22 dieną, šeštadienį, Kiduliuose (Šakių rajone) vyko miestelio šventė, skirta XIX a. dvarų kultūrai atskleisti ir puoselėti. Neseniai renovuoto dvaro parke vyko spalvinga dvarininkų puota. Gan sėkmingai buvo imituota XIX a. pr. atmosfera, kai dvarui priklausant Prūsijai čia viešėjo karališkoji Prūsijos šeima, bene kasdien rengusi iškilmingus pietus. Dvaro parke prekiavo ir kurstė laužus įvairūs prekybininkai, Smalininkų ir Kidulių gaspadinės viliojo svečius vietoje gaminamais skanumynais, o į gurmanišką degustaciją kvietė net aštuoni Lietuvos vyndarių asociacijos nariai bei Egidijaus Jasevičiaus sraigių ūkio šeimininkės.

    Gerokai po vidurdienio miestelyje buvo pastebėta kukli karieta, kuri pamažu į dvarą atvežė garbingus svečius: Šakių rajono vicemerą Edgarą Pilypaitį, Seimo narį Mindaugą Bastį ir jo padėjėją Violetą Seredžiuvienę, Kidulių seniūnijos seniūną Mindaugą Mykolaitį ir Šakių rajono administracijos kultūros ir turizmo skyriaus vyriausiąją specialistę Aureliją Papievienę.  Vėliau prisijungė ir išsidabinusios viešnios iš tariamų ir tikrų kaimyninių dvarų. Juos visus su deramu patosu pasitiko Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras „Vingis“ (vadovas Vincas Alminas), renginį vedė Nijolė Aleksienė iš Veliuonos. Didžiojoje dvaro salėje buvo pristatyta alytiškio Vaido Pračkailos (žinomo kaip Apolionija Zizirskienė) tapybos darbų paroda. Žaismingomis spalvomis džiuginantys darbai puikiai derėjo prie vasariško dvaro puotos scenarijaus.

    Dvaro parke XIX a. atmosferą žadino grakščios, žaismingai šokančios Kidulių dvaro damos (vadovė Irma Svetlauskienė), prekiaujantys amatininkai ir edukaciniai Zanavykų muziejaus užsiėmimai vaikams. Koncertavo kamerinės muzikos trio: Raimonda Janutekaitė (mecosopranas), Viktorija Zabrodaitė (fleita) ir Nijolė Baranauskaitė-Matukonienė (fortepijonas). Skambėjo XIV a. Europos instrumentinė ir vokalinė muzika. Pasirodė ir Veliuonos kultūros centro „teatriukas“, kaip pristatė pati režisierė Regina Mačiulaitienė. Ji pripažino, kad tik repertuaras griežtai jos, o jau paskui „žaidžia“ visi keturi. Buvo vaidinamas Kazio Ginevičiaus 1913 metų kūrinys „Knarkia paliepus“. Aktoriai baiminosi pirmą kartą vaidindami atviroje erdvėje, tačiau mikrofonai išgelbėjo, ir publika liko sužavėta trumpa, žaisminga ir nemirtinga, nors ir jau labai sena istorija apie šeimyninį pono gyvenimą.

    Lietuvos vyndarių asociacijos (LVA) palapinėje buvo galima ne tik paragauti įvairiausių vynų, bet ir pabendrauti su pačiai vyndariais, susipažinti su jų darbo ypatumais, filosofija. Išskirtinės kokybės, unikalūs, ekologiški, natūralūs vynai, tiek turintys tautinio paveldo sertifikatus, tiek daug apdovanojimų pelnę, tiek dar visiškai nauji, sulaukė didelio susidomėjimo ir komplimentų. Net Kidulių krašto vynus jau išragavę kraštiečiai buvo nustebinti, mat vyndarys Juozas Vilkenis pasiūlė paragauti eksperimentinių vyšnių, spanguolių, aviečių, kavos, burokėlių vynų ir baltojo vyno, brandinto su imbieru. Ateityje jis žada užsiimti ir daugiausiai simpatijų sulaukusių vynų gamyba. Vyndarių asociacijos valdybos narys Romualdas Dapšys („Vynužis“) LVA vardu padėkojo Kidulių miestelio seniūnijai ir bendruomenei už pakvietimą ir už surengtą puikią šventę. Jis taip pat pripažino, kad Kidulių dvaras galėtų tapti lietuviškąja Sabile (Latvija) – vyndarių vyno pažintinės šventės sostine.

    Istorinį paveikslą papildė ir Kauno karybos klubo sargyba ant dvaro laiptų. Vėliau jie triskart iškilmingai iššovė iš patrankos: už šventę, už miestelį ir už Tėvynę. Vyrai tylomis juokavo, kad betrūksta pasirodant Tado Blindos iš kadais buvusios filmavimo aikštelės prie Gelgaudiškio dvaro. Vis gi ne mažiau įspūdingai pasirodė ir Gelgaudiškio dvaro svita su jaunaisiais šokėjais (vadovė Edita Balčiūnienė) ir dovanomis. Buvo sutarta bendradarbiauti ir svečiuotis vieniems pas kitus. Kitas susitikimas numatomas jau rugsėjo 19 dieną, per dvaro šventę Gelgaudiškyje.

    Šakių vicemeras Edgaras Pilypaitis džiaugėsi kardinaliai pakeista tradicine miestelio švente ir linkėjo toliau puoselėti tai, ką davė gamta ir istorija. Seimo narys Mindaugas Bastys  taip pat liko sužavėtas tokia naujove Kiduliuose ir linkėjo vėl taip susiburti draugėn nebūtinai po metų. Kidulių seniūnijos seniūnas Mindaugas Mykolaitis džiaugėsi, kad bendromis jėgomis pavyko atgaivinti tai, kas vyresniems kiduliečiams kelia nostalgiją, o jaunesniems – smalsumą. Jis, kartu su Kidulių bendruomene „Vinkšnupis“, pristatė dovaną-siurprizą: padovanojo mieteliui herbo originalą. Būtent pačios autorės Laimutės Ramunienės darytą, vienintelį  egzempliorių.  Istorinio paveldo kolekcionieriai galėjo įsigyti specialiai renginiui sukurtą proginę monetą, kurią vietoje, pagal sūnaus sukurtą trafaretą, kaldino atvykęs amatininkas Gintaras Ališauskas.

    Sakydama sveikinimo kalbą Šakių rajono administracijos kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Papievienė prisipažino, kad rašydama Kidulių dvaro renovacijos projektą neturėjo tokių didelių lūkesčių, ir džiaugėsi, kad čia iš naujo užkurtas kultūros židinys taip sėkmingai klesti. Dar vienas garbus dvaro svečias, istorikas Benjaminas Mašalaitis trumpai, koncentruotai ir itin šmaikščiai pasakojo apie Kidulių istoriją ir dvaro šokių kilmę. Nuo pirmiausia čia, į Kaimelio bažnyčią, „peršokusio“ M. K. Čiurlionio tapyto Šv. Roko paveikslo, liaunų, bet stiprių, prie šokių pratusių dvarininko Ofenbergo žmonos kojų iki iš kelto į krantą šokančių prašalaičių.

    Kai nuo ankstyvo ryto dvaro parke plušo darbininkai statydami palapines ir rikiuodami stalus bei suolus, Kidulių pagrindinės mokyklos stadione jau šurmuliavo sportininkai. Nacionalinė mėgėjų futbolo lyga pasiūlė šventinę dieną pradėti nuo sporto ir sulaukė ne mažo susidomėjimo. Vyko mažasis bei šeimų futbolas 3×3, krepšinis 3×3 vaikų ir suaugusių grupėms. Taip pat futbolas 7×7, paplūdimio tinklinis ir smiginis. Organizatoriai išpildė savo pažadą ir sporto entuziastai džiaugėsi ne tik geromis emocijomis, bet ir apdovanojimais. Dovanėlėmis džiaugėsi ir Nacionalinio kraujo centro akcijoje sudalyvavę šventės dalyviai.

    Šventę vainikavo duoklė liaudžiai – vakarinis koncertas estradoje. Nuoširdžiu pasirodymu žiūrovus papirko atlikėja Giulija, senolių kantrybę išbandė lengvojo roko grupė iš Alytaus „Limbo“, o šokiams užvedė pop grupė „Tautinis brandas“ ir paliko tęsti linksmybes su diskotekos didžėjais. Kaip griausmingas paskutinis akordas nakties dangų nuspalvino šventiniai fejerverkai.

    Organizatoriai džiaugiasi sėkmingai išplėtę ryšius ne tik po aplinkines gyvenvietes, bet ir kitą Nemuno krantą. Tikimasi, kad renginio idėja prigis ir kitais metais vasaros sezono pabaiga bus pažymėtą taip pat rafinuotai. Specialiai į šventę grįžo nemažai Kiduliuose gimusių, augusių ir tėvų namus jau palikusių žmonių, daug svečių sugūžėjo iš Jurbarko ir kitų vietovių. Linksmybių netrūko nei mažiems, nei dideliems, o šventėje įsigyti skanėstai dar kurį laiką žadins prisiminimus apie dvaro puotą.

    Monika BŪBLAITYTĖ

    Autorės nuotraukos.

    lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Gelgaudiškio dvare – unikalaus pianisto Motiejaus Bazaro koncertas

    0

     

    Rugpjūčio 29 d., 18 val., atgimusiame Gelgaudiškio dvare (Šakių raj.) savo pasirodymą surengs Motiejus Bazaras – vienas ryškiausių Lietuvos jaunosios kartos pianistų, daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas, įvairių muzikinių krypčių kolektyvų sumanytojas bei narys. Atlikėjas yra koncertavęs kartu su Kauno, Lietuvos, Talino kameriniais orkestrais, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru bei Plovdivo (Bulgarija) simfoniniu orkestru. 

    Motiejaus kūrybinių idėjų įvairovę liudija nuolatiniai pasirodymai su talentingiausiais Lietuvos ir užsienio atlikėjais pop, rock, jazz muzikos projektuose. Atlikėjo veiklą sėkmingai derina su pedagoginiu darbu ir studijomis LMTA meno doktorantūroje.

     Koncerto programoje skambės: J. S. Bach, J. Haydn, A. Scriabin, S. Rachmaninoff, M.K. Čiurlionio, J. Adrejevo, G. Ligeti kūriniai.

    Bilieto kaina – 2 eur. 

    Bilietus galite įsigyti Gelgaudiškio kultūros centre arba 1 val. prieš koncertą.

    Gelgaudiškio kultūros centro informacija

    Atminimo ir vilties diena Marijampolėje

    0

     

    Rugpjūčio 23-ąją Lietuva minėjo Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną. Tai proga sau ir pasauliui neleisti pamiršti neteisėtų ir amoralių Molotovo-Ribentropo protokolų, mūsų valstybę ir tautą pasmerkusių 50-ties metų okupacijai ir ilgiems priespaudos metams. Marijampoliečiai šią dieną buvo pakviesti į Vytauto Didžiojo parką prie paminklo Tauro apygardos partizanų, jų rėmėjų ir ryšininkų atminimui. Ir neatsitiktinai, nes šiemet minima Sūduvos krašto partizanus antisovietinei kovai vienijusios Tauro apygardos įsteigimo 70-ties metų sukaktis. Parke prie paminklo surengta atminimo valanda „Baltijos keliu – į Laisvė“.

    Renginyje skambėjo Marijampolės kolegijos kolektyvo „Laisva muzika“ dainos, eiles apie Tėvynę ir laisvę deklamavo vaikų lopšelio-darželio „Nykštukas“ mažieji, nugriaudėjo trys ginklų salvės už Lietuvą nepriklausomybę, Tauro apygardos partizanus ir Marijampolę. Patriotines dainas atliko Marijampolės kultūros centro tremtinių choras „Godos“ (vadovė Laima Venclovienė) ir tautinių dainų ansamblis „Lietuvininkas” (vadovė Danutė Klevienė). Minimų datų reikšmę susirinkusiems marijampoliečiams priminė istorikas Jonas Gustaitis. Prieš 26 metus įvykusį Baltijos kelią istorikas pavadino aukščiausia žmonių sąmonės būti laisviems pasireiškimo forma.

    Kalbėdama į susirinkusius Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoja Irena Lunskienė sakė, kad rugpjūčio 23-ąją galime laikyti ir tautos dvasinio pabudimo diena. Mat praėjus nuo Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo 50-mečiui šią dieną trijų Baltijos šalių gyventojai pareikalavo slaptą pakto protokolą pripažinti viešai ir atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę. Tikrąjį mūsų istorijos ir laisvės troškimą išreiškė gyvas paprastų žmonių žiedas, sustojęs Baltijos kelyje. Ji kvietė saugoti savo valstybę. „Tegul Lietuvos ateities kūrimas bus nuoširdus visų kartų dialogas, kuriame susitelks pagarba praeičiai ir tikėjimas Lietuvos ateitimi“, – sakė mero pavaduotoja.

    Savivaldybės meras Vidmantas Brazys padėkojo už Lietuvos nepriklausomybės kovų ir aukų įamžinimą Aldonai Vilutienei, partizanų ryšininkei, Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus įkūrėjai, partizanų ryšininkėms Janinai Gurevičienei ir Alvai Sederevičienei. Moterims įteiktos mero padėkos ir gėlės.

    Apygardos įkūrimo sukakties proga Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje papildyta nuolatinė ekspozicija. Muziejuje šiais metais ypatingai laukiama lankytojų iš Lietuvos ir užsienio.

    Atmintina diena paminėta ir Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje. Vidudienį čia vyko pamaldos, skirtos laisvės kovotojams pagerbti.

    Viešųjų ryšių tarnyba

    Aurelijos Baniulaitienės nuotraukos.

    Apdovanotoji Aldona Vilutienė. Atminimo valandos akimirka. Gėlė išnešamos į atmintinas vietas. Istorinius faktus primena Jonas Gustaitis. Lopšelio-darželio NYKŠTUKAS vaikai su auklėtojomis. Marijampolės kolegijos muzikos grupės nariai atlieka dainą. Muziejaus ekspozicija. Savivaldybės vadovai deda gėles prie paminklo. lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Marijampolėje kursuos naujas miesto maršrutinis autobusas 3B

    1

     

    Marijampolės savivaldybės administracija, atsižvelgdama į sudėtingą Marijampolės miesto rytinės dalies pėsčiųjų ir transporto priemonių susisiekimą su miesto centrine dalimi ir artėjančiais mokslo metais, nuo š. m. rugpjūčio 26 d. paleis kursuoti naują miesto maršrutinį autobusą 3B ,,Dainavos g.-Matulaičių g.-Vasaros g.-Gamyklų g.-Kauno g.-Autobusų stotis”. Šio naujo miesto maršrutinio autobuso pagalba gyventojai ir moksleiviai, gyvenantys už geležinkelio, galės greičiau atvykti į švietimo įstaigas, darbovietes, ligoninę, miesto centrą.

    Papildomas autobusas kursuos, tol, kol bus nebaigti Gedimino g. transporto infrastruktūros darbai ir bus negalimas pravažiavimas pro geležinkelio požeminę pervažą.

    Taip pat, gyventojai raginami naudotis laikinai įrengtomis pėsčiųjų perėjomis, esančiomis:

    1. Geležinkelio g. tarp degalinės ,,Lukoil” ir automobilių plovyklos;
    2. Prie Geležinkelio-V. Kudirkos g. sankryžos (prie geležinkelio pervažos, buvusios Saulės g.);
    3. P. Armino g. prie buvusios geležinkelio pervažos.

    Primename, gyventojams, gyvenantiems už geležinkelio, kad atvykti į miesto centrą taip pat gali ir šiais miesto maršrutiniais autobusais:

    1. Nr. 3 ,,Kauno g.-Vasaros g.-Narto k.”;
    2. Nr. 3A ,,Dainavos g.-Matulaičių g.-Punsko g.-Panausupio g.-Klaipėdos g.-Vasaros g.-Geležinkelio stotis-Laisvės g.”;
    3. Nr. 16 ,,Patašinė-Kvietiškis”.

    Moksleiviai ir studentai, pateikę moksleivio ar studento pažymėjimą, mėnesinį važiavimo bilietą gali įsigyti už 2,90 Eur ir visą mėnesį važiuoti neribotai. Mėnesinius važiavimo bilietus galima įsigyti pas kiekvieną autobuso vairuotoją, UAB ,,Autobusų parkas” (Gamyklų g. 9, Marijampolė) ir ,,Lietuvos spauda” kioske prie autobusų stoties.

    Miesto autobusų maršruto Nr. 3B tvarkaraštis
    Dainavos g. – Matulaičių g. – Vasaros g. – Gamyklų g. – Kauno g. – Autobusų stotis
    Stotelės        DD DD DD DD DD DD DD DD DD DD DD
    Dainavos g. 7,18  8,16  9,18  10,20  11,22  12,24  13,26  14,28  15,30  16,32  17,34
    Saulės g. 7,19 8,17 9,19 10,21 11,23 12,25 13,27 14,29 15,31 16,33 17,35
    Matulaičių g. 7,20 8,18 9,20 10,22 11,24 12,26 13,28 14,30 15,32 16,34 17,36
    Panevėžio g. 7,21 8,19 9,21 10,23 11,25 12,27 13,29 14,31 15,33 16,35 17,37
    Vasaros g. 7,24 8,21 9,23 10,25 11,27 12,29 13,31 14,33 15,35 16,37 17,39
    Sūduvos vandenys 7,25 8,22 8,24 10,26 11,28 12,30 13,32 14,34 15,36 16,38 17,40
    Steponiškės 7,26 8,23 9,25 10,27 11,29 12,31 13,33 14,35 15,37 16,39 17,41
    Autobusų parkas 7,27 8,25 9,27 10,29 11,31 12,33 13,35 14,37 15,39 16,41 17,43
    Statybos ritmas 7,30 8,27 9,29 10,31 11,33 12,35 13,37 14,39 15,41 16,43 17,45
    Sūduva 7,31 8,28 9,30 10,32 11,34 12,36 12,38 14,40 15,42 16,44 17,46
    Profesinė mokykla 7,32 8,29 9,31 10,33 11,35 12,37 12,39 14,41 15,43 16,45 17,47
    Sūduvos stadionas 7,35
    Suvalkiečių vaistinė 7,37
    Sūduvos gimnazija 8,31 9,33 10,35 11,37 12,39 13,41 14,43 15,45 16,47 17,49
    Degučių apsisukimas 8,33 9,35 10,37 11,39 12,41 13,43 14,45 15,47 16,49 17,51
    Mokolai 8,35 9,37 10,39 11,41 12,43 13,45 14,47 15,49 16,51 17,53
    Mokolų g. 8,36 9,38 10,40 11,42 12,44 13,46 14,48 15,50 16,52 17,54
    J.Dailidės g. 8,39 9,41 10,43 11,45 12,47 13,49 14,51 15,53 16,55 17,57
    V.Kudirkos g. 8,41 9,43 10,45 11,47 12,49 13,51 14,53 15,55 16,57 17,59
    PC “Maxima” 7,39 8,43 9,45 10,47 11,49 12,51 13,53 14,55 15,57 16,59 18,01
    Rasa 7,41 8,44 9,46 10,48 11,50 12,52 13,54 14,56 15,58 17,00 18,02
    Autobusų stotis 7,43 8,45 9,47 10,49 11,51 12,53 13,55 14,57 15,59 17,01 18,03
    Autobusų stotis 7,51 8,46 9,48 10,50 11,52 12,54 13,56 14,58 16,00 17,02 Į AP
    Rasa 7,53 8,48 9,50 10,52 11,54 12,56 13,58 15,00 16,02 17,04
    PC ,,Rimi” 7,55
    Suvalkiečių vaistinė 7,57
    Sūduvos stadionas 7,59
    PC “Maxima” 8,50 9,52 10,54 11,56 12,58 14,00 15,02 16,04 17,06
    J.Dailidės g. 8,52 9,54 10,56 11,58 13,00 14,02 15,04 16,06 17,08
    Mokolų g. 8,55 9,57 10,59 12,01 13,03 14,05 15,07 16,09 17,11
    Mokolų apsisukimas 8,57 9,59 11,01 12,03 13,05 14,07 15,09 16,11 17,13
    Ligoninė 8,59 10,01 11,03 12,05 13,07 14,09 15,11 16,13 17,15
    Sūduvos gimnazija 9,01 10,03 11,05 12,07 13,09 14,11 15,13 16,15 17,17
    Eoltas 8,01 9,04 10,06 11,08 12,10 13,12 14,14 15,16 16,18 17,20
    Sūduva 8,03 9,06 10,08 11,10 12,12 13,14 14,16 15,18 16,20 17,22
    Alga 8,05 9,08 10,10 11,12 12,14 13,16 14,18 15,20 16,22 17,24
    Autobusų parkas 8,07 9,09 10,11 11,13 12,15 13,17 14,19 15,21 16,23 17,25
    Steponiškės 8,08 9,10 10,12 11,14 12,16 13,18 14,20 15,22 16,24 17,26
    Sūduvos vandenys 8,10 9,12 10,14 11,16 12,18 13,20 14,22 15,24 16,26 17,28
    Vasaros g. 8,11 9,13 10,15 11,17 12,19 13,21 14,23 15,25 16,27 17,29
    Panevėžio g. 8,12 9,14 10,16 11,18 12,20 13,22 14,24 15,26 16,28 17,30
    Matulaičių g. 8,13 9,15 10,17 11,19 12,21 13,23 14,25 15,27 16,29 17,31
    Saulės g. 8,14 9,16 10,18 11,20 12,22 13,24 14,26 15,28 16,30 17,32
    Dainavos g. 8,15 9,17 10,19 11,21 12,23 13,25 14,27 15,29 16,31 17,33

    Kviečiame visus aktyviai naudotis miesto maršrutiniais autobusais.

    Marijampolės savivaldybės administracijos

    Transporto tarnyba

    Į mokyklą – saugiai

    0

     

    Prieš kiekvienus naujus mokslo metus keliuose padaugėja eismo dalyvių. Ir vaikai, ir vairuotojai atpratę nuo intensyvaus eismo, po ilgų atostogų vaikai tebesijaučia atsipalaidavę, pamiršę gatvės pavojus ir atpratę nuo būtinos savisaugos. Tad kreipiamės į visus eismo dalyvius, ypač suaugusius, būti drausmingus ir atsakingus kelyje.

    Policija siekia užtikrinti saugų mokinių patekimą į mokymo įstaigas ir grįžimą į namus. Kad, prasidėjus naujiems mokslo metams, eismo įvykiuose nenukentėtų vaikai, rugsėjo mėnesį bus organizuojamos sustiprintos policinės priemonės, skirtos visų eismo dalyvių kontrolei. Ypatingas dėmesys bus skiriamas dažniausiems ir sunkiausias pasekmes sukeliantiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams.

    Kaip ir kasmet, pareigūnai patruliuos ir budės prie bendrojo lavinimo ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų. Į pagalbą pasitelks Šaulių sąjungos narius, prie mokyklų (prieš pamokas ir po jų) policija organizuos trumpalaikius reidus, skirtus tikrinti mokinių vairuojamas transporto priemones. Taip pat didelis dėmesys bus skirtas dviračiais važiuojantiems vaikams, domėsimės, ar vaikai turi atšvaitų, priminsime jiems šviesą atspindinčių elementų naudojimo tamsiuoju paros metu svarbą. Bus organizuojami atsitiktiniai mokyklinių, taip pat maršrutinių autobusų, vežančių vaikus į mokyklas ir iš jų, vairuotojų blaivumo patikrinimai. Pagal galimybes su transporto priemonių techninės apžiūros stočių darbuotojais bus vykdomi šių transporto priemonių techninės būklės patikrinimai. Bus lankomasi mokyklose, pareigūnai primins vaikams saugaus elgesio taisykles.

    Mieli tėveliai ir pedagogai, būkite vaikams pavyzdys, kaip elgtis kelyje. Parinkite mokiniams, ypač pirmokėliams, saugų maršrutą į mokyklą ir atgal į namus, mokykite vaikus nešioti atšvaitus, dėvėti drabužius  su šviesą atspindinčiais elementais. Bendromis pastangomis, tikimės, pavyks išvengti skaudžių pasekmių.

    Marijampolės apskr. VPK Kelių policijos skyriaus informacija

    Gijomas Muso

    0

    „Kad jaustumeisi persekiojamas, nereikia nei kambarių, nei namų, nes smegenyse pilna vienas už kitą klaidesnių koridorių“.

    Dvi istorijos: apie nesugebėjimą mylėti ir skylančio puodo klijavimą

    0

     

    Pirma istorija: kaip išsiskirti civilizuotai?

    Į Marijampolės policiją kreipėsi 35 metų marijampolietė ir pasiskundė, kad kartu nebegyvenantis 45 metų sutuoktinis paslapčia sugadino automobilio, kuriuo ji naudojasi, stabdžius. Esą buvo taip: moteris atėjo prie savo automobilio namo kieme, pastebėjo, kad nebeveikia stabdžiai, o atidžiau apžiūrėjusi pamatė, kad nupjauta priekinio kairės pusės rato stabdžių hidraulinė žarnelė. Pastaruoju metu toje šeimoje – ne pats geriausias metas: pora skiriasi. Anot moters, skyrybų suerzintas vyras nuolat ją pykdo, ne kartą yra net grasinęs susidoroti. Įvykį tyrę policijos pareigūnai vyro kaltės nenustatė, nes niekaip negalėjo įrodyti moters spėlionių, mat vyras kategoriškai neigė tai daręs – jis tikino, kad prieš įvykį ne kartą žmonai buvo sakęs, jog baigia nutrūkti toji stabdžių žarnelė…

    KODĖL ŽMONĖS NEGALI/NEMOKA TAIKIAI IŠSISKIRTI – BE ĮTARINĖJIMŲ, KALTINIMŲ, BE KERŠTO? KUR IR KAIP JIE TO TURĖTŲ MOKYTIS? KAIP SUPRASTI, KAD BUVĘ MYLIMIEJI JAU NE PYKSTASI, O VIENAS KITAM JAUČIA NEAPYKANTĄ? AR VERTA TOKĮ SKYLANTĮ PUODĄ KLIJUOTI?

    Antra istorija: kaip padėti savo vyro ir net vaikų skriaudžiamai moteriai?

    „Negaliu daugiau  tylėti apie savo draugę Liną. Visada stebėjausi jos nuolankumu likimui, susitaikymu su esama padėtimi ir nesugebėjimu ar tiesiog nenoru ką nors savo gyvenime keisti“, – pradeda savo pasakojimą mūsų skaitytoja Zita. – Linksma, protinga, tačiau niekaip negalinti pasipriešinti savo girtuokliui vyrui, keliančiam pavydo scenas. Mušdavo ją ne tik girtas, bet ir būdamas blaivus. Ir nesuprasdavai, kas tai – neapykanta ar meilė. Jo galvoje sukdavosi tik viena mintis, kad Lina jam neištikima. Net ir tada, kai eidavo į parduotuvę apsipirkti, nueidavo pas kaimynę išgerti puodelį kavos ar tiesiog sukdavosi namuose triūsdama. Ji tarsi daiktas. Daiktas ne tik vyrui, bet ir suaugusiems vaikams, paveldėjusiems iš tėvo potraukį svaigalams, girtoms isterijoms su indų daužymu ir venų pjaustymu. Kartais atrodydavo, kad jai tai įprastas gyvenimas, natūralus būvis, kitaip ir būti negali. Sunku suprasti, kaip ji ir gyvena – visada  besišypsanti ir nesugebanti niekam paprieštarauti, nesiskundžianti dėl kūną puošiančių mėlynių ar kuokštais išrautų plaukų. Užjausdavau ją galvodama, kad labai myli savo vyrą, bet pasirodo, kad ne. Visiška našlaitė, mirus tėvui liko su pamote, todėl anksti ištekėjo  norėdama pasprukti iš ten, kur nuo vaikystės buvo skriaudžiama pamotės ir jos vaikų. Niekaip nesuprantu jos vyro, iš kur jame tiek pykčio, agresijos, noro žeminti. Vaikosi ją po namus ir su peiliu, pagaliu  ar su kirviu, Lina bėga slėptis pas kaimynus, laukia, kol jis užmigs, ir tik tada grįžta namo. Kaip jai padėti? Gaila jos, tokio nuostabaus, tačiau itin romaus žmogaus…“

    Šias istorijas komentuoja psichologė, psichoterapeutė  Vilma VĖLYVIENĖ.

    Meilė negimsta savaime

     Nemalonūs, bet gan dažni mūsų nesmagios realybės atspindžiai. Abi šios istorijos yra apie tai, kas mums yra svarbiausia – artimiausius ryšius. Taigi pradėkime nuo pirmosios istorijos, kuri kelia klausimą, kodėl žmonės nemoka taikiai išsiskirti? Pradėkime nuo to, kuo brandesnės asmenybės susituokia, tuo brandžiau jos sprendžia ištikusias šeimynines krizes ar nesklandumus. Dažnai nebrandžios asmenybės  pasirenka  sužeistas, panašiai  nebrandžias asmenybes. Pradėję naują santuokinį gyvenimą, žmonės  trokšta užgydyti vaikystės žaizdas  ir pradėti viską iš naujo. Taip pat mes savo vyrui ar žmonai patys to nežinodami  priskiriame užduotį – padėti mums tai padaryti. Žmogus, kuriam nepakako meilės tėvų šeimoje, nesąmoningai savo meilės lūkesčius perkelia į sutuoktinį. Pavyzdžiui, mergaitė, kuriai labai trūko tėvų  dėmesio ir šilumos, išteka ir tikisi, jog tai ji gaus iš pasirinkto vyro, tačiau dažniausiai pasirenkamas panašiai dėmesio ir meilės ištroškęs sutuoktinis. Taip abu tikisi vienas iš kito to, ko patys neturi ir duoti negali. Mūsų gebėjimas mylėti  tiesiogiai susijęs su pirmaisiais mūsų gyvenimo metais, patirtos meilės kokybe. Kaip atskleidžia Amerikos psichoanalitikas R. Fine, meilė negimsta savaime. Pirmiausia reikia būti mylimam vaikystėje. Mylimas vaikas išmoksta mylėti. Gebėjimas mylėti ugdomas nuo pat gimimo, o meilės patirtį vaikas turi išgyventi pereidamas kiekvieną raidos etapą. Jei meilės procesas pertraukiamas ar nepatiriama pakankamai meilės, vaikas tampa priklausomas ir pažeidžiamas. Juo anksčiau stokojama meilės, tuo didesnė žala.  XX amžiuje buvo atlikti moksliniai tyrimai, kurie atskleidė, kokią didelę reikšmę normaliai vaikų raidai turi šiltas bendravimas. Per dvejus metus vykusį tyrimą mokslininkai nustatė, kad kūdikių priežiūros įstaigose, kur vaikams trūko bendravimo su žmonėmis, mirė 37% kūdikių, o kitoje įstaigoje, kur vaikus gaubė šiltas dėmesys, kūdikių mirtingumas buvo tik 1%. Po šio tyrimo buvo atlikta daug kitų, kurie atskleidė, jog dėl ankstyvosios meilės stokos smarkiai sulėtėja fizinė bei emocinė vaiko raida ir išsivysto nesugebėjimas mylėti. Net vyresni nei šešiolikos metų jaunuoliai, praradę vieną iš tėvų dėl mirties ar skyrybų, gali nesugebėti įsipareigoti mylimam žmogui. Be to, yra žinoma, kad išsiskyrusių tėvų vaikai dažniau linkę išsiskirti. Tad gyvenimas atrodo lyg būtų  neteisingas: skaudžiausių meilės išgyvenimų patiria tie suaugusieji, kuriems labiausiai trūko artimųjų meilės. Sugrįžkime prie mūsų  istorijos. Nesugebėjimas mylėti tiesiogiai proporcingas nesugebėjimui adekvačiai, taikiai spręsti konfliktus. Taigi prieiname išvadą: kuo konfliktiškesni poros santykiai gyvenant kartu dėl abiejų brandumo, sugebėjimo mylėti  stokos, tuo labiau apsunkintai sprendžiamas ir ištuokos procesas.

    Kada neverta klijuoti skylančio puodo?

    Kyla ir kitas klausimas – kaip suprasti, kada žmonės tik pykstasi, o ne vienas kitam jaučia neapykantą, dėl kurios jau neverta klijuoti skylančio puodo. Kokie gi būtų tie objektyvūs kriterijai, kuriais remiantis galėtume svarstyti skyrybų galimybę. Amerikiečių psichoanalitikas  S. Pittman  knygoje „Neištikimybė nėra banali“ siūlo tokius kriterijus: pirmiausia –  yra aiškus akivaizdus jūsų paties emocinis bei intymus  atšalimas – kai jau kiek įmanoma vengiame savo sutuoktinio, nenorime jo įtraukti į savo planus. Taip pat  aiškus ir akivaizdus sutuoktinio emocinis atšalimas – kai sutuoktinis akivaizdžiai negeranoriškas, laikosi pernelyg didelio atstumo, nenori nieko keisti ir aiškinti, nejautrus jūsų emocijoms ir sielvartui. Antras kriterijus – sutuoktinio smurtas: fizinis arba psichologinis smurtas yra  akivaizdus ir objektyvus skyrybų kriterijus. Neįmanoma gyventi kartu su žmogum, kuris mus gąsdina ir skaudina. Ir negalima leisti, jog dėl to kentėtų mūsų vaikai.  Akivaizdi sutuoktinio nepagarba – nepagarbus sutuoktinis nevertas, kad kitas žmogus su juo gyventų. Vienas kartas – dar nieko baisaus, bet jei matot, jog sutuoktinis iš tiesų jūsų negerbia ir smurtauja, gyvenimas su juo bus tikras pragaras. Tokiu atveju troškimas išsiskirti ne tik teisėtas, bet ir sveikas. Nesveika būtų gyventi su žmogum, kuris jūsų negerbia, žemina ir niekina. Trečias kriterijus – sutuoktinio psichopatologija: įgijęs gyvenimo patirties, žmogus geriau perpranta psichologinius tarpusavio santykių veiksnius ir suvokia, kad sutuoktinis turi sutrikimų. Būna tikrai dramatiškų atvejų, kai skyrybos tikrai būtinos. Nesveika gyventi su sutrikimų turinčiu žmogumi, ypač jei jis nerodo nė menkiausio noro keisti savo disfunkcinį elgesį.

    Nuolankumas – ne visada dorybė

    Taip mes priėjome ir prie antrosios istorijos, kurioje labai aiškiai matome fizinio ir  psichologinio  smurtavimo situaciją. Regis, ne tik Linos kaimynei, bet ir daugeliui skaitytojų, ko gero,  kils minčių, jog Linai derėtų nebekęsti tokios situacijos. Kaip minėjom anksčiau, nesiliaujantis smurtavimas yra viena iš nediskutuotinų priežasčių, dėl kurios neverta tikėtis gerų permainų. Iš pateiktos istorijos  matome, jog Linos sutuoktinis neturi jokio poreikio keisti savo  elgesį. Ši istorija labai akivaizdžiai iliustruoja, jog liūdna, žaizdota Linos vaikystė be meilės ir dėmesio neleido  jai surasti ir sukurti tinkamų santykių.  Liūdniausia, jog tokių santykių seką matome  per kartas: Linos vaikai nematę adekvačių  būdų, kaip spręsti konfliktus, gerbti artimiausius žmones, tęsia smurto  istoriją.

    Sužeistiems žmonėms dažniausiai nepavyksta  patiems, be pagalbos  pakeisti ar nutraukti žalojančius  ryšius. Linkėčiau Linai  paieškot pagalbos – Moters veiklos centre, Moterų krizių  centre, Šeimos centre. Yra pagalba ir smurtaujantiems vyrams – Vyrų krizių centruose.  Labai svarbu būtų ir artimųjų, kuriems rūpi  Linos likimas, emocinė parama – padrąsinimas, jog romumas ne visada yra geriausias pasirinkimas:  kartais reikia, o kartais būtina elgtis drąsiai ir save įtvirtinančiai. 

    Vilma VĖLYVIENĖ,

    psichologė, psichoterapeutė

    Kauno g. 60, Marijampolė,

    tel. 8 686 59 554,

    el.paštas: vilvel@yahoo.com

    interneto svetainė: www.velyviene.lt

    Redakcijos prierašas. Jei norite, kad psichologė pakomentuotų Jūsų situacijas, atsakytų į rūpimus klausimus, rašykite el.p. redakcija@mususavaite.lt, mususavaite@gmail.com.

    Ar pasikeitė valdininkija per 100 metų?

    0

     

    Skaitytojams siūlome ištrauką iš Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus (1866–1950) atsiminimų. Nors rašoma apie XX a. trečio dešimtmečio Kauno valdininkiją, palyginkime, ar daug kas pasikeitę mūsų Lietuvoje (ne vien Kaune) nuo tų laikų.

    „(…)Visi Kauno gyventojai Kauno miesto valdybą laikė savo priešu, ir aš, joj patarnavęs, supratau, kodėl. Jau tokia buvo nuo amžių tradicija. Iš tikrųjų savivaldybės organai turėtų būti miesto gyventojų bičiuliai, palankūs patarėjai. Bet pasidarė visai atvirkščiai. Iš seno „savivaldybininkai“, t.y. valdininkai ir tarybos nariai, dažnai būdavo kyšininkai, o kyšį lengviausiai gausi, kai pilietį prispausi, išgąsdinsi, parodysi jam savo galybę piktu pasielgimu, kai priversi pilietį  bereikalingai žygiuoti. Neišlavinti, menkos dorovės valdininkai  randa smagumo, kai artimui pikta ką padaro. Kiti iš gimimo turi sielos ydą, trūkumą, pas juos nebūna altruizmo. Tokių subjektų gana daug. Tą  nenormalumą gydytojai angliškai vadina „moral insanity“ (moralinis arba dorovinis nesveikumas). Jie pasigailėjimo, atjautimo svetimiems skausmams, nelaimėms neturi. Ir tokių nemaža yra. Kaip carinė, taip ir lietuvių biurokratija buvo bloga, ne tarnautoja visuomenei, bet jos skriaudėja ir kankintoja. Be to, tai besočiai žmonės, lupikai. Ir ambicijos jų nemažos. Kaip gali pilietis jo, valdininko, neklausyt, jam nenusileist, duoklės (kyšio) nesumokėt?  Pareigūnai priešginų, kritikų nepakenčia. Ir cenzūra spaudai pariboti daugiausia įtaisyta jų nuodėmėms paslėpti.  Dar daug buvo reikalinga darbo ir atsidėjimo iki valdininkų vertė gerojon pusėn pasikeis. Demokratija tą procesą turėtų pagreitinti.

    Dar yra valdininkų, kurie, norėdami gera daryt, darosi nepakenčiami. Štai pavyzdys. „Kauko“ bendrovė buvo padavusi Kauno miesto valdybai pareiškimą, jog norinti išsipirkti nuosavybės sklypus, kiekvienas narys atskirai. Tada Statybos skyriaus miesto tvarkymo dalies poskyris pareikalavo, kad 13000 kv. metrų „Kauko“ plotas būtų perplanuotas, suskirstytas į atskirus, maždaug po 500 kv. metrų  gabalus, be to, reikalinga čia nauja gatvė išvesti, kad gaisrui atsitikus ugniagesiai galėtų visur pravažiuoti. Taip esą moko urbanizacijos mokslas, kuris, čia pasakysiu, nenumatė karo bombardavimų ir didžiųjų miestų žlugimo. Inžinierius norėjo gera padaryt, kad gabalai išeitų stačiakampiai, kad daugiau namų būtų galima su išėjimu į gatvę turėti, kad geresnė apsauga nuo ugnelės būtų. Bet jis pavėlavo. Plotas jau namais apstatytas, ribos per 20 metų nusistovėjusios, sodai sužėlę. Jo reforma tuštiems sklypams šiaip būtų racionali, bet seniai apgyvendintiems netiko. Nors daug buvo to inžinieriaus perplanavimui padaryta darbo, bet „Kaukas“ negalėjo su juo sutikt. O jis, urbanizacijos davatka, nenusileidžia. Atėjęs karas ir tą klausimą kitaip išsprendė.(…)“

    Kazys GRINIUS

    Nuotraukoje – Lietuvos Prezidentas Kazys Grinius.

    Auksarankių klubas: joms smagu kartu!

    0

     

    Save realizuoti prasmingo bendravimo procese – tokia  neoficialaus veiklių moterų buities dizaino klubo „Kartu smagu“ nerašyta taisyklė. Jau daugiau nei septyneri metai, kai vieną kartą per mėnesį  marijampolietės Virginijos Gelčytės, klubo vadovės, gyvenančios individualioje valdoje, namai tampa prieglobsčiu apie dešimčiai (kartais šiek tiek mažiau, kartais – šiek tiek daugiau) moterų, kurios renkasi čia… ne ne – ne liežuviais pamalti kelias valandas vien gurkšnojant kavą (žinoma, ir kavos, ir arbatos pertraukėlių čia būna), o dalintis įvairiausių rankdarbių idėjomis, mokytis jų technologijų bei pasinerti į kūrybinį procesą, kuris bendraminčių draugijoje virsta tikru džiaugsmu (tiesa, pastaraisiais metais moterys renkasi jau ne vien klubo vadovės namuose: noras kuo daugiau patirti, sužinoti, išmokti jas nuvedęs jau gana toli – ir į stiklo pūtyklą, ir į molio dirbtuvę…) . Štai kodėl kartu – smagu!

    Nuo dekupažo pamokos – iki neformalaus klubo

    Šis neformalus klubas, prieš daugiau nei septynerius metus netikėtai gimęs Marijampolėje, buvo ir Vilkaviškyje išplitęs. Jam pradžią davė gana sudėtinga situacija. Virginijai teko slaugyti sunkiai sergantį tėtį, tad iš namų ilgesniam laikui išeiti buvo tiesiog neįmanoma. Nuo pat vaikystės į rankdarbius linkusi moteris paprašiusi savo draugės vilkaviškietės Lauros Augustaitienės pamokyti dekupažo technikos. Aktyviai bendraujančios moterys pasikvietė ir daugiau bičiulių, norinčių pramokti šio dekoravimo meno. Taigi taip įvyko pirmasis rankdarbių mylėtojų susirinkimas, į kurį atvyko net aštuonios moterys. Jos tuomet ne tik išmoko dekupuoti, bet ir puikiai praleido laiką, dalindamosi mintimis, šiltai bendraudamos. Kelios valandos tą kartą prabėgo nepastebimai, o kai atėjo metas skirstytis, nutarė, jog tokie susitikimai turi ir toliau vykti.

    Rankdarbių karalienės

    Veiklios moterys tuomet nutarė: rinksis vieną kartą per mėnesį Virginijos namuose ištisus metus su vasaros atostogų pertrauka (kaip tikroje mokykloje!). Taigi labai natūraliai susiformavo ir neformalaus klubo tradicijos: aktyvi veikla prasideda Rugsėjo 1 -osios švente, kasmėnesiai susibūrimai, skirti įvairiausioms rankdarbių technologijoms išbandyti, paįvairinami ekskursijomis po gražiausius, įdomiausius Lietuvos kampelius, galiausiai viską vainikuoja prasmingo bendravimo džiaugsmas.

    Šiuo metu klubą lanko 13 moterų: be jau minėtos Virginijos Gelčytės, klubas laikosi ir ant Gražinos Lastauskienės, Virginijos Rutkauskienės, Danguolės Bulotienė, Linos Štelkienės, Astros Malažinskienės, Daivos Papečkienės, Audronės Dabrilaitės, Eglės Privenienės, Vidos Šlekaitienės, Vilijos Bielevičienės, Laimutės Sujetienės ir Aušros Baranauskienės entuziazmo ir noro nesiliauti stiebtis sužinant, išmokstant ką nors naujo. Įvairių specialybių moterys kartą per mėnesį nusimeta visas visuomeninio gyvenimo kaukes ir tampa tiesiog tomis, kurios ieško, kažką atranda ir, be abejo, moka tuo pasidžiaugti.

    Per septynerius metus neoficialaus klubo narės jau daug pažino, išmoko. Jų rankoms pakluso modelinas (kūrė papuošalus, suvenyrus), origame, šikori techniką, įvairios tekstilės technikos, moterys, susirinkę draugėn, dekoravo muilą, vėlė vilną, liejo žvakes, o kur dekupažo, artišoko technikos… Ir tai toli gražu ne viskas! Žvelgiant į moterų atliktus darbelius, žavi kruopštumas, subtilumas, grožis ir svarbiausia – iš jų sklindanti šiluma (su kokia meile gaminama ir daili dėžutė brangenybėms, ir puošni adatinė, ir Kalėdų eglutės žaisliukai, ir mandalų siuvinėjimas, ir… – visko neišvardinsi!). Šių moterų namai, kaip pačios teigia, jau pilni mielų rankdarbių, jais apdovanoti ir draugai, artimieji.

    „Kartu – smagu“

    Moterys, ruošdamosi klubo susirinkimui, gyvena džiugia paslaptimi. Idėjas naujam užsiėmimui paprastai pateikdavo Laura. Nuo pat mažens mėgusi rankdarbius, be to, mokykloje dirbanti technologijų mokytoja, tad ir klubo narėms stengdavosi pateikti kuo įdomesnių rankdarbių technologijų. Laura ir medžiagomis būsimiesiems darbeliams pasirūpindavo (labai svarbu, parenkant techniką būsimam rankdarbiui, likti ištikimai bendravimo idėjai, be to, svarbu, kad ir darbelio rezultatas būtų visoms moterims pasiekiamas, kad kiekviena galėtų džiugiai pasakyti: „Taip! Pavyko!“). Prieš daugiau nei metus, 2014 m. birželio mėnesį, Laura paliko klubą, tad iškilo klausimas, kaip bus dabar, be mokytojos? Vis tik klubas rado išeitį: noras nesustoti lėmė tai, jog moterys pradėjo kiekvienai kitai pamokai ieškodamos naujų mokytojų ir… keliauti. Pamokos vyko ir molio dirbtuvėse, ir stiklo pūtykloje, ir odos dirbimo mini ceche. Moterys jau yra išbandžiusios daugybę rankdarbių technologijų (iš naujesnių – sutažas, tapyba ant šilko, vilnos vėlimas ant audinio…), bet kiek dar laukia prieš akis! Tiesa, būna, kad kokia nors technologija, su ja susipažinus, įstringa: tuomet rankdarbių mėgėja (nors susipažįsta su viskuo, kas tik pasiūloma klube) toje srityje stengiasi labiau tobulėti (štai klube yra trys moterys, pasinėrusios į riešinių mezgimą, dvi papuošalus iš odos gamina, kitos dvi tobulėja žguto nėrimo srityje).   

    Nors rankdarbiai ir tapo klubo susibūrimo objektu, bendravimo džiaugsmą didina ir dalijimasis moteriškomis paslaptimis, kulinariniais receptais, teminiai vakarėliai su būtinu aprangos kodu (štai, pavyzdžiui, Rugsėjo 1-ąją moterys švenčia pasipuošusios mokinukių uniformomis, mugėse paprastai būna apsirengusios tautiniais drabužiais, o kur dar Užgavėnės, Kalėdos, dvarų kultūros vakarėliai!), kelionės.

    Klubas – tarsi vieninga šeima, nepamirštanti per šventes apsikeisti dovanėlėmis, o prie vyno taurės ypatingomis progomis – tiesiog atsipalaiduoti.  Moterys džiaugiasi, kad prasmingo bendravimo malonumas labai gražiai dera su tobulėjimu. Štai kodėl joms nepažįstamas aimanavimas dėl to, kad gyvenimas pilkas, niūrus: štai pavyzdys, kaip galima įprasminti savo būtį ir tai daryti su džiaugsmu!

    Laima GRIGAITYTĖ

    Klubo archyvo nuotraukos.

    Darbų įkarštyje. Darbų įkarštyje. Darbų įkarštyje. Darbų įkarštyje. Darbų įkarštyje. Darbų įkarštyje. Rezultatas džiugina! Kartu ir keliauti smagu! Kartu ir keliauti smagu! Kartu ir keliauti smagu! Kartu ir keliauti smagu! Kartu ir keliauti smagu! Kartu ir keliauti smagu! Klubo narės - dvaro ponios. Klubo narės - dvaro ponios. Dalyvavimas mugėse šioms moterims - smagus pažmonys. Dalyvavimas mugėse šioms moterims - smagus pažmonys. Dalyvavimas mugėse šioms moterims - smagus pažmonys. Dalyvavimas mugėse šioms moterims - smagus pažmonys. Dalyvavimas mugėse šioms moterims - smagus pažmonys. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. Auksarankių darbai. lightbox jqueryby VisualLightBox.com v6.1

    Ar galima Lietuvos vardą minėti įmonės pavadinime?

    0

     

    Klausimas:

    Ar bendrovės pavadinime galima minėti Lietuvos vardą?

    Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis

    Steigiant juridinį asmenį arba keičiant jo steigimo dokumentus, taip pat ir pavadinimą, visi dokumentai pateikiami notarui, kuris  privalo patikrinti pateiktų dokumentų  atitikimą įstatymams.

    Juridinių asmenų registro nuostatuose yra numatyti atvejai, kuomet juridinio asmens pavadinime galima vartoti trumpąjį valstybės pavadinimą „Lietuva“.

    Pavadinime žodį „Lietuva“ galima vartoti, jei juridinio asmens steigėjai ar dalyviai yra ne mažiau kaip 30 fizinių asmenų; jei juridinio asmens steigėjai ar dalyviai yra ne mažiau kaip 3 Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys; jei juridinis asmuo ne mažiau kaip pusėje Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų yra įsteigęs filialus ar atstovybes; steigiamas arba įsteigtas juridinis asmuo pavadinime Lietuvos vardą vartoja norėdamas nurodyti geografinę Lietuvos teritorijos dalį, kurioje jis veiks ar veikia, ir tai yra įtvirtinęs savo steigimo dokumentuose.

    Žodį „Lietuva“ taip pat galima naudoti pavadinime, jei juridinio asmens, kurio pavadinime jau vartojamas Lietuvos vardas, visas pavadinimas su skiriamaisiais žodžiais perkeliamas į kito jo steigiamo arba įsteigto juridinio asmens, kurio vienintelis steigėjas ar dalyvis yra šis juridinis asmuo, pavadinimą; jei juridinio asmens, kurio pavadinime jau vartojamas Lietuvos vardas, visas pavadinimas su skiriamaisiais žodžiais perkeliamas į šio juridinio asmens steigiamo arba įsteigto filialo arba atstovybės pavadinimą; jei juridinis asmuo, kurio pavadinime jau vartojamas Lietuvos vardas, keičia pavadinimą.

    Užsienio juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai mūsų šalyje steigiant filialą ar atstovybę taip pat galima pavadinime vartoti žodį „Lietuva“. Pavadinime taip pat gali būti šis žodis, jei užsienio juridinis asmuo ar kita organizacija steigia juridinį asmenį arba yra juridinio asmens dalyvis ir jo pavadinime Lietuvos vardą vartoja kartu su steigėjo ar dalyvio pavadinimu.

    Pavadinime „Lietuva“ taip pat vartojamas, jei juridinis asmuo yra tradicinė Lietuvos religinė bendruomenė, bendrija ar centras, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtas juridinis asmuo ar kita valstybės pripažinta religinė bendrija.

    Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas.

    Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk