Saulėta spalio 29-iosios popietė apsiniaukė mirusių artimiesiems, užsukusiems nugrėbti paskutinių liepų lapų senosiose Marijampolės kapinėse. Prieš mėnesį laiko sutvarkytoje kapavietėje buvo pasodintos dvi viržių kompozicijos. Tačiau šiandien vietoje viržių likusios tik dvi tuščios duobės… Chrizantemą pakando smarkiai spustelėjęs šaltukas, o viržius priglaudė negeros rankos ilgais pirščiukais…
„Mūsų savaitės“ informacija
Spalio 24 d. Marijampolėje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas paminėjo kovinės vėliavos įteikimo 20 -ies metų sukaktį.
Minėjimas prasidėjo Šv. mišiomis Šv. Archangelo Mykolo mažojoje bazilikoje. Po Šv. mišių LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono kariai iškilminga rikiuote šventiškai prisistatydami bendruomenei žygiavo iki Kultūros centro, kuriame vyko iškilmės ir parodos „Kariuomenės vaikai“ atidarymas.
Marijampolės įgulos vadas plk. ltn. Audrius Beinoras priminė bataliono kovinės vėliavos istoriją ir pasveikinęs karius šio sukakties proga linkėjo visiems stiprybės ir vienybės bei apdovanojo tarnaujančius karius, kurie prieš 20 metų buvo liudininkai, kaip Bataliono kovinė vėliava buvo garbingai įteikta tuometiniam LDK Vytenio motorizuotajam pėstininkų batalionui.
Iškilmių metu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasveikino bataliono karius, ir linkėjo didžiuotis ir laikyti aukštai iškėlus savo kovinę vėliavą.
Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys pasidžiaugė glaudžiu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono ir savivaldybės bendradarbiavimu, gražiai ryšiais su bei visuomene.
„Jūsų bataliono kovinė vėliava, kaip svarbiausias simbolis, įprasminantis aktyvų bataliono gyvavimo dvidešimtmetį, Jus lydėjo tarnyboje ir tarptautinėse misijose, darbuose stiprinant glaudų visuomenės ir kariuomenės ryšį. Didžiuokimės savo kovine vėliava. Tegul Jūsų kilnią misiją bei kasdienes užduotis ir ateityje lydi nekintančios vertybės, kurios buvo ir yra siejamos su kario profesija – ištikimybė ir garbė, ryžtas ir drąsa, valia ir orumas, profesionalumas ir atsakomybė, pareiga ir meilė Tėvynei“, – linkėjo V. Brazys.
Susirinkusius bataliono kovinės vėliavos įteikimo 20-mečio proga taip pat sveikino LR Seimo narys Albinas Mitrulevičius, Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje Paulius Uleckas, buvęs Vytenio bataliono vadas plk. ltn. Petras Montvila, kitų karinių struktūrų atstovai.
Po iškilmių buvo pristatyta fotografės Agnės Kralikienės paroda „Lietuvos kariuomenės vaikai“. Nuotraukose labai ryškia menine išraiška užfiksuoti Marijampolės įgulos kariškių vaikai. Paroda, kurios sumanytojos ir organizatorės LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos Marijampolės įgulos skyrius, skirta Šeimos metams paminėti.
Šventinę nuotaiką susirinkusiems dovanojo Sausumos pajėgų orkestras iš Alytaus ir Marijampolės kultūros centro styginių ansamblis „Cantare” bei vaikų ir jaunimo choras „Vyturėlis“.
Marijampolės savivaldybės administracijos
Viešųjų ryšių tarnyba
Ilgėjant rudens vakarams, iš mokyklų bei darželių vaikams tenka grįžti temstant. Siekiant supažindinti vaikus su Kelių eismo taisyklėmis, Šakių rajono bendrojo lavinimo įstaigose buvo rengiamos Saugaus eismo dienos.
Spalio 14-ąją Šakių bendruomenės pareigūnė A.Mockevičiūtė su Patrulių būrio vyr. policininku T.Plaušiniu bei pagalbininkais -projekto „Savanoriai-žmonių saugumui“ savanoriais E.Pečiuliu ir A.Antanavičiumi ir policijos bičiuliu Amsiu lankėsi Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijoje. Pradinių klasių mokinukams, o vėliau ir darželinukams pareigūnai bei jų pagalbininkai parodė policijos bičiulio Amsio filmukus, aptarė, kaip reikia elgtis gatvėje, kieme, kokie Kelių eismo taisyklių reikalavimai pėstiesiems ir dviratininkams.
Policijos bičiulis Amsis su bendruomenės pareigūne ir savanoriu A.Antanavičiumi apsilankė Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“ bei Gelgaudiškio pagrindinėje mokykloje, kur patikrino darželinukų ir pradinukų Kelių eismo taisyklių žinias. Vaikams, gerai atsakinėjusiems į užduotus klausimus apie saugų eismą, buvo įteikti VĮ Marijampolės regiono kelių dovanoti skirtukai, atvirutės ir atšvaitai.
Vėliau saugaus eismo renginiai persikėlė į Slavikų pagrindinę mokyklą. Šioje mokykloje su Kelių eismo taisyklėmis mokinukus supažindino Kelių policijos grupės vyr. specialistas G.Vedegys. Po paskaitėlės vyko dviračių figūrinio važiavimo ir važiavimo gatvėmis varžybos. Varžybose dalyvavo Slavikų pagrindinės mokyklos ir Jurbarko rajono Eržvilko gimnazijos 4-9 klasių jaunieji dviratininkai. Figūrinio važiavimo rungtims teisėjavo Šakių r. PK Prevencijos poskyrio pareigūnės V.Kutkaitytė, S.Bakšytė ir A.Mockevičiūtė bei projekto „Savanoriai-žmonių saugumui“ savanoris A.Antanavičius. Važiavimui gatvėmis teisėjavo Eržvilko gimnazijos saugaus eismo mokytojas J.Jonikas ir vyresnieji gimnazistai. Šios varžybos –tai dalis Slavikų bendruomenės centro projekto „Saugus eismas bendruomenėse“ dalis. Varžybų nugalėtojai buvo apdovanoti VĮ Marijampolės regiono kelių, Šakių r. policijos komisariato ir Slavikų bendruomenės centro įsteigtais diplomais ir prizais: saldumynais, atšvaitais, liemenėmis, dviračių žibintų komplektais ir dviratininkų pirštinėmis.
Saugaus eismo savaitės renginiai baigėsi spalio 17-ąją –Kidulių pagrindinės mokyklos Martyno Sederevičiaus pagrindinio ugdymo skyriuje, kur vyko pradinių klasių mokinių saugaus eismo viktorina. Šiame renginyje lankėsi ir teisėjauti rungtyse padėjo Šakių r. PK Viešosios policijos skyriaus viršininkė R.Girdauskienė, bendruomenės pareigūnė A.Mockevičiūtė, projekto „Savanoriai-žmonių saugumui“ savanoriai E.Pečiulis ir A.Antanavičius bei policijos bičiulis Amsis. Vaikai, pasiskirstę komandomis, atsakinėjo į iš anksto mokytojų paruoštus klausimus. Varžybų nugalėtojai ir dalyviai buvo apdovanoti VĮ Marijampolės regiono kelių, Šakių r. PK ir M.Sederevičiaus pagrindinio ugdymo skyriaus įsteigtais prizais: atšvaitais, saldumynais, rašymo priemonėmis, žibintų rinkiniais dviračiams.
Džiaugiamės, kad Šakių rajone yra tokių iniciatyvių mokytojų, kurie, kartu su policijos pareigūnais, rūpinasi vaikų saugumu ir moko juos eismo saugumo.
Marijampolės aps. VPK Šakių r. PK informacija.
Kaip sekėsi elnių paieškos rugsėjo mėnesį, jau aprašiau. Jei trumpai reziumuojant – visai niekaip. Bet tik tuo atveju, jei kalba eina tik apie elnius… Kitų įspūdžių iš manęs nieks neatims.
Taigi paieškų pratęsimas. Per mėnesį taip ir neįvykdęs pagrindinio tikslo, nusprendžiau keisti paieškų vietą. Jeigu jų nerandu pamiškėje, tai visai suprantamas sprendimas paieškas perkelti į visiškai priešingą vietovę – patį girios vidurį. Blogiau gi nebus. Nors kas ten žino…
Pirma – žvalgyba. Nuostabiai praleidau popietę, vaikštinėdamas po auksu nuklotus skroblynus, kartais net pamiršdavau, ko ieškau. Nors lapai patikimai slėpė žvėrių takus, bet koks grožis… Tikras auksinis ruduo. Tik briedmusės įkyrėjo. Tokios nelabai didelės musės, plokščios formos, mėgsta lakstyti skersomis ir labai lenda į plaukus. Nuo veido po kelias braukti teko.
Net ir be konkretaus tikslo klaidžiojant nebuvau visai vienas. Stabtelėjus atsikvėpti prie kirtavietės, į miško ramybę drumsčiantį įsibrovėlį atskrido paspoksoti miško kardinolas – juodoji meleta. Patarškinusi seną stuobrį sukliko ir nulėkė savais keliais. Išbridęs iš įprastą rudenį neišbrendamo juodalksnyno sutikau smulkių miško paukštelių būrį – lipučių, bukučių, zylių… Tai irgi rodo artėjant žiemą, juk tokiais mišriais būreliais mažyliai ir žiemos.
Išsirinkau vietą, kur pakankamai atvirą vietovę kerta keletas žvėrių takų. Nuo namų – nepilni aštuoni kilometrai. Taigi beveik ranka pasiekiama… Tik štai pirmas siurprizas – likau be transporto. Nieko baisaus, tik žadintuvą teko valanda paankstint. Tad ankstų rytą – ar vėlyvą naktį, nelygu kaip pažiūrėsi – su maskuotės kostiumu, trikoju ant peties ir fotoaparatu ant kaklo išskubu į mišką. Tamsu kaip… na trumpiau sakant visai tamsu. Beeinant vėjelis pravaiko debesėlius ir per skystus jų likučius pasirodo blyškus mėnulis. Nuotaika pakyla – bent jau kelią matau, nors į griovį neįžengsiu.
Miške tylu-tylu. Po vasaros erzelio net nesitiki, kad tai – ta pati giria. Maždaug kas puskilometris suklykia koks naktinis paukštis, ir vėl tyla. Tik žvirgždas gurgžda po batais. Iš pradžių akį džiuginęs pradėjęs šviesėti dangaus kraštelis pamažu keitė spalvą į raudoną. Sunerimau, kad galiu ir pavėluoti, o bėgti per keliu per tylintį mišką dundant kaip tabūnas arklių – ne pati geriausia išeitis. Tad žiūrėjau į brėkštančia aušrą ir vis artėjau prie numatytos vietos.
Likus nepilnam kilometrui, švaresnėse proskynose jau galėjau šį tą įžiūrėti ir per gerą šimtą metrų. Kai priartėjau per puskilometrį, pastebėjau tolumoje šmėžuojant šešėlius. Net nutirpau – nejaugi elniai? Sustingęs kuo atsargiau pasistačiau trikojį ir per objektyvą (žiūronų įsitaisyti taip ir neprisiruošiu) pabandžiau įžiūrėti, kas ten vyksta. Vis tik tai buvo ne elniai. Miško keliuko balutes knaisiojo šernai. Prislinkęs kiek arčiau pabandžiau fotografuoti, tačiau dėl tamsos vietoje šernų likdavo tik pusę kelio užimantys beformiai šešėliai. Dar arčiau priėjęs pakartojau bandymą – tas pats. Tuo metu kelelis liko tuščias. Priėjau dar arčiau ir pasiruošiau laukti. Vis labiau švito, ne už ilgo turėjo patekėti saulė. Ir man „nuskilo“ – į tą pačią vietą sugužėjo dar vienas pulkas šernų. Gal ir tie patys, kas juos tamsoj žino… Nors nuotraukoms buvo vis dar per tamsu, bet stebėdamas per ieškiklį suskaičiavau netoli dvidešimties. Greičiausiai dvi mamos, sugebėję išsaugoti savo jauniklius. Pafilmavau keletą minučių, bet įrašą galiu žiūrėti tik iš originalo per kompiuterį – konvertuotas internetui vaizdas primena seną anekdotą apie juodaodžius, tamsią naktį vagiančius anglis. Tačiau koks jausmas buvo ten vietoje… Na net nežinau kaip tai aprašyti. Kaip šerniukai straksi pilni energijos… kaip vienas kita vaiko, kaip juos vyresni šernai ramina. Ir viskas tokioje tyloje, kad ausyse spengia. Sėdėjau ir bijojau pajudėti. Buvau pakankamai toli, tad manęs tikrai nepajuto, bet vis tik spėjau pastebėti, kuo visas urdulys baigėsi. Du šerniukai sustingo ir sužiuro į mišką, į tą pačią pusę, iš kur atėję. Staiga vienas trumpai žvygtelėjo, ir visą bandą lyg vėjas nupūtė. Kurį laiką girdėjau, kaip vis tyliau traška lūžtančios šakelės, ir vėl likau vienas. Na, ne visai. Per karklo krūmus prie manęs priartėjo karietaitė. Toks mažutėlis nenuorama raibas paukštelis užriesta į viršų uodegyte. Aplandžiojo ir visą „mano“ krūmą ir nukeliavo toliau.
Vos po pusvalandžio paaiškėjo „aliarmo“ priežastis. Iš pavojų kėlusios pusės į keliuką išėjo dar viena šernų šeima. Nelabai didelė, iki dešimties. Pabandžiau fotografuot, bet švintant paaiškėjo, kad šernų pamėgtą vietą nuo manęs skiria skysta sausos žolės stiebelių ir karklo šakelių juosta, tad visos nuotraukos neišvengiamai gavosi „murzinos“. O ir šviesos vis dar trūko. Vietos keisti nenorėjau, tad fotoaparatą perjungiau į filmavimo režimą ir keletą minučių filmavau, kaip šerniukai pramogauja. Šiai šeimynai iškeliavus į miško gilumą, jau tiesiog sėdėjau ir grožėjausi gražiu rytu. Dėl viso pikto įsitaisiau patogesnėje fotografavimui vietoje. Ir štai kad nori – iš krūmų išlenda pirma šnipas, paskui jį gana masyvi galva ir sprandas – ir po kelių akimirkų visu gražumu šerniukų pėdsakus uostinėja šerno kuilys. Ilgai neužtrukęs nusekė paskui gentainius. Po keleto minučių kilau ir aš. Taigi nors elnio nesulaukiau, bet per vieną rytą pamačiau beveik tris dešimtis šernų… Grįždamas už posūkio ant kelio radau šviežias briedžio pėdas, kurių prieš tai praeinant nebuvo. Ėjau ir galvojau – o jei ten būčiau likęs? O jei dar kitur? Miškas pilnas paslapčių. Namo grįžau nuo įspūdžių gausos plyštančia galva.
O elnio kaip nėra, taip nėra. Eilinį rytą sėdau jau į automobilį, ir į jau įprasta tampančią vietą nulėkiau per keletą minučių. Vis tik paskutinį kilometrą ėjau. Rudenėjant vis labiau šalveno. Ir medžiai kasdien vis mažiau savo rūbo beišsaugo. Sukasi laiko ratas… Taigi įsitaisiau patogiai ir pasiruošiau fotografuoti šernus. Na kur jau ne… iki aušros beveik valanda. Taigi sėdėjau ir laukiau šviesos. Staiga vos už keleto metrų miške „šlumšt-šlumšt“ kažkas… net nutirpau. Viskas, pagalvojau, sumins mane vargšą. „Šlumšt-šlumšt“ – dar arčiau. Ir tada prasidėjo – ir gu gu gu, ir ki ki ki… Aplink mane siautė voverės. Vienu metu net keturias suskaičiavau. Gaila, veiksmas vyko tiesiai man už nugaros, ir dar už krūmų, kurie dengė smarkuoles. O sausi lapai – neblogas stiprintuvas, voverei straksint kyla toks triukšmas, kad tikiesi bent jau stirnos.
O stambesnių žvėrių nebuvo. Jokių. Šalimais garsiai ir labai įkyriai rėkė kėkštai, tad nusprendęs, kad visas laukimas veltui, nuėjau pažiūrėti, ko jie ten taip draskosi. O pasirodo, kad… šiaip sau. Apsukau nedidelį ratelį mišku, tačiau mano maskuotė nepritaikyta vaikščioti po brūzgynus – taip ir taiko kur nors įsivelt, tad artimiausia proskyna pasukau į keliuką. O ant keliuko, pešiodamas varnalėšos dagius, visai netikėtai pamačiau pirmąjį savo elnią. Jis ramiai pešiojo žolytę ten, kur aš jo prieš tai laukiau… Jaunas elnias pirmais ragais. Štai kaip įdomiai ir paprastai viskas gavosi. Jei būčiau dar kiek palaukęs… Jei… Tas amžinas klausimas – „o kas, jeigu?“
O iš tikrųjų, tai man pasisekė. Labai. Jeigu ne laimingas atsitiktinumas, būčiau taip jo ir nepamatęs. Jei maskuotė būtų mažiau trukdžiusi, jei būčiau užsispyręs eiti per mišką… Bet tai jau nesvarbu. Savo elnią aš radau. Ir jau žinau, kad bus jų dar daug. Tačiau šis – pirmasis.
Pakeliui namo „užsigardžiavimui“ mane pasitiko ilgauodegių zylių pulkelis, netoli automobilio po šakas šmirinėjo karietaitė. Puikus buvo rytas. Ir tikrai ne paskutinis. Juk dar tiek daug visko miške slypi…
Vaidas KARPAVIČIUS
Autoriaus nuotraukos.
Miško kardinolas – juodoji meleta.
Skroblynų rudeninis auksas.
Šernų SPA.
Smalsuolis bukutis.
Pirmieji šernai – tik šešėliai.
Antrasis būrys – nuotraukoje yra bent šeši. Vis dar tamsu.
Paskutinis praėjo šernas.
Mano kompanionė voveraitė.
Rudeninio miško puošmena – ilgauodegė zylė.
Amžina nenuorama karietaitė.
Taip ilgai ieškotas...
Spalio 27 – 30 dienomis Marijampolės savivaldybėje šurmuliuoja jaunimas.
Antrus metus savivaldybėje vykdomas projektas „Pažink savivaldą!“, kurio tikslas – paskatinti moksleivius ir studentus domėtis savivaldos veikla, arčiau susipažinti su politikų ir administracijos tarnautojų darbu bei tapti aktyvesniais piliečiais ir kartu spręsti su savivalda susijusius svarbius klausimus.
Projekto laikotarpiu moksleiviai ir studentai atliks praktiką savivaldybės administracijoje. Praktikos vadovais bus Savivaldybės meras, pavaduotojai, administracijos direktorius, departamentų ir skyrių vadovai, kurie padės jaunimui iš arčiau susipažinti su savivaldybės darbu, vykdomais projektais, atliekamais darbais ir pasisemti žinių ir patirties kaip sprendžiami gyventojams aktualūs klausimai. Praktikantai kartu su praktikos vadovais dalyvaus posėdžiuose, pasitarimuose, renginiuose, atliks jiems pavestas užduotis. Dalyvauti šių metų projekte atrinkta 13 dalyvių: 9 moksleiviai ir 4 studentai.
Šiais metais projekte „Pažink savivaldą” dalyvaus ir savivaldybės administracijos veikla domėsis: Ema Stadaliūtė, Rygiškių Jono gimnazijos gimnazistė (Savivaldybės mero Vidmanto Brazio asistentė), Gintė Juodzevičiūtė, Sūduvos gimnazijos gimnazistė (Savivaldybės mero pavaduotojo Sigito Valančiaus asistentė), Greta Ūsaitė, Rygiškių Jono gimnazijos gimnazistė, (Savivaldybės mero pavaduotojo Gintauto Stankevičiaus asistentė), Aleksandra Marčiulynaitė, Sūduvos gimnazijos gimnazistė (Savivaldybės administracijos direktoriaus Meto Ražinsko asistentė), Eglė Juškauskaitė, Eglė Vaicekauskaitė ir Rimvydas Vosylius, Sūduvos gimnazijos gimnazistai (Teisės departamento praktikantai), Edita Mkrtūmian, Šiaulių universiteto studentė, (Socialinių reikalų departamento praktikantė), Greta Vasiliauskaitė, Roberta Matusevičiūtė ir Edita Papikaitė, Marijampolės kolegijos studentės (Vaiko teisių apsaugos skyriaus praktikantės), Renatas Kandrotas, Rygiškių Jono gimnazija gimnazistas (Švietimo, kultūros ir sporto departamento praktikantas), Deividas Kulikauskas, Sūduvos gimnazijos gimnazistas (Viešųjų ryšių tarnybos praktikantas).
„Džiaugiamės, kad jau antrą kartą mokiniai ir studentai noriai priėmė pasiūlymą susipažinti ir laikinai padirbėti savivaldybėje. Manau, kad šie jauni žmonės ne tik pamatys savivaldybės administracijos veiklą iš arti, bet įgaus įdomios patirties, kadangi kasdien teks aktyviai dalyvauti veikloje, susidurti su netikėtais iššūkiais“, – sakė savivaldybės meras Vidmantas Brazys, sveikindamas projekto dalyvius ir drąsiai rikiuodamas savo asistentei Emai Stadaliūtei artimiausių dienų darbus.
Projekto koordinatorius Karolis Podolskis, pristatydamas antrą kartą sėkmingai startavusį projektą, patikino, kad projektas patrauklus jaunimui ir suteikia ne tik galimybę jaunimui susipažinti su savivaldybės administracijos darbuotojų veikla, bet ir stiprina dialogą tarp savivaldybės ir jaunimo.
„Jaunimui jau ne pirmi metai suteikiama galimybė pamatyti, kokia yra savivaldybė iš arti, o gal net pateikti pasiūlymus, kaip tvarkyti miestą ir gerinti gyventojų aptarnavimą. Džiugina tai, kad Marijampolės jaunimas entuziastingai dalyvauja šiame projekte. Rygiškių Jono gimnazijos gimnazistas Renatas Kandrotas projekte „Pažink savivaldą!“ dalyvauja jau antrus metus. Pernai jis darbavosi mero asistento pareigybėje, šiais metais panoro plačiau susipažinti, kaip savivaldybėje sprendžiami švietimo, kultūros, sporto klausimai. Manau, kad praktikantai ne tik susipažins su įvairia veikla, bet ir aktyviai dalyvaus svarstant svarbius savivaldos klausimus, domėsis priimamais sprendimais“, – sakė K. Podolskis.
Pasibaigus projektui, baigiamajame renginyje spalio 30 d. jauni žmonės vėl rinksis Tarybos posėdžių salėje, kur aptars šios praktikos rezultatus, pristatys savo veiklos ataskaitas, pasidalins praktikos įspūdžiais. Projekto dalyviams bus įteikiami praktikos sertifikatai – pažymėjimai ir atminimo dovanos.
Projekto organizatoriai – asociacija „Neribotų galimybių fondas“ ir Marijampolės savivaldybė.
Marijampolės savivaldybės administracijos
Viešųjų ryšių tarnyba
2014 spalio 20-21d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (aps. VPK) Kazlų Rūdos policijos komisariato specialistė (nepilnamečių reikalų pareigūnė) Viktorija Siaurusevičiūtė kartu su bendruomenės pareigūne Akvile Krunglevičiene lankėsi Kazlų Rūdos pagrindinėje mokykloje, kur 7–10 klasių mokiniams skaitė prevencinio pobūdžio paskaitas „Smurtas ir patyčios tarp nepilnamečių“.
Naudojant vaizdines priemones mokiniai buvo supažindinti su smurto rūšimis (psichologinis, fizinis, „technologinis“), taip pat buvo išaiškintos pasekmės atliekant neteisėtus veiksmus kitų asmenų atžvilgiu (elektroninės patyčios, šmeižtas, kūno sužalojimas, fizinio skausmo sukėlimas). Mokiniams buvo priminta apie tai, kad patiriant smurtą ar patyčias patiems ar draugams, būtina pranešti klasės auklėtojai, socialiniam pedagogui, policijos pareigūnams. Paskaitų metu buvo parodytos vaizdinės medžiagos „skųstis ne kvaila“, „patyčių gėda“, „dalintis per daug“ ( elektroninės patyčios). Pamokos pabaigoje, po vaizdo medžiagų peržiūros, diskusijų, mokiniai rašė linkėjimus, padėkas, komplimentus draugams, tokiu būdu tarsi bendrai išreikšdami savo nuomonę – nepilnamečių tarpe Kazlų Rūdoje smurtui ir patyčioms turi visada galioti ženklas „STOP“.
Mokinių mintys:
„Pradėkim atsakingiau žiūrėti, kas vyksta aplink mus.“
„Atsiprašau, jei kada įžeidžiau. Linkiu, kad patyčios baigtųsi.“
„Linkiu savo giminėms, artimiesiems ir būsimoms kartoms, kad iš jų nesityčiotų.“
„Nesityčiok iš kitų.“
„Nesityčiok!“
„Pasipasakok.“
„Prisipažink!“
„Nepasiduok.“
„Netylėk!“
„Šiam pasaulyje turėtų nelikti uždarumo.“
„Smurtas bei patyčios – ne išimtis. Pagalvok, kaip jaustumeis tu jo vietoje. Susimąstyk!
Marijampolės aps. VPK Kazlų Rūdos PK informacija
„Pasaulyje, kur gyvybė jungiasi su kita gyvybe, kur to paties vėjo glostoma gėlė tuokiasi su kita gėle, kur gulbė pažįsta visas kitas gulbes,– vien tik žmonės statosi vienatvės rūmus“.
"Žalioji energija" (sultys)
Mums reikės: agurko, kale salotų, pienių lapų, petražolių, kalendros, saliero, visos citrinos.
Visas sudedamąsias dalis suplakame mikseriu, kol gaunasi vientisa masė (sultys). Po šių sulčių mūsų organizmas pabunda akimirksniu, jaučiamės žvalūs ir energingi.
"Sotus lengvumas"
Mums reikės: daigintų grūdų duonos (be miltų), avokado, pomidoro, špinatų ar lapinių salotų, daigintos alfalfos, smulkintų raudonųjų dumblių, česnako, druskos, pipirų.
Duoną paskrudiname orkaitėje ar skrudintuvėje, avokadą sumaišome su trintu česnaku, druska ir pipirais ir tepame ant duonos. Špinatus pasmulkiname taip, kad būtų lengva dėti ant avokado, pomidorą supjaustome kvadratėliais ir dedame ant špinatų. Daigintus alfalfa dedame ant pomidorų ir apibarstome raudonaisiais dumbliais.
Tai yra mūsų firminiai, labai greiti ir neapsakomo skonio pusryčiai, jie labai sotūs, o jautiesi labai lengvai, kai juos suvalgai.
Neringa NOVIKOVAITĖ–BALTUŠIENĖ
Autorės nuotraukos.
„Viskas prasidėjo prieš dvejus metus, – apie sveikos mitybos kelią pasakoja N. Baltušienė, buvusi marijampolietė, šiuo metu gyvenanti JAV, Floridoje. – Šiaip visa gyvenimą galvojau, kad gyvenu gan sveikai, bet nebuvau net arti to. Dar ir dabar negalėčiau savęs pavadinti sveikuole, bet, manau, žengiu stipriai į priekį. Kai atvykau į Floridą, labai dažnai sirgdavau: tai peršalimas, tai nugara surakinta, tai dar kažkas. Vis kaltinau klimatą, maistą ir visus aplink. Bet viena diena viskas apsivertė. Mums beplaukiant kruizu, sutikau lietuvaitę, kuri gyvena Majamyje, ji mane ir supažindino su sveiku maistu. Po tos kelionės 3 mėnesius buvau visiška žaliavalgė, nebuvo lengva, nes atsisakiau visko ir reikėjo išmokti naujų patiekalų, priprasti prie naujų skonių. Bet galiu pasidžiaugti, kad jau 2 metai nebesergu. Mes nesame vegetarai ir nesame žaliavalgiai, mes stengiamės valgyti ir gyventi sveikai. Nevalgome mėsos, bet valgome laukinę žuvį (labai retai), daržoves, stengiamės, kad jos būtų žalios, retai ką nors verdame. Nevartojame miltu ir jų patiekalų, nei pieno produktų. Kasdienis mūsų maistas – žaliosios sultys, daržovės, grūdai, riešutai, mažai vaisių (juose labai daug cukraus), išskyrus citrinas, kartais – tamsios spalvos uogos, tokios kaip mėlynės, gervuogės“.
"Žalioji energija".
"Sotus lengvumas".
Neringa Baltušienė.
Lapkričio 25 d. 18.00 val. į Marijampolės kultūros centrą antrąjį kartą sugrįš Paulius Bagdanavičius su nuostabiomis „Lietuvos balsas“ atlikėjomis tam, kad labdaros koncertu padėtų daugiavaikių šeimų vaikams šventiškai pasitikti Kalėdas. Lietuvos balsų labdaros koncerte „Pasidalink gerumu“ visos surinktos lėšos bus skirtos vaikams, kuriems reikalinga gydytojų pagalba ir būtinos mokyklinės priemonės. Paaukoti vaikams galės kiekvienas įsigijęs trisdešimt penkis arba dvidešimt penkis litus kainuojantį bilietą.
Jaunasis operos solistas, antrojo „Lietuvos balsas“ projekto laimėtojas marijampolietis Paulius Bagdanavičius prisidėti prie kilnios labdaros akcijos pakvietė pirmojo muzikinio talentų projekto „Lietuvos balsas“ nugalėtoją, tarptautinių konkursų laureatę Juliją Jegorovą bei „Lietuvos balsas“ finale palaikymo iš paties SEL sulaukusią Dagną Kondratavičiūtę, kuri Lietuvos konkursuose net du kartus apdovanota Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus.
Jau ne pirmą kartą su asociacijos „Marijampoliečiai“ steigėjais koncertą organizuojantis Paulius Bagdanavičius sako, kad galimybė pasidalinti su mažiau turinčiu, labiau nuskriaustu, o ypač vaiku, jam yra neatsiejama jo gyvenimo dalis. „Manau, ne vienas žmogus yra išgyvenęs sunkų gyvenimo etapą, turint tokios patirties, šiandien tie, kam sekasi geriau, galime prisidėti prie kitų gerovės. Svajoju apie dar daugiau, ne tik labdaros koncertą, bet ir nuolatinę mokyklą, kurioje galėtų mažieji atskleisti savo talentus ir nušviesti ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio padangę“, – apie kilnias mintis pasakojo P. Bagdanavičius, kuris, kaip ir kiti atlikėjai, savo honoraro už labdaros koncertą yra atsisakęs.
„Stiprios bendruomenės bruožas yra susitelkimas ir gebėjimas pagelbėti tiems bendruomenės nariams, kuriems reikia pagalbos. Esame stiprūs tiek, kiek yra stiprus silpniausios jos narys, ir marijampoliečiai, ne kartą dalyvavę įvairiose labdaringose iniciatyvose, įrodė, kad geba susitelkti,“ – sakė jau antrus metus koncertą globojantis asociacijos „Marijampoliečiai“ steigėjas Ramūnas Burokas.
Labdaros vakarą Marijampolės kultūros centre susirinks atlikėjai, kurių balso stiprumo ir energijos pakerėta publika niekada negaili komplimentų. Vakaro programoje – duetai, populiariosios klasikos ir gerai žinomi pop kūriniai.
Bilietai į koncertą bus platinami Marijampolės kultūros kasose nuo spalio 25 dienos, antradieniais – šeštadieniais nuo 11 iki 20 val.
Po praėjusių metų labdaros koncerto Marijampolėje (iš kairės): R. Burokas, operos solistas Eugenijus Chrebkovas, asociacijos "Marijampoliečiai“ pirmininkė Vaida Kelerytė, operos solistas Jonas Sakalauskas, akomponiatorė, Gražina Zalatorienė, P. Bagdavičius, operos solistai Erikas Druskinas ir Viktoras Gerasimovas.
Pagaliau ta akimirka, kai galime apžvelgti visą vasarą ir dalį rudens vykusio fotografijų konkurso „Dviese“ rezultatus. Pirmiausiai nuoširdžiai dėkojame visiems, dalyvavusiems konkurse.
Autoritetingai komisijai teko išties sunkus darbas išrinkti tris fotografijas–nugalėtojas. Sunku dėl to, jog konkursui buvo pateikta daug itin stiprių darbų. Komisijos narius žavėjo ir Justynos Vansovič, Alinos Akcijonaitienės, Agnės ir Vilmanto Grockių, Gintarės Urmonaitės, Dovilės Pinkevičiūtės, Šarūno Martišiaus, Laimos Kulikajevienės, Irenos Rušinskienės, Simonos Tiškės, Brigitos Jotkaitės, Mindaugo Juškaičio, Žiedūnės Matelionytės , Irenos Tamulynienės, Agnės Strikaitės fotografijos.
Susumavę rezultatus (atsižvelgdami ir į skaitytojų nuomones), nugalėtojais skelbiame Giedrę Narkevičiūtę (jai atitenka E L James knyga „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“), Irmą Norbutaitę (prizas – Dorothy Koomson knyga „Mano vyro paslaptis“) ir Vytenį Skroblą (prizas – Graeme Simsion knyga „Projektas rožė“). Sveikiname nugalėtojus, prašome atsiųsti į redakcijos el. paštą (redakcija@mususavaite.lt) savo tikslius adresus, kad paštu galėtume išsiųsti prizus.
Prizus nugalėtojams dovanoja knygynas „Pegasas“.
„Mūsų savaitės“ redakcija
Giedrės Narkevičiūtės nuotrauka.
Vytenio Skroblo nuotrauka.
Irmos Norbutaitės nuotrauka.
Spalio 25 dieną, likus savaitei iki Vėlinių, Šunskų seniūnijoje buvo surengtas antrasis Vėlinių žygis. Nors spaudė šaltukas, tačiau ištikimų žygeivių šiai Suvalkijoje nepopuliariai, o ir Šunskų seniūnijoje tik pernai įkurtai tradicijai atsirado. Vėlinių žygis prasidėjo 10 valandą Šunskų miestelio kapinėse, kur aplankėme mokytojų tėvo Tomo Ferdinando Žilinsko, kraštotyrininko Kazimiero Merkevičiaus, Lietuvos savanorių ir kitų žymių žmonių kapus. Po to užsukome į Šunskų bažnyčios šventorių, kur palaidoti buvę parapijos klebonai: kun. Vincentas Ambraziejus, kun. Juozas Valiukevičius ir kun. Juozas Konstantinas Matulaitis. Vėliau žygį pėsčiomis tęsėme nuo Vekeriotiškės į Puskepurių kaimą, kuriame aplankėme dvejas kaimo kapines. Abejos to kaimo kapinės yra nenaudojamos, įkurtos ant Šešupės skardžių. Vėlesnio laikotarpio kapinės, kuriose paminklinis akmuo buvo pašventintas pernai metų žygyje, senųjų kaimo gyventojų atmintyje dar ir dabar gyvos. Kartais jas aplanko ne tik istorinę atmintį saugantys kraštiečiai, bet ir palaidotųjų artimieji… O štai dar senesnės šio kaimo kapinės, visiškai išsitrynusios iš istorijos. Gyvąją atmintį saugoja senbuvis Kęstutis Paškevičius. Jis, pasakojimus perėmęs iš tėvų, nepanūdo ieškoti pagalbos, kad būtų pažymėtos senosios Puskepurių kaimo kapinės, esančios privačioje jo žemėje. Šiais metais, perstatant Kidoliškių kaimo kryžių, buvo apžiūrėta, jog senasis kaimo kryžius dar geros būklės. Tada seniūno Rimanto Lekecko iniciatyva kryžius atnaujintas ir pastatytas senosiose Puskepurių kaimo kapinėse. Šio žygio metu prie kryžiaus pritvirtinta lentelė, kuri žymi, jog būtent toje vietoje buvo senosios kaimo kapinės. Taip pat pasirūpinta, jog šios kapinės būtų įtrauktos į Marijampolės savivaldybės neveikiančių kapinių sąrašą. Aplankę šiais kapines, pasukome atgal link Vekeriotiškės kaimo, kur žygeivių laukė karšta sriuba ir arbata, virta ant laužo. Pakeliui aplankėme Šunskų miško lankytiną gamtos objektą – uosį galiūną. Jam apglėbti rankomis prireikė keturių žygeivių. Dėkojame visiems Vėlinių žygio dalyviams, kurie ryžosi pėsčiomis nueiti daugiau nei 10 kilometrų. Tuose kilometruose radome istorijos pėdsakus, palietėme mūsų kultūros klodus, buvome fiziškai aktyvūs ir emociškai jautrūs.
Eglė ALENSKAITĖ
Kultūros renginių organizatorė
Algirdo Alensko nuotraukos.
Neįprastai ir netikėtai Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos kolektyvas sumanė Lietuvos Respublikos Konstitucijos dienos išvakarėse paminėti šią valstybės piliečiams svarbią datą. Centrinėje J. Basanavičiaus aikštėje spalio 24-osios pusiaudienį jie surengė pilietinę akciją „Kartu jos tai – Lietuva“, savo augančiose rankose ištiesė Lietuvos trispalvę vėliavą, kurios ilgis 250 metrų. Tai ketvirtadalis Vienybės vardu pavadintos vėliavos, kuri simbolizuoja keturis Lietuvos etnografinius regionus – Aukštaitiją, Žemaitiją, Dzūkiją ir Suvalkiją. Šios idėjos autorius – režisierius Erikas Druskinis. Po Baltijos kelio minėjimo, iš Vilniaus Vienybės vėliava gali keliauti po visus Lietuvos miestus ir miestelius. Džiugu, jog Marijampolė yra vienas iš pirmųjų miestų, kuriame suplazdėjo šis vienybės simbolis. Tai gražus mokyklos bendruomenės žingsnis, kurį žengus visi kartu galėjo miesto centre – Jono Basanavičiaus aikštėje, iškilmingai paminėti Lietuvos Konstitucijos dieną. Lietuvoje galiojo 3 laikinosios ir 3 nuolatinės Konstitucijos. Dabar galioja 4-oji nuolatinė Lietuvos Respublikos Konstitucija priimta 1992 metais, spalio 25 dieną referendume. Vykdydami šią pilietinę akciją, mokyklos bendruomenė parodė, jog ji yra maža, bet svarbi miesto bendruomenės dalis. Tai buvo įrodymas sau ir kitiems, jog mes esame vieningi ir pilietiški.
Susirinkusius mokinius pasveikino Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys, administracijos direktorius Metas Ražinskas, mokyklos direktorė Asta Ivoškaitė.
Šios mokyklos septintokei Andrai Juozūnaitei, vienai iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos šių metų egzamino 5-7 klasių mokinių grupės laimėtojai, meras įteikė atminimo dovanėlę.
Už pagalbą, įgyvendinant akciją, mokyklos bendruomenė dėkoja Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centrui, Marijampolės televizijai, Marijampolės aeroklubui.
Viešųjų ryšių tarnyba
Eglė ALENSKAITĖ
Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos papildomojo ugdymo organizatorė
Aurelijos Baniulaitienės, Ernestos Boželytės – Liobienės nuotraukos.
Mokiniai per aikštę ištiesė 250 metrų ilgio trispalvę vėliavą.
Mokiniai per aikštę ištiesė 250 metrų ilgio trispalvę vėliavą.
Mokiniai per aikštę ištiesė 250 metrų ilgio trispalvę vėliavą.
Mokiniai per aikštę ištiesė 250 metrų ilgio trispalvę vėliavą.
Mokiniai per aikštę ištiesė 250 metrų ilgio trispalvę vėliavą.
Mokiniai per aikštę ištiesė 250 metrų ilgio trispalvę vėliavą.
Meras su Andra Juozūnaite.
„Dievas tikrai yra. Mano metai – Dievo dovana“, – sako šimto metų šiomis dienomis sulaukusi marijampolietė Magdė Kriščiūnienė. O Marijampolės miesto Degučių seniūnė Valda Rėklienė, sveikindama garbaus amžiaus sulaukusią savo seniūnijos gyventoją, pritaria jai: „Veide matau šypseną, tad tikrai šiuose namuose gyvena meilė“.
Iš aštuonių vaikų kilusiai moteriai (keturi broliai ir keturios seserys) tik vienai pavyko sulaukti tokio garbingo amžiaus. Marijampolės rajono Šlavančių kaime 1914 m. spalio 21 dieną gimusi ir užaugusi Magdė buvo įvaldžiusi siuvėjo amatą. Prieš karą tekę eiti per ūkininkų trobas ir siūti, vėliau ištekėjusi ir susilaukusi trijų vaikų moteris siuvo namuose ir rūpinosi visu namų ūkiu. Atsikraustę iš Dambavos kaimo gyventi į nuosavą namą Marijampolėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, Kriščiūnai sugebėjo, kaip ir kiti darbštūs kaimynai, net ir karvę laikyti. Deja, senutė jau 31 metai yra našlė. Kaip pasakoja jos dvi dukros, mama laikiusi tris namų kampus. Buvo labai energinga, netgi valdinga, aplinkiniams – nuoširdi ir be galo gera. Ir dabar mama nori pasirūpinti savimi pati, nors pagalbos buityje jau prisireikia… Ir dabar neužgesęs noras pasirūpinti svečiais. Garbingo jubiliejaus proga marijampolietę pasveikino Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys, Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento direktorė Daiva Pankauskienė su Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Roma Brazauskiene, Degučių seniūnė V. Rėklienė, „Sodros“ Marijampolės skyriaus direktorė Danutė Stankuvienė. Šimtametei linkėta dar daug šviesių akimirkų, sveikatos, artimųjų meilės ir rūpesčio.
Viešųjų ryšių tarnyba
Aurelijos Baniulaitienės nuotraukos.
Savo gyventoją sveikina seniūnė V. Rėklienė.
Magdė Kriščiūnienė su dukromis (šomuose) ir sevčiais.
M. Kriščiūnienę sveikina SODROS skyriaus direktorė D. Stankuvienė.
Meras sveikina M. Kriščiūnienę.
Marijampolėje spalio 21 d. vyko ekonomikos srityje dirbančių Lietuvos diplomatų, komercijos atašė, VšĮ „Versli Lietuva“ atstovų susitikimas su Marijampolės regiono verslininkais, valstybių įstaigų atstovais ir vietos savivaldos vadovais. Renginyje dalyvavo daugiau kaip penkios dešimtys diplomatijos ekonomikos atstovų, dirbančių 37 pasaulio šalyse. Susitikimas Marijampolėje, o kitą dieną – ir Šiauliuose, surengtas pasinaudojant galimybe pristatyti regionų ekonominį ir investicinį potencialą. Mat šiomis dienomis sostinėje vyko Užsienio reikalų ministerijos suplanuotas metinis ekonomikos srityje įvairiose pasaulio šalyse reziduojančių diplomatų ir komercijos atašė susitikimas. Susitikę su vietos įmonių verslininkais, savivaldybių vadovais diplomatai aptarė šalies makroekonominio vystymosi tendencijas, eksporto plėtros, investicijų pritraukimo ir turizmo srautų didinimo klausimus, šalies verslo galimybes žengti į naujas rinkas.
Marijampolėje, kur dominuoja žemės ūkio perdirbamoji pramonė, daug dėmesio skirta žemės ūkio politikai ir ekonomikai, aptartos produkcijos eksporto problemos ir jų sprendimo galimybės. Susitikimas su didžiausių Marijampolės regiono įmonių vadovais, verslininkais ir Marijampolės savivaldybės meru Vidmantu Braziu vyko Marijampolės „Mercure“ viešbutyje. Sveikinimo kalboje savivaldybės vadovas V. Brazys pabrėžė Marijampolės laisvosios ekonominės zonos svarbą regiono tolesnei plėtrai, palankią geografinę padėtį, išsaugotą pramonę ir darbščius vietos žmones. „Net seniausią šalies cukraus fabriką pavyko išsaugoti“, – sakė meras V. Brazys.
Čia pat, viešbučio konferencijų salėje, buvo surengta diskusija žemės ūkio produkcijos gamybos ir realizavimo klausimais bei forumas „Verslas ir diplomatija“. Pastarajame buvo nemažai diskutuojama apie tai, kokią pagalbą Lietuvos diplomatai užsienio šalyse galėtų suteikti Lietuvos verslininkams ir į ką turėtų koncentruotis mūsų krašto verslininkai, norėdami realizuoti produkciją svetur. Svečiai turėjo progą apsilankyti trijose Marijampolės įmonėse – UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Arvi kalakutai“ ir UAB „Mantinga“. Vėliau vyko verslo kontaktų mugė ir iškilmingas verslo apdovanojimų įteikimas regiono įmonėms, kuriuos įsteigė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Apdovanojimus įteikė Rūmų viceprezidentas, UAB „Mantinga“ generalinis direktorius Kęstutis Svitojus.
Šiemet nutarta apdovanojimais paskatinti jaunus, neseniai savo verslą pradėjusius žmones. Iš kiekvienos Marijampolės regiono savivaldybės buvo pasiūlyta apdovanoti po vieną verslo įmonę. Marijampolės savivaldybėje apdovanojimu pažymėta prieš pusmetį veiklą pradėjusi UAB „Capulus“ (vadovė Neringa Dapkevičienė). Šios įmonės kavinukę „Coffe Hill“ miesto centre jau spėjo pamėgti marijampoliečiai už savitą stilių ir naujas kavos gėrimo tradicijas. Iš Kalvarijos savivaldybės apdovanota UAB „Medgita“, kurios vadovas ir įkūrėjas Tomas Gibas (25 m.). Įmonė įregistruota 2013 m., veiklos sritis – medžio apdirbimas. Kazlų Rūdos savivaldybės – UAB „Itsuma“, kurios vadovas ir įkūrėjas – Domantas Ozerenskis (22 m.). Įmonė įkurta šiais metais, jos profilis – internetinė prekyba akiniais. Vilkaviškio rajono savivaldybės – UAB „Ginerda Logistics“, įsteigta 2011 m. trijų jaunų žmonių: brolių Igno ir Lino Kabacevičių ir Kęstučio Ščiglinsko (direktorius – Ignas Kabacevičius, 27 m.). Įmonės veiklos profilis – logistikos ir transporto paslaugos. Šakių rajono savivaldybėje įvertinta UAB „Graphic Node“ (įkūrėja ir direktorė Živilė Unguvaitytė). Nuo 2011 m. veikianti įmonė – trečioji Lietuvoje, kurianti ir internetu užsienio rinkose (JAV, Australijos, Didžiosios Britanijos) parduodanti dizaino produktus „Apple“ firmos kompiuteriams. Jaunuosius verslininkus pasveikinti atvyko savivaldybių vadovai. Ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos diplomatai, komercijos atašė, Marijampolės regiono stambiųjų verslo įmonių vadovai. Šiuo iškilmingu renginiu buvo paminėta ir tradicinė verslo diena.
Viešųjų ryšių tarnyba
Aurelijos Baniulaitienės nuotraukos.
Klausimas:
Ar galiu grąžinti internetu pirktą prekę? Kas turi apmokėti prekės grąžinimo išlaidas?
Į klausimą atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis
Vartotojas turi teisę per 14 dienų nuo prekės pristatymo dienos atsisakyti nuotolinės sutarties, t. y. prekės, įsigytos internetu.
Tokiu atveju vartotojas privalo: 1) pranešti pardavėjui apie sutarties atsisakymą, pateikdamas pardavėjui tinkamai užpildytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą (šią formą galima rasti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos internetinėje svetainėje www.vvtat.lt skiltyje „Teisinė informacija/Teisės aktai“) arba aiškų pareiškimą, kuriame būtų aiškiai išdėstytas jo sprendimas atsisakyti sutarties; 2) nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą pateikimo pardavėjui dienos išsiųsti arba perduoti prekę pardavėjui, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį vartotojui, atsisakius sutarties, pareiga atsiimti prekes tenka pardavėjui.
Pardavėjas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo raštiško sutarties atsakymo gavimo dienos turi grąžinti vartotojui visas jo sumokėtas sumas, įskaitant vartotojo apmokėtas prekės pristatymo išlaidas. Tačiau vartotojas turi padengti tiesiogines prekės grąžinimo išlaidas, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį šios išlaidos tenka pardavėjui arba kai pardavėjas tinkamai neinformavo vartotojo, kad minėtas išlaidas turės padengti pats vartotojas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.22810 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kuomet vartotojas neturi teisės per 14 dienų atsisakyti nuotolinės sutarties. Prie tokių atvejų priskirtinos sutartys dėl: 1) pagal specialius vartotojo nurodymus pagamintų prekių, kurios nėra iš anksto pagamintos ir kurios gaminamos atsižvelgiant į vartotojo asmeninį pasirinkimą ar nurodymą, arba dėl prekių, kurios yra aiškiai pritaikytos vartotojo asmeninėms reikmėms; 2) supakuotų prekių, kurios buvo išpakuotos po pristatymo ir kurios yra netinkamos grąžinti dėl sveikatos apsaugos ar higienos priežasčių;3) supakuotų vaizdo ar garso įrašų arba supakuotos programinės įrangos, kurie buvo išpakuoti po pristatymo; 4) laikraščių, periodinių leidinių ar žurnalų pristatymo (išskyrus sutartis dėl šių leidinių prenumeratos); 5) apgyvendinimo, prekių vežimo, automobilių nuomos, viešojo maitinimo ar laisvalaikio paslaugų, jeigu sutartyje nustatyta konkreti paslaugų teikimo data ar laikotarpis; 6) skaitmeninio turinio teikimo, jeigu skaitmeninio turinio teikimas buvo pradėtas vartotojui iš anksto aiškiai sutikus ir pripažinus, kad dėl to jis praras teisę atsisakyti sutarties ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.22810 straipsnio 2 dalyje numatytos nuotolinės sutartys.
Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas.
Daugiau informacijos teisinio švietimo klausimais ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.tm.lt/klausimai/duk
Policijos pareigūnai, kurdami saugią gyvenamąją aplinką, nuolat organizuoja įvairias prevencines priemones, vykdo patikrinimus, kontroliuoja ir užkardo nusikalstamas veikas. Siekdami, kad sumažėtų vietinis nusikalstamumas ir viešosios tvarkos pažeidimų,gyventojai raginami aktyviai bendradarbiauti, susiburti su kaimynais ir kurti „Saugios kaimynystės” grupes.
Spalio 22 dieną Vilkaviškio r. sav. Šeimenos sen. Paežerių k. bendruomenė jau trečią kartą šiais metais pakvietė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (aps. VPK) Vilkaviškio rajono PK komisariato bendruomenės pareigūnus Arūną Kinderį ir Viliją Grybauskienę dalyvautijų susirinkime. Bendruomenės nariams buvo aiškinta „Saugios kaimynystės” grupės teikiama nauda bei svarba. Akcentuota, kad saugiai žmogus jausis tik tada, kai nebus abejingas ir pats aktyviai įsijungs į kovą su nusikalstamumu, nes tik padėdami vieni kitiems galėsime saugiai gyventi.
Šio kaimo seniūnaitis Rimantas Radzevičius ir susirinkime dalyvavęs Šeimenos seniūnas Gintas Bakūnas kvietė bendraminčius burtis į saugios kaimynystės grupę bei padėti policijai. Rezultatas – nuspręsta įsitraukti į Vilkaviškio rajone jau veikiančių 36 „Saugios kaimynystės” grupių gretas.
Buvo aptartos bendradarbiavimo kryptys ir galimybės kuriant saugią aplinką, kurioje bus miela gyventi ir kurti darnius kaimyniškus santykius. Naujai sukurtos „Saugios kaimynystės“ grupės pirmininkas R. Radzevičius akcentavo, kad nerimą kelia nedrausmingas jaunimas, kuris dažniausiai būna nevietinis. Vis dar išlieka ir neprižiūrimų augintinių problema.
Pasinaudodami proga, pokalbio metu pareigūnai perspėjo apie galimas sukčių apgaules euro įvedimo laikotarpiu ir bendruomenės narius ragino būti budrius, vieni kitiems priminti apie galimus sukčiavimo atvejus, informuoti apiejuos policijos pareigūnus.
Pareigūnai ragina gyventojus būti neabejingus savo ir kaimynų saugumui bei kviečia burtis į saugios kaimynystės grupes. Kviečiame kreiptis į Marijampolės aps. VPK Vilkaviškio r. PK bendruomenės pareigūnus A. Kinderį (mob.tel. 8 655 47280) ir V. Grybauskienę, tel. (8 342) 66 088, el. paštu: arunas.kinderis@policija.lt, vilija.grybauskiene@policija.lt arba atvykti į policijos komisariatą (Vilkaviškis, Vytauto g. 6, 201, 211 kab.).
Marijampolės aps. VPK informacija
Taip sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Marijampolės regiono specialistė Jolanta PETRUŠAUSKIENĖ. „Dažniausiai vartotojai nukenčia dėl to, kad neatidžiai skaito sutartis, neatkreipia dėmesio į smulkiomis raidėmis surašytą teksto dalį, nedrįsta paklausti. Visada, ką nors perkant ar sudarant sandorį reikia nebijoti klausti, išsiaiškinti visus galimus niuansus: ar galėsite grąžinti prekę, per kiek laiko, ar galėsite atšaukti sandėrį ir t.t.“ Specialistė taip pat pataria nebijoti pasirašyti sutartis – dėl remonto darbų, dėl atsiskaitymų ir t.t., kitu atveju būna labai sunku išsireikalauti sutartų dalykų ar įrodyti netesybas bei apgavystę.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) atnaujino savo veiklą regionuose po penkerius metus trukusios pertraukos. Į buvusias pareigas sugrįžo ir buvusi specialistė Jolanta Petrušauskienė. Nors Tarnyba Marijampolės apskrityje dirba tik savaitę laiko, jau yra sulaukusi skundų. Rūpimais vartotojų teisių apsaugos klausimais į Tarnybos vyriausiąją specialistę Marijampolės apskrityje (Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybių) gyventojai gali kreiptis telefonu 8 343 29520 arba el. paštu jolanta.petrusauskiene@vvtat.lt. Tarnyba įsikūrusi Vytauto g. 28, Marijampolėje (buvęs apskrities viršininko administracijos pastatas), ketvirtajame aukšte.
Tarnybą atkurti regionuose paskatino euro įvedimas
Pagrindinis veiksnys, paskatinęs šios tarnybos atkūrimą regionuose – euro įvedimas, kad ir atokiuose kaimuose gyvenantys vartotojai sulauktų pagalbos ir būtų konsultuojami dėl sąžiningo perskaičiavimo. Pasirengimo euro įvedimui laikotarpiu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gauna daugiau vartotojų kreipimųsi dėl prekių ir paslaugų kainų didėjimo. Lietuvos Respublikos kainų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvoje veikia rinkos kainos, o tai reiškia, kad verslo subjektai turi teisę laisvos rinkos sąlygomis patys nustatyti prekės ar paslaugos kainą. Tačiau, gavusi tokio pobūdžio vartotojų prašymus, Tarnyba kreipiasi į verslo subjektus, prašydama pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, dėl kokių priežasčių buvo padidintos prekių ar paslaugų kainos. Analizuojamos priežastys, dėl kurių vyksta kainų pokyčiai prekių ir paslaugų teikimo vietose, t.y., ar dėl natūralių priežasčių (žaliavų brangimo, sezoniškumo ir pan.) ar ūkio subjektai bando pasinaudoti euro įvedimu Lietuvoje ir tokiu būdu nepagrįstai pakelti teikiamų paslaugų ar parduodamų prekių kainas.
J. Petrušauskienė primena, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. birželio 30 d. kainos prekybos ir paslaugų teikimo vietose privalo būti nurodytos dviem valiutomis (litais ir eurais). Nurodant dvejopas kainas, turi būti pritaikytas Europos Sąjungos Tarybos neatšaukiamai nustatytas perskaičiavimo kursas, kainos turi būti suapvalintos pagal matematines apvalinimo taisykles bei nurodytos aiškiai ir neklaidinančiai. Apie pastebėtus pažeidimus dėl dvejopo kainų nurodymo vartotojai prašomi informuoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą tel. (8 5) 262 6760 arba kreiptis į regiono skyrių.
Konsultuoja ne tik vartotojus, bet ir verslininkus
„Stengiamės konsultuoti ir verslininkus, ne tik vartotojus, ir ne tik euro įvedimo klausimais, bet ir kaip tinkamai elgtis ar parduoti prekes bei paslaugas, kad nebūtų pažeistos vartotojų teisės, – teigia J. Petrušauskienė. – Mūsų tikslas – sukurti abipusius ryšius ir konsultuoti abi puses, tada bus galima lengviau spręsti ginčus. Dabar vis labiau populiarėja taip vadinama mediacija– taikus ginčų sprendimo būdas. Praktika rodo, kad ir prievartiniai teismų sprendimai ne visi yra vykdomi, o susitarimo būdu galima pasiekti daugiau. Todėl raginsiu, kad verslininkai aktyviau konsultuotųsi, nebijotų teirautis, diskutuoti, kad pažeidimų būtų kuo mažiau.“
Daugiausia pažeidimų internetinės prekybos sferoje
Internetinė prekyba – pastaruoju metu populiariausia tema Tarnybos gaunamuose skunduose. Dažniausiai vartotojai skundžiasi, kad jiems negrąžina pinigų už blogą prekę, ne tokias prekes atsiunčia arba visai negauna prekių, daug nusiskundimų gaunama ir dėl internetu pirktų elektroninių prekių garantinio remonto ir pan.
Kaip išvengti internetinių apgavikų? „Tarnybos tinklalapyje www.vvtat.lt yra sąrašas, kuriame galima pasitikrinti ar įmonė, iš kurios ketinate pirkti nėra įtraukta į taip vadinamą „juodąjį sąrašą,“ – sako specialistė. Jeigu yra – kokie pažeidimai nustatyti, jeigu rasite tokią pat situaciją, kaip jūsų – geriau nerizikuoti.
Kaip sako specialistė, dažnai ginčai su vartotojais kyla dėl sutartyse smulkiu šriftu surašytų išskirtinių sąlygų ar su išimtimi taikomos reklamos. „Pardavėjai (paslaugų teikėjai) pastabas surašo labai smulkiai, – sako specialistė ir pataria, kad tokiu atveju kelias tik vienas – reikia atidžiai skaityti visus įrašus. – Jeigu ketinate pasirašyti sutartį, nedarykite to paskubomis. Jeigu ta sutartis kelių lapų – paprašykite parsinešti namo ir atidžiai išstudijuokite.“
Štai vienoje itin populiarioje internetinėje parduotuvėje moteris užsisakė kvepalus – reklamoje buvo nurodyta, kad pristatymas nemokamas, o perkant pristatymo kainą įskaičiavo. „Tai gali būti ne tik Reklamos įstatymo pažeidimas, bet ir nesąžininga veikla, siekiant pasipelnyti, – sako specialistė. – Bet tai įrodyti dažniausiai būna labai sunku, nes gali būti, kad kur nors kamputyje buvo parašyta išimtis, kuria dangstydamiesi prekybininkai gaudo neatidžius vartotojus. Reikia labai atidžiai žiūrėti ir viską skaityti.“
Šrifto dydžio reikalavimai yra taikomi tik dėl euro įvedimo – įstatymiškai nurodyta, kad kaina prekybos vietų etiketėse turi būti parašyta lygiaverčiu – tai yra vienodu šriftu.
Rašto galia
Specialistė primena, kad mūsų laikais vis dar labai didelį „svorį“ turi raštas. Pirkiniu ar paslauga nepatenkintas vartotojas turi raštu parašyti pretenziją ir prašymą pakeisti prekę ar grąžinti pinigus. Įprastai, kaip sako specialistė, į tokius raštus prekybininkai sureaguoja, nereikia net Tarnybos įsikišimo. Štai elementarus pavyzdys: studentė nusipirko nekokybiškus džinsus, kurių buvo neįmanoma dėvėti, nes vos pirmą kartą apsiavus jie nudažė kojas ir kitus drabužius. Atėjusi atgal į parduotuvę, mergina sulaukė atsakymo, kad drabužis jau dėvėtas ir todėl jo niekas nekeis. Pasikonsultavusi su Tarnybos specialistais, parašė pretenziją, kurioje išvardijo prekės trūkumus bei užsiminė apie galimus nuostolius dėl nekokybiško gaminio keliamų problemų ir su šiuo raštu vėl nuėjo į parduotuvę. Pinigai buvo grąžinti iš karto be jokių aiškinimųsi.
„Mūsų darbo prioritetai – aiškinti ir šviesti žmonės, kad būtų kuo mažiau neaiškumų ir nesusipratimų, nes skundai – tai jau pasekmės, kurių reikia stengtis išvengti, – sako J.Petrušauskienė. – Stengsimės važiuoti ir į kaimus, bendradarbiauti su seniūnais, kad informacija pasklistų kuo plačiau.“
Artimiausiu metu Tarnyba kartu su Finansų ministerija ir Lietuvos Banku rengia seminarų ciklą visuose apskrities miestuose, siekdama supažindinti gyventojus su euro įvedimo taisyklėmis ir užbėgti už akių galimiems pažeidimams.
Virginija SAMUOLIENĖ
Asmeninio albumo nuotraukoje – Jolanta Petrušauskienė.
Šių metų spalio 18-19 dienomis Konstancin-Jeziorne (Lenkija) vyko Lenkijos plaukimo veteranų taurės etapas, kuriame dalyvavo 253 plaukikai iš Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos.
Varžybose startavo 7 Marijampolės klubo „Torpedos“ nariai: A. Mažėtienė, V. Viskantienė, M. Cinelienė, J. Pranckevičienė, S. Grigas, A. Guoga ir V. Krasauskas. Sūduviečiai iškovojo 20 medalių ir bendroje įskaitoje tarp 57 klubų užėmė garbingą 10 vietą.
Klubo „Torpeda“ informacija
Juos, marijampoliečius Andriūnus, ko gero, jau spėjo įsidėmėti gyvosios archeologijos renginių lankytojai: aukštą augalotą vyriškį, įspūdinga šukuosena: tai ilgais plaukais, supintais į kietą kasą, tai stilingai suformuotais trumpais, apsidariusį XIII amžiaus kovotojo drabužiais, ir tarsi iš to paties amžiaus atėjusią moterį, žavinčią ne tik autentiška apranga, bet ir savo rankų darbu – pačių vingriausių raštų juostomis, beje, ne austinėmis! Kasdienybėje šie žmonės, rodos, nieko bendra neturi su amžių glūdumas siekiančia istorija: dirba, gyvena įprastą XXI amžiaus žmogaus gyvenimą – Artūras ANDRIŪNAS dirba UAB „Security Group“ , Ieva ANDRIŪNIENĖ – Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro vyriausioji finansininkė, tačiau abu šeimos nariai visą savo laisvalaikį skiria bendram pomėgiui – gilinimuisi į tautos istorijos glūdumas (tam tarnauja ir daugiau nei šešeri metai A. Andriūno įregistruotas klubas „Stebulė“, žinomas ne vien iš minėto pobūdžio renginių). Šis pomėgis, tapęs ir savotišku gyvenimu būdu, beje, juos, jaunus žmones ir suvedė draugėn, o vėliau – ir į šeimą…
Pirmasis senųjų amatų klubas Marijampolėje
Taigi pirmiausia oficialus faktas: 2008 m. rugsėjo 5 dieną Marijampolėje įregistruotas senovės baltų gyvensenos ir amatų klubas „Stebulė“, kurio vadovas, kaip minėta, – Artūras Andriūnas. Senovinis žodis „stebulė“, kurį dabar jau mažai kas ir bevartoja, reiškia rato dalį, maunamą ant ašies ar veleno. Toks klubo pavadinimas nėra atsitiktinis, simbolizuojantis amžiną ratą – gyvybės, seno ir naujo kaitą, įprasmintą mūsų tautos mitologijoje.
„Stebulę“ šiuo metu oficialiai sudaro penki nariai (taro jų – ir abu Andriūnai), kurie specializuojasi konkrečiose senųjų amatų srityse (beje, nemaža žmonių iš visos Lietuvos galima būtų pavadinti „Stebulės“ bičiuliais, kuriuos „stebuliečiai“ konsultuoja, su kuriais dalyvauja įvairiuose renginiuose). Štai, pavyzdžiui, klubo vadovas A. Andriūnas, be užsiiminėjimo senovės karyba, daugiausia rekonstruoja senovinius šarvus (tiksliau – gamina tikslias jų kopijas pagal archeologinius radinius). Taip jau jie sutarę, kad kiekvienas senųjų amatų atstovas atkuria būtent savo gimtinės senuosius amatus. A. Andriūnas – kaunietis, tad jis rekonstruoja aukštaičių paveldo amatus. „Marvelė, didžiausias senasis kapinynas Kaune, Aleksote, prie Nemuno, – sako A. Andriūnas, – pakankamai gerai archeologų buvo ištyrinėtas. Daugybė archeologinių vertybių ten buvo rasta, tad ir gaminau būtent ten rastų daiktų kopijas: kovos peilį, ietį“. Ieva, grynakraujė marijampolietė, stengiasi atkurti jotvingių palikimą, nors, deja, išsamių Užnemunės tyrimų nėra atlikta. „Iš to, ką turime, – sako I. Andriūnienė, – puikiai matosi, kaip skiriasi jotvingių papuošalai, tarkime, nuo tų, kurie rasti Kaune“.
Kiti klubo nariai specializuojasi kaulo ir rago apdirbimu (kaulinių bei raginių druskinių, adatinių, pakabukų, peilio kriaunų, apeiginių kirvukų gamyba), kojinių adata mezgimas: taip pat – stengiantis tiksliai atkurti senąsias technologijas, kuo tobuliau atlikti archeologinio radinio kopiją.
Tas juostų vingrumas…
I. Anriūnienė, nors nevengia ir siuvimo darbų: senovinę aprangą tiek sau, tiek savo vyrui ir net abiem vaikams (šeimoje auga beveik šešerių metų Jomantė ir ketverių metų Aras) yra pati pasiuvusi, kaip minėta, – puiki juostų gamintoja (negalima sakyti – audėja, nes technologija toli gražu nėra audimas). Ievos juostos – pintinės ir vytinės. Pintinės – pinamos be jokių įrankių, tik miklių pirštų dėka išgaunami įmantrūs raštai. Vytinės gaminamos specialių plokštelių (jų medžiaga nėra labai svarbi – gali plokštelės būti aulinės, odinės, medinės ar net metalinės) pagalba. Ši technologija buvo „atspėta“ senovinėse įkapėse radus juostų audimo įrankius. I. Andriūnienė juostų gaminimui naudoja tik natūralias medžiagas (daugiausia – vilną), renkasi gamtos spalvų siūlus, netgi turi minčių, laikui bėgant, siūlus dažyti augalinės kilmės dažais.
Skirtingais keliais – į tą patį tikslą
Sakoma, jog niekas neatsiranda savaime: viskam būna savo kelias ir laikas. A. Andriūnui „toks laikas“ gilintis į savo tautos šaknis atėjo dar besimokant Kauno S. Lozoraičio vidurinės mokyklos vyresnėse klasėse. Štai tuomet jis ypač susidomėjo Lietuvos istorijos baltiškaisiais laikais. Kad tai nebuvo akimirkos užsidegimas, įrodė ir tolesnis kelias: po mokyklos baigimo studijuodamas Kauno kolegijoje grafiką bei dizainą jau ieškojo, kur galėtų savo žinias plėsti. Tokiu būdu pradėjo bendradarbiauti su „romuviečiais“ (Kauno klubas „Alkas“ buvo artimas savo baltiškąja pasaulėjauta), vėliau įsijungė į Kauno senovės baltų kovų broliją „Vilkatlakai“, su kuria „kariavo“ ketverius metus. Dar vėliau – „kovota“ su karybos klubais „Kovarnis“, „Varingis“, dalyvauta įvairiose gyvosios archeologijos šventėse, senovės kovų pasirodymuose…
Panašiai buvo ir Ievai: senovės Lietuvos istorija ji taip pat susidomėjo besimokydama Marijampolės tuomet 5 -osios vidurinės mokyklos vyresnėse klasėse. Vėliau – studijos Vilniaus Gedimino technikos universitete, o Etninės kultūros centre – juostų audimo kursai.
Ar bereikia sakyti, jog kaunietis ir marijampolietė vienas kitą rado Vilniuje? Artūras turėjo draugą, kuris tuomet studijavo Vilniuje ir draugavo su Ievos seseria. Taigi Ievą Artūras pažino pirmiausia iš draugo pasakojimų: esą draugė turinti seserį, na, tokią „kaip tu“ (supraskite: turinčią tokius pat pomėgius). Vėliau Ieva ir Artūras susipažino, o kai susipažino, tai ir nesiskyrė: ketverių metų draugystę vainikavo vestuvės. Ir štai jau aštuoneri metai, kai abu gyvena Marijampolėje, vienas kitą paskatindami domėtis baltiška dvasia, amatais.
Andriūnai, kaip „Stebulės“ atstovai, kasmet dalyvauja visuose didžiausiuose Lietuvos renginiuose, susijusiuose su senąją kultūra (pavyzdžiui, „Jotvos vartai“, „Apuolė“, o paskutinis buvo Joniškyje minėtas „Sidabrės“ pilies sudeginimas), aktyviai bendrauja su kitais klubais ir padeda jų veikloje, suteikia visiems, juos suradusiems ir besidomintiems baltų kultūra, visapusišką informaciją, organizuoja edukacijas ir mokymus (štai, pavyzdžiui, praėjusio rugsėjo 5 d. Kauno Palemono vidurinėje mokykloje vadovavo edukacijai „Senosios drabužių gaminimo technikos“). Dar didesni sumanymai laukia ateityje: klubo veikloje atsiras keli nauji amatai, jau derinamos išvykos į Šiaurės šalis – Norvegiją ir Daniją (su ta pačia misija: nešti žinią apie senąją mūsų tautos kultūrą visam pasauliui!).
* * *
Andriūnų gyvenime senovės baltų pasaulėžiūra yra tvirta atrama, tiksliau, svarbiausias jos akcentas – žmogaus ir gamtos harmonijos pojūtis. O senieji amatai ir jų gaivinimas – subtilus prisilietimas prie to, kas nenumaldomai paniro į praeitį tam…, kad pamatus ateičiai sudėtų.
Laima GRIGAITYTĖ
Autorės ir Andriūnų asmeninio albumo nuotraukos.
Ieva Andriūnienė – puikių juostų meistrė.
Artūras Andriūnas: XXI amžiaus apsaugos darbuotojas virsta XIII amžiaus kariūnu.
Artūras Andriūnas (kairėje): XXI amžiaus apsaugos darbuotojas virsta XIII amžiaus kariūnu.
Tokio pobūdžio renginiai jau neapsieina be "Stebulės".
Artūras Andriūnas: XXI amžiaus apsaugos darbuotojas virsta XIII amžiaus kariūnu.
Artūras Andriūnas (dešinėje): XXI amžiaus apsaugos darbuotojas virsta XIII amžiaus kariūnu.
Tokio pobūdžio renginiai jau neapsieina be "Stebulės".
Tokio pobūdžio renginiai jau neapsieina be "Stebulės".
Artūrą ir Ievą vienija ir šeima, ir bendri pomėgiai.
Artūras Andriūnas: XXI amžiaus apsaugos darbuotojas virsta XIII amžiaus kariūnu.
Ieva Andriūnienė – puikių juostų meistrė.
Ieva Andriūnienė – puikių juostų meistrė.
Tokio pobūdžio renginiai jau neapsieina be "Stebulės".
Artūrą ir Ievą vienija ir šeima, ir bendri pomėgiai.
Su dukrele.
Artūras Andriūnas: XXI amžiaus apsaugos darbuotojas virsta XIII amžiaus kariūnu.
Šį rudenį vėl bandžiau surasti, pamatyti ir nufotografuoti Buktos miško elnius. Kuo tai baigėsi vasario mėnesį, jau ankstesniuose rašinėliuose aprašiau, tada elnių taip ir nepamačiau, tačiau susipažinau su puse Buktos miško briedžių populiacijos. Grįžtant prie elnių temos: atrodo, tikslas visai lengvai pasiekiamas. Juk miško jaunuolynuose medelių kamienai nulaupyti, miškininkai gindamiesi nuo tokios elnių daromos žalos ant vertingesnių medelių deda specialias apsaugas. Tai rodo, kad šių žvėrių tikrai ne mažai. O realybė… prireikė ne vieno mėnesio, kad surasčiau bent vieną.
Žinoma, rimtomis paieškomis to pavadinti negalima, tiesiog pastudijavęs žemėlapį spėliojau, kur galima juos sutikti ir pagal tai anksti ryte savaitgalį ar prieš sutemstant po darbo dienos pėsčias ar važiuotas skubėdavau bandyti laimės. Pasitvirtino jau tradicija tampanti taisyklė, kad pats procesas turi teikti ne mažesnį malonumą, nei tikėtinas galutinis rezultatas.
Pirmieji bandymai – arčiausiai namų esančios pamiškės pievos ir dirbami laukai. Dar nepriėjęs numatytos stebėjimui vietos, pastebėjau į mišką šmurkštelint porą lapių. Įsitaisęs tarp pamiškės karklų, laukiau saulėlydžio. Sulaukiau… džipo. Blyksėdamas šviesomis link temstančio miško atlingavo visureigis. Kaip ir reikėjo tikėtis, iš jo išlipo medžiotojas ir nuėjo link pakanalėje stovinčio bokštelio. Dar pasidairė aplink, bet ar mane pastebėjo – nežinau. Užsižiopsojęs į dvikojį, vos nepražiopsojau dviejų jaunų stirninų, kurie kirtę tą kanalą ganydamiesi pamažu artėjo link manęs. Greitai temo, o aš net stovo fotoaparatui neturėjau, tad gerų nuotraukų nepavyko padaryti, bet kaip pirmai pažinčiai – pakako. Sutelkęs dėmesį į vieną stirnioką, pamiršau iš paskos sekantį antrąjį. Rezultatas – po neatsargaus mano judesio abu atsidūrė saugiame miške. Likau sėdėti vis labiau gaubiamas tamsos, ir jau visai temstant dar pastebėjau į laukus gal už dvidešimties metrų nuo manęs skubančią lapę. Buvo taip tamsu, kad nuotraukoje teliko tik jos vaiduoklis… Iš miško atgal į laukus grįžo vienas stirninas. Žiūrėjau į jį besiganantį kol tamsoje jau nebegalėjau išskirti silueto. Kai jau nieko nebeįžiūrėjau, patraukiau namo. Medžiotojas bokštelyje buvo gal už 300 m, tad į priešingą pusę pasukęs jaučiausi gana saugus…
Antrą galimybę išsprūsti į pamiškę radau tik po savaitės. Šį kartą jau daugiau – mažiau žinodamas ko tikėtis, pasiėmiau ir stovą. Pritūpiau jau savu tapusiame krūme ir pasiruošiau laukimui. Kurį laiką savo pasiklykavimais mane linksminusi gervių šeima pakilo ir nuskrido vakarėjančios saulės link. Sėdėjau ir džiaugiausi sausu, šiltu ir saulėtu rudeniu. Per objektyvą apžvelgęs bokštelius, nieko įtartino nepastebėjau. Toks įspūdis, kad pamiškė priklauso man vienam… bet ne. Miške už manęs, kažkur tankmėje, trakštelėjo lūžtanti šakelė. Vėl tyla. Po keleto minučių išgirdau lūžtančios šakelės garsą vos ne sau už nugaros… Sukinėtis beprasmiška, vis tiek brūzgynuose nieko nematyti, o pajudėjęs gali greitai išsiduoti. Sulaikęs kvapą klausiausi savo širdies dūžių, nes kurį laiką nesigirdėjo jokio garso. Išgirdęs šnaresį kairėje pusėje, pastebėjau iš už krūmo išlindusį stirniną. Iš skirtingų ragelių pažinau vieną iš dviejų prieš savaitę fotografuotų jaunuolių. Persikreipęs, labai lėtai šiaip taip į jį atsukau objektyvą. Į kadrą visas netilpo. Spragtelėjus užraktui, atsitraukė nuo įtartino kupsto (spragsi čia vakarais visokie!) ir iki tamsos ganėsi atsitraukęs per 70–80 metrų. Antrojo stirnino, kur su vienodais rageliais, nebesulaukiau… Stirninų medžioklė galima nuo birželio iki spalio pabaigos imtinai, greičiausiai koks selekcininkas „prasisuko“. Ir man asmeniškai visai nesvarbu, ar tai legalus medžiotojas selekcininkas su licencija, ar tiesiog brakonierius. Liūdnos mintys apniko…
Dar po savaitės nusprendžiau išbandyti laimę kitoje pamiškėje, jau gerokai toliau nuo namų, laukuose ir ganyklose šalia Žuvinto rezervato. Susiplanavau maršrutą ir ankstėliau atsikėlęs išvažiavau. Pagal planą turėjau palikti automobilį miške ir apie kilometrą ar kiek mažiau eiti pėsčiomis iki pamiškės. O gavosi kaip visada – žmogus planuoja, Dievas juokiasi. Likus beveik keturiems kilometrams teko palikti automobilį, nes miško kelias buvo taip subjaurotas medvežių, kad net su visureigiu dienos šviesoje į tokias provėžas niekas sveiko proto nelystų, o ką kalbėti apie naktį. Tad apsirengau maskuotę, susirinkau „žaislus“ ir patraukiau link tikslo, vis bandydamas netekštelėti į balą. Balos gi atvirkščiai – vis taikėsi palysti po koja. Rezultatas buvo apylygis. Sausas nelikau, bet per daug ir neprisėmiau. Miškas tylus. Net vėjas lapų nešiureno. Kirtavietės tuščios. Pirmi strazdai pasitiko jau pamiškėje, bet pasitenkino nesirodydami, o tik iš krūmų aprėkdami keliu žirgliojančią baidyklę. Tai aš su maskuote taip atrodau… Pamiškėje buvo kiek šviesiau, laikas nelaukė. Laukų ražienose pamačiau gan toli prabėgantį stirnų būrelį, o po keleto minučių sužinojau ir jų baimės priežastį – ganyklose ganėsi aptverta galvijų banda, darbininkas smaigstė kuolelius sekančiam aptvarui. Vėliau pievose iš tolo mačiau kitą nedidelį 3-4 stirnų būrelį, tarp manęs ir galvijų praėjo ir pirmojo būrelio pėdomis nusekė dar vienas stirninas. Dvi stirnaites išgąsdinau jau grįždamas namo. Elnių – nė kvapo. Jei jų ir buvo, tai turėjau atsibaladot bent valanda anksčiau… Bandžiau sėkmę pagauti toje pačioje vietoje kitos dienos pavakare, bet jei neskaičiuoti gražaus vakaro, fotografinis rezultatas nulis. Tiesa, laukai pilni varnėnų, pempių, grįždamas ir gana nemažą pulką gervių nufotografavau, ir pakankamai retai Lietuvoje sutinkamą javinę lingę (toks plėšrus laukų vanagas) bet…
Taip man praėjo rugsėjis. Elnių nesuradau, bet kiek gražių saulėlydžių mačiau… O ir su stirnomis susitikimai žavūs. Ir naktiniai skubūs pasivaikščiojimai mišku prieš aušrą, ir kelionė po tamsos skraiste pamiškėmis jau saulei nusileidus. Daug kas manęs klausia: ar nebaisu miško tamsoje? Man – tikrai ne. Tai vienas iš buvimo gamtoje malonumų, kurį patirti tikrai ne kiekvienam lemta. Ir tikrai esu patenkintas tokiu rezultatu. Žinoma, tikslai buvo kur kas didesni, bet ko vertas lengvai pasiektas tikslas. O jei „veža“ pats procesas, tai nejaugi galima norėti, kad jis pasibaigtų?
P.S. Elnią vis tik radau. Antra dalis – spalio klajonės – kitame rašinėlyje.
Vaidas KARPAVIČIUS
Autoriaus nuotraukos.
Du jauni stirninai, grįžtantys iš laukų į mišką.
Lapė traukia į medžioklę. Tamsoje vos įžiūrėjau.
Šis stirninas į antrą susitikimą po savaitės jau nebeatvyko...
Antras susitikimas. Šį kartą – labai arti. Taip arti, kad nebetilpo į kadrą.
Dagiliai savo spalvomis primena tropinius paukščius.
Pamiškės ąžuolai ganykloje apšviesti vakaro saulės.
Ąžuolas – gražu. Bokštelis – na... nelabai...
Gervių pulkas lesinėja ražienose.
Stirnos pamiškėje. Buvo tamsu. Kadro trukmė – 1,5 sek. Tai tikrai labai ilgas laikas.
Kai prasidėjo didysis lapų kritimas, labai gerai matosi mūsų miestuose ir miesteliuose augančių medžių spindesys ir skurdas. Greta naujai pasodintų atvežtinių medeliųf rymo brandūs, dar išlikę. Tačiau beveik 90% iš jų nemokšiško ar atsainaus genėjimo sudarkyti, nekelia jokio estetinio pasigėrėjimo. Tai yra todėl, kad mūsų valdininkams ir Vyriausybėje, ir savivaldybėse miesto želdinių priežiūra nėra prioritetinė sritis, tam skiriama labai nedidelis kiekis lėšų. Pagal dabar galiojančius įstatymus, želdinius prižiūri kelios institucijos, jų priežiūra beveik nekontroliuojama. Pagrindinis kriterijus – atliekamų paslaugų kaina, o ne kokybė. Atlikto darbo kokybė nekontroliuojama. Svarbiausia, kad būtų nupjautos numatytos šakos ar viršūnės, po to viskas išvežta ar susmulkinta. Kaip tai daroma ir kaip tai padaryta – niekam neįdomu…
Mūsų įstatymai leidžia miestų ir miestelių želdynais rūpintis neprofesionaliai
Želdinių priežiūros įstatyme įtvirtinta tik tokia nuostata: 10 straipsnio (Želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valdymas savivaldybėse) 8 dalis kalba apie želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę. Taigi, kaip vykdyti vidaus kontrolę, įstatymas palieka valdininkų nuožiūrai. Pasižvalgęs į dabartinę miesto medžių būklę, spėju, kad dažniausiai ši kontrolė vykdoma neišeinant iš kabineto. Nedrįstu teigti, kad valdininkams, atsakingiems už želdinių tvarkymą, trūktų kompetencijos, gink, Dieve, ne, – paprasčiausiai viskas paliekama savieigai, vadovaujantis principu: „Vis tiek nieko geresnio iš to, kas jau padaryta, padaryti negalima“.
Kodėl pradėjau kalbėti apie kontrolę? Todėl, kad kai atlikto darbo kokybė nekontroliuojama, nėra to stimulo, to „bizūno“ atlikti darbą taip, kaip priklauso. Kita vertus, nereikia daug investuoti į darbininkų mokymus ir darbų saugą. Vėl cituoju įstatymą:
12 straipsnis. Želdynus ir želdinius tvarkančių asmenų mokymas
1. Gamtosaugos asociacijos, biologinio, dekoratyviosios želdininkystės, kraštotvarkos profilio mokslo ir mokymo įstaigos pagal Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintas neformaliojo ir formaliojo mokymo programas gali apmokyti darbų vadovus, darbininkus želdinių apsaugos, tvarkymo, atkūrimo ir naujų želdinių veisimo klausimais. Apmokytiems darbų vadovams ir darbininkams suteikiama teisė atlikti minėtus darbus.
13 straipsnis. Želdynus ir želdinius tvarkančios įmonės
1. Želdynus ir želdinius tvarkančios įmonės privalo turėti specialistų, kuriems šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka būtų suteikta teisė vykdyti želdinių veisimo, augančių medžių ir krūmų genėjimo, želdinių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų, vejų ir gėlynų įrengimo darbus.
Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės
41. Įmonės, vykdančios medžių ir krūmų genėjimo darbus, privalo turėti specialistų, kuriems pagal Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V(9)-84 patvirtintą „Augančių medžių ir krūmų genėjimo technologijų mokymo programą“ (skelbta interneto puslapyje http://www.darborinka.lt) būtų suteikta teisė vykdyti medžių ir krūmų genėjimo darbus.
42. Medžių ir krūmų genėjimo darbams vadovauja pagal 41 punkte nurodytus reikalavimus turintis teisę specialistas. Jis darbus vykdančius asmenis pasirašytinai supažindina su medžių ir krūmų genėjimą reglamentuojančiais šių taisyklių punktais.
Štai ir visa reikalinga kvalifikacija, kurios pakanka vykdyti miesto želdinių priežiūrą. Kaip žinia, didžiausia kaita būna tarp neaukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tad galime įsivaizduot, kiek įmonėse yra darbininkų, turinčių atitinkamos kvalifikacijos pažymėjimus, suteikiančius teisę genėti medžius. Juk dar reikalingi ir pjūklininko, jeigu dirba su grandininiu pjūklu, bei aukštalipio, jeigu geni medžius, pažymėjimai. Pjūklininko kursuose pagrindinis dėmesys skiriamas medžių kirtimo technologijoms, darbų saugai, dirbant su grandininiu pjūklu, grandininio pjūklo techninei daliai. Darbininko, galinčio dirbti aukštyje, ruošimo programoje pagrindinis dėmesys skiriamas darbų saugai bei supažindinama su įranga, reikalinga dirbant aukštyje. Abiejuose kursuose nė žodžio apie miesto medžių priežiūrą. Specialistų kursuose, kuriems bus suteikta teisė vykdyti medžių ir krūmų genėjimo darbus, supažindinama su medžių ir krūmų genėjimo taisyklėmis, kaip sodinti medžius, kaip juos tręšti, laistyti, kaip teisingai nupjauti šaką, trumpai supažindinami su medžių ligomis. Štai turint tokius kvalifikacinius pažymėjimus galima prižiūrėti miesto medžius. Kursai trunka dvi ar daugiau dienų. Ar per kelias dienas galima perteikti visą medžiagą apie medžių priežiūrą? Vadinamuosiuose genėjimo kursuose klausytojai net pjūklelio į rankas nepaima. Ar visi miesto želdinius prižiūrintys specialistai turi šiuos kvalifikacinius pažymėjimus? Abejoju. Geriausiu atveju juos turi darbų vykdytojas, tačiau jis pats tiesiogiai darbo neatlieka, tik nurodo, ką ir kur nupjauti. Viešųjų pirkimų konkurso sąlygose dažnai reikalaujama būtent nurodytos kvalifikacijos pažymėjimų. Kaip rodo praktika, tokių pažymėjimų kopijos pateikiamos perkančiajai organizacijai, o ar realiai dirbantys ir želdinius tvarkantys specialistai juos turi, niekas nekontroliuoja. Tad kam mes patikime želdinių priežiūrą – ar specialistams, turintiem nors minimalią kvalifikaciją, ar žmonėms iš šalies, kurie priimti dirbti ir daro tai, kas jiems nurodyta. Suabejoti tokių specialistų kompetencija verčia ir darbo rezultatai – sudarkyti medžiai, ir nesilaikymas elementarių darbų saugos reikalavimų. Atkreipkite dėmesį į dirbančius gatvėse ir medžius tvarkančius specialistus: retai kada pamatysit dirbantį su šalmu, nekalbant apie pjūklininko kelnes ar batus. Įsiropštęs į medį, taipogi retai dėvi šalmą, jau nekalbant apie kitas saugos priemones – apraišus, apsaugos lynus. Neretai ir pati darbo vieta neapsaugota – neturi nė įspėjamųjų ženklų ar juostų. Kvalifikuoti ir tam paruošti specialistai tuo ir skiriasi, kad žino, kaip reikia dirbti ir kokias apsaugos priemones dėvėti.
Profesionaliai miesto medžius prižiūri arboristai
Yra ir dar viena kategorija specialistų, prižiūrinčių miestų medžius, – tai arboristai profesionalai. Norint įgyti šią specialybę, reikia mokytis maždaug vienus metus, priklausomai nuo šalies, kurioje šią specialybę galima įgyti. Mokymo kursas apima keletą disciplinų – biologiją, dendrologiją, darbų saugą, augalų apsaugą, kraštovaizdžio formavimą, genėjimą, laipiojimo medžių laja techniką bei priemones. Ypatingas dėmesys skiriamas medžio fiziologijai ir darbų saugai. Pasibaigus mokslams, laikomas kvalifikacinis egzaminas, susidedantis iš dviejų dalių: teorinės ir praktinės. Egzaminą, beje, ne visi išlaiko. Tačiau to dar nepakanka – norint įvaldyti arboristikos meną, reikalingos darbinės stažuotės. Taip perimama geroji kitų šalių arboristų praktika, kuri pritaikoma savo šalyje. Arboristai nuolat keičiasi informacija, studijuoja naujausius mokslininkų darbus augalų priežiūros srityje, sėkmingai pritaiko juos praktikoje. Į medį žiūrima kaip į ekosistemos vienetą arba atskirą ekosistemą, išsiaiškinamas poreikis medžiui ir aplinkai, tada priimami reikalingi sprendimai. Nekalbant apie naujausius medžių priežiūros metodus nuo pasodinimo iki iškirtimo.Tuo arboristai ir skiriasi nuo Lietuvoje ruošiamų medžių priežiūros specialistų.
Yra kita specialistų kategorija, save vadinantys arboristais – pseudoarboristai. Tai alpinizmu besidomintys savamoksliai, apsirūpinę minimalia arboristine technika, daugiausiai praktikuojantys aukštuminį medžių pjovimą. Šie specialistai nekvaršina sau galvos nei kvalifikacijos kėlimu, nei stažuotėmis, minimaliai apsirūpina darbo saugos priemonėmis. Jų manymu, pakanka to, ką jie jau „išmokę“. Medžių priežiūros srityje pseudoarboristai neturi jokios patirties, kadangi neturi nei teorinio, nei praktinio pagrindo. Medžių priežiūra apsiriboja šakos ar viršūnės nupjovimu – tuo, ko prašo klientas. Šios kategorijos specialistams nėra būtinybės investuoti į kvalifikacijos kėlimą, įrangą, darbų saugą.
Kuo skiriasi arboristas profesionalas nuo pseudoarboristo? Pirmiausia – požiūriu į medį. Arboristas į tai žvelgia kaip į atskirą ekosistemos vienetą, pritaiko prie žmogaus ir aplinkos poreikių, vadovaujasi principu „medis svarbu, tačiau neturi užgožti žmogaus“. Pseudoarboristas į tai žvelgia kaip į pajamų šaltinį, pagrindinis kriterijus – kiek pinigų galima iš jo išspausti. Arboristas įvertins situaciją, pasiūlys klientui visus galimus būdus, kaip galima išspręsti iškilusią problemą, ir tik kraštutiniu atveju pašalins medį. Arboristas profesionalas niekada nepjaus medžio viršūnės! Skeletinės medžio šakos nuo kamieno nešalinamos. Pseudoarboristas tai atliks nedvejodamas. Arboristas niekad nelips genėti medį su nagėmis, pseudoarboristui tai nė motais. Arboristas profesionalas naudoja sertifikuotą arboristinę įrangą – šalmus, apraišus, virves, tvirtinimosi darbo vietoje ir kitas asmenines saugos priemones. Pseudoarboristui pakanka pigiausios įrangos, kurią galima įsigyti didžiosiose statybinių prekių parduotuvėse. Galų gale arboristas profesionalas turi kvalifikacinį pažymėjimą ar diplomą, įrodantį jo kvalifikaciją ir kompetenciją. Pseudoarboristai geriausiu atveju turi pjūklininko ar aukštalipio kvalifikacinius pažymėjimus, kadangi jų pagrindinis darbas yra aukštuminis medžių pjovimas. Šios kategorijos specialistai giriasi savo profesionalumu ir patirtimi, tačiau kartais matant juos dirbančius, kyla daug abejonių jų profesionalumu. Vien tik tas faktas, kad medžio lajoje dirbantis toks „specialistas“ nedėvi apsauginio šalmo daug ką pasako apie jo profesionalumą, nekalbant apie kitas esmines detales. Be abejo, jų tarpe yra ir tikrai profesionaliai dirbančių, tačiau tik vienetai. Aukštuminis medžių pjovimas yra viena iš arboristikos sričių, tačiau tikrai ne pagrindinė. Pagrindinė arboristikos sritis yra urbanizuotose teritorijose augančių medžių globa, priežiūra nuo pasodinimo iki brandos ir toliau. Šiuo metu Lietuvoje esančius arboristus profesionalus vienija Lietuvos arboristikos centras, kur galima gauti visą informaciją apie šiuos medžių priežiūros profesionalus.
Kai viską lemia kaina, o ne kokybė
Beje, pseudoarboristai užima didžiąją miesto medžių priežiūros rinkos dalį. Kodėl taip yra, kad žemos kvalifikacijos specialistai dominuoja prižiūrint miesto medžius? Atsakymas aiškus – tai sąlygoja dabartinė miestų želdinių priežiūros politika. Ilgą laiką Lietuvoje nebuvo pamatinių miesto želdinių priežiūros tradicijų, medis mieste nebuvo vertinamas. Visa priežiūra apsiribojo lajų sukėlimu, viršūnių, atsikišusių šakų nupjovimu, nepaisant, kaip tie pjūviai atliekami. Vėliau tokiam suluošintam medžiui nudžiūvus, jis iškertamas, jo vietoje sodinamas naujas. Štai ir visa priežiūra. Toks požiūris ir dabar sėkmingai įgyvendinamas.
Antra, Viešųjų pirkimų įstatymas apibrėžia, kad darbus šioje srityje atlieka mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė ar įmonė, o ne labiausiai kvalifikuota. Tai visiškai neskatina miesto želdinių priežiūra užsiimančių įmonių specialistų kelti kvalifikaciją ir tobulėti, investuoti į naujoves ar jų pritaikymą veikloje. Finansiškai neapsimoka to daryti: kad atsipirktų investicijos, reikia kelti paslaugų kainas, o tai reiškia rinkos praradimą.
Trečia, želdinių priežiūra niekada nebuvo prioritetinė sritis, tam skiriama nedidelis kiekis lėšų. Didžiąją dalį šių lėšų sumos sudaro avariniam medžių šalinimui ir jų padarinių kompensacijom skirti pinigai. Paradoksas – audrų išverstiems medžiams šalinti ir jų padarinių kompensacijom pinigai skiriami, o kad šių padarinių išvengti – jokių pinigų nenumatyta. Taigi, ir aukštesnės kvalifikacijos specialistų šiam darbui atlikti niekam nereikia. Visa priežiūra dažniausiai apsiriboja medžių iškirtimu, ir pseudoarboristų tam visiškai pakanka.
Viešųjų erdvių, panaudojant ES fondų lėšas, tvarkymo grimasos
Dar vienas miesto želdinių priežiūros ypatumas Lietuvoje – naujų želdinių kūrimas ir veisimas. Atsiradus galimybei panaudoti iš ES fondų skirtas lėšas ir susitvarkyti viešąsias erdves, buvo paruošta visa eilė projektų. Kraštovaizdžio architektai numatė naujų medelių augavietes, takelius tarp brandžių medžių ir t.t. Projektus vykdė ir vykdo statybinės bendrovės, laimėjusios skelbtus konkursus. Tie patys statybininkai ir sodino naujus medelius. Tiesdami projekte numatytus takelius, tarp brandžių medžių per daug nesismulkindami nukapojo trukdančias šaknis, ruošdami pagrindą vejoms, užpylė ar nukasė tam tikrą kiekį grunto. Kraštovaizdžio architektai nesikonsultavo su arboristais, statybinių bendrovių Apželdinimo skyrių specialistai sodindami medelius taipogi neprašė jokių konsultacijų – projektuose tam lėšų nenumatyta. Rezultatas – likę parkuose po rekonstrukcijų brandūs medžiai po keleto metų dėl pažeistų šaknų sistemos pradės džiūti, daugelis naujai pasodintų medelių dėl netinkamai parinktos augavietės ar dirvos pradės nykti. Medeliai sodinti ten, kur numatyta projekte, dažnai nepaliekant reikiamo ploto ir įkalinant betone, kartais visai netinkamoj vietoje. Projektai priduoti, viskas labai gražu. Nauji medeliai dar tų pačių bendrovių prižiūrimi, kol yra garantinis laikotarpis. Dažniausiai tam laikotarpiui medeliui pakanka savo potencialo, kad galėtų egzistuoti. Vėliau šių medelių priežiūra paliekama savivaldybės įmonių specialistams, ten, kur jų nėra – įmonėms, laimėjusioms konkursus. Tada ir išlenda visas paliktas „brokas“. Naujai pasodintų medelių priežiūra eina iš rankų į rankas, brandžiųjų priežiūrai, kaip visada, nėra lėšų. Statybininkai, sodindami naujus medelius, nesuinteresuoti atlikti tai kokybiškai – parinkti tik sveikus medelius, tinkamai, pagal visus reikalavimus paruošti augavietę. Jiems ateityje šių medelių prižiūrėti nereikės, o ir, kaip visada, terminai spaudžia, reikia skubėti. Kai konkursus laimi mažiausią kainą pasiūliusios bendrovės, jos nėra garantuotos, kad pasibaigus sutarčiai vėl galės ją pratęsti – medeliai pateks dar į kitas rankas. Galiausiai paaiškėja, kad nėra lėšų jų priežiūrai. Rezultatas – po kelerių metų didžiąją daugumą medelių reikia atsodinti. Ratas sukasi toliau, medeliai nyksta. Prie to prisideda ir tai, kad nuo pat sodinimo nėra tinkamos kontrolės, jog visi darbai būtų tinkamai atliekami.
Išeitis visada yra
Jeigu palygintume miesto medžių priežiūros tvarką kaimyninėse šalyse, kaip bebūtų gaila, Lietuva yra vienintelė tarp Vakarų valstybių, kur miestuose medžius prižiūri ne arboristai. Kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje – jau gerą dešimtmetį šioje srityje darbuojasi savo srities profesionalai arboristai. Ko gi mes spardomės ir nenorime priimti tai, kas nauja ir pažangu šioje srityje?
Kaip pakeisti esamą tvarką? Pirmiausiai, kol svarstomi galimi pakeitimai Želdinių priežiūros įstatyme, tik pačių savivaldybių administracijų vadovai ir už želdinių priežiūrą atsakingi pareigūnai turėtų parodyti sąmoningumą ir valią priimant atitinkamus sprendimus. Ypač turėtų į tai atkreipti dėmesį kurortinių miestų bei didžiųjų miestų savivaldybės. Ten, kur didžiausi turistų srautai. Juk norisi, kad reprezentacinėse vietose želdiniai būtų ne bet kaip tvarkomi. Juk nesunku prieš ruošiant viešųjų erdvių sutvarkymo projektus, ypač kur dominuoja brandūs medžiai, pasikviesti arboristus kaip konsultantus. Derinant projektus su kraštovaizdžio architektais arboristų konsultacijos taip pat praverstų – būtų numatomi darbai, kuriems reikalingos specialios žinios ir technika, ir taip pat numatomos lėšos jų atlikimui.
Skelbiant konkursus dėl medžių priežiūros, reikia drąsiai įtraukti reikalavimą, kad šiuos darbus atliktų arboristai, arba arboristai atliktų darbų priežiūrą. Be to, reikia suprasti, kad medžių priežiūra – tai ne tik apatinių šakų ar viršūnių genėjimas, bet ir kiti būdai, kurie padaro medį saugų žmogui ir aplinkai – tai ir lajų sutvirtinimas specialiais lynais, ir redukciniai genėjimai, lajų išvalymai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas brandžiųjų medžių lajų sutvirtinimui specialiais lynais. Vis dažniau siautėjantys stiprūs vėjai pridaro milžiniškos žalos, o arboristų įsikišimas šią žalą žymiai sumažintų. Taip pat reikia sugriežtinti atliekamų darbų kontrolę, už netinkamai nugenėtą medį taikyti maksimalias baudas įmonei, o ne darbininkui. Konkurso reikalavimuose reikia įtraukti punktą, ar įmonė per metus nebuvo bausta administracine tvarka būtent dėl šios rūšies pažeidimų, ir į tai atsižvelgti. Kiekviena įmonė bus suinteresuota darbus atlikti tinkamai, kad nereikėtų patirti nuostolių dėl baudų.
Taipogi, atliekant medžių priežiūrą, derėtų vykdyti jų apskaitą pagal jau seniai Europoje taikomus standartus. Kiekvienam medžiui suteikiamas unikalus numeris, padaromas jo aprašas, kuriame nurodoma medžio rūšis, aukštis, apimtis, amžius, jo būklė, kokie darbai atlikti ir kokie darbai numatomi atlikti kelerių artimiausių metų bėgyje. Kol nėra bendros visos Lietuvos sistemos, pakaktų tokios mini inventorizacijos duomenis skaitmeniniame pavidale bei popieriniame variante kaupti savivaldybėse. Tokiu būdu pamažu visi savivaldybių teritorijose augantys medžiai bus inventorizuoti su numatytais jiems atlikti priežiūros darbais. Kiekvienais metais atsakingas pareigūnas galės peržvelgti, kokie darbai ir koks jų kiekis reikalingas bei numatyti lėšas jų priežiūrai. Panaši inventorizacija yra vykdoma ir dabar, tačiau tik panaši. Arboristai yra paruošti atlikti medžių apskaitą pagal europinius standartus. Taigi savivaldybės administracija, skelbdama konkursą dėl tam tikros miesto dalies medžių priežiūros ir įtraukdama reikalavimą atlikti jų apskaitą, nušautų du kiškius iškart – ir medžiai sutvarkyti, ir inventorizacija atlikta, kuri palengvintų tolimesnę jų priežiūrą.
Tad, remiantis Vakarų Europos šalių patikrinta praktika, tokie būtų pasiūlymai spręsti iškeltas problemas dėl profesionalios medžių priežiūros, kol ruošiamos Želdinių priežiūros įstatymo pataisos. Nes kol jos bus pateiktos, po viešųjų erdvių sutvarkymo vajaus gali nebelikti ir senųjų parkų prie dvarų, ir parkų su brandžiais medžiais miestuose, ir brandžių medžių apskritai. Sugriežtinta kontrolė ir aukštos kvalifikacijos specialistų pareikalavimas tik pagerins tragišką miesto medžių būklę. Šiuo metu esamų arboristų pajėgų užtektų atlikti numatytas priemones Tik ar užteks valios savivaldybių administracijų vadovams šiems pasiūlymams pritarti…
Renaldas ŽILINSKAS,
MB “Arbovita” direktorius, arboristas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (aps. VPK) Kazlų Rūdos policijos komisariatas spalio-lapkričio mėnesiais vykdo prevencinę priemonę „Spindulį tau nešu“. Ja siekiama skatinti Kazlų Rūdos bendruomenės gyventojus gatvėse ir keliuose elgtis saugiai ir atsakingai, sudaryti sąlygas įsitraukti į prevencinę veiklą bei ieškoti būdų, kaip kurti saugią aplinką gatvėse ir keliuose. Tikslų pasiekti galima plėtojant policijos pareigūnų, bažnyčios, bendruomenės ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Prevencinės priemonės metu kaimų, gyvenviečių autobusų stotelėse policijos pareigūnai gyventojams rytais dalino atšvaitus, atšvaitines liemenes – visa tai dovanojo VĮ Marijampolės regioniniai keliai.
Vykdant prevencinę priemonę, Kazlų Rūdos policijos komisariato pareigūnai lankosi švietimo įstaigose bei veda pamokas tema „Saugus kelias į mokyklą“.
2014 m. spalio 17 d. „Valdorfo“ ir „Elmos“ progimnazijose lankėsi pareigūnai kartu su policijos ir vaikų bičiuliu Amsiumi. Susitikimo metu pareigūnai priminė tai, kas itin svarbu pėstiesiems – kalbėjo apie atšvaitų, atšvaitinių liemenių svarbą, apie tai, kaip kirsti perėjas, geležinkelio pervažas. Primintos ir keleivių pareigos (saugos diržai, elgesys autobusų sustojimo aikštelėse). Pamokų metu veikė „Saugaus eismo dalyvio“ paštas.
Kasmet Kazlų Rūdos policijos komisariatas, vykdydamas prevencines priemones, stengiasi įtraukti kuo daugiau suinteresuotų įstaigų ir asmenų.
2014 m. spalio 16d. bendruomenės pareigūnė Akvilė Krunglevičienė susitiko su Kazlų Rūdos savivaldybės parapijų dvasininkais ir aptarė numatomas bendras prevencinės priemonės „Spindulį tau nešu“ metu vykdomas veiklas.
Saugokime, branginkime save ir vieni kitus gyvenimo kelyje !!!!
Marijampolės aps. VPK Kazlų Rūdos PK informacija
Marijampolėje vykusiame euro seminare gyventojai ir verslo atstovai aktyviai domėjosi jiems rūpimais praktiniais euro įvedimo klausimais. Valstybės institucijų atstovai daugiausia marijampoliečių klausimų sulaukė dėl atlyginimų ir pensijų perskaičiavimo, litų keitimo, mokesčių ir paslaugų įkainių nustatymo.
Seminaruose aktualius klausimus aptarė Finansų ministerijos, „Versli Lietuva“, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kiti atstovai.
Seminare buvo akcentuota, kad mokesčiai už komunalines paslaugas (šildymo, dujų, elektros, šiukšlių išvežimo) ir kitų kasdienių paslaugų kainos turi būti perskaičiuojamos taikant nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą – 3,45280 lito už vieną eurą. Informacija apie energijos ir paslaugų kainas litais ir eurais bei mokėtinas sumas paslaugų teikėjai turi nurodyti tose pačiose sąskaitose ar mokėjimo pranešimuose arba prie jų pridedamame papildomame lape.
Keleivių vežimo tolimojo, priemiestinio ir vietinio susisiekimo maršrutais bilietais, kurių vertė nurodyta litais, bus galima naudotis dar dvejus metus nuo 2015 m. sausio 1 dienos. Tai pat dvejus metus nuo euro įvedimo dienos bus galima naudotis pašto mokos ženklais, kurių vertė nurodyta litais.
Atkreiptas dėmesys, kad darbo užmokestis, pensija, kitos socialinės apsaugos išmokos litais nuo euro įvedimo dienos bus perskaičiuojami į eurus pajamų gavėjo naudai. Darbo sutartyse nustatyti darbo užmokesčio dydžiai litais nuo euro įvedimo dienos perskaičiuojami į eurus darbuotojo naudai apvalinant iki euro cento. Pavyzdžiui, jeigu darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis buvo 1540 LTL, po euro įvedimo jis būtų 446,02 EUR (1 540 : 3,45280 = 446,01482… = 446,02 EUR). Verslo ir organizacijų atstovams paaiškinta, kad keisti darbo sutarčių vien tam, kad darbo užmokestį išreikštų eurais, nereikia. Visos iki šiol sudarytos darbo sutartys liks galiojančios ir be tokių pakeitimų, nes konvertavimas turi būti atliktas automatiškai.
Seminare pabrėžta, kad grynieji pinigai nebus keičiami nei namuose, nei gatvėje. Tad gyventojams patartina būti budriems ir neapsigauti, jeigu jų namuose apsilankę, telefonu paskambinę ar kitaip susisiekę asmenys siūlytų registruoti litų banknotus, santaupas litais keisti į eurus ir pan. Jokios valstybės institucijos ar bankai pinigų laikomų namuose ar sąskaitose „nesurašinės“, todėl įtariant klastą vertėtų nedelsiant pranešti policijai.
Nuo 2015 m. sausio 1 d. grynieji litai nemokamai bus keičiami į eurus tik Lietuvos banko valdybos patvirtintose 690 finansų institucijose. Komerciniai bankai litus į eurus keis nemokamai 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos – iki 2015 m. birželio 30 d.Dar pusmečiu ilgiau, t. y. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nemokamai litų banknotus į eurus keis dalis komercinių bankų padalinių – visų apskričių centruose ir kai kuriuose kituose miestuose. AB „Lietuvos paštas“ ir kai kurios kredito unijos litus į eurus nemokamai keis 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo, t. y. iki 2015 m. kovo 1 d. Tuo tarpu Lietuvos bankas litus į eurus keis neribotą laiką.
Euro įvedimo dieną pinigų sumos visose kredito ir elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose litais neatlygintinai bus perskaičiuotos į eurus, taikant neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą–3,45280 lito už vieną eurą.
Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą inicijavusi Ūkio ministerija tikisi, kad prie memorandumo prisijungs ir jame numatytų principų laikysis dauguma Širvintųrajonoverslininkų, savivaldybių ir jų kontroliuojamų įmonių. Pasirašydamos memorandumą įmonės, organizacijos ir individualia veikla užsiimantys asmenys pasižada sąžiningai apvalinti ir rodyti kainas bei jų nekelti, motyvuodami euro įvedimu.
Verslo subjektai, prisijungę prie memorandumo, įgyja teisę naudotis specialiai šiam tikslui sukurtu logotipu „Perskaičiuota sąžiningai“ ir juo pažymėti prekybos ir paslaugų teikimo vietas, naudoti jį rinkodaros tikslais ir taip informuoti vartotoją, kad laikosi memorandume nustatytų principų. Prisijungusiųjų prie memorandumo sąrašas yra skelbiamas interneto tinklalapyje www.euras.lt.
Tuo tarpu gyventojai, pastebėję pažeidimus dėl kainų perskaičiavimo, jų žymėjimo prekybos ir paslaugų teikimo vietose, gali pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai tel. (8 5) 262 6760.
Nuo rugsėjo mėnesio informaciniai seminarai taip pat buvo surengti Šiaulių, Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių savivaldybių gyventojams ir verslininkams. Iki gruodžio 9 d. seminarus planuojama organizuoti visų 60 savivaldybių centriniuose miestuose arba mažesniuose miesteliuose. Seminarų apie euro įvedimą ciklas – rugpjūčio pabaigoje pradėtos Euroturo programos dalis. Šios programos metu informaciniai renginiai organizuojami ir atvirose erdvėse – iki lapkričio 8 d. Eurobusas aplankys kiekvieną Lietuvos savivaldybę, kur surengs po tris renginius skirtingose savivaldybių gyvenvietėse. Eurobuso komanda,kviesdama gyventojus lengviau rasti atsakymus į kylančius klausimus, dalyvauti interaktyviose edukacinėse veiklose, sustoja ne tik pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse, tačiau ir toliau nuo savivaldybės centro nutolusiose vietovėse. Viso numatyta 180 Eurobuso apsilankymo vietų.
Išsamią informaciją apie euro seminarus bei eurobuso grafiką galima rasti interneto svetainėje www.euras.lt. Lietuvos gyventojams aktuali informacija apie eurą taip pat teikiama nemokama telefono linija 8 800 34528.
Euras Lietuvoje įvedamas nuo 2015 metų sausio 1 dienos. Lietuva taps devynioliktąja euro zonos nare.
Daugiau informacijos:
Rūta Undro, agentūra „Ministerium“, tel. +370 671 98902, ruta@ministerium.lt
Praėjusį penktadienį mažieji marijampoliečiai ir Sūduvos sostinės svečiai Marijampolėje, „Pegaso“ knygyne, čia atvykę ar su tėveliais, ar su darželio auklėtojomis, šventė visų Lietuvos vaikų vienos iš geriausių draugių Kakės Makės (Linos Žutautės populiariųjų knygų vaikams herojės) gimtadienį. Ir ne bet kokį, o penktąjį! (tai labai svarbi informacija, mat tokiu būdu buvo pristatyta naujausia autorės knygutė „Kakė Makė ir svajonių gimtadienis“, be to, gimtadienio svečių amžius daugiausiai sukosi apie penkerius metus).
…Ir štai sausakimšame „Pegaso“ knygyne, džiugiai klegant vaikams, pasirodo Kakė Makė, kuri savo mažuosius bičiulius iškart apiberia klausimais: kodėl mes čia susirinkome? ką veikiame per gimtadienį? ar mokame skaičiuoti iki trijų? Vaikučiai viską žino: gimtadienis – vadinasi, draugai, žaidimai, tortas…, skaičiuoti iki trijų? – žinoma! Na, ir prasidėjo! Kakė Makė su vaikais ir mankštinosi, ir monstriukais virto, ir žaidė, ir savo mėgstamiausias spalvas vardijo…
Kakei Makei pasisekė: Marijampolės krašto vaikai savo entuziazmu bei aktyvumu nė kiek jai nenusileido! Kaip ir pridera tikrame vaikų gimtadienyje, svečių sutikimą, žaidimus, nuotaikingą bendravimą vainikavo gimtadienio žvakės uždegimas, noro galvojimas, kol ji degė, ir užpūtimas, kad būtų galima vaišintis tortu, kurį šįkart atstojo daugybė nuotaikingų skanių keksiukų, gimtadienio dalyviams atitekusių iš pačios Kakės Makės rankų.
Kakė Makė (taip kažkodėl visi vadina mergaitę Korneliją), L. Žutautės sukurtas personažas, jau seniai rado vietą mažųjų skaitytojų širdelėse, o „Pegaso“ organizuoti gyvi susitikimai visoje Lietuvoje populiariąją išdaigininkę dar labiau priartino prie vaikų.
Laima GRIGAITYTĖ
Autorės nuotraukos.
„Yra tik du būdai gyventi. Vienas – galvoti, jog stebuklų nebūna. Kitas – galvoti, jog viskas yra stebuklas“.
